Labdaros organizacija „Rūpestėliai“ pasirūpina, kad benamiai ir kiti vargingiau gyvenantys rajono žmonės kasdien gautų valgio.

Nors, sugriežtinus karantiną, asmenims viešose vietose nebeleidžiama būriuotis, tačiau šio reikalavimo vis dar nepaiso miesto benamiai ir jų sėbrai: be apsauginių kaukių jie sėdinėja nedideliais būreliais ant suolų skvere, parkuose, autobusų stotelėse, tuo keldami nerimą prošal praeinantiems pavieniams kretingiškiams.

Jie – gamtos žmonės

Kretingoje taip ir nespėjus pastatyti nakvynės namų, kuriuose šiandieną galimai ir būtų pasirūpinta tais varguoliais, Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė sakė, kad šiuo metu mieste, jos žiniomis, nėra žmonių, kurie išvis neturėtų, kur prisiglausti.

„Jie glaudžiasi vieni pas kitus, nežinome tokių, kurie gyventų gatvėje. Jų tikrai nepaliktume be priežiūros. Mūsų miesto varguoliai yra labai solidarūs, jie kažkaip pasirūpina patys vieni kitais, kad turėtų, kur peržiemoti. Ačiūdie, kad šiemet žiema nebuvo šalta“, – kalbėjo D. Blagnienė.

Motinos Teresės seserys, kaip buvo ligi šiol, dėl karantino paimtų iš gatvės benamių pas save priglausti nebegalėtų. Tačiau, patikino skyriaus vadovė, į juos dėl šios problemos niekas nesikreipė, išskyrus vieną pilietį iš Druskininkų. Šis atvykęs į Palangą pasižmonėti, tačiau, prasidėjus karantinui, nebeturėjęs pinigų grįžti. „Nupirkome traukinio bilietą iki Vilniaus, o iš ten – autobusu namo“, – pasidalijo D. Blagnienė.

Jos žodžiais, yra problema, kad benamiai asmenys nenori riboti savo laisvės – nenori valdiškų namų, ligoninės, nes ten privalo laikytis tvarkos. „Kai prieš kelerius metus vyravo šalta žiema, buvome numatę pritaikyti vieną skyrių Salantų ligoninėje benamiams apgyvendinti, bet jie pasakė – patys ten ir važiuokite. Uždaryti jie ilgai neišbūtų, – tai gamtos žmonės“, – tvirtino pašnekovė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

Dėl Vilniaus gatvės Kretingoje rekonstrukcijos miesto centre nuo balandžio 6 dienos iš dalies keisis transporto judėjimo schema.

Vykstant darbams pagrindinis transporto srautas bus nukreiptas Šventosios, Melioratorių ir kitomis aplinkinėmis Kretingos gatvėmis.

Numatoma, kad nuo balandžio 6 dienos bus uždraustas transporto eismas Vilniaus gatvės ruože nuo J. Pabrėžos gatvės iki Savanorių gatvės. Tačiau pravažiavimas skubios pagalbos tarnybų automobiliams, taip pat privažiavimas prie šiame gatvės ruože esančių gyvenamųjų namų ar įstaigų bus užtikrintas.

Taip pat nuo balandžio 6 dienos eismas Vilniaus gatvės ruože nuo Savanorių gatvės iki Žemaitės alėjos žiedo vyks tik viena kryptimi – nuo Savanorių gatvės žiedo link.

Likusioje rekonstruojamos Vilniaus gatvės dalyje eismą numatyta riboti tik iš dalies. Tačiau dėl galimų automobilių spūsčių, kitų nepatogumų, vairuotojai iš anksto raginami koreguoti savo kasdienio keliavimo maršrutus.

Nuo balandžio 6 dienos keisis ir dalis viešojo transporto maršrutų. „Daujoto mokyklos“ stotelės iš Vilniaus gatvės bus iškeltos į Žemaitės alėją, prie Marijono Daujoto progimnazijos ir „Trevenos“ degalinės. Taip pat dauguma autobusų lakinai nevažiuos į Rotušės aikštę. Maršrutų pokyčiai dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbų skelbiami: http://www.kretingosap.lt/marsrutu-pokyciai-del-rekonstruojamos-vilniaus-gatves/.

Siekiant mažinti gyventojų patiriamus nepatogumus, nuo Rotušės aikštės iki Autobusų stoties ir atgal darbo dienomis laikinai kursuos nemokamas autobusas (nuo balandžio 6 dienos iki vėl bus leidžiamas dvipusis eismas Vilniaus gatvės ruože nuo J. Pabrėžos gatvės iki Žemaitės alėjos žiedo). Autobusas keleivius prie Autobusų stoties paims Šventosios g. stotelėje, važiuos Birutės gatve, išlaipins ir įlaipins keleivius Kęstučio g., Pranciškonų gimnazijos, Rotušės a. stotelėse pagal nustatytą tvarkaraštį: http://www.kretingosap.lt/autobusu-stotis-ii-rotuses-aikste/ .

Daugiau informacijos apie viešojo transporto maršrutų pakeitimus: www.kretingosap.lt arba tel. (8 445) 79 001.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nuotoliniu būdu antradienį įvykusiame Kretingos rajono tarybos Švietimo komiteto posėdyje buvo apžvelgtas šią savaitę startavęs nuotolinis mokymas. Taip pat svarstyta, kaip būtų galima padaryti jį efektyvesniu.

Aptarė reikiamų priemonių trūkumą

Praėjusią savaitę buvo pateikti duomenys, kad kai kurie rajono mokiniai dar neturi nuotoliniam mokymui reikalingų priemonių. Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė pateikė klausimą dėl šią savaitę esančios situacijos: „Praėjusią savaitę buvo pateikta informacija, kad kai kurios rajono mokyklos, konkrečiai Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijos, dar neturėjo kompiuterinės įrangos. Kaip mokiniams sekėsi prisijungti prie sistemos ir pradėti nuotolinį mokymąsi, ar visi mokiniai yra aprūpinti reikiamomis priemonėmis.“

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė atkreipė dėmesį, kad nuotoliniam mokymui buvo rengiamasi dvi savaites. „Visos mokyklos tam tikrai sąžiningai ir atsakingai rengėsi. Pirmadienį turėjome pokalbį su mokyklų vadovais, įvertinome visus tądien kilusius iššūkius. Iš tikrųjų tikėjomės, kad situacija bus daug blogesnė – pirmadienį strigo Tamo, Eduka, Elektroninė mokymosi sistema (EMA). Taip buvo visoje Lietuvoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patikino, kad per antradienį ir trečiadienį ši problema turėjo būti išspręsta“, – įvardijo ji.

Kalbėdama su mokyklų vadovais Švietimo skyriaus vedėja išsiaiškino, kad trikdžių buvo, bet situacija gerėja. „Gerai veikė tarptautinės platformos – Zoom, Microsoft Teams, kai kurie bendrauja ir Messenger platformoje. Gerai veikė pradinukų platforma „Mūsų darželis“, – sakė A. Burbienė.

Pirmadienį iš 6 tūkst. 386 mokinių neprisijungė 56 mokiniai. Jiems prisijungti nepavyko dėl nesklandaus interneto ryšio. A. Burbienės tikinimu, kompiuteriais mokiniai yra aprūpinti: „Su tais, kuriems nepavyko prisijungti, mokytojai susisiekė telefonu ir sutarė dėl užduočių pateikimo. Su kiekvienu mokiniu bus susisiekta ir jiems perduota visa reikiama informacija bei užduotys.“

Savivaldybėms parūpinti kompiuterių žada ir ministerija. Jie turėtų būti perduoti šios savaitės pabaigoje. „Juos gausime, tik nežinome, kiek jų bus skirta. Kadangi jie – su internetiniu ryšiu, prioriteto tvarka juos perduosime vyresnių klasių mokiniams iš socialiai remtinų šeimų“, – tikino A. Burbienė.

Lietuvos mastu bus išdalinta apie 15 tūkst. kompiuterių, kurie po karantino turės būti grąžinami mokinio ugdymo įstaigai, kuri kompiuterius naudos ugdymo procesui.

„Mokiniams kompiuteriai bus perduoti pagal perdavimo aktą, apskaita vedama“, – paaiškino A. Burbienė.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Psichologė Vika Gridiajeva nerimą siūlo įveikti dviem būdais: pasyviai, suvokiant, kad nieko negaliu pakeisti ir leidžiu gyvenimui tiesiog tekėti, arba aktyviai – imtis veiklos, atrasti naujų dalykų, išmokti medituoti, užsiimti joga, mokytis naujos kalbos.

Koronavirusas visuomenėje sukėlė ne tik fiziškai apčiuopiamų pokyčių, kardinaliai pakeitusių visų gyvenimą – pasikeitė ir emocinė aplinka. „Koronavirusas ir jo plitimas, su tuo susijusi izoliacija veda prie to, kad ši pandemija žmonijai bus ne šiaip liga ar, kaip kiti kalba, paprastas peršalimas. Psichologine prasme mes kalbame apie kolektyvinę traumą“, – įvardijo Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Nerimą kelia nežinomybė

Iki tol gyvenome gana stabilų, saugų, pakankamai nuspėjamą gyvenimą, ir staiga – pasaulinė pandemija, atkeliavusi ir į Lietuvą. „Žmogaus psichinei sveikatai būtini mūsų vidiniai resursai buvo sutrikdyti, ir jau dabar galime matyti, o ateityje stebėsime dar stipresnius, fiziologinius, psichologinius, emocinius ir socialinius pokyčius“, – tikino V. Gridiajeva.

Žmogus iš prigimties yra socialinė būtybė. Taip, kaip maistas reikalingas išlaikyti sveiką kūną, bendravimas reikalingas mūsų psichinei veiklai. Karantino laikotarpis bus lengvesnis intravertams, o visiems kitiems tai bus laikas, kai atrasime naujų savo savybių.

Pirmiausia, žmonėms yra sunku susitvarkyti su nežinomybe. „Nežinome, kodėl tai vyksta, kada tai baigsis, kaip tai paveiks mus. O mūsų smegenys taip surėdytos, kad tą nežinojimą privalu užpildyti: vieni ieško atsakymų, kiti juos susikuria. Bet pati neapibrėžtumo situacija mums kelia baimę, pasimetimą, nesaugumą“, – teigė psichologė.

Žmonės labai skirtingai reaguoja į pandemiją: vieni nuvertina, sakydami, kad tai nieko tokio, tačiau yra ir tokių, kurie, tarkim, jau kovo pradžioje išpirko tualetinį popierių ir grikius, t.y. į pandemiją reagavo hiperbolizuodami.

Situaciją apsunkina ir karantinas, kuomet visi turi likti namuose. Yra žmonių, kurie dėl šio karantino neteko paskutinių socialinių kontaktų: senoliai, vienkiemiuose gyvenantys vieniši žmonės. Ir tai juos gali stipriai paveikti, nes vienatvė gali būti nepakeliama.

Žmonių gyvenimai skirsis ir per karantiną. Vienoks jis bus tų, kurie laikosi karantino sąlygų, dirba iš namų arba turi nedarbingumo pažymėjimą. Kitokius išgyvenimus patirs tie, kurie dirba su žmonėmis. Pavyzdžiui, gydytojai arba net pardavėjai, turintys kontaktą su kitais žmonėmis. Jie daug dažniau savęs bus linkę klausti, ar aš nesusirgau, kai tik pasireikš koks peršalimo simptomas. Jie greičiausiai išgyvens daug didesnį nerimą.

„Turiu draugų, kurie dirba šiuo metu ir neturi galimybės izoliuotis. Pastebėjau, kad jie dažnai kalba apie kaltę. Kaltę, kad gali susirgti ir ligą platinti patys to nežinodami. O baisiausia jiems – parnešti ligą į namus. Mums visiems baisu, kad nesusirgtų mūsų vaikai, seneliai, jautriausios žmonių grupės. Tačiau jie su tuo gyvena kasdien“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Visos šalies mastu taip pat vyksta pokyčiai. Psichologės teigimu, dėl šios priežasties šalies valdžia savo iniciatyvomis ir veiksmais privalo nuraminti visuomenę. Nes kuo situacija neapibrėžtesnė, tuo daugiau nerimo kyla. „Nereikia stebėtis, kad piliečiai pyksta ant savų, kurie grįžta iš užsienio. Grįžusieji yra vertinami kaip didelė grėsmė mūsų sveikatai ir net gyvybei, valdžios pasisakymai, rezonuojantys su medikų realybe, situaciją tik blogina. Dar blogiau, kad pas mus atsirado ir stigmatizavimas. Teko girdėti, kad Indonezijoje „baltieji“ yra laikomi ligos šaltiniu, todėl jiems vieniems ten vaikščioti nėra labai saugu. O pas mus dabar toks požiūris į parvykusiuosius ir sergančiuosius. Bet reikia suprasti, kad toks mąstymas ir elgesys kyla iš baimės“, – paaiškino psichologė.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Kineziterapeutes klaipėdietę Giedrę Šiudeikytę (kairėje) ir kretingiškę Ritą Gikarienę hipoterapija užsiimti paskatino magistro studijos.

Hipoterapija – kineziterapija asistuojant žirgams – taikoma negalią turintiems žmonėms gydyti. Kineziterapeutės kretingiškė Rita Gikarienė ir jos kolegė klaipėdietė Giedrė Šiudeikytė hipoterapiją taiko vaikų negalioms palengvinti. Ši terapija turi holistinį poveikį žmogui ir apima kelias sritis – fizinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę.

Vadovaujasi Čekijos patirtimi

Kineziterapeutės Klaipėdos universitete studijuoja papildomos ir alternatyvios medicinos magistro programą. Kadangi terapija asistuojant gyvūnams yra priskiriama prie alternatyviosios medicinos, studentės, galvodamos apie būsimą magistro darbą, nutarė užsiimti hipoterapija.

„Su gyvūnais susijusi terapija man patiko labiausiai“, – tikino Rita.

Ją papildė ir Giedrė: „Man yra tekę užsiimti terapija su šunimis, tuomet pastebėjau, kad ji daugiausia padeda vaikų emocijoms atsiskleisti. O terapija su žirgais padeda ne tik emociniu, bet ir fiziniu atžvilgiu – turintiems cerebrinį paralyžių, laikysenos sutrikimų ir panašiai.“

Šia sritimi merginos daug domisi, įgyti patirties vyko ir į Šiaulius, kur hipoterapija viename žirgynų praktikuojama jau kurį laiką. Taip pat lankėsi ir Latvijoje, kur hipoterapija yra įteisinta kaip gydymo metodas. „Ten hipoterapeutai yra rengiami, tik iš pradžių jie turi įgyti medicininį išsilavinimą – tarkim, kaip mes šiuo atveju esame kineziterapeutės, po to papildomai galėtume siekti tapti hipoterapeutėmis. Lietuvoje tokie specialistai nėra rengiami, tačiau papildomos ir alternatyviosios medicinos specialybė suteikia galimybę tuo užsiimti“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Rengdamos užsiėmimus kineziterapeutės vadovaujasi Čekijoje taikomais kriterijais, pagal juos rinkosi žirgyną, maniežą ir žirgą. „Lygiuojamės į jų hipoterapeuto kriterijus. Taip pat aktyviai domimės Vokietijos ir Austrijos hipoterapijos pasiekimais“, – įvardijo kineziterapeutė Giedrė.

Čekija yra viena pagrindinių šalių Europoje, turinti tvirtus hipoterapijos pagrindus. „Pagal juos rengiame užsiėmimus ir žirgą. Čekai akcentuoja, kad hipoterapijos užsiėmimui nereikia jokių papildomų pratimų – gydoma žirgo impulsais gyvūnui einant“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Daugėja autizmą turinčių vaikų

Kineziterapeutės tikino, kad susidomėjimas hipoterapija yra didelis. „Rengdamos savo tyrimą nerimavome, kaip reikės apie jį kalbėtis su vaikų tėvais, nes žinojome, kad joks žirgynas mūsų nepriimtų neatlygintinai. Vis dėlto tėvai sutinka mokėti už užsiėmimus, jie patys pastebi naudą ir dauguma jų jau žino apie hipoterapiją, ypač auginantys neįgalius vaikus – tėvai domisi visomis alternatyvomis, kaip vaikui padėti“, – sakė G. Šiudeikytė.

Pašnekovių pastebėjimu, daugėja ir autizmo ar kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų. „Galbūt kai kuriais atvejais autizmas nėra labai gerai atpažįstamas. Turime vaikų, kuriems, atrodo, yra viskas gerai, tačiau tam tikri elementai išduoda negalią. Jau dabar visuomenė, medikai žino, kad yra toks sutrikimas ir „nenurašo“ visko vaiko charakteriui“, – įžvalgomis dalijosi R. Gikarienė.

Vieni tėvai priima vaiko sutrikimą, kiti – vis dar nenori su tuo susitaikyti. „Yra žmonių, sakančių, kad diagnozę vaikui „prirašė“, ir jam viskas gerai. Kai kurie išvis nieko nedaro, nes mano, kad vaikas išaugs“, – teigė Giedrė.

Hipoterapiją lanko vaikai, turintys raidos, mišrų raidos sutrikimą, autizmą, Dauno sindromą, cerebrinį paralyžių. Jiems specialistės taiko individualią terapiją. „Nenaudojame tradicinio jojimui skirto balno, naudojame specialų balnelį, į kurį vaikas galėtų įsikibti, tačiau liktų kuo mažesnis atstumas tarp vaiko ir žirgo, kad vaikas jaustų žirgą, jo judesius, impulsus“, – kalbėjo R. Gikarienė.

Žirgą Viesulą „Pegaso“ žirgyne Pozingiuose Klaipėdos rajone merginos rinkosi taip pat labai atsakingai – žirgas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. „Juo turime visiškai pasitikėti, jis negali būti baikštus, kad neišgąsdintų vaikų, kuriems kiekvienas garsas – labai svarbus“, – atkreipė dėmesį Giedrė.

Merginos jodinėja ir pačios, kadangi nori pažinti gyvūną. „Žirgą, su kuriuo vedame užsiėmimus, ir pačios gerai pažįstame“, – tvirtino G. Šiudeikytė. Specialistės balnoja žirgą, jį šukuoja, rūpinasi, atlieka kitokią būtiną priežiūrą.

Užsiėmimą merginos veda dviese, tačiau jame dalyvauja ir žirgo vedlys, kuris rūpinasi, kad gyvūnas nepasibaidytų, kontroliuoja jį, valdo situaciją.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nepaisant apsunkintų sąlygų dėl koronaviruso pandemijos, Kartenos katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos bei Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse užimtos kone visos lovos. Ligoninė vis dar neturi vadovo Slaugos ligoninėse asmenys gali būti gydomi ir prižiūrimi ligi 4 mėn. per metus. Laikinai be vadovo vis dar dirbančioje Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje yra užpildytas visas skyrius – jame 29 ligoniai.

Pasak vadovą pavaduojančios Kartenos PSPC šeimos gydytojos Janės Leščiauskienės, slaugos ligoninėje laikomasi griežto karantino – į skyrių neįleidžiami lankytojai, maisto iš namiškių taip pat neleidžiama priimti.

„Dabar jau nepriimame ir naujų ligonių, – visi yra atvykę anksčiau, dar ligi karantino paskelbimo. Baugu, kad kartu su nauju ligoniu nebūtų užvežtas ir virusas. Gerai, kad daugumai 4 mėn. slaugos terminas sueis balandžio pabaigoje, – ligi tol, tikimės, ir karantinas pasibaigs. Antraip, neaišku, kur reikėtų apgyvendinti tuos žmones, kurie vieniši arba tie, kurių vaikai liko užsienyje. Be abejo, ieškotume išeičių, – nepaliksi gi žmogaus gatvėje“, – kalbėjo J. Leščiauskienė, vildamasi, kad ligi to laiko atsiras ir asmuo, norintis dirbti šios įstaigos vadovu.

Atlaisvina vietas rajono ligoniams

Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas Tomas Skliuderis patikino, kad įstaigos veikla tęsiama ir karantino sąlygomis, – šiuo metu skyriuje yra 30 slaugomų pacientų.

„Tuos asmenis, kurie baigė gydymo kursą, perdavėme artimiesiems, o 3 beglobius asmenis priglaudė Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinys – jie iš pradžių ir buvo apgyvendinti pas juos, tad tarėmės, kad priimtų atgal“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Jo žodžiais, planuoti guldymai dabar yra sustabdyti. Vyksta nuosaikus apsikeitimas ligoniais: kelis asmenis jie priglaudė iš Kretingos rajono ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus, šiam atlaisvinant vietas ir rengiantis galimam koronaviruso protrūkiui.

„Turime 14 laisvų slaugos lovų, – prireikus dar tiek pacientų galėtume priimti iš Kretingos rajono“, – sakė T. Skliuderis.

Susirgo pacientas

Svarbiausia, baiminosi vadovas, kad nepradėtų gabenti jau užkrėstus, bet apie tai dar nežinančius ligonius, nes senyvo amžiaus ir sunkūs ligoniai yra pagrindinėje rizikos grupėje. „Pašaliniai pas mus nepakliūva, o personalas yra informuotas apie saugos režimą. Pas slaugomus ligonius darbuotojos, be abejo, nevaikšto su skafandrais, bet kaukės, pirštinės yra privalomos. Šių priemonių ligoninei kol kas pakanka. Svarbu, kad nekiltų didžiulė pandemijos protrūkio banga, – antraip joje paskęstume visi“, – svarstė vyriausiasis gydytojas.

Jis neslėpė nerimo, kad koronaviruso židinys susiformavo pačioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir kad medikai tapo labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi.

T. Skliuderio žiniomis, COVID-19 viruso lengva forma yra užsikrėtęs vienas jų pacientas, kuris gydosi savo namuose kitame mieste.

• Rašyti komentarą (0)

Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentė habil. dr. Dalia Stasytytė-Bunevičienė, linkėdama visiems sveikatos, parengė rekomendacijas, kuo žmogaus sveikatai gali būti naudingi bičių produktai kovoje su virusų sukeltomis ligomis. Šiomis rekomendacijomis ji pasidalino per Lietuvos bitininkų sąjungos narius, jas gavo ir Kretingos bitininkų draugija.

Stabdo ir naikina virusus

Kaip išorinės apsaugos ir pagalbos priemonė nosies landų, lūpų, odos ir gleivinių apsaugai gali būti vartojami propolio – bičių pikio – tepalai. Patys stipriausi – propolio tepalai su bičių vašku. Profilaktiškai reikėtų tepti 2–4 kartus per dieną, ypač išeinant iš namų, esant susirgimo požymiams – iki 8 kartų visą padidėjusio sergamumo periodą.

Ypač veiklūs – vandeninis propolio purškalas, kuris labiau veikia virusus, o etanoliniai (spiritiniai) propolio purškalai – bakterijas ir grybelius. Vartojant profilaktiškai – vienas ar du įpurškimai į burną, gerklę 2–4 kartus per dieną, ypač prieš numatomą kontaktą viešose vietose ar darbe, išeinant iš namų, esant susirgimo požymiams – iki 8–10 kartų. Po purškalo pavartojimo negerti ir nevalgyti nors 15 minučių. Vartoti visą padidėjusio sergamumo periodą.

Virusus ir kitus infekcijų sukėlėjus naikina, jų vystymąsi stabdo propolio kapsulės, spiritinis propolio ekstraktas, kurio reikėtų vartoti po 30 lašų 3 kartus per dieną, įlašinus į 100–200 ml šilto virinto vandens. Rekomenduojama pusę pagaminto skysčio panaudoti gerklei skalauti, likusią – išgerti.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Erika Kazlauskienė pasidžiaugė, kad biblioteka šiuo sudėtingu laikotarpiu yra labai reikalinga kretingiškiams.

Šis laikmetis mums, bibliotekininkams, užsidarius stacionarioms bibliotekoms ir visą veiklą perkėlus į interaktyvią erdvę, yra būdas pasitikrinti savo galimybes ir norus įgyvendinti kažką naujo. Drąsiai galiu teigti, kad, būnant karantine, mus tiesiog užplūdo idėjų lietus“, – dabartinę rajono bibliotekų veiklą apibūdino Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Erika Kazlauskienė.

Pasitelkė ir filialų darbuotojus

Išėję dirbti nuotoliniu būdu, pasak E. Kazlauskienės, savo veiklą perorientavo visų Kretingos rajono filialų darbuotojai. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė atsakinga už informacijos įkėlimą į interaktyvią erdvę, ryšius su jaunimu ir jiems skirtus renginius koordinuoja bibliotekininkas Mindaugas Orlovas, ryšius su vaikais palaiko bibliotekininkė Zofija Mačiuvienė.

„Tarpusavyje rengiame nuotolinius susirinkimus, aptariame veiklas, pasiskirstėme, kas už ką atsakingas, dirbant virtualioje erdvėje. O veiklų, renginių, patikėkit, apstu – netgi rekomenduojame kolegoms informacija neperkrauti bibliotekos facebook paskyros, kad mūsų sekėjai dar turėtų laiko domėtis ir Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos naujienomis“, – E. Kazlauskienė džiūgavo, kad daugumą jų transliuojamų renginių stebi gerokai daugiau dalyvių, negu anksčiau jų susirinkdavo į gyvus renginius.

Sukurti naują interaktyvų produktą užima daug laiko, todėl nuspręsta pasitelkti ir filialų bibliotekininkus, kurie savo idėjomis praturtina bibliotekos veiklą: Vydmantų filialo bibliotekininkė Romutė Girskienė organizuoja skaitymo transliacijas suaugusiesiems, o Baublių ir Raguviškių filialų bibliotekininkės skaito pasakas vaikams. Labai mėgstamos yra rankdarbių edukacinės pamokėlės, kurias veda Milda Rogačiovienė iš Vydmantų.

„O aš turiu savo „arkliuką“ – galiu atsiskleisti savo kulinarinėmis laidomis“, – neslėpė E. Kazlauskienė.

• Rašyti komentarą (48)
• Plačiau ...

KRETINGOS r.

Kelyje Kretinga–Raguviškiai–Budriai balandžio 1 d. apie 15 val. 1976 m. gimusi Kretingos rajono gyventoja, vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Vairuotojai alkoholio matuokliu patikrinimo metu nustatytas 1,63 prom. girtumas. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio vairuotoja, ji išleista gydytis ambulatoriškai.

PALANGA

LAUKŲ g. kovo 30 d. apie 18.45 val. gautas pranešimas, kad toje gatvėje esančiame bute agresyvus jaunuolis viską daužo ir grasina peiliu. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, sulaikomas asmuo pasipriešino 1996 m. gimusiam pareigūnui, kuris, medikams suteikus pagalbą, gydomas ambulatoriškai. 1998 m. gimusiam įtariamajam nustatytas 1,22 prom. girtumas. Jis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

MALŪNO g. balandžio 1 d. apie 18.59 val. sulaikytas neblaivus 1990 m. gimęs automobilio „Mercedes“ vairuotojas. Jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,01 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (4)

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (Žemaitės al. 1) nuo šio penktadienio pradeda veikti karščiavimo klinika.

Į kliniką gali būti siunčiami 18–60 metų amžiaus pacientai, kurių temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną bus 37,8 laipsnio ir daugiau (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), taip pat jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus: šaltkrėtį, kosulį, gerklės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą.

SVARBU! Į kliniką pacientai registruojami tik su šeimos gydytojo siuntimu. Būtent šeimos gydytojas, susipažinęs su žmogaus sveikatos būkle, priima sprendimą, ar jį siųsti į karščiavimo kliniką, ir siuntimą užpildo elektroniniu būdu. Tuomet karščiavimo klinikos koordinatorius susisieks su karščiuojančiu pacientu jo nurodytu telefonu ir praneš karščiavimo klinikos adresą, vizito laiką, išsiaiškins, ar karščiuojantis pacientas gali į kliniką atvykti pats savo automobiliu, ar turi būti atvežtas kito žmogaus.

Atvykus į karščiavimo kliniką žmonėms nebus leidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip. Kartu su savimi žmogus turi turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobiliojo telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys. Langą žmogus turės pradaryti tada, kai klinikos darbuotojas to paprašys, tad čia dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti. Į karščiavimo kliniką žmogus galės užeiti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę.

Karščiuojantys vyresnio amžiaus žmonės yra nukreipiami į Klaipėdos regioną aptarnaujančią klasterinę, tai yra Klaipėdos universitetinę ligoninę. Bet ir šiems pacientams pirmiausiai reikia bendrauti su savo šeimos gydytoju, kuris priims būtinus tolesnius sprendimus. Taip pat, esant reikalui, Savivaldybė yra pasirengusi pagelbėti nuvežimo/parvežimo klausimais, žinoma, jeigu nėra būtina greitoji medicinos pagalba.

• Rašyti komentarą (7)