Šventosios ir J. Šimkaus gatvių sankryžoje numatoma įrengti keturšalę, šviesoforų programomis valdomą, sankryžą, kuri pagal viešai pateikiamus projektinius sprendinius turėtų būti tokia, kaip ir prie prekybos centro „Norfa“, su apsaugotais kairiaisiais posūkiais.

Paviešinus dar vienos naujai projektuojamos sankryžos mūsų mieste planuojamus projektinius sprendinius, gyventojai sunerimo, kad dar 2016 m. atnaujinta Šventosios gatvės dalis bus vėl ardoma, o tarp dviejų šviesoforų atsiras dar vienas.

Pateikė projektinius sprendinius

Visuomenė pradėjo svarstyti, kad projektuojama sankryža gali būti susijusi su naujai ketinamu statyti prekybos centru. Ji neklydo. Sankryžos projektavimą inicijuoja prekybos centrą statanti bendrovė „Baltisches haus“. Toje vietoje įrengti šviesoforinę sankryžą sprendimą priėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), nes Šventosios gatvė priklauso jai.

Idėja statyti naują prekybos centrą Šventosios gatvėje buvo iškelta dar 2008 metais, tačiau apie jo statybą detalesnė informacija pateikta tik praėjusiais metais. Pateikus prekybos centro viziją dar nebuvo aišku, kaip klientai galės patekti į jo automobilių stovėjimo aikštelę.

Dabar situacija aiškėja. Šių metų pradžioje visuomenei susipažinti buvo pateikti projektiniai sprendiniai – numatomas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 168 Klaipėda–Kretinga, 22,64 km esančios sankryžos projektavimas.

Šventosios ir J. Šimkaus gatvių sankryžoje numatoma įrengti keturšalę, šviesoforų programomis valdomą, sankryžą, per kurią numatomas įvažiavimas ir išvažiavimas iš planuojamos prekybos centro teritorijos su apsaugotais kairiaisiais posūkiais pagrindiniame kelyje.

Pagal projektinius sprendinius šviesoforas turėtų būti toks pats, kaip ir prie prekybos centro „Norfa“, su apsaugotais kairiaisiais posūkiais.

LAKD teigimu, įrengiant planuojamą šviesoforu reguliuojama sankryžą kokybiniai kelio dangos parametrai nepablogės. „Dangų ardymo darbai bus atliekami tik tiek, kiek tai yra reikalinga įvažiavimui/išvažiavimui ir kairiojo posūkio juostoms tinkamai įrengti. Kokybiniai kelio dangos parametrai nepablogės“, – patikino Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas Evaldas Tamariūnas.

Taip pat LAKD tikino, kad eismo pralaidumas iš esmės turėtų nekisti. „Sankryža turės turėti adaptyvų valdymą ir būti suderinta su gretimais šviesoforais, todėl laidumo gatvėje pokyčių gyventojai neturėtų pajusti. Iš esmės laidumas neturėtų pasikeisti“, – paaiškino E. Tamariūnas.

• Rašyti komentarą (21)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (6)

Respublikoje pasklido žinia, kad nuo šių metų sausio 1 d. nemokamai bus maitinami vaikai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose. Kretingos rajono savivaldybė į pateiktą savivaldybių sąrašą nepateko, tačiau nuo rugsėjo 1 d. nemokamą maitinimą gaus visi mūsų rajono priešmokyklinio ugdymo ir pirmos klasės mokiniai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nurodyta, kad nuo šių metų ugdymo įstaigose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos – viso ar iš dalies švediško stalo – principą, priešmokyklinio amžiaus vaikai turi teisę į nemokamą maitinimą nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimai – visuotinio nemokamo maitinimo teikimas – vykdomas etapais. Jau pradėtas teikti maitinimas yra pirmasis etapas.

Kadangi mūsų rajone bendrojo ugdymo mokyklose maistas nėra tiekiamas švediško stalo principu, jos negalėjo dalyvauti programoje. „Praėjusį pavasarį buvo pateiktas projektas, kuriame teisę dalyvauti turėjo tos ugdymo įstaigos, kurios jau turėjo įdiegtą švediško stalo principą. Kadangi mūsų ugdymo įstaigos yra sudariusios sutartį su VšĮ „Bruneros“, ir joje tada dar nebuvo numatytas maitinimo tokiu principu teikimas, todėl į šį pilotinį projektą nepatekome, be to, šis projektas buvo grįstas savanoriškumo principu“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Vykdant Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimus, nuo rugsėjo 1 d. nemokamas maitinimas bus skiriamas ir mūsų rajono priešmokyklinukams ir pirmokams. „Nebus taikomas kriterijus, kad gaus tik tos mokyklos, kuriose maitinimas organizuojamas savitarnos principu, jis bus skiriamas visoms ugdymo įstaigoms, o tai finansuos Vyriausybė“, – kalbėjo A. Burbienė.

Ministerijos manymu, etapais pradedamas teikti visuotinis mokinių nemokamas maitinimas padės užtikrinti sveikesnę mitybą didesniam vaikų skaičiui, mažinti socialinę atskirtį ir jauniausių mokinių diferenciaciją.

Šiuo metu mūsų rajone nemokamą maitinimą gauną 48 priešmokyklinio amžiaus mokiniai. Vieno vaiko visos dienos maitinimui skiriama 1,9 Eur. Dabar rajone mokosi 324 priešmokyklinukai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Šį antradienį Kretingos rajono savivaldybės vadovai pažėrė priekaištų Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjai Daliai Činkienei, Kretingos kultūros centro direktoriui Pranui Razmui dėl Kalėdų eglės įžiebimo šventės Kretingoje nesklandumų, prasto renginių įgarsinimo, ragino įsileisti naujų vėjų į Kretingos, Salantų miestų ir kaimų kultūrinį gyvenimą.

Nesulaukė fejerverkų

„Jeigu pripažintumėte, kas buvo blogai, jau būtų didelis pasiekimas“, – Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė paprašė D. Činkienės ir P. Razmaus patiems kritiškai įvertinti Kalėdų eglės įžiebimo Kretingoje ceremoniją. J. Girdvainė klausė kultūros organizatorių, kas rašė eglės įžiebimo šventės scenarijų: kodėl žiemą lauke vaikams skirtas renginys nebuvo trumpas ir efektingas?

Kretingoje eglė buvo įžiebta gruodžio 7 d., pliaupiant lietui. Tie, kurie sulaukė renginio pabaigos ir ją vainikavusių fejerverkų, Rotušės aikštėje po atviru dangumi išbuvo apie 2 valandas. D. Činkienė paaiškino, kad scenarijuje suplanuoto renginio trukmė buvo suderinta, tačiau visų aplinkybių numatyti nepavyko, todėl renginys šiek tiek užsitęsė, šventės organizatoriai nesitikėjo ir tokios žvarbos.

„Norėjome renginį transliuoti tiesiogiai, bet buvo sutrikimų“, – sakė P. Razmus apie nesėkmingą bandymą tradicinį renginį paįvairinti. „Pastangos didelės, ne iš gero gyvenimo ryšys transliuojant renginį trūkinėjo: kai vienoje vietoje susirenka tiek daug žmonių, „vaifajus“ užlūžta, tokiai tiesioginei transliacijai reikia kitų priemonių, o tai kainuoja 500–1000 eurų“, – kultūros darbuotojus, renginio organizatorius užjautė antradienį susitikime dalyvavęs Savivaldybės tarybos narys Dovydas Bajoras, turintis renginių organizavimo įmonę ProDJ.

• Rašyti komentarą (186)
• Plačiau ...

Lopšelio-darželio „Žilvitis“ ansamblis „Drugelis“ pateko į antrąjį, zoninį, konkurso etapą. Koncertmeisterė – Rita Pukelytė-Retkienė.

Šią savaitę Kretingos meno mokykloje įvyko televizijos konkurso „Dainų dainelė“ rajoninis etapas, kuriame savo gebėjimus skirtingose amžiaus grupėse demonstravo gausus būrys rajono dainininkų – solistų, duetų, ansamblių.

Iš viso Kretingos meno mokyklos scenoje pasirodė 44 vaikai iš lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“, „Pasaka“, „Žilvitis“, „Rasa“ (Salantai), Simono Daukanto, Marijono Daujoto progimnazijų, Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro, Kurmaičių pradinės mokyklos, mokyklos-darželio „Žibutė“, Kretingos ir Salantų meno mokyklų, Pranciškonų ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijų, meno studijos „Menų palėpė“.

Dainininkus vertino Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės sudaryta komisija, kuriai vadovavo Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto muzikos katedros lektorė Giedrė Zeicaitė, narės – Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokytoja Loreta Žulkuvienė ir Skuodo meno mokyklos mokytoja Sigita Žiemelienė.

Komisijos sprendimu, į II konkurso etapą, kuris sausio 17 d. rengiamas Gargžduose, pateko: A (3–6 metų) amžiaus grupėje – lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ kvartetas – Matas Rimkus, Jokūbas Mažonas, Jokūbas Mikalauskas ir Žilvinas Žvinklys, kuriuos konkursui parengė mokytoja Svajonė Razmuvienė; „Pasakos“ solistas Kristijonas Piekus (mokyt. Judita Viluckienė); „Žilvičio“ ansamblis „Drugelis“, kurį parengė mokytoja Daiva Samalienė ir kuriam atstovauja Jorūnė Petkutė, Arentas Austys, Jokūbas Martinkus, Elija Špokauskaitė, Austėja Navickaitė ir Kamilė Kaunaitė; B (7–10 metų) grupėje – Janinos Kripienės parengtas Kurmaičių pradinės mokyklos duetas Vytautė Petrauskaitė ir Mangirdas Venckus; Kretingos meno mokyklos solistė Auksė Gedvilaitė (mokyt. Jūratė Norkuvienė); Salantų meno mokyklos solistai Dominykas Daukša ir Gabrielė Kusaitė (mokyt. Greta Kleinauskienė); C (11–14 metų) grupėje – Gita Vaikėnaitė iš „Menų palėpės“ (mokyt. Sigita Dimskienė); Salantų meno mokyklos solistė Aistė Slušnytė (mokyt. Vita Baužytė); D (15–19 metų) grupėje – Pranciškonų gimnazijos solistė Orinta Šlušnytė (mokyt. Jolanta Simaitienė).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

• Rašyti komentarą (3)

Laukžemės kaime gyvenantis fotografas Karolis Bakūnas

Laukžemėje gyvenantis fotografas Karolis Bakūnas, įamžinęs garsųjį Lazdininkų, arba darbėniškių prezidentiniu pramintą, malūną, „Fujifilm“ praėjusių metų talento konkurse su šia nuotrauka pelnė nugalėtojo vardą.

Įteikė ir Prezidentui

Žvaigždėto dangaus fone įamžinęs Nausėdų giminės malūną Karolis ne tik konkurse laimėjo I vietą – jo nuotrauka buvo įteikta ir pačiam LR Prezidentui Gitanui Nausėdai. Pirmosios vietos nugalėtojas taip pat laimėjo kelionę į Fuerteventurą, salą, kurioje įvyko kūrybinė stovykla su vienu žinomiausiu šalies fotografu Algiu Krikščiūnu.

Fotografas konkurse dalyvavo trečią kartą, pirmą kartą pateko į finalą, tačiau iškovoti pergalės nepavyko. Antrą kartą sekėsi kiek prasčiau, tačiau jis nepasidavė, ir trečias kartas jam atnešė nugalėtojo titulą.

Karolis „Pajūrio naujienoms“ atskleidė ir įdomią šios nuotraukos atsiradimo istoriją. „Kiekvienais metais konkursui pateikdavau portretines nuotraukas, tačiau šįkart kilo mintis nusiųsti Lazdininkų malūną, kurio nuotrauką buvau padaręs prieš trejus metus ir padėjęs ją „į stalčių“, – prisiminė jis.

Padaryti šią nuotrauką K. Bakūną įkvėpė laisvė: „Laisvė ne nuotraukoje, o savyje. Dažniausiai naktimis fotografuoju, kai norisi pabėgti nuo darbinės rutinos ir vėl pamėgti fotografiją.“

Sustabdyta žvaigždėto dangaus ir Lazdininkų malūno „šokio“ akimirka iš dalies buvo atsitiktinė. „Darant šią nuotrauką atsidūriau geru laiku tinkamoje vietoje. Pro šalį važiavo mašina, kuri apšvietė malūną, o ir dangus buvo itin giedras, todėl ši nuotrauka yra koreguota nedaug, – kalbėjo fotografas pasidžiaugęs savo pasiekimu. – Ši nuotrauka man – tarsi Leonardui da Vinči „Mona Liza“. Kartais padaryti maži dalykai gali virsti realybe, todėl šis darbas man primena, kad niekas nevyksta be reikalo.“

Ne viena Karolio nuotrauka yra daryta naktį Laukžemės kaime. „Kretingos rajone dažniausiai sukiojuosi aplink Laukžemę, tad visi naktiniai darbai ten ir „gimsta“, – sakė K. Bakūnas. – Rajonas, kaip ir visas pajūrio regionas, mane įkvepia savo žvaigždėtu dangumi, tokio niekur kitur Lietuvoje nerasite.“

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...

Valentino Dilgino akvarelėse gamta alsuoja baltiškąja pasaulėjauta.

Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje atidaryta 49-erių menininko iš Kretingalės Valentino Dilgino akvarelės darbų paroda. Paveiksluose – pažįstami Kretingos apylinkių bei Žemaitijos krašto vaizdai, atspindintys giluminį žmogaus ryšį su gamta.

V. Dilgino darbuose itin juntamos sąsajos su senąja baltų kultūra, pasaulėjauta ir filosofija, sakraliniu pasaulio suvokimu, todėl gausu etnokultūrai būdingų simbolių bei ženklų.

Menininkas neapsiriboja vien akvarelėmis, jo kūrybos diapazonas – itin platus: jis kuria iš gintaro skulptūrėles, amuletus ir dalyvavo tarptautinėje gintaro ir juvelyriškos parodoje „Amber Trip 2004“, taip pat drožia iš medžio skulptūras ir skrynias, užsiima žalvario juvelyrika.

Menininkas jau surengė kelias akvarelės darbų parodas Žemaitijos miestuose, dalyvauja tarptautiniuose pleneruose, o 2016-aisiais kartu su 15 Lietuvos akvarelininkų grupe atstovavo šaliai tarptautiniame simpoziume „Fabriano in Acquarello“ Italijoje.

Kretingos meno mokykloje kūrybinių pradmenų gavęs, Telšių taikomosios dailės technikume medžio apdirbimo technologijas studijavęs, o vėliau Klaipėdos universitete turizmo ir rekreacijos bakalauro bei teatrologijos magistro diplomus įgijęs, V. Dilginas pasižymi plačiu požiūrių diapazonu, įvairiapuse veikla.

Menininkas gilina žinias etnokultūroje ir dalijasi jomis per edukacinius užsiėmimus, rengia baltiškas apeigas. Jis – ir aistringas keliautojas: noras pažinti kitų šalių papročius nuvedė jį į Maroką, Egiptą, Indiją, Izraelį, Turkiją, Siriją, Vietnamą, Singapūrą, Braziliją, Argentiną, Gvatemalą, Panamą ir kt šalis.

„P. n“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Mano prioritetai – gėlės, moteris ir jos siela, būtis, egzistavimas“, – sakė dailininkė Augustė Santockytė.

Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje iki sausio 14 d. dar galima aplankyti jaunos tapytojos Augustės Santockytės retrospektyvinę parodą „Pojūtis“.

„Esu Augustė Santockytė, tapytoja ir… truputį architektė, gimusi gražiame Kretingos mieste. Piešimas, tapyba, meniniai, kūrybiniai užsiėmimai mane lydi nuo pat mažumės. Menas, kūryba, buvę tik pomėgiais, pamažu peraugo į norą tapti profesionalia menininke“, – parodos anotacijoje prisistato tapytoja.

A. Santockytė 2018 metais baigė Vilniaus dailės akademiją, įgijo architektūros bakalauro laipsnį, tačiau būtent tapyba yra jos pašaukimas ir kasdienybė: „Studijavau architektūrą, nes tikiu, kad visos meno sritys tarpusavyje yra susijusios, architektūra su tapyba – taip pat. Architektūros studijos praplėtė mano, kaip jaunos kūrėjos, akiratį, išmokė su atsakomybe žiūrėti į meną, kūrybą, idėjas“. Pasak dailininkės, jos paveikslai gimsta iš daugybės eskizų, svajonių, prisiminimų, kelionių, netekčių, pastebėjimų.

„Tapydama „žvelgiu“ į savo pačios jausmus, patirtis. Kuriu žmogui, o kuriant kyla egzistenciniai, moters esybės, meilės svarbos klausimai. Mane visuomet žavėjo realistiniai-hiperrealistiniai paveikslai. Kūryboje būtent tai ir atsispindi. Realybė kartais persipina su moksline fantastika, jos elementais, siurrealizmu, simbolizmu. Hiperrealistinė tapyba – tarsi meditacija“, – prisipažino dailininkė.

„Ne vienas parodos lankytojas, atėjęs apžiūrėti Augustės parodos, pasijuto, švelniai tariant, keistai, o gal net apgautas. Daugelis, ko gero, taip ir išėjo nesupratę, ką gi jaunoji tapytoja eksponuoja: tapybos darbus, fotografiją ar kažkokios miksuotos technikos atspaudus. Buvo tokių, kurie mažesnio formato paveikslus (dalis jų ne kabo ant sienos, o yra išdėlioti) vartė prieš šviesą, bandydami įžiūrėti dažo pėdsakus arba, niekam nematant, pirštais lietė drobes, nes negalėjo patikėti, kad tai, ką jie mato, yra nutapyta. Itin preciziškai nutapyti Augustės darbai įžiebė rimtas diskusijas apie meno turinio ir formos santykį,“ – šitaip jaunos kretingiškės menininkės parodą pristatė Klaipėdos viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Inga Paulauskaitė sukūrė originalią 12 žaislų – pasakų herojų – kolekciją, skirtą savo sūnėnui.

Kretingiškė 27-erių Inga Paulauskaitė siuva žaislus, – sukūrė visą jų seriją, susijusią su populiarių literatūros kūrinių bei pasakų herojais ir skyrė juos vos vienerių savo sūnėnui Arnui, kad šis kuo įdomiau pažintų jį supantį pasaulį.

Pirmoji buvo lapė, atkeliavusi iš Antuano de Sent Egziuperi „Mažojo princo“. Kūrėja sakė, jog jai labai įstrigusi mintis iš šio kūrinio, kai berniukui Lapė pasakiusi, kad dabar esanti tik lapė, bet, kai jiedu susidraugaus, ji būsianti vienintelė.

„Kai brolio Dariaus šeima laukė pagausėjimo, pasakė, kad dovanų labiausiai norėtų rankų darbo žaislo. Dabar tokie ypač vertinami.

Žinojo, kad mėgstu sau pasisiūti ir nusimegzti rūbų. Taip į sūnėno kolekciją ir atkeliavo manoji lapė. Antroji buvo žirafa iš „Daktaro Aiskaudos“. Po to sekė liūtas, tigras, koala, dramblys, meškėnas ir kiti. Kas mėnesį kūriau po vis kitokį žaislą, kad vaikas, vėliau girdėdamas ir skaitomas pasakas, susipažintų su gyvuoju pasauliu“, – sakė I. Paulauskaitė.

Jauna moteris neslėpė, jog sąmoningai atsisakiusi meškinų, zuikių ir šuniukų, nes šiais užverstos parduotuvių lentynos. Ilgainiui apie jos pomėgį sužinojo ir aplinkiniai, tad dabar sukurianti žaislų ir pažįstamų vaikams. Atskirą žaislų kolekciją pasiuvo ir Kretingos rajono Motiejaus Valančias viešojoje bibliotekoje surengtai kalėdinei mugei.

Jos kalėdiniai žaislai šioje mugėje, gausybės puošmenų bei dekoracijų fone, traukė akį savitumu ir originalumu, – dviejų vienodų nebuvo. Tačiau, atviravo pašnekovė, žmonės jais labiau tik pasidžiaugdavę: „Manau, kad šiandien esame visko pertekę. Ne visi įvertina rankų darbą, – kitiems minkštas žaislas atrodė nevertas kelių eurų, kai ryškių serijinių gamyklinių apstu prekybos centruose bei dėvėtų rūbų parduotuvėse.“

I.Paulauskaitės žaislai kruopščiai pasiūti: suderintos ir preciziškai apgalvotos detalės. Kūrėjos žodžiais, lavinant estetinį vaiko skonį, ir žaislo rūbai turi būti tvarkingi bei stilingi. Kai kuriuos ji numezga ar apneria vąšeliu. Rūbams naudoja namie atlikusias skiautes arba perka naudotas medžiagas ar drabužius. Nes, akcentavo, jai esą labai svarbus ekologinis požiūris tausoti gamtą, antrąkart panaudojant tai, kas įprastai išmetama.

Siūti žaislus anksčiau neturėjusi patirties, to mokėsi iš interneto. Tačiau ten pateiktos tik idėjos, o iškarpas turėjusi susigalvoti pati. „Siūdama pagal tą pačią iškarpą kitą žaislą, jo neatkartoju. Identiškai ir neišeitų, o ir sąmoningai to vengiu“, – tvirtino pašnekovė. Prie kiekvieno žaislo kelnyčių – kol kas ji tik berniukiškai rengė savo žaislus – pritvirtina savąjį braižą patvirtinančią emblemėlę „Pagaminta su meile“.

„Didelių ambicijų neturiu, – sukūriau žaislų kolekciją mylimam sūnėnui. Šis užsiėmimas man buvo labai mielas. Dabar galvoju siūti labiau buičiai skirtus reikmenis, atsižvelgiant į didėjantį žmonių gyvensenos polinkį į ekologiją“, – atviravo Palangoje viešbučio administratore dirbanti I. Paulauskaitė.

• Rašyti komentarą (1)

„Reikia spėti pagauti akimirką, kai ne vien akimis, bet ir širdimi ją pamatai“, – sakė Rasa Pienė.

Kretingos bažnyčios chorvedė, pedagogė ir giesmių kūrėja Rasa Lapienė, viešojoje erdvėje labiau žinoma kaip Rasa Pienė, savyje slypėjusius kūrybos klodus pagaliau atvėrė fotografijai – kiekvieną užfiksuotą vaizdą ji geba įvilkti į gilią, jį sustiprinančią mintį. „Pagaliau galiu daryti tai, ką tikrai noriu, ką seniai brandinau savyje – fotografuoti. Ir dar daugiau. Per fotoobjektyvą pamatau vaizdą, ir mintys rimuojasi pačios. Savaime išeina iš gilumos, abi – nuotrauka ir mintis – viena kitą papildo ir sustiprina, lyg dvi paralelės, jų sintezė“, – atviravo profesionali muzikė ir savamokslė fotografė.

Rasa jau anksčiau buvo surengusi 2 personalines fotografijų parodas arbatinėje „Špitolė“ ir Kretingos bažnyčios galerijoje. Yra išleidusi 5 kompaktines savo įrašytų giesmių plokšteles, vieną jų 2015-aisiais, pavadintą „Malonės vėjas“, – dvigubą.

Menininkė salė labiausiai mėgstanti fotografuoti gamtos vaizdus ir žmones netikėtais rakursais, ypač – veidus, kuriuose atsispindi emocijos, vaizdus, kuriuose žaidžia šešėliai ir šviesa. Tai gali būti bet kur – gatvėje, bažnyčioje, darbe netikėtai pagautos žaismingos ir netikėtos akimirkos. Tačiau labiausiai kūrybiniai proveržiai ją aplankantys, fotografuojant jūrą – ji tokia gili, mąsli ir bekraštė, kaskart vis kitokia, kaip ir bėgančios žmogaus mintys. Arba būnat miške, braidžiojant po samanotus pušynus.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

KRETINGA

VYTAUTO ir KLEVŲ g. nereguliuojamoje sankryžoje sausio 6 d. apie 8.40 val. automobilį „Renault Megane“ vairavusi 2001 m. gimusi mergina, sukdama į kairę, nepraleido ne pėsčiųjų perėjoje ėjusios 1960 m. gimusios moters. Nukentėjusiosios pageidavimu, nepranešus tarnyboms, vairuotoja ją į ligoninę nuvežė pati. Po medikų apžiūros, kairės rankos delnakaulio ir šonkaulių lūžius nukentėjusioji gydosi namuose.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (1)

Turnyro „Kartų mūšis 2019“ nugalėtojai ir prizininkai: priekyje – I v. iškovojusi SM 87–85 (komandos vadas Gediminas Drungys), II v. užėmusi SM 93–90 (stovi kairėje, mėlyni marškinėliai, komandos vadas Arimantas Mikaločius) ir III v. laimėtoja SM 89–88 (komandos vadas Tomas Račkus).

Į savo gimtosios mokyklos krepšinio aikštę išbėgo 6-ios skirtingo amžiaus komandos, žaidusios dviejuose pogrupiuose: A – SM 89–88 (komandos vadas Tomas Račkus), SM 87–85 (Gediminas Drungys), SM 97–93 (Henrikas Lubinas); B – SM 93–90 (Arimantas Mikaločius), SM 84–vyresni (Remigijus Turskis), SM 98+jaunesni (Kornelijus Stonkus).

Sužaistų susitikimų rezultatai: SM 93–90 – SM 98+jaunesni – 41:46; SM 97–93 – SM 89–88 – 46:53; SM 93–90 – SM 84–vyresni – 54:44; SM 87–85 – SM 97–93 – 59:43; SM 84–vyresni – SM 98+jaunesni – 53:44; SM 89–88 – SM 87-85 – 35:46. Tai lėmė tokias vietas pogrupiuose: A – I v. – SM 87–85; II v. – SM 89–88; SM 97–93; B – SM 93–90; II v. – SM 84–vyresni; III v. – SM 98+jaunesni.

Rungtynės dėl III v. – SM 89–88 – SM 84-vyresni – 53:44 (Tomas Račkus – 16, Marius Jurkus – 11; Darius Kontrimas – 13, Remigijus Turskis – 12); finalas dėl I v. – SM 87–85 – SM 93–90 – 45:90 (Edgaras Vigelis – 16, Aidas Viskontas – 14; Paulius Andrijauskas – 13, Šarūnas Stalmokas – 10).

Komandų padėtis galutinėje turnyro lentelėje: I v. – SM 87–85; II v. – SM 93–90; III v. – SM 89–88; IV v. – SM 84–vyresni; V v. – SM 98+jaunesni; VI v. – SM 97–93.

Naudingiausiu viso turnyro žaidėju pripažintas Paulius Andrijauskas (SM 93–90), naudingiausiu finalo žaidėju – Edgaras Vigelis (SM 87–85), snaiperio komandinio konkurso nugalėtojai – SM 87–85 (Aidas Viskontas, Gediminas Drungys ir Edgaras Vigelis).

Pasibaigus turnyrui jo organizatorius A. Mikaločius kalbėjo: „Smagu, kad tradicija išlieka, o dar smagiau, kad visi žaidėjai, kurie kažkada lankė Kretingos sporto mokyklą, suvažiuoja į vieną turnyrą ir nuoširdžiai bendrauja per jį ir po jo. Iš paprasto nedidelio turnyro išaugo didelis renginys, kurį nuolat tobulinsime ir, manau, ateityje ne tik sulauksime vis didesnių naujovių, bet galbūt pavyks jį surengti ir naujuose sporto rūmuose. Šiemet jau ketvirtą kartą iš eilės turnyrą laimėjo SM 87–85 karta, tad gal kitais metais kažkam pavyks nutraukti jų dominavimą.“

Turnyrą surengti padėjo krepšinio klubas „Kretinga“, Kretingos sporto mokykla ir savanoriai.

---

„Kartų mūšio“ istorija:

2012 m. – I v. – SM 92–90, II v. – SM 84–vyresni, III v. – SM 87–85; 2013 m. – I v. – SM 89-88, II v. – SM 84–vyresni, III v. – SM 92–90; 2014 m. – I v. – SM 84–vyresni, II v. – SM 95–93, III v. – SM 87–85; 2015 m. – I v. – SM 84–vyresni, II v. – SM 95–93, III v. – SM 88–89; 2016 m. – I v. SM 87–85, II v. – SM 88–89, III v. – SM 92–90; 2017 m. – I v. – SM 87–85, II v. – SM 97+jaunesni, III v. – SM 96–93; 2018 m. – I v. – SM 87–85, II v. – SM 97+jaunesni, III v. – SM 89–88; 2019 m. – I v. – SM 87–85, II v. – SM 93–90, III v. – SM 89–88.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

„Muzika yra begalinio dydžio, nesvarbu, ar ją atliksiu mažoje kamerinėje aplinkoje ar apšviesta prožektorių ant didelės scenos“, – teigė projekte „Lietuvos balsas“ dalyvaujanti Gabrielė Kalniškytė.

taip tvirtino 22 metų kretingiškė Gabrielė Kalniškytė. Mergina seniai svajojo užlipti ant muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ scenos, tačiau ir šiemet ji dvejojo savo jėgomis. Vis dėlto, projekte pašnekovė dalyvauja dėl vieno draugo avantiūros.

G. Kalniškytė prisiminė, kad viena priežasčių, kodėl anksčiau nesiryžo dalyvauti muzikiniame projekte – baimė. „Labai bijojau, kad nė vienas iš mokytojų neatsisuks, o ir prieš tai projektuose, kuriuose dalyvavau, toli nenuėjau, galvoje vis sukosi žodžiai, kad dar ne laikas. Praėjusiais metais vieno vakarėlio metu draugas už mane užpildė paraišką ir išsiuntė, todėl neliko kur dėtis“, – pradžią prisiminė pašnekovė.

Apie dalyvavimą „Lietuvos balse“ merginos artimieji sužinojo tą pačią dieną, kai prasidėjo atranka. G. Kalniškytė džiaugiasi, kad aklųjų perklausų metu ją palaikė gausus būrys draugų, jie padėjo sumažinti įtampą laukiant pasirodymo.

„Atsistojus scenoje praeina keletas sekundžių, kol nusileidžia šviesos. Tuo metu pažvelgiau į savo draugus, pažiūrėjau, kokia jų reakcija, jie visi man pamojavo. Nebuvo daug laiko bijoti ir laukti, kol vienas iš mokytojų atsisuks, nes Donatas Montvydas tai labai greitai padarė. Beliko mėgautis buvimu ant scenos ir daina“, – atskleidė kretingiškė.

Eidama į „Lietuvos balsą“ pašnekovė nebuvo apsisprendusi, kurio mokytojo komandai ji norėtų priklausyti. „Viena žinojau – kad nenoriu eiti pas Donatą Montvydą, nes jis stums mane iš visų mano komforto zonų, tad šioje situacijoje įvyko paradoksas – nežinau ir negaliu paaiškinti, kodėl iš visų mokytojų tą akimirką būtent jį pasirinkau savo mokytoju“, – tvirtino projekto dalyvė.

Paklausus, ką G. Kalniškytei reiškia dalyvavimas šiame muzikiniame projekte, mergina atskleidė, kad tai jai – dar vienas žingsnis gyvenime ir karjeroje: „Šiuo metu tai yra mano gyvenimo varikliukas.“

Pašnekovė teigė, kad tarp projekto dalyvių aklosiose perklausose jautė didelę konkurenciją. „Vasarą stebėjau „Lietuvos balsas. Senjorai“ perklausas, kuriose visi dalyviai vieni kitus palaikė ir buvo draugiški. Mūsų projekto dalyviai yra labiau individualistai, kiekvienas kovojantis už save ir siekiantis kuo geresnių rezultatų“, – apibendrino kretingiškė.

Pastaruoju metu G. Kalniškytė turėjo ir keletą solinių koncertų. Pasak merginos, persikėlus gyventi į Vilnių, koncertinė veikla šiek tiek sustojo, pašnekovė dar ieško savo žiūrovo ir klausytojo. „Mano gyvenime lygiagrečiai visų nesėkmių, nelaimių ir dramų visada buvo muzika, ji lygiai taip pat plaka, kaip ir mano širdis“, – tikino projekto dalyvė.

Sigita RAZMUTĖ

• Rašyti komentarą (2)

Barzdžių kaimo žmonės pirmąsyk susirinko kartu švęsti Naujųjų metų.

Barzdžių kaimo žmonės, kartu palydėję senuosius ir pasitikę naujuosius metus, vieningai sutarė, kad reikia kurti bendruomenę.

„Poreikis bendruomeniškumui kyla iš pačių žmonių, kuriems reikia ir kartu susirinkti, ir pabendrauti, ir ką nors gero nuveikti savo kaimui“, – teigė Barzdžių kaimo gyventoja Daiva Jonauskienė, kuri kartu su kaimo seniūnaičiu Kaziu Vyšniausku ir sutelkė Barzdžių žmones bendrai šventei. Į ją susirinko apie trys dešimtys žmonių, kurių dauguma – jaunos šeimos.

Šventei buvo pasamdyti muzikantai, užsakyta vaišių, šventei teko nuomoti ir salę. „Barzdžiai nuo seno, dar nuo tarybinių kolūkių laikų, neturėjo ir neturi jokio visuomeninio pastato – nei mokyklos, nei kokių kultūros namų. Todėl ir besimezgančios bendruomenės vienas tikslų – susirasti patalpas, kuriose galėtume rinktis, bendrauti, rengti kad ir nedideles šventes“, – teigė D. Jonauskienė, kurios pastebėjimu, Barzdžius mielai renkasi jaunos šeimos – sugrįžusios į tėvų namus, čia kuriasi, gražina sodybas, augina vaikus.

Per pastarąjį laiką Barzdžių kaimas, kuriame gyvena apie 100 žmonių, gerokai pasikeitė: įrengtas apšvietimas, kitąmet turėtų prasidėti asfaltavimo darbai kylant į kalną. „Kaimas – geras gyventi, čia graži gamta, geras susisiekimas, o ir žmonės – vienas už kitą, padeda vienas kitam. Vienu žodžiu, kaip viena didelė šeima, kas yra labai svarbu, norint gyventi ir sugyventi“, – kalbėjo D. Jonauskienė.

Nors Barzdžiai buvo priskirti Kalnalio bendruomenei, tokia dirbtinė jungtis nepasiteisino – vis dėlto barzdiškiai pageidauja savos bendruomenės. Dar jos nesant barzdiškiai ne tik susirinko švęsti Naujųjų metų, bet jau rengiasi ir Užgavėnėms, kuria planus, kaip savo jėgomis įrengti žaidimų aikštelę vaikams.

„Jeigu patys neleisime kaimui sunykti, jeigu ir toliau čia kursis jauni žmonės, tikėkimės, kaimas neliks užkaltais langais, kaip jau yra atsitikę kitur“, – D. Jonauskienė vylėsi, kad Barzdžių kaimas turi ateitį.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (4)

Pirmojo šiemet Kretingos ligoninėje gimusio rajono gyventojo reikėjo laukti kone visą savaitę – 3370 g svorio ir 53 cm ūgio berniukas, kurį pagimdė viešinti savo pirmagimio atėjimo į pasaulį nepanorusi 28-erių kretingiškė, gimė tik sausio 6-ąją, per Tris karalius.

Daugėja brandaus amžiaus gimdyvių

Ta pačia proga Kretingos rajono ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja Dalytė Opulskienė pasidžiaugė, kad praėjusius metus jų skyrius užbaigė sėkmingai: iš viso gimė 300 mažylių – 164 berniukai ir 136 mergaitės. Būtent 300 naujagimių buvo būtinoji riba, kasmet Sveikatos ministerijos užbrėžta tam, kad Kretingos ligoninėje skyrius nebūtų uždarytas. Užpernai skyriuje gimė 314 mažylių.

„Pas mus gimdyti atvyksta nėščiosios ir iš Palangos miesto bei kitų – Plungės, Skuodo, Klaipėdos – rajonų, pernai iš 300 gimdyvių 82 buvo ne kretingiškės. Dažniausiai gimdyti mūsų skyrių pasirenka Klaipėdos rajono moterys, – šios sudarė 20,5 proc. visų atvykusių gimdyvių“, – kalbėjo D. Opulskienė, džiaugdamasi, kad prieš pat Naujuosius, ligoninės bei Savivaldybės vadovų pastangomis, skyriuje sumontuotas naujas echoskopas.

Pernai kas šeštai gimdyvei buvo atliktos Cezario pjūvio operacijos, arba iš viso 50 operacijų.

Didžiausias praėjusiais metais gimęs kūdikis buvo berniukas, svėręs 4870 g, jo ūgis – 56 cm; mažiausia mergaitė svėrė 2370 g, jos ūgis buvo 48 cm. Pagimdė tik viena 17-kos nepilnametė, o vyriausiai motinai buvo 48-eri, ji pagimdė 4 kūdikį.

„Praėję metai ir buvo ypatingi tuo, kad gimdė vyresnio amžiaus moterys – 14-kos gimdyvių amžius siekė ar viršijo 40 metų. Tai liudija apie sąmoningą motinystę, kita vertus, šie skaičiai parodo ir liūdnąją situacijos pusę – Lietuvos jaunimas yra emigravęs ir gimdo svetur“, – samprotavo gydytoja, taip pat pastebėdama, jog dar niekada nėra buvę tiek mažai – vos viena – nepilnamečių gimdyvių.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...