|
|
|
(1424) 2020-01-24Stoja Sporto komplekso statyba
Kretingos Sporto ir sveikatingumo kompleksą statanti bendrovė „LitCon“ raštu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę dėl dvišalio „LitCon“ ir Savivaldybės susitarimo nutraukti statybos darbus šiame objekte. Bendrovė „LitCon“ pagal su Kretingos rajono savivaldybe 2015 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytą sutartį Kretingos Sporto ir sveikatingumo kompleksą įsipareigojo pastatyti iki 2021 m. rudens už 6 mln. 261 tūkst. eurų. Darbų yra likę už 886 tūkst. eurų. Savivaldybės valdžia buvo nusiteikusi, kad „LitCon“ komplekso statybą užbaigs šiais metais. Deja, prasidėjus 2020-iesiems, darbai šiame objekte sustojo. Šią savaitę į Kretingą buvo atvykęs bendrovės „LitCon“ vadovas Danas Pauža. „Neturime pajėgumų“, – Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjos Rimos Lukauskienės teigimu, taip „LitCon“ vadovas Savivaldybės valdžiai, specialistams paaiškino, kodėl bendrovė nebedirba statyboje. „Iš Savivaldybės pusės jokio stabdymo nėra, nors 2020 metų Savivaldybės biudžetas dar nepatvirtintas, sausio mėnesį atliktiems darbams apmokėti yra skiriama viena dvyliktoji metinės išlaidų sumos“, – meras Antanas Kalnius akcentavo, kad Savivaldybė spaus rangovą statybą užbaigti pagal šių metų statybos darbų grafiką. R. Lukauskienės tvirtinimu, dauguma likusių darbų yra apdailos darbai. „Plytelėmis turi iškloti baseiną, sumontuoti jo lubas, įrengti pirtis, sustatyti duris, ištaisyti broką, kaip antai, pakeisti prie įėjimo suskilinėjusias plyteles ir kitą“, – aiškino jinai.
Prezidentas „pasodino“ obelį Darbėnų litvakams atminti
Praėjusią savaitę viešėdamas Žemaitijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda aplankė Žemaitijos nacionalinį parką Plateliuose ir jame įkurtame Litvakų atminimo sode „pasodino“ obelį, skirtą Darbėnų prieškario žydų bendruomenei ir iš jos kilusiam Izraelio valstybės kūrėjui Davidui Volfsonui atminti. Prezidentas – „sodininkas“ Pasak plungiškio Eugenijaus Bunkos, atstovaujančio Jakovo Bunkos vardo labdaros paramos fondui, Prezidentas įvykdė savo įsipareigojimą. Dar 2016-aisiais, nebūdamas šalies prezidentu, G. Nausėda lankėsi Litvakų atminimo sode. „Tuomet papasakojau jam apie fondo idėją sukurti Litvakų atminimo sodą, sakiau, kad fondas neturi pinigų įamžinti visas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje ligi karo gyvavusias 234 Lietuvos žydų bendruomenes. Jis buvo sužavėtas fondo idėja, – tada jam ir kilo sumanymas pagerbti Darbėnų žydų bendruomenę ir D. Volfsoną. Darbėnų apylinkės Prezidentui nėra svetimos – tai jo motinos tėviškė su jai priklausiusiu Lazdininkų malūnu“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo E. Bunka. Tuomet G. Nausėda ir pasakė, kad norėtų „pasodinti“ obelį – kalvis ją sukūrė, o dabar atvykęs „pasodino“. Metalinių obelų autorius – tautodailininkas kalvis Artūras Platakis iš Plungės rajono Jogaudų kaimo. E. Bunkos žodžiais, per 4-erius metus Litvakų atminimo sode jau įrengtos 53 obelys, – įamžinta penktadalis bendruomenių. Neužilgo „sodininku“ taps ir Palangos miesto savivaldybė, užsakiusi iškalti obelį savajai žydų bendruomenei atminti. Paskatino darbėniškių išlygos Prie to, kad Litvakų atminimo sode atsirado Prezidento G. Nausėdos obelis, o ir įkurtas sodas, E. Bunka pusiau rimtai, pusiau juokais pastebėjo, kad čia nagus prikišo patys darbėniškiai. „Kai mūsų fondas norėjo Darbėnuose pastatyti atminimo ženklą D. Volfsonui, darbėniškiai iškėlė nemažai sąlygų. Tuomet ir kilo sumanymas į vieną konkrečią vietą surinkti ir įamžinti visų garsių litvakų atminimą. Ilgainiui sodas tapo ne tik pavienių istorinių asmenybių, bet ir visų Lietuvos bendruomenių atminimo įamžinimo vieta“, – apie Atminimo sodo atsiradimą kalbėjo jo sumanytojas E. Bunka. Litvakų atminimo sodas kuriamas 12 a plote. E. Bunkos žodžiais, 2014-aisiais mirusio jo tėvo Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke įsigytoje žemėje planuoja pastatyti žydų etnografinę sodybą.
Ar naudojatės visuomeniniu transportu Kretingoje?
Prieš metus ir anksčiau vykę svarstymai likviduoti, reorganizuoti VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokyklą, ruošiančią automobilių mechanikus, logisto ekspeditorius, virėjus, dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo bei kitų profesijų darbuotojus, buvo pritilę, tačiau neilgam. Šią savaitę į Kretingą atvykęs Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnius Kretingos technologijos ir verslo mokyklos perspektyvą aptarė su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi, siūlydamas šios mokyklos bazėje steigti mokymo visą gyvenimą įstaigą, kurioje žmonės įgytų naujas profesijas, jų kvalifikacijas, gal šioje įstaigoje įvairias žinias gilintų ir senjorai, kaip antai, 3-iojo amžiaus universiteto lankytojai. Kam tokia įstaiga turėtų būti pavaldi – ministerijai ar Savivaldybei, – tebėra neaišku. „Neatmesčiau galimybės, kad tai būtų vienas kažkurios mūsų gimnazijos skyrių“, – tarė meras. A. Kalniaus įsitikinimu, prieš steigiant naują įstaigą svarbu turėti jos viziją, žinoti, ko reikia rajono augimui. Šiais mokslo metais Kretingos technologijos ir verslo mokyklą lanko 221 mokinys. Mokykla turi 67 darbuotojus. Viceministras A. Plikšnius buvo užsukęs ir į mokyklą. „Nieko esminio neaptarėme. Ateinančią savaitę vykstame į pasitarimą Vilniuje dėl suaugusiųjų mokymo“, – teigė VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokyklos direktorė Zita Mockienė. A. Plikšnius tądien lankėsi ir kitose Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėse, jose esančiose profesinio ugdymo mokyklose.
„P. n.“ informacija
Darbėnuose prasidėjo ilgai laukti darbai
Nuo savaitės pradžios prie Darbėnų gimnazijos esančiame stadione ir jo prieigose užvirė darbai: kalami kuoliukai, žymintys, kur nusities iki Vytauto Didžiojo parko vesiantis takas bei bus atsodinta į buvusio dvaro sodybą vedusi liepų alėja, tiesiami kabeliai, jau atvežti apšvietimo stulpų pagrindai. Rangos darbų viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „Tilta“ darbininkai pradėjo įgyvendinti projektą „Darbėnų gyvenvietės kompleksinis atnaujinimas“. Projekto rengimas užtruko „Apie projektą, kuris, padedant Savivaldybei, finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) fondų, sužinojome dar 2016 metais“, – sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Viso projekto, kuris skirtas gyvenvietėms, turinčioms nuo 1 iki 6 tūkst. gyventojų, vertė – 2,4 mln. eurų. Sąlygas atitiko trys gyvenvietės: Darbėnai, Kūlupėnai ir Salantai. Pagal gyventojų skaičių į jį būtų patekę ir Vydmantai, tačiau jie neatitiko vienos sąlygos: Vydmantuose gyventojų daugėja. Bendra Darbėnų projekto su projektavimo darbais vertė – 857 tūkst. 624 eurų, Europos regioninės plėtros fondų lėšos sudaro kiek per 680 tūkst., Savivaldybė pridėjo apie 114 tūkst. eurų. Pasak Darbėnų seniūno, dar 2016 metais kartu su Darbėnų bendruomene ir gimnazija buvo pradėta tartis, kokius darbus norėtųsi už šias lėšas atlikti. 2017 metai prabėgo derinant norus su galimybėmis, 2018 metais Savivaldybė parinko rangovus, kurie rengė projektus: iš pradžių investicinį projektą, o jį patvirtinus, ir techninį projektą. „Pernai vasaros pabaigoje buvo parengtas techninis projektas, tada paskelbti viešieji pirkimai projektą įgyvendinsiančiam rangovui parinkti. Pirmas konkursas neįvyko, nes jo dalyviai pateikė per dideles sumas už darbus. Ir tik praėjusių metų pabaigoje, įvykus antram konkursui, jį laimėjo klaipėdiečių bendrovė „Tilta“. Sausio pradžioje su jais pasirašyta sutartis, ir štai darbininkai jau kibo į darbus. Ir sako: kad tik neužšaltų, nes lietus mums nėra toks jau ir baisus, darbus sustabdytų šalčiai“, – pasakojo A. Poškys.
Jokūbaviškės namuose karaliauja vaškas
Jokūbave gyvenančios 58-erių Vandos Kelpšienės namai išpuošti suktų įvairių dydžių ir formų žvakių kompozicijomis, o nuo jų sklindantis malonus vaško kvapas išduoda, kad būtent čia jos ir gimsta, iš čia įvairiomis progomis jos iškeliauja į kitų namus. Antrame namo aukšte įrengtose dirbtuvėse ant stalo guli standartiniai pirktiniai vaško lakštai bei paprastų įrankių dėžė – peilis, žirklės, gremžtukas. Moteris ėmė aštrų peiliuką, juo atrėžė reikiamą lakšto gabalą, į jį įdėjo knatą per visą būsimos žvakės ilgį ir itin kruopščiai ėmė sukti. Taip susukus ir dar papuošus skiaute drobės gimsta nesudėtingas rankų darbo kūrinys – natūrali žvakė. Trumpesnės – 6–8 cm aukščio – žvakės dega maždaug 3–4 val., didesnės, ligi 10 cm – maždaug 7–8 val. Vandos žodžiais, kuo ilgesnis knatas, tuo žvakė dega ilgiau. Ilgiau ir namai kvepia natūraliu bičių produktu. Nuo tirpstančios žvakės vaškas intensyviai nevarva, nes tarp susuktų vaško sluoksnių yra oro. Tokia žvakė papuošia šventinį stalą, sukuria namų jaukumą tamsiais rudens–žiemos vakarais. Drobė ir natūralūs gamtiniai akcentai – šakelės, kankorėžis, smilga, kitokie žolynai – labiausiai ir dera prie natūralaus vaško žvakės. Nors suktos žvakės nėra jokia naujiena, tačiau jų puošybą, moteris tvirtino, susigalvojusi ji pati. Taip pat pati sumanė ir įkypai susukti aukštą ploną žvakę. „Imi lakštą, pjaustai, modeliuoji, suki, kol išeina savitas gaminys“, – sakė žvakių gamintoja. Moteris neslėpė, kad pirmiausiai ji susuko žvakes sau ir savo draugėms, dovanojo jas įvairiomis progomis, kol pernai gruodį atsiliepė į kvietimą dalyvauti Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengtoje kalėdinėje mugėje. „Niekur ligi tol nesiviešinau, bet išdrįsau parodyti savo žvakes platesniam ratui žmonių. Man nebuvo svarbus uždarbis, susirinkau tik tai, ką išleidau medžiagoms. Smagiausia buvo, kad mano rankų šiluma sušildyti darbai patiko žmonėms, svarbu buvo pabendrauti su kitais kūrėjais, užmegzti kontaktus“, – kalbėjo moteris. Prieš dvejus metus pradėti sukti natūralaus vaško žvakes, ją, dirbančią valytoja įmonėje „Babrūnė“, paskatino duktė Aksana, dabar gyvenanti Ispanijoje. „Iš pradžių žvakes ji suko kartu su savo draugu, o išvykdama pamokė mane. Jos draugas perdavė man pavyzdžius. Žvakių ganybos patirties jau turėjau – anksčiau esu dirbusi Dainiaus Petkaus įmonėje Plikuose, kur gaminamos proginės bei įvairios bažnytinės žvakės. Tačiau ten – lietinės žvakės, o manosios – sukamos “, – pasakojo V. Kelpšienė. Ji sakė, kad sukti žvakes jai – ne tik laisvalaikio malonumas, bet ir savotiška terapija. Turinti problemų dėl sąnarių, ji neslėpė, kad jos rankoms gera čiupinėti, minkyti, sukti vašką, kuris yra minkšta, o svarbiausia – natūrali medžiaga,
Ką sėjame anksčiausiai
Šiemet žiema panaši į labai ankstyvą pavasarį, todėl ir žvilgsnis vis dažniau prabėga dangaus skliautu, ir rankos vis dažniau tiesiasi į žemę, norėdamos berti sėklas naujam gyvenimui. Kodėl to nepadarius, kai uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Sėkluva“ vėl siūlo tai, kas geriausia. Prabėgs paskutinės sausio dienos, ir vasarį ateis laikas sėti paprikas. ‚Velvet‘ — naujas hibridas iš Italijos. Jo saulės spalvos vaisiai užauga iki 400 g svorio. Dydžiu mažai atsilieka ‚Twingo‘ ir ‚Kromo‘ vaisiai. Jie irgi geltoni, iki 380 g svorio. Didelius, raudonus ir skanius vaisius nokina ‚Solario‘, ‚Rodrigo‘, ‚Bixio‘ ir ‚Kadmio‘. ‚Arlequin‘ vaisiai irgi raudoni, bet užauga ilgi, rago formos. Sienelių storiu ir skoniu neatsilieka nuo išvardintųjų. ‚Kubista‘ vaisiai mažesni, apie 190 g, tačiau jis yra gražios oranžinės spalvos. Rečiau Lietuvoje auginami baklažanai. Bet vasaros dabar karštos, todėl savo storulius vaisius spėja užauginti hibridas ‚Bonica‘, labiau ištemptus — ‚Classic‘, o ‚Clara‘ — baltus, neįprastus. Jų sėklos irgi sėjamos vasarį. Koks daržas be salierų! Šiemet „Sėkluva“ pataria auginti naują hibridą ‚Torpedo‘. Jei suskubsite pasisėti vasarį, rudenį galėsite nesunkiai rauti jų šakniavaisius, nes šaknys auga apatinėje dalyje. Tokius ir valyti paprasčiau. Baltame viduje nesusiformuoja ertmės. Gal kam patiko ir veislės ‚Monarch‘, ‚Albin‘ ar hibridas ‚Asterix‘? O kokius skanius lapkočius užaugina salieras ‚Kylian‘! Veislės ‚Pikant‘ lapeliai skirti salotoms ir kitiems patiekalams pagardinti. Anksčiausiai sode subręsta braškės. Jas jau laikas sėti, jei norite derliaus sulaukti dar šią vasarą. Veislės ‚Treska‘ uogos stambios, tamsiai raudonos, tvirtos, sultingos ir skanios. Ant ilgų žiedkočių uogas nokina veislė ‚Temptation‘, todėl patraukliai atrodo dėžutėse ir kabamuosiuose vazonuose. Uogos ryškiai raudonos, sultingos, kvapios, gausiai dera visą vasarą ir rudenį. Jei labiau mėgstate žemuoges, rinkitės veisles ‚Red Wonder‘ ar ‚Regina‘, nes jų uogos didelės, labai skanios ir kvapios. Geltonas uogas nokina veislė ‚Yellow Wonder‘. Jos ne tokios ryškios, todėl darže jų nesules paukščiai. Įsidėmėkite, kad braškių, žemuogių ir salierų sėklų nereikia užpilti žemėmis. Paberkite paviršiuje, pridenkite stiklu ar plėvele ir daiginkite šilčiausioje vietoje.
UAB „Sėkluva“ informacija
Rengia žiemavietes skraidantiems žinduoliams
Pamiškėje Šlaveitų kaime gamtos sodybą kuriantis Sigitas Kalnius pasirūpino dar viena žiemaviete šikšnosparniams: netoli Dimitravo suradęs visiškai apleistą sodybą, o šalia jos – ir seną rūsį, jis įstatė duris, apkamšė stogo skyles ir pakabino slėptuvių, kuriose šikšnosparniai turės galimybę žiemoti bei pasislėpti nuo plėšrūnų. „Man bus įdomu stebėti, ar pavyks šikšnosparniams čia išlikti, kaip jie prisitaikys, – kalbėjo Sigitas, seną rūsį šikšnosparniams įrengęs ir prie savosios sodybos. – Juk seniau, kai Lietuvos žmonės gyveno vienkiemiuose ir taip pat statė rūsius, jie ir šikšnosparniai gyveno darnoje, vienas kito nesibaimindami ir vienas kitam netrukdydami.“ S. Kalnių ir ateityje domintų apleisti rūsiai – savo jėgomis su minimaliomis investicijomis jis yra pasirengęs šikšnosparnių žiemavietėms įruošti kokius 10 ar 15 rūsių – svarbu, kad žmonės praneštų ir leistų kabinti slėptuves. Šikšnosparniai – žinduoliai, kurie gimdo vaikus – tradiciškai ir žiemoja pastatuose – bažnyčiose, koplyčiose, tvartuose ir kitur, olose, šachtose ar rūsiuose, tuneliuose, taip pat – drevėtuose medžiuose arba dirbtinėse slėptuvėse – žmonių sukurtuose inkiluose. „Šikšnosparniai mėgsta drevėtus medžius, kurių labai smarkiai mažėja. Todėl šie žvėreliai ir pasirinkdavo senus dvarus, kuriuose būdavo drevėtų didelių medžių, – teigė S. Kalnius, kuris savo jėgomis šikšnosparniams yra sukalęs kelis šimtus inkilų. – Nuo trečio šimto nebeskaičiavau, kiek.“
Bitininkai aptarė aktualijas
Įvyko Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) Kretingos draugijos susirinkimas. Draugija, kuriai priklauso 105 nariai, naujai kadencijai pirmininku išrinko Augustą Lataką, kuris organizacijai vadovavo ir iki šiol. A. Latakas, pasidžiaugęs, kad bitininkų draugiją papildė trys nauji nariai, pateikė savo veiklos ataskaitą ir pakvietė bitininkus padiskutuoti apie aktualiausias bitininkų problemas ir tuos iššūkius, su kuriais susiduriama kasdien. Vienas iššūkių – medaus perteklius šalies rinkoje: bitininkai nebeparduoda medaus tiek, kiek galėtų ir norėtų. To priežastis – į Lietuvą stambiųjų prekybininkų užsakymu įvežamas medus iš Kinijos, taip pat – kaimyninės Ukrainos. Bitininkų nenudžiugino ir paskutinės naujienos – į Lietuvą įvežta 1 tūkst. tonų kiniško medaus, dalis – 100 t – iškeliavo Baltarusijos kryptimi, o 300 to įplukdyta per Klaipėdos uostą. Ir be didelių samprotavimų visi supranta, kad tad medus nusės šalies prekybos centruose. „Ką daryti? – klausė A. Latakas ir pasiūlė pasvarstyti dvi išeitis. – Viena jų būtų šviesti pirkėją, aiškinti jam apie medaus naudą, lietuviško medaus pranašumą ir kokybę, antra, – specialiu lipduku žymėti lietuvišką medų.“ Lietuvos bitininkų sąjungos nario lipdukas, pirkėją informuojantis apie tai, kad jo perkamas medus yra bičių suneštas Lietuvoje, buvo patvirtintas praėjusiais metais. Viena sąlygų lipdukui gauti – medaus tyrimai, kurių kaštus 70 proc. kompensuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra. Šia galimybe iš LBS Kretingos skyriaus draugijos praėjusią vasarą tepasinaudojo pats draugijos pirmininkas S. Latakas ir bičiulis Antanas Lubys. Daugiau, draugijos pirmininko teigimu, norinčių nebuvo, nors kompensacijos mechanizmas veikia visai neblogai: sumokėjus 100 Eur už medaus tyrimus, 70 Eur bitininkui sugrįžta. Lipduko kaina – 16 centų už vienetą.
Mokyklose atliko testus dėl narkotikų
Kretingos rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija nutarė rajono ugdymo įstaigose atlikti testus dėl narkotikų. Rezultatai nedžiugina – 9-iose iš 12 mokyklų, kuriose buvo atlikti tyrimai, aptikta galimų narkotinių medžiagų pėdsakų. Kas ketinama daryti toliau, vasario pradžioje bus svarstoma Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje. Vykdant prevencinę priemonę buvo atliekami dviejų rūšių testai. Pagal vienus atpažįstama daugiau rūšių narkotinių medžiagų, pagal kitus – mažiau, tačiau šie testai labiau orientuoti į kokaino atpažinimą. „Testai atliekami perbraukiant bet kokį paviršių – tai gali būti palangė, suolas, teniso stalas, turėklai, durų rankenos, spintelių paviršiai ir panašiai“, – paaiškino Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė. Atlikus testus rajono ugdymo įstaigose buvo aptikta galimai narkotinių medžiagų pėdsakų. Tyrimams naudojami testai, specialistų teigimu, yra pakankamai tikslūs. „Aptikome, kad mokyklose galimai yra narkotinių medžiagų. Tai gali būti ir vadinamosios „angelų dulkės“, amfetaminas ir panašiai. Tiksliai, kokia narkotinė medžiaga yra, testas neparodo“, – sakė Z. Abelkienė. Gavus rezultatus Narkotikų kontrolės komisija juos aptars vasario pradžioje įvyksiančiame posėdyje. „Komisijoje ir svarstysime, ką darysime toliau“, – tikino Savivaldybės gydytoja. Atlikti testus buvo nutarta, nes vis dažniau viešumoje sklandydavo informacija apie jaunuolius, galimai vartojančius narkotines medžiagas. „Buvo signalų, kad rajono mokyklose vyksta tokie dalykai, todėl Narkotikų kontrolės komisijoje apsvarstėme, kad reikėtų tai ištirti. Savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui padedant įsigijome testus ir su specialistais, kartu dalyvaujant komisijos nariams juos atlikome“, – teigė Z. Abelkienė. Buvo tiriamos tos ugdymo įstaigos, kuriose mokosi vyresnio amžiaus mokiniai. Apie šį tyrimą buvo informuotos ugdymo įstaigos, kurios tam pritarė. „Mokyklos šią iniciatyvą priėmė gana noriai, nes tai yra ne kaltų ieškojimas. Norime nustatyti, ar tai yra problema, ir kaip ją spręsti“, – tvirtino Z. Abelkienė. Dėl narkotinių medžiagų galimo vartojimo rajono ugdymo įstaigose ir anksčiau buvo vykdomos prevencinės priemonės. Tėvams taip pat buvo teikiama informacija, kaip elgtis, kaip atpažinti, ar vaikas vartoja narkotines medžiagas, kur kreiptis, jeigu kilo įtarimų ir panašiai.
„P. n.“ informacija
(Aš) Vartotojas socialinėse medijose
Kalbėdami apie socialinių tinklų naudą, retai kada susimąstome apie ten slypinčius pavojus. Su kuo socialinėse medijose susiduria jų vartotojas, „Pajūrio naujienų“ skaitytojams atskleidė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bei LCC Tarptautinio universiteto dėstytojas Ignas Kalpokas. Pritaiko turinį Vartodami socialinius tinklus nesusimąstome, kokią informaciją pateikiame, juolab – kam ji galėtų būti reikalinga. Dažnai sakome, kad jokių asmeninių duomenų nepateikiame, tačiau apie kiekvieną mūsų sužinoti į „Google“ ar „Facebook“ paieškos sistemas įvedus vardą ir pavardę, yra labai lengva. Kalbant apie socialiniuose tinkluose atskleidžiamą informaciją, pasak I. Kalpoko, ją galimą išskirti dviem aspektams: informacija, kurią mes patys viešai atskleidžiame, bet galime bent iš dalies valdyti, ir informacija, kuri apie mus yra renkama, nepriklausomai nuo mūsų. Pirmoji informacija yra ta, kurią patys pateikiame socialinių tinklų paskyrose: gyvenamoji vieta, lytis, šeimos nariai, biografijos faktai. Taip pat jai galima priskirti ir visą mūsų skelbiamą informaciją: pasisakymus, nuotraukas, „patinka“ ir kitų mygtukų paspaudimus. „Iš visos šios informacijos galima sudaryti gana išsamų mūsų portretą: tiek faktinį, tiek psichologinį. O tai gali būti įdomu ne tik draugams, bet ir potencialiems darbdaviams. Galime prisiminti garsiai nuskambėjusį atvejį, kai praėjusiais metais potencialus viceministras taip ir neužėmė šių pareigų paviešinus ne itin reprezentatyvias jo socialinių tinklų nuotraukas. Tai taip pat įdomu tiek sukčiams, kitiems nusikaltėliams, pavyzdžiui, jūsų atostogų nuotraukos yra gera indikacija vagims, kad nieko nėra namuose“, – paaiškino I. Kalpokas. Kiek atskleidžiame asmeninės informacijos, žinoma, priklauso ir nuo mūsų: tiek aktyvumo socialinėse medijose, tiek pasirinktų privatumo nuostatų – koks turinys matomas tik draugams, koks – viešai. Socialiniuose tinkluose dažnai pasitaiko ir duomenų viliojimo atvejų, kuomet yra kuriamos netikros paskyros, per kurias bendraujama su vartotojais ir siekiama išgauti jautrią informaciją – nuo asmeninių duomenų iki, pavyzdžiui, prisijungimo prie darbovietės kompiuterių duomenų. „Svarbu įsitikinti, ar vartotojai, kurie mums rodo dėmesį, iš tiesų yra realūs žmonės – įprasta apgavikų taktika yra kurti paskyras žmonių, su kuriais norėtume bendrauti: vieniems tai – asmuo, kuris atrodo daug pasiekęs toje pačioje profesinėje srityje, kitiems – seksuali mergina, tretiems – dar kas nors“, – įvardijo I. Kalpokas. Kita informacijos rūšis – duomenys, kurių rinkimas nuo mūsų nepriklauso, t.y. su duomenų rinkimu sutinkame registruodami paskyrą, o jeigu norime registruotis – kito pasirinkimo neturime. „Susiduriame su pačių socialinių medijų platformų vykdoma vartotojų stebėsena: mūsų veiksmai – ką skaitome, kuo dalinamės, ką mėgstame, mūsų kontaktai – su kuo bendraujame, kas mėgsta, žiūri mūsų kuriamą turinį – visi šie duomenys yra renkami, analizuojami, lyginami su kitų panašių vartotojų duomenimis. To tikslas – kuo efektyviau pritaikyti turinį konkretiems vartotojams ir tuo pačiu siūlyti mums personalizuotas reklamas. Neatsitiktinai „Facebook“ kartu su „Google“ šiuo metu yra daugiausia iš reklamos talpinimo uždirbančios kompanijos pasaulyje“, – tikino I. Kalpokas.
Papildė bibliotekos fondus
Jau devintą kartą akcija „Knygų Kalėdos“, kurią inicijavo ir toliau globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, po visą Lietuvą skleidė žinią – dovanoti knygų bibliotekoms. Per akciją „Knygų Kalėdos“ Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos ir jos filialų fondus papildys 671 knyga. Dauguma dovanotų knygų – grožinė literatūra. Maždaug trečdalis jų skirta patiems mažiausiems skaitytojams, likusi dalis – suaugusiesiems.
„P. n.“ informacija
Pasidalino gerąja darbo patirtimi
Šią savaitę Kretingos rajono švietimo centre lankėsi Kelmės rajono savivaldybės atstovai. Plėtodami Kelmės rajono savivaldybės suaugusiųjų mokymo centro veiklas, jie siekė susipažinti su Kretingos rajono švietimo centro gerąja patirtimi vykdant jo reorganizaciją. Susitikime dalyvavo Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Ūksas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Irena Janušienė, Suaugusiųjų mokymo centro direktorė Diana Razminienė ir Kelmės rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Laura Šumskienė, Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius, rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė, rajono Švietimo centro direktorė Adelė Mazeliauskienė, jos vadovaujamo centro darbuotojai. Pasak A. Mazeliauskienės, svečiams buvo aprodytos Švietimo centro patalpos, vyko diskusija apie Švietimo centro veiklas, jo įvykusios reorganizacijos procesus, pasidalinta, kokių buvo iššūkių ir kokių problemų kyla dabar, pristatytos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo(si) inovatyvios galimybės, Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus veikla. Svečiai iš Kelmės taip pat pabuvojo Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, Kretingos muziejuje ir Žiemos sode.
Salantų gimnazijos „Salanto“ draugovės, vadovaujamos pedagogės draugininkės Aušros Kundrotienės, merginų ansamblis šį sausį Kaune surengtame tradiciniame respublikiniame skautų dainų konkurse „Gražių dainelių daug girdėjau“ užėmė III vietą. Iš viso į 21-ąjį kartą surengtą konkursą suvažiavo per 40 atlikėjų – ansamblių ir solistų, kurie rungėsi įvairiose kategorijose. Salantiškių merginų ansamblis balsais rungėsi tarp 12 kitų šalies patyrusių skaučių, kurių amžius – nuo 14 iki 16 metų, atlikėjų kategorijoje. „Šiemet atrankiniam konkurso etapui privalėjome atlikti 3 dainas: lietuvių liaudies dainą „Tu Lietuva“ („Partizano malda“), antroje dainoje privalėjo figūruoti lakštingalos arba gegutės motyvas, o trečią – galėjome laisvai pasirinkti. Mes pasirinkome „Oi, volunge, volungėle“ bei partizaninę dainą „Mėnulis – tikras tėvas“. Finale atlikę pastarąją dainą ir iškovojome trečią vietą“, – pasidžiaugė A. Kundrotienė. Pasirengti konkursui salantiškėms talkino gimnazijos muzikos mokytoja Valentina Budrienė. O ir šiaip, A. Kundrotienės žodžiais, merginos esančios gana muzikalios ir puikiai orientuojasi lietuvių liaudies dainų repertuare. Salantų skautų draugovė respublikiniame skautų dainų konkurse „Gražių dainelių daug girdėjau“ dalyvavo jau 20-ąjį kartą. Šis konkursas skirtas vyriausiajam Lietuvos skautininkui Feliksui Šakaliui atminti ir siekia populiarinti savojo krašto dainas. „Esame laimėję ir konkurso Grand prix, tačiau kiekvienas dalyvavimas, nepaisant rezultatų turtina bendryste, įspūdžiais. Šįkart merginos dainavo labai jausmingai – jų klausydama, vos tramdžiau ašaras, ir grįžo namo labai laimingos pasiektu rezultatu“, – patikino A. Kundrotienė.
„P. n.“ informacija
Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje veikia neįprasta paroda „Poezijos kvapų alchemija“ – tarp knygų lentynų ir erdvėje tvyrančio įprasto popieriaus kvapo iš specialiai įrengtų stiklinių lentynėlių skirtingais kvapais dvelkia poezijos posmai. Šią parodą sumaniusi ir ją parengusi Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė pasakojo, kad biblioteka pernai vykdė kretingiškėms moterims skirtą tikslinį projektą, kuriame vyko savotiška kvapų ir poezijos alchemija: 16 moterų, vadovaujant klaipėdietei lektorei oflaktorinių pojūčių (kvapų) terapijos specialistei Dovilei Kibiliūtei pasirinko savo mėgstamiausią poezijos kūrinį ir jam stengėsi pritaikyti pačių pagamintą kvapą. „Moterys kūrė kietus kvepalus iš vaško ir skirtingų aliejų. Šių mokymų vedėja atsivežė apie 30–40 kvapų ir pasakojo, iš kokių šalių jie kilę, ką jose reiškia vieno ar kito augalo kvapas. Po to moterys, priklausomai nuo savo pajautimo ir vidinio nusiteikimo, ėmėsi pačios kurti savąjį kvapą pagal pasirinkto mėgstamo poeto eiles“, – projekto esmę apibūdino B. Naujokaitienė. Po to dalį savo pagamintų kietųjų kvepalų moterys išsinešė namo, o kitą dalį paliko bibliotekos ekspozicijai. B. Naujokaitienei iškilo užduotis – kaip estetiškai pateikti kvapus ir juos įkvėpusios poezijos posmus. „Sumaniau, kad lentynos turėtų būti lengvos, kaip ir ant jų išdėlioti eksponatai, o tam labiausiai tinka stiklas. Internete suradau tinkamo dydžio lentynėles, o kvepalams – visiškai ne jiems pritaikytus, tačiau labai tinkančius stiklo indelius. Pakabinau stovus, kuriuos aptikau sendaikčių parduotuvėje“, – apie tai, kaip pavyko estetiškai įrengti parodą, pasakojo jos autorė, neslėpdama, kad visa tai tekainavo apie 100 eurų. Paroda „Poezijos kvapų alchemija“ bibliotekoje dar veiks visą pavasarį.
„P. n.“ informacija
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos miesto centre įsikūrusių trijų populiarių pasilinksminimo įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad sostinėje registruotos mažosios bendrijos, Palangoje valdančios tris naktinius klubus, direktorė 2018 metų vasarą 43 savo įmonės darbuotojams išmokėjo atlyginimus vokeliuose – iš viso 23 tūkst. 500 Eur. Ši suma nebuvo pagrįsta darbo užmokesčio žiniaraščiais, neapskaityta kasos dokumentuose. Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovės vadovė nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie suskaičiuotą pajamų mokestį, gyventojų pajamų mokestį, o pranešimuose „Sodrai“ – ir melagingus duomenis apie apdraustųjų socialinių draudimų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos. Šioje byloje mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinius ieškinius. Prašoma atlyginti padarytą žalą valstybei – 16 tūkst. 600 Eur. Byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Baudžiamasis kodeksas už apgaulingą apskaitos tvarkymą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų, o už neteisingų duomenų apie turtą pateikimą – baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Pagal FNTT informaciją
KRETINGA ŠVENTOSIOS g. Sausio 20 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1995 m. gimusi moteris, kuri pranešė, kad apie 16 val. parduotuvėje, esančioje toje gatvėje, pastebėjo nebeturinti rankinės, kurioje buvo piniginė, 15 Eur, banko kortelės, dokumentai, kiti asmeniniai daiktai. Vėliau moteris sužinojo, kad iš banko kortelės buvo atlikti du pavedimai. Nukentėjusioji patyrė apie 264 Eur žalą. Pradėtas tyrimas dėl vagystės. KRETINGOS r. KRETINGSODŽIO k. sausio 22 d. policijos pareigūnams pranešta, kad sugadinus plastikinių durų rėmą buvo patekta į negyvenamą butą. Ilgapirščiai pavogė dujų katilą ir televizorių „Samsung“. Padaryta žala – 2 tūkst. 150 eurų.
Parengė Edita KALNIENĖ
Šokėjų pasiekimai
Sportinių šokių studijos „Fortūna“ atstovai, treniruojami Ingrido Kiškio, sėkmingai pasirodė Klaipėdos sporto rūmuose įvykusiose „Žingsnio taurės“ varžybose. Jaunių-I amžiaus grupėje E4 šokių klasėje Gytis Valatka ir Elzė Putkalytė tarp 13 porų užėmė I v. „Ši pora atsakingai, noriai dirba per treniruotes, o tai ir davė gerą rezultatą – iki šiol Gytis ir Elzė užimdavo prizines vietas, ir ant pirmos vietos laimėtojų pakylos jie užlipo pirmąsyk“, – auklėtinių laimėjimu pasidžiaugė I. Kiškys.
„P. n.“ informacija
Pradės statyti Vydmantų bažnyčią
Vydmantų parapija dalijasi džiaugsminga žinia – pagaliau įveiktos visos kliūtys ir gautas leidimas pradėti Vydmantų bažnyčios statybos darbus. Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono Karolio Petravičiaus žodžiais, dar nėra tiksliai žinoma darbų pradžia, – tai nuspręs vasario 23-ąją susirinkusi parapijos taryba. „Tačiau visi parengiamieji darbai – geodeziniai ir geologiniai tyrimai, projektas, elektros pastotės statyba, užtrukę trejus metus, kurių iš šalies nė nesimatė – jau atlikti“, – džiaugėsi jis. Visa tai kainavo apie 50 tūkst. Eur. Arkos formos – primenančios maldai sudėtas kunigo rankas – bažnyčios projektą su pajūrio krašto ženklais – vėtrungėmis – parengė vilnietis architektas Alvydas Šeibokas. Pagal parengtą naująjį Vydmantų bažnyčios komplekso projektą, gyvenvietėje palei kelią Palanga– Šiauliai turėtų iškilti 3 statiniai: be bažnyčios, dar – parapijos namai ir klebonija. Tačiau galbūt kol kas, trūkstant reikalingų lėšų, patikino klebonas, parapijos taryba nuspręs statyti tik bažnyčią. Klebonas neslėpė, kad jam tenka išklausyti ir vyresnės kartos vydmantiškių, kurie prieš 23-jus metus ėmėsi iniciatyvos pastatyti bažnyčią ir tam rinko aukas, priekaištus. Už jų surinktas aukas buvo parengtas projektas dideliam bažnyčios mūrui, – toks statinys nebetiko šiam laikmečiui. Todėl būsimos mažesnės ir modernesnės bažnyčios projektą teko rengti iš naujo. Parapija nuolat renka aukas: aukoja vietiniai žmonės, geradariai iš kitų miestų, taip pat ir – pats K. Petravičius su Vydmantų moterų ansambliu, vadovaujamu Jolantos Japertienės, važinėja koncertuodami po visą Lietuvą. Paremti Vydmantų bažnyčios statybos startą lėšomis iš Kretingos rajono biudžeto klebonui pažadėjo ir meras Antanas Kalnius. Užvakar įvykusiame rajono Savivaldybės Strateginio planavimo tarybos posėdyje, aptariant rajono 2020–2022 metų strateginio veiklos plano projektą, rajono bažnyčioms paremti numatyta 50 tūkst. Eur, kai iki šiol ši suma tesiekdavo 10 tūkst. Eur. „Buvome vienintelė savivaldybė Lietuvoje, bažnyčioms teskirdavusi 10 tūkst. Eur, – į rajono tarybos narių pastabas dėl penkiagubai išaugusios sumos atsakė A. Kalnius. – Mes ne atiduodame pinigus – mes vykdome pareigą mūsų bažnyčioms, kurios mumis rūpinasi.“ Iš bažnyčioms numatytų lėšų 40 tūkst. Eur ketinama skirti Vydmantų bažnyčiai, 10 tūkst. Eur – likusioms rajono bažnyčioms. Galutinį sprendimą priims rajono Savivaldybės taryba.
„P. n.“ informacija
Asfaltuos žvyrkelį į Kūlupėnus
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pranešė, kad pasirašė sutartį su rangovu, kuris asfaltuos žvyrkelį iš Darbėnų į Kūlupėnus, pro Šukės ir Kašučių kaimus. 14 km kelią išasfaltuoti turėtų šiemet.
„P. n.“ informacija
Ilgus metus šventojiškių ir poilsiautojų sovietine atgyvena pravardžiuojama dykra miestelio centre, kurioje pastaruosius kelerius metus vasaromis veikdavo laikini atrakcionai, o kitais metų laikais švilpaudavo rūstūs pajūrio vėjai, šią vasarą turėtų neatpažįstamai pasikeisti: rekonstrukciją atliekantys bendrovės iš Telšių „Versina“ darbininkai skuba „sutilpti“ į grafiką. Projektas judėjo sunkiai Apie kurortinio miestelio centrinės aikštės rekonstrukciją kalbėta jau seniai: beveik visos šventojiškių balsų rinkimuose į Palangos miesto savivaldybės tarybą pageidavusios politinės partijos žadėdavo imtis aikštę tvarkyti, tačiau pirmieji žingsniai žengti tada, kai buvo paskelbti viešieji pirkimai Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcijos projektui parengti. Bendrovės „Nemuno deltos projektai“ architektai prie brėžinių sėdo dar 2015 metais, o 2016-ieji praėjo bekaitaliojant projekto sprendinius: užsakovų norai, nepaisant pirminių sąlygų, su kiekvienu susitikimu keitėsi, ir tik metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, vyko projektinių pasiūlymų svarstymas su visuomene. Leidimas statybai gautas 2017-ųjų pabaigoje. Aikštės rekonstrukcijos projekto vadovas, architektas Mantas Daukšys „Pajūrio naujienoms“ sakė nenorintis vardinti, kokios priežastys lėmė tai, kad techninį projektą „Nemuno deltos projektai“ galėjo pradėti rengti tik 2017 metų pradžioje, o visi procesai užtruko beveik dvigubai ilgiau negu architektai planavo: „Paminėsiu tik pagrindinę priežastį: paskelbusi konkursą aikštės projektui parengti, Palangos miesto savivaldybės administracija dar neturėjo sklypo detaliojo plano bei nebuvo sutvarkiusi kitų reikalingų dokumentų. Tad tuo pačiu metu buvo rengiamas ir teritorijos, kuri apėmė ne vien centrinę aikštę, bet ir šalia esantį Šventosios turgavietės sklypą, detalusis planas, ir mes rengėm techninį aikštės rekonstrukcijos projektą. Buvo ir daugiau problemų, tad visos derinimo procedūros užsitęsė.“ Problemų būta ir pradėjus darbus: darbininkai Šventosios aikštėje pasirodė 2018 metų vasarą, paskui, keičiantis finansavimo šaltiniams, kurį laiką nieko nevyko. Peržiūrėjus ir pakoregavus grafikus, darbai atnaujinti praėjusios vasaros pabaigoje. „Kol kas aikštėje galima pamatyti rausiamą žemę ir iškilusius paviljono griaučius – apdailos dar nėra, tačiau jau matosi pagrindinis tūris. Gan intensyviai vyksta parengiamieji darbai, tačiau rangovai vis susiduria su įvairiomis problemomis – tarkim, paaiškėja, kad po žeme tinklai ne tokie, kokie buvo nurodyti pateiktoje techninėje dokumentacijoje“, – pasakojo architektas. Pasak M. Daukšio, ką, pabaigus visus darbus, išvys šventojiškiai, nesiskirs nuo prieš porą metų suderinto techninio projekto. Pastaruoju metu įvesta tik viena pataisa: numatyta vieta, kur bus galima pakrauti elektromobilius. „Manom, kad bus labai gerai. Juk mes, architektai, jaučiam atsakomybę: čia – centrinė kurortinio miestelio aikštė, kuri mažiausiai 50 metų bus arba priekaištas, arba pasididžiavimo objektas. Tikimės, kad bus kuo didžiuotis ir Šventosios bendruomenei, ir Palangos savivaldybei, ir mums, architektams. Tik noriu palinkėti kantrybės visiems, ypač šventojiškiams“, – kalbėjo projekto vadovas.
Patvirtino darbėniškių kolekcijų rekordus
Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ patvirtino Darbėnuose gyvenančių tekstilininkų bei kolekcininkų Daivos ir Arūno Dudėnų sukauptų 2 kolekcijų – tautinių juostų ir rankšluosčių – rekordus. Darbėniškių kolekcijos šiuo metu yra gausiausios Lietuvoje – jas sudaro 292 austos juostos ir 300 rankšluosčių. Iš Kaune praėjusį savaitgalį surengtos ceremonijos D. ir A. Dudėnai parsivežė rekordus patvirtinančius du sertifikatus, kuriuos jiems įteikė agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. Paklausta, kokią reikšmę jiems turi rekordų patvirtinimas, pati audžianti ir siuvanti tautodailininkė D. Dudėnienė sakė: „Savo rankose turime didelį tautos turtą. Mums svarbiausia yra tai, kad kaupiame ir išsaugome tai, ką kiti žmonės tiesiog išmeta. Žmonės nebenori laikyti namuose įvairiems jubiliejams austų juostų, laidotuvėms ir kitokioms progoms naudotų plačių rankšluosčių. Pildėme kolekciją, pradėdami nuo kelių sukauptų juostų ir rankšluosčių, po to jie plūdo įvairiais keliais – žmonės nešė, vežė, dovanojo. Kokie saviti ir originalūs tų audinių raštai. Manau, kad kolekcijų vertė – didžiulė, nes lino mūsų krašte vis mažėja, audėjų – taip pat. Niekas nebeaudžia.“
Palangos simbolis kurhauzas jau netrukus atsivers visu savo grožiu. Medinę šio kultūros paveldo objekto dalį restauruojantys specialistai teigė, kad, esant finansavimui, pastato išorė būtų baigta tvarkyti iki šv. Velykų, vidaus darbai taip pat galėtų būti užbaigti dar šiais metais. Medinė Kurhauzo dalis restauruoti pradėta pernai birželį. Bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai atkūrė medinės Kurhauzo dalies išorę, pastatą papuošė dailūs mediniai raižiniai. Šiuo metu restauratoriai darbuojasi ties langų apdaila – medinėmis palangėmis bei dekoratyviniais apvadais, taip pat triūsia ties vakarinėje pastato dalyje esančiu mūriniu priestatu – jau užsakyti šio priestato langai, jų montavimo darbai, planuojama, bus baigti kovą. Darbai vyksta ir medinės Kurhauzo dalies viduje. Teatro salėje daroma pakyla, vyksta tinkavimo darbai, prie pastato lubų ir sienų tvirtinamas gipsas. Klojamos ir komunikacijos – jau pakloti vidaus ir lauko nuotekų tinklai, vedžiojama vėdinimo sistema, elektros instaliacija, signalizacija. Kasdien medinėje kurhauzo dalyje darbuojasi per dešimt žmonių. Bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovas Algimantas Zokaitis pripažino, kad daugiausiai kruopštumo pareikalavo darbai, susiję su fasadu – jį puošiančios lentos yra nestandartinės, imituojančios plytų mūrą. „Reikėjo rankomis jas suraižyti, padaryti plytų imitaciją. Kad išgautume norimą efektą, dirbti reikėjo milimetrų tikslumu. Tas pats pasakytina ir apie šiaurinio korpuso fasado kampus puošiančias lentas – kiekvieną jų restauratoriai taip pat turėjo pačiupinėti, o tai, kaip žinia, užtrunka“, – sakė bendrovės „Pamario restauratorius“ atstovas. Kruopštaus restauratorių rankų darbo pareikalavo ir kitos Kurhauzo medinės dalies detalės, pavyzdžiui, fasadą puošiantys raižiniai. Tačiau, pasak A. Zokaičio, ties jais daugiausiai užtrukta, kol buvo pasigaminti šablonai, o tuomet darbas jau ėjosi sparčiau. „Centrinės dalies fasadą puošiančios kolonos taip pat pareikalavo nemažai restauratorių kruopštumo, tačiau analogiškas kolonas rengėme restauruodami mūrinę kurhauzo dalį, tad jau turėjome jų pavyzdį, todėl dirbti buvo lengviau“, – kalbėjo A. Zokaitis. Kurhauzas – pastatas, nuo kurio Palanga pradėjo vystytis kaip kurortas. Restauruota medinė kurhauzo dalis, kaip ir mūrinė, bus perduota kultūros bendruomenei – pagal parengtą kurhauzo pritaikymo kultūrinei veiklai projektą, čia atsiras naujų erdvių tiek renginiams, tiek ir meno kolektyvų repeticijoms. Medinės kurhauzo dalies patalpų plotas – apie 700 kv. m. Pirmame aukšte bus įrengta teatrui pritaikyta amfiteatrinė salė, taip pat – puošni renginiams skirta salė, kurioje bus atkurtas grafų Tiškevičių laikmečio interjeras, ir pagalbinės patalpos, artistų persirengimo kambariai. Antrame medinės pastato dalies aukšte bus įrengtos dvi salės, jas numatyta skirti Palangos kultūros ir jaunimo centro meno kolektyvų repeticijoms.
Pagal Palangos savivaldybės informaciją
Nidos gatvė: asfaltuoti tik iš dalies ar visą
Šią savaitę įvykusį rajono Savivaldybės Strateginio planavimo tarybos posėdį pertraukė Nidos gatvės Kretingoje gyventojų delegacija, kuriai rūpėjo sužinoti, ar rajono vadovai ir tarybos nariai imsis priemonių, kad ketinama asfaltuoti gatvė būtų asfaltuojama ištisai, o ne iš dalies. Viena seniausių Kretingos gatvių pateko į objektų, kurių darbai finansuojami iš 2020 m. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos ir Savivaldybės lėšų, sąrašą, tačiau tai nenudžiugino tų Nidos gatvės gyventojų, kurie gyvena nuo gatvės pradžios, tai yra nuo 1-o namo, iki namo Nr. 13, nes asfaltuoti gatvė bus pradėta nuo kito ruožo, prasidedančio įsukus iš Klaipėdos gatvės, iki namo Nr. 33 A, už kurio yra įrengtas vadinamasis Paupio stadionas. „Mes nesuprantame, kodėl gatvė bus pradėta asfaltuoti ten, kur esama lentpjūvės, transformatorinės, bet ne ten, kur yra daugiau gyventojų. Juolab kad ir į stadioną žmonės linkę labiau važiuoti pro mus, o ne kitu, tačiau asfaltuoti ketinamu ruožu“, – stebėjosi Nidos gatvės gyventojai, būsimame sprendime įžvelgę ir interesų konfliktą: neva, jeigu prie Paupio stadiono negyventų rajono tarybos narys Raimundas Puškorius, vargu ar gatvė išvis būtų asfaltuojama. Jie taip pat klausė, kokiais kriterijais vadovaujantis asfaltuoti ketinamų gatvių sąraše apskritai nulemiamas jų eiliškumas. Strateginio planavimo tarybos posėdyje dalyvavęs rajono Savivaldybės direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis paaiškino, kad pirmumo tvarka rekonstruojamos tos gatvės, per kurias važiuoja ir kitų gatvių gyventojai, jeigu ta gatve važiuojama kokio nors objekto link, jeigu gatve juda didelis srautas automobilių ir panašiai. Prioritetai taip pat derinami, aptariami ir su gatvių seniūnaičiais.
Antradienį apie 12.39 val. Padvariuose, Sodų gatvėje, sunkvežimio „MAN“ vairuotojas ant kelio galimai išvertęs žvyrą užmiršo nuleisti strėlę ir ja užkabino aukštos įtampos elektros laidus bei vieną jų nutraukė. Nutraukus aukštos įtampos elektros laidus, užsidegė šešios transporto priemonės padangos. Iki atvykstant ugniagesiams sunkvežimio vairuotojas užsiliepsnojusias padangas bandė gesinti gesintuvu. Į įvykio vietą atvykę Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai atjungė transporto priemonės akumuliatorių ir užbaigė gesinti kilusį gaisrą. Kol buvo pašalinti padariniai, ant žemės nukritusius aukštos įtampos elektros laidai buvo aptverti „Stop“ juosta. Laimei, vairuotojas nenukentėjo. Per gaisrą apdegė šešios sunkvežimio padangos, rėmas, posparnis, galinis apšvietimas.
„P. n.“ informacija
Nuo kopijų – ligi išjaustų vaizdų
Kretingiškis 76-erių Vytautas Pleikys atviravo, jog tik išėjęs į užtarnautą poilsį, galėjo visiškai atsiduoti savo pomėgiui tapyti – jo namų sienas puošia ryškūs tėviškės gamtos vaizdai. Vedžiodamas nuo paveikslo prie paveikslo, vyras vaizdingai apibūdino savo darbus: „Pažiūrėkit, tas baltas beržas – išlakus, tarsi nuotaka ar nėriniais pasipuošusi panelė. Čia vaizdas prie Kretingos pirties – purslojasi nuo krioklio krintantis vanduo. O tame paveiksle bernelis su mergele eina taku, tolumoje – klėtis, o netoliese stypčiojantis gandras tarsi šaiposi – aš šalia, būkit atsargūs“, – vis pajuokaudavo. Akrilu nutapytose V. Pleikio drobėse – ir daugiau Kretingos apylinkių, ypač – Akmenos pakrančių bei Pastauninko parko vaizdų. Tačiau žmonės, vėlgi šmaikštavo savamokslis kūrėjas, jo rankoms nebepasiduoda: „Anksčiau rankos buvo paklusnesnės, o kai sugalvojau tapyti, sunkiai pavyksta.“ Spalvos ryškios, ekspresyvios, nes, paveikslų autoriaus manymu, kasdienybėje, o ir ilgau kasmet jau užsitęsiant rudeniui, ir taip apstu pilkų niūrių spalvų. Paveikslai, įsitikinęs jis, turi kelti nuotaiką. Dauguma V. Pleikio darbų sukurti per pastaruosius 2–3 metus. Dažniausiai – šaltuoju metų laiku, kai sodo sklype nurimsta vasaros darbai, gal todėl Vytauto paveiksluose – daug baltos žiemos. Iš pasąmonės į drobes atkeliauja nostalgija giliai apšerkšnijusiai žiemai, – tokiai, kokia buvusi Vytauto vaikystėje tėviškėje Kelmės rajone. Būtent noras įamžinti tėviškę kone prieš keturis dešimtmečius ir prabudino jame kūrėjo prigimtį. Nuo mažumės įvaldęs gražų, kone kaligrafišką raštą, V. Pleikys nedrąsiai ėmėsi teptuko. Iš pradžių sakė pabandęs kopijuoti garsiuosius peizažistus – jį visuomet žavėjo rusų menininkų Ivano Šiškino, Isako Levitano, o ir lietuvių dailininko Antano Žmuidzinavičiaus darbai.
Prisiminė garsiąją vaistažolininkę
Šiuos, 2020-uosius, metus LR Seimas paskelbė habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Jokūbavo bibliotekoje „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė vedė paskaitas apie garsiosios vaistažolininkės veiklą, jos mokymus ir puoselėtas vertybes. E. Šimkūnaitė gimė 1920 m. kovo 11 d. Rusijoje, Krasnodaro krašte, vaistininko šeimoje, tad domėjimasis gamtos pasauliu jai buvo artimas nuo kūdikystės. Jos tėvas Pranas rinkdavo žolynus, juos supirkdavo ir parduodavo vaistinėms, o E. Šimkūnaitė buvo pratinama padėti tėvui. Gebėjimas gydyti – Dievo dovana Pasak D. Kunčienės, E. Šimkūnaitė neieškojo žodžio kišenėje, buvo griežtoka ir vyriška. Būdama penkerių, ji išlaipiojo visus gimtųjų Tauragnų medžius, ji mėgo plaukioti ežeruose – su lėlėmis nežaidė ir nemezgė. „Žolinčių akademijos“ vadovės teigimu, E. Šimkūnaitė atrasdavo kalbą su žalčiu, gyvate, pele, nieko nebijojo ir buvo drąsi. Visą gyvenimą ji gyveno kukliai, už ligonių konsultacijas neimdavo pinigų. E. Šimkūnaitė teigė, kad už ligonių gydymą negalinti imti atlygio, nes gebėjimas gydyti – Dievo dovana. Prieštaringo būdo, bet taurios ir mylinčios širdies, nemėgo švelnumo, tačiau turėjo gerą humoro jausmą, burdavo, spėdavo ateitį iš delno, sudarydavo horoskopus. E. Šimkūnaitės pirmoji mokslinė disertacija parašyta apie valerijonus. Beveik visa šiandien apie juos žinoma informacija sukaupta būtent E. Šimkūnaitės. Iki pat mirties aktyviai domėjosi farmacijos naujovėmis, siekė jauniems žmonėms perduoti savo sukauptą patirtį ir žinias. Ekspedicijų metu ji rinko ne tik vaistažoles, bet ir tautosaką, tarmiškus žodžius Lietuvių kalbos žodynui. Skanskonis – taip E. Šimkūnaitė vadindavo prieskoninių daržovių mišinį. Taip pat ji rašė eiliuotus epigrafus, mėgo teatrą, operą ir baletą, buvo dažna Vilniaus teatrų viešnia. Kartais artistai prašydavo E. Šimkūnaitės patarimų, susijusių su sveikata. E. Šimkūnaitė vaistažoles skirdavo žmonėms prieš tai susipažinusi su jų kraujo ir šlapimo mėginių tyrimų rezultatais. Konsultavo ne tik Lietuvoje gyvenančius, bet ir užsienio lietuvius, sulaukdavo pagalbos prašymų ir iš JAV. D. Kunčienė pasidalino originaliais E. Šimkūnaitės rankraščiais. Ji, tausodama gamtą, rašydavo į tuščias jau panaudotų lapų puses. Taip pat pristatytos kelios E. Šimkūnaitės knygos. Pasak D. Kunčienės, „Gyvenimo receptuose“ nugulė ne tik žinios apie vaistažoles, joje gausu ir kitų patarimų: „Perskaičius šią knygą, kyla ūpas gyventi.“ Leidinyje „Gyvenimas be tablečių“ E. Šimkūnaitė remiasi kunigo Jurgio Pabrėžos botanikos žiniomis apie vaistažoles ir pūslėtąjį guveinį.
|
|
