|
|
|
(1448) 2020-04-21Buvusioje radijo stotyje – girtaujančių šėlionės
Sodininkų bendrijos „Žemaitija“ gyventojai pravažiuoja pro buvusią radijo stotį ir ten mato nemalonius vaizdus: nuo griūvančio administracinio pastato nuplėštos lentos, jo viduje renkasi neaiškaus plauko asmenys, laipioja ant stogo, girtuokliauja ir šėlioja. Žmonės norėtų žinoti, kam ši griuvena priklauso ir koks tolimesnis jos likimas. Prieš karantiną atrado šeimininką Ilgą laiką buvo manyta, kad šis pastatas yra bešeimininkis, – prieš kelerius metus jį nuniokojo gaisras, vėliau mirė jame savo būstą įsikūręs vyras. „Kelerius metus manėme, kad šis sovietmetį veikusio radijo centro techninės stoties administracinis pastatas neturi šeimininko, – jį jau buvome įtraukę į Kretingos rajono bešeimininkių statinių sąrašą. Toje vietoje net 5 aplinkui esantys pastatai – be šio, dar sandėlis, siurblinė, transformatorinė, katilinė – yra įregistruoti vienu adresu ir vienu numeriu – Kluonalių 19A. Tačiau prieš pat karantiną netikėtomis aplinkybėmis atsekėme, kad buvusioji radijo stotis vis dėlto turi šeimininką“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės Statybų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Gedvilienė. Ji patikino, kad jau susisiekta su šio statinio savininku, kuris pasižadėjo pasirūpinti pastatu ir sutvarkyti aplink jį esančią teritoriją. Radijo centro techninė stotis Kretingoje buvo pastatyta 1975 m., vėliau privatizuota, parduota. Ketino vystyti gamybą „Pajūrio naujienų“ žiniomis, buvęs radijo stoties administracinis pastatas priklauso ne Kretingos rajone gyvenančiam Antanui Sabaliui. Pakalbintas telefonu, vyras neslėpė esąs šio pastato savininkas, įsigijęs jį 2005 metais. „Neseniai sužinojau, kad pastatą vėl nuniokojo, nes nebėra to žmogaus, kuris jį prižiūrėjo. Prošal važiuojantys į teritoriją primeta dar ir kalnus šiukšlių. Planuoju siųsti talkininkus užsandarinti pastatą, iškuopti aplinką, nes pats esu po traumos. Karantinas taip pat jaukia planus“, – kalbėjo pastato savininkas. Paklaustas, kam ateityje ketina panaudoti šį pastatą, atsakė: „Pirkdamas buvau numatęs vystyti gamybą – atidaryti žuvies cechą. Tačiau situacija stipriai pasikeitė, – kol kas pastatą užkonservuosiu, o vėliau ieškosiu jam pirkėjo.“ Taiko maksimaliausią mokestį J. Gedvilienė sakė, kad buvusios radijo stoties administracinio pastato šeimininkui, kaip ir kitiems apleistų pastatų savininkams, yra išsiuntusi oficialų raštą, raginantį susitvarkyti. Nereaguojant jų turtui yra taikomas maksimaliausio – 3 proc. – dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Mūsų rajone esančio apleisto turto sąrašas yra labai įvairus: tai – buvę gyvenamieji namai, fermos, sandėliai, daržinės, rūsiai, dirbtuvės, garažai, siurblinės, katilinės. Šios griuvenos ne vien darko kraštovaizdį, kelia pasibjaurėjimą, bet ir yra pavojingi žmonių gyvybėms: jie gali įgriūti, juos niokoja vėtros. „Kiekvienas griūvantis ar apleistas namas, kaip ir žmogus, turi savo istoriją. Vienų yra keli ar keliolika šeimininkų, kurie išsivažinėję po Lietuvą ar į užsienį ir juos suburti sunku, kitų sutuoktiniai nesusitaria, treti prisipirkę daug turto, tikėdamiesi uždirbti, bet nesugeba jo tvarkyti. Dar kitų dažnai keičiasi šeimininkai. Turi praeiti ne mažiau, kaip vieneri metai, kad naująjį šeimininką vėl galėtume judinti, – šis laikas duodamas, kad žmogus susitvarkyti įsigytą turtą. Būna ir taip: atrodo, paveji nerūpestingą šeimininką, o jis perparduoda turtą, ir vėl sukasi nesibaigianti karuselė“, – kalbėjo J. Gedvilienė.
Balandžio 20 d. 12.00 val. duomenimis, oficialiai patvirtintų koronaviruso atvejų rajone buvo 20. Rajone pasveiko 6 asmenys, Savivaldybės paskirtose patalpose Nasrėnuose saviizoliavosi 3 žmonės, „Ecohotel“ Kretingoje – nė vieno. *Paruoštų spec. transporto priemonių skaičius žmonių pervežimui į saviizoliacijos vietas – 3 (SĮ „Kretingos komunalininkas“, UAB Kretingos autobusų parkas). *Iš valstybės rezervų gauta – 2 tūkst. respiratorių, 200 apsauginių akinių, 1 tūkst. 620 vnt. vienkartinių pirštinių, 20 komplektų apsaugos priemonių, 60 l spirito (priemonės perduotos Kretingos ligoninei ir Kretingos PSPC su GMP), 108 respiratoriai, 615 apsauginių akinių, 3tūkst. 505 vienkartinių chalatų, 17 tūkst. veido kaukių, 26 tūkst. vnt. vienkartinių pirštinių (priemonės perduotos Karščiavimo klinikai), 900 l dezinfekavimo skysčio, 22 tūkst. veido kaukių, 60 tūkst. vnt. vienkartinių pirštinių (priemonės perduotos Kretingos rajono savivaldybei). *Savivaldybės rezervas papildytas: per 2 t dezinfekavimo skysčio, 7 tūkst. 200 respiratorių, 9 tūkst. vnt. pirštinių, 950 kombinezonų, beveik 300 apsauginių akinių, 250 vnt. antbačių, 200 kepuraičių, 3,5 tūkst. kaukių.
Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius kontroliuoja, kaip laikomasi karantino
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai rengia reidus ir tikrina, ar visos rajone įsikūrusios įmonės ir asmenys laikosi dėl koronaviruso grėsmės įsigaliojusių nurodymų bei draudimų. Tokie reidai rajone rengiami nuo kovo 16 d., kai Lietuvos Vyriausybė šalyje paskelbė karantiną. Pirmosiomis karantino savaitėmis Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai tikrino, ar nedirba viešojo maitinimo įstaigos, neaptarnaujami jų viduje klientai, ar parduotuvių darbuotojai ir kiti prekybininkai nepažeidžia karantino reikalavimų. Kovo pabaigoje Civilinės saugos ir viešosios tvarkos specialistai kartu su Visuomenės sveikatos biuro darbuotojais apvažiavo didžiuosius prekybos centrus – tikrinta, kaip reguliuojami pirkėjų srautai, ar užtikrintas rankų higienos reikalavimas ir kt. Balandžio 15–16 d. prevencinė priemonė vykdyta dėl įpareigojimo karantino metu viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones – apsauginę veido kaukę ar respiratorių. Kretingos miesto vaikų žaidimo aikštelėse, miesto stadione esančioje treniruoklių aikštelėje ir kitose viešose vietose tikrinta, kaip gyventojai laikosi reikalavimo būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis. Taip pat tikrinta, kaip karantino reikalavimų laikosi parduotuvės, kurios atsidarė po karantino režimo sušvelninimo. Pasak Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistų, aplankytose teritorijose žmonių buvo nedaug, kaimuose gyventojai sutikti tik pakeliui į parduotuvę ar iš jos. Kretingos mieste ir rajone nustatytas 21 asmuo, kuris nedėvėjo veido apsaugos priemonės. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos specialistai informavo, kad dėvėti apsauginę kaukę yra privaloma ir neturintiems padovanojo bei įspėjo apie numatytą administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 str. Įpareigojimo lankantis parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis nesilaikymo atvejų nenustatyta.
Rajonui dar skyrė naujų kompiuterių
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Kretingos rajonui perdavė dar 310 planšečių ir 20 nešiojamų kompiuterių. Iš viso mūsų rajonas nuotoliniam mokymui vykdyti gavo 690 planšečių ir 20 nešiojamų kompiuterių. „Pagal panaudos sutartį ministerija juos perdavė mokykloms. Jos kompiuterius turi išdalinti daugiavaikėms ir socialiai jautrioms šeimoms“, – paaiškino Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Naujieji kompiuteriai atvežti šeštadienį. Anksčiau gautos planšetės jau pasiekė šeimas, ir šiuo metu visi rajono mokiniai turi prieigas ir gali dalyvauti nuotolinio mokymo procese. „Ugdymo įstaigos seka įvykius ir prireikus į juos reaguoja. Pavyzdžiui, jeigu mokiniui sugenda kompiuteris, jį pakeičia ir panašiai“, – tikino A. Burbienė.
„P. n.“ informacija
Nekilnojamojo turto rinka: judėjimas sulėtėjo
Šiuo metu butų ir namų pardavimas Kretingos rajone sumažėjo 3–4 kartus, mažiau vykstama ir į vietą jų apžiūrėti. Tačiau kainos nekrenta, matyt tikintis, kad štilis per karantiną yra laikinas. Susiskaičiuoja, kas pigiau „Kainos kol kas išlieka tokios pat, kokios buvo kovo pradžioje, nebent pasitaiko vienetinių atvejų, kai kompanijoms reikia greitų apyvartos lėšų, ir pardavimą nori spartinti“, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Invest NT“ vadovė Rosita Jonkuvienė. Jos teigimu, kaip ir pernai, naujos statybos namo kvadratinis metras Kretingoje kainuoja nuo 1 tūkst. iki 1 tūkst.100 eurų. Panašiai – ir naujos statybos butai: 1 tūkst. 50–1 tūkst. 100 eurų už kvadratinį metrą. Naujos statybos būstų pardavimo kaina didesnė, kadangi nuo 2016 metų sugriežtėjo Lietuvos statybinių reglamentų reikalavimai, ir leidimai išduodami statyti tik A arba A+ energinės klasės pastatams, kurių stogo ir sienų apšiltinimo storis didesnis, naudojama daugiau brangesnių medžiagų. Senos statybos butų kvadratinio metro kaina, priklausomai nuo vietos ir aukšto, kainuoja apie 700–800 eurų. Nors tai ir atrodo pigiau, tačiau vis tiek paklausesni naujos statybos būstai, mat gyventojai įsivertina seno namo renovacijos ir buto vidaus remonto išlaidas, pastebi, kad, sumas sudėjus, pinigų išleistų panašiai, kaip perkant naujos statybos butą ar namą. Senų B energetinės klasės namų Kretingoje taip pat gali pasitaikyti parduodamų, tačiau tokius statyti jau draudžiama, nebent B klasės energetinis sertifikatas būtų išduotas prieš įsigaliojant naujam statybos reglamentui. Registrų centro duomenimis, kovą nekilnojamojo turto pardavimai Lietuvoje lyginant su vasariu sumažėjo 32,6 procento, ir 28 proc. lyginant su praėjusių metų kovu. Ne išimtis ir Kretingoje.
Situacija globos namuose stabili
Praėjusį savaitgalį karščiausia koronaviruso protrūkio vieta tapo privatūs slaugos namai „Klaipėdos hospisas“, – juose infekcija diagnozuota 40 asmenų: 30 globotinių ir 10 personalo darbuotojų. Vienas senyvo amžiaus žmogus, turėjęs gretutinių ligų, mirė. Kretingiškiams neramu: ar stabili padėtis Kretingos rajono Padvarių socialinės globos namuose, kur šiuo metu gyvena apie 240 asmenų, ar imtasi papildomų saugos priemonių, kad būtų išvengta panašių situacijų. Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė nuramino, kad situacija jų įstaigoje yra labai įtempta, tačiau stabili: „Kaip ir visa Lietuva, vadovaujamės Ekstremalių situacijų valdymo centro sprendimais dėl prevencijos ir dėl veiklos organizavimo. Balandžio 15-ąją buvo gautas nurodymas dėl įstaigos darbuotojų tyrimų atlikimo, – rytoj pradėsime testuoti savo darbuotojus.“ Jos žodžiais, visas įstaigos gyvenimas perorientuotas pagal dabartinę situaciją: gyventojams neleidžiama migruoti ne tik iš korpuso į korpusą, bet ir tarp atskirų aukštų, kontroliuojamas gyventojų pasivaikščiojimas po kiemą. Maitinimas tiekiamas tik į kambarius, gyventojais maitinami kaip įprasta – 4-kart per dieną. „Viename korpusų esame įsteigę karščiuojančiųjų skyrių, jame – 7 vietos. Dirba tik specialiai paskirtas personalas su aukščiausio lygio apsaugos priemonėmis – kombinezonais, antbačiais, veido skydais. Pavasaris – būna, kad žmonės sukarščiuoja, juos tuoj talpiname į šį skyrių. Išsyk izoliuojame ne tik karščiuojančius, bet ir kartu su jais gyvenančius asmenis. Ilgiau karščiuojančius vežame tirti: jaunesnius asmenis iki 60 metų – į karščiavimo kliniką Kretingos PSPC, o vyresnius – į Klaipėdos ar Palangos patikros punktus“, – kalbėjo R. Narmontienė, patikindama, kad, galimu ligos protrūkio atveju, yra sutelktas ir atsarginis darbuotojų rezervas. Paklausta, kaip sekasi įtikinti ir suvaldyti asmenis su psichikos negalia, vadovė neslėpė, kad situacijos – sudėtingos: „Sutelktomis darbuotojų pajėgomis tenka kalbėti, aiškinti, kad dabar yra taip ir kitaip nebus. Bendrystei su psichikos negalią turinčiais žmonėmis kasdien skiriame triskart daugiau laiko, negu buvo anksčiau.“
Galutinio sprendimo nepriėmė
Vakar įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdyje rajono tarybos narė Dalia Martišauskienė iškėlė klausimą, ar mūsų rajono Savivaldybė sulaukė prašymo priimti „Klaipėdos hospiso“ globotinius. Rajono meras Antanas Kalnius patvirtino, kad iš tiesų buvo svarstymų į Kretingą atvežti 8 sveikus, tai yra koronavirusu neapsikrėtusius, šios privačios įstaigos klientus. Mero teigimu, jie būtų apgyvendinti buvusio lopšelio-darželio „Voveraitė“ pastate vadinamajame lapyno kvartale. Šis pastatas jau yra privatizuotas, ir tokiam sprendimui pastato savininkas nebūtų prieštaravęs. Priėmus teigiamą sprendimą – apgyvendinti „Klaipėdos hospiso“ globotinius, juos aptarnautų darbuotojai iš Kretingos, o patirtas išlaidas sumokėtų šalies Vyriausybė. Galutinio sprendimo dėl šios situacijos rajono Savivaldybė dar nepriėmė.
„P. n.“ informacija
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau pateikė atsakymus dėl abiturientų ir kitų šalies mokinių ateities – paaiškėjo egzaminų scenarijus ir siūloma mokslo metų pabaigos data. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vis dar tęsiasi diskusijos, kada šiais metais turėtų baigtis mokslo metai. Ministerija siūlo ugdymą organizuoti iki birželio 1 d., po to kiekviena mokykla galėtų nuspręsti, ar vykdys ugdymą toliau, ar turėtų vykti neformaliojo švietimo veiklos, individualios konsultacijos mokiniams. Ministras Algirdas Monkevičius akcentavo, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas abiturientams, kad jie galėtų maksimaliai pasirengti egzaminų sesijai. Ministerija nemažai pokyčių numatė ir dėl brandos egzaminų organizavimo tvarkos. Pagrindinė brandos egzaminų sesija šiais metais vyks birželio 22–liepos 21 dienomis. Pagrindinės brandos egzaminų sesijos rezultatai bus skelbiami iki rugpjūčio 5 d. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį bei mokyklinį brandos egzaminą abiturientai laikys birželio 29 d., anglų kalbos – liepos 1 d., matematikos – liepos 3 d. Užsienio kalbos egzaminų kalbėjimo dalis vyks birželio 22–25 d. Pakartotinė egzaminų sesija bus vykdoma nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Apeliacijų ir pakartotinės sesijos rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 17 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvardijo, kad brandos atestatus mokyklos galės išduoti nuo rugpjūčio 7 d. Brandos atestatui gauti reikia dviejų išlaikytų egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieno laisvai pasirenkamo dalyko. Keisis ir stojimo į aukštąsias mokyklas laikotarpiai. Taip pat ministerija aukštosioms mokykloms siūlo studijų pradžią pirmo kurso studentams pavėlinti iki rugsėjo 14 d. Bendrasis priėmimas bus vykdomas dviem etapais. Pagrindiniame etape prašymai į aukštąsias mokyklas bus registruojami nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 18 d. Pagrindinio etapo metu kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 25 d., studijų sutartys pasirašomos rugpjūčio 26–rugsėjo 8 d. Papildomas priėmimas prasidės nuo rugpjūčio 31 d., prašymų registravimas baigsis rugsėjo 4 d. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugsėjo 9 d. Sutarčių pasirašymas – nuo rugsėjo 9 d. iki rugsėjo 11 d.
„P. n.“ informacija
Apžvelgė nuotolinį mokymą rajone
Kretingos rajono Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto nariai, vėl posėdžiavę nuotoliniu būdu, apžvelgė, kaip mūsų rajone sekasi organizuoti nuotolinį mokymą. Išsakyti ir iššūkiai, ir galimos ateityje diegti naujovės. Netrūksta iššūkių Apie nuotolinį mokymą tiek šalyje, tiek mūsų rajone girdima įvairių nuomonių. „Iš tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų girdžiu įvairių nuomonių apie nuotolinį mokymą. Mūsų tikslas – užtikrinti mokymo kokybę, kad per pamoką mokinys pasiektų vienokios ar kitokios pažangos“, – susitikimą pradėjo Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės teigimu, pokytis šioje srityje jau yra įvykęs, tačiau, kad būtų išvengta klaidų, naivu tikėtis. Šiuo metu ugdymo įstaigoms didžiausias iššūkis – pasikeitusi bendravimo forma. Švietimo skyrius stengiasi užtikrinti bendradarbiavimą su mokyklų vadovais. „Pirmąsias dvi savaites nuotoliniu būdu bendravome su vadovais kas antrą dieną, dabar nusprendėme, kad pakaks vieno karto per savaitę, nes mokyklos patiria tikrai didelius krūvius“, – įvardijo A. Burbienė. Mokyklos pasirenka įvairius mokymo metodus. Mūsų rajone įprastai per dieną vedamos po tris sinchroninės pamokos. Pranciškonų gimnazijoje yra kiek kitaip. „Ši mokykla buvo nusprendusi, kad iš pradžių dirbs tik asinchroniniu būdu, kuomet vaikams siunčiamos užduotys, ir mokiniai turi jas atlikti“, – apibūdino Švietimo skyriaus vedėja. Švietimo komiteto narys Pranciškonų gimnazijoje dirbantis mokytojas Vaidas Kuprelis paaiškino, kad iš pradžių mokytojai dirbs asinchroniniu būdu, o po tam tikro laiko pereis prie kitos sistemos: „Nuo šios savaitės pereiname prie „Microsoft Office 365“, kuomet bus bendraujama su mokiniais sinchroniniu būdu.“ Ugdymo įstaigos taip pat yra nusistačiusios pamokų laiką. Kiekviena mokykla skiria laiką ir konsultacijoms, per jas atsako į mokinių pateiktus klausimus. „Pagal paskutinius duomenis, 31–50 proc. pamokų yra vedamos sinchroniniu būdu, realiuoju laiku. Darbas kompiuteriu ir kitais šaltiniais yra derinamas“, – teigė A. Burbienė.
Sulaikytas galimai 35 tūkst. eurų iš salantiškės pasisavinęs sukčius
Policija sulaikė asmenį, įtariamą pasisavinusį dideles pinigų sumas iš senyvo amžiaus piliečių, tarp jų – ir iš salantiškės, netekusios 35 tūkst. Eur. Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba, glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, Kauno ir Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybomis, sulaikė asmenį, įtariamą pasisavinusį dideles pinigų sumas iš senyvo amžiaus piliečių. Sulaikytas asmuo, įtariama, balandžio 7 d. apie 12 val. Plungėje iš 1946 m. gimusios moters pagrobė 2 tūkst. 570 eurų. Jis moteriai prisistatė policijos pareigūnu, užėjo į jos butą, papurškė nukentėjusiajai į akis dujų ir pagrobė pinigus. Tą pačią dieną buvo gautas pranešimas, kad mūsų rajone, Salantuose, 1935 m. gimusiai moteriai į laidinį telefoną paskambino ESO darbuotoju prisistatęs vyras, kuris pareiškė, kad už elektrą buvo atsiskaityta padirbtais pinigais, todėl reikia patikrinti namuose esančius pinigus. Apie 14.20 val. į namus atėjo vyras, kuris papurškė moteriai dujų, pagrobė pinigus ir pasišalino. Salantiškė patyrė 35 tūkst. eurų žalą. Šių nusikalstamų veikų įvykdymu įtariamas vyras yra gimęs 1977 m., ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus – vagystes, sukčiavimus. Klaipėdietis pareigūnų buvo sulaikytas balandžio 16 d. pavakarę uostamiestyje. Šiuo metu vyrui pareikšti įtarimai dėl plėšimo, įvykdyto Plungėje, tačiau tyrėjai neatmeta galimybės, kad įtariamasis praėjusiais ir šiais metais gali būti įvykdęs daugiau panašių nusikalstamų veikų visoje Lietuvoje, mat nusikalstamų veikų pobūdis ir aukų apibūdinamas įtariamasis – panašūs. „Kol kas sulaikytam asmeniui nėra pareikšti kaltinimai dėl įvykio Salantuose“, – įvardijo Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė. Penktadienį asmuo teismo sprendimu suimtas trims mėnesiams. Nors sulaikymo metu asmuo turėjo tik apie 400 eurų, vis dėlto per tyrimą buvo nustatyta, kad įtariamasis pastarosiomis dienomis į savo sąskaitas pervedė ne vieną tūkstantį eurų, kuriuos greitai ir išleido.
Pagal Klaipėdos apskr. VPK informaciją
IŠ POLICIJOS SUVESTINIŲ
KRETINGA TIEKĖJŲ G. balandžio 18 d. apie 10 val. prekybos įmonės automobilių stovėjimo aikštelėje sustabdžius automobilį „VW Passat“ jo 1986 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 2,13 prom. girtumas. KRETINGOS r. Balandžio 19 d. policijos komisariate užregistruotas mažosios bendrijos atstovo pareiškimas, kad šių metų kovo 30 d. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis su 1991 m. gimusiu klaipėdiečiu, kuris išsinuomotą 2011 m. laidos automobilį „VW Passat“ pardavė trečiam asmeniui, taip įmonei padarydamas 5 tūkst. eurų turtinę žalą. Pradėtas tyrimas dėl turto pasisavinimo. PALANGA Balandžio 19 d. apie 4.30 val. kurorto policijos pareigūnai sustabdė neblaivius vilniečius. „BMW“ vairuotojui nustatytas lengvas girtumas – 1,29 prom.
Parengė Edita KALNIENĖ
Dienos veiklos centras perorientavo užimtumą
Kretingoje kone du dešimtmečius veikiantis Dienos veiklos centras, kuriame darbuotojų prižiūrimi ir skatinami, laiką turiningai leidžia sunkias negalias turintys žmonės, karantino laikotarpiu laikinai nutraukė užimtumą centre, o veiklas perkėlė į virtualią erdvę. Pastaruoju metu Kretingos dienos veiklos centrą lankė 43 intelekto sutrikimų ir kompleksinę negalią turintys Kretingos rajono asmenys nuo 18 metų amžiaus ir neribotai – ligi tol, kol tų paslaugų jiems reikia. Šio centro vadovės Birutės Viskontienės teigimu, nuo karantino pradžios buvo gautas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodymas laikinai sustabdyti dienos paslaugas. Pasak B. Viskontienės, neįgalių žmonių globą ir priežiūrą perėmė jų artimieji arba giminaičiai. „Namiškiai suprato padėties sudėtingumą, kai kurie ir patys laikosi karantino ir dirba iš namų. Todėl mums neiškilo jokių problemų dėl neįgaliųjų priežiūros“, – kalbėjo B. Viskontienė, patikindama, jog ministerija buvo numačiusi ir išlygas, kad, esant būtinybei, tektų organizuoti priežiūrą nedidelei žmonių grupei. Vadovė tikino, kad apie pasikeitusią padėtį dėl karantino suvokia ir jų centro lankytojai: „Dar prieš įvedant ribojimus, mokėme juos higienos – plauti ir dezinfekuoti rankas, laikytis privalomos distancijos. Namiškiai sako, kad šios tvarkos jie laikosi ir namie.“ „Mūsų socialiniai darbuotojai su neįgaliaisiais palaiko ryšius nuotoliniu būdu – skambina, teiraujasi, kaip jiems sekasi, ką veikia, moko rankdarbių. Įkūrė ir specialią grupę mesendžeryje, kad vieni su kitais galėtų susisiekti, bendrauti tarpusavyje. Tačiau toks intensyvus nuotolinis ryšys, koks dabar vyrauja tarp mokytojų ir mokinių, tarp mūsų darbuotojų ir klientų yra neįmanomas, nes pastarųjų intelektas yra ribotas. Ne kiekvienas sunkią negalią turintis žmogus moka arba nė negali naudotis kompiuteriu ar internetu“, – apie karantino ribojamą veiklą kalbėjo B. Viskontienė. Šio centro padalinyje Salantuose, kurį lanko 15 asmenų, dar yra teikiamos ir trumpalaikės globos paslaugos – kada asmuo gali būti centre apgyvendintas iki pusės metų. Trumpalaikės globos tarnyboje šiuo metu gyvena tik 3 asmenys, – tie žmonės čia apsigyveno dar ligi karantino. Nauji asmenys dėl užkrato pavojaus laikinai nepriimami. „Trumpalaikės globos paslaugos dažniausiai yra teikiamos senyvo amžiaus žmonėms, kurie savarankiškai negali gyventi. Tiek jie, tiek centro darbuotojai laikosi tvarkos – bendraudami dėvi kaukes, pirštines. Giminių lankymasis centre šiuo metu yra apribotas“, – teigė B. Viskontienė, karantino metu, beje, įsitraukusi į savanorišką veiklą – išvien su kitais iniciatyviais kretingiškiais ji pagelbsti tiems žmonėms, kuriems reikalinga įvairiapusė pagalba.
Darbas teismuose nesustojo
Per karantiną Plungės apylinkės teismo darbas nėra sustabdytas, taip pat – ir Kretingos rūmuose. Vis dėlto yra numatyti tam tikri pokyčiai, kurie užtikrintų karantino sąlygų laikymąsi. Plungės apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis dėl darbo organizavimo yra priėmęs įsakymą, pagal kurį karantino laikotarpiu buvo atidėti visi žodinio proceso tvarka paskirti teismo posėdžiai, išskyrus suėmimo skyrimo ar pratęsimo, vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos ir panašius atvejus. „Tokio pobūdžio bylos sprendžiamos nuotoliniu būdu, o esant būtinumui, teismo posėdyje žodine tvarka“, – įvardijo E. Jurgutis. Karantino laikotarpiu įleisti ar įsivesti į teismo patalpas pašalinius asmenis yra draudžiama, išskyrus proceso dalyvius, atvykusius į neatidėliotina tvarka vykstančius teismo posėdžius. „Tokiais atvejais posėdžių sekretorius privalo užtikrinti, kad posėdyje dalyvautų tik būtini asmenys, tarp asmenų išlaikomas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas, būtų reguliariai vėdinamos teismo posėdžių salės, daromos ne trumpesnės kaip 15 minučių posėdžio pertraukos, ne rečiau kaip kas valandą“, – sakė teismo pirmininkas. Siekiant užtikrinti teisėjų, teismo posėdžių sekretorių ir kitų proceso dalyvių sveikatos apsaugą, nagrinėjant bylas privaloma dėvėti vienkartines veido kaukes arba kitas veidą dengiančias apsaugos priemones, taip pat ir vienkartines pirštines. „Rašytinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos vyksta įprasta tvarka“, – teigė E. Jurgutis. Baudžiamosios bylos, kurios turi būti nagrinėjamos žodine tvarka ir kuriose kaltinamieji yra nesuimti, yra atidedamos iki karantino pabaigos. Bylos, kuriose kaltinamieji yra suimti, nagrinėjamos nuotoliniu būdu, gavus saugų prisijungimą iš laisvės atėmimo vietos ar tardymo izoliatoriaus. „Proceso dalyviai, nukentėjusieji, liudytojai ir kiti, į teismo posėdžio salę įleidžiami, o teismo posėdis organizuojamas laikantis įsakymu patvirtintos tvarkos“, – tikino E. Jurgutis. Visą karantino laikotarpį teisme asmenys tiesiogiai neaptarnaujami, o gyventojų patekimas į teismo patalpas yra ribojamas. „Informacija gyventojams, norintiems kreiptis į teismą, suteikiama telefonu arba elektroniniu paštu, – paaiškino teismo pirmininkas, įvardinęs, kad ir per karantiną gyventojai į teismą kreipiasi įvairiais klausimais. – Sulaukiame besikreipiančiųjų į teismą, nes teismo darbas nesustojo.“ Procesinius dokumentus galima teikti internetiniame portale www.e.teismas.lt, siunčiant registruotu laišku arba naudojantis www.epristatymas.post.lt/.
Nuo mirties išgelbėjo suveikęs dūmų detektorius
Savaitgalį garbaus amžiaus karteniškiai iš uždūminto namo išbėgo išgirdę dūmų detektoriaus signalą. Balandžio 19 d. apie 3.42 val. ugniagesiai gelbėtojai vyko į Žadeikių kaimą, Miško gatvę, kur degė individualus gyvenamasis namas. Jiems atvykus į įvykio vietą iš pastato rūko dūmai, namo viduje prie kamino degė apšiltinimo medžiaga. Į lauką išėję namo savininkai buvo suspėję iš verandos išnešti dujų balioną. Namas buvo pilnas dūmų, ugnis neišplito, nes pastate, ugniagesių teigimu, viskas buvo uždaryta. „Šiame name lankėmės per akciją „Gyvenkime saugiai“. Jo šeimininkė tuomet mus priėmė labai maloniai, turėjo įsirengusi ir vieną dūmų detektorių. Jai paaiškinome, kaip svarbu užtikrinti savo saugumą, kokių priemonių dar reikėtų imtis. Po mūsų apsilankymo ji įsirengė dar vieną dūmų detektorių, kuris tą lemtingą naktį suveikė ir išgelbėjo šeimininkų gyvybę“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Gaisras kilo dėl savaiminio medžiagų užsidegimo nuo šilumos poveikio – kamine degė suodžiai. Namo šeimininkas teigė, kad jiems įsigijus namą, kamine nebuvę geros traukos. Užgesinus gaisrą, ugniagesiai taip pat patarė pasirūpinti ir elektros instaliacija. Namas – medinis ir apmūrytas, vieno aukšto, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Per gaisrą aprūko kambarių sienos, lubos. Viename kambarių nuardyta 15 kv. m sienos, išpjauta 1 kv. m medinio perdengimo, suskilo plastikinio lango stiklo paketas. Kitame kambaryje nuardyta 5 kv. m lubų. Trečiame kambaryje nuo karščio išsilydė sienų plastikinės dailylentės. Taip pat apsilydė koridoriaus plastikinės dailylentės.
Rajono miesteliai atnaujina savo veidus
Pagal Europos Sąjungos finansuojamus kompleksinius gyvenviečių atnaujinimo projektus šią vasarą savo veidus atnaujins trys Kretingos rajono miesteliai – Salantai, Darbėnai ir Kūlupėnai. Kiekvieno jų darbams atlikti skirta gerokai per 800 tūkst. eurų. Dėmesys ir dviem regiono keliams Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černeckio žodžiais, gyvenvietėms atnaujinti yra sutelktos Europos Sąjungos, valstybės ir Savivaldybės lėšos, tačiau didžiąją dalį sudaro ES skirti pinigai. Darbėnams atnaujinti iš viso skirta 857,6 tūkst. Eur, iš jų 113 tūkst. Eur sudaro Kretingos rajono savivaldybės lėšos. Salantams skirta 826,7 tūkst. Eur, iš jų 82,7 tūkst. Eur prisidėjo Savivaldybė. Iš Kūlupėnams skirtų 853,3 tūkst. Eur 64,3 tūkst. Eur yra Savivaldybės dalis. Vykdant kompleksinio gyvenviečių atnaujinimo projektus, patikino P. Černeckis, iš tų pačių lėšų bus atlikti darbai ne vien šiuose miesteliuose, bet ir įrengti šaligatviai Laivių gatvėje Salantuose ir Skuodo gatvėje Darbėnuose. „Šios, miestelių ribose esančios, gatvės priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, tad prie darbų prisidės ir ši valstybinė įmonė. Kelių direkcija įrengs kelio bortus ir ligi jų pratęs kelio asfaltą, o lietaus nuotekų įrenginiai, apšvietimas ir šaligatviai – mūsų rūpestis“, – sakė P. Černeckis. Tiems darbams atlikti bus skelbiamas atskiras konkursas rangovui parinkti. Pagrindiniai darbai Kūlupėnuose ir Salantuose bus užbaigti šią vasarą, tik Darbėnuose nusitęs ligi rudens, nes, skirtingai nuo kaimyninių miestelių, jie vėliau ir prasidėjo.
|
|
