|
|
|
(1432) 2020-02-21
Šįryt apie 7.30 val. kelyje Šiauliai–Palanga, ties Kvecių k., sunkiasvoris automobilis susidūrė su lengvuoju. Įvykio vietoje žuvo „Citroen C3“ vairuotoja, gimusi 1970 m., sužalotas nepilnametis. Informacija tikslinama. Spėjama, kad avarija įvyko dėl slidžios kelio dangos. Būkite atsargūs kelyje. Daugiau apie nelaimę skaitykite penktadienio „Pajūrio naujienų“ numeryje.
„P. n.“ informacija
Pažymėtus medžius kirs, naujų pasodins
Ryškiai raudonais kryžiais pažymėti medžiai Kretingos miesto centre gyvuoja paskutines dienas – rengiantis rekonstruoti Vilniaus gatvę, jie bus iškirsti. Paruošiamieji darbai Iš viso po kirviu guls 112 medžių: 3 kaštonai, 64 mažalapės bei 35 didžialapės liepos, 9 paprastieji klevai, 2 skroblai, 4 paprastieji uosiai, dyglioji eglė, beržas. Pasak Kretingos miesto seniūnės pavaduotojos Almos Patamsienės, 14 senų, avariniais vadinamų, praeiviams ir automobiliams grėsmę kėlusių medžių jau buvo išpjauta anksčiau, beliko pašalinti jų kelmus. „Starto laukiame kovo pirmomis dienomis, o po 15-osios jau tikimės pradėti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus“, – teigė konkursą laimėjusios rangovo įmonės „Šilutės automobilių keliai“ darbų vadovas Julius Lekstys. Kai kurie paruošiamieji darbai, sakė jis, jau atlikti – skvere bei dalyje kitų miesto centro vietų laikinai išjungtas apšvietimas, nuimti elektros laidai. O medžiai bus šalinami gavus Automobilių kelių direkcijos leidimą, mat centrinėje miesto dalyje esanti Vilniaus gatvė sutampa su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Kretinga–Kūlupėnai, todėl šios gatvės rekonstrukcijos projektą Kretingos rajono savivaldybė įgyvendins kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri finansuos gatvės rekonstrukcijos darbus valstybiniuose žemės sklypuose. Lietuviški ir gražūs Nors žinią apie medžių kirtimą daugelis lietuvių sutinka nepatikliai, skausmingai, Kretingoje gyvenanti Klaipėdos botanikos parko dendrologė Kristina Baltaragienė teigė, kad tie, kuriuos ruošiamasi šalinti, ne vien atrodo baugiai, darko estetinį miesto vaizdą, bet skleidžia ir blogą energiją. Vietoj iškirstų 126 medžių bus pasodintas 81, kaip reglamentuojama Želdynų įstatyme, ne jaunesnis nei 10–15 metų amžiaus, maždaug 8 cm diametro, sutvirtėjusiomis šaknimis, lengvai nei piktavalio žmogaus rankoms, nei gamtos stichijai nulaužti nepasiduodantis sodinukas: 2 paprastieji kaštonai, 2 ginaliniai ir 7 paprastieji klevai, 35 mažalapės, 27 europinės ir 3 didžialapės liepos, 5 paprastieji šermukšniai. Taip pat 32 dekoratyviniai paprastųjų ir stambialapių alyvų bei darželinių jazminų krūmai. Anot K. Baltaragienės, visos šios išvardintų lietuviškų medžių ir krūmų rūšys yra puikios, atnaujins, pagražins ir pakvėpins miestą. Dendrologė neabejojo, kad ir veislės bus tinkamos, atsparios taršai, medžiai augs ne per aukšti, nereikalaus kasmet formuoti lajų, kadangi tai būtų tik papildomos išlaidos Savivaldybei. Tačiau, pašnekovės nuomone, prie statomo Sporto ir sveikatingumo centro Savanorių gatvėje medžiai yra pasodinti per daug arti gatvės. „Neįsivaizduoju, kaip pro čia pravažiuos mašinos arba, pavyzdžiui, autobusai – medžių šakos turbūt brauks per langus“, – svarstė ji.
Tvirtinant Savivaldybės biudžetą neišvengė politikavimo
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba valdančiųjų balsais patvirtino Savivaldybės 2020–2022 metų Strateginį planą ir 2020 metų 46 mln. 267,50 tūkst. eurų biudžetą. Biudžeto projektą apie porą valandų taršę ir tarybą į diskusiją dėl nusišalinimo balsuojant, kai galimas privačių ir viešų interesų painiojimas, įvėlę opozicijos atstovai – 5 socialdemokratai, 2 partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai vieningai balsavo prieš. Opozicijai tyliai pritarė ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašu į šios kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybą patekęs Stasys Kaniava. Vakarykščio posėdžio pradžioje meras Antanas Kalnius paskelbė apie atsinaujinusią Savivaldybės tarybos LVŽS frakciją, kuriai vadovauja Dalia Martišauskienė, priklauso Konstantinas Skierus ir Vitalija Valančiutė. S. Kaniavos frakcijoje nebeliko. Frakcija ir toliau liko valdančiojoje daugumoje. Pasitraukus S. Kaniavai, valdančiojoje daugumoje yra 17 tarybos narių (iš 25). „Pajūrio naujienoms“ S. Kaniava patvirtino, kad dabar yra savarankiškas tarybos narys bei tai, kad yra kviečiamas į opoziciją. Taps ar ne opozicijos nariu, ar stos į besikuriančią naują partiją – Krikščionių sąjungą? Atsakydamas S. Kaniava leido suprasti, kad liaudiškai tariant, nespjauna nei į vieną, nei į kitą. Svarstant Strateginį planą, opozicijos narė, „tvarkietė“ Jolita Vaickienė sukritikavo šio plano 3 pirmuosius prioritetus pareiškusi, kad jie turėtų atspindėti valdančiosios daugumos programos svarbiausius siekius, kad plane išvardyti prioritetai yra lozunginiai, kaip antai „didinti Kretingos rajono ekonominį augimą.“ A. Kalnius atsikirto, kad pagal kiekvieną prioritetą yra planuojamos ir konkrečios priemonės. „Tvarkysime privažiavimo kelius į buvusio Žvėrininkystės ūkio teritoriją (čia planuojama teritorija naujoms investicijoms, verslui kurti, – aut. past.), tai irgi bus paskata naujam verslui ateiti, Kretingos rajono ekonomikai augti“, – sakė meras.
Tapo tarptautinės organizacijos tarybos nariu
Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius tapo Baltijos jūros valstybių tarpregioninio bendradarbiavimo (BSSSC) organizacijos tarybos nariu ir jau dalyvavo Gdanske Lenkijoje įvykusiame šios organizacijos tarybos posėdyje. Į BSSSC tarybos narius Kretingos rajono vadovas deleguotas asociacijos „Klaipėdos regionas“ narių sprendimu. „Į Baltijos jūros valstybes vienijančios BSSSC organizacijos tarybą Lietuvos atstovai iki šiol nebuvo įtraukti, - paaiškino A. Kalnius. – Tai viena aktyviausių organizacijų regione, svariai prisidedanti prie Europos Sąjungos regionų plėtros politikos formavimo. Todėl priklausyti šios organizacijos tarybai yra svarbu visam Vakarų Lietuvos regionui, juolab kad šiandien kalbame apie mažėjantį Europos Sąjungos finansavimą ateinančiam periodui.“ BSSSC organizacija įkurta 1993 metais, siekiant skatinti ES regionų, esančių aplink Baltijos jūrą, bendradarbiavimą bei formuoti nuoseklią Baltijos jūros regiono politiką, atstovauti regionų interesams Europos ir tarptautinėse organizacijose. BSSSC – tai aktyviai Europos Parlamente Briuselyje veikianti politinė platforma. Ji yra svarbi Baltijos jūros valstybių tarybos partnerė, atstovaujanti regiono interesams ES institucijose bei šalių vyriausybėse. BSSSC forumas suburia aukščiausio nacionalinio ir regioninio lygmens institucijų vadovus, ES institucijų vadovus, vietos administracinio lygmens bei jaunimo atstovus aptarti aktualius regiono klausimus bei prisidėti prie regionui svarbių sprendimų priėmimo. Kretingos rajono mero kelionės į Gdanską išlaidas padengė asociacija „Klaipėdos regionas“. Asociacija „Klaipėdos regionas“ vienija 7 Klaipėdos regiono savivaldybes.
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
„Man brangūs visi mano projektuoti objektai. Tačiau Palangos kurhauzas – ypatingas: prie jo restauracijos nuo projekto parengimo iki jo realizavimo su pertraukomis dirbau trisdešimt metų“, – sakė 2013 metais atstatytos Palangos kurorto simboliu vadinamo kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektą parengusi ir dabar sėkmingai atkuriamos jo medinės dalies paveldo tvarkybos projekto autorė architektė Laima Šliogerienė. Pakvietė projektuoti Jūrų muziejų Telšiuose gimusi ir nuo septynerių metų Klaipėdoje augusi Laima Šliogerienė po architektūros studijų grįžo dirbti į vaikystės miestą. 1972 metais jauna architektė su vyru, šviesaus atminimo architektu restauratoriumi Vytautu Šliogeriu tuometinio Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio buvo pakviesti projektuoti Lietuvos jūrų muziejų. „Man, ką tik baigusiai studijas jaunai specialistei, šis projektas buvo didžiulis iššūkis. Kaip tame posakyje: įmetė į vandenį, ir arba išmoksi plaukti, arba paskęsi... Regis, nepaskendau: Kopgalio tvirtovė sėkmingai realizuota ir pritaikyta Jūrų muziejui, įrengta istorinė ekspozicija“, – prisiminė architektė. Ilgus metus L. Šliogerienė kartu su vyru ir grupe bendraminčių dirbo anuomet Klaipėdoje įkurto Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos filiale, kurio projektuotojų branduolys vėliau įkūrė įmonę „Klaipėdos projektas“. Ir dabar su nostalgija prisimena tada rengtus projektus – pasak architektės, jeigu jau priimdavo sprendimą vieną ar kitą objektą restauruoti, tai restauruojama būdavo iš širdies. Dauguma Klaipėdoje sėkmingai restauruotų objektų projektai buvo parengti būtent tuo metu.
Moterys susibūrė dainuoti sutartines
Kretingos muziejaus Etnokultūros skyriaus vedėjos Ingos Jurginienės iniciatyva įkurtas sutartines dainuojančių kretingiškių moterų sambūris, – tradicinių amatų centre rengiami tradiciniai vakarai „Dainuojanti moterystė“. „Susirenkame dainuoti nuo praėjusio rudens: esame nedidelis būrys muziką mėgstančių moterų, kurios nelanko chorų ar ansamblių. Mes neprivalome mokėti dainų, žinoti žodžius, netgi – turėti balsą, mus vienija vien tik noras dainuoti. Taip, kaip senovėje, kai žmonės susirinkdavo pavakaroti, o tuos vakarus nuspalvindavo dainomis. Mes neturime tikslo surengti pasirodymų, – tiesiog susieiname pasibūti su daina ir šiltai pabendrauti tarpusavyje“, – naująjį kultūrinį reiškinį mieste pristatė I. Jurginienė. Į „Dainuojančios moterystės“ vakarus susirenka skirtingų kartų moterys, jų amžius – nuo 30 iki 70 metų. „Viena iš kitos pasimokome dainų. Būna labai įdomu, kai susinešame savo dainų sąsiuvinius, lyginame dainas ir jų repertuarus pagal skirtingus laikmečius. Viena moteris atsinešė dainų sąsiuvinį, kurį ji pradėjo rašyti nuo 1958-ųjų metų: kai kurias dainas girdėjo iš savo tėvų, o daugumą – iš radijo. Įdomu stebėti ir klausytis, kaip dainos kito. Sovietmečiu būdavo dainuojama nemažai ir iš kitų šalių atkeliavusių dainų. O jaunesnės kartos moterys augo išvien su bardų muzika. Tad ir mūsų vakarų repertuare skamba labai įvairios, bet svarbiausia – mums pačioms patinkančios dainos“, – kalbėjo etnokultūrininkė. Neseniai moterys iš paprastų pasidainavimų kibo į sutartines. Traukti sutartines jas paskatino aktyvi sambūrio dalyvė Rasa Mizgirienė. „Pasidalijame į dvi arba rečiau – į tris grupeles: viena užveda, kitos įstoja vėliau. Sutartinės yra labai senas dainavimo būdas, tačiau tai – ne žemaitiška tradicija. Sutartinės išpopuliarėjo labiau Šiaurės Rytų Lietuvoje. Jų tematika – šeimyniški dalykai, humoristinis požiūris į aplinką“, – kalbėjo I. Jurginienė. Ji akcentavo, kad sutartinės yra įtrauktos į UNESCO saugomų nematerialių kultūros vertybių sąrašą. Tačiau Lietuvai, pastebėjo ji, yra būdingas savitas sutartinių atlikimo būdas. Dainuoti sutartines nėra lengva. Kretingiškės stengiasi jas atlikti ne iš lapelių, pajuokavo Inga, o iš visos širdies ir krūtinės, – viena kitą turi girdėti, kad nepavėluotų įstoti į dainą. Dėl to jos dainuoja atsistojusios, o vakaro pabaigoje, neslėpė pašnekovė, pasijunta tarsi po įtempto darbo – ir pavargusios, ir balsai prikimę. Užtat – laimingos. Į dainų vakarus ateina moterys ir su mažamečiais vaikais, netgi – kūdikiais. „Jie žaidžia netoliese, piešia. Dainuoja moterys ir su kūdikiais ant rankų. Vaikai kuo puikiausiai „įsipaišo“ į mūsų būrį“, – tvirtino I. Jurginienė, ragindama į jų sambūrį įsilieti ir kretingiškes moteris, ypač tas, kurios nedirba, ir yra pasiilgusios paprastos nuoširdžios bendrystės ir dainomis užpildytų vakarų.
Jaunųjų pianistų sėkmė nacionaliniame konkurse
Kretingos meno mokyklos pianistai, kuriuos moko pedagogė Kilnutė Skripkauskienė, sėkmingai pasirodė Nacionaliniame Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse, kuris įvyko Balio Dvariono 10-metėje mokykloje Vilniuje. Jis rengiamas kas antrus metus ir mūsų šalyje yra pats prestižiškiausias konkursas ir pagal dalyvių skaičių, ir savo turiniu. „Į nacionalinį etapą konkursantai patenka, įveikę pirmą ir antrą etapus, tai yra gerai pagroję rajono ir zonos lygiu“, – paaiškino mokytoja K. Skripkauskienė, kuri konkursui rengė 6 mokinius, bet tik 3 pateko į nacionalinį etapą. Iš jų laureatais savo amžiaus grupėse tapo 8,5 metų Rokas Skurvydas ir 16 metų Beatričė Žiubrytė, o 9-metis Jokūbas Žiubrys buvo pripažintas konkurso diplomantu. Beatričė buvo pakviesta groti ir laureatų konkurse. Pianistų laimėjimai – pirmieji šiame nacionaliniame konkurse, o kad taptų laureatais ir diplomantais, ir pagroti reikėjo gerai, užtikrinai, charakteringai. „Laimėjimai – tai postūmis į priekį, nauja patirtis, suteikianti galimybę augti ir bręsti kaip atlikėjams“, – neabejojo mokytoja, o Rokas ir Jokūbas paatviravo, kad išgirdus apie laimėjimą apėmė geras pasididžiavimo savimi jausmas. Beatričė gi prisipažino nesitikėjusi tapti laureate: „Man tai buvo netikėta. Nebuvau užtikrinta, kad gerai pagrojau.“ Anot mokytojos, mokinė ir grojo ne pačiomis geriausiomis sąlygomis – instrumentas buvęs nekoks: „Jeigu per repeticijas mažesniuosius globojau, tai Beatričei leidau susitvarkyti pačiai – kad ji pati pajaustų instrumentą, ir ji kuo puikiausiai tai padarė.“ Taip jau atsitinka, kad konkursuose jų dalyviams tenka groti instrumentais, kurie gali neatitikti namų sąlygų: vieni – per tylūs, kiti – skardūs, ir tada išgauti lygų, tylų garsą yra gana sudėtinga, o interpretacija, kokia ji yra sumanyta, gali nepavykti. „Todėl save raminau, kad sąlygos – vienodos visiems konkursantams“, – prisipažino mokytoja. Nacionaliniame Balio Dvariono konkurse visada privaloma atlikti šio kompozitoriaus kūrinius, kurių tikrai yra iš ko pasirinkti, ir, mokytojos teigimu, jie, skambėję ir tebeskambantys labai gražiai, niekada nenusibosta. Privalu atlikti ir baroko ar klasicizmo kūrinį, ir pjesę. Konkurse taip pat duotas laiko limitas, kuris yra gana nemažas, tad konkurso dalyviams būtina savybė – ištvermė. J. Žiubrys su mokytoja šiuo metu rengiasi galingam projektui – soliniam koncertui su Kauno simfoniniu orkestru, ir jaunojo pianisto jau laukia repeticijos Klaipėdos koncertų salėje. B. Žubrytė ir R. Skurvydas su mokytoja taip pat jau aptarė, kokiame tarptautiniame konkurse galėtų dalyvauti.
Nacionaliniame Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse, be K. Skripkauskienės ugdomų pianistų, dalyvavo ir Kretingos meno mokyklos stygininkės Urtė Milašė (mokytoja Dalia Pocienė) ir Kotryna Dimgailaitė (mokytoja Nijolė Narkutė).
KRETINGA
KRANTO g. vasario 15 d. apie 22 val. pro 2000 m. gimusį vaikiną praeidamas nepažįstamas vyriškis iš rankų pačiupo dėžę, kurioje buvo kompiuteris, ir pabėgo. Žala – 2 tūkst. 71 Eur.
KRETINGOS r.
Vasario 19 d. apie 14.15 val. policijos komisariate užregistruotas VĮ „Regitra“ atstovo pranešimas, kad 1984 m. gimęs vyras, ketindamas užregistruoti automobilį „Mercedes-Benz“, pateikė galimai užsienyje vogtus registravimo dokumentus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
PALANGA
SODŲ g. vasario 18 d. apie 13.39 val. į 1933 m. gimusios moters namus atėjęs nepažįstamas, policijos pareigūnu prisistatęs vyras, apgaulės būdu išviliojo 7 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.
Pasvalyje įvyko Lietuvos rajonų suaugusiųjų ir jaunimo bokso čempionatas, kuriame kovėsi ir Kretingos sporto mokyklos boksininkai, treniruojami Aivaro ir Tomo Balsių.
Jaunimo grupėje 48 kg svorio kategorijoje Žigeta Šipalytė tapo nugalėtoja, Agnė Paulauskaitė (51 kg), Karolina Paulaskaitė (80 kg), Kajus Urbšas (sv. kateg. per 91 kg) iškovojo sidabrą. Bronzos medaliais pasidabino Rugilė Puplauskaitė (57 kg), Vitalij Finažonok (48 kg), Gvidas Kontrimas (69 kg), Edvinas Taurinskas (sv. kateg. per 91 kg).
Klaipėdoje įvykusiose „Žemaitijos taurės 2020“ lengvosios atletikos vaikų II etapo varžybose sėkmingai startavo Kretingos sporto mokyklos lengvaatlečiai, treniruojami Vidmanto Lapinsko.
Šuolininkas į aukštį Domantas Viskontas iššoko 135 cm ir tapo varžybų nugalėtoju, Tautvydė Kudarauskaitė, peršokusi 130 cm aukštyje iškeltą kartelę, pelnė II v.
Sofija Lesutytė, pasiekusi 115 cm rezultatą, užėmė V vietą, Perla Turskytė, iššokusi 110 cm, – VII v., tokį pat aukštį įveikusi Dominyka Šimkutė liko dešimta.
Gera žinia šiomis dienomis pasiekė rajono futbolo bendruomenę – užvakar Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Licencijavimo komitetas Kretingos „Minijai“ išdavė LFF I lygos licenciją.
„Privalėsime pateisinti federacijos pasitikėjimą mumis ir dar šiemet sukurti klubinę struktūrą su vaikų ir jaunimo futbolo grupėmis, kurių dar neturime. Kartu su rajono Savivaldybe darome viską, kad mūsų klubas atitiktų licencijavimo sąlygas“, – teigė viešosios įstaigos „Kretingos Minija“ direktorius Vidas Burba ir vyriausiasis Kretingos „Minijos“ treneris Valdas Trakys. Jų pastebėjimu, klubo tikslas – pasirūpinti komandos ateitimi, kad kuo daugiau vietinio jaunimo žaistų „Minijos“ komandoje.
Nors „Minija“ LFF I lygos sezonui, kuris prasidės kovo 21–22 dienomis, rengiasi jau trečią savaitę, komanda, jos vadovų teigimu, dar nėra visiškai sukomplektuota: reikia sustiprinti 2–3 gynėjų, saugų linijos žaidėjų pozicijas, treneris norėtų tinkamus žaidėjus atrinkti ir iš Kretingos sporto mokyklos jaunimo, kuris treniruojasi kartu su minijiečiais.
Pokyčių Kretingos „Minijoje“ yra: komandą paliko vartininkas Ernestas Grudys, žaidėjai Donatas Surblys, Paulius Juška, Aurimas Skurdelis, Donatas Navikas, kuris tapo naujai sudarytos Klaipėdos „Neptūno“ komandos treneriu. „Aplinkybės taip susidėliojo, kad klaipėdiečiai nori žaisti už savo miestą, be to, Lietuvoje vyks Pasaulio salės futbolo čempionatas, kuriame, tarkim, dalyvaus ir Aurimas Skurdelis – jo laukia intensyvios treniruotės, stovyklos, išvykos. O ir mes norime jaunatviškesnės, energingesnės komandos“, – kalbėjo V. Burba ir V. Trakys.
Kretingos „Miniją“ papildys po kelis žaidėjus iš Palangos, Klaipėdos, komandoje lieka praėjusių metų legionieriai Jusufas Traore ir Antonas Solovjovas, Gvidas Juška, Ainis Vilavičius, Ernestas Andriušis, iš kretingiškių – Robertas Kazbaris, Kazys Mažonis, Evaldas Kaliniauskas, komandą papildė Neilas Urba iš Gargždų „Bangos“.
Gilias tinklinio sporto šakos tradicijas tęsia Darbėnų seniūnijos sporto organizatorius Rolandas Juknevičius, kuris ir šiais metais Darbėnų gimnazijos sporto salėje suorganizavo tradicinį Valentino dienos mišrių porų tinklinio turnyrą.
Varžybose dalyvavo 12 komandų – varžėsi įvairaus amžiaus tinklinio mėgėjai iš Kretingos rajono ir Palangos miesto. Jos burtų keliu buvo suskirstytos į du pogrupius. Pogrupiuose dvi pirmąsias vietas užėmusios komandos žaidė pusfinalio ir finalo susitikimus.
Pirmajame pusfinalyje susitiko „DNB“ ir „Pajūrio komanda“ – į finalą pateko „DNB“ (Darbėnai), savo varžovus nugalėjusi 31:26. Antrajame pusfinalyje susitiko „Mėlyna ir raudona“ ir „Pajūris“, kuris ir tapo antruoju finalininku, varžovus nugalėjęs 31:22.
Trečią vietą iškovojo „Mėlyna ir raudona“, mažajame finale 31:26 įveikusi „Pajūrio komandą“. Didžiajame finale „Pajūris“ iš Palangos buvo stipresnis už „DNB“ – jis pergalę iškovojo 31:26 ir pelnė aukso medalius.
Nepakartojamų įspūdžių viešėdami Didžiojoje Britanijoje patyrė Kretingos sporto mokyklos krepšininkai, gimę 2007 m. ir treniruojami Arimanto Mikaločiaus: jie ne tik laimėjo proginį Vasario 16-ajai skirtą krepšinio turnyrą, bet ir pabuvojo 30 lankytinų Londono ir jo prieigų vietų bei per 3 dienas pėsčiomis įveikė 60 km.
„Be abejo, įspūdžius sustiprino ir tai, kad vaikai buvo globojami Londono lietuvių šeimų, kurios mus priėmė labai maloniai, viskuo rūpinosi, kur reikėjo, atvežė-nuvežė-palydėjo – buvo išties gera patirti tikrą nacionalinės bendrystės jausmą, kad lietuvis lietuviui yra tautietis ir pagalbininkas, – pripažino A. Mikaločius, akcentuodamas, kad Londono lietuviai savęs nevadina emigrantais, nes tokiais nesijaučia. – Jie save įvardija išvažiavusiaisiais ten, kur geriau gyventi.“
Pažintis su Londono krepšinio klubu „Gintaras“ užsimezgė praėjusią vasarą, kai šio klubo nariai stovyklavo Karklėje ir A. Mikaločiaus auklėtiniams pasiūlė sužaisti draugiškas varžybas. „Susipažinome su viena stovyklos organizatorių Laura Rusteika (Jančauskaite) – buvusia kretingiške, jau daug metų gyvenančia Londone, apsikeitėme kontaktais. Kilo idėja ir dėl mūsų krepšininkų viešnagės Londone“, – sakė treneris.
Telšių vyskupijos parapijas ir tikinčiuosius apskriejo žinia – vasario 19-ąją Popiežius Pranciškus 48-erių vyskupą Kęstutį Kėvalą paskyrė Kauno arkivyskupu metropolitu. Tad dabar Telšių vyskupija laukia paskiriant naują dvasinį vadovą.
Telšių krašto žmonių itin pamiltas vyskupijos dvasinis ganytojas K. Kėvalas sugrįžta tarnauti į savo gimtąjį miestą Kauną, kuriame gimė 1972 m. vasario 17-ąją. Mokėsi Šančių vidurinėje mokykloje bei Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje. 1990–1992 m. studijavo Kauno technologijos universiteto Radioelektronikos fakultete, o1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją.
Po studijų seminarijoje, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus siuntimu, išvyko tęsti studijų į Šv. Marijos seminariją ir universitetą Baltimorėje JAV. Čia 2000-aisiais baigė pagrindines teologijos studijas ir Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo įšventintas kunigu.
Nuo 2001 m. tęsė studijas JAV, įgijo teologijos mokslo licenciato, ir rudenį buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso vadovu bei jaunimo pastoracijos kapelionu Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre.
Nuo 2002 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete. 2003 m. rugsėjį pradėjo doktorantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete ir buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos parengiamojo kurso bei Jono Pauliaus II namų Šiluvoje vadovu.
2003–2007 m. dalyvavo Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo darbe kaip Jaunimo sielovados komisijos pirmininkas. 2005 m. paskirtas Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvu.
2006 m. rugpjūčio išvyko į JAV rašyti doktorantūros studijų darbo ir būti kapelionu Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijoje Putname, Konektikuto valstijoje.
Nuo 2007 m. tęsė darbą Vytauto Didžiojo universitete, apgynė teologijos daktaro disertaciją, o 2009–2011 m. tapo Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto prodekanu. 2010–2012 m. dirbo Marijos radijo Lietuvoje programų direktoriumi.
2012 m. rugsėjo 27 d. Šventasis Tėvas Benediktas XVI paskyrė kun. dr. K. Kėvalą tituliniu Abziri vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. Tų pačių metų lapkritį, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui vadovaujant, arkivyskupui Luigi Bonazzi ir vyskupui Gintarui Grušui asistuojant, Kristaus Prisikėlimo šventovėje Kaune buvo įšventintas vyskupu.
2017 m. balandį Šventasis Tėvas Pranciškus K. Kėvalą paskyrė Telšių vyskupu koadjutoriumi, o rugsėjo 18 d., atsistatydinus ilgamečiui vyskupui Jonui Borutai, vyskupas K. Kėvalas tapo Telšių vyskupu ordinaru ir vadovavo vyskupijai 2,5 metų.
Matinės balsadėžės, be užuolaidėlių balsavimo kabinos ir vienodo stiliaus apylinkių pavadinimai – tai naujovės, kurias Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikė prieš artėjančius Seimo rinkimus šių metų spalį.
Balsavimo kabinos bus įrengtos taip, kad rinkimų komisijų nariai ir stebėtojai galėtų matyti, ar rinkėjas neatlieka neteisėtų veiksmų, bet tuo pačiu bus užtikrinta, kad nesimatytų, kokias partijas ar kandidatų pavardes biuletenyje jis pažymi. Kabinos bus atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Atsižvelgus į neįgaliuosius vienijančių organizacijų prašymus, neįgaliems žmonėms skirtos kabinos bus platesnės, o staliukai jose – žemesni.
Visoms Lietuvos savivaldybėms kabinos bei balsadėžės pagamintos pagal pateiktus poreikius, o iškabos su rinkimų apylinkių pavadinimais bei numeriais keičiami privaloma tvarka – anksčiau vienur jos buvo vienokios, kitur – kitokios.
Pakeisti reikalavimai ir balsadėžėms: jos – taip pat bus permatomos, tačiau matiniais šonais.
VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad balsadėžės, kabinos, iškabos šalies savivaldybėms buvo užsakytos ir padarytos iš VRK sutaupytų rinkimų lėšų.
Kretingos rajono savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto, per praėjusius savivaldos rinkimus buvusio rinkimų komisijos pirmininko Mindaugo Mickaus teigimu, Kretingos rajonui buvo užsakytos 42 balsadėžės, 126 paprastos balsavimo kabinos ir 42 pritaikytos žmonėms su negalia.
„Viską, ką gavome, pagal rinkėjų skaičių esame paskirstę seniūnijoms, iš 42-jų vieną kabiną, pritaikytą balsuoti žmonėms, turintiems negalią, palikome rajono Savivaldybėje“, – paaiškino M. Mickus.
Rajono Savivaldybės administracijos rūpesčiu planuojama atnaujinti prieigų – privažiavimo kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, pėsčiųjų takų – tvarkymo darbus prie Kretingos ligoninės ir Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC).
„Dar šiais metais, Kretingos rajono tarybai pritarus, ketiname paskelbti konkursą rangovui parinkti, o kitais metais – pradėti vykdyti statybos darbus. Pirmiausia bus būtina įrengti lietaus nuotekų tinklus, o po to – atlikti ir kitus darbus“, – įvardijo Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis.
Projektą numatoma įgyvendinti keliais etapais.
Prieigas ketinama atnaujinti dėl kelių priežasčių: šių gydymo įstaigų teritorijoje nesutvarkyti lietaus nuotekų tinklai, privažiavimo keliai ir šaligatviai yra prastos būklės, neišspręstas automobilių parkavimo klausimas.
Kretingos ligoninės privažiavimo kelių rekonstravimo projektas buvo parengtas 2013 m. „Prioritetas bus teikiamas 1,1 km lietaus nuotekų tinklui sutvarkyti. Iš viso projekte yra numatyta 143 stovėjimo vietos. Taip pat – atnaujinti apšvietimą, privažiavimo takus ir įrengti bei atnaujinti šaligatvius“, – vardino P. Černeckis.
2015 m. jau buvo įrengtos dvi stovėjimo aikštelės – 26 vietų ir 28 vietų.
„Tiksli lėšų suma projektui įgyvendinti bus žinoma įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras. Rangos darbus planuojama vykdyti iš Savivaldybės biudžeto lėšų“, – paaiškino P. Černeckis.
Kitąmet Palanga minės reikšmingą ir išskirtinę mūsų šalies istorijos datą – 2021-ųjų kovo 30 dieną sukaks 100 metų, kai šis pajūrio miestas-kurortas, o taip pat dalis Latvijai priklausiusio Baltijos pajūrio ruožo iki Būtingės, buvo grąžintas Lietuvai. Šiam įvykiui paminėti rengiamasi jau dabar: miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimo 2021 metais programą.
Programos rengėjų teigimu, jau nuo šių metų prasidėsiančių reikšmingam jubiliejui paminėti skirtų projektų bei kitąmet vyksiančių renginių tikslas – deramai paminėti Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį, ypač daug dėmesio skirti visuomenės bendruomeninės savivokos ir pilietinės atsakomybės ugdymui, suvienyti Palangos gyventojus ir svetur gyvenančius palangiškius, sukurti visuomenę vienijančiais šventines programas bei kviesti gyventojus jose dalyvauti.
Tarp didžiausių ir svarbiausių projektų – šiemet turėsianti prasidėti J. Simpsono gatvės rekonstrukcija ir 2021 m. kovo 31 dieną planuojamo atidengti J. Simpsono ir Derybinės grupės dėl Palangos grąžinimo Lietuvai pavardžių įamžinimo akcento sukūrimas bei pastatymas.
Šiemet turi būti pradėtas kurti, o kitąmet, minint jubiliejų, pristatytas bei nusipelniusiems asmenims įteiktas Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio medalis.
Į jubiliejaus minėjimą įsilies jau tradicija tapusios „Palangos dienos“ – renginių ciklas, apimantis dvi svarbias šiam kraštui datas: kovo 30-ąją, kai 1921 m. Palanga grąžinta Lietuvai, ir balandžio 5-ąją, kai 1253 m. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Palangos vardas. 2021-aisiais „Palangos dienų“ metu kovo 30-ąją planuojama surengti istorinį žygį iki Birutės kalno ir jubiliejui skirtą renginį ant paties kalno. Palangos kurorto muziejus surengs parodą ir išleis leidinį, skirtą Palangos istorijai iki 1921 metų.
Jubiliejus bus paminėtas ir tarptautiniame folkloro festivalyje „Jurgi, paimk raktus“, įvyksiančiame 2021 metų balandžio 24 d., ir birželį Palangos kurorto muziejuje ketinamoje surengti parodoje „Balta drobulė“, ir tuo pačiu metu Viešojoje bibliotekoje vyksiančioje fotomenininko Leonardo Skirpsto parodoje.
Istorinei datai paminėti bus skirtas rugsėjo pabaigoje vyksiantis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“ bei 2021-ųjų rugsėjo 25 d. numatomas iškilmingas koncertas.
Visus 2021-uosius metus Palangos gintaro muziejus kvies į įvairiose miesto erdvėse vyksiantį orientacinį-pažintinį žaidimą ,,1921-ieji – nauja siena per daržus“, o vasaros sezono metu bus rengiami turistiniai žygiai ir orientaciniai žygiai– piknikai vaikams „Atrask Palangą su šeima“.
Nuo šių metų rugsėjo iki kitų metų kovo pabaigos Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla kvies į renginius „Palanga. Šimtmečio interpretacijos“, tuo pačiu metu jubiliejui skirti renginiai vyks ir kitose Palangos kultūros bei švietimo įstaigose.
Antradienio, vasario 18 d., vakarą, Kretingos miesto seniūnijos darbuotojams jau išėjus namo, viename kabinetų pradėjo lydytis skeneris, dėl ko aprūko ne tik kabinetas, bet ir kitos seniūnijos patalpos. „Laiminga nelaimė“, – apie galimas pasekmes pasvarstė Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė.
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai nustatė, kad gaisras galimai kilo dėl lydytis pradėjusio skenerio.
„Kadangi nebuvo atviros liepsnos, nuo karščio apsilydė kompiuterio monitorius, sudegė tarnybinis telefonas, lempa, šalia buvę dokumentai, o visa patalpa pasidengė suodžiais. Visi dokumentai, daiktai yra juodos spalvos, todėl dabar turime daug darbo viską išvalyti ir ne tik tame kabinete“, – vardino G. Liobikienė.
Patalpoje langai, durys buvo sandariai uždarytos, todėl gaisras neišplito į kitas seniūnijos patalpas. „Gaisras neįsiplieskė, jis pats užgeso. Suveikė ne priešgaisrinė signalizacija, o judesio daviklis nuo patalpoje buvusių dūmų. Suveikus signalizacijai specialistė, kuri dirba tame kabinete, buvo informuota, kad kažkas galimai yra kabinete, ir dėl to ji atvyko pasižiūrėti, kas vyksta“, – sakė Kretingos miesto seniūnė.
Ugniagesiai-gelbėtojai tą vakarą nebuvo iškviesti. „Ugniagesių nebekvietėme, nes nebebuvo ko gesinti. Kvietėme rytą, kad atvyktų dėl įvykio“, – tikino G. Liobikienė.
Skeneris pagamintas 2011 m., kodėl jis pradėjo lydytis, neaišku. „Pasidomėjau, kad tokiuose skeneriuose prisikaupia dulkių, o mes šiuo metu intensyviai jį naudojome. Galbūt dėl to, kad perkaito, ir pradėjo lydytis mikroschemos“, – pasvarstė Kretingos miesto seniūnė.
Melioratorių gatvėje esančio daugiabučio namo balkone vasario 18 d. apie 14.40 val. užsidegė namų apyvokos daiktai. Tuo metu žmonių namuose nebuvo.
Gaisro priežastis – neįprasta. Gyventojai prisiminė, kad balkone buvo paliktas ir akumuliatorius. Atlikus išsamesnį tyrimą paaiškėjo, kad gaisras galimai kilo dėl buvusio akumuliatoriaus išlydžio.
Per gaisrą sudegė balkone buvę daiktai – spinta, akumuliatorius, apdegė plastikiniai lango rėmai, nuo karščio išdužo 2 stiklo paketai, aprūko balkono sienos ir lubos.
Atsekė 11 protėvių kartų
Neseniai, dideliam savo džiaugsmui, kretingiškis atsekė tolimą giminystę su rašytoju Antanu Vienuoliu-Žukausku: jo proprosenelio Antano Patamsio motina Gertrūda Žukauskaitė buvo rašytojo senelio sesuo. Šį faktą raštu patvirtino Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Remigijus Bimba.
G. Žukauskaitės sūnaus Antano ir jo žmonos Anėlės šeimoje gimė 8 vaikai, tačiau išgyveno tik vienintelis – pasaulį išvydęs septintasis – Antanas, nuo jo ir išsišakojo genealoginis Patamsių medis. „Įdomu, kad bažnyčių knygose surašytos ir vaikų mirties priežastys – džiova, išsekimas, išgąstis, kosulys, auglys“, – stebėjosi kretingiškis.
Per pastaruosius kelerius metus pagal metrikas A. Patamsis atsekė 11 giminės kartų pagal motinos tėvo liniją, pradedant nuo seniausiojo 1695-aisiais gimusio Jokūbo Patumsio – šis buvo 6-kart Artūro prosenelis – ligi savo anūkės 4-metės Patricijos. Anksčiau, ligi lietuvių kalbos reformos 1920-aisiais, įsitikino Artūras, visa jų giminė ir buvę Patumsiai. Jis pats sakė taip pat esąs įregistruotas motinos pavarde.
Iš viso jo giminės medyje, ranka paties išbraižytame 4 m ilgio popieriaus lakšte, A. Patamsis tiksliai neskaičiavo, tačiau mano identifikavęs kelis šimtus asmenų. Vien Antakalnių kaime per 200 metų suskaičiavo gyvenus 197 Patamsius.
Išblaškyti, lydimi netekčių
Giliau domėtis protėviais A. Patamsis sakė pradėjęs neseniai: „Vis važiuodavome į giminės kapus Troškūnuose, 17 km nuo Anykščių, – ten palaidoti mano proproseneliai, proseneliai ir mano senelis – visi trys buvo Antanai Patamsiai. Gyvo senelio nesu nė matęs: po karo jis gyveno JAV, Floridos valstijos Fort Myas mieste. Po mirties – jis žuvo autokatastrofoje1996-aisiais – mano mama jo urną su palaikais parvežė į tėvynę. Nuvykusi į JAV, gavo pilietybę. Pasiliko ten, bet ilgėjosi Lietuvos ir 2007 m. sugrįžo.“
Jaunystėje motinos pasakojimai apie giminę jam, kaip ir daugumai jaunų žmonių, būdavę neįdomūs ir nuobodūs. „O kai sugrįžo iš JAV, sakiau – sėsk, rašyk, ką ir kiek prisimeni. Kompiuteriu ji parašė 100 psl. atsiminimų knygą, kuri pragulėjo kurį laiką, kol sulaukė dienos, kai ją atsiverčiau“, – atviravo pašnekovas.
Pirmiausiai kretingiškį ir sudomino jo senelio gyvenimo istorija, – iš jos, tarsi iš kamuolio ir išsivyniojo ilga Patamsių giminės, išblaškytos po pasaulį, lydimos gausybės mirčių ir netekčių, linija. Ją Artūras ir pavaizdavo paties sukurtame giminės herbe: aukštyn apversta pasaga – sėkmės ženklas – simbolizuoja Patamsius buvus žemės žmones – ūkininkus, stilizuotas pranciškoniškas kryžius – giminės prieraišumą šiam ordinui. O Patamsį, kaip žodžio reikšmę, simbolizuoja šviesos spindulys po stogine.
Šiemet sukanka 185 metai, kai gimė grafas Juozapas Tiškevičius, prieš 145 metus oficialiai pradėjęs valdyti Kretingos dvarą, kuriame įkūrė šeimos rezidenciją su nuostabiu Vasaros sodu, didžiausiu Europoje privačiu Žiemos sodu, pirmuoju Kretingoje telegrafu, pirmąja Lietuvoje telefono ryšio linija ir elektrine.
Grafų Tiškevičių giminė kilo iš Ukrainos. Iš ten per Baltarusiją atsikėlė į Lietuvą. Apžvelgdami šios giminės istorinį kelią, susipažinsime su jos ištakomis, simboliais, ryškesnį pėdsaką istorijoje palikusiomis asmenybėmis.
Giminės pradininkai
Grafų Tiškevičių šaknys glūdi Berdyčive (Ukraina). Giminės pirmtakas buvo Kijevo kunigaikščio Švitrigailos Algirdaičio patarėjas bajoras Kalenikas Miškovičius, už ištikimą tarnybą 1437 m. gavęs nemažas valdas Voluinėje, Žytomyro ir Ovručo pavietuose.
Tiškevičių pradininku laikomas Kaleniko Miškovičiaus sūnus Tiška (~1452–1501). Jo sūnūs rašytiniuose šaltiniuose vadinami Tiškovičiais, o vėliau, lenkų kalbos įtakoje – Tiškevičiais. Iš pradžių jie buvo stačiatikiai. Nuo XVII a. dauguma Tiškevičių priėmė katalikybę ir sulenkėjo.
Giminės herbas ir devizas
Grafai Tiškevičiai naudoja modifikuotą herbą „Leliwa“, kurio ištakos siekia XI amžių. Manoma, kad šis ženklas atsirado Artimuosiuose Rytuose, iš kurių į Europą per Kryžiaus karus atsivežė riteriai.
Herbo pavadinimo etimologija ir simbolių reikšmė iki šiol neturi argumentuoto paaiškinimo, todėl jo išversti į kitas kalbas ir paaiškinti neįmanoma.
Iš Lenkijos šlėktų herbą Horodlės unijos aktu 1413 m. pirmasis Lietuvoje priėmė Vilniaus vaivada Albertas Vaitiekus Manvydas. Vėliau šį herbą naudojo daugiau kaip 830 Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos bajorų giminių.
Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.
Kapelionas – tai dvasininkas, kuriam paskirta uždaros bendruomenės ar tam tikros tikinčiųjų grupės, neturinčios klebono, nuolatinė ganytojiška globa. Kapelionas būna pavaldus vyskupui ir skiriamas kariniams daliniams, policijai, kalėjimams, ligoninėms ir pan. Nuo 1933 m. gruodžio iki 1937 m. rugsėjo mėnesio Bajorų kalėjimo kapelionas buvo Augustinas Pronckietis (1886–1986), kunigas-misionierius, bolševikinės Rusijos kankinys, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) bičiulis ir bendražygis.
Kauno arkivyskupijos kurijos archyve saugomoje kun. A. Pronckiečio asmens byloje rašoma, kad jis gimė 1886 m. rugpjūčio 30 d. Šeduvos parapijos Žilionių kaime, kur gyveno jo tėvai. 1896–1905 m. mokėsi Peterburge (Petrapilyje), Šv. Kotrynos gimnazijoje. Tuo metu šiame mieste gyveno per 20 tūkst. lietuvių, kurie dirbo fabrikuose, valdžios įstaigose, kontorose ar tarnavo pas vietos turtinguosius. Prie 1783 m. pastatytos Šv. Kotrynos katalikų bažnyčios, kurioje 1850 m. žemaičių vyskupu buvo įšventintas Motiejus Valančius (1801–1875), įkurtose mokyklose mokėsi apie 100 auklėtinių: mergaičių ir berniukų. Jie buvo išlaikomi 1892 m. čia gyvenusių inteligentų įkurtos Labdarių lietuvių draugijos. Mokykla buvo gerai žinoma Lietuvoje, į ją savo vaikus mokytis siuntė ne tik bajorai, dvarininkai, bet ir pasiturintys valstiečiai. Nors auklėjimas mokykloje buvo gana griežtas, jos auklėtiniai įgydavo gerą išsilavinimą, čia buvo dėstomos prancūzų ir vokiečių kalbos, nemažas dėmesys skiriamas ir bendros lenkų ir lietuvių valstybės Abiejų Tautų Respublikos (1569–1795), kurios paskutinis valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) buvo palaidotas Šv. Kotrynos bažnyčioje, istorijai. Šioje bažnyčioje nuo 1892 m. buvo aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba, pamokslus yra sakę kun. Maironis, kun. Jurgis Matulaitis ir kt., 1896–1916 m. čia vargonininku ir choro vadovu dirbo kompozitorius Česlovas Sasnauskas (1867–1916), dėstęs muziką ir Šv. Kotrynos gimnazijoje.
Kretingoje važiuojant Tiekėjų gatve, pravažiavus sankryžą su Palangos gatve, įrengtas kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“, nurodantis maksimalią – 30 km/val. – leidžiamo greičio ribą. Vairuotojai įpratę, kad šio ženklo galiojimas, važiuojant Klaipėdos gatvės link nuo Palangos gatvės, baigiasi ties Geležinkelio gatve, tačiau įsigilinus į Kelių eismo taisykles (KET), kilo klausimų.
„Toliau važiuojant ir pravažiuojant sankryžą su Geležinkelio gatve iškilo klausimas, ar ženklas toliau galioja? Ar ženklas dar galioja, pravažiavus dar keletą Tiekėjų gatvėje esančių sankryžų?“ – klausimą iškėlė „Pajūrio naujienų“ skaitytojas.
Anksčiau draudžiamieji kelio ženklai galioti baigdavo ties bet kuria sankryža, tačiau prieš kurį laiką KET buvo pakeistos. Dabar galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų, tarp jų ir „Ribotas greitis“, draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais.
„Iki pat Klaipėdos gatvėje esančios žiedinės sankryžos, pirmumo kelio ženklu pažymėtų sankryžų nėra. Vadinasi, greitį ribojantis ženklas iki 30 km/val. galioja iki pat Klaipėdos gatvėje esančios žiedinės sankryžos“, – pasvarstė vairuotojas.
Pirmumo kelio ženklai, nurodantys vairuotojui važiavimo per nereguliuojamas sankryžas, važiuojamųjų dalių sankirtas arba siaurus kelio ruožus pirmenybę, yra: „Pagrindinis kelias“, „Pagrindinio kelio pabaiga“, „Duoti kelią“, „STOP“.
Šis klausimas aptartas ir paskutiniame Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje. „Šioje sankryžoje trūksta kelio ženklų. Pagrindiniame kelyje nėra ženklo „Pagrindinis kelias“. Tokia situacija buvo ir Melioratorių gatvėje, tačiau ji išspręsta“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis pasiūlė apie sankryžas, kurios yra mieste ir kuriose trūksta kelio ženklų, daugiau informacijos surinkti iki išvažiuojamojo Eismo saugumo komisijos posėdžio.
„Reikėtų surinkti informaciją apie sankryžas, kuriose reikėtų ką nors tvarkyti, ir tada per išvažiuojamąjį posėdį situaciją įvertinti vietoje ir priimti sprendimą“, – teigė P. Černeckis, kurio pasiūlymui komisijos nariai pritarė.
|
|
