|
(1427) 2020-02-04Kaniava nepasirašo koalicijos sutarties
Sausio 30 dieną Kretingos rajono savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos nariai pasirašė atnaujintą koalicijos, kuriai priklauso 18 (iš 25) tarybos narių, sutartį. Ant atnaujintos sutarties nėra vienintelio Stasio Kaniavos parašo. „Valstiečių“ frakcijai priklausantis politikas atsisako pasirašyti sutartį neaiškindamas kodėl ir iš frakcijos nesitraukia. Jei S. Kaniava nepasirašys sutarties ir nepaliks frakcijos, frakcija turės palikti valdančiąją daugumą, kuri sumažėtų iki 14 narių. „Pajūrio naujienoms“ S. Kaniava neatsiliepė nė vienu iš dviejų redakcijai žinomų jo mobilaus ryšio numerių. Salantiškis S. Kaniava į Savivaldybės tarybą buvo išrinktas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kretingos skyriaus kandidatų sąrašu. Tiek jis, tiek kitas frakcijos narys Konstantinas Skierus šiai politinei partijai nepriklauso. Frakcijai vadovauja LVŽS Kretingos skyriaus pirmininkė Dalia Martišauskienė, frakcijos ir partijos narė yra Vitalija Valančiutė, gyvenanti Salantuose, kaip ir S. Kaniava. „Mes trys (D. Martišauskienė, K. Skierus, V. Valančiutė, – aut. past.) pasirašėme koalicijos sutartį, jis (S. Kaniava, – aut. past.) dalyvavo ir valdančiosios daugumos, ir frakcijos posėdžiuose, bet klausiamas, kodėl nepasirašo sutarties – neatsako, tyli“, – aiškino D. Martišauskienė. V. Valančiutei S. Kaniava prasitaręs, kad nesijaučia esąs daugumoje. „Kol kas niekaip nevertiname jo elgesio, gal žmogui reikia pagalvoti“, – sakė D. Martišauskienė, akcentavusi, kad frakcijos dauguma savo valią išreiškė ir lieka valdančiojoje daugumoje. S. Kaniava laiko pasirašyti sutartį turi iki valdančiosios daugumos susirinkimo, kuris numatytas vasario 15 dieną. Vasario 20 d. šaukiamas Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus svarstomas ir tvirtinimas Savivaldybės 2020 metų biudžetas. „Žalieji“ turės nuspręsti dėl S. Kaniavos buvimo frakcijoje: jeigu S. Kaniava lieka frakcijoje ir nepasirašo koalicijos sutarties, frakcija turėtų trauktis iš valdančiosios daugumos. Negali frakcija būti daugumoje be vieno savo nario“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.
Salantiškiai galimai sulauks automobilių aikštelės
Prie Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro, ligoninės ir Dienos veiklos centro Salantų padalinio planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Patvirtino sąrašą Sausio pabaigoje įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje taryba sudarė objektų, kurių darbai finansuojami iš 2020 m. LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų ir 2020 m. Savivaldybės biudžeto lėšų, sąrašą. Jame įrašyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę prie Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC). „Automobilių stovėjimo aikštelė tarnautų Salantų PSPC, ligoninės pacientams ir Dienos veiklos centro lankytojams, darbuotojams“, – įvardijo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis. Planuojama įrengti asfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje bus numatytos vietos neįgaliesiems, išspręstas lietaus nuotekų nuvedimas. Kiti būtini darbai paaiškės parengus projektą. „Savivaldybės administracija artimiausiu metu vykdys viešųjų pirkimų procedūras automobilių stovėjimo aikštelės projektavimo paslaugų ir statybos darbų rangovui parinkti“, – artimiausius darbus įvardijo P. Černeckis. Aikštelei įrengti planuojama panaudoti Savivaldybės biudžeto lėšas, preliminari vertė – apie 20 tūkst. Eur. „Tikslus lėšų poreikis paaiškės įvykdžius viešuosius pirkimus ir parinkus rangovą“, – patikslino P. Černeckis. Stato, kur papuola „Šiuo metu prie įstaigų esančioje aikštelėje telpa 7 automobiliai. Transporto priemonės statomos, kur papuola. Gyventojai piktinasi dėl nuolat užstatomų įvažiavimų į kiemus, apgadinamų tvorų, išvažinėtos vejos. Įvyksta daug smulkių avarijų, kurių metu subraižomos mašinos, nulaužiami veidrodėliai, įlenkiamas automobilio kėbulas. Daug sunkumų kyla įvažiuoti ar išvažiuoti greitosios pagalbos automobiliui, kitam specialiam ir aptarnaujančiam transportui, pavyzdžiui, šiukšliavežėms, tyrimų laboratorijos atstovams, ligoninės maisto tiekėjams ir kitiems, jie turi ieškoti įvažiavimus-išvažiavimus užstačiusių automobilių savininkų“, – problemų sprendimo būtinybę įvardijo P. Černeckis. Problemos iškyla ir tam tikromis konkrečiomis dienomis. Pirmadieniais ir trečiadieniais PSPC laboratorijoje imami kraujo tyrimai, pacientų srautas šiomis dienomis padidėja. Antradieniais ir penktadieniais Salantų mieste veikia turgus, todėl tomis dienomis aplinkinių kaimų gyventojai tuo pačiu apsilanko ir pas šeimos gydytojus, aplanko ligoninėje gulinčius artimuosius. Salantų PSPC duomenimis, vidutiniškai per dieną pas gydytojus, atlikti tyrimų, susileisti vaistų, aplankyti ligoninėje gulinčių artimųjų atvyksta apie 130 žmonių. Dienos veiklos centro Salantų padalinyje teikiamos dienos socialinės globos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos suaugusiems neįgaliems žmonėms. Dėl automobilių statymo kyla problemos ne tik padalinio darbuotojams, bet ir neįgaliųjų artimiesiems. „Ši problema aktuali kelerius metus. Visos įstaigos praėjusiais metais kreipėsi raštu į Savivaldybės merą, tarybą, Kaimo reikalų komitetą, administracijos direktorių dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo“, – teigė P. Černeckis.
Programoms pritarė, bet pastabų dar bus
Kretingos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas vakar vieningai pritarė biudžeto asignavimams pagal visas dvylika programų. Tačiau komiteto pirmininkas Juozas Mažeika dėl kai kurių programų, pavyzdžiui, Švietimo, sakė dar turėsiąs kai kurių pastabų Biudžeto ir ekonomikos komitete, kurio narys taip pat yra. O šiame posėdyje labiau domėjosi valstybės investicijomis, būgštavo, kad po ilgai trukusio sklandaus laikotarpio iš Valstybės investicijų programos (VIP) Kretingos rajono savivaldybė ateityje gali nebegauti lėšų. „Renovuotinų objektų rajone yra, ir ne vienas, į VIP duris turim belstis kasmet. Labai sunku būna į šią programą patekti, bet labai lengva iš ten išeiti“, – neabejojo J. Mažeika. Jo manymu, šiemet situaciją švelnina tai, kad Kretingos rajone ir taip yra rūpesčių keliančių neužbaigtų didelių objektų, tokių, kaip Salantų gimnazija arba Sporto kompleksas Kretingoje. „Tad tas mano nerimas dėl VIP lėšų labiau nukreiptas į ateitį“, – „Pajūrio naujienoms“ paaiškino komiteto pirmininkas. Jo žodžiais, teikiant paraiškas privalu nurodyti Savivaldybės prisidėjimo dalį, pagal naujus kriterijus – mažiausiai 30 proc. Savivaldybės tarpusavyje konkuruoja, pajėgesnės savo procentinę dalį pasididina. Dar J. Mažeika gilinosi į Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas, tragedija vadino situaciją, jei jos, kaip buvo žadėta, bus sumažintos daugiau kaip 27 proc. „Vertinant valstybės mastu, mūsų rajono keliai ir gatvės dėvisi greičiau negu spėjam į juos investuoti“, – apgailestavo jis. Tačiau administracijos direktorė Jolanta Girdvainė patikino jau gavusi raštą, garantuojantį, kad lėšos keliams nebus sumažintos, o bus net didesnės negu pernai. „Gaila, kad taip stringa darbai Sporto komplekse. Jei ne ši situacija, pačiai Savivaldybei atsirastų galimybė investuoti į kelių ir šaligatvių infrastruktūrą“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė komiteto pirmininkas. J. Mažeika pasidžiaugė, kad Savivaldybės administracija sutiko lėšomis prisidėti Kretingos ligoninei įsigyjant naują medicinos įrangą. „Negalim nuo kitų gydymo įstaigų atsilikti, juolab kad Sveikatos ministerija kelia visokius kriterijus, grasina ligoninės skyrius uždaryti, kai šalia yra Klaipėda su didelėmis savo ligoninėmis“, – kalbėjo J. Mažeika. Anot jo, Savivaldybė žada investuoti apie 125 tūkst. Eur, savo dalį prisidės ir pati ligoninė. Iš šios sumos bus pradėtos renovuoti ir tyrimų laboratorijos patalpos. Atnaujintoje ir įranga aprūpintoje modernioje laboratorijoje pacientams bus teikiama daugiau paslaugų, iš to ligoninė galės dar ir užsidirbti. Komiteto pirmininkas posėdyje užsiminė apie priblėsusią Kretingos savivaldybes visuomenės sveikatos biuro veiklą. Direktorei išėjus motinystės atostogų neatsirado žmogaus, galinčio ją pavaduoti, pernai veiklai skirtos lėšos liko neįsisavintos. Tačiau dabar direktorės pareigas einanti specialistė paskirta, viliamasi, kad biurui deleguojamos programos toliau bus vykdomos sėkmingai.
Kartenos miestelio švenčių skyrybos
Tris pastarąsias vasaras, kooperavus Kartenos miestelio bendruomenės ir Salantų regioninio parko pastangas bei lėšas, prie piliakalnio būdavo rengiama galinga šventė „Kuršių genties vartus pravėrus“. Tačiau šią vasarą, karteniškiams panorėjus atsiskirti ir grįžti prie tradicinės bendruomenės šventės, iš rajono biudžeto abiems rengėjams teks atseikėti nors ir nedideles, bet atskiras sumas. Didžioji našta – verslininkams Kiekviena kaimo bendruomenė įprastai kas vasarą rengia savo tradicines šventes, ir jas, skirdama maždaug po 1 tūkst. Eur, paremia Kretingos rajono savivaldybė. Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės žodžiais, pastaraisiais metais bendruomenių šventėms iš viso tebuvo skiriama nuo 12 iki 19 tūkst. Eur. Tad didžioji švenčių našta gula ant jų organizatorių bei rėmėjų pečių. Prie Kartenos piliakalnio pernai net 2 dienas vykusi šventė „Kuršių genties vartus pravėrus“ su baltų rekonstrukcijos klubais, riterių kautynėmis, ugnies fiesta ir populiaraus atlikėjo Sauliaus Prūsaičio koncertu pritraukė minias žiūrovų ne vien iš Kartenos, Kretingos rajono, bet ir visos Žemaitijos. Pagrindinio šios šventės organizatoriaus Salantų regioninio parko vadovo Modesto Šečkaus žodžiais, labiausiai remdavę verslo žmonės, šiek tiek prisidėjo savo lėšomis, o iš Savivaldybės jie tesulaukdavę minimalios paramos. Pernai Savivaldybė tam skyrė 1,8 tūkst. Eur, užpernai – 2 tūkst. 450 Eur, nors pernykštė šventė jiems kainavusi 25 tūkst. Eur. Prieš trejus metus prie festivalio organizavimo prisidėjo ir viešoji įstaiga „Ceklio kuršiai“, tačiau jos vadovas Aurimas Rapalis tvirtino jau pernai nuo jo visiškai atsiribojęs: „Pirmus metus labai aktyviai dalyvavome, antrus metus išvykau į „Misiją – Sibiras“, o trečiąkart mūsų keliai dėl tam tikrų aplinkybių visiškai išsiskyrė.“
Kretingos krašto sidabriniai balsai
Šeštadienį Kretingos rajono kultūros centre įvyko Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamo respublikinio vokalinių ansamblių ir solistų konkurso „Sidabriniai balsai“ pirmasis turas. Kaip sakė rajono Kultūros centro vadovas Pranas Razmus, nors ir tarp vietinių kultūros darbuotojų yra dalyvius gebančių vertinti profesionaliai, šiuokart buvo nuspręsta komisiją atnaujinti, pasikviečiant nešališką pirmininką – Stasio Vainiūno meno mokyklos mokytoją, Palangos kamerinio choro vadovą Edmundą Jucevičių. Iš 13-os Kretingos rajono saviveiklos kolektyvų komisija, kurioje taip pat dirbo Kretingos rajono kultūros centro Meno skyriaus vedėja etnokultūros specialistė Diana Brazdeikienė bei vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Kitep“ vadovė Vitalija Valeikienė, nugalėtojais pripažino 6, tarp jų – Kretingos rajono kultūros centro mišrųjį vokalinį ansamblį (vadovė Kristina Rimienė), Vydmantų skyriaus moterų ansamblį (vadovė Jolanta Japertienė), Jokūbavo vokalinį moterų ansamblį (vadovė Rita Valiukienė), Kartenos vokalinį ansamblį (vadovė Jūratė Norkuvienė), Laukžemės skyriaus solistą Gedeminą Jepšą (vadovas Alvydas Višinskas) ir Salantų trio (vadovas Irmantas Norkus). „Praėjusiais metais sidabriniai balsai skambėjo Salantuose, o šiemet pačioje Kretingoje, mūsų Kultūros centre. Šis sumanymas pasiteisino: kadangi salė – didelė, susirinko daug žiūrovų, be to, vieni kitų pasirodymus turėjo galimybę stebėti patys konkurso dalyviai“, – sakė P. Razmus, pasidžiaugęs vis augančiu muzikiniu jų lygiu. Rajoninis konkursas – tramplinas į antrąjį etapą, kuriame kretingiškiai kovą–gegužę dalyvaus Klaipėdoje, o trečiasis turas planuojamas Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Daugelis į antrąjį etapą neatrinktų konkurso dalyvių ruošiasi į Šilalę, dalyvaus čia organizuojamame tradiciniame Lietuvos vokalinių ansamblių festivalyje „Šilų aidai“.
Dešimt metų renovacijos nemačiusios Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus patalpos atgijo, jo vedėjai Jovitai Rimkuvienei sugalvojus, kad reikėtų atnaujinti vieną sienų. „Pagalvojau, kiek galiu tą sieną puošti įvairiais dirbiniais. Norėjosi kažko jaunatviško, kadangi nemažai bendrauju su jaunimu. Sūnus pasakė, kad pagelbėti galbūt galėtų gražiai piešiantis kūlupėniškis Egidijus Jonušas. Nusprendžiau jam pasiūlyti atnaujinti mūsų patalpas, ir jis sutiko“, – džiaugėsi vedėja. Vieną sienų jau puošia jaunuolio skurtas didžiulis piešinys „Feniksas“. Šiaurės Airijoje gyvenančiam kūlupėniškiui tatuiruočių meistrui Egidijui anksčiau taip pat buvo kilusi mintis ką nors nupiešti ant kultūros skyriaus patalpų sienos, todėl J. Rimkuvienei pasiūlius tai padaryti, idėja jam buvo priimtina. „Vedėja išsakė mintį, kad jai norėtųsi juodais dažais išpiešto smuiko rakto. Tačiau man tai pasirodė kiek per paprasta, todėl pasidalijau savo mintimis, kurios susijusios su įvykusiu renginiu „Mano svajonė turi sparnus“, – prisiminė E. Jonušas, pridūręs, kad negalėtų tiksliai įvardinti, koks paukštis ten yra pavaizduotas – ar feniksas, ar erelis, nes jis kilo jo vaizduotėje. Jaunuolis nenutolo ir nuo muzikos rakto idėjos, nes, jo manymu, kultūros skyriuje jis turi didelę reikšmę: „Čia vyksta daug renginių, susijusių su muzika. „Mano svajonė turi sparnus“ – vienas renginių, kuris asocijuojasi su laisve, o smuiko raktas – tai muzika. Tie, kurie apsilanko kultūros skyriuje, tegul pajaučia tą laisvę klausydamiesi muzikos arba patys muzikuodami.“ Anksčiau tatuiruočių meistrui nėra tekę dirbti su purškiamais dažais, jam iššūkiu taip pat tapo ir piešinio apimtis. „Tai buvo labai sudėtingas darbas. Nemokėjau elgtis su purškiamais dažais, tačiau man patinka iššūkiai, todėl susiėmiau, pasitikėjau savo jėgomis ir nupiešiau“, – patirtimi dalijosi E. Jonušas. Praėjusią savaitę užbaigtą piešinį sukurti iš Šiaurės Airijos kuriam laikui grįžęs jaunuolis truko 3 mėnesius. „Ne vieną kartą buvau praradęs motyvaciją, kildavo minčių tiesiog uždažyti tą sieną baltai ir nieko nebepiešti, tačiau, padaręs savaitės ar dviejų pertrauką, vėl kibdavau į darbus“, – kalbėjo E. Jonušas. Įprastai tatuiruočių meistras mechaniniu pieštuku kuria 10 cm x 15 cm dydžio realistinius piešinius. Piešinį Kūlupėnų skyriuje jaunuolis sukūrė neatlygintinai. „Darbas buvo įtemptas, daug ko nepavykdavo padaryti taip, kaip įsivaizduodavau“, – sunkumus piešiant ant sienos įvardijo E. Jonušas.
„P. n.“ informacija
Policijos komisariato ataskaita – ir džiugina, ir liūdina
Kretingos rajono policijos komisariatas visuomenei pristatė savo praėjusių, 2019-ųjų, metų veiklą. Buvo pasidžiaugta pasiektais rezultatais, taip pat atskleistos tendencijas, kurias reikėtų gerinti. Komisariato veiklos pristatyme dalyvavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas, rajono komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, seniūnai, Savivaldybės, komisariato ir visuomenės atstovai. Žūčių neišvengta Rajone 2019 metais iš viso užregistruota 5 tūkst. 213 pranešimų apie įvykius, 24 pranešimais daugiau negu 2018 metais. Daugiausia – 532 – įvykių užfiksuota rugpjūčio mėnesį, dažniausiai jie įvykdavo šeštadieniais, iš viso per praėjusius metus – 978. Užregistruoti įvykiai pagal pavojaus lygį skirstomi į A, B, C kategorijas. C kategorijos įvykių užfiksuota 4 tūkst. 124, B – 1 tūkst. 30, A – 59. Praėjusiais metais įskaitinių eismo įvykių – 30, tai yra 5 mažiau negu 2018 m. Per juos sužeisti 33 žmonės, žuvo – 3. „Pastebima mažėjanti įskaitinių įvykių tendencija. Sužeista mažiau žmonių“, – apibendrino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Analizuojant 2019 m. įskaitinius eismo įvykius pastebima, kad daugiausia eismo įvykių įvyko liepos mėn. – 8, sausio mėn. – 6, birželio ir rugsėjo mėn. – po 3. Nustatyta, kad avaringiausios savaitės dienos – trečiadienis ir šeštadienis (po 7 įvykius), antradienis (6 įvykiai), penktadienis (4 įvykiai). Daugiausia eismo įvykių dalyvių nukentėjo tarp 19–20 val. ir tarp 17–18 val. Didžiausia nelaimė rajone įvyko dar praėjusių metų sausio mėnesio pabaigoje, kuomet neblaivus 1963 m. gimęs darbėniškis Marijus Grinevičius, vairavęs automobilį „BMW 330 D“, slidžiame žiemos kelyje pražudė du jaunuolius, gimusius 1993 m. ir 2000 m. Abu jaunuoliai žuvo įvykio vietoje. Nelaimė įvyko kelyje Kretinga–Skuodas, Darbėnų plente, už naujųjų kapinių Darbėnų miestelio link. M. Grinevičius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis neatsargiai, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje stovėjusį medį. Vyro kraujyje buvo rasta 1,37 prom. etilo alkoholio. Taip pat vyras nesiėmė būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti, neatsižvelgė į eismo sąlygas – slidžią kelio dangą, važiavo 130 km/val. greičiu, viršijo tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį – 90 km/val. Teismas darbėniškiui skyrė laisvės atėmimą penkeriems metams. Kita nelaimė įvyko kovo mėnesio viduryje. Kelyje Šiauliai–Palanga, ties posūkiu į Kūlupėnus, susidūrė du automobiliai. „Audi A4“ vairuotojas, gimęs 1950 m., suko Kūlupėnų link ir galimai nepraleido Kretingos link važiavusios „Audi A8“, kurią vairavo 1990 m. gimęs vyras. Per avariją žuvo 1945 m. gimusi „Audi A4“ keleivė, o automobilio vairuotojas, patyręs sunkius sužalojimus, buvo išvežtas į ligoninę. Abu vairuotojai buvo blaivūs. Atlikus įskaitinių eismo įvykių analizę Kretingos rajono keliuose ir kitose vietovėse, nustatyta, kad daugiausia eismo įvykių įvyko kelyje Šiauliai–Palanga – 3 įvykiai (1 žuvo, 3 sužeisti), Padvarių k. – 2 įvykiai (2 žuvo, 2 sužeisti), kelyje Kretinga–Kūlupėnai – 2 įvykiai (3 sužeisti), kelyje Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai – 2 įvykiai (3 sužeisti). 2019 metais nukentėjo ir buvo sužeisti 16 lengvųjų automobilių vairuotojų, 7 keleiviai, iš jų 3 žuvo, sužeisti ir 3 pėstieji, 2 motociklų vairuotojai. Eismo įvykių metu sužaloti 3 vaikai – 1 keleivis, 2 dviračių vairuotojai. Praėjusiais metais avaringiausia Kretingos miesto gatvė buvo Žemaitės al. – 4 įvykiai, per kuriuos sužeisti 4 žmonės, po vieną įskaitinį eismo įvykį užregistruota Šventosios, Vytauto, Klaipėdos, Briedžio, Taikos, J. Pabrėžos gatvėse ir Rotušės a. Pagrindinės įskaitinių eismo įvykių priežastys: saugaus greičio nepasirinkimas, reikalavimo duoti kelią nevykdymas važiuojant per sankryžas, saugaus atstumo nesilaikymas, reikalavimo duoti kelią nevykdymas, keičiant važiavimo kryptį, lenkimo taisyklių pažeidimas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą.
Pagerbė geriausius karatekas
Palangos koncertų salėje įvyko stipriausios Lietuvoje karatė mokyklos „Shodan“ geriausių 2019 m. sportininkų pagerbimo vakaras. Renginį vedė žinomas muzikos atlikėjas Vidas Bareikis, kuris yra taip pat šios sporto šakos atstovas. Šventė prasidėjo nuo 2019 m. sezono apžvalgos filmuko, kuriuo karatekos prisiminė vasaros stovyklą, varžybas ir įspūdingiausius metų pasiekimus. Renginyje dalyvavo ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius, kuris padėjo apdovanoti geriausius sportininkus. Kretingos sportininkams taip pat buvo įteiktas ne vienas apdovanojimas. Vaikų amžiaus grupėje IX v. užėmė Tadas Vainutis, X v. – Domantas Viskontas ir Juozas Jonkus. Mergaičių grupėje VI v. atiteko Emilijai Česnakaitei, VII v. – Viltei Drungilaitei, VIII v. – Emilijai Gerasimenko ir Austėjai Beniušytei. Jaunučių amžiaus grupėje VII v. skirta Augustui Pociui, o X v. pasidalino Gabrielius Skėrys, Rokas Arlickas, Klaidas Andriukaitis ir Vilius Pinikas. Merginų grupėje III v. atiteko Gretai Intaitei, IV v. – Živilei Bružaitei, VI v. – Erikai Petrikaitei ir X v. – Kornelijai Česnakaitei. Suaugusiųjų ir jaunių amžiaus grupėje tarp vaikinų II v. užėmė Europos jaunimo čempionato bronzos laimėtojas Matas Jonauskas, VIII v. – Gvidas Petrauskas, merginų grupėje ta pati vieta atiteko Ernestai Meškytei, X v. – Laurai Pikturnaitei ir Laurai Žvaginytei.
„P. n.“ informacija
Praėjusį savaitgalį du rimti iššūkiai laukė Arimanto Mikaločiaus treniruojamo ir Regionų krepšinio lygoje žaidžiančio „Kretingos“ krepšinio klubo: susitikime namuose kretingiškiai priėmė absoliutų lygos lyderį Vilkaviškio „Perlas“, o šeštadienį išvykoje nugalėjo II vietoje iki tol žengusį Kauno „Atletą“. Pastaroji pergalė leido nutraukti užsitęsusią trijų pralaimėjimų seriją. Per 23 turus 13-a pergalių pasiekę „Kretingos“ krepšininkai su „Biržų“ komanda dalijasi VI–VII vietomis turnyro lentelėje. Sausio 31 d. „Kretingos” komanda namų aikštėje 88:95 (19:27; 15:27; 28:25; 26:16) pralaimėjo prieš Vilkaviškio „Perlą“ (19 pergalių, 3 pralaimėjimai). Lygos lyderiai sėkmingiau pradėjo rungtynes, o kretingiškiai varžovams neprilygo nei puolimu, nei gynyba, ir po dviejų kėlinių jau atsiliko 20 taškų skirtumu (20 min. 34:54). Įpusėjus trečiajam ketvirčiui svečiai sugebėjo sukrauti ir didžiausią susitikime 24 taškų persvarą (25 min.41:65), bet tada kretingiškiai 3 minučių kėlinio dalį laimėjo rezultatu 17:3 ir po Roko Šimkevičiaus tritaškio sumažino skirtumą iki 10 taškų (28 min. 58:68). Ketvirtą kėlinį „Kretingos“ komanda, audringai palaikoma savo sirgalių, sukaupė paskutines jėgas lemiamam šturmui ir dėl puikios gynybos, pataikę net penkis tritaškius, likus 39 sek. sušvelnino skirtumą iki 5 taškų (88:93), bet tada varžovai sumetė baudas, o paskutinė šeimininkų ataka baigėsi klaida ir teko pripažinti varžovų pranašumą. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Rytis Zabita (8/12 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 22 naud. balai) – 20, Domininkas Matutis (6 atk. kamuoliai, 6 rez. perd., 4 per. kamuoliai, 7 išprov. pražangos) ir Kornelijus Stonkus (5 rez. perdavimai) – po 14, Rokas Šimkevičius – 12, Rokas Nikitinas (18 naud. balų) – 10, Tadas Maželis (5 atk. kamuoliai, 4 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai) – 8, Edgaras Danys – 7, Tadas Budrys (6 min. 4 atk. kamuoliai) – 3, Mantas Aukselis ir Linas Jonuška. Vasario 1 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 71:67 (20:16; 11:18; 22:18; 18:15) palaužė Kauno „Atleto“ (17 pergalių, 6 pralaimėjimų) komandos pasipriešinimą. Šeimininkai taškus rinko greitomis atakomis ir nuo baudų metimų linijos, o įpusėjus pirmam kėliniui jie įgijo 7 taškų persvarą (5 min. 6:13). Iki kėlinio pabaigos jau „Kretingos“ komanda išsiveržė į priekį – 20:16. Antras kėlinys klostėsi permainingai, bet jo pabaigoje jau Kauno „Atletui“ pavyko įgyti 3 taškų persvarą (20 min. 31:34).
Tvarkiečiai pakeliui į naują partiją
Praėjusį penktadienį Jurbarke partijos Tvarka ir teisingumas skyrių pirmininkai, tarp jų ir Kretingos skyriaus pirmininkė Jolita Vaickienė įgaliojo partijos pirmininką Remigijų Žemaitaitį, jo pavaduotoją Kęstutį Bartkevičių derėtis dėl partijos pozicijų jungtuvėse su Artūro Zuoko vadovaujama Laisvės ir teisingumo partija ir Artūro Paulausko vadovaujamu politiniu judėjimu. Trijų šalies politinių jėgų jungtuvės turėtų įvykti šių metų gegužės pradžioje šaukiamame kongrese. Naujos politinės partijos pavadinimas „Laisvė ir teisingumas“, šūkis – „Vienas už visus, visi už Lietuvą“. Partija turi pavadinimo trumpinį „LT“, taip atspindės visa, kas pagaminta Lietuvoje. Seimo rinkimuose nauja politinė partija taikosi į centro dešinės politinių pažiūrų rinkėjus. Partija Tvarka ir teisingumas šiandieną turi apie 11 tūkst., A. Zuoko „Laisvės ir teisingumo“ partija – apie 5 tūkst., su A. Paulausku siejamas politinis judėjimas – apie 500 narių. Partijos Tvarka ir teisingumas Kretingos skyriaus sąraše yra apie 150 narių. „Sąrašą tiksliname, nes yra išvykusių“, – teigė J. Vaickienė, akcentavusi, kad, norėdamas išstoti iš partijos, jos narys pats turi pateikti skyriui prašymą dėl išstojimo arba jį atsiųsti per elektroninius valdžios vartus.
„P. n.“ informacija
|