|
|
|
(1428) 2020-02-07Triukšmą mažinančios sienutės – jau kitais metais
Prieš daugybę metų prasidėjusi istorija dėl triukšmo mažinimo sienučių įrengimo Kretingos mieste, šalia geležinkelio stoties, vėl atgijo. Šią gyventojus erzinančią problemą planuojama išspręsti iki 2021 metų. Bus įrengtos Pervažos gatvėje 40 metų gyvenantis Aleksandras Šimkus „Pajūrio naujienų“ paprašė išsiaiškinti, kodėl prieš daugybę metų žadėtos triukšmą mažinančios sienutės dar nėra įrengtos: „Kažkada buvo sakoma, kad tvorą tverti turėtų baigti iki 2020 metų. Dabar sulaukėme tų metų, bet darbai dar nėra net pradėti. Kas nutiko? Kadangi gyvenu šalia geležinkelio bėgių, tai triukšmas yra tikrai didžiulis.“ AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Kretingos rajono savivaldybė patikino, kad triukšmą mažinančios sienutės atsiras, tik ne šiemet. 2018 m. gruodžio 18 d. jie pasirašė projekto „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas. II etapas“ jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią numatoma Kretingos mieste šalia geležinkelio stoties, ruože nuo 353+549 km iki 354+684 km, įrengti triukšmo mažinimo sienutes. Pagal triukšmo modeliavimo rezultatus siūloma pastatyti triukšmą slopinančią sienelę, kurios ilgis apie 2 tūkst. metrų, o aukštis svyruotų nuo 3,5 iki 5,5 metrų. „Planuojama, kad sienučių akustiniai elementai bus pagaminti iš medžio drožlių ir betono mišinio – toks medžiagų derinys pasižymi geriausiais garso sulaikymo rodikliais. Taip pat numatoma skaidrių elementų sienelė ties Pervažos g. 1 namu, siekiant, kad į kambarius patektų maksimaliai natūralios šviesos”, – apibūdino „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Gintaras Liubinas. Šiuo metu yra rengiamas projektas sienelės įrengimo darbams atlikti, – jis turėtų būti užbaigtas šią vasarą. „Tada planuojama skelbti konkursą rangovui parinkti statybos darbams vykdyti. Statybos darbai turėtų prasidėti dar šiais metais, jeigu viešųjų pirkimų procedūros įvyks sklandžiai, o pabaigti darbai turi būti 2021 m.“, – įvardijo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis. Už triukšmo mažinimo sienelių įrengimą yra atsakinga AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra”. Bendrovės teigimu, rangos darbus preliminariai ketinama pradėti 2020 m. pabaigoje, o juos užbaigti iki 2021 metų pabaigos. G. Liubinas patikino, kad vadovaujantis jungtine veiklos sutartimi (JVS), AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 metų rugpjūčio 13 d. pasirašė triukšmo mažinimo priemonių įrengimo Kretingos geležinkelio stotyje projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį su bendrove „Ardanuy Ingenieria S. A.“ ir pradėjo projektavimo darbus: „Triukšmo mažinimo sienutes Kretingoje planuojama įrengti ir kitokių planų nėra.”
Potvynis negresia, bet paukščiai parskraidina užkratą
„Negalime prognozuoti, ar užklups Kretingą pavasarinis potvynis, bet to nėra buvę, labiau tik – poplūdžiai. Upių pakrantes potvyniai nusiaubia labiau vasaromis, po smarkių liūčių“, – Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje kalbėjo Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Tačiau rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, iškilo paukščių gripo grėsmė. Įrengti kolektyvinės apsaugos centrai Aukščiausias vandens lygis Akmenos upėje buvo pakilęs sausio viduryje ir siekė 361 cm, Minijoje – 421 cm. Po to nuslūgo ir vėl pakilo, tačiau potvynių grėsmės nėra. Potvyniai po smarkių liūčių Kretingos rajone kilo 2005-ųjų, 2007-ųjų ir 2017-ųjų vasarą, – kritinę ribą pasiekęs ir iš krantų išsiliejęs vanduo užtvindė apie 50 sodybų Kretingos mieste ir 24 – Kartenoje. Prie apsauginio pylimo priartėjęs vanduo graužia krantus sodininkų bendrijoje „Rasa“, užlieja kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ teritoriją. Stipriai užliejamų rajono kelių nėra, labiausiai nuo ištvinusio Salanto nukenčia kelio ruožas, leidžiantis nuo Kalnalio ligi Salantų miesto. Potvynių grėsmei, tikino R. Beniušienė, yra pasirengta: pasirašytos sutartys su bendrovėmis „Bebrūnė“, „Kretingos vandenys“ ir „Kretingos autobusų parkas“ dėl paramos, technika pasirūpina rajono ugniagesiai, o Kartenos seniūnija įsigijo specialią gelbėjimo valtį. Masinio pavojaus atveju 36 rajono statiniai taptų kolektyvinės apsaugos centrais, – juose įrengtas laikinas apgyvendinimas su maitinimu, būtiniausiomis higienos bei medicinos priemonėmis, – prioritetinis centras mieste yra Marijono Daujoto progimnazijoje. Migracijos kelias – per Lenkiją Apie situaciją dėl Europoje sparčiai plintančio ir maždaug 200 km ligi Lietuvos nuo Lenkijos jau priartėjusio paukščių gripo kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas Virgilijus Liepinis. Jo žodžiais, šia pavojinga užkrečiama liga serga ir naminiai, ir laukiniai paukščiai. „Pagrindinė rizika dabar kyla iš parskrendančių paukščių, ypač – laukinių ančių ir žąsų. Per Lenkiją eina vienas iš trijų pagrindinių paukščių migracijos kelių: paukščiai nusileidžia pailsėti ir palieka užkratus. Pirmasis ligos nešiotojas yra vandens paukščiai, o antras – žmogus. Užsikrėtė kone visa Europa, – vien Lenkijoje skaičiuojama per 20 užkrato židinių“, – apie grėsmes kalbėjo V. Liepinis, paraginęs seniūnus išplatinti prevencinę informaciją gyventojams bei rekomendacijas paukščių augintojams. V. Liepinis tikino, kad paukščiai – pačių ūkininkų turtas, kurį jie ir privalo saugoti patys. Didžiausia grėsmė iškilo stambiems ūkiams, – tokių Kretingos rajone tėra tik du: Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų bei Aldonos Bertašienės vištų dedeklių. Geroji žinia ta, kad šiuo metu Europoje plintanti paukščių gripo atmaina nėra pavojinga žmonėms. „Žiemą spaudė kiaulių maras, ligi Lietuvos jis neatėjo, bet rizika niekur nedingo, – tikrinamas kiekvienas nušautas šernas. Paukščių gripą sutramdyti gerokai sudėtingiau“, – akcentavo veterinarijos specialistas.
Keisti darbą paskatino noras tobulėti
Laimėjusi atrankos konkursą, nuo vasario pradžios Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstove viešiesiems ryšiams tapo Inga Tirevičiutė. Klaipėdos universitete įgijusi viešojo administravimo bakalauro, o Mykolo Romerio universitete – teisės magistro laipsnį, iš Kretingos kilusi 28-erių Savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vyriausioji specialistė nuo 2015-ųjų iki konkurso į šias pareigas dirbo Kretingos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje vyresniąja bibliotekininke. „Mano veikla bibliotekoje buvo susijusi su projektų rengimu bei su jų viešinimu, taigi patirtį parengti informaciją ir įvairiais komunikacijos kanalais ją ištransliuoti, turiu, o keisti darbą paskatino noras tobulėti, nepabūgti naujų iššūkių“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė ji. Daugelis politika besidominčių rajono gyventojų galbūt Ingą prisimena rinkimų į Savivaldybės tarybą Darbo partijos sąrašuose. Apsisprendusi pakeisti darbą, partinės veiklos nuo šiol ji atsisakė.
„P. n.“ informacija
Aptarė tolesnę kvaišalų vartojimo prevenciją
Po to, kai, naudojant vienkartinius testus 9-iose iš 12-os patikrintų Kretingos rajono mokyklų buvo rasta kvaišalų pėdsakų, Savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija nutarė dar labiau suaktyvinti prevencinį darbą: toliau tęsti patikrą testais, mokiniams, jų šeimoms, o miesto renginių metu ir visai visuomenei skleisti kuo platesnę informaciją apie narkotinių medžiagų žalą, skatinti vartojančiųjų netoleravimą, parengti rekomendacijas, kaip pedagogams bei socialiniams darbuotojams, neprieštaraujant teisės aktams, elgtis pastebėjus apkvaitusį vaiką. Paieškos laukas susiaurėjo „Taip pat užkirsti kelią laisvam svetimų pilnamečių ir nepilnamečių žmonių patekimui į ugdymo įstaigas. Ta „prekė“ ateina prieš pamokas, po pamokų ar per ilgąją pertrauką, todėl pašaliniams asmenims, su kuriais iš anksto nėra susitarta, čia vaikščioti nedera. Mokyklos bendruomenė yra tik šios įstaigos darbuotojai ir mokiniai, o kiekvieną kviestą svečią privalėtų pasitikti ir palydėti budėtojas“, – dar vieną siūlymą pateikė Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo specialistė Lina Bruzdeilynienė. Tačiau Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė patikino, jog panaši tvarka mokyklose galioja nuo seno, o kiekvieno, ypač tūkstantinės mokyklos, pavyzdžiui, tokios, kaip Pranciškonų gimnazija, mokinio budėtojui įsidėmėti neįmanoma. „Arba tada mokyklas turėtume aptverti tvoromis, arba visi mokiniai turėtų segėti specialius laikrodukus“, – sakė ji ir ragino neišsikelti tikslų, kurių pasiekti nebus galima. Tyrimo metu narkotinių medžiagų pėdsakų mokyklose buvo ieškoma kone ant visų įmanomų paviršių: palangių, turėklų, suolų. Vienoje mokykloje, atsižvelgus į jos dydį bei ugdytinių skaičių, buvo atlikta nuo 10 iki 25 tyrimų. Testai – brangūs, iš Visuomenės sveikatos programos lėšų jų buvo nupirkta už 3 tūkst. Eur, šio tyrimo metu panaudota per 200 testų. Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės Angelės Ubartienės žodžiais, kitąkart narkotinių medžiagų paieškos laukas būtų gerokai siauresnis, mat tapo aiškesnės mokyklų vietos, kuriose dažniausiai kvaišalai vartojami.
Smulkiosios motorikos svarba vaiko raidai
Smulkiosios motorikos raida labai svarbi, nes padeda pagrindą ne tik griaučių-raumenų sistemai vystytis ir atlikti judesius bei plaštakomis – ji svarbi ir pažintinei raidai, mąstymo proceso vystymuisi, dėmesio koncentracijos formavimuisi. „Tai ateityje labai svarbu mokymuisi ir asmenybės formavimuisi. Tam tėvai turėtų skirti daug dėmesio“, – atkreipė dėmesį ergoterapeutė reabilitacijos specialistė Viktorija Tarasenko. Kruopos – stebuklingos Smulkioji motorika – tai gebėjimas atlikti įvarius koordinuotus paprastus ir sudėtingesnius veiksmus pirštais, plaštakomis. Kai gimsta kūdikis, yra stebima jo stambiosios motorikos raida – ar vaikas laiku kelia galvą, verčiasi, sėdi, šliaužia, ropoja, vaikšto. „Taip pat svarbu stebėti ir smulkiosios motorikos raidą. Smulkioji motorika susijusi su galvos smegenų centrais ir lavinant smulkiąją motoriką lavėja smegenys, stimuliuojama kalbos raida, lavinami plaštakos raumenys, dėmesio koncentracijos, mąstymo, atminties vystymasis, pažintiniai procesai“, – įvardijo V. Tarasenko. Viena dažniausių tėvams nerimą keliančių situacijų yra, kuomet vaikas nepradeda kalbėti. Tokiu atveju tėvai daug dėmesio gali skirti smulkiajai motorikai, kuri yra susijusi su kalba. „Kalbos ir smulkiosios motorikos centrai yra greta, todėl tėvai turėtų skirti daug laiko smulkiosios motorikos lavinimui, nes taip stimuliuos kalbos raidą“, – teigė V. Tarasenko. Kol vaikas yra visai mažas, reikėtų pradėti nuo skirtingų tekstūrų žaislų lietimo. „Liečiant skirtingas tekstūras lavės jutimai, stimuliuosis smegenų centrai, mankštinsis pirštai, plaštakos“, – tikino V. Tarasenko. Vaikui šiek tiek paaugus jam tampa įdomu stebėti suaugusiuosius, ypač mamą, besisukančią virtuvėje, – tuomet galima vaiką supažindinti su kruopomis. Tai – smagus užsiėmimas vaikams, o tuo pačiu metu liečiant, suimant kruopą, ją beriant, mankštinasi smulkieji raumenys ir gerinama vaiko dėmesio koncentracija.
Ligoninė siekia atsinaujinti
Kretingos rajono ligoninė prašo iš šiųmetinio Savivaldybės biudžeto skirti 125 tūkst. eurų laboratorijos atnaujinimo darbams ir įsigyti naują laparoskopą – prietaisą, skirtą chirurginėms operacijoms atlikti. Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė tikisi, kad jų pageidavimas bus išklausytas tarybos narių, kurie teigiamai balsuos, tvirtinant rajono biudžetą. „Ligi šiol pasenę ligoninės pastatai buvo renovuojami iš Valstybės investicijų programos (VIP), Europos Sąjungos lėšų ir Savivaldybės biudžeto restruktūrizacijos lėšų. Darbų nuveikta gana daug, tačiau nespėjome renovuoti laboratorijos, dalies Akušerijos-ginekologijos skyriaus, pastato vidinės dalies fasado, taip pat – įrengti lifto“, – kalbėjo I. Volskienė. Jos žodžiais, pasikeitus Sveikatos ministerijos pozicijai – ši nebeskiria VIP lėšų rajono ligoninėms, o remia tik pirminio lygio paslaugas teikiančių įstaigų projektus, finansinės paramos nuspręsta prašyti steigėjo – Kretingos rajono savivaldybės. Ligoninė yra Savivaldybės nuosavybė, pastatu įstaiga naudojasi pagal panaudos sutartį. „Vykome į ministeriją, bandėme įrodyti, kad mums verkiant reikia sutvarkyti laboratoriją, nes ji tėra vienintelė visame rajone. Nepavyko įtikinti, nes lėšų išvis neskirta rajonų ligoninėms. Mūsų laboratorija – akredituota, joje atliekami visi bendrieji – kraujo, biocheminiai, taip pat skubios pagalbos – kepenų, inkstų tyrimai. Ir tam, kad išliktų ligoninės stacionaras, būtina atnaujinti laboratorijos patalpas, šildymo sistemą, pakeisti vamzdžius“, – kalbėjo ligoninės vadovė. Savomis lėšomis ligoninė gali atlikti tik paprastus kasdienius remontus. Taip pat sensta ir įsigyta įranga. Pasak I. Volskienės, 2005-aisiais steigėjas – Savivaldybė – iš restruktūrizacijos programos buvo nupirkusi daug modernios įrangos, tačiau ji dėvisi, nebeatitinka šiandienos poreikių. „Išaugo operacijų skaičius: įsigijus naujovišką laparoskopą, pagerėtų paslaugų kokybė, sumažėtų pacientų eilės. Laparoskopu mūsų ligoninėje atliekamos visos pagrindinės chirurginės – išvaržų, apendicito, tulžies pūslės – bei traumatologinės operacijos. Atėjo dirbti jauni entuziastingi gydytojai, atsinešę novatoriškas žinias, todėl norisi, kad jie pas mus ir liktų“, – kalbėjo I. Volskienė, patikindama, kad ligoninė kasmet atnaujina įrangą ir iš savų lėšų, tačiau jų neužtenka, modernizuojant gydymo įstaigą. „Nors liks ir kitų neužbaigtų ūkio darbų, jei gautume Savivaldybės paramos, kooperavę su savomis lėšomis, šiemet pirmiausiai pirktume laparoskopą ir atnaujintume laboratoriją. Laboratorijos atnaujinimui iš bendros 125 tūkst. eurų sumos būtų skirta 30 tūkst. eurų. Darbus atliktume savo jėgomis“, – patikino vyriausioji gydytoja.
Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos Gintaras“ paminėjo 30 metų jubiliejų
Savo veiklos 30 metų jubiliejų atšventė Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“. Vienintelė Vakarų Lietuvos regione ir didžiausia vaikų sanatorija Lietuvoje kasmet priima per 4 tūkst. pacientų nuo 3 iki 18 metų, jais rūpinasi 200 darbuotojų. Kolektyvas nuolat atsinaujina Sanatorijos jubiliejus buvęs be oficialių kalbų, išskirtinių svečių – ši šventė buvo dedikuota tarpusavio bendrystei ir gražiems prisiminimams, kuriais jubiliejinį vakarą dalinosi esami ir buvę darbuotojai, kartu pasidžiaugę šios gydymo įstaigos pasiekimais ir pažanga. „Mūsų šventė buvo tarsi jaukus šeimos vakaras“, – teigė sanatorijos „Palangos Gintaras“ vyriausioji finansininkė viena renginio organizatorių Vilija Rumšienė, pasidžiaugusi, kad jubiliejinį renginį pavyko suorganizuoti savo pačių jėgomis – todėl jis ir buvęs toks jaukus, šiltas ir paprastas, nekėlęs įtampos. „Atvirkščiai, – renginio scenarijaus sumanytojos prigalvojo įvairių nominacijų, kurių kiekvieną lydėjo parinktas muzikinis kūrinys. Buvo smagu, įdomu, o šventę ilgam primins nuotraukos prie jubiliejinės sienelės“, – pašnekovė tvirtino, kad sanatorijos jubiliejų šventė 150 sanatorijos darbuotojų – ir dirbančių dabar, ir dirbusių čia seniau, o nemažam būriui dar buvo įteiktos ir padėkos už gerą darbą. Nuotaiką visiems pakėlė profesionalios muzikos koncertas, sanatorijos direktoriaus Kęstučio Speičio dovanotas įspūdingas fejerverkas ir 20 kg svėręs jubiliejinis tortas. Sausio 1 dienos duomenimis, šiuo metu „Palangos Gintare“ dirba 200 darbuotojų, iš kurių ketvirtadalis – ilgamečiai, šioje medicinos įstaigoje dirbantys per 20 metų, dar vienas ketvirtadalis – iki 5 metų. „Vadinasi, kolektyvas nuolat atsinaujina, o ilgamečiai darbuotojai savo darbo patirtį perduoda jaunimui“, – kalbėjo V. Rumšienė.
Šiuos, 2020-uosius, metus LR Seimas paskelbė habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais. „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė visoje Lietuvoje šiemet veda paskaitas apie garsiosios vaistažolininkės veiklą ir jos mokymus. D. Kunčienė pasidalino savo ir E. Šimkūnaitės patarimais, kaip gerinti savo sveikatą. Esant mažam vyšnių uogų derliui, E.Šimkūnaitė siūlė virti vyšnių sirupą iš jų lapų ir cukraus bei vyšnių lapų arbatą. Pasak vaistažolininkės D. Kunčienės, Lietuvoje populiarėjant akupunktūrai, pamirštama, kad dažnas lietuvis savo kieme turi kadagį. „Tai yra akupunktūrinis augalas, jį patartina neštis į pirtį, pavanoti aplink strėnas – taip atsiskleidžia geriausios augalo savybės“, – tikino žolininkė. Taip pat ji patarė paimti drobinį maišelį, prikarpyti kadagio šakelių, jį pašildyti ir pridėti prie skaudamo kelio, pėdos ar alkūnės, gerti kadagio ir čiobrelių arbatą. „Žolinčių akademijos“ prezidentė atskleidė gaminanti tepalą iš ištirpdyto kokoso aliejaus, kaulažolės šaknų, kadagių spyglių, skirtą skaudantiems sąnariams. Šio gaminio sudėtis ir poveikis beveik toks pat, kaip ir kaulažolių tepalo – jis turi šildomą poveikį ir gerina kraujotaką. D. Kunčienės teigimu, E. Šimkūnaitė siūlė susidraugauti su vašku. „Reikėtų paimti milo arba kailio atraižą, ant medžiagos užpilti vaško, uždėti sukarpytų pušies, eglės ar kadagio šakelių. Spygliams prilipus prie vaško, gautą kompresą pridėti prie skaudamos vietos nakčiai“, – tikino „Žolinčių akademijos“ vadovė. Jeigu skilinėja kulnai, žolininkė patarė ant vilnonio audinio užpilti vaško, kuo įmanoma karštesnį pridėti prie kulno, užmauti kojinę ir eiti miegoti. Pernakt kulnai suminkštės ir pasveiks. D. Kunčienė atskleidė pūslėtojo guveinio savybes, apie kurias rašė ir botanikas J. Pabrėža. Tai yra dumblis, kurio gausu Baltijos jūros pakrantėse. Jo randama ant jūros kranto visais metų laikais po audros.
Dar keli amžiai prieš Kristų egzistavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas gydytojas Herofilas įvardijo vieną pagrindinių vaistų vartojimo principų – „vaistai patys savaime nieko verti, tik tinkamai paciento vartojami vaistai tampa dievų rankomis“. Šių dienų situaciją Lietuvoje ir pasaulyje puikiai įvardija žodžiai: „Vaistas vartojamas ne dėl to, kad nebūtų blogai, bet dėl to, kad būtų gera“. Apie tai, kokie yra perteklinio vaistų vartojimo padariniai ir kaip to išvengti, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras. Siekia didinti pardavimų kiekį Neracionalus vaistų vartojimas – tai neatsakingos savigydos ir abejotino efektyvumo vaistų vartojimo visuma. Problemos šaknys – specialistai, netinkamai skiriantys medikamentus, juos vartojantys pacientai ir vaistų reklama, skatinanti pirkti jų kuo daugiau, neva tai padės jaustis geriau. Televizijoje, spaudoje bei internete platinama reklama, kuri formuoja visuomenės požiūrį, siekia kuo didesnio pelno – didinti vaistų pardavimų kiekį. Reklamos tikslas yra įdiegti visuomenei tai, kad, vartojant kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, savijauta bus geresnė, padidės energingumas ir atsiras daugiau sveikatos, tokiu būdu yra skatinamas kuo įvairesnių vaistų pirkimas ir vartojimas dideliais kiekiais. Grėsmė Lietuvoje ir visame pasaulyje Lietuvoje per metus yra parduodama maždaug 72 milijonai vaistų pakuočių, o skalėje pagal suvartojamų medikamentų vidutinę dozę per parą Lietuva užima kone lyderės pozicijas. Tyrimai rodo, kad dažnas lietuvis be specialisto pagalbos išsirenka sau tinkamus vaistus, kas priveda prie 15 tūkstančių jais apsinuodijančių žmonių Lietuvoje per metus. Tiesa, kartais ir specialistams pritrūksta žinių bei kompetencijų, būtent dėl to pacientui vaistai skiriami per didelėmis arba per mažomis dozėmis, parenkamas netinkamas jų vartojimo būdas ar skiriama netinkama gydymo trukmė. Problemos mastą pagrindžia Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai: daugiau nei pusė visų parduodamų vaistų yra įsigyjami ir skiriami neracionaliai, o kas antras pacientas nesilaiko gydytojų rekomendacijų. Į klausimą, kaip išvengti perteklinio vaistų vartojimo, gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras atsako paprastai – „Vengimo būdu, o tai reiškia – vartoti tik gydytojo paskirtus medikamentus ir vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika.“
Už vairavimą išgėrus – areštas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai paskelbė nutarimą dėl praėjusių metų gruodžio 5 d. Kretingoje Orchidėjų g. sustabdyto neblaivaus plungiškio. Neturėdamas teisės vairuoti vyras sėdo prie automobilio „Ford Galaxy“ vairo. Policijos pareigūnų sustabdytas patikrinti į alkoholio matuoklį pirmuoju bandymu įpūtė 3,26 prom., antruoju – 1,8 prom. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai plungiškį pripažino kaltu ir nutarė jam paskirti 90 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje, baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, konfiskuoti automobilio „Ford Galaxy“ piniginę vertę – 752 Eur. Automobilį neblaivus plungiškis vairavo ne pirmą kartą.
„P. n.“ informacija
Permainos ir padėjo, ir atskleidė trūkumus
Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas visuomenei pristatė 2019 metų pareigūnų veiklą. Joje – ir naujos priemonės, padėjusios nustatyti daugiau pažeidimų, ir skaudžiausios Palangos mieste su kriminaliniu pasauliu susijusios problemos. Daugiausia – vagysčių Palangos mieste 2019 metais iš viso užregistruota 6 tūkst. 610 pranešimų apie įvykius, daugiau kaip pusė – 3 tūkst. 727 – jų registruojama vasarą. Užregistruotos 364 nusikalstamos veikos, iš jų 203 – ištirtos. Daugiausia – 100 – buvo įvykdyta vagysčių, fizinio skausmo sukėlimo – 73, viešosios tvarkos pažeidimų – 30, nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis – 24, netikrų pinigų pagaminimas, laikymas ar realizavimas – 18, smurto artimoje aplinkoje – 48, sukčiavimo atvejų – 10. Didelė dalis – 174 – nusikalstamų veikų taip pat buvo užfiksuota per vasaros sezoną. Daugiau, kaip pusė – 54 vagystės – įvykdytos taip pat vasarą, ištirta – 26. Ilgapirščiai dažniausiai darbuodavosi pastatuose, butuose, mašinose ir panašiai. Dažniausiai buvo pranešama apie paliktų daiktų vagystes, paplūdimiuose be priežiūros paliktų daiktų, taip pat šią vasarą suaktyvėjo automobilių dalių nuo „BMW“ ar „Porche“ automobilių vagystės. Pastarosios 4 buvo išaiškintos. Nemažai nerimo kelia ir disponavimas narkotinėmis medžiagomis. „Dažniausiai narkotinių medžiagų buvo aptinkama pas jaunuolius, laiką leidžiančius įvairiose pasilinksminimo vietose“, – sakė A. Budginas. 2019 metais rekordiškai daug – 8 tūkst. 215 – buvo užfiksuota administracinių nusižengimų. Iš jų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų – 6 tūkst. 969, viešosios tvarkos pažeidimų – 576. „Neramina KET pažeidimai. Žmonės automobilius stato, kur papuola – ant žolės, šaligatvių, kitose neleistinose vietose“, – įvardino A. Budginas. Statistiką taip pat papildė nuo praėjusių metų birželio 1 d. įsigaliojusios naujos taisyklės, kad J. Basanavičius gatve draudžiama važiuoti elektriniais paspirtukais ir dviračiais. Per tą laiką buvo nustatyta 450 pažeidimų, tačiau šio sprendimo rezultatai jau yra jaučiami. 2018 metais dviračių, elektrinių paspirtukų sukeltų įskaitinių eismo įvykių buvo 13, o 2019 m. – 2. Taip pat tarp KET pažeidimų vyrauja greičio viršijimo atvejai. Tam įtakos turėjo ir naujos priemonės greičio viršijimui kontroliuoti. Buvo užfiksuoti 8 atvejai, kuomet Palangos mieste greitis viršijo net 50 km/val. „Nuo lapkričio mėnesio naudodami naują transporto priemonę užfiksavome 900 pažeidimų. Džiaugiuosi sustiprėjusia kontrole“, – tikino A. Budginas. 2019 metais iš Policijos departamento Klaipėdos apskrities policija gavo 30 naujų automobilių: iš jų 19 reagavimo automobilių „Volkswagen Transporter“, 5 – „Volkswagen Caddy“, 5 nežymėtus automobilius, 1 nežymėtą automobilį Kelių policijos tarnybai viešam patruliavimui ir eismo priežiūrai. Nebeeksploatuojami 33 labiausiai nusidėvėję 2006 m., 2007 m. pagaminti automobiliai. 2018 metais, Palangos miesto savivaldybei pasiūlius, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nutarė dalyvauti projekte, kurio metu buvo galimybė įsigyti tam tikras priemones gerinti policijos darbą per vasaros sezoną ir Palangos miesto teritorijoje. Viena šio projekto dalių – naujas elektra varomas automobilis „Hunday Ioniq“ su jame įmontuota modernia greičio matavimo ir automatine automobilių numerių atpažinimo sistema, kuria fiksuojamas pravažiuojančių automobilių greitis, ar vairuotojas turi reikiamus dokumentus ir kiti KET pažeidimai. Taip pat, norint užtikrinti viešąją tvarką, buvo nuspręsta įsigyti riedžius ir triračius. Su jais vasarą efektyviai buvo patruliuojama tose vietose, kur su automobiliu sunku privažiuoti. Pareigūnai galėjo kur kas greičiau pasiekti įvykio vietą. Pernai Palangos mieste įvyko 32 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos sužeisti 52, o žuvo 1 žmogus. Dažniausia eismo įvykių priežastis – saugaus greičio nesilaikymas.
KRETINGA Į valstybinę įmonę „Regitrą“ kreipėsi 1988 m. gimęs vyras, norėjęs užregistruoti triratį motociklą. Įmonės darbuotojai pastebėjo, kad motociklo identifikavimo numeris yra su klastojimo požymiais. Pradėtas tyrimas. KRETINGOS r. ASTEIKIŲ k. vasario 3 d. apie 22.45 val. buvo sustabdytas mopedas be valstybinių numerių. Jį vairavusiam 1969 m. gimusiam vyrui nustatytas 2,22 prom. girtumas. PALANGA JŪROS g. vasario 4 d. apie 17 val. sustabdžius automobilį „BMW“, jo vairuotojui, gimusiam 1977 m., nustatytas 2,03 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Iškovojo sidabro medalį
Telšiuose įvykusiame VII tarptautiniame bokso turnyre „Geležinis kumštis“ dalyvavo ir Kretingos sporto mokyklos boksininkų komanda. Šiame turnyre 40 kg svorio kategorijoje Aivaro Balsio treniruojamas Andrius Galginas iškovojo II vietą. Iš viso šiose varžybose dalyvavo 69 sportininkai: be kretingiškių, boksininkai iš Telšių, Akmenės, Tauragės, Panevėžio, Pasvalio, Palangos, Radviliškio, Jonavos ir Jelgavos (Latvija). Iš viso išdalytas 21 komplektas medalių.
„P. n.“ informacija
Pergalę šventė darbėniškės
Pasibaigė Rajono moksleivių tinklinio pirmenybės merginų grupėje. Mažajame finale dėl bronzos medalių susikovė „Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro“ (mokyt. Marius Meškauskas) ir „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos“ merginų tinklinio komandos (mokyt. Milda Laureckienė). Nors pirmo etapo I ir II rate pergales šventė „Jurgio Pabrėžos univ. gimn.“ komanda, mažajame finale karteniškės parodė charakterį. Pirmąjį setą „Kartenos m.-daug. centro“ tinklininkės pradėjo susikaupusios ir iškart įgijo pranašumą, laimėdamos setą 25:13. Antrame sete fortūna nusisuko nuo gerokai jaunesnių karteniškių – savo pranašumą diktavo „Jurgio Pabrėžos univ. gimnazija“, laimėdama 25:12. Rezultatas po dviejų setų – 1:1. Trečią ir ketvirtą setus scenarijus vėl kartojosi ir po vieną tašką pasidalijo abi komandos, vėl išlygindamos rezultatą – 2:2. Penkto seto pradžia vyko apylygiai, tačiau, apsikeitus aikštelėmis, karteniškės tarsi įgavo antrą kvėpavimą, o varžovės darė vieną po kitos klaidas. Tuo pasinaudodamos „Kartenos m.-daug. centro“ jaunosios tinklininkės padidino atotrūkį ir laimėjo lemiamą setą 15:9 bei iškovojo bronzos medalius. Didžiajame finale tarpusavyje susitiko ir dėl aukso medalių kovojo Darbėnų gimnazijos I ir II komandos tinklininkės (mokyt. Rolandas Juknevičius). Jau pirmame sete buvo matyti, kad pajėgesnė yra „Darbėnų gimn.-II“ komanda, kuri ir šventė pergalę 3:0 prieš savo bičiules.
Iškovojo pirmąją pergalę
Kretingos sporto mokyklos berniukų, gimusių 2011 m. krepšinio komanda, kurią treniruoja Arimantas Mikaločius, nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio dalyvauja Žemaitijos moksleivių U-10 krepšinio lygos čempionate. Kretingiškiai varžosi su metais vieneriais berniukais, tad sausio pabaigoje paskutinėse I rato rungtynėse iškovota pirmoji pergalė jiems ypač svarbi. Anot komandos trenerio A. Mikaločiaus, jo auklėtiniai jau dalyvavo trijuose savo amžiaus turnyruose, visus juos laimėjo, tad pergalių skonis berniukams jau žinomas. „Šiemet planavome dalyvauti ŽMKL čempionate tarp bendraamžių, bet nesusirinko pakankamai komandų, vadinasi, tenka varžytis su vyresniais. Sunku, nes vienerių metų skirtumas vaikų amžiuje labai pasijaučia krepšinio aikštėje. Pavykus iškovoti pirmąją oficialią pergalę, džiaugiuosi berniukų progresu“, – auklėtinių pasirodymą komentavo treneris.
„P. n.“ informacija
Baigiantis sausiui Kūlupėnų bendruomenės centro „Kūlupėnai“ patalpose įvyko Kūlupėnų merginų ir vaikinų stalo teniso draugiškos varžybos. Pasivaržyti susirinko įvairaus amžiaus 10 vaikinų ir 5 merginos. Jie varžėsi atskiruose pogrupiuose rato sistema iki dviejų pergalių. Pirmą vietą merginų pogrupyje žaidusi be pralaimėjimų iškovojo sporto organizatorė Dovilė Višinskienė, II v. – Saulė Prialgauskaitė, tik kartą pralaimėjusi nugalėtojai, III v. – Viktorija Domarkaitė. Vaikinų pogrupyje be pralaimėjimų nugalėjo Julius Narkus, II v. – jam tik pralaimėjęs Marius Žilinskis, III v. – Erikas Rudelis. Sportininkai buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis. Prizus įsteigė sporto klubas „Kūlupėnai“.
„P. n.“ informacija
Bendruomeniniai šeimos namai – visiems kretingiškiams
Antrus metus Kretingos rajone veikiantys Bendruomeniniai šeimos namai – tai Kretingos socialinių paslaugų centro teikiamos kompleksinės nemokamos paslaugos šeimoms, kuriomis jau pasinaudojo per 500 asmenų. Tokia galimybė atsirado, Socialinių paslaugų centrui įgyvendinat ES lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksinių paslaugų Kretingos rajono šeimos teikimas“. Paslaugos teikiamos centre Kretingos bendruomeninių šeimos namų koordinatorės Daivos Manukian žodžiais, jų paslaugos pagal poreikį teikiamos visiems kretingiškiams – pradedant nuo 7-erių metų amžiaus ir ligi tol, juokavo ji, kol žmogus pats paeina: „Nes į namus pas klientus mūsų darbuotojai nevaikšto, – užsiėmimai vyksta Šv. Antano dienos centre.“ Už veiklas atsakinga šio centro vadovė Margarita Lizdenytė. Tačiau, susidarius daugiau kaip 5 asmenų grupei, projekto vykdytojai vyksta į kaimų ar miestelių centrus, – jau pabuvota Salantuose, Darbėnuose, Baubliuose, Jokūbave, o šiemet užsiėmimai rengiami Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre. Projekto veiklomis siekiama padėti šeimoms įvairiose situacijose: vyksta pozityvios tėvystės mokymai, ugdomi šeimos įgūdžiai ir teikiamos sociolkultūrinės, mediacijos paslaugos, taip pat – psichosocialinė pagalba. D. Manukian sakė, kad dauguma asmenų į užsiėmimus, ypač – dailės terapijos, pozityvios tėvystės ar individualias konsultacijas ateina susižinoję patys, kitus nukreipia Socialinių paslaugų centro ar seniūnijų socialiniai darbuotojai. Socialinės rizikos šeimos ar socialinių įgūdžių stokojantys asmenys gauna paslaugų paketą ir iš Socialinių paslaugų centro, bet, jei reikia pastiprinimo, dar – ir nemokamų paslaugų pagal šį projektą. Pagalba, ištikus krizėms „Apie nemokamas paslaugas informuojame seniūnijas, mokyklas, darželius“, – užtikrino D. Manukian. Itin populiarūs yra pozityvios tėvystės mokymai, kurie vedami 2 grupėms atskirai: tėvams, auginantiems mažamečius vaikus ir tėvams, auginantiems paauglius. „Mažiesiems vaikams didžiausia šio laikmečio problema – tėvų dėmesio stoka. Nustatyta, kad tėvai vidutiniškai per dieną vaikams teskiria vos 7–10 min. Mūsų specialistai moko, kaip apgaubti vaiką šiluma, kaip ir kada pildyti jo norus. O paauglių tėvai susiduria su ribų nustatymo, tarpusavio susikalbėjimo, supratimo problemomis“, – tikino projekto koordinatorė. Psichosocialinė ir individuali psichologinė pagalba teikiama tėvams, o, esant poreikiui, ir vaikams, susidūrusiems su krizine situacija šeimoje – skyrybų, darbo praradimo, netekčių atvejais, arba asmeninėmis problemomis. Mediacijos, arba teisinio tarpininkavimo, paslaugas gauna besiskiriantys asmenys, nesutariantys dėl vaikų priežiūros, turto dalybų, taip pat – įvairių šeimoje iškilusių konfliktų. „Nemokamos 4 val. mediatoriaus paslaugos yra teikiamos pagal įstatymą visiems asmenims, o mes nemokamai suteikiame 30 val.“, – akcentavo D. Manukian.
GAISRAI
Vakar, apie 10 val., šiukšlių konteineris degė Rotušės aikštėje, ties elektros transformatorine. Gesinti degančių šiukšlių žaibiškai atvažiavę ugniagesiai ugnį, kuri grėsė aplinkiniams pastatams, numalšino per keletą minučių. Šiukšlių konteineriais naudojasi kelių Rotušės aikštės daugiabučių gyventojai. Kai kurie jų savo namus šildo kietuoju kuru, o pelenus išpila į konteinerius.
„P. n.“ informacija
Palangos miete, Darbėnų kelio ir Ligoninės gatvės sankryžoje, vasario 3 d. apie 12.29 val. susidūrė du automobiliai. Per avariją buvo sužalota moteris. Susidūrė „BMW 320“ ir „Hyundai Tuscon“ automobiliai, prispaustų žmonių nebuvo. Traumuotą „Hyundai Tuscon“ keleivę medikai išvežė į gydymo įstaigą. Abiejų automobilių akumuliatoriai saugumo sumetimais buvo atjungti.
„P. n.“ informacija
Žemdirbiai merui išdėstė problemas
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ištesėjo „Žaliųjų kryžių“ protesto akcijos metu žemdirbiams duotą pažadą – nemažą būrį jų vakar pasikvietė į Savivaldybę, išklausė problemas ir atsakė į klausimus. Dėl nepalankių vietovių – pas ministrą Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus išvardino didžiausias nuoskaudas. Viena jų – rajonas niekaip neįsiterpia tarp nepalankių ūkininkauti vietovių, ir dėl to žemdirbiai negauna papildomos paramos už hektarą, o tai būtų didelė paspirtis, juolab kad išmokos mažos. A. Kalnius dėl šios problemos teigė suorganizuosiąs, o ir pats mielai dalyvausiąs susitikime su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. „Kada pasakysite, pažadu mikroautobusą ir šešias vietas jums“, – sakė jis. Anot A. Stonkaus, vienintelis Darbėnų miestelis rajone turi aplinkkelį, tačiau, atvažiavus nuo Salantų pusės, nėra rodyklių, rodančių kryptis – nežinia, ar suki į Vaineikius, ar į Šukę. Be to, aplinkkelis yra labai prastos būklės, nenugreideriuotas, duobėtas, ypač tai juntama važiuojant sunkia žemės ūkio technika. A. Stonkaus nuomone, dabar, kai nėra žiemos, kai orai pusiau sausi, būtų geras metas tuos kelius palyginti. Meras teigė žvyruotų kelių būkle domėjęsis – daugelis jų nusidėvėję taip, kad grandyti nebeįmanoma, būtina „maitinti“ žvyru, tačiau iškart visame rajone to nepadarys. Darbai būna sudėlioti pagal grafiką. Ir ne Savivaldybės administracija nusprendžia, kuriuos taisyti pirmiau – atsižvelgiama į su gyventojais pasitarusių seniūnaičių bei seniūnų siūlymus. Rajone siekiama kuo daugiau kelių išasfaltuoti. A. Stonkus kėlė ir alksnių bei karklų prižėlusių kanalų ties vieškeliais problemą. Važiuojamąją dalį užgulusios šakos, sakė, trukdo vairuotojų matomumui. Susitikime su žemdirbiais dalyvavęs vicemeras Dangiras Samalius teigė šią problemą perduosiąs svarstyti rajono Saugaus eismo komisijai.
Dėl vėliavos iškėlimo
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai viena iš trijų valstybinių švenčių, per kurią prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat gyvenamųjų namų nuo 7 iki 22 val. turi būti iškeltos valstybinės vėliavos. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai savivaldybės teritorijoje prevenciškai tikrins, ar daugiabučių ir individualių namų gyventojai iškėlė vėliavą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 str. yra numatyta atsakomybė už Lietuvos valstybės vėliavos nustatytos iškėlimo tvarkos pažeidimus: užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų (pažeidus antrą kartą nuo 12 iki 16 eurų) ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų (pažeidus antrą kartą – nuo 16 iki 30 eurų).
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
|
|
