|
|
|
(1447) 2020-04-17Rajono Savivaldybė informavo, kad šiandien, balandžio 17 d., dar vienai Kretingos gyventojai oficialiai patvirtintas susirgimas koronavirusu. Šis atvejis išskirtinis tuo, kad senyvo amžiaus moteris vakar pirmiausiai buvo atgabenta į Kretingos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Kretingos ligoninės vadovų teigimu, moteris nekarščiavo, nekosėjo, tik jautėsi silpnai. Tačiau atlikus plaučių rentgeno tyrimą ir sulaukus oficialaus patvirtinimo, moteriai nustatytas koronavirusas. Todėl saviizoliuotis teko 5 ligoninės ir 2 Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Kretingos ligoninės vadovų tvirtinimu, moteris kontaktų su kitais ligoninės pacientais neturėjo. Nacionalino visuomenės sveikatos centro darbuotojai atlieka tolesnį epidemiologinį tyrimą. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius tiek dėl šio atvejo, tiek ir dėl kito, vakar Kretingos ligoninėje įvykusio incidento, susijusio su pirmagimio besilaukiančia moterimi, pavedė Savivaldybės administracijai kuo skubiau atlikti tyrimą. „P. n.“ informacija Pavasaris skubina sodinti mišką
Valstybinės įmonės (VĮ) Valstybinių miškų urėdija (VMU) Kretingos regioninio padalinio medelyne netoli Darbėnų darbas virte verda: 35 darbininkai, pasitelkę technikos, rauna sodmenis, trumpina jų šaknis, pakuoja į maišus. Paruošti sodmenys šiomis dienomis pasiekė Skuodo, Veiviržėnų Klaipėdos rajone, Kartenos, Vaineikių, Mikoliškių girininkijas mūsų rajone. Mišką sodina 10–15 rangovų įmonių, laimėjusių paskelbtą konkursą. VMU Kretingos padalinio vadovas Tomas Zaleckis, miško auginimo specialistė Gražina Banienė, medelyno vadovas Ramūnas Kaubrys vieningai tvirtino, kad užsitęsęs pavasaris miškininkams bėdos nedaro. Atvirkščiai, – kai staiga atšyla ir saulė sausina žemę, trumpėja ir miško sodinimo terminai. „Tada ir medelynas turi samdyti daugiau žmonių, miško sodintojai irgi priversti skubėti, dirbti be atokvėpio“, – sakė G. Banienė. Darbėnų seniūnijoje įveistame VMU Kretingos padalinio medelyne kasmet užauginama 3 mln. sodinukų – eglės, juodalksnio, pušies, ąžuolo, liepos, beržo. Kitame – dekoratyvinių augalų – medelyne užauginama sodinukų aplinkai puošti. Abu medelynai užima 60 ha. Kretingos padalinio vadovas T. Zaleckis pasidalino gera žinia: per 3 metus keliais etapais Kretingą turėtų pasiekti, preliminariais duomenimis, 9 mln. eurų investicija, kuri numatyta naujam medelynui Dupulčių kaime statyti, taip pat – Darbėnų medelyno moderniai laistymo sistemai įrengti. „Planuojama pereiti prie konteinerinės sodmenų auginimo sistemos, taip pat turėtų būti įrengta moderni laistymo sistema su elektromagnetinėmis sklendėmis ir valdoma mobiliaisiais telefonais, o sodmenys bus sodinami vamzdiniu sodikliu. Trumpės sodmenų auginimo laikas, daugiau jų bus galima užauginti šiltnamiuose. Bet tai produkcijos nepabrangins, priešingai – sodinukai turėtų pigti“, – paaiškino T. Zaleckis. Ir po medelyno modernizacijos nebus atsisakyta sodmenų šaldymo technologijos, kuri leidžia ilginti sodinimo terminus, o turima įranga – išsaugoti apie 3 mln. sodmenų. Nuo to momento, kai medžių sėklos beriamos į žemę, praeina 3–4 metai, kol sodinukus jau galima sodinti, augimo trukmė taip pat priklauso ir nuo medžio rūšies. Viena problemų, su kuria susiduria medelyno specialistai, – kenkėjai, pradedantys pulti dar jaunus, tik ką išpikuotus sėjinukus. Ir auginant sodmenis, ir pasodinus mišką, miškininkai taiko keleriopas apsaugos priemones: biologines, fizines, chemines. „Viskas prasideda nuo stipraus sodinuko – medžiui sykį nusilpus, jį labiau puls grybinės ligos, kiti kenkėjai. Bet su chemija per daug „nežaidžiame“ – mums, miškininkams, svarbu išsaugoti natūralią švarią aplinką, dirvožemį“, – teigė T. Zaleckis. Pirmieji Lietuvoje pradėję sodinti mišką – startas buvęs vasario 27 dieną, Kretingos padalinio miškininkai kiekvieną pavasarį pasodina apie 1 mln. įvairių miško sodmenų. Kaip išgyvenate karantiną?
Gyventojai pateikė projektų už beveik du milijonus eurų
Kretingos rajono savivaldybėje pirmąkart 1 proc. – 50 tūkst. eurų – Savivaldybės 2020 metų biudžeto lėšų paskirstyme dalyvauti pakviesti gyventojai. Gauti 47 projektai, kurių vertė beveik 2 mln. eurų. Projektus, kuriems įgyvendinti bus skirti dalyvaujamojo 50 tūkst. eurų biudžeto pinigai, išrinks rajono gyventojai balsuodami. Balsavimas turėtų prasidėti gegužę. Keturis projektus atmetė Gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti projektus (jų atitikimą projektų parengimo, pateikimo tvarkos aprašui) praėjusį trečiadienį vertino mero Antano Kalniaus sudaryta komisija. Komisijai vadovavo mero pavaduotojas Dangiras Samalius. Komisijoje dirbo du Savivaldybės tarybos nariai – Steponas Baltuonis ir Vaida Jakumienė, kuri yra ir šio 1 proc. dalyvaujamojo biudžeto iniciatorė, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, specialistės – Violeta Turauskaitė, Simona Dumčiūtė, Inga Biliūnaitė-Rušinskė, visuomeninių organizacijų atstovės – Angelina Paulauskienė, Danutė Šorienė, Jurgita Cinkienė. Komisija projektus svarstė nuotoliniu būdu. Komisijai vertinti pateiktus projektus jau buvo išanalizavę Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo, Informacinių technologijų skyrių specialistai. Jie aiškinosi projektų kainų pagrįstumą, ar projektui pritariantys ir jį pasirašę gyventojai tikrai gyvena mūsų rajone, ar projektui įgyvendinti pasirinktas sklypas nėra privatus. Administracijos specialistai jokių sprendimų dėl projektų tinkamumo nepriėmė, tik pateikė projektų atitikties tvarkos aprašui vertinimo išvadas. Nemažos dalies projektų įgyvendinimo kainas specialistai pasiūlė didinti, kadangi projektų rengėjai dėl patirties stokos ar kitų priežasčių nenumatė išlaidų techniniams projektams parengti, darbų priežiūrai. Iš pateiktų 47 projektų sąrašo komisija išbraukė keturis: „Barzdžių kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas atnaujinant Kaštonų ir Liepų gatves“ – šiam 59 tūkst. 800 eurų projektui jau yra paskirti pinigai iš Kelių priežiūros programos. Išbrauktas buvo ir kitas Barzdžių kaimo projektas už 120 tūkst. eurų įrengti poilsio ir rekreacijos kompleksą. Poilsio ir rekreacijos kompleksui buvo pasirinkta tam netinkama žemės ūkio paskirties žemė, kuri, be to, yra tokiam objektui nepritaikytoje vandenvietės apsaugos zonoje. Išvadoje taip pat pažymėta, kad kompleksui numatytoje žemėje yra formuojamas privatus sklypas. Komisija atmetė saulės elektrinės iki 20 kW statybos projektą, nes jis neatitiko tvarkos aprašo kriterijaus, pagal kurį projekto metu sukurto turto nauda turi būti skirta bendram viešam naudojimui. O šios jėgainės pagamintą elektrą būtų naudojusi viena savivaldybės mokykla, t. y. naudą būtų turėjusi pati Savivaldybė. Iš sąrašo komisija taip pat išbraukė projektą, kurio autorius buvo pasiūlęs sutvarkyti ir viešam naudojimui pritaikyti Pryšmančių kaime buvusio dvaro parką. J. Girdvainė pastebėjo, kad projektas, kurio kaina 4 tūkst. 195 eurai, parengtas gana atmestinai. „Pagal projektą būtų tiesiami takai, bet nežinome, nei kiek tų takų, ir pinigų tam būtų per mažai“, – teigė ji. D. Šorienė atkreipė komisijos narių dėmesį, kad yra pateiktas dar vienas projektas, pagal kurį Pryšmančiuose numatoma įrengti rekreacinę zoną. Komisijos narė stebėjosi, kodėl vieno kaimo gyventojai nesutarė ir nepateikė vieno projekto. Du projektai buvo pateikti ir fontanui Kretingos miesto Pastauninko parko tvenkiniuose įrengti. Tik vieno projekto autorius plaukiojantį fontaną siūlė sumontuoti tvenkinyje ties rajono Kultūros centru, kitas – tvenkinyje prie vasaros estrados. Vieno projekto kaina – 20 tūkst. 350 eurų, kito – 22 tūkst. eurų. Komisija pasiūlė abiejų projektų autoriams susitarti ir gyventojų balsavimui teikti vieną projektą.
Paskirta per 26 tūkst. eurų
Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veiklos stiprinimui mūsų rajone Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet skyrė 26 tūkst. 67 Eur. Rajono Savivaldybės administracija lėšas seniūnijoms paskirstė pagal 2020 m. sausio 1 dienos gyventojų skaičių. Darbėnų seniūnijai, turinčiai 4 tūkst. 387 gyventojus, skirta 2 tūkst. 878 Eur; Imbarės seniūnijai (1 tūkst. 954 gyventojai) atiteko 1 tūkst. 564 Eur; Kartenos seniūnijai – 1 tūkst. 388 Eur (1 tūkst. 629 gyventojų). Kretingos miesto seniūnijai su 17 tūkst. 640 gyventojų skirta 10 tūkst. 39 Eur, o 5 tūkst. 128 gyventojus turinčiai Kretingos seniūnijai – 3 tūkst. 278 Eur. Kūlupėnų seniūnijai, kurioje gyvena 1 tūkst. 522 gyventojai, – 1 tūkst. 330 Eur. Salantų miesto seniūnijai, kurioje šiuo metu gyvena 1 tūkst. 378 gyventojai, skirta 1 tūkst. 253 Eur. Vydmantų seniūnijai (2 tūkst. 399 gyventojai) atiteks 1 tūkst. 804 Eur, o 3 tūkst. 749 gyventojus turinčiai Žalgirio seniūnijai – 2 tūkst. 533 Eur. Prioritetus, pagal kuriuos galės būti teikiamos paraiškos ir įgyvendinami projektai, nustatys išplėstinės seniūnaičių sueigos. Šios sueigos taip pat vertins paraiškas, priims sprendimus, kuri ar kurios organizacijos vykdys projektus.
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
Lietuvos Respublikos (LR) Susisiekimo ministerija, siekdama paskatinti jaunuosius mokslininkus aktyviau domėtis transporto sritimi bei siūlyti transporto veiklos optimizavimo sprendimus, jau penktą kartą suorganizavo studentų baigiamųjų darbų transporto tematika konkursą. Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Transporto inžinerijos katedros absolventai užėmė pirmąsias vietas savo kategorijose. Siekiant, kad baigiamųjų darbų temos būtų ne tik įdomios ir aktualios, bet ir prisidėtų prie valstybinės reikšmės strateginių transporto sektoriaus tikslų įgyvendinimo, turėtų praktinę reikšmę ir sukurtų pridėtinę vertę, Susisiekimo ministerija ir jos reguliavimo srities įmonės, įstaigos ir bendrovės aukštosioms mokykloms kasmet teikia siūlymus baigiamųjų darbų temoms. Geriausiu bakalauro baigiamuoju darbu pripažintas Aviacijos inžinerijos studijų programos absolvento iš Kretingos Mindaugo Dagilio „Mažo standumo lėktuvų skrydžio modeliavimo realiu laiku tyrimas“. Studentų baigiamieji darbai bei pasirinktos temos turėjo atitikti LR Susisiekimo ministerijos iškeltus reikalavimus. Komisija, vertindama studentų darbus, didelį dėmesį kreipė į baigiamųjų projektų darbo idėjos bei sprendimų inovatyvumą, ekonominį pagrįstumą ir pritaikomumą, analizių bei sprendinių kokybę. KTU studentų darbai ne tik atitiko reikalavimus – jie nustebino temų aktualumu bei naujumu. „Pasirinktai temai nagrinėti reikėjo pasitelkti nemažai fizikos ir matematikos teorijos – daugiau nei įprasta darbams transporto tematika. Išskirtinis mano darbo bruožas – kad didžiąją darbo dalį sudarė kompiuterinės programos kūrimas. Nors šiuolaikinėje inžinerijoje to prireikia vis dažniau, Lietuvoje inžinerinės krypties baigiamuosiuose darbuose su savo kūrybos kodu vis dar dirbama gana retai“, – pasakojo buvęs Pranciškonų gimnazijos auklėtinis M. Dagilis. Aukščiausius įvertinimus pelniusių studentų sėkme džiaugėsi KTU MIDF Transporto inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Rolandas Makaras. Pašnekovo teigimu, studentų darbai yra iš tiesų inovatyvūs ir, svarbiausia, turi praktinį pritaikomumą. „Šis įvertinimas yra svarbus ne tik studentams, bet ir fakultetui. Jis parodo, kad studentų baigiamųjų projektų temos yra ne tik įdomios ir aktualios, bet ir turi praktinę reikšmę ir gali sukurti pridėtinę vertę“, – teigė R. Makaras. Konkurso komisiją sudaro Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pavaldžių didžiausių Lietuvos transporto įmonių vadovai, kurie konkurso metu sužino apie katedroje vykdomų studentiškų ir mokslinių tyrimų spektrą. R. Makaro teigimu, taip plečiamas fakulteto, katedros, studijų programų žinomumas. Paklaustas apie patį darbo rengimo procesą, M. Dagilis prisiminė: „Kadangi darbą rašiau tema, dominančia mane ir leidžiančia pačiam atrasti, išmokti ir sukurti daug naujo sau, praktinę darbo dalį atlikti buvo tikrai įdomu. Šiek tiek sunkiau buvo vėliau tą atliktą darbą aprašyti, įforminti.“ Šiuo metu absolventas dirba įmonėje „Sportinė Aviacija ir Ko“.
Pagal KTU informaciją
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Kretingos rajonui skyrė 380 planšetinių kompiuterių, kurie jau pasiekė bendrojo lavinimo ugdymo įstaigas. „Antradienį buvo išdalinti paskutiniai planšetiniai kompiuteriai rajono mokykloms. Kiekvienos ugdymo įstaigos informacinių technologijų specialistai šiuo metu diegia internetinį ryšį, po to kompiuteriai bus perduoti šeimoms“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Iki šios dienos rajono ugdymo įstaigos mokiniams jau yra išdalinusios savo turėtus kompiuterius. „Planšetinius kompiuterius mokykloms paskirstėm pagal jų pateiktą poreikį. Jos suskaičiavo, kiek, išdalinus savo turimą įrangą, jų dar trūko“, – sakė A. Burbienė. Planšetiniai kompiuteriai buvo išdalinti visoms rajono bendrojo lavinimo mokykloms atsižvelgus į jų poreikius. „Mokyklų poreikis patenkintas“, – teigė A. Burbienė. Nuotoliniam mokymui reikalingi planšetiniai kompiuteriai pirmiausia bus išdalinti socialinės rizikos šeimoms. „Taip pat buvo peržiūrėta ir mokyklų informacinių technologijų bazė. Tai buvo vienas kriterijų, pagal kurį ugdymo įstaigai skyrėme kompiuterius“, – įvardijo A. Burbienė. Planšetiniai kompiuteriai pirkti vykdant projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“. Jame mūsų rajono ugdymo įstaigos dalyvauja jau ne pirmus metus. Planšetiniai kompiuteriai skiriami mokykloms, todėl šeimos jas po karantino privalės grąžinti savo ugdymo įstaigoms, kurios juos naudos ugdymo procese.
„P. n.“ informacija
Kovą Kretingoje padaugėjo gimimų
Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė pastebėjo, kad pavasarį visuomet padaugėja gimdymų, – tiesiog tokios tendencijos vyrauja gamtoje. „Ir nors forumuose žmonės dalijasi informacija, kad gimdyvės iš Klaipėdos užplūdo Kretingos ligoninę, taip tikrai nėra. Netgi buvo momentų, kai po 2–3 dienas iš eilės mūsų skyrius buvo išvis tuščias. Kažkas padarė neteisingas išvadas, kažkam gal reikia sensacijų, nukreiptų prieš kitas ligonines“, – samprotavo vedėja, patikindama, jog kovą jų skyriuje gimdė tik 4 klaipėdietės. Gerokai daugiau moterų į Kretingą atvyko gimdyti iš Skuodo, Plungės rajonų ir Palangos miesto, kurių ligoninėse akušerijos ginekologijos skyriai uždaryti jau anksčiau. D. Opulskienė mano, kad naujagimių praėjusį kovą jų skyriuje padaugėjo dėl to, kad kretingiškės nebevažiuoja gimdyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. O nemaža dalis klaipėdiečių gimdyvių, medikės žiniomis, per pandemiją pasirenka gimdyti Kauno klinikose. Iš viso šiemet Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje gimė 93 kūdikiai, dvynių tarp jų nebuvo. „Pagal Sveikatos ministerijos nustatytą planą, tam, kad Kretingos ligoninėje Akušerijos ginekologijos skyrius nebūtų uždarytas, kaip atsitiko aplinkiniuose rajonuose, per 4 mėnesius turėtų gimti 100 naujagimių, o iš viso per metus – 300 naujagimių. Ligi skyriaus išlikimo per šį mėnesį dar nepasiekėme būtinojo skaičiaus, tačiau viliamės, kad per dvi savaites dar sulauksime naujų gimdyvių“, – kalbėjo D. Opulskienė.
Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, jų tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini ir galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti. Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė. Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, tačiau dažniausiai tai suaktyvėja pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui. Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai berniukai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės mergaitės Mėta ir Ula. Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, dabar beveik visai neserga. „Visus vaikus auginame vienodai, tačiau berniukų imunitetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų greitai prikimba įvairūs peršalimai, roto virusas ar kitos ligos, o mergaitės kažkaip atsparesnės, bent jau kol kas“, – pasakoja I. Arnauskienė.
Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė informavo, kad šios mokyklos gimnazistės Ugnė Daukšaitė (IIIG, mokytoja Lina Butkuvienė) ir Evelina Malūkaitė (IVG, mokytoja Vanda Kontrimienė) dalyvavo respublikiniame mokinių rašinių konkurse „Kaip supranti žodžius: „Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“, skirtame Pasaulinei kultūros dienai, ir abi laimėjo III vietą. Padėkas pasirašė Taikos vėliavos komiteto pirmininkė dr. Auksė Narvilienė ir respublikinio mokinių rašinio arba esė globėjas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Vytautas Juozapaitis. Darbėnų gimnazija yra prisijungusi prie Taikos vėliavų mokyklų tinklo, kurį koordinuoja Taikos vėliavos komitetas. Ši vėliava prie gimnazijos suplevėsavo Pasaulinės kultūros dienos proga.
„P. n.“ informacijaIš neblaivaus vyro paimti sprogmenys
Skaudalių kaime apie 8.30 val. pas neblaivų 1963 m. gimusį vyrą buvo rasta sprogmenų – šešios kovinės galvutės. Šie sprogmenys buvo iš jo paimti. Į įvykio vietą atvykę išminuotojai daiktus, panašius į sprogmenis, išsivežė ekspertizei. „Mūsų išminuotojai paėmė sprogmenis iš įvykio vietos ir nuvežė juos į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą, kur bus atliekama tolesnė ekspertizė, – „Pajūrio naujienoms“ tolesnius veiksmus įvardijo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas. – Pagal pirminį mūsų išminuotojų įvertinimą, tai buvo koviniai artilerijos sviediniai.“ Sprogmenis turėjusiam vyrui nustatytas 1,36 prom. girtumas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo sprogmenimis.
„P. n.“ informacija
Iš policijos suvestinių
PALANGA BANGŲ g. balandžio 15 d. apie 13 val. pastebėta, kad, išlaužus garažų bendrijoje esančio garažo stogą, patekta į vidų ir iš jo pavogtas motociklas „Cherko“ ir motociklininko šalmas. Žala – apie 4 tūkst. 200 eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.
Parengė Edita KALNIENĖ
„Karantinas parodė, kad mes galime būti vieningi, kūrybingi, kiek galimybių dar neišnaudota, o svarbiausia – kad karatė vaikams yra gerokai daugiau negu vien tik fizinė veikla“, – įsitikinęs karatė kiokušin klubo „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius, pranešęs žinią, kad šios mokyklos treneriai, suradę alternatyvą įprastoms treniruotėms, startavo vaizdo treniruotėmis. Iš pradžių, kol buvo sprendžiamos techninės problemos, vaikai turėjo galimybę sportuoti stebėdami gyvas transliacijas mokyklos puslapyje ir socialiniuose tinkluose. „Jau po pirmosios transliacijos neliko jokios abejonės, kad kuriama virtualių treniruočių sistema reikalinga – treniruotę stebėjo beveik 600 žmonių“, – tvirtino L. Kubilius, akcentuodamas, kad, sulaukę aktyvaus vaikų dalyvavimo treniruočių procese ir tėvų paskatinimo, mokyklos treneriai nusprendė treniruotes tęsti kaip įmanoma laikantis įprasto režimo. Tad, atlikus tėvų galimybių bei vaikų užimtumo apklausą, suradus tinkamas treniruotėms platformas, šiandien „Shodan“ mokykla džiaugiasi efektyvia „online“ treniruočių sistema. Sportininkai treniruojasi atskirose grupėse, pagal amžių, pradedančiųjų ar pažengusiųjų lygį, todėl treneriai gali dirbti tikslingai, produktyviai ir skirti pakankamai dėmesio kiekvienam dalyviui. Mažiausieji mokyklos nariai sportuoja 3 kartus per savaitę, po vieną valandą, o pažengusieji – 5 kartus per savaitę. „Smagu matyti, kaip vaikai stengiasi, domisi ir išlieka aktyvūs karantino metu. Jaučiame didelį tėvų palaikymą – jie mato ne tik fizinę, bet ir psichologinę reguliarių karatė treniruočių naudą savo atžaloms“, – teigė „Shodan“ mokyklos vadovas, pasidžiaugdamas, kad kovinio sporto treniruotėse namuose dalyvauja ir kiti šeimos nariai. Treniruotės, L. Kubiliaus pastebėjimu, vyksta sklandžiai, vaikams suteikiamos visos įmanomos galimybės nesustoti, tobulėti. „Nuolatinis treniruočių režimas labai svarbus, nes, pasibaigus karantinui, viskas grįš į vėžes, o imlūs, aktyvūs sportininkai norės toliau laikyti aukštesnių diržų egzaminus, džiaugtis pergalėmis varžybose. Palaikyti formą skatina ir Lietuvos karatė kiokušin federacija, kuri neseniai pasidalino svarstanti galimybę virtualiai rengti ir kai kurias varžybas“, – kalbėjo L. Kubilius.
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir I futbolo lygos dalyvių atstovai švenčių išvakarėse nuotoliniu būdu aptarė galimą būsimo pirmenybių sezono formatą ir kitas aktualijas. Nuotoliniu būdu įvykusiame susirinkime dalyvavo LFF vadovai prezidentas Tomas Danilevičius, generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, I lygos klubai, dublerių komandų atstovai, LFF varžybų skyriaus darbuotojai. Klubai išsakė savo nuomonę ir pageidavimus dėl varžybų formato, kurį tenka koreguoti dėl šalyje paskelbto karantino. Sutarta, kad LFF I lygos varžybos startuotų praėjus ne mažiau 3 savaitėms po karantino pabaigos. Tikslesnė sezono pradžios data priklausytų nuo galimybių komandoms rengti bendras treniruotes ir žaisti rungtynes. Balsuojant didžioji dauguma pasisakė už pusantro rato sistemą: I ratą komandos po kartą sužaistų tarpusavyje, o toliau atskirai rungtyniautų I–VIII ir IX–XIV vietas užimančios ekipos. Sezoną LFF norėtų pabaigti iki lapkričio, taip pat planuojama atsisakyti ilgesnės vasaros pertraukos. Kalbant apie iškilusias problemas, daugelis klubų neslėpė, kad tiek dėl savivaldybių, tiek rėmėjų mažėjančios paramos nukentės ir jų biudžetas. Tačiau, nepaisant iššūkių, beveik visi klubai patvirtino neatsisakantys dalyvauti šio sezono LFF I lygos varžybose.
Pagal LFF informaciją
Kretingos rajono savivaldybėje palaidotą asmenį greitai, išmaniai ir patogiai galima rasti „Kapinių geografinėje informacinėje sistemoje“ (Kapinių GIS). Praėjusiais metais Kretingoje pradėtas skaitmeninimo projektas šiandien jau apima Kretingos miesto kapines – Liuteronų (J. Jablonskio g.), Senąsias (Vilniaus g. 19A), Senąsias (Vilniaus g. 8A), Civilines (Darbėnų pl. 2) ir Kretingos rajone esančias Petrikaičių kapines (Žalgirio sen. Petrikaičių k. 1). Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ tinklalapyje pasirinkus laukelį „Kapinių priežiūra“ ir atsivėrusiame lange paspaudus „Skaitmeninė kapaviečių paieška“, galima rasti užmirštą ir dominantį kapą vos per kelias minutes. Norint surasti Kretingos rajono savivaldybėje palaidotą asmenį, paieškos laukelyje reikia įvesti asmens vardo ar pavardės fragmentą ir pasirinkti tinkamą variantą iš pasiūlyto sąrašo. Norint gauti daugiau informacijos apie dominantį kapą, galima priartinti žemėlapį ir paspaudus ant kapo – atsidariusiame langelyje gaunama detali informacija apie kape palaidotus asmenis, o paspaudus žemėlapyje ant kapo paminklo, galima peržiūrėti kapo nuotrauką. Žemėlapyje taip pat yra spausdinimo, braižymo ir matavimo įrankiai. „Informacija kapinių žemėlapyje nėra visa, ji palaipsniui pildoma ir tikslinama. Yra kapaviečių, kurios nežinia kam priklauso, tad ši sistema palengvins, paspartins galimybę atrasti artimųjų kapus“, – kalbėjo vyresnysis kapinių prižiūrėtojas Jonas Drungilas. Pagal programą „Kapinių geografinė informacinė sistema“ ( Kapinių GIS), Kretingos miesto kapinėse yra 9 tūkst. 893 kapavietės, jose palaidota 18 tūkst. 528 asmenys: Liuteronų kapinėse – 261 kapavietė, Senosiose kapinėse (Vilniaus g. 19A) – 1 tūkst. 12 kapaviečių, Senosiose kapinėse (Vilniaus g. 8A) – 2 tūkst. 230 kapaviečių, Civilinėse kapinėse (Darbėnų pl. 2) – 6 tūkst. 143 kapavietės. Petrikaičių kapinėse – 247 kapavietės ir 51 kolumbariumo niša. Pasak kapinių prižiūrėtojos Romutės Gedminienės, kapinių skaitmeninimas suteikia galimybę greitai atsakyti į gyventojų užklausas, suteikti reikalingas paslaugas, išduoti leidimus laidoti, taip pat – ir kaupti visus duomenis, susijusius su kapaviečių priežiūra. Tikimasi, kad dėl naujų technologijų bus pagreitintas netvarkomų kapaviečių apskaitos procesas. Artimiausiu metu prie kapinių įėjimo turėtų atsirasti informacinės lentos, kuriose bus pateikta kapinių plano schema su kvartalų numeriais ir informacija, kaip savo išmaniuosiuose įrenginiuose rasti Kretingos rajono savivaldybės kapinių žemėlapį.
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
Vieni kaito, kiti šalo
Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ specialistai 13-oje Kretingos miesto Savanorių 35-ojo namo butų aptiko gyventojų savavališkai pasididintą radiatorių kiekį. „Namas buvo tikrintas rudenį. Ar tie žmonės, kurie nesąžiningai pasielgė, iš tiesų, kaip „Kretingos šilumos tinkai“ buvo žadėję, gavo didesnes sąskaitas už šildymą?“ – teiravosi į redakciją paskambinusi „Pajūrio naujienų“ skaitytoja. Ji taip pat klausė, kada šiame 30-ies butų name bus suvienodinta temperatūra. Šaltuoju metų laiku kai kuriuose butuose buvo po 13–17 laipsnių šilumos, kai kiti kaimynai gyveno atsilapoję langus. „Mano manymu, visam namui šilumos nepakanka, nes ją ir „nusiurbia“ tie butai, kuriuose padidinti radiatoriai“, – įsitikinusi pašnekovė. „Kretingos šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Tomas Liaučys teigė, kad po šildymo prietaisų patikrinimo ir pritarus namo gyventojams bei pastato administratoriui, nuo 2019 lapkričio mėn. Savanorių g. 35-ame name šiluma patalpoms šildyti paskirstoma ne pagal faktinį butų šildomą plotą, o pagal sąlyginį šildomą plotą. „Tai yra buto šildomas plotas padidintas proporcingai tiek, kiek padidinta statinio projekte ar jo dalyje numatytų šildymo prietaisų galia“, – paaiškino pavaduotojas. Anot jo, savininkai yra perspėti, kad butuose, kuriuose šildymo galia neatitinka statinio projekte numatytos galios, būtina atstatyti šildymo prietaisų galias, nes dabar šildymo sistema pastate išbalansuota, ir šilumos paskirstymas – sudėtingas. Pastato administratorius ar šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas šilumos tiekėją privalo informuoti apie atliktus pakeitimus sistemose, bet tokių duomenų įmonė kol kas nėra gavusi. „Butų savininkai tai turėjo atlikti pasibaigus šildymo sezonui, bet mes manome, kad gyventojai laukia namo renovacijos, nes projektas yra parengtas“, – sakė T. Liaučys.
Kretingos muziejuje saugoma 1995 m. gauta Kretingos progimnazijos pirmojo direktoriaus (1920–1923) Broniaus Valiušaičio (1898–1981), stovinčio mokyklos tarpduryje iš priekio visu ūgiu, nežinomo fotografo daryta portretinė nuotrauka. Nei nuotraukos pateikėjui, nei muziejininkams nuotraukos atsiradimo aplinkybės ir data nebuvo žinoma. Neseniai į rankas patekusi žurnalisto, publicisto ir visuomenininko Vidmanto Valiušaičio 2015 m. išleista knyga „Valiušaičiai: 400 metų istorijoje“ padėjo išsiaiškinti šios nuotraukos atsiradimo laiką ir aplinkybes. Pedagogas B. Valiušaitis vedė savo asmeninį, iki šių dienų išlikusį 1923 m. rugsėjo 1 d. pradėtą rašyti dienoraštį. 1923 m. spalio 3 d., jau išvykęs iš Kretingos ir studijuodamas Lietuvos universitete Kaune fizikos ir matematikos mokslus, savo dienoraštyje jis rašė: „Vakar sukako dveji metai nuo mano sugrįžimo Kretingon po dešimties dienų „mobilizacijos“. Tai buvo antra spalio 1921 metais. Turbūt taip smarkiai neplakė iš džiaugsmo širdis izraelitams, kuomet jie, grįždami iš Babilonijos vergijos, pamatė savo gimtinę, kaip man važiuojančiam traukiniu iš Panemunės Kaunan. Pernakvojęs..., kitą dieną linksmu ūpu apleidau Kauną. Baisogaloje sustojau. Iš čia daviau telegramą Kretingon, kad grįšiu spalio 2 d. (o buvo rugsėjo 30 d.). Iš namų išvažiavau šeštadienį, 1 spalio, o kitos dienos rytą jau dūmiau Žemaitijos laukais. Darbėnuose traukinin įsėdo vienas Kretingos vienuolyno kandidatas ir jis man pasakė, kad mokiniai manęs laukia sugrįžtant. Greit pasirodė ir Kretinga. Pro vagono langą pamačiau, kad stoties peronas knibždėte knibžda žmonėmis. Privažiavęs arčiau, pažinau savuosius mokinius. Vos spėjau išlipti iš vagono, buvau apdovanotas puokštėmis gėlių, ir visi, iškilminga procesija traukėm progimnazijon. Iš mokytojų buvo atvykę stotin p. Tutlaitė ir kun. Martusevičius. Pasirodo, kad mokiniai visi kaip vienas septintą valandą ryto susirinko pamaldoms ir po šv. Mišių ėjo manęs sutikti. Progimnazijos išorines duris radau puikiai išvainikuotas. Viršuje buvo prisegtas plakatas: „Sveikiname sugrįžus.“ Po trumpų prakalbėlių persiskyrėm tą dieną su mokiniais, pažadėjau jiems spalio 4 d. (Švento Pranciškaus dieną) surengti bendrą pasilinksminimą. Kas aprašys tos dienos mano jausmus. Et aš pats nesugebu: sunku išreikšti žodžiais tą džiaugsmą, kurį pergyveno tuomet mano širdis. Kažin ar teks dar kada šio pasaulio trumpoj kelionėj pamatyti tokį mokinių arba bendrai savo pavaldinių prisirišimą...“
Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė vienas turtingiausių XIX a. Lietuvos žemvaldžių Juozapas Tiškevičius (1835–1891). Pradėjęs karinę tarnybą ir sukūręs šeimą, ilgesnį laiką jis gyveno Vilniuje ir Lentvaryje, o likusią gyvenimo dalį praleido Kretingoje. Šįkart susipažinsime su grafo veikla ir gyvenimu Vilnijos krašte. Juozapas Tiškevičius gimė 1835 m. Valažino dvarininkų Juozapo Mykolo ir Onos Tiškevičių šeimoje. Augo su dviem vyresniaisiais broliais – būsimuoju garsiu egiptologu, europinio masto kolekcininku, Biržų ordinatu Mykolu (1826–1897) ir Trakų Vokės rūmų statytoju Jonu Vytautu Emanueliu (1831–1892). Trečiasis brolis Vladislovas (1832 m.) mirė dar būdamas kūdikis. Vaikystę leido Tiškevičių rūmuose Vilniuje, šeimos rezidencijoje Valažine ir tėvo įsigytame Trakų Vokės dvare. Jo auklėjimu rūpinosi Vilniaus dvasinės akademijos bibliotekininkas, filologas Adomas Benediktas Jocheris, muzikos pagrindų mokė Šv. Jonų bažnyčios, kurios parapijiečiai buvo Tiškevičių šeima, vargonininkas, Vilniaus miesto teatro orkestro dirigentas, kompozitorius Stanislovas Moniuška, estetikos – dailininkas Vincentas Dmachavičius. Tėvui 1844 m. mirus, nepilnamečiams našlaičiams daug padėjo viengungis dėdė, Biržų ordinatas Jonas Konstantinas Tiškevičius (1801–1862), rėmęs jaunuolių mokslus Sankt Peterburge, testamentu visiems trims užrašęs pasakiškas tuo metu sumas – po milijoną rublių. Juozapas mokėsi pažų korpuse (vidurinėje privilegijuoto luomo berniukų karo mokykloje), kurį baigęs studijavo kavalerijos mokykloje. Mokslo metais užmezgė naudingų pažinčių su įtakingais Rusijos veikėjais ir jų atžalomis, čia susiformavo jo dorovinės vertybės ir pasaulėžiūra. Po tėvo mirties Juozapas paveldėjo su Valažino valda besiribojantį Izabelino dvarą bei Palangos valdą su Palangos, Darbėnų ir Pesčių dvarais. Be to, motinai mirus 1861 m. paveldėjo Grūžių ir Punkrelio dvarus Pasvalio krašte, o 1862 m. pagal dalybų sutartį įsigijo Šukėnų dvarą. Tapęs kavalerijos kariuomenės karininku, buvo paskirtas į Vilniaus 1-ąjį Sumų husarų pulką. Įtakingų asmenų rekomenduotas jaunuolis netrukus tapo Vilniaus generalgubernatoriaus Iljos Bibikovo, o nuo 1855 m. – Vladimiro Nazimovo adjutantu.
Virtualioje parodoje – apie šviesuolę iš Grūšlaukės
Grūšlaukės kraštas turėjo gilios kūrybinės dvasios asmenybę ir sakralinių paveikslų tapytoją Barborą Jankauskaitę, vietinių žmonių ypač mylimą ir vadintą tiesiog Barele. Šiemet kovą jai būtų sukakę 105-eri metai, – Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengta virtuali paroda apie šią įvairiaspalvę liaudies menininkę. Gyveno vienybėje su kūrinija „Mūsų kraštas turtingas liaudies kūrėjų, tačiau dar yra tokių, apie kuriuos mažai težinome. Jie gyveno tyliai ir ramiai, niekuo neišsiskirdami iš aplinkos, bet jų kūryba ir darbai stipriai nušvietė ne vien jų pačių, bet ir kitų žmonių gyvenimus. Viena tokių ir buvo Barbora Jankauskaitė, kilusi iš Grūšlaukės krašto, išauginusio ir pasaulinę šlovę pelniusį skulptorių Antaną Mončį“, – kalbėjo šios parodos iniciatorė bibliotekos Kraštotyros-informacijos sektoriaus vedėja Laima Jonauskaitė. Parodoje pristatoma archyvinė medžiaga, sukaupta Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos fonduose ir Grūšlaukės filiale – pateikiama B. Jankauskaitės biografija, dokumentai, reprodukcijos. Gausiai archyvinės medžiagos perdavė Grūšlaukės filialo bibliotekininkė Birutė Markaitienė, ir pati gerai pažinojusi jų kaimo tapytoją Barelę. L. Jonauskaitė sakė, kad besigilinat į dokumentus, ją itin sužavėjo šios paprastos kaimo moters gyvybingumas, grožio pajautimas ir siekis tą grožį perteikti savaip – per savo matymą ir mąstymą, gyvenat vienybėje su Dievu ir jo kūrinija. Kūrėjos paveiksluose sutilpo visas pasaulis: gimtoji Mončių dvarvietė su jos pastatais, gėlės, medžiai, gyvūnai, kol širdis pakilo viršum jų, o ranka išdrįso drobėje aliejiniais dažais atvaizduoti šventuosius. Jėzus ir Marija tapo labiausiai mėgstamais tapytojos paveikslų herojais, kaip, tikėtina, buvo ir realiame jos gyvenime.
Šventinį savaitgalį grįžti atgal teko 120 vairuotojų
Šventinį savaitgalį visoje šalyje buvo ribojamas žmonių judėjimas tarp savivaldybių. Mūsų rajone iš viso buvo įrengti 7 patikros punktai, per kuriuos pravažiuoti nebuvo leista 120 reikiamų dokumentų neturėjusiems vairuotojams. Bandė apvažiuoti postus Piliečių migracijai tarp savivaldybių apriboti buvo įrengti patikros postai, kuriuose pareigūnai tikrino įvažiuojančius į miestus ir miestelius. Klaipėdos apskrityje tokių postų iš viso buvo įrengta 34, Kretingos rajone veikė 4 nuolatiniai ir 3 nenuolatiniai postai. Klaipėdos apskrities policijos pareigūnų teigimu, dauguma vairuotojų situaciją suprato, turėjo kelionės būtinumą pagrindžiančius dokumentus – darbo pažymėjimus ar nekilnojamojo turto dokumentus. Per tris paras visoje apskrityje į norimą miestą, neturint rimtos priežasties, nepateko apie 19 tūkst. 230 vairuotojų, 1 tūkst.100 jų negalėjo įvažiuoti į uostamiestį, dar 152 nepateko į Palangą, mat nurodė tiesiog norintys prasiblaškyti ar pailsėti, o į Kretingos rajoną – 120. Policijos pareigūnų teigimu, buvo tokių atvejų, kuomet pro postą, buvusį ties vadinamąja Gargždų žiedine sankryža, vairuotojai vyko į Mažeikius, Telšius. „Kodėl jie pasirinko tokius maršrutus, pasakyti sunku. Gal bandė aplenkti kitus postus?“, – pasvarstė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Šventinį savaitgalį gyventojai vyko į kapines, apsipirkti, važiavo darbo reikalais, pamaitinti gyvulius į jiems nuosavybės teise priklausančius ūkius ir panašiai. „Buvo ir sudėtingesnių situacijų. Pavyzdžiui, mergina dirbo Palangoje, o, kad galėtų grįžti namo ne mūsų rajone, jos artimieji turėjo pravažiuoti postą, kad galėtų ją pasiimti. Tačiau tokių išskirtinių atvejų buvo labai mažai, o pareigūnai situaciją suprato“, – tikino A. Pužauskas. Taip pat buvo situacijų, kuomet žmonės iš kito rajono savo pagyvenusiems tėvams vežė maisto. „Dauguma turėjo dokumentus, pagrindžiančius jų kelionę tarp savivaldybių, ir visi juos pareigūnams rodė geranoriškai“, – apibendrino A. Pužauskas. Reikiamų dokumentų neturėję asmenys buvo neįleisti ir jiems teko apsisukti. „Vienas asmuo iš Klaipėdos į vieną Kretingoje esančių miškų važiavo pasivaikščioti, tačiau jam teko pakeisti savo planus ir grįžti namo“, – vieną situacijų įvardijo rajono policijos komisariato viršininkas. Sustabdė neblaivius asmenis Postuose dirbę apskrities pareigūnai surašė 134 protokolus už įvairius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, 12 vairuotojų apskrityje buvo neblaivūs. Vienas jų pro postą bandė prasmukti ir Kretingos rajone. Iš penktadienio į šeštadienį vienam vairuotojui buvo nustatytas 0,59 prom. girtumas. Daugiau neblaivių vairuotojų rajone nebuvo užfiksuota. Alkoholio vartoję vairuotojai bandė patekti ir į Palangą. Šeštadienį į Palangą pareigūnai per parą neįleido 66 automobilių. Tądien paryčiais į pajūrio kurortą bandė prasmukti ir neblaivus vairuotojas – taksi automobilį vairavusiam vyrui nustatytas 0,59 prom. girtumas. Kitas neblaivus vairuotojas, klaipėdietis, vykstantis į Palangą aplankyti savo draugės, į alkoholio matuoklį įpūtė 1,04 prom. Velykų dieną apskrities postuose budėję policininkai surašė 52 protokolus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 14 jų surašyti įvažiuojantiems į Palangą. Palangos poste taip pat sulaikytas ir vienas ieškomas asmuo, nevykdęs teismo sprendimo. Už karantino sąlygų nesilaikymą mūsų rajone kol kas yra išrašyti 6 protokolai, tačiau policijai tenka reaguoti į su tuo susijusius pranešimus. Socialinių tinklų vartotojai dalinosi nemalonia situacija, susidariusia viename Kretingos prekybos centrų, kuomet moteris, nedėvėjusi jokių apsaugos priemonių, bandė patekti į parduotuvę. Apsaugos darbuotojui paprašius išeiti iš prekybos centro ir mūvėti apsaugos kaukę, gyventoja pradėjo elgtis agresyviai, dėl ko ir buvo iškviesta policija. Pasirodo, ši senyvo amžiaus moteris gyvena viena ir neturi, kas jai atneštų maisto. Policijai moteris žinoma. Vis dėlto, A. Pužausko teigimu, rajono gyventojai pakankamai atsakingai žiūri į situaciją ir dėvi apsaugines veido kaukes: „Reikia pasidžiaugti, kad mūsų gyventojai laikosi saviizoliacijos ir karantino sąlygų reikalavimų. Jie supranta, kad, kiek truks karantinas, priklauso tik nuo mūsų pačių.“ Neturintiems apsauginių kaukių, kurios nuo praėjusio penktadienio yra privalomos viešose vietose, pareigūnai šventinį savaitgalį jų padovanojo. Mūsų rajone dauguma gyventojų turėjo apsaugines kaukes. „Daugiau kaip 90 proc. gyventojų turėjo kaukes, todėl net neišdalijome visų kaukių, kurių mums skyrė rajono Savivaldybė“, – įvardijo A. Pužauskas.
Vyriausybė švelnina karantino sąlygas
Šalies Vyriausybė pritarė pirmajam karantino švelninimo etapui – leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų srautą. Taip pat leista dirbti stacionariose paslaugų teikimo vietose (prekybos centruose) įsikūrusioms paslaugų įmonėms, tokioms, kaip valyklos, raktų gamyba, remonto paslaugos ar pan. Joms netaikomas reikalavimas turėti atskirą įėjimą iš lauko. Paslaugų teikėjams numatomas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių. Pramogų ir prekybos centruose esančių ne maisto parduotuvių veikla ir toliau draudžiama. Pirmuoju karantino švelninimo etapu veiklą gali pradėti tie paslaugų tiekėjai, kurių veikloje nėra ilgo kontakto su klientu. Taigi vis dar draudžiama tokių paslaugų, kaip grožio salonų, sporto klubų veikla. Vyriausybės sprendimu, tiek ne maisto prekių parduotuvės, tiek įvairių buitinių ir remonto paslaugų teikėjai turės užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantį patalpų plotą arba galimybę vienu metu aptarnauti ne daugiau negu vieną pirkėją. Visoms tokioms prekybos ir paslaugų vietoms bus taikomi papildomi saugos reikalavimai, kuriuos dar nustatys Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Pagal SAM informaciją
Imbariečiams – skaitmeninio raštingumo pamokos
„Imbariečių draugija“ dalyvavo „Bendruomenių įtinklinimo“ projektų konkurse, pateko tarp 120 nugalėtojų ir pelnė 1 tūkst. Eur piniginį prizą. Iš Kretingos rajono – vieninteliai „Nors žinia apie laimėjimą pasiekė Melagių dieną – balandžio 1-ąją, – tai, kad mūsų bendruomenės pastangos buvo įvertintos, yra ne pokštas“, – gera nuotaika pasidalijo „Imbariečių draugijos“ pirmininkė Daiva Stonkuvienė. Konkurse buvo kviečiamos dalyvauti visos šalies bendruomenės, kurios yra projekto „Prisijungusi Lietuva“ dalyvės. Šis iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų finansuojamas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos kartu su partneriais – asociacija „Langas į ateitį“, Ryšių reguliavimo tarnyba, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Vidaus reikalų ministerija – įgyvendinamas projektas skirtas tikslinei žmonių grupei, vis dar nesinaudojančiai internetu arba tiems gyventojams, kuriems trūksta skaitmeninių įgūdžių. Projekte dalyvauja per 700 Lietuvos bendruomenių, iš Kretingos rajono – vienintelė „Imbariečių draugija“. Norint tiek daug žmonių išmokyti saugiai naudotis internetu, pirmiausia buvo sukurtas skaitmeninių lyderių ir e-savanorių tinklas, prie kurio prisideda nemažas būrys gyventojus viešuosiuose interneto prieigos taškuose konsultuojančių bibliotekininkų. Projekto metu organizuojami mokymai tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems, tiek tiems gyventojams, kurie skaitmeninio raštingumo nori mokytis savarankiškai. D. Stonkuvienė kartu su bendruomenės nare Ieva Daukšiene dalyvavo mokymuose Klaipėdos viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje. „Mums buvo pačioms naudinga, o seminarui baigiantis dar gavome ir dovanų – po planšetę“, – pasakojo D. Stonkuvienė.
Rengia projektą fiziniam aktyvumui skatinti
Kretingos miesto Jauryklos parko bendruomenė, veikianti keturių Kretingos miesto seniūnaitijų – Jauryklos, Laukų, P. Vileišio ir Atgimimo – teritorijoje ir siekianti pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę Kretingos mieste, skatinti Kretingos miesto žmonių fizinį aktyvumą ir bendruomeniškumą, vykdo projektą „Būk aktyvus ir sportiškas kartu su Kretingos miesto Jauryklos parko bendruomene!“ Vykdant projektą bendruomenės nariai, Kretingos miesto gyventojai – iš viso 510 dalyvių – bus skatinami užsiimti reguliaria fizine veikla – iš projekto lėšų dalyviams bus finansuojamas mėnesio trukmės jiems patrauklios fizinės veiklos neribotas abonementas sporto klubuose, plaukimo baseinuose ar pan. Taip pat, populiarinant fizinę veiklą ir norint pritraukti naujų dalyvių, planuojama projekto įgyvendinimo laikotarpiu organizuoti dvi vasaros sporto šventes ir 6 viešus seminarus ar treniruotes. Iš projekto lėšų planuojama Kretingos miesto Jauryklos parke Kretingos miesto jaunimui įrengti lauko sporto ar gimnastikos įrenginių aikštelę ir taip paskantinti jaunimą užsiimti aktyvia fizine veikla gryname ore, gamtoje. Projektą „Būk aktyvus ir sportiškas kartu su Kretingos miesto Jauryklos parko bendruomene!“, kuris tęsis iki lapkričio pabaigos, įgyvendina asociacija „Kretingos miesto Jauryklos parko bendruomenė“. Bendra projekto vertė – per 40 tūkst. Eur, iš jų Sporto rėmimo fondo lėšos sudaro 37,4 tūkst. Eur, bendruomenės lėšos – 2,8 tūkst. Eur.
„P. n.“ informacija
Pražydo mėlynasis Darbėnų medinukas
„Mes, Darbėnų bendruomenė, nenustojame vilties, kad miestelio centre stovintis mėlynuoju medinuku vadinamas namas bus restauruotas. Tad šv. Velykų – Prisikėlimo – šventės proga nusprendėm jį pagražinti, tuo pačiu prisidėdami ir prie aktorės Nijolės Narmontaitės raginimo papuošti popierinėmis gėlėmis langus ir taip padėkoti medikams“, – apie naujausią darbėniškių iniciatyvą papasakojo Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis. Tęstinė akcija Pirmąkart Darbėnų vaiduokliu ilgą laiką vadintas Turgaus aikštėje stovintis į Kultūros vertybių registrą įtrauktas istorinis žydams priklausęs pastatas naujomis spalvomis sušvito prieš Kalėdas. Tada darbėniškiai atsiliepė į Kretingos rajono savivaldybės raginimą šventiškai papuošti namus, jų langus, duris ir kiemus. Apleisto namo, kuriame Darbėnų bendruomenė norėtų matyti prieškario Darbėnų žydų muziejų, informacijos centrą ar bendruomenės namus, fasadą darbėniškiai iki antrojo aukšto perdažė ryškiai mėlyna spalva, naujai įstiklinti langai buvo papuošti Darbėnų gimnazijos moksleivių karpiniais, tarp kurių – ir tradicinė žydų septynšakė žvakidė – menora. Prie paties namo ir ant jo laiptų buvo sukurta kalėdinių kompozicijų. Praėjus Kalėdoms ir nuėmus šventinę puošybą, mėlynojo medinuko langai buvo papuošti baltomis užuolaidėlėmis. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis, būtent tada ir kilo minčių, kad pastato puošyba neturėtų būti vienkartinė akcija. „Jau prieš Velykas buvom sugalvoję, kad šį paveldo objektą, dėl kurio mums tikrai skauda širdį, derėtų dažniau paversti miestelio akcentu. O papuošti jį šv. Velykoms, Kristaus Prisikėlimo ir gamtos atbudimo šventei, – labai simboliška. Mes visi laukiame, kad šis pastatas taip pat būtų atgaivintas“, – bendruomenės sumanymu pasidalijo R. Benetis.
|
|
