|
|
|
(1450) 2020-04-28
Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad vakar, balandžio 28 dienos vėlų vakarą, iš laboratorijos Klaipėdoje Savivaldybė sulaukė pirminių duomenų, kad iš 28-ių Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientų 21-am patvirtintas susirgimas koronavirusu. Šešių pacientų mėginiai buvo neigiami, dar vieno – rezultatų negauta. Duomenys – negalutiniai, o apie 10–11 val. turėtų paaiškėti duomenys dėl ligoninės personalo mėginių – patikrinta 14 darbuotojų. Skubiai sušauktame Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas izoliuoti ligoninę, prie pastato budi policijos ekipažas. Taip pat aptarta, kaip izoliuoti ligonius, kuriems koronaviruso testas yra neigiamas. Šiuo metu priimtas sprendimas sveikus ligonius perkelti į antrą ligoninės aukštą, turintį visiškai atskirą įėjimą iš lauko. Spręsta ir dėl galimybės išvežti ligoninius: Savivaldybė konsultavosi su Klaipėdos universitetine ligonine, rajono medicinos įstaigų vadovais, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Jų rekomendacijos – kad „židinys turi būti lokalizuotas vietoje“. Kartu sutarta, kad naktį budėjęs personalas – 2 žmonės – šiandien padirbės ilgėliau, iki bus surasta, kas juos pakeis. Drauge su visų rajono medicinos įstaigų vadovais ieškoma, kas skubiai galėtų pakeisti ligoninės Kartenoje personalą – jiems bus mokami papildomi priedai, esant poreikiui bus užtikrintas apgyvendinimas ir pasirūpinta kitais dalykais. Šiandien rytą neleista į darbą išeiti ligoninės virtuvės darbuotojams, maistas pacientams ir personalui vienkartinėje taroje vežamas iš Kretingos. Pavesta ir skubiai atlikti Kartenos viešųjų erdvių dezinfekciją, ligoninės patalpos dezinfekuotos jau vakar. „Kartu primygtinai raginu ir prašau Kartenos gyventojų griežtai laikytis karantino ir, nesant būtinybei, likti namuose“, – akcentavo rajono meras Antanas Kalnius. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dar aiškinasi, kaip virusas galėjo patekti į Kartenos slaugos ligoninę. Priešpiet sulaukus žinių iš laboratorijos Klaipėdoje, paaiškėjo, kad iš 14 Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės personalo koronavirusas patvirtintas 5 asmenims, 8 mėginiai neigiami, vieno rezultato dar negauta. Laboratorija taip pat patikslino, kad iš 28 ligoninės pacientų koronavirusas patvirtintas 22 pacientams.
Svarbi informacija medicinos darbuotojams Kretingos rajono savivaldybė skubiai ieško medicinos personalo dirbti Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro Katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
Dirbsiantiems Kartenos ligoninėje dieninėje pamainoje bus mokamas 35 Eur (1 val.), naktinėje pamainoje – 45 Eur (1 val.) atlyginimas neatskaičius mokesčių. Esant poreikiui bus užtikrintas apgyvendinimas, pasirūpinta kitais poreikiais. Personalas bus aprūpintas visomis apsaugos priemonėmis. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 698 57216 – kontaktinis asmuo Tomas Skliuderis, Salantų PSPC vyriausiasis gydytojas.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad susirgimo koronavirusu atvejis oficialiai patvirtintas Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro Katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje slaugytam senyvo amžiaus pacientui. Rizikos grupėje esantis pacientas Kartenoje slaugytas nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos. Jį buvo planuota perkelti į paliatyviąją slaugą, todėl prieš tai buvo paimtas mėginys dėl koronaviruso – tyrimo rezultatas teigiamas. Asmuo jau pervežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šiuo metu slaugos ligoninėje Kartenoje slaugomi 28 pacientai, jiems visiems šiuo metu jau imami mėginiai dėl koronaviruso. Mėginiai taip pat imami ir ligoninės darbuotojams. Ligoninės personalui mėginiai buvo paimti ir prieš savaitę, visi jie buvo neigiami, išskyrus vieną darbuotoją, tačiau ji, turėdama nedarbingumo pažymėjimą, ligoninėje nedirbo visą mėnesį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai šiuo metu nustato, kaip ligoninės pacientas galėjo užsikrėsti koronavirusu, ir drauge su ligoninės vadovais sprendžia dėl personalo izoliavimo, srautų atskyrimo ir imasi kitų reikalingų veiksmų.
„P. n.“ informacija
Važiuodami per sankryžą jaučiasi nesaugūs
P. Vileišio ir Taikos bei P. Vileišio ir Šiaulių gatvių sankryžas Kretingoje dauguma kretingiškių kerta itin atsargiai, nes šiose vietose jau yra buvę eismo įvykių: vairuotojai, važiuodami šalutinėmis gatvėmis, nepraleidžia pagrindine P. Vileišio gatve važiuojančių automobilių. Gyventojai klausė, kas turi nutikti, kad būtų imtasi kokių nors priemonių pagerinant eismą šiose sankryžose. Nepraleidžia važiuojančių pagrindiniu keliu P. Vileišio ir Šiaulių gatvių sankryžoje į avariją patekusi netoliese gyvenanti Aida Andriukaitienė tikino, kad pro tą vietą vyksta beveik kasdien ir matanti, kaip šalutiniu keliu važiuojantys automobiliai pralekia nė nestabdydami: „Kiek dar reikės avarijų, kad būtų sprendžiamos P. Vileišio–Taikos ir P. Vileišio–Šiaulių gatvių sankryžų problemos? Laikraštyje ne kartą buvo rašyta apie šią problemą, taip pat siųsti laiškai ir prašymai Savivaldybei.“ Daugumos susidūrimų su kitais automobiliais moteriai yra pavykę išvengti vien dėl to, kad sustodavo prie šių sankryžų, nors važiuodavo pagrindiniu keliu. Deja, vienos nelaimės nepavyko išvengti. Dar 2017 metų rugsėjį visureigis „Mercedes-Benz“, važiuodamas Šiaulių g., nestabtelėjo ties „Stop“ ženklu ir įvažiavo į sankryžą – ją tą pačią akimirką kirto automobilis „Chrysler“, kurį vairavo Aida, važiavusi pagrindiniu keliu – P. Vileišio gatve. Po susidūrimo „Mercedes-Benz“ trenkėsi į privačią sodybą juosiančią tvorą ir ją apgadino, o automobilis „Chrysler“ buvo nublokštas į elektros linijos atramą – ši nuo smūgio nuvirto. Abu automobiliai buvo sugadinti nepataisomai. Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo. „Mūsų atveju buvo nuverstas stulpas ir sugadinta tvora. Sunku net įsivaizduoti, kas būtų, jei tuo metu būtų pasitaikęs pėsčiasis“, – apie galimas nelaimės pasekmes svarstė A. Andriukaitienė. Neseniai du automobiliai susidūrė P. Vileišio ir Taikos gatvių sankryžoje. Eismo įvykio priežastis ta pati: balandžio viduryje „Opel Mokka“ vairuotoja nepraleido pagrindine P. Vileišio gatve važiavusio „Citroen“ automobilio ir rėžėsi į jį. Per įvykį eismo dalyviai nenukentėjo. Kas kaltas dėl šių įvykių, A. Andriukaitienė tik svarsto: „Turbūt žmonės Šiaulių, Taikos gatvėmis važiuoja kaip pagrindine gatve ir pamiršta, kad tose sankryžose reikia sustoti. Taip, tai vairuotojų neatidumas, bet, kai avarijos kartojasi, mano manymu, reikėtų imtis papildomų priemonių. Mūsų atveju vairuotojas, kuris kaltas dėl avarijos, buvo įsitikinęs, kad teisingai elgėsi, ir tik sugrįžęs prie sankryžos ir pamatęs „STOP“ ženklą suprato, ką padaręs.“
Vakar dienos rajono Savivaldybės duomenimis, rajone susirgusiųjų koronavirusu – 22, pasveiko 6, užregistruota 1 mirties atvejis. Savivaldybės paskirtose patalpose – buvusiuose senelių namuose Nasrėnuose – saviizoliavosi 3 asmenys. Balandžio 27 d. 7.00 val. duomenimis: *Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 1449. *Per užvakar dieną patvirtinta naujų ligos atvejų: 11. *Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius: 41. *Pasveikusiųjų skaičius: 474. *Per užvakar dieną ištirta: 2 tūkst. 287. *Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 106 tūkst. 775. *Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys.
„P. n.“ informacija
Šalies Vyriausybei įvertinus, kad ugdymo įstaigos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra itin didelė, ir siekiant valdyti riziką, darželiai dabartiniame karantino švelninimo etape durų dar neatvers, taip pat – ir Kretingos rajone. Tačiau yra ir išimčių: vadovaujantis valstybės ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu karantino laikotarpiu vaikų priežiūra darželiuose bus užtikrinta tik tuo atveju, kai tėvai neturi galimybės vaikų prižiūrėti namuose. Tėvai dėl tokios priežiūros darželiuose turi kreiptis į ugdymo įstaigą, kurią lanko vaikai, ir pateikti prašymą su darbdavių išduotomis pažymomis. Tokioje pažymoje turi būti nurodyta, kad darbuotojui būtina dirbti jo darbo vietoje, t. y. nuotoliniu būdu savo funkcijų jis negali atlikti. Tokias pažymas turi pateikti abu tėvai. Svarbu tai, kad tėvai, prieš kreipdamiesi dėl vaiko priežiūros paslaugų į ugdymo įstaigą, privalo įvertinti visas kitas vaiko priežiūros galimybes namuose. Siekiant užtikrinti saugumą, numatyta, kad įstaigose šiuo metu negali būti prižiūrimi vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis. Tokius vaikus auginantiems tėvams karantino laikotarpiu išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Taip pat į darželius negali būti vedami vaikai, gyvenantys kartu su labiausiai koronavirusinės infekcijos paveikiamais žmonėmis – vyresniais negu 60 metų, sergančiais lėtinėmis ligomis. Kretingos rajono Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė patvirtino, kad jau vakar dieną rajono ugdymo įstaigų vadovai tyrė poreikį, kiek tėvų pageidautų, kad jų vaikams per karantiną būtų garantuojama priežiūra darželyje. „Šiandien jau tikrai žinosime, kiek vaikų ateis į ugdymo įstaigas, – teigė A. Burbienė, akcentuodama, kad kiekvienas vaikas bus prižiūrimas toje įstaigoje, kurią ir lanko. – Sprendimo organizuoti vaikų priežiūrą kokioje nors vienoje įstaigoje nė nesvarstėme.“ Švietimo skyriaus vedėja neabejojo, kad patenkintas bus visas tėvų poreikis. Šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl COVID-19, trijuose Kretingos rajono darželiuose vaikų priežiūra buvo garantuota medikų vaikams.
„P. n.“ informacija
Išdalino europinius krepšelius maisto
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kretingos skyrius paraiškas pateikusiems rajono gyventojams jau baigė dalinti balandžio viduryje gautus Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo maisto produktų krepšelius. Talkino savanoriai Gyventojai gavo po 9 maisto produktus, tarp kurių: grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, rapsų aliejus, vištienos konservai, konservuota burokėlių sriuba, keptos konservuotos pupelės pomidorų padaže, avižiniai sausainiai su šokolado gabaliukais, baltasis cukrus ir saldintas sutirštintas pienas. Produktus suskaičiuoti, supakuoti ir į seniūnijas nuvežti padėjo Raudonojo Kryžiaus draugijos koordinatorės Kretingoje Romos Varnelienės pasitelkti savanoriai Algimantas, Simas, Giedrius, Monika ir Algirdas, taip pat Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus darbuotojos Sigita, Danutė, Kristina, Regina. Kretingos seniūnijoje maisto krepšeliai skirti 575 skurstantiems žmonėms, Žalgirio seniūnijoje – 272, Salantų seniūnijoje – 217, Imbarės seniūnijoje – 284, Vydmantų seniūnijoje – 237, Darbėnų seniūnijoje – 533, Kūlupėnų seniūnijoje – 198, Kartenos seniūnijoje – 262, Kretingos miesto seniūnijoje – 791. Iš viso išdalinti 3 tūkst. 369 maisto krepšeliai. „Stokojantiems gyventojams produktus dalijame toli gražu ne pirmus metus, tačiau šįkart dėl koronaviruso pandemijos susidūrėme su iššūkiais, net buvo minčių dalinimo procesą atidėti, kol baigsis karantinas, tačiau taip būtume nuskriaudę šeimas – žmonėms valgyti reikia šiandien“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė R. Varnelienė, pasidžiaugusi visų seniūnijų socialinio darbo specialisčių geranoriškumu ir pritarimu padirbėti kad ir esant ekstremalioms sąlygoms.
Vykdė prevencinę priemonę – užteko įspėjimų
Kretingos rajono Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai praėjusį savaitgalį Kretingos mieste ir rajone, Padvarių kaime prie kapinių, atliko prevencinę priemonę – buvo tikrinama, kaip laikomasi sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo „Dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių prekybos ir paslaugų teikimo vietoms“. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai apsilankė Kretingos rajono turgavietėse, laikinuose prekybos įrenginiuose, kitose viešosiose prekybos vietose, kuriose vykdoma augalų, skirtų sodinti, prekyba lauko sąlygomis, taip pat tikrino, kaip laikomasi draudimo vykdyti veiklą kirpyklose, masažo ir grožio salonuose. Per patikrinimą buvo patikrintas „Kretingos turgus“, Ž. Mikaitės įmonė „Dendrėja“, sodo centras „Smaliukė“, šalia kapinių Padvarių kaime esančios augalų prekyvietės. Turgaus teritorijoje pažeidimų dėl prekybos augalais nenustatyta – prekyba vykdoma išlaikant numatytus atstumus. Prekyba augalais perkelta į uždarą turgaus teritoriją, kuri anksčiau buvo skirta prekybai dėvėtais rūbais. Už turgaus teritorijos ant šaligatvio augalais prekiavusiems 5 asmenims buvo pareikšti žodiniai įspėjimai, paaiškinta prekybos viešoje vietoje tvarka ir atsakomybė. Šie asmenys po įspėjimo prekybą nutraukė. Kitose augalais prekiaujančiose prekyvietėse pažeidimų nenustatyta, jiems palikta atnaujinta informacija apie galiojančius reikalavimus. Vykdant prevencinę priemonę patikrinti 24 grožio ir masažo salonai, kirpyklos – veiklos vykdymo atvejų nenustatyta. Prevencinės priemonės vykdymo metu asmenims, neturėjusiems veido apsaugos priemonių, išdalintos 9 veido apsaugos kaukės.
„P. n.“ informacija
Palaipsniui visiems prisijaukinus nuotolinį mokymą, Simono Daukanto progimnazijai kilo idėja surengti respublikinę virtualią mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų iniciatyvą-konkursą „Įveikime pandemiją“. „Iniciatyvos tikslas – pasidalinti idėjomis, kaip reikėtų įveikti pandemiją, rūpintis savimi ir artimaisiais, gerai jaustis, pozityviai žvelgti į šiandien susidariusią situaciją“, – idėją apibūdino viena jos autorių progimnazijos dailės mokytoja Živilė Sabaliauskaitė. Konkurse dalyvavo ne tik jo šeimininkai Simono Daukanto progimnazijos mokiniai, bet ir Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, Pranciškonų ir Vydmantų gimnazijų, Marijono Daujoto progimnazijos, Baublių ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklų-daugiafunkcių centrų auklėtiniai, taip pat – šalies bendrojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai ir mokytojai iš Klaipėdos, Telšių, Platelių, Raseinių, Alytaus, Šilalės, Kvėdarnos, Plungės, Virbalio. Iš viso konkursui buvo pristatyta 180 darbų – kūrėjai dalinosi savo patarimais, kaip linksmai leisti laiką namuose, užsiimti savo mėgstama veikla, pomėgiu: klausytis muzikos, groti instrumentais, piešti, skaityti knygas, vaikščioti gamtoje, medituoti, skirti dėmesio augintiniams. „Daug darbų kalba apie atsakomybę – mokiniai kūrė vaizdus, kaip palaikyti atstumą, kaip rūpintis savimi ir savo artimaisiais, kaip plautis rankas, be reikalo nevaikščioti į parduotuvę, dėvėti kaukes ir panašiai“, – kad karantino iššūkiai atsispindėjo ir meniniuose bandymuose, tvirtino Ž. Sabaliauskaitė, akcentuodama, kad mokiniai taip pat nevengė vaizduoti ir savo emocijų – kaip suvaldyti baimę ar dalintis džiaugsmu.
Pardavinėjo gėles, nedėvėjo kaukių
Iki šios dienos mūsų rajone policijos pareigūnai surašė 13 administracinių nusižengimų protokolų už karantino sąlygų nesilaikymą. Dažniausiai gyventojai nedėvi kaukių, tačiau užfiksuotas ir neleistinos prekybos atvejis. Praėjusią savaitę buvo surašyti 7 administracinių nusižengimų protokolai dėl apsauginių kaukių nedėvėjimo. „Kai kuriuos gyventojus pareigūnams užteko perspėti ir jie užsidėjo kaukes, kai kurie būdavo jas užmiršę, tačiau suprato, kad reikia jas dėvėti. Administracinius nusižengimo protokolus išrašėme tiems asmenims, kurie kategoriškai atsisakė dėvėti kaukes, neretai tie asmenys buvo ir apsvaigę nuo alkoholio“, – įvardijo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Taip pat šią savaitę bus sprendžiama, ką ketinama daryti dėl neleistinai Kretingos turguje gyvomis gėlėmis prekiavusios moters. „Viena prekiautoja piktybiškai atsisakė tris savaitgalius iš eilės nevykdyti neleistinos veiklos, todėl buvo nuspręsta nesuteikti jai prekybinės vietos, taip pat teko kreiptis ir į policiją“, – situaciją apibūdino Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis. Už neleistinos veiklos vykdymą moteriai pradėta administracinė teisena. „Moteris ne vieną kartą jau buvo perspėta, kad negali vykdyti veiklos“, – tikino A. Pužauskas. Vis dėlto turgaus prekiautojai, anot N. Tertelio, laikosi visų keliamų reikalavimų. „Prekiautojai turi apsaugines kaukes, pirštines, dezinfekcinius skysčius ir panašiai. Dauguma prekiautojų, norėdami vykdyti savo veiklą, pasiteirauja, ar tai yra leidžiama“, – apie reikalavimų vykdymą per karantiną kalbėjo N. Tertelis. Policija per penktadienį ir šeštadienį už karantino pažeidimus šalyje nubaudė156 asmenis. Iš viso nuo tada, kai įgijo teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus už karantino taisyklių pažeidimus, policija nubaudė 1 tūkst. 920 žmonių.
Perparduodavo išnuomotus automobilius
Kretingos rajono policijos komisariatui pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo paaiškėjo, kad trisdešimtmetis klaipėdietis galimai yra įvykdęs ir daugiau panašių nusikalstamų veikų. Kretingos mieste gyvenamąją vietą deklaravęs klaipėdietis iš vienos automobilius nuomojančios įmonės Vilniuje kovo 30 dieną išsinuomojo 2011 metų „VW Passat“. 1991 metais gimęs vyriškis išnuomotą automobilį pardavė trečiajam asmeniui. Įmonė patyrė 5 tūkst. eurų turtinę žalą. „Tikėtina, kad tai – pakartotinas epizodas“, – įvardijo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad vyras tokiu būdu turtą pasisavino ir iš daugiau automobilius mūsų šalyje nuomojančių įmonių. Tai gali būti 7–9 tokie epizodai, tačiau kiek jų yra iš tikrųjų, tiksliai dar nėra žinoma, nes policija vis dar gauna informacijos iš automobilius nuomojančių įmonių apie panašius veiksmus. Aiškinamasi, ar tai padarė tas pats vyras, kiek iš viso yra nukentėjusiųjų. „Vyksta ikiteisminis tyrimas“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Klaipėdietis jau yra teistas už panašias nusikalstamas veikas.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono savivaldybės Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos veiklą tikrina Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Balandžio pradžioje Savivaldybė gavo STT patikrinimo užduotį pagal Savivaldybės kompetencijas. STT nurodymu, patikrinimą vykdo Savivaldybės Centralizuotas vidaus audito skyrius, vadovaujamas Dalios Katauskienės. Patikrinimas sutapo su karantinu dėl koronaviruso pandemijos. Savivaldybės Kontrolės komitete buvo pasiūlyta STT inicijuotą patikrinimą atlikti, kai karantinas baigsis, motyvuojant tuo, kad mokyklos direktorius Vidas Kelpša priklauso sveikatos rizikos grupei. Savivaldybė dėl karantino jau atidėjo Savivaldybės suplanuotą Kūlūpėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos auditą. „Mokykla yra veikianti, nėra užrakinta. Be direktoriaus yra kitų administracijos darbuotojų, kurie gali auditorei pateikti reikalingus dokumentus STT inicijuotam patikrinimui atlikti“, – aiškino Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, akcentavusi, kad, stengiantis įmanomai sumažinti kontaktų, auditorė pati nuvyks į mokyklą. „Saugumui užtikrinti yra kaukės, pirštinės, kitos priemonės“, – tarstelėjo J. Girdvainė. Paklausta, ką konkrečiai STT nurodė patikrinti, I. Girdvainė pareiškė, kad to Savivaldybė viešinti negali. Mokykloje patikrinimą vykdo ir VDI. VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys patvirtino, kad jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus iš mokyklos gavo. „Yra klausimų, kuriuos norėtume kai kuriems mokyklos darbuotojams užduoti tiesiogiai. Gal karantino sąlygos švelnės ir atsiras galimybė tą padaryti“, – teigė V. Ročys. Ką tikrina VDI, V. Ročys irgi negalėjo skelbti. Informaciją apie tai pateikti žadėjo, kai tyrimas bus baigtas ir padarytos jo išvados.
„P. n.“ informacija
Tebesitęsiantis karantinas nesustabdė pasirengimo artėjančiai vasarai darbų Palangoje – didžiausio Lietuvos kurorto komunalininkai, kaip ir kasmet, tvarko paplūdimius bei prieigas iki jų ir gražina viešąsias miesto erdves. Rengti paplūdimius artėjančiai vasarai bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai pradėjo dar vasario mėnesį. Šiuo metu Palangoje ir Šventojoje atnaujinami mediniai takai per kopas, pagal poreikį pinamos žabtvorės, kopos tvirtinamos klojiniais. „Naujai jau paklota per 1 tūkst. metrų medinių takų, vedančių per kopas, dalis senųjų takų pagal poreikį buvo suremontuoti. Iš viso bus atnaujinta iki 1,5 tūkst. metrų takų, vedančių į Palangos paplūdimius, ir 500–600 metrų takų Šventojoje“, – kalbėjo miestą tvarkančios bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius. Rengiant paplūdimius vasarai, iš viso priekopyje reikės nupinti apie 1,5–2 kilometrus žabtvorių ir pakloti apie 15 tūkst. kvadratinių metrų klojinių. „Centriniuose Palangos paplūdimiuose audrų nuardyti takai ir nusileidimai į pliažus kol kas netvarkomi, klojiniai atnaujinami tik priekopyje. Prieigas ir nusileidimus į paplūdimius tvarkysime, kai ruožas tarp Birutės kalno ir centrinės gelbėjimo stoties Palangoje bus pamaitintas smėliu“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė G. Valinevičius. Pavasariniai darbai vyksta ir miesto viešosiose erdvėse – čia atnaujinami, perdažomi suolai, šiukšlių dėžės, kita įranga, kurorte įrengti gėlynai jau traukia akį įvairiaspalviais našlaičių ir daugiamečių gėlių žiedais. Atnaujintas ir Jūratės gatvės gale esantis tiltelis per Rąžę – pasak G. Valinevičiaus, jis jau buvo nusidėvėjęs, paveiktas atmosferos, tad komunalininkai tiltą sutvarkė ir perdažė. Gegužės pradžioje miesto tvarkytojai imsis ir jūros tilto atnaujinimo darbų – čia pagal poreikį bus pakeista apie 300 kvadratinių metrų nusidėvėjusių tilto pagrindo lentų ir pažeistų tilto turėklų, šie taip pat bus perdažyti.
„P. n.“ informacija
Siekia įrengti erdvę partizanų istorijai
Salantiškis partizanų istorijos puoselėtojas ir rekonstruktorius Aurimas Rapalis ėmėsi iniciatyvos įrengti nuolatinę ekspoziciją, skirtą Kretingos apskrities „Kardo“ rinktinės partizanams atminti – ją pateiktų gyvai bendraudamas su pokario partizanų istorija besidominčiais žmonėmis. Šiam sumanymui įgyvendinti jau pasirinkta ir vieta – tai raudonai dažyta šimtametė buvusių garbių Salantų pedagogų Mikutų troba, stovinti kone pačiame Salantų centre, Vilniaus gatvėje. Šią trobą paveldėjo Mikutų anūkas kariškis Jonas Laurinavičius iš Kaišiadorių, vaikystėje pas senelius leisdavęs vasaras. Jis – ir A. Rapalio bendramintis, taip pat besidomintis pokario partizanų istorija. „Jonas nuolatinei ekspozicijai skirtų dalį trobos – jau esame parengę kilnojamąją parodą, kuri, apkeliavusi keletą muziejų, bibliotekų, šiuo metu saugoma Kretingos muziejuje. Mums reikia lėšų, kad galėtume įrengti stendus, patalpinti į juos mūsų surinktus ar rekonstruotus eksponatus – partizanų asmeninius daiktus, rašomąją mašinėlę, žemėlapius, ginklus, rūbus. Dabar dalyvaujame viename didžiųjų šalies prekybos centrų paskelbtame projekte ir tikimės tam laimėti lėšų“, – kalbėjo Salantų kultūros centro renginių organizatorius ir viešosios įstaigos „Ceklio kuršiai“ vadovas A. Rapalis. Jis tikino kartu su J. Laurinavičiumi jau senokai mąstę, kaip reikėtų gyvai pateikti pokario laikų istoriją, plačiau supažindinti žmones su „Kardo“ rinktine, kuri buvo įkurta 1945-ųjų pabaigoje, o jos kuopos veikė plačiai visoje buvusioje Kretingos apskrityje: Kretingos, Darbėnų, Palangos, Kartenos, Gargždų, Kulių, Endriejavo, Skuodo, Platelių apylinkėse. Juolab kad šiemet sukanka 75-eri metai nuo „Kardo“ rinktinės įsikūrimo.
„Lietuvoj viskas griežčiau, negu Danijoje. Nežinau, gerai tai ar blogai. Nežino niekas. Aš asmeniškai čia, Danijoje, laisvės suvaržymų nejaučiau išvis. Paradoksalu, bet tas vadinamasis normalus gyvenimas mane varžė ir varžo gerokai labiau negu karantinas“, – sakė Danijoje gyvenanti iš Palangos kilusi dailininkė Meilė Sposmanytė. Tarp Danijos ir Palangos Viena pirmųjų šalių Europoje, dar kovo 14 dieną uždariusi savo sienas, kad sustabdytų koronaviruso plitimą, buvo Danija. Viena pirmųjų Europoje ši šalis pradėjo švelninti ir įvesto karantino priemones: nuo balandžio 15 d. šalyje atidaryti vaikų lopšeliai, darželiai ir pradinės mokyklos, prie darbo grįžo ir kai kurios įmonės, pavyzdžiui, kirpyklos. Praėjusią savaitę atšaukti ir dalis draudimų, įvestų užsieniečiams, norintiems karantino metu atvykti į Daniją. Tačiau kaip ir visame pasaulyje, taip ir Danijoje, koronavirusas ir įvestas karantinas sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą. Kaip jis paveikė kasdienybę „Pajūrio naujienoms“ sutiko papasakoti Olborgo mieste Šiaurės Danijoje gyvenanti iš Palangos kilusi dailininkė Meilė Sposmanytė. Nuo 1996 metų grupinėse ir personalinėse parodose Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje dalyvaujanti menininkė po studijų Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete išvyko į Daniją, kur 2004-aisiais baigė dailės studijas Meno ir dizaino koledže Noresundbyje. Papildomai baigusi studijas Gastronomijos koledže dirbo pedagogikos bei kulinarijos srityse. Kasmet į gimtąją Palangą atvažiuojanti dailininkė aktyviai rengia parodas ir mūsų regione: jos darbai buvo eksponuoti Kretingos rajono kultūros centre, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje. Ne viena paroda surengta Palangoje, Vasaros skaitykloje bei Antano Mončio namuose-muziejuje, dalyvauta grupės „Antiloxai“ jungtinių meninių pajėgų renginiuose Parodų paviljone, viloje „Anapilis“ ir kituose avarinės būklės pastatuose. Naujausia Meilės Sposmanytės paroda – penkių koliažų ciklas „Europos peizažai“ – nuo balandžio pradžios eksponuojamas Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos virtualioje galerijoje.
Karantinas Prancūzijoje: be bauginimų ir su saikinga statistika
Mūsų kraštietė žurnalistė Prancūzijoje jau ilgą laiką – 25 metus – gyvenanti ir dirbanti Aida Kiškytė-Degeix karantiną, kurį dėl koronaviruso Prancūzija paskelbė kovo 17 d. ir pratęsė iki gegužės 11 d., pavadino „improvizacijų laiku“, nes dvi savaites nuo karantino pradžios buvo nelengva susigaudyti, nei kaip dirbti, nei kaip gyventi. „Atrodė visi pasimetę, – teigė kraštietė, kurios tiesioginė veikla nenutrūko ir per karantiną. – Atvirkščiai – žiniasklaida nesustojo, žurnalistai suvokė, kad jie turi savo tautiečius palaikyti psichologiškai. Pasitikėjimas žiniasklaida išaugo, žmonės suprato, kad tai – vienintelė galimybė palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu.“ A. Kiškytės-Degeix pastebėjimu, galbūt Prancūzijos žiniasklaidoje šiek tiek trūksta pasaulinės informacijos, tačiau – jokio bauginimo, gąsdinimo: statistikos – su saiku, reportažuose – kuo daugiau informacijos, kaip žmonės sugebėjo prisitaikyti prie karantino sąlygų, kaip jie jaučiasi. „Mane pačią sujaudino savanorystės, savitarpio pagalbos pavyzdžiai, žmonių solidarumas, merijos pastangos padėti žmonėms. Toks jausmas, kad žmogus, jo gyvybė įgavo naują prasmę – stebėjome, kaip specialiu transportu senyvo amžiaus žmonės su visa reanimacijos įranga buvo vežami ten, kur mažiau perpildytos ligoninės. Žmogui gelbėti metami didžiuliai pinigai, tačiau niekas nesako, kad – be reikalo, niekas neskaičiuoja, nesvarsto, nežiūrint, išgyvens tas žmogus ar ne“, – jaudinančius dalykus pasakojo kraštietė žurnalistė. Nors Prancūzijos valdžia, darbdaviai visomis išgalėmis sudarė galimybes dirbti nuotoliniu būdu, A. Kiškytei-Degeix, auginančiai du sūnus, tai negalioja: „Mano vaikai jau dideli, todėl dirbu studijoje.“ Ji dirba radijuje RLP( Radios Libres en Périgord), kurio galima klausyti Prancūzijos pietvakarių Akvitanijos (Aquitaine) regiono Dordonės departamente 102.3FM dažniu arba internetiniame puslapyje www.radioslibresenperigord.com. Studija yra netoli Perigio (Perigueux), Aida yra šio radijo redaktorė-direktorė.
|
|
