|
|
|
(1449) 2020-04-24Vieneri mero darbo metai
Šių metų balandžio 30 dieną Kretingos rajono savivaldybės taryba svarstys mero Antano Kalniaus ir tarybos bei Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės ir administracijos 2019 metų veiklos ataskaitas. Rajono politikoje nebe naujoką, buvusį Savivaldybės tarybos narį Antaną Kalnių rajono gyventojai meru ketverių metų kadencijai išrinko pirmąkart. Apie pirmaisiais kadencijos metais nuveiktus darbus, perspektyvas, iššūkius su A. Kalniumi kalbėjomės ištuštėjusiame Savivaldybės pastate, nes per karantiną dauguma Savivaldybės tarnautojų dirba nuotoliniu būdu. – Per karantiną darbas Savivaldybėje sulėtėjo? – paklausėme mero. – Pašmaikštausiu – reikalų yra lyg kiaulę pasipjovus. Karantinas parodė šlubuojančias valstybės grandis. Savivaldybė turi spręsti, ką daryti su vaiku, kurio šeima užsikrėtė koronavirusu.
Vaiku pasirūpinti turėtų Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tačiau šios Savivaldybei nepavaldžios tarnybos atstovai Savivaldybei pareiškia: „Mes saugome savo darbuotojus.“ Pirmose kovos su koronavirusu fronto linijose stovėti turėtų Visuomenės sveikatos centro specialistai. Deja, informaciją apie naujus užsikrėtimo atvejus, kad nedelsdami galėtume į tai reaguoti, greičiau susirenkame iš draugų, pažįstamų, negu gauname iš Visuomenės sveikatos centro. Atsiskleidė Savivaldybės, kitų Savivaldybei pavaldžių įstaigų darbuotojai. Buvo ir tokių, kurie pareiškė: „Man karantinas, nedirbsiu.“ Karantinas baigsis, tik ar išmoksime jo pamokas. – Praėjo vieneri metai, kai vadovaujate rajonui. Ką pavyko padaryti, kokias patyrėte nesėkmes? – Tapus meru pirma užduotis buvo suburti stiprią, kompetentingą komandą – ir tai pavyko. Mūsų komandos svarbiausias siekis buvo nesustabdyti nė vieno ankstesnės valdžios pradėto projekto. Nešokinėti prie naujų darbų, kol tebėra jų daug nebaigtų. Atėję radome sustojusią didžiausią savivaldybėje Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybą. Buvo likę 2018 metais nepanaudoti 800 tūkst. eurų. O tai buvo signalas, kad šios statybos rangovas „LitCon“ galimai turi problemų. Tarybos valdančiojoje daugumoj svarstėme, ką daryti: nutraukti sutartį su „LitCon“ ar tartis, kad „LitCon“ statybą užbaigtų, ir Savivaldybė nepatirtų papildomų išlaidų dėl rangovo keitimo. Buvo nuspręsta, kad „LitCon“ turi tęsti ir užbaigti statybą. 2019 metais pasisekė, „LitCon“ darbų atliko už didesnę sumą negu buvo suplanuota. 2019 metų gruodį su „LitCon“ atstovais sutarėme, kad 2020-ųjų sausį jie darbus tęs ir užbaigs apie vidurvasarį. Darbų bebuvo likę už 870 tūkst. eurų, kai komplekso statybos kaina – per 6 mln. eurų. Rangovas buvo įvykdęs visus konkursus statybai užbaigti reikalingoms medžiagoms pirkti, suradęs darbams atlikti subrangovus. Kodėl 2020 metų pradžioje statybą paliko – tebėra neįminta mįslė.
Kaip išgyvenate karantiną?
Kretingos rajono taryba turės nuspręsti, ar Salantų gimnazijos renovacijos darbams skirti 90 tūkst. Eur, kurie, kaip apyvartinių lėšų likutis, lieka nuo Kretingoje statomo sporto komplekso. Administracijos direktorė Jolanta Girdvainė Strateginio planavimo tarybos nariams paaiškino, kad šių pinigų pakaktų mokyklos valgyklos remonto darbams užbaigti, o, paėmus viršlimitinę paskolą, darbai būtų tęsiami toliau, juolab kad į gimnaziją ketinama perkelti Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ grupes. „Sprendimo reikia, kad statybininkai galėtų dirbti nepertraukiamai, ypač, kai toks palankus metas – mokykloje nėra mokinių“, – teigė administracijos direktorė. Leisti dirbti statybininkams, skiriant tuos 90 tūkst., kvietė ir rajono meras Antanas Kalnius, teigdamas, kad reikia skatinti ekonomiką, ką šiandien daryti ragina ir šalies Vyriausybė. Salantų gimnazijos renovacija tęsiasi nuo 2006 m.
„P. n.“ informacija
Ieškos papildomų lėšų
Strateginio planavimo taryba svarstė galimybę surasti papildomų lėšų – 85 tūkst. Eur – lopšelio-darželio „Žilvitis“ remontui. Šiai ugdymo įstaigai yra numatyta gauti finansinę paramą iš europinių fondų – gautos lėšos būtų panaudotos dviem ikimokyklinio ugdymo grupėms įrengti. Bendra projekto vertė – 160 tūkst. Eur, iš Europos Sąjungos planuojama gauti 130 tūkst. Eur. Lėšoms gauti paraiška turi būti parengta iki birželio 1 d. Tačiau ir gavus europines, sutelkus biudžeto lėšas, jų neužtenka koridoriams, laiptinėms, kurios nebeatitinka higienos ir saugumo reikalavimų, elektros skydinei remontuoti. Atsižvelgdamas į situaciją, rajono Savivaldybės Statybos skyrius preliminariai suskaičiavo, kad šiems darbams atlikti reikėtų dar per 80 tūkst. Eur iš rajono biudžeto. „Suradus lėšų, viską – visą korpusą – sutvarkytume iškart, statybininkams ateityje nebereikėtų grįžti į šią įstaigą“, – rajono Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis paaiškino, kad darbus realiai būtų galima pradėti kitais metais, nes reikia laiko paraiškai parengti, pirkimo procedūroms, rangovui parinkti. Rajono tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė iškėlė mintį, kad „Žilvitis“ nėra pačioje prasčiausioje situacijoje – reikėtų kuo skubiau spręsti „Pasagėlės“ Vydmantuose ir mokyklos-darželio „Žibutė“ remonto reikalus. „Pasagėlėje“ būtina bent grindis pakeisti – jos visiškai nebeatitinka higienos reikalavimų, o kas Savivaldybės administracijos daroma dėl „Žibutės“? – klausė rajono tarybos narė. Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė paaiškino, kad jau baigiamas rengti investicinis mokyklos-darželio „Žibutė“ projektas ir paraiška bus teikiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tačiau geriausiu atveju tik liepą paaiškės, ar bus gautas finansavimas. „Jeigu atsakymas būtų neigiamas, iš biudžeto lėšų remontuotume „Žibutės“ sanitarinius mazgus“, – tvirtino direktorė.
Bendrovė „Kretingos vandenys“ per šią savaitę nuotoliniu būdu įvykusį Strateginio planavimo tarybos posėdį paprašė rajono tarybos politikų pritarimo, kad, vykdant Vilniaus gatvės rekonstrukciją, būtų leista atnaujinti ir vandentiekio bei dalį nuotekų tinklų.
„Vilniaus gatvės komunikacijos įrengtos dar 1967 metais – ketaus vamzdynas, gresia avarijos, jų jau turėjome. Kodėl buvusioji valdžia – tiek rajono, tiek įmonės – nepasirūpino, kad lygiagrečiai su Vilniaus gatvės renovacija būtų atnaujintas ir vandentiekio-nuotekų vamzdynas, nežinau – neklauskite, tikrai neatsakysiu“, – galimiems Strateginio planavimo tarybos narių klausimams už akių užbėgo bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis.
Rajono Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis neabejojo, kad tvarkyti vandentiekį ir nuotekų tinklus nuo Savanorių gatvės iki lurdo – būtina: „Padarytume ir pamirštume ilgam laikui, nebeardytume gatvės, nes vis tiek tą darbą reikės padaryti. Vykstant gatvės rekonstrukcijai, tinklai vibruoja – gali įvykti avarija. Namų darbus jau atlikome – būsimus veiksmus derinome su Kelių direkcija, kuri sutiko, kad vandentiekio tinklai taip pat būtų renovuojami.“
Šias mintis papildydamas „Kretingos vandenų“ vadovas ir klausė, ir svarstė, negi po rekonstrukcijos norėtų kas, kad būtų pjaustomas asfaltas? „O ir dabar gi rinktumėmės naujausias technologijas, kurias taikydami užtruktume ne ilgiau dviejų mėnesių. Jau pasitarėme ir su rangovu, kiek galėtų užtrukti darbai, tas technologijas jau esame išbandę renovuodami Savanorių gatvės tinklus“, – tvirtino T. Jurgutis.
Kartu su įmonės specialistais jis suskaičiavo, kad vandentiekio tinklų renovacijai Vilniaus gatvėje ir nuotekų tinklams nuo Savanorių gatvės iki lurdo atnaujinti, preliminariu skaičiavimu, reikėtų apie 300 tūkst. Eur.
Strateginio planavimo tarybos nariams Daliai Martišauskienei, Romualdui Jablonskiui suabejojus, ar dėl to nekils vandens kaina vartotojams, o Vytautui Ročiui – ar su tokiais projektais neįstrigsime iki žiemos, T. Jurgutis patikino – dėl to buvo pasitarta ir su verslo konsultantais, kad vandens kaina tikrai nekils, o tinklų renovacija būtų atliekama lygiagrečiai su gatvės rekonstrukcija, ir vieni darbai kitiems netrukdytų. Paskolos darbams finansuoti bendrovei „Kretingos vandenys“ taip pat nereikėtų – darbai būtų atlikti iš apyvartinių įmonės lėšų, atsisakant kai kurių planuotų, bet ne tokių svarbių, sumanymų.
Atokiame Kartenos seniūnijos pakraštyje, vaizdingoje Minijos kairiojo kranto dauboje ir ją juosiančioje aukštumoje, plyti Cigonalių žemės. Didžiąją kaimo dalį apima miškai ir pievos, patenkančios į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.
Kaimas susiformavo XVII–XVIII a. žemdirbiams įdirbant plėšininę Kartenos dvaro pievų, ganyklų ir iškirsto miško žemę, plytėjusią Minijos pakrantėje tarp Dauginčių ir Dyburių kaimų.
Per kaimą ėjo svarbus kelias, jungęs Karteną su Šateikiais ir Plateliais, o XIX a. – XX a. pr. – Šateikiuose rezidavusių grafų Pliaterių Šateikių ir Kartenos dvarus. Per Miniją kaime buvo šio kelio brasta, o XIX a. –XX a. pradžioje upei ištvinus, keleiviai per ją kėlėsi mediniu plaustu.
Pasakojama, kad netoli brastos vasaromis įsikurdavo klajoklių čigonų (romų) taboras. Slėnio pievose jie ganydavo savo arklius, pagelbėdavo persikeliantiems per upę. Čigonės siūlydavosi keleiviams išburti likimą, vaikščiodavo po apylinkės kaimus rinkdamos išmaldą. Dėl to vietovę, o vėliau ir joje besikuriantį kaimą, pradėta vadinti Cigonaliais arba Čigonėliais.
1845 m. kaime gyveno 4 katalikų šeimos, kurias sudarė 29 asmenys: 12 vyrų ir 17 moterų. Pirmoje sodyboje šeimininkavo Mykolo Gaudučio, kitoje – našlės Magdalenos Sidzienės, trečioje – Pranciškaus Kniukštos, o ketvirtoje – Martyno Lukšo šeimynos. 1849 m. grafo Prano Pliaterio Kartenos dvare lažą ėjo 32 baudžiauninkai.
Nors kaimą sudarė tik kelios sodybos, tačiau, būdamas prie strategiškai svarbaus regiono kelio, jis žymimas visuose XIX a. II pusės –XX a. pr. Rusijos ir Vokietijos imperijų kariniuose žemėlapiuose. Jie liudija, kad 1895–1916 m. Cigonaliuose buvo jau 5 sodybos, kuriose 1902 m. gyveno 24 žmonės. Trys sodybos stovėjo šalia brastos, viena – toliau nuo jos, slėnyje prie kelio į Karteną, o penktoji – aukštumoje prie to paties kelio.
Nors traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas, taip pat jų priekabas be techninės apžiūros eksploatuoti draudžiama, tačiau tai technikai, kuriai apžiūra neatlikta dėl koronaviruso pandemijos metu paskelbto karantino, padaryta išimtis.
Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Alfonsas Vaišnoras akcentavo, kad, žemės ūkio ministro įsakymu, techninės apžiūros galiojimo laikas pratęsiamas, kol Lietuvos Respublikoje galios karantino režimas ir dar du mėnesiai po jo.
Tačiau ši tvarka netaikoma, kai žemės ūkio technikos transporto priemonėms prieš tai nebuvo atlikta techninė apžiūra, ir savininkai nori ją atlikti pirmą kartą arba, kai techninės apžiūros galiojimas baigėsi anksčiau negu šių metų kovo 14-ąją, kai buvo paskelbtas karantinas.
A. Vaišnoro teigimu, pasibaigus karantinui, bus skelbiamas naujas techninių apžiūrų grafikas.
Sūriai su paslaptim
„Kaip tu, žmogau, gali atsisakyti to, prie ko nuo mažumės esi pratęs: karves laikė mano seneliai, mano tėvai, keturias marges laikome ir mudu su vyru Viktoru“, – teigė pašnekovė.
Į Rūdaičių kaimą gyventi šeima 1992-aisiais atsikraustė iš Kurmaičių. Užaugino tris vaikus – tiesa, jaunėlei Giedrei dar 14-a, o vyresnieji Petras ir Silvija jau savo gyvenimus kuria: vienas – Olandijoje, kita – Vilniuje.
„Kaip aš pati pomėgį šeimininkauti iš mamos perėmiau, taip Silvija, matyt, iš manęs – vienoje Vilniaus įmonių ji jau dirba vyriausiąja virėja“, – pasidžiaugė Vida, tarp rūdaitiškių garsėjanti savo sulietais varškiniais sūriais ir kastiniu, kuriais įvairių susiėjimų proga pavaišina kaimo bendruomenę.
„Gaminti išmokau iš močiutės, bet mano sūriai – tobulesni, su paslaptim, matyt, dėl to daugeliui taip ir patinka“, – juokavo pašnekovė, produktus mėgstanti pagardinti česnakais, kmynais, krapais, savo pačios darže užsiaugintomis įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis.
V. Pipirienės nuomone, geresnės vietos, kaip Rūdaičiai, gyventi ir nebūtų. „Turime aktyvią kaimo bendruomenės pirmininkę Gražiną Katkuvienę – pažiūrėkit, kaip aplinka pas mus tvarkoma, organizuojamos talkos. Važiavau kartą pas draugus Skuodo pusėn – nė iš tolo kaimuose taip nėra“, – palygino ji.
Bet Vida ne vien į ūkiškus reikalus per dienų dienas panyra – ji turi pomėgį megzti, siūti arba kurti ką nors gražaus iš spalvoto popieriaus. „Dovanų draugams, pažįstamiems parduotuvėse nebeperku – pati išlankstau, kas šauna į galvą – krepšelį, pilną gėlių arba Velykų margučių, dar ką nors naujo gražaus, ką iš interneto išmokstu“, – atviravo ji.
Spalvoto, krepinio popieriaus, ypač tinkamo Kalėdų eglutėms karpyti, Vida kaskart prisiperka per akcijas, tad jos stalčiuose medžiagos kūrybai, kaip ir idėjų – apstu.
Šią savaitę prasidėjo nuotolinis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, o kartu su juo įvedama naujovė: pirmą kartą ūkininkai galės savanoriškai paremti kurią nors žemdirbių savivaldos organizaciją.
Po eurą – nuo hektaro
Nuo kiekvieno pagrindinei tiesioginei išmokai gauti deklaruojamo hektaro žemdirbys savo paties pasirinktai organizacijai galės skirti 1 eurą, o jei dviem organizacijoms – po 50 centų. Žemės ūkio ministerijos manymu, toks savanoriškas paramos skyrimas padės išryškinti geriausiai ūkininkų interesams atstovaujančias organizacijas ar asociacijas. Ši iniciatyva esą kilo iš pačių žemdirbių, o diskusijos vyko nuo praėjusių metų.
„Nieko apie tai nežinau. Pasėlius kasmet deklaruoju po sėjos, apie gegužės pradžią. Yra dar laiko pamąstyti, ar norėsiu, ką paremti“, – nedaugžodžiavo Šukės ūkininkas Stasys Lomsargis.
Taip pat Šukėje gyvenančiam 350 ha užimančius laukus šiame ir aplinkiniuose kaimuose dirbančiam Albertui Martinkui žinia apie galimybę finansiškai paremti norimą žemdirbių organizaciją taip pat buvo negirdėta. „Esu Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus narys, kasmet ir taip apie 300 eurų mokesčio sumoku, manau, kad tai pakankama suma“, – sakė Albertas ir pridūrė, kad šiomis dienomis jam labiau rūpi pabaigti pradėtus darbus – apie 60 ha dar liko neapsėta kviečiais.
Vertina dvejopai
Sprendimą suteikti galimybę patiems žemdirbiams paremti jiems patinkančią organizaciją skirtingai vertina Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovai.
„Visiškai pritariu LŠŪS pirmininkui Vidui Juodsnukiui, kad ši rėmimo tvarka naudinga tik siauram ratui“, – neabejojo šios sąjungos Kretingos skyriui atstovaujantis Rimantas Skiparius. Anot pašnekovo, pirmininkas teisybę sako, kad pusę finansavimo ir vėl nugriebtų kelios bendrovės ir keli šimtai stambiausių Lietuvos ūkininkų. „Mažieji esam negirdimi. Kas iš to, jei ir paremtų mūsų organizaciją tais keliais eurocentais? Paramos reikia, bet gerokai didesnės, kad ūkininkai galėtų produkciją ne tik auginti, o ir gaminti“, – neabejojo jis.
R. Skiparius užsiminė apie Rietave steigiamą daugiafunkcį ūkininkų centrą. „Esame 11-a iniciatyvių žmonių iš Klaipėdos, Plungės, Rietavo ir Kretingos rajonų, kuriame planus turėti savo malūną, pieninę, užsiimti daržovių perdirbimu. Jei ką kada remsiu, tai tik šį centrą“, – atviravo R. Skiparius.
„Kad žemdirbys savanoriškai skirs paramą tai organizacijai, kuri jam geriausiai atstovauja, gina jo interesus – labai gerai“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Esą kritikuojantys tvarką, teigiantys, kad didžiausią paramą gaus tik tos organizacijos, kurių nariai deklaruoja didžiausius žemės ūkio naudmenų plotus, neįsigilina į esmę.
„Ar padėti tą „paukščiuką“, jei taip, tai ties kuriuo organizacijos pavadinimu, priklauso nuo kiekvieno žmogaus laisvos valios, tai nėra
privaloma“, – sakė jis.
Pokyčių beveik nėra
Norinčioms gauti paramą organizacijoms niekur nereikia kreiptis, bet iki einamųjų metų kovo 1 d. jos privalo būti įregistruotos Juridinių asmenų registre ir iki 2020 m. spalio 1 d. įgyti paramos gavėjo statusą. Jeigu ūkininkas padarys pažeidimų ir dėl to Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) po kurio laiko susigrąžins jam išmokėtą paramą, kartu bus susigrąžinta ir suma, kurią žemdirbys pervedė pasirinktai organizacijai.
Apie tai, kad ūkininkams pirmąkart suteikiama galimybė savanoriškai paremti jų interesams tiek šalyje, tik europiniu lygiu geriausiai atstovaujančias organizacijas, seniūnijų žemės ūkio specialistai sužinojo gavę šių metų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo taisykles, o ūkininkai žodį tars atėję deklaruoti.
Nuotolinis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks iki gegužės 3 d. Pasak Darbėnų seniūnijos žemės ūkio specialistės Rimos Ridikienės, jungiantis prie paraiškos priėmimo informacinės sistemos, ūkininkai pasirenka, kokiu būdu gali patvirtinti savo tapatybę, užpildo ir patvirtina paraiškos elektroninę formą. Nuo gegužės 4 d. įprastas deklaravimas iki birželio 22 d. vyks seniūnijų kabinetuose. Vėluojančias paraiškas planuojama priimti birželio 23 – liepos 17 dienomis. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma mažinama 1 proc.
Paklausta, kokios šių metų deklaravimo naujovės, R. Ridikienė teigė, kad didelių pasikeitimų nėra, svarbu iki gruodžio 1-osios pateikti išankstinius kontrolinių žemės sklypų aprašymus.
Įvyko 52-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas. Jame, šalies etape, laurus skynė ir kretingiškiai, ir palangiškiai. Iš viso darbus konkursui pateikė 194 mokiniai iš visos Lietuvos.
Dėl Lietuvoje paskelbtos ekstremalios situacijos konkursas vyko nuotoliniu būdu. Atrinkti 108 mokinių kūrybiniai ir tiriamieji darbai, kurie aptarti ir įvertinti septyniose sekcijose: prozos, poezijos, literatūros kritikos, publicistikos ir eseistikos, kalbos, tautosakos ir literatūrinių vertimų. Daugiausiai darbų tradiciškai sulaukė poezijos sekcija.
Jaunųjų kūrėjų darbus vertino rašytojai, literatūros tyrėjai ir kalbininkai, vertėjai, tautosakininkai. Vertintojai su atrinktų darbų autoriais bendravo elektroniniu paštu, telefonu, internetinėmis pokalbių programomis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu už geriausią publicistiką ir eseistiką buvo apdovanota Palangos senosios gimnazijos abiturientė Austėja Daukšaitė, kurią konkursui parengė mokytoja Jūratė Galinauskienė. Už geriausią literatūrinį vertimą iš prancūzų kalbos I vietą užėmė tos pačios gimnazijos auklėtinė vienuoliktokė Miglė Sokolovaitė, kurią rengė mokytojos Živilė Vaičiūnienė ir Aušra Šeštokienė.
Tarp antros vietos laimėtojų –taip pat dar viena Palangos senosios gimnazijos mokinė devintokė Mūza Olimpija Svetickaitė, jos mokytoja J. Galinauskienė. Merginai apdovanojimas įteiktas už labai gerą poeziją.
Antrąsias vietas iškovojo dar trys mokiniai. Palangos senosios gimnazijos abiturientė Rūta Baužytė, kurios mokytoja taip pat J. Galinauskienė, apdovanota už labai gerą literatūros kritikos darbą. Už labai gerą publicistiką ir eseistiką – Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Linas Daugėla, kurio mokytoja Daiva Ataitė. Linui taip pat įteiktas pagyrimo raštas už poeziją. Už labai gerą literatūrinį vertimą iš anglų kalbos apdovanota ir Palangos senosios gimnazijos abiturientė Justė Jankauskaitė, kurios mokytojos – Aušrinė Janušienė ir Raimonda Kačerauskienė.
Trečią vietą užėmė dvi mokinės iš Kretingos gimnazijų ir viena mokinė iš Palangos: už gerą prozą – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Laineda Vainauskaitė, ją rengė mokytoja Irutė Lapinskienė; už gerą literatūrinį vertimą iš prancūzų kalbos – Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Kotryna Dimgailaitė, kurios mokytojos Alma Razmienė ir Daiva Ataitė; už gerą literatūrinį vertimą iš anglų kalbos – Palangos senosios gimnazijos dvyliktokė Eglė Petreikytė, mokytojos – Audra Kaklienė ir Raimonda Kačerauskienė.
Mūsų kraštietis 39-erių Denisas Nikitenka nuo vaikystės domėjosi gamta – įkūrė gamtos mylėtojų klubą, dalyvavo „Kuprinės“ veikloje ir planavo tapti biologu. Viskas pakrypo taip, kad jo gyvenime vėliau atsirado žurnalistika ir kraštotyra.
Subūrė klubą
D. Nikitenka pirmą kartą į „Kuprinę“ parašė būdamas penkiolikos metų ir teigė, kad yra išsaugojęs tada rašytus straipsnius. Tuo metu jis domėjosi biologija, dalyvavo olimpiadose ir Kretingoje įkūrė gamtos mylėtojų klubą „Liepsnelė“.
Klubas susiformavo, kai pats D. Nikitenka vaikščiojo po šeštokų, septintokų klases ir siūlė užsiimti gamtos tyrinėjimu. „Liepsnelė yra paukštis ir taip pat – tarsi ugnelė, įžiebianti aistrą keliauti, mylėti gamtą. Kiekvienas prasmingesnis, įdomesnis klubo veiksmas buvo aprašytas laikraštyje. „Kuprinė“ – tai lyg suteiktas eteris skleisti žinią apie gamtą, jos tyrinėjimus, skatinti žmones domėtis gamta, dalyvauti klubo veikloje“, – kalbėjo kraštietis. Moksleivių klubo nariai rengdavo žygius, tyrinėdavo. Klubo veikla tęsėsi tol, kol jo įkūrėjas išvyko į Vilnių.
Pašnekovo nuomone, tokia veikla, kaip domėjimasis gamta, yra labai gera. Juk ne visi paaugliai turi, ką veikti, ir kartais tik šlaistosi gatvėse, o būti gamtininku yra puikus būdas išlieti jaunatvišką energiją naudingoje veikloje.
Kai rengė straipsnius jaunimo priedui „Kuprinė“, Denisas net neplanavo savo gyvenimo sieti su žurnalistika. Vyras daug skaitydavo, žavėjosi rašytojais ir norėjo išmokti gerai rašyti, o straipsniai buvo savotiškas išėjimas į viešumą, nes, anot D. Nikitenkos, rašyti viešai, kai tavo tekstai publikuojami, irgi reikia drąsos. Tačiau minčių apie žurnalistiką nebuvo, nes nuo pat aštuonerių metų jis svajojo būti biologu. Gamtos mylėtojas įstojo į Vilniaus universitetą, ekologinę biologiją – tai buvo vienintelė jo pasirinkta pozicija.
Dalijosi savo istorija
Žurnalistika vyro gyvenime atsirado netikėtai, kai, studijuojant antrame kurse, reikėjo priverstinai imti akademines atostogas dėl aukštosios matematikos skolos. Gamtos mylėtojas teigė, kad jam buvo nedidelis šokas, kai studijuojant teko mokytis tokių disciplinų, kurios neatrodė susijusios su biologija, ir vienas tų dalykų buvo aukštoji matematika, kuri ir „pakišo koją“ studijose.
Per akademines atostogas jam teko išvykti į Ispaniją – ten, plantacijose, skinti apelsinus ir mandarinus. Visa tai įvyko maždaug 2000-aisias metais, ir D. Nikitenka tapo vienos pirmųjų emigrantų bangos dalimi. Vis dėl to Ispanijoje gyventi nebuvo lengva ir paprasta. Mūsų kraštietis pateko į mafijos pinkles, jam teko susidurti su žmonių išnaudojimu.
Per karantiną mokiniai mokosi nuotoliniu būdu. Vieniems tai – galimybė patobulėti, kitiems – smukti žemyn. Karantino metu moksleiviai laiką paskirsto kitaip.
„Mokiniams, kurie nori išmokti, bet ne taip gerai mokosi, nuotolinio mokymo būdas yra galimybė gauti geresnius pažymius, tačiau tiems, kurie nedėdavo pastangų, dabar yra sunku“, – teigė abiturientė Pranciškonų gimnazijos moksleivė Viltė Joknytė.
Mokantis nuotoliniu būdu mokinys beveik viską turi išsiaiškinti savarankiškai. „Mokiniams sunkiau suprasti naujas temas, kai jų mokytojas nepaaiškina“, – tikino pirmos gimnazinės klasės moksleivė Ligita Kontaraitė.
Jaunuoliai gauna daugiau laisvės, gali skirti daugiau laiko miegui, pomėgiui, šeimai. Tačiau savarankiškas mokymasis užima daugiau laiko negu mokymasis mokykloje. „Tai užtrunka labai daug laiko“, – savo patirtimi dalijosi V. Joknytė.
Moksleiviai taip pat atkreipė dėmesį, kad nuotolinis mokymas turėtų būti didesnis iššūkis mokytojams negu mokiniams. „Mano karta yra pratusi prie technologijų ir mums lengviau prisitaikyti prie mokymosi internetu. Manau, kad mokytojams buvo nemenkas iššūkis pasirengti nuotoliniam darbui“, – svarstė Viltė.
Dėl karantino buvo atšaukta daug renginių, kuriuose moksleiviai turėjo dalyvauti. Tarp jų – ir atvirų durų dienos būsimiems studentams. „Ypač sunku bus tiems, kas dar iki šiol nežino, kur norėtų toliau mokytis baigę mokyklą“, – atkreipė dėmesį V. Joknytė.
Abiturientai įsivaizduoja, kad šiuometinius egzaminus jie laikys sėdėdami suoluose, kurie sustumdyti metro atstumu, su pirštinėmis ir apsauginėmis kaukėmis. „O jeigu egzaminas vyktų lauke ir staiga pradėtų lyti?“ – klausimą iškėlė V. Joknytė.
Be nuotolinio mokymosi, jaunuoliams iškyla ir kitų iššūkių, pavyzdžiui, karantino sąlygų laikymasis. „Aš karantino sąlygų laikausi, neinu niekur“, – tvirtino L. Kontaraitė. Mergina džiaugėsi, kad dėl karantino gali daugiau laiko praleisti su šeima, tačiau teigė, kad sunku nesusitikti su draugais. „Galiu stebėti, kaip sprogsta pumpuriukai, pradėjau tikrai džiaugtis mažais dalykais“, – atviravo Viltė. Bėganti rutina žmogų suvaržo, atrodo, kad nėra laiko gražiems dalykams. Tačiau, viskam sustojus, žmogus vėl gali džiaugtis akimirka.
Dažnas jaunuolis turi vairuotojo pažymėjimą, mokosi vairuoti ar apie tai svajoja. Lietuvoje, „Regitros“ duomenimis, praktikos egzamino rezultatai kur kas prastesni negu teorijos. Tad kodėl pradedantiesiems vairuotojams praktinis vairavimo egzaminas sunkiau įkandamas ir kas lemia tokius rezultatus?
Neatsiejama kasdienybės dalis
Abiturientė Pranciškonų gimnazijos auklėtinė Domantė Lipskytė vairuoja, nes, turint vairuotojo pažymėjimą, jai paprasčiau susisiekti, ji jaučiasi savarankiškesnė. Anot Domantės, norint išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą, svarbu kuo daugiau praktikuotis, o per egzaminą – suvaldyti stresą. Merginos nuomone, išlaikyti vairavimo egzaminą dažniausiai trukdo įgūdžių stoka, dažnai perdėtas pasitikėjimas savimi, sprendimas per anksti laikyti egzaminą, kai praktikos dar neužtenka, arba stresas.
„Manau, reikia daug praktikuotis, važinėti ne tik su instruktoriumi, bet paprašyti ir šeimos narių pagalbos. Dažnai tai padeda išmokti geriau valdyti transporto priemonę. Na ir, žinoma, stengtis nesijaudinti, valdyti stresą. Vien dėl streso sulėtėja reakcija, kuri vairuojant yra labai svarbi“, – dalijosi mintimis D. Lipskytė.
Vienuoliktokas Pranciškonų gimnazijos mokinys Gustas Zėringis vairuodamas jaučia laisvę. „Be to, turint vairuotojo pažymėjimą, paprasta nusigauti iš taško A į tašką B“, – sakė jaunuolis. Išlaikyti egzaminą jam padėjo vairavimo instruktorius, jo pamokos. „Norint išlaikyti egzaminą, būtina turėti gerą reakciją, stebėti aplinką, numatyti kitų veiksmus“, – tikino vaikinas.
Gusto nuomone, ar pradedantysis vairuotojas išlaikys vairavimo egzaminą, priklauso nuo jo nusiteikimo, noro ir pasirengimo. Norint išlaikyti egzaminą, reikia užsispyrimo, geros nuotaikos ir poilsio prieš egzaminą.
Kretingiškė 20-metė Emilija Jucytė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) studijuoja statybos inžineriją. Pirmakursė tvirtino, kad, rinkdamasi šią studijų programą, neturėjo abejonių, tačiau kartais sulaukianti klausimų, kodėl nutarė studijuoti inžinerinius mokslus.
Susidomėjo vaikystėje
Mergina prisiminė, kad pastatais ir jų konstrukcijomis susidomėjo dar vaikystėje: „Su draugais, dar būdami vaikai, labai dažnai sugalvodavome ką nors sukonstruoti. Aš visuomet buvau ,,namelių statybų” organizatorė ir iniciatorė.“
Pašnekovės teigimu, dešimtoje klasėje atėjus metui rinktis, į kurias disciplinas ji norėtų gilintis labiau, suprato, kad artimiausi jai – tikslieji mokslai. „Mokykloje buvo labai sunku įsivaizduoti savo ateities specialybę, tačiau pradėjus mąstyti apie inžinerinius mokslus buvo aišku, kad rinksiuosi statybos inžineriją“, – tikino E. Jucytė.
Baigusi Pranciškonų gimnaziją, kretingiškė atskleidė neturėjusi abejonių dėl studijų pasirinkimo: „Buvo baisu prieš pirmuosius mokslo metus universitete, suvokiau, kad mano aplinka labai pasikeis. „Gap year“ (laisvi metai po mokyklos prieš pradedant studijas universitete – aut. past.) galimybę atmečiau, nes supratau, kad mokslai nesibaigs bakalauro studijomis, todėl nenorėjau nukelti studijų vėlesniam laikui.“
Anot E. Jucytės, statybos inžinerijos studijos jai įdomios dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, studijų dalykai susiję su specialybe nuo pat studijų pradžios, dėstytojai visuomet stengiasi padėti studentui ir suteikti reikiamą informaciją. Turime galimybę atlikti laboratorinius darbus moderniose laboratorijose, tad studijuojantiems sudarytos labai geros sąlygos mokytis ir gilinti žinias“, – komentavo studentė.
Labiausiai kretingiškę šiuos du studijų semestrus domino fizikos ir inžinerinės geodezijos disciplinos. „Man įdomūs nauji studijų dalykai, kurie suteikia daugiau žinių apie statybos inžineriją ir patį darbo pobūdį. Taip pat smalsu išgirsti inžinierių, kurie baigė šią studijų programą, istorijas, nuomonę apie specialybę ir požiūrį į darbą“, – tvirtino mergina.
Pirmoji sesija studentės neišgąsdino: „Dėl pirmosios sesijos jaudinausi semestro pradžioje, vėliau gavome visą informaciją, kuri padėjo tikslingai paskirstyti laiką. Sesija nebuvo sudėtinga, egzaminų tvarkaraštis buvo gerai suplanuotas, todėl turėjome laiko ir poilsiui, ir mokslams.“
„Dirigavimas – tai mano profesija, kurios aš pradėjau mokytis M. K. Čiurlionio menų mokykloje, o paskui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (tuometinėje Lietuvos Valstybinėje konservatorijoje – aut. past.), įvairiose stažuotėse, meistriškumo kursuose. Nors šio meno mokiausi maždaug 20 metų, tačiau nenustoju mokytis ir šiandien, nes dirigavimas visų pirma – nuolatinis mokymasis, studijos. Pagaliau mano darbas visiškai sutampa su mano pomėgiais, jie labai susipynę, – kalbėjo Lietuvos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dirigavimo mokytojas Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mergaičių ir merginų choro „Viva Voce“ vadovas ir Lietuvos dainų švenčių meno vadovas dirigentas Raimondas Katinas.
Besimokančių nėra daug
R. Katinas tvirtino, kad dirigavimas – labai sudėtingas procesas, nors iš pažiūros taip neatrodo. Dirigentas pasakojo, kad buvo atliktas tyrimas, po kurio įrodyta, kad būtent orkestro dirigentas per tam tikrą laiką atlieka daugiausia įvairių veiksmų, funkcijų, palyginti su kitų profesijų atstovais. Anot dirigento, ši profesija aktuali mokiniams, studentams, kurie mokosi dirigavimo, ir pakankamai siauram visuomenės ratui – koncertų, spektaklių klausytojams, daliai tikrosios inteligentijos.
„Savo darbe tenka nusivilti valdžios arba kai kurių atskirų žmonių požiūriu, tačiau labiausiai – kai mažai išmanantys, aukštesnes pareigas užimantys asmenys tuo pasinaudoja ir pradeda vadovauti, nurodinėti. Čia mano kantrybė dažnai būna „ant ribos“, – atviravo dirigentas R. Katinas, įžvelgdamas tam tikrą neigiamą pusę šiame darbe.
Paklausus pedagogo, kodėl besimokančiųjų dirigavimo nėra itin daug, jis įžvelgė, kad nemaža dalis dirigentų mokslus baigė užsienio šalyse, šiuo metu taip pat yra studijuojančių užsienyje, todėl vaizdas nėra visiškai aiškus. Vis dėlto pagrindinė priežastis – gerokai susiaurėjęs muzikinis laukas Lietuvoje.
Jis taip pat teigė, kad perspektyvos ateityje dirbti pagal šią specialybę irgi gerokai miglotos. Yra dar viena priežastis – iš besimokančiųjų šios specialybės yra reikalaujama labai daug įvairiausių sąnaudų, darbo. Pasak jo, tai ne visiems priimtina, tačiau sakoma, kad, norint tapti geru dirigentu, reikia kažką gauti ir iš paties Dievo.
Dirigavimo mokytojas tikino, kad tai, ko jis mokėsi savo laiku, galima pritaikyti ir šių dienų jaunimui. „Kai kurie dalykai keliauja iš metų į metus ir laikas jų nekeičia, o moralinės vertybės anais laikais buvo vertinamos labiau. Kas keičiasi labiausiai – tai technologijos, tačiau kai kurių, vos ne šimtmečiais gyvavusių dalykų, niekas nepakeitė“, – nuomone dalijosi pašnekovas. Pedagogas pasakojo, kad, dirbdamas su savo mokiniais, siekia sąžiningo, abipusiai pagarbaus, lygiaverčio, profesionalaus, pozityvaus, sklandaus bendravimo ir bendradarbiavimo.
Mergaičių ir merginų choro „Viva Voce“ vadovas teigė, kad, norint vadovauti kolektyvui, svarbiausia turėti įvairių profesinių, taip pat pedagoginių, psichologinių žinių. Tačiau svarbos neturi prarasti ir vadovo charakterio savybės – valia, kantrybė, užsispyrimas.
Savo esė atsigręžė į lietuvybę
Ir nuotolinio mokymosi metu vyksta respublikiniai konkursai. Vienas tokių – mokinių rašinių konkursas „Kaip suprasti žodžius: „Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“ Jame I vietą užėmė Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Linas Daugėla.
Ketvirtą kartą konkurse dalyvaujantis jaunuolis savo kūrinyje gręžėsi į lietuvių kultūrą. Jo manymu, svarbu išlaikyti lietuvių kalbą, papročius, gerbti ir padėti vieni kitiems. „Norėjau pasakyti, kad kultūra nuo kiekvieno prasideda tada, kai mes ją puoselėjame, nebijome pasakyti, kad esame lietuviai, kai kultūrą bandome puoselėti kiekviena kasdienybės detale, puoselėdami lietuvišką kultūrą, skaitydami knygas“, – apie savo kūrybą kalbėjo L. Daugėla.
Praėjusiais metais Linas šiame respublikiniame konkurse buvo užėmęs II vietą. Tokie konkursai, anot trečioko gimnazisto, paskatina tobulėti, susimąstyti apie kultūrą, jos svarbą.
Konkursas „Kaip suprasti žodžius: „Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“ skirtas Pasaulinei kultūros dienai.
Liną jam parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Ataitė.
---
Kaip suprasti žodžius: „Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“
Kultūra dažnai neregima. Kartais atrodo, kad skubėdamas gatvėmis, važiuodamas autobusu, kur kiekvienas panyra į savų minčių labirintus, stovėdamas stotelėj, kur vienatiniai keleiviai skaito laikraščius, nepastebi kultūros, ji tarsi lieka paraštėse. Bet ją gali įžvelgti kone kiekviename žingsnyje, kai išgirsti lietuvių kalbą ar pajauti lietuvių mentalitetą: galbūt lietuviams per dažnai lipdoma uždarumo etiketė – juk ne paslaptis, jog esame intravertai. Visgi nuo savasties nepabėgame ir kasdienybėje.
O kultūra prasideda nuo mūsų. Nuo manęs, nuo tavęs – nuo kiekvieno iš mūsų. Nuo tų, kurie žingsniais linksniuodami gatves užsienyje, sutikę nepažįstamąjį, nebijo pasakyti, kad yra lietuviai, kurie lietuviškai pasisveikina su kaimynais kiekvieną rytą, kurie švenčia tautines šventes, puoselėja papročius, kurie prieš užmigdami perskaito kelis knygos puslapius, kurie stengiasi suprasti tėvynainį ir nenusigręžia nuo jo sunkią akimirką. Kultūra atsiskleidžia bendraujant, gerbiant kitą žmogų.
Kultūra įsikūnija į mus, žengiančius kasdienybės puslapiais, ji yra mumyse, tik reikia ją įsileisti, savyje sudėlioti jos vitražą ir po dalelę dalinti.
Atsimenu Dainų šventę, kurioje dalyviai skleidė lietuviškumo dvasią pasidabinę tautiniais drabužiais, šokdami ir dainuodami liaudies dainas, vyriškį, prieblandoj niūniuojantį „Lietuva brangi“, vaiką, motinos vedamą už rankos ir rodantį į vėliavą su Vyčiu: „Žiūrėk, mūsų didvyris!“
Nesvarbu, puoselėjama materiali ar dvasinė kultūra, ji skleidžiasi tarp mūsų, įgauna sparnus ir kyla.
Ji veši kiekvienoj apšerkšnijusioj senamiesčio gatvelėj, kiekvienam dulkinam turguje, kiekvienoj sutemų nišoj – tik reikia ją įžvelgti ir kurti.
Kretingoje, Melioratorių gatvėje, laisvame sklype Nr. 49 tarp individualių namų ir naujojo daugiabučio, bendrovė „Mirigitos investicijos“ iš Palangos numatė pastatyti modernų kompleksą, kuriame po vienu stogu tilptų automobilių savitarnos plovykla, prekybos centras, kavinė ir prekių sandėlis. Sužinoję apie tai, aplinkinio kvartalo gyventojai sunerimo: ar plovykla nekels triukšmo, ar bus laikomasi aplinkosaugos reikalavimų.
Kretingos rajono savivaldybė kitą pirmadienį, balandžio 28-ąją, 17 val. kviečia gyventojus dalyvauti nuotoliniu būdu dėl karantino įvyksiančiame susirinkime, kuriame į rūpimus klausimus pasirengę atsakyti Savivaldybės ir bendrovės „Mirigitos investicijos“ atstovai.
Savivaldybė skelbė, kad ligi tol raštu galima buvo teikti siūlymus, išsakyti pageidavimus komplekso projektą rengusiam kauniečiui architektui Ugniui Vasiliauskui.
Žino vairuotojų poreikius
Kretingos rajono mero Antano Kalniaus žodžiais, Melioratorių g. Nr. 49 sklypą savininkai įsigijo, vadovaujant ankstesnės kadencijos rajono vadovams, – ten yra suformuotas komercinės paskirties sklypas. Jo savininkams dar 2012 m. buvo išduotas leidimas statyti didžiulį – 800 kv. m ploto – prekybos centrą.
„Pajūrio naujienos“ paprašė bendrovės „Mirigitos investicijos“ vadovo Giedriaus Kiauleikio iš anksto supažindinti kretingiškius su būsimu statiniu, nes, kaip žinia, nedažnas gyventojas, ypač – vyresnio amžiaus, turės galimybę dalyvauti nuotoliniame susirinkime.
„Tai bus netipinis statinys, kuris turėtų puikiai įsikomponuoti į aplinką, papuošti Kretingos miestą, juolab kad šalia bus įrengtas automobilių žiedas. Viso komplekso architektūrinis sprendimas – gana estetiškas. Statinį pasukome taip, kad plovykla atsidurtų kitapus naujojo daugiabučio, – prieš gyventojų langus bus prekybos centras. Jame prekiautume maisto prekėmis, planuojame įrengti ir kavinę, galbūt piceriją. O plovyklą numatėme todėl, kad esu iš šio krašto ir gerai žinau kretingiškių poreikį, – nusiplauti automobilius žmonėms nebereikėtų važinėti į Palangą“, – kalbėjo G. Kiauleikis, patikinęs, kad yra numatę įsigyti šiuo metu rinkoje siūlomą moderniausią įrangą.
Plovykloje vienu metu galės būti plaunami 4 automobiliai. Paklaustas dėl galimos taršos, jis patikino, kad neįmanoma šiandieną būtų vykdyti veiklos, jeigu plovykloje nebūtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų.
Kretingoje remontuojami laiptai, iš J. Pabrėžos gatvės vedantys į Pastauninko parką, pro čia mokiniai vaikšto ir į Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją.
Prieš dvi savaites darbus pradėjo 4 bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai. Vežimėliais judančių neįgalių gyventojų patogumui paplatintas pandusas. Nuo šiol juo laisviau galės pravažiuoti ir dviratininkai, ir mamos su mažais vaikais. Palei pamatą, kur anksčiau pūpsojo šiukšlynas, klojamos vykstant Vilniaus gatvės renovacijai iš miesto centrinės aikštės statybininkų išluptos trinkelės, derinant prie renovuoto parko sprendinių, daromi akmeniniai vandens nutekėjimai į Pastaunyko upelį. Laiptų apačioje, šone, kuriame formuojama aikštelė, bus išgrįsta, pastatytas suoliukas, pašalintas nuvirtęs medis.
Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Rimanto Žiaušio teigimu, remonto proceso metu paaiškėjo, kad darbų teks atlikti daugiau, negu manyta. „Tik pradėjus kasti, pastebėjome, kad vieta šaltiniuota, reikėjo pakloti drenažą, kad, jei užkluptų šalčiai, plytelės nebūtų iškilnotos“, – sakė jis.
Laiptai remontuojami Kretingos miesto seniūnijos užsakymu. „Į juos mes žvalgėmės seniai – buvo labai prastos būklės, apačioje duobė prie duobės, plytelės nebepanašios į plyteles, nesiderino prie sutvarkyto gyventojų pamėgto Pastauninko parko“, – teigė seniūnė Gintarė Liobikienė.
Iš miesto tvarkymo darbų laiptams ir prieigoms sutvarkyti, apšvietimui įrengti skirta apie 9 tūkst. Eur.
Kretingiškiams rėžė širdį, kai buvo pjaunami sveiki medžiai istorinėje Vilniaus gatvėje, tačiau to reikėjo dėl šios gatvės renovacijos. Neseniai vėl nupjauti 2 masyvūs medžiai pačioje miesto širdyje – Rotušės aikštėje, prie evangelikų liuteronų bažnyčios. Pjaunami medžiai ir senosiose šios konfesijos tikinčiųjų kapinėse J. Jablonskio gatvėje. „Kas ir kodėl nusprendžia, kad tie medžiai, augę paveldo teritorijose, trukdo miestui ir jo žmonėms?“ – klausė į redakciją paskambinę skaitytojai.
Pageidavo tikinčiųjų bendruomenė
„Nupjauti nupjauna, bet ar bus atsodinti nauji medžiai tose vietose, kurios neįeina į renovacijos projektus. Suprantama, Žemaitės alėjoje ir Vilniaus gatvėje už želdinius atsako darbus vykdantys rangovai, – jie ir atsodina. Bet išpjauti pavieniai medžiai Pastauninko parke ar, kaip dabar, prie evangelikų liuteronų bažnyčios. Kyla klausimas, ar Kretingos mieste yra vieninga medžių atsodinimo politika, jei – taip, kas už ją atsako?“ – teiravosi skaitytojas Vytautas G.
Nupjauti prie evangelikų liuteronų bažnyčios augančius senus grėsmę praeiviams bei žalą bažnyčiai darančius medžius prašė pati tikinčiųjų bendruomenė.
„Jie prašė pašalinti 4 medžius, tačiau Kretingos rajono savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija leido šalinti tik 2 medžius. Bendruomenė jau anksčiau kreipėsi ir dėl menkaverčių medžių kirtimo kapinėse, nes šie kenkia paminklams. Leidimas šalinti tuos medžius buvo duotas jau anksčiau, tačiau pernai tik genėjome, o šiemet jau ėmėmės juos pjauti ir kapinėse“, – sakė seniūnė.
Prašymą pasirašęs Kretingos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Darius Petkūnas patikino pritaręs parapijos tarybai dėl grėsmę keliančių medžių šalinimo: „Seniūnijos prašėme ir pernai, ir užpernai, tačiau tik šiemet mūsų prašymą galutinai išpildė. Pernai seniūnija delsė šalinti beržą, o neseniai per vėtrą jis lūžo: gerai, kad virto ant žolės į šventorių, o ne – į bažnyčios langus.“
Jau šią vasarą audrų nugraužti Palangos paplūdimiai turėtų gerokai paplatėti: pajūrin suvežta technika, pakrantėje abipus jūros tilto klojami didžiuliai vamzdžiai – paplūdimius rengiamasi pamaitinti laivais atplukdytu smėliu. Darbus planuojama baigti iki birželio.
Vyksta parengiamieji darbai
Palangos paplūdimiai šiuo metu primena statybų aikštelę: abipus jūros tilto burzgia traktoriai, ekskavatoriai, kita technika, darbininkai virina pusantro kilometro nusitęsiantį vamzdyną: juo smėlis keliaus nuo jūroje būsiančios žemsiurbės iki kranto. Labiausiai nuo audrų kenčiančiame maždaug pustrečio kilometro ilgio pajūrio ruože nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio žiočių planuojama išpilti apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Darbus paplūdimyje vykdo Aplinkos ministerijos skelbtus tarptautinius viešuosius pirkimus laimėjusios dujotiekių statybos bendrovė „MT Group“ iš Vilniaus ir Belgijos uostų akvatorijų gilinimo ir valymo bendrovė „Jan De Nul“.
Per 3 milijonus eurų kainuosiančius iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamo projekto darbus, turėjusius prasidėti kovo 10 d., bendrovės turėtų pabaigti iki gegužes 31 dienos. Tad vasarą poilsiautojai turės galimybę džiaugtis iki 60–80 metrų praplatėsiančiais pliažais.
Smėlis – iš Juodkrantės
Smėlis, kuriuo bus maitinami Palangos paplūdimiai, laivais atkeliaus iš Juodkrantės. Taip nuspręsta atsižvelgus į ankstesnių metų praktiką.
Palangos savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė, ekologė Reda Kairienė sakė, kad, kaip ir 2008-aisiais, ir 2011 metais, smėlis bus kasamas Baltijos jūroje, Preilos–Juodkrantės šiauriniame poligone – būtent čia jis savo struktūra panašiausias į esantįjį Palangos paplūdimiuose.
Preilos–Juodkrantės šiaurinis poligonas nuo Palangos nutolęs per 60–68 km. Smėlio klodai, glūdintys 15–25 metrų gylyje, yra 8 kilometrų atstumu nuo Kuršių nerijos krantų. Specialios žemsiurbės siurbia smėlį iš dugno ir vamzdynais iškelia į viršų, kur jį paima specialūs laivai-tankeriai ir nugabena iki Palangos.
Kaip aiškino R. Kairienė, į Palangą atplukdytas smėlis iš laivų specialiu vamzdžiu bus pumpuojamas į pakrantę, o čia – išstumdomas, formuojant paplūdimio ruožą.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu, Vyriausybė pratęsė karantiną dar dviem savaitėms, tai yra iki gegužės 11 dienos. Kitą savaitę pradedamas antrasis karantino švelninimo etapas.
Nuo pirmadienio, balandžio 27 dienos, savo paslaugas, esant tam tikriems reikalavimams, galės teikti kirpyklos ir nagų priežiūros salonai, lauko kavinės, bibliotekos, muziejai ir zoologijos sodai, atveriama galimybė tam tikrų sporto rūšių profesionalioms treniruotėms lauke.
Kaukių dėvėjimas viešose vietose ir toliau išlieka privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai valgoma ar geriama viešojo maitinimo įstaigose. Kavinės, restoranai ir barai lankytojus galės aptarnauti tik lauke, taip pat, kaip ir anksčiau, tiekti maistą išsinešti.
Nuo kitos savaitės duris klientams atidarys kirpyklos ir nagų priežiūros salonai, bet tik ribojant klientų srautus. Vienam klientui turės būti užtikrintas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas arba vienu metu paslaugos galės būti teikiamos tik vienam žmogui ir užtikrinamos nustatytos higienos sąlygos.
Duris savo lankytojams atvers ir tam tikros kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigos, tačiau bus ribojamas lankytojų srautas, turės būti užtikrinamas higienos sąlygų laikymasis. Lankytis jose galima ne didesnėms negu 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimas. Taip pat nuo kitos savaitės bus galima lankytis bibliotekose, archyvuose ir muziejuose.
Laisvalaikio užsiėmimams atviroje erdvėje – golfo ir lauko teniso aikštynuose, lauko šaudyklose, kartodromuose, vandenlenčių parkuose – privaloma užtikrinti 10 kv. m plotą, tenkantį vienam žmogui, taip pat tarp lankytojų turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 10 metrų atstumas.
Lankytojams atidaromi atvirose erdvėse esantys pažintiniai ir mokomieji takai (išskyrus apžvalgos bokštus), parkai, zoologijos, botanikos sodai, užtikrinant, kad tarp žmonių ar grupių bus ne mažesnis nei 2 metrų atstumas. Laikantis šių reikalavimų, taip pat galės vykti atrankos į olimpines ir parolimpines žaidynes reikalavimus įvykdžiusių sportininkų ir olimpinių rinktinių kandidatų, kurčiųjų, pasaulio ar Europos čempionatams besirengiančių sportininkų treniruotės uždarose sporto bazėse.
Nuo kitos savaitės taip pat bus galima organizuoti transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo egzaminus ir aviacijos mokymus.
Jau leista prekiauti augalais, skirtais sodinti, taip pat sėklomis ir trąšomis turgavietėse, o parduotuvėms nebetaikomas reikalavimas turėti įėjimą iš lauko pusės – kitaip tariant, atidaromi prekybos centrai.
Karantinas mūsų šalyje buvo paskelbtas kovo 16 d.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu dėl COVID-19, arba koronaviruso, prevencijos, nutarta prioriteto tvarka tyrimus atlikti asmens sveikatos priežiūros darbuotojams ir socialiniams darbuotojams, teikiantiems paslaugas kliento namuose.
Šis testavimas prieš savaitę pradėtas ir mūsų rajone.
Vyriausybės nurodymu, prevenciniais tikslais dėl COVID-19 paimant mėginį iš nosiaryklės ir ryklės, turi būti tiriami: visi palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai; intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrių asmens sveikatos priežiūros specialistai; greitosios medicinos pagalbos brigadų darbuotojai; priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose dirbantys asmens sveikatos priežiūros specialistai; autopsijas mirusiems nuo COVID-19 ligos atliekantis personalas; skubias odontologijos paslaugas teikiantys asmens sveikatos priežiūros specialistai; su COVID-19 ligos ėminiais dirbantys laboratorijų darbuotojai; visi kiti sveikatos priežiūros specialistai. Ir tai bus daroma periodiškai, kas 7 dienas.
Kretingos rajono Savivaldybės vyriausioji gydytoja Zita Abelkienė patvirtino, kad mūsų rajone jau yra atlikta nemažai tyrimų, ir padėtis kol kas – gana gera: nustatytas tik 1 užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejis.
„Sveikatos įstaigose tyrimai imami visiems, nežiūrint jo darbinės pozicijos“, – paaiškino Z. Abelkienė.
Tiriant Kretingos socialinių paslaugų centro darbuotojus, kurie tiesiogiai dirba su žmonėmis ir teikia paslaugas, paimta 40 mėginių, atsakymų dar laukiama.
Patikrinti 148 Kretingos ligoninės darbuotojai: 98 mėginiai buvo neigiami, dar 50 – laukiama atsakymų. Salantų PSPC paimti 33 mėginiai, iš jų 27 – neigiami, 6 – laukiama atsakymų; Kartenos PSPC – 18 mėginių, iš kurių 1 – teigiamas. „Darbuotojas, kuriam nustatytas koronavirusas, su ligoniais jokio kontakto neturėjo, nes jam jau anksčiau, prieš mėnesį išduota nedarbingumo pažyma. Atvejis – švelnus, žmogus dabar yra saviizoliacijoje“, – patvirtino Savivaldybės gydytoja.
Kretingos PSPC imta 68 mėginiai, iš kurių 38 – neigiami, 30 – laukiama atsakymų; Kretingos šeimos medicinos centro visi 13 testų buvo neigiami, Kretingos šeimos klinikoje, kurioje paimta 14 mėginių, – taip pat. Klinikoje „Ave medica“ visų 3 darbuotojų, „Diaverum“ klinikoje – visų 5 darbuotojų mėginiai buvo neigiami. Skubią odontologinę pagalbą teikiančių klinikų „Pajūrio perliukas“ ir „Rita denta“ gydytojų odontologų mėginiai buvo neigiami. Savo eilės laukia Padvarių socialinės globos namai.
„Tai, kad mėginiai nepaimami iškart, o atsakymų reikia palaukti, lemia objektyvios priežastys – didelės laboratorijų apkrovos. Dėl to turėjome koreguoti ir savo planus: per dieną paimame po 50 mėginių, kai planavome nuo 130 iki 150“, – paaiškino Z. Abelkienė.
Mėginius ima sveikatos priežiūros įstaigų slaugytojos, apmokytos šį darbą atlikti.
Suėjus 7 dienų terminui, mėginiai vėl bus imami iš naujo.
Vakar dienos duomenimis, Kretingoje patvirtinti 22 susirgimo koronavirusu atvejai, pasveiko 6 žmonės, Savivaldybės paskirtose patalpose – buvusiuose Nasrėnų senelių namuose – saviizoliuojasi 3 asmenys. Karščiavimo klinika Kretingoje priėmė 26 pacientus.
*Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 1 tūkst. 398.
*Per užvakar dieną patvirtinta naujų ligos atvejų: 28.
*Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius: 38.
*Pasveikusiųjų skaičius: 399.
*Per užvakar dieną ištirta: 6 tūkst. 798.
*Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 83 tūkst. 591.
Pasaulyje serga 2 mln. 655 tūkst. 358 žmonės, mirė 185 tūkst. 66, naujų mirties atvejų užregistruota 1 tūkst.
Jungtinėse Amerikos Valstijose serga 849 tūkst. 92 žmonės, užregistruota 375 nauji susirgimai, mirė 47 tūkst. 681 žmogus, nustatyti 22 nauji mirties atvejai.
Ispanija taip pat neišvengė naujų mirties atvejų: šioje šalyje serga 213 tūkst. 24 žmonės, nustatyti 4 tūkst. 635 auji atvejai, mirė 22 tūkst. 157 žmonės ir užregistruota 440 naujų mirčių.
|
|
