|
|
|
(1421) 2020-01-14Rausia Kretingą požeminiams konteineriams
Kretingos mieste pradėti požeminių konteinerių montavimo darbai – ligi balandžio iš viso turi būti sumontuoti 73 konteineriai: iš jų 19 skirti mišrioms atliekoms, 48 – antrinėms žaliavoms ir 6 – žaliosioms atliekoms. Kretingiškiai, pastebėję konteinerius montuojant prie vasaros estrados, sunerimo – ar pūvančios atliekos nepateks į gruntą, iš jo – į Pastauninko upelį, Akmenos upę ir, neduokdie, į jūrą. Prie estrados – 4 konteineriai „Kai po žeme montavo konteinerius prie „Ąžuoliuko“ darželio, pagalvojau – šalia žalioji miesto zona, Pastauninko parkas. Vasarą sklis smarvė, aplinkui tūps musės. Bet labiausiai neramu, ar pro konteinerius neprasisunks pūvančios atliekos į gruntą. Juk ir taip užtenka tų ekologinių „bombų“ Lietuvoje – baisiausia, kai buvusio Klaipėdos kartono ir celiuliozės kombinato atliekos buvo išleidžiamos tiesiai į Kuršių marias. Kodėl požeminius konteinerius stato poilsio zonoje“, – stebėjosi Maironio gatvės gyventojas Vladas. „Kam išvis reikia tų konteinerių prie miesto estrados? Nejaugi ten taip dažnai vyksta renginiai, bandau suskaičiuoti – Kretingos miesto šventė ir Joninės, na dar vienas kitas jaunimo renginys. Juk galėtų komunalininkai pastatyti įprastus konteinerius ir po renginių juos išvežti. Dabar gi įmontuos į žemę ir lauks, kol talpos prisipildys – šiukšlės rūgs, sklis smarvė. Ot tai bent bus poilsio vieta“, – replikavo į redakciją paskambinusi Jurgita Pastarnokė. Vasaros estrados aikštelėje, dešiniajame upelio šlaite, iš viso montuojami 4 konteineriai: vienas 5 kub. m talpos – mišrioms komunalinėms atliekoms ir 3 – stiklui, popieriui ir plastikui. Stiklo konteineris talpins 3 kub. m , o popieriaus ir plastiko – po 5 kub. m atliekų. Aukšti technologiniai reikalavimai Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys, vadovaujantis įmonei vos 2 mėnesius, paklaustas, ar šioje vietoje tikrai reikėjo požeminių konteinerių, patikino, kad konkrečias vietas, atsižvelgiant į įvestas komunikacijas, grunto lygį, želdinius, atstumus nuo gyvenamųjų namų, pernai nustatė Kretingos rajono savivaldybė, išvien su požeminių aikštelių įrengimo projektą įgyvendinančiu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC). Montavimo darbus vykdo šilutiškė bendrovė „Stamekas“. „Manau, kad specialistai tinkamai įvertino poreikį. Į vasaros estradą žmonės renkasi ne tik per šventes, o ir šiaip pasėdėti, būriuojasi jaunimas. Ten būna nemažai stiklo, plastiko atliekų“, – kalbėjo R. Žiaušys. Jis patikino, kad dėl galimos taršos žmonės gali būti ramūs: konteineriai pagaminti Danijoje, o ši šalis kelia itin aukštus ekologinius reikalavimus. Konteinerių įrengimo technologija – saugi: į iškastą duobę įleidžiamas monolitinis betono su specialiais priedais, sutvirtinančiais ir apsaugančiais, kad teršalai nepatektų į gruntą, įrenginys. Į šį betono „sarkofagą“ įleidžiama sandari nerūdijančio plieno 1,5–2 m aukščio talpa su PVC (polimerinio chlorido) maišu.
Pernai bendrovė „Kretingos komunalininkas“ įsigijo specialią šiukšliavežę, galinčia manipuliatoriumi, arba strėle, užkabinti tą maišą, iškratyti šiukšles ir maišą grąžinti atgal į konteinerį.
Atviruke – išsvajotoji Kretingos rotušė
Pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“ iniciatyvinė grupė iš savo asmeninių lėšų 100 egz. tiražu išleido atviruką, vaizduojantį, kaip jų manymu, galėtų atrodyti Rotušės aikštė: joje turėtų dominuoti pagrindinis savivaldą simbolizuojantis ir aikštės pavadinimą įtvirtinantis pastatas – miesto rotušė. Šį atviruką grupė išleido prieš Kretingos rajono savivaldybės surengtą konferenciją-viešą diskusiją „Kokios Rotušės aikštės norime“, dalijo jos dalyviams, taip pat tiems, kam įdomi būsima aikštės koncepcija. Į atviruką yra perkelta identiška Bauskės mieste, kaimyninėje Latvijoje, atstatyta rotušė. Ją fotografavusi ir atviruko maketą sukūrusi „Kretingos aikštės“ iniciatyvinės grupės atstovė muziejininkė Jolanta Klietkutė sakė, kad Kretingoje ir Bauskėje rotušės buvo pastatytas kone vienu metu – XVII a. amžiaus pradžioje – ir jas statė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, kuriam priklausė abu miestai. Kretingos miestas, įkurtas 1609 m., buvo medinis, – todėl svarbiausiu ir gražiausiu pastatu tuomet ir tapo aikštės viduryje iškilusi mūrinė rotušė. Ryškiai rožinė Bauskės rotušės spalva, J. Klietkutės žodžiais, buvo būdinga carinei Rusijai, todėl mūsų architektai turėtų nuspręsti ir parinkti, koks atspalvis labiausiai tinkąs Kretingai. Archeologiniai tyrinėjimai liudija, kad Kretingos rotušė buvo raudonų plytų mūro, dviejų aukštų, apie 32 m ilgio ir 26 m pločio.
Valdžios įstaigų perkraustymas įsibėgėja
Kretingos rajono savivaldybės vadovai liovėsi svarstyti idėją prie miškų urėdijos Savanorių gatvėje Kretingoje pastatyti šiuolaikišką administracinį pastatą, po kurio stogu sutilptų dauguma Kretingoje esančių valdžios įstaigų. Savivaldybei opias administracinių pastatų, patalpų išsibarstymo mieste, racionalaus jų panaudojimo problemas įveikti užsimojo optimizuodami turimų pastatų, patalpų panaudojimą. Parengtas įstaigų perkraustymo ir tuščių likusių pastatų, patalpų pardavimo planas, jam pritarė Savivaldybės taryba. Numatyti 3 kraustymosi etapai ir jo pabaigtuvės 2021-aisiais. Pirmas kraustymosi etapas Į Savivaldybės pastatų panaudojimo optimizavimo planą pakliuvo ir Kretingos dvaro paveldo teritorijoje Vilniaus g. 18 esantis buvęs bendrabučio pastatas, kuriame dirba įstaigos, butus turi gyventojai. 1967 metais pastatytą baltų silikatinių plytų namą Kretingos muziejus siekia nugriauti kaip dvaro parko svetimkūnį. Pastato būklė yra avarinė. Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė patvirtino, kad muziejaus užsakymu buvo atlikta pastato inžinerinių tinklų ekspertizė. Ekspertai konstatavo, kad yra susidėvėję pastato elektros, vandentiekio ir nuotekų, kiti inžineriniai tinklai. Dėl susidėvėjusių elektros tinklų kyla gaisro grėsmė, pastate dažnos kitų tinklų avarijos. Keturių aukštų name nėra centralizuotai tiekiamo šilto vandens, vandenį gyventojai šildosi elektriniais boileriais, elektriniais prietaisais šildosi ir patalpas. Pastate yra 2 privatūs butai, užimantys apie 95 kv. m. Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė teigė, kad Savivaldybė pirks paslaugą šiam privačiam turtu įvertinti. „Kai turėsime vertintojo išvadą, derėsimės su butų savininkais dėl privačių valdų pirkimo“, – aiškino direktorė. Pastate 11 būstų turi Savivaldybė. Iš 3-jų gyventojai jau išsikraustė, liko dar 8 gyvenamieji. „Šeimos su vaikais nori gyventi čia iki liepos 1 dienos, kad vaikai užbaigtų šiuos mokslo metus“, – kalbėjo J. Girdvainė, akcentavusi, kad visi gyventojai yra įrašyti į Savivaldybės eilę socialiniam būstui gauti, kad Savivaldybė padės jiems išsinuomojant būstus kitur. Du pastato Vilniaus g. 18 auštai yra tušti. Praėjusių metų pabaigoje iš pastato Vilniaus g. 18 į išsinuomotas patalpas Vytauto gatvėje persikraustė Kretingos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Patalpas pagal panaudą Vilniaus g. 18 turėjusiam Kretingos moterų ir informacijos centrui suteiktos kitos patalpos J. K. Chodkevičiaus g. 10. Kretingos miesto ir veterinarijos tarnybos vadovas Virgilijus Liepinis patvirtino, kad jo vadovaujama įstaiga turėtų iš pastato Vilniaus g. 18 persikelti į Rotušės a. 9, Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurui priklausančias pirmo aukšto patalpas. „Laukiame sutarties dėl patalpų nuomos pasirašymo“, – sakė vadovas. Sprendimas griauti ar ne pastatą Vilniaus g. 18 turėtų būti priimtas atlikus viso pastato būklės įvertinimą, tam planuojama numatyti lėšų šių metų Savivaldybės biudžete. Ištuštinti ir parduoti nuspręsta pastatą Vilniaus g. 8. Šiame pastate yra įsikūrusi Kretingos miesto seniūnija, Švietimo, Kultūros ir sporto skyriai. Seniūnijai numatyta atiduoti dalį Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus patalpų, prieš tai jas rekonstravus. Planuojama, kad patalpoms pertvarkyti reikės apie 55 tūkst. eurų. Seniūniją, taip pat ir administracijos skyrius tikimasi perkraustyti šiais metais. Švietimo skyriui bus pritaikytos patalpos J. Pabrėžos g. 8, priklausančios Kretingos rajono Švietimo centrui, kuriomis iki šiol naudojosi Lietuvos Šaulių sąjunga. Čia vietos numatyta ir Kultūros ir sporto skyriui. J. Girdvainės įsitikinimu, Vilniaus g. 8 pastatas turėtų būti patrauklus nekilnojamojo turto vystytojams, viešbučių verslui. „Viešbučiams nereikia daug vietos automobiliams parkuoti“, – tikino ji prakalbus, ar investuotojų neatbaidys palyginti mažas žemės sklypas apie pastatą.
Kiek gali kainuoti šypsena?
Neretai dėl žinių trūkumo žmonės netinkamai prižiūri savo dantis, o tai galiausiai gali privesti prie tokių sunkių ligų kaip periodontitas, kuomet dantys pradeda kristi arba juos būtina šalinti. Kaip teisingai reikia rūpintis savo ir vaikų burnos bei dantų higiena ir kodėl verta laikytis šių pagrindinių taisyklių, pasakoja Kauno grožio klinikos odontologijos skyriaus vadovė, burnos higienistė Sandra Burčikaitė. Neužtenka valyti dantų du kartus per parą Ko gero, visi esame girdėję ir tuo tikime, kad pakankamai burnos ir dantų priežiūrai užtenka reguliariai valytis dantis bei naudoti tarpdančių siūlą. Tačiau tiesa yra kiek kitokia – burnos higienistų teigimu, net ir kruopščiai bei atsakingai valantis dantis dantų šepetėliu neįmanoma pasiekti visų dantų vagelių bei dantų šonų, o tarpdančius valant siūlu vis tiek pasilieka maisto likučių bei apnašų, kurios sukietėja ir gali virsti dantų akmenimis. Juose ima kauptis dantų kariesas, burnos gleivinės ir periodonto ligas sukeliančios bakterijos, net keliais tonais gali pakisti dantų spalva, atsirasti nemalonus burnos kvapas. Norint išvengti apnašų sukeliamų ligų ir džiaugtis sveikais dantimis bei gražia šypsena, rekomenduojama reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną, kurios metu specialiais instrumentais pašalinamos visos susikaupusios apnašos. Veiksmingiausias ėduonies ir apydančio ligų priešas Profesionali burnos higiena yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms, ir tai yra pagrindinis ėduonies ir apydančio ligų profilaktikos metodas, todėl, pasak specialistų, turintiems gerus burnos higienos įgūdžius ją vertėtų atlikti 2 kartus per metus, sergantiems periodonto ligomis – kas 1–4 mėnesius, o turintiems implantus – kas 4–6 mėnesius. Šios procedūros metu įvertinama dantų, dantenų būklė, ultragarsiniu skaleriu ir rankiniais instrumentais pašalinamos mineralizuotos bei nemineralizuotos dantų apnašos, viršdanteninės ir podanteninės apnašos, oro abrazijos „Air flow“ būdu pašalinamos pigmentinės, nuo rūkymo ar kavos, vyno bei kitų dažančių produktų vartojimo atsiradusios dėmės, abrazyvo turinčia pasta nupoliruojami dantų ir plombų paviršiai. Esant poreikiui nujautrinami apsinuoginę dantų kakleliai ar atliekamos gydomųjų preparatų aplikacijos, įvertinama plombų, protezų ir implantų būklė, jei tokių yra. Taip pat nustatomas asmeninės burnos higienos namuose efektyvumas, pacientai mokomi burnos higienos namuose, parenkamos visos reikiamos higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai siūlai, tarpdančių šepetėliai, dantų pastos, skalavimo skysčiai ar burnos ertmės irigatoriai.
PALANGA MOKYKLOS g. Į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1955 m. gimęs vyras, kuris pranešė, kad praėjusių metų gruodžio 26 d. į namus buvo pasikvietęs nepažįstamų žmonių. Atsibudęs kitą dieną aptiko, kad yra sugadintos vidaus durys ir nebėra 3 vyriškų laikrodžių, perlų vėrinio, moteriškos rankinės, mobiliojo telefono „Nokia 216“, 100 eurų ir moteriško dviračio. Žala – per 1 tūkst. eurų. Vagystė tiriama. SODŲ g. sausio 9 d. dviejų asmenų buvo užpultas 1980 m. gimęs vyras. Policijai jis nurodė, kad po užpuolimo pasigedo striukės kišenėje buvusio telefono „Samsung“, kurio vertė 250 Eur, ir dokumentų. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.
Parengė Audronė PUIŠIENĖ
Nukrito į penktą vietą
Savaitgalį „Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, sužaidė dar dvejas Regionų krepšinio lygos A diviziono rungtynes namuose: viena pergalė ir pralaimėjimas lėmė, kad turnyrinėje lentelėje komanda nukrito į V vietą. Sausio 10 d. „Kretingos“ komanda 94:87 (18:21; 19:20; 33:32; 24:14) palaužė Panevėžio „Bangenės-Aiveros“ (8 pergalės, 9 pralaimėjimai) pasipriešinimą ir iškovojo šeštą pergalę iš eilės. Klampiose rungtynėse kretingiškiai baigiantis trečiajam kėliniui nuo varžovų dar atsiliko (30 min. 70:73), o įpusėjus ketvirtam kėliniui svečiams pavyko įgyti ir 10 taškų persvarą (34 min. 72:82). Bet per likusias 6 minutes „Kretingos“ komanda leido varžovams pelnyti tik 5 taškus ir iškovojo svarbią pergalę dėl padėties turnyrinėje lentelėje. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Rokas Šimkevičius (7/11 dvitaškiai, 5 atk. kam., 4 rez. perd., 6 išprov. pražangos, 29 naud. balai) – 27, Edgaras Danys (5 rez. perdavimai) – 15, Domininkas Matutis (7 rez. perd., 15 naud. balų) – 13, Rytis Zabita (16 atk. kam., 3 rez. perd., 3 per. kamuoliai, 29 naud. balai) – 12, Linas Jonuška (6 atk. kam., 3 per. kamuoliai) – 11, Tadas Maželis – 8, Rokas Nikitinas ir Tadas Budrys – po 4, Mantas Aukselis. Sausio 11 d. „Kretingos“ komanda namuose 76:83 (22:21; 17:14; 15:29; 22:19) patyrė pralaimėjimą prieš Tauragės „Tauragę“ (12 pergalių, 5 pralaimėjimai). Įpusėjus rungtynėms „Kretingos“ komanda dar buvo priekyje, (20 min. 39:35), bet labai blogai sužaistas trečias kėlinys nulėmė, kad varžovai įgijo 10 taškų persvarą (30 min. 54:64). Paskutinį kėlinį nepavyko perimti iniciatyvos ir po šešių iš eilės pergalių buvo patirtas pralaimėjimas prieš turnyrinės lentelės kaimynus. „Kretinga“: Rokas Šimkevičius – 16, Domininkas Matutis ir Linas Jonuška – po 12, Tadas Maželis – 11, Rytis Zabita (5/7 dvitakiai) – 10, Rokas Nikitinas – 6, Mantas Aukselis – 5, Tadas Budrys (6 atk. kamuoliai) – 4, Edgaras Danys (6 rez. perdavimai, 3 per. kamuoliai). Artimiausias dvejas rungtynes „Kretingos“ komanda žais sausio 17 d. išvykoje su Kauno rajono „Omega“ (10 pergalių, 7 pralaimėjimai), o sausio 18 d. 16 val. namuose – su Kelmės „Kelme“ (13 pergalių, 4 pralaimėjimai). Vyr. trenerio Arimanto Mikaločiaus komentaras: „Abejos rungtynės buvo labai sunkios ir jose reikėjo pademonstruoti, kokį turime charakterį. Vienose rungtynėse tai parodėme, o kitose teko pripažinti varžovų pranašumą. Gaila, kad pralaimėjimas „Tauragei“ neleido užtikrintai pakilti iki IV vietos. Laukia dar 13-a reguliaraus sezono įdomių rungtynių, ir džiugu, kad mus palaiko tiek sirgalių.“
Tomas KUBILIUS
Krepšinio klubas „Kretinga“
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet sporto klubas “Salantiškiai“ metus pradėjo tradiciniu šaškių-šachmatų turnyru, kuris buvo skirtas ir sausio 13 dienai paminėti. Sporto klubo „Salantiškiai“ pirmininkės Sonatos Valinskienės teigimu, šaškių turnyre dalyvavo 14 šaškininkų ne tik iš Salantų ir Imbarės bendruomenių – atvyko svečių ir iš Klaipėdos, Kretingos rajonų, Platelių. „Džiugu sulaukti šaškininkų, kurie aktyviai dalyvauja mūsų organizuojamuose turnyruose“, – teigė klubo pirmininkė. Pirma vieta atiteko Benediktui Pociui, antra – Aleksandrui Daščiorai, kuris turnyro organizatoriams talkino teisėjaudamas. Abu jie – iš Klaipėdos rajono. Trečios vietos laimėtoju tapo salantiškis Stasys Kubilius. Šachmatų turnyre dalyvavo 8 šachmatininkai. Prizininkai išaiškėjo tik po įtemptų partijų: pirma vieta atiteko erlėniškiui Valentinui Mikutavičiui, antra vieta – teisėjauti padėjusiai Ramunei Ruginienei, trečia – plateliškiui Algirdui Narmontui.
„P. n.“ informacija
Kretingos sporto mokyklos rankininkės, gimusios 2008–2009 m. ir treniruojamos Algimanto Pranaičio, šį sezoną dalyvauja Lietuvos čempionate ir jau sužaidė keletą U-12 ir U-11 komandų rungtynių. U-12 grupėje dalyvauja 10 komandų, U-11 – 5. Vyresniųjų grupėje kretingiškių susitikimai su varžovėmis susiklostė taip: „Kretinga“ – „Klaipėda“ – 7:28; „Kretinga“ – „Šiauliai-I“ – 4:40; „Kretinga“ – „Šiauliai-II“ – 4:28; „Kretinga“ – „Tauragė“ – 5:17; U-11 grupėje – „Kretinga“ – „Klaipėda“ – 11:25. Iš viso kretingiškės pelnė 31 įvartį, į savuosius praleido 138. „Kiltų klausimas, kodėl parodėme tokius prastus rezultatus. Juos – kas, kodėl ir kaip – labai rimtai aptarėme ir su tėvų aktyvu, ir su merginomis. Pagrindinė pralaimėjimų priežastis – per mažai treniruočių. Jų per savaitę turime 5 kontaktines valandas, kai Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių komandos dirba po 12 kontaktinių valandų ir ne mažiau“, – komandos rezultatą įvertino treneris, kurio vedamas treniruotes lanko 19 rankinio išmokti panorusių mergaičių. Tačiau, nežiūrint susidariusių aplinkybių, ir treneris, ir jo auklėtinės pasiryžusios gerinti savo žaidimą. Pagal galiojančius įstatymus, per mokinių atostogas neberengiamos ir treniruotės. „Kad kompensuotume jų trūkumą, nusprendėme dalyvauti Garliavoje surengtame turnyre, ir tai pasiteisino“, – teigė A. Pranaitis. Tradiciniame Garliavoje surengtame rankinio turnyre treneriui Vytautui Griškevičiui atminti dalyvavo dvi kretingiškių komandos, taigi parungtyniauti galimybę turėjo visos 14 turnyre dalyvavusių mergaičių, kurios varžėsi su trimis Kauno rajono komandomis.
Antano Mončio namai-muziejus įžengė į trečią dešimtį
„Dvidešimt metų muziejui – dar ne jubiliejus. Jubiliejai švenčiami, kai sukanka 100 ar 50 metų. Mums svarbesni 2021-ieji, kai minėsime Antano Mončio 100-ąsias gimimo metines“, – sakė Palangoje 1999-aisiais atidaryto garsiojo mūsų žemiečio, Paryžiuje kūrusio skulptoriaus vardu pavadinto muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė. Sukakties dieną – žvakė Jubiliejiniai Antano Mončio namų-muziejaus metai prasidėjo liūdnoka gaida: buvo sumažinta pinigų. Tiesa, lėšos buvo nurėžtos visoms šalies kultūros įstaigoms, tačiau metų pabaigoje tai, kas sumažinta, buvo kompensuota. „Galiu drąsiai pasakyti: Antano Mončio namai-muziejus yra fenomenas – visoje Lietuvoje nėra kito tokio muziejaus, kuris išgyventų gaudamas tokį menką finansavimą. Tad lėšos buvo viena iš priežasčių, kodėl mes nerengėme jokių iškilmių – tik tradiciškai uždegėme žvakę, nes liepos 10-oji, kai duris atvėrė muziejus, yra ir A. Mončio mirties diena. Mums tikrai svarbesni yra ateinantys metai: 1921-ųjų birželio 8-ąją Kretingos apskrityje, Mončių kaime, gimė būsimasis skulptorius. Štai apie šį jubiliejų skelbsime“, – kalbėjo L. B. Turauskaitė. Muziejus turi du steigėjus: Palangos miesto savivaldybę ir A. Mončio fondą. Beje, pernai buvo išrinktas naujas jo valdybos pirmininkas, Danijoje gyvenantis verslininkas ir meno kolekcininkas Tue Freltoft. Pasak muziejaus direktorės, kol kas pagrindinis lėšų šaltinis yra Savivaldybė, o jeigu fondas prisidėtų tokia pat dalimi, gyvuoti būtų kur kas lengviau. Kol kas lėšų pakanka išlaikyti nuolatinei ekspozicijai ir darbuotojams, kitai muziejaus veiklai – pirmojo aukšto galerijoje vykstančioms parodoms ir projektams – lėšų tenka ieškotis iš šalies, teikiant paraiškas įvairiems fondams.
Japoniškame sode žydi sakuros
Neįprastai šilta šiųmetinė žiema pateikė staigmenų ir Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime, vešinčiame Japoniškame sode: jau nuo praėjusio lapkričio rožinius ir baltus žiedus ėmė skleisti japoniškos vyšnios – sakuros, dabar jos tiesiog apsipylė žiedais. Sakuroms toks staigus orų atšilimas šią žiemą, jo manymu, neturėtų pakenkti. Įprastai jos pražįsta ankstyvą pavasarį. Sakura yra itin svarbi japonų kultūroje, – jos žiedais gėrimasi per tradicinę hanami šventę. Šiuo metu Japoniškame sode geltonais, oranžiniais, raudonais žiedais taip pat pražydo hamamelis – krūmas su išskėsta šakota laja. „Įprastai pas mus šis krūmas pražįsdavo vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Pastebėjau, kad gretimame miške pilnutinai išsiskleidė ir žalčialunkis“, – sakė Š. Kasmauskas. Prieš 12 metų pradėtame kurti 16 ha ploto Japoniškame sode jau auga per 15 tūkst. įvairių medžių bei krūmų, iš jų – 500 sakurų, šių yra pasodinta 10 veislių. Japonijos gamtos ir kultūros vienovę primenančioje vietovėje vis dar bus sodinami įvairūs medžiai, jų grupės. Šiemet, Š. Kasmausko žodžiais, taip pat ketinama pabaigti formuoti reljefą amfiteatrui – sceną nuo žiūrovų atskirs akustiką sustiprinantis vandens telkinys.
Palanga atsikrato piktžaizdžių
Palangoje ir Šventojoje savo turimų apleistų, neprižiūrimų ar ne pagal paskirtį naudojamų pastatų pernai nesugebėję sutvarkyti savininkai privalės susimokėti – kurorto savivaldybės tarybos sprendimu, maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, kurio dydis yra 3 procentai nuo turto vertės, apmokestinti 7 į piktžaizdžių sąrašą patekusių statinių šeimininkai. Sąrašą rengė nuo rudens Apleistų pastatų, tarp kurių – metų metais stūksantys pamažėl griuvenomis virstantys pastatai, sąrašas pirmąkart svarstytas dar spalio mėnesį. Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Karalienė, pristačiusi pirminį sąrašą, sakė, jog jis sudarytas atsižvelgiant į 2019-ųjų balandį priimtą sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2020 metams. Siūlytame patvirtinti nekilnojamojo turto sąraše buvo 10 adresų: 3 apleisti pastatai pagrindinėje Palangos miesto Vytauto gatvėje, 1 – reprezentacinėje J. Basanavičiaus gatvėj, 2 neprižiūrimi pastatai toliau nuo centro esančiose Maironio ir Vanagupės gatvėse. Pirmąkart apsileidėlių sąraše atsidūrė 3 Šventojoje ne pirmus metus aplinką darkantys statiniai bei net 5 vienu adresu kurortiniame miestelyje įrašyti objektai. Į pateiktąjį sąrašą politikai siūlė įrašyti dar porą pastatų, o Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė į maksimaliai apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų sąrašą siūlė papildomai įtraukti net 8 statinius. Vadovavosi 9 kriterijais Sudarant objektų, įrašytinų į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, buvo vadovaujamasi praėjusių metų vasarą patvirtintu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių nustatymo tvarkos aprašu, kuriame išvardinti 9 kriterijai. Bent vieną iš 9 kriterijų atitinkantis fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas jau gali būti įtrauktas į sąrašą. Maksimaliu tarifu apmokestinti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį nekilnojamojo turto objektą galima tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, nuo jo įsigijimo ar naudojimo pradžios praėjus daugiau kaip vieneriems metams, asmenys tinkamai neremontuoja, netvarko, nedažo ir neprižiūri pastatų ir jų fasadų; jeigu per 2-jus metus nuo pastato įsigijimo nebuvo išduoti statybos leidimai griauti, remontuoti ar rekonstruoti pastatus arba statybos leidimai išduoti, bet jokie darbai nevyksta; neremontuojamų, nerekonstruojamų ar nenugriaunamų pastatų tolesnis naudojimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai bei aplinkai.
Žemės ūkio ministerijos inicijuoto konkurso „Krašto auksas“ nugalėtojų sąraše – trys projektai, įgyvendinti Kretingos rajone. Konkurse „Krašto auksas“ dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektų vykdytojai arba paramos gavėjai iš visų Lietuvos apskričių, jau įgyvendinę projektus. Apdovanojimų atrankos komisija, vertindama pretendentus, didelį dėmesį skyrė jų verslumui, projektų naudai visuomenei ir išrinko po 9 kiekvienos apskrities nugalėtojus. Tarp Klaipėdos apskrities nugalėtojų – trys projektai, įgyvendinti Kretingos rajone. „Krašto aukso“ titulo nusipelnė Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos projektas „Netradicinis jaunimo užimtumas taikant inovatyvias technologijas“, Kūlupėnų bendruomenės centro ,,Kūlupėnai“ projektas „Lauko scenos įrengimas Kūlupėnuose“ ir asociacijos „Pajūrio bendruomenė“ projektas „Erdvių sutvarkymas Rūdaičių gyvenvietėje“. Konkursas ir dešimties renginių ciklas „Krašto auksas“ surengtas siekiant didinti 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos žinomumą, viešinti programos įgyvendinimo gerąją patirtį bei pasiektus rezultatus, skatinti aktyvesnį dalyvavimą kaimo plėtros procesuose, viešinti Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių veiklą, skatinti inovacijas kaimo vietovėse. Nugalėtojai bus pasveikinti ir apdovanoti dešimtyje iškilmingų renginių, vyksiančių kiekvienos apskrities 2019 metų Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje. Klaipėdos apskrities apdovanojimai vyks vasario 2 d. 13 val. Mosėdžio gimnazijoje.
„P. n.“ informacija
Dvi darbėniškių kolekcijos pretenduoja į rekordus
Darbėnuose gyvenantys tekstilininkai Daiva ir Arūnas Dudėnai, kone prieš 10-metį pradėję kolekcionuoti senovines austas juostas bei tautinius rankšluosčius, pretenduoja tapti Lietuvos rekordininkais: jų kolekcijoje – 292 juostos ir 300 rankšluosčių. Praėjusią savaitę D. ir A. Dudėnų namuose apsilankė Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė ir specialistė Asta Pocienė, Kretingos muziejaus Dailės skyriaus vedėja Danutė Šorienė, Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė ir seniūnas Alvydas Poškys, kurie savo parašais Lietuvos rekordų agentūrai „Factum“ pateiktoje paraiškoje patvirtino kolekcijos tikrumą bei autentiškumą. Agentūrai taip pat pateikta ir filmuota medžiaga apie eksponatus ir komisijos darbą. Lietuvos rekordus fiksuojantys organizatoriai pretendentus pakvietė į Kaune sausio 18-ąją rengiamą tradicinį renginį „Pet Shop“, kur darbėniškiai ir perduos medžiagą apie abi savo kolekcijas. „Agentūros „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo vadovas Vytautas Navaitis mus patikino, kad ligi šiol dar išvis nebuvo fiksuoti panašių tautiškų austų gaminių rekordai“, – džiugia žinia su „Pajūrio naujienoms“ pasidalijo D. Dudėnienė.
Ugniagesiai pagelbėjo nuvalyti paminklą
Laisvės gynėjų dieną darbėniškiai paminėjo prie atnaujinto ir nuvalyto Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo – ketvirtadienį Darbėnų ugniagesiai, atsiliepę į seniūnijos prašymą, paminklą nuplovė savo galinga įranga. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys paaiškino, kodėl buvo būtina paminklą nuvalyti: „Praėjusius metus Seimas buvo paskelbęs Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Minint juos gruodžio pabaigoje Darbėnų seniūnija atnaujino Lietuvos Nepriklausomybės 10-čio paminklą. Iš abiejų jo pusių esančiose nišose buvo įmontuotos plokštės. Vienoje jų iškaltos visų 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorių, kilusių iš Darbėnų valsčiaus, pavardės, kitoje – pavardės penkių savanorių, apdovanotų Vyties kryžiumi. Atliekant plokščių montavimo darbus, atkreipėme dėmesį, kad, ko gero, nuo pat atstatymo 1989 metais paminklas nebuvo rimtai valytas, ir tiesiog prašyte to prašėsi.“ Pagalbos nuspręsta kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Darbėnų ugniagesių komandą. „Ketvirtadienį Darbėnų ugniagesiai galingomis vandens čiurkšlėmis nuo paminklo nuplovė dešimtmečių dulkes ir po atnaujinimo darbų likusį purvą, pašalino tarp akmenų ir ant jų augusias kerpes bei samanas – už tai esame jiems labai dėkingi“, – sakė A. Poškys. Jis pridūrė, jog ugniagesiai prausė ir šalia bažnyčios pastatytą paminklą vienuoliui saleziečiui Petrui Perkumui. Tačiau to nepakako – šį paminklą reiktų rimčiau nušveisti ir perdažyti. Tą ketinama daryti pavasarį. Tada planuojama nuvalyti ir paminklą „Kardo“ rinktinės partizanams.
„P. n.“ informacija
Liepsnojanti Australija kraštietės akimis
„Pajūrio naujienoms“ pavyko susisiekti su Australijoje gyvenančia kraštiete dr. Gražina Pranauskiene, kuri savo krašto žmonėms perdavė tą emociją ir išgyvenimus, kurių ji, jos šeima ir apskritai australiečiai patiria, šalį apėmus stichiniams gaisrams. Australijoje, Viktorijos valstijoje, dr. Gražina Pranauskienė gyvena jau 30 m. – atvažiavusi trumpam aplankyti giminių, ji susipažino su būsimu vyru, 1990-aisiais ištekėjo ir pasiliko gyventi šiame žemyne. – Kokia šiuo metu padėtis dėl gaisrų? – „Pajūrio naujienos“ paklausė dr. Gražinos Pranauskienės. – Šiuo metu Australijoje tebedega 120 gaisrų, iš kurių 20 liepsnoja Viktorijoje. Melburnas, kuriame įsikūriau 1999-aisiais, nedega, nors už 25–40 km nuo gyvenamosios vietos užsiliepsnoja pievos, užplaukia degėsių pritvinkę debesys. Daugiausiai dūmai plaukia iš miškingojo Gipslendo, išsidėsčiusio 250 km nuo Melburno atstumu, taip pat iš Naujojo Pietų Velso, kuris yra už 8,5 tūkst. km nuo Viktorijos sostinės. Tomis dienomis niežti akys ir sunkiau kvėpuoti. Šiuo metu Australijos sostinė Kanbera, kurioje susikaupė Sidnėjaus apylinkėse siaučiančių gaisrų smogas, – labiausiai pasaulyje užterštas miestas! Per dieną žmogaus plaučiai sugeria tiek teršalų tarsi surūkius 30 cigarečių! Todėl per 400 tūkst. gyventojų mieste užsidarė kavinės, laikinai sumažintas Parlamento administracijos darbuotojų skaičius, privatus verslas kasdien patiria didžiulius nuostolius. – Kas kaltas, kad taip atsitiko? Ar Australijos gyventojai patenkinti savo šalies Vyriausybės veiksmais? Ką apie tai rašo šalies žiniasklaida? – Nukentėjusieji nuo gaisro reiškia nepasitenkinimą ministru pirmininku Scott‘u Morrison‘u, kuris nevaldomų gaisrų metu su šeima išskrido į Havajus. Kai pasklido ši žinia, buvo priverstas nutraukti atostogas. Po tokio neatsakingo poelgio, nuvykusį į už 721 km nuo Melburno išsidėsčiusią pietų Australijos Kengūrų salą, už 2,5 tūkst. km esantį Kvinslendą bei kitur, Morrison‘as sutinkamas labai nepalankiai. Žiniasklaidoje nuolat akcentuojama, kad Scott‘o Morrison’o Vyriausybė jau prieš pusmetį žinojo, kad ateina ypač sausa vasara ir kad iš anksto reikėjo rengtis plataus masto gaisrams. Deja, tinkamai nepasiruošta... – Ar jau atskleista tikroji gaisrų priežastis ir kaip reikėtų su jais kovoti ateityje? – Tikroji gaisrų priežastis – nesugebėjimas derinti žmonių poreikių su gamtos iššūkiais. Australijos Vyriausybė nepajėgi sustabdyti gaisrų, nes neskuba atsisakyti elektros energijos gamybos iš anglies. Jau prieš 50 tūkst. metų čionykščiai gyventojai mokėjo saugoti gamtą. Naudodami tradicinį gaisrų valdymą, aborigenai tebedegina pievas aplink aukštai temperatūrai neatsparius eukaliptus. Jiems užsiliepsnojus, šiuose medžiuose gyvenančios koalos kopia į viršūnes, kur spiegdamos iš skausmo spirgėte suspirgsta eukaliptų aliejumi pritvinkusiose liepsnose. Po žeme gyvenantys gyvūnai gaisrams atsparūs, tik išlindę į paviršių neranda maisto, tad juos suradę globoja gyvūnų priežiūros darbuotojai. Gaisrai taip pat kyla dėl ilgėjančių karščio sezonų, lietaus nepakankamumo, tyčinio miškų uždegimo. Nuo praeitų metų pabaigos sudegė 10 mln. hektarų. Į šį skaičių įeina 1 mln. 300 tūkst. ha Viktorijoje sudegusių plotų. Sunku gauti ventilino purkštuvą ar rasti specialią kaukę, kuri apsaugo kvėpavimo takus. Ar galite įsivaizduoti, kokia nepastovi Melburno oro temperatūra? Jau keletą savaičių dienomis svyruoja nuo 16 iki 42 laipsnių šilumos, todėl pirmadienį į darbą tenka eiti su striuke, trečiadienį su lengva suknele, o penktadienį skėtis nebeatlaiko stipraus vėjo gūsio. Dideliame karštyje išsiplečia bėgiai, ir juos tenka laistyti vandeniu, o tūkstančiai žmonių laukia visuomeninio transporto. Iš daugiau nei 5 mln. Melburno gyventojų, miesto centre dirba 854 tūkst.! Tokiomis dienomis traukinius keičia autobusai ir kelionė namo užtrunka dvigubai ilgiau. Mokesčių mokėtojų pinigai daug metų bus švaistomi tiriant, kas kaltas dėl šio sezono gaisrų, bet juk ir taip visiems viskas aišku! Prieš daugiau negu 200 m. Australijos žemyne įsikūrę europiečiai užsiėmė ūkininkavimo praktika, kuri ilgainiui sukėlė eroziją ir druskingumą. Vietinių gyventojų prisitaikymas prie europiečių atvežtų žemdirbystės metodų, naudojant sudėtingas žemės ūkio sistemas, palaipsniui didino ūkininkavimo sukeltą žalą aplinkai, kol atvedė iki dabartinės klimato katastrofos. Tad ateityje Vyriausybė turėtų imti pavyzdį iš aborigenų, nors jie daugelio laikomi antrarūšiais dėl alkoholizmo, nusikaltimų, nesugebėjimo susirasti darbo ar pan. 2018 m. Australijos statistikos duomenimis, šalyje užregistruota per 650 tūkst. aborigenų ir Torreso sąsiaurio salų kilmės atstovų. Tad patirties pasisemti tikrai yra iš ko!
Prieš dvidešimt devynerius metus Lietuvą ir visą pasaulį sukrėtę nakties iš sausio 12-osios į sausio 13-ąją įvykiai, kai Vilniuje dėl tarybinės kariuomenės veiksmų prieš taikius demonstrantus žuvo keturiolika žmonių, Kretingoje ir rajone paminėti Laisvės gynėjų dienai skirtu renginių ciklu „Laisvės išpažintys“. Pasivaikščiojo prisiminimų keliais Jau nuo sausio 10-osios dienos paminėti Laisvės gynėjų dieną pakvietė Kretingos muziejus: parodų salėje atidaryta savaitę truksianti paroda „Laisvės išpažintys“. Sekmadienį, sausio 12-ąją, į tradicinį šaškių turnyrą pakvietė Kretingos rajono Salantų kultūros centras. Pavakare į sambūrį „Laisvės liepsna“ prie atminimo laužo kaimo parke rinkosi Baublių gyventojai. O Kretingos gyventojai sekmadienio vakarą netradiciškai paminėjo Laisvės gynėjų dieną: sutemoms apgaubus miestą kretingiškiai galėjo pasivaikščioti prisiminimais „Dvasinės pergalės keliu“. Prie Kretingos rajono kultūros centro susirinkę apie pora šimtų žmonių, pasipuošę tautine atributika, nešini vėliavomis ir žvakėmis, pajudėjo Rotušės aikštės link. Eisenai kelią apšvietė keturiolika fakelų: tiek žmonių žuvo istorinę naktį prie Vilniaus televizijos bokšto. Eitynių dalyviai užsuko į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią: būtent joje prieš 29 metus susirinkę kretingiškiai meldėsi už Lietuvos laisvę. Prisiminę 1991 metų sausio 13-osios naktį, žengusieji „Dvasinės pergalės keliu“ atėjo į Rotušės aikštę. Čia, prie liepsnojančio laužo, sugiedojo Tautinę giesmę bei tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą. Virš Kretingos nuaidėjo trys salvės: už Lietuvą, už Laisvės gynėjus ir už žuvusiuosius. Savo prisiminimais dalinosi mokytoja Aldona Kruševičiūtė, Kretingos vicemeras Dangiras Samalius, pranciškonas brolis Bernardas. Kartu su laužo kibirkštimis į dangų kilo eitynių dalyvių dainuotos liaudies dainos.
|
|
