|
|
|
(1419) 2020-01-07Jūra pasiglemžė dalį paplūdimių smėlio
Šeštadienio rytą kilusi pirmoji šių metų audra, kurios piko metu vakarų vėjo greitis gūsiuose priartėjo prie stichinio ribos ir siekė 27 m/s, itin didelės žalos nepridarė, tačiau iki kopagūbrio Palangoje atsirisdavusios bangos vėl pasiglemžė dalį smėlio iš paplūdimių ir susiaurino nuo vandens iki kopų plytinčius jų ruožus. Stichinės ribos nepasiekė Belaukdami pirmosios šiais metais audros sinoptikai prognozavo, jog sausio 4-osios rytą, apie 7–10 val. pajūryje vakarų vėjas sustiprės iki stichinio – 28 m/s, pietryčių Baltijoje ir Kuršių mariose vakarų vėjas sustiprės iki stichinio 28–30 m/s. Prognozės išsipildė tik iš dalies: stichinė riba pasiekta nebuvo. Apie 9.30 val. Jūrinių prognozių skyriaus budintys sinoptikai, Klaipėdos uosto akvatorijoje 24 m aukštyje išmatavę vėjo greitį, nustatė, jog ten jis siekė 26–27 m/s. Prie žemės vėjo greitis buvo 20 m/s, bangų aukštis siekė 4–5 metrus. Laivyba Klaipėdos uoste buvo sustabdyta, neplaukė per Kuršių marias keliantys keltai. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ duomenimis, nuo vidurnakčio iki šeštadienio ryto be elektros buvo apie 3 tūkst. klientų. Klaipėdos regione be elektros buvo likę daugiau nei 1 tūkst. klientų, gedimai buvo miškingose vietovėse Kretingos–Plungės tinkle. Nors nuo stipraus vėjo virto medžiai, lūžo jų šakos, Klaipėdos regione ugniagesiai-gelbėtojai buvo kviesti tik dukart: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo vidurnakčio iki šeštadienio ryto buvo gauti du pranešimai dėl virtusių medžių Skuodo rajone. Kretingoje išvertė medį Audra neaplenkė ir Kretingos: stiprus vėjas mieste laužė šakas, Palangos gatvėje, atkarpoje arčiau Pryšmančių, išvertė pakelėje augusį seną medį. „Medis buvo pusiau nudžiūvęs, tad vėjas išvertė jį su visomis šaknimis, – „Pajūrio naujienoms“ sakė SĮ „Kretingos komunalininkas“ vyriausiasis vadybininkas Stasys Perkauskas. – Laimei, medis griuvo ne ant važiuojamosios gatvės dalies, bet į kitą pusę, į pievą.“ Pasak S. Perkausko, komunalininkai išvartą jau sutvarkė: nugenėjo šakas, supjaustė kamieną, visą medieną sukrovė pakelėje. Antradienį mediena bus išvežta į įmonę „Kretingos šilumos tinklai“. „Daugiau rimtesnės žalos audra nepridarė – vėjo išlaužytas šakas mieste mes jau sutvarkėme“, – sakė „Kretingos komunalininko“ atstovas.
Iš policijos suvestinių
PALANGA Sausio 5 d. į policijos komisariatą kreipėsi 1959 m. gimusi moteris, kuri pranešė, kad gruodžio 23 d. į elektroninį paštą gavo iš įmonės rašytą laišką, kuriame teigta, kad, jeigu moteris nori atgauti į kripto valiutą investuotus pinigus, turi atsiųsti savo telefono numerį. Sausio 3 d. paskambinęs vyras nurodė į mobilųjį telefoną parsisiųsti programėlę ir trumpam įeiti į savo elektroninę bankininkystę. Vėliau moteris pastebėjo, kad banko sąskaitoje trūksta 622 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. MEILĖS al. sausio 4 d. apie 23 val. kopose nepažįstamas asmuo sumušė ir apiplėšė 1982 m. gimusį vyrą. Panaudojant smurtą buvo atimti du mobilieji telefonai „Iphone XS MAX“ ir „Samsung S7 EDGE“, juoda odinė rankinė, kurioje buvo automobilio „Audi A8“ rakteliai, rašiklis, nuolaidų kortelės, užrašų knygutė. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.
Parengė Edita KALNIENĖ
Praėjus šventėms, SĮ „Kretingos komunalininkas“ informavo, kad gyventojai nupuoštas egles ar jų šakas gali palikti prie kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų konteinerių – taip norima išvengti bet kur paliekamų žaliųjų atliekų. Surinktos prie konteinerių eglės bus išvežamos du kartus – sausio 7 ir 10 dienomis anksti rytą. Nupuoštos eglės bus surenkamos tik Kretingos mieste iš kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių. Gyventojai egles gali pristatyti ir patys į Ankštakių didžiųjų ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, kur išvežamos ir „Kretingos komunalininko“ prie konteinerių surinktos eglės, jų šakos. „Mažėja žmonių, kurie egles, jų šakas išmeta bet kur. Kai gyventojai turi informacijos, ja dalijasi vieni su kitais, sąmoningėja ir pasinaudoja mūsų teikiama paslauga. Vakar mačiau prie daugiabučių esančias atliekų konteinerių aikšteles – pastebėjau nemažai sukrautų žaliaskarių. Nuosavuose namuose gyvenantys žmonės dažniausiai susitvarko patys“, – teigė SĮ „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys. Komunalininkai prašo nupuoštas egles ir jų šakas prie kolektyvinių atliekų konteinerių palikti ne anksčiau negu likus dienai iki jų surinkimo. Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius eglutes ir kitas žaliąsias atliekas mesti draudžiama. Pirmadienį, sausio 6 d., buvo surinktos ir miesto žiedines sankryžas puošusios gyvos eglės, kiti papuošimai. „Jau nurenkami visi papuošimai. Tikimės, kad iki penktadienio pavyks nupuošti Žemaitės alėją“, – kalbėjo Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Visos miestą puošusios eglės bus išvežtos į Ankštakių didžiųjų ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Pagrindine miesto egle bus dar galima pasigrožėti iki penktadienio. „Ją nupuošti ir išmontuoti turėtų eglę puošusi įmonė „Adam Decolight“, – įvardijo G. Liobikienė.
„P. n.“ informacija
Pristatė naują turizmo sezoną
Apie naująjį 2020 metų turizmo sezoną Kretingoje ir rajone Kretingos rajono savivaldybės vadovai, Turizmo informacijos centro, Salantų regioninio parko specialistai šį pirmadienį pasakojo žurnalistams, susodinę juos į turistams skirta reklama apklijuotą bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ autobusą. Kol iš Rotušės aikštės pajudėjęs autobusas suko ratą po Kretingą, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius pasidžiaugė 2019 metų Kretingos rajono savivaldybės pasiekimais turizmo srityje: Savivaldybė pateko į gausiausiai turistų lankomų Lietuvos savivaldybių 10-tuką – atvyko apie 1 mln. turistų. Meras paminėjo ir populiariausius turizmo objektus: Kretingos muziejų ir jame esantį Žiemos sodą, „Atostogų parko“, HBH, „BOOM park“ , vandenlenčio parko „313 cable park“ poilsio ir pramogų kompleksus. „Su Klaipėdos regiono savivaldybių merais, turizmo informacijos centrais tariamės, kaip kartu didinti viso regiono patrauklumą turistams, parengti bendrą 7 savivaldybių turizmo plėtros strategiją“, – sakė A. Kalnius. Mero pavaduotojas Dangiras Samalius pakalbėjo apie turizmo infrastruktūros plėtrą rajone. Jo teigimu, naujai Savivaldybės valdžios komandai pavyko paspartinti dviračių tako iš Kretingos į Vydmantus palei plentą Šiauliai–Palanga tiesimo darbų pradžią. Takui reikalinga žemė jau suformuota ir šių metų pabaigoje turėtų būti pradėti tako statybos darbai. Šiemet bus atnaujinti bei naujai pastatyti turistams lankytinus objektus žymintys ženklai. Tai kainuos apie 95 tūkst. eurų, tai ES paramos ir Savivaldybės biudžeto pinigai. Vasaros viduryje turėtų būti atstatyta grafų Tiškevičių rūmų veranda. „Bus nauja erdvė renginiams, atkurta istorinė atmintis, išspręsta neįgaliųjų patekimo į muziejų problema (bus įrengtas liftas judėjimo negalę turintiems žmonėms, – „P. n.“ past.)“, – aiškino D. Samalius. Akcentavęs, kad į Kretingą atvykstantiems trūksta viešbučio, vicemeras sakė, kad Savivaldybės valdžia ieško investuotojų, kurie viešbutį įrengtų Savivaldybės administracijos patalpose, kurios liks tuščios įvykdžius suplanuotą dalies administracijos padalinių perkraustymą. Savivaldybės valdžia yra svarsčiusi pastato Vilniaus g. 8 panaudojimo, taip pat ir pardavimo galimybes.
Įgyvendino puoselėtą idėją
Mūsų kraštietis salantiškis Aurimas Rapalis įgyvendino puoselėtą idėją – parengti kilnojamąją Kardo rinktinės partizanų fotografijų parodą, kurią sudaro 10 stendų. Laisvu nuo darbo laiku A. Rapalis ir jo talkininkai stendus kūrė maždaug 2 mėnesius. „Visiškai nesvarbu, kiek laiko mes dirbome. Esmė – kad nuo šiol mūsų rengiamą partizanų rekonstrukciją ir gyvus pasakojimus papildys štai tokia paroda, kurioje eksponuojamos netgi tokios nuotraukos, kurių neturi muziejai – jas pavyko gauti ilgai ieškant archyvuose, bendraujant su partizanų likusiais artimaisiais, kurie mielai pasidalino asmeniniu fotoarchyvu“, – kalbėjo A. Rapalis. Kilnojamąją parodą jis parengė kartu su bendražygiu fotografu Arvydu Gurkšniu, reikšmingos pagalbos suteikė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, dalimi savo sukauptos medžiagos pasidalino darbėniškis Stanislovas Burba, visuomenininkas, daug pastangų įdėjęs, kad būtų įprasmintas partizanų atminimas Darbėnuose. Kilnojamoji paroda parengta bendradarbiaujant su Kretingos rajono savivaldybe, kuri skyrė lėšų stendams sumontuoti. Projekto autorius ir sumanytojas A. Rapalis įsitikinęs, kad nuo šiol Kardo rinktinės partizanų žinia ir atminimas galės dar stipriau ir įtaigiau sklisti po mūsų kraštą. Jis pasidžiaugė, kad keletas Klaipėdos rajono mokyklų, kultūros įstaigų jau rezervavo parodą. „Norėtųsi, kad šia galimybe pasinaudotų ir Kretingos, Plungės, Skuodo rajonų, Palangos miesto švietimo, kultūros įstaigos“, – neslėpė parodos autorius, akcentuodamas, kad parodą visada papildys partizanų rekonstrukcijos pristatymas, nuoširdus pasakojimas apie miško brolius, apie kitokį požiūrį į laisvės kovų atminimą. „Aš visada ieškojau įvairių sklaidos priemonių apie partizanus, įtaigesnių ir aktyvesnių jos formų. Ypač svarbu tai, kad su partizanų kovomis už laisvę, jų gyvenimu ir likimu susipažinti nėra taip jau paprasta – dar daug medžiagos nėra paskelbta, ne visi muziejai jos turi, ne visi žino, kur tos informacijos reikėtų ieškoti“, – kalbėjo A. Rapalis, žadėdamas, kad būtinai suras progą kilnojamąją parodą pristatyti ir Kretingos rajono visuomenei.
Mokykla-darželis „Žibutė“, aplenkusi net gimnazijas, tapo 2019 metų veikliausia rajono ugdymo įstaiga kuriant saugią aplinką. Iš viso konkurse dalyvavo 8 ugdymo įstaigos. Kretingos rajono policijos komisariatas 2019 metų pradžioje paskelbė konkursą ,,Veikliausia ugdymo įstaiga saugios aplinkos kūrime“. „Konkurso tikslas – motyvuoti ir įtraukti į visuomenės bei mokyklos bendruomenės saugumo užtikrinimo procesą mokinius, mokyklų bendruomenes ir skatinti bendradarbiavimą su policijos pareigūnais“, – įvardijo bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė. Konkurso ,,Veikliausia ugdymo įstaiga saugios aplinkos kūrime“ nugalėtoja išrinkta mokykla-darželis „Žibutė“. „Mokykla-darželis išsiskyrė savo veiklumu, tikslingu socialiniu, emociniu ugdymu, į kurį įtraukiami ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai bei socialiniai partneriai – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, Vaiko teisių apsaugos Kretingos skyriaus specialistai ir Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai“, – sakė G. Macienė. Kad „Žibutė“ nusipelnė šio konkurso laimėtojos vardo, įvardijo ir Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas: „Kartu dirbti sugeba ne tik kolektyvas, bet jie į veiklas įtraukia ir tėvus, skatina juos būti aktyviais, atkreipia dėmesį į saugumą kelyje.“ Konkursui buvo pateiktos paraiškos iš 8 ugdymo įstaigų: be mokyklos-darželio „Žibutė“, Pranciškonų, Vydmantų, Darbėnų gimnazijų, Marijono Daujoto progimnazijos, Rūdaičių, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės, Kurmaičių pradinės mokyklų. Mokykla-darželis „Žibutė“, susipažinę su konkurso nuostatais, įvertino savo galimybes, atliktus ir numatomus metų darbus, nusprendė jame dalyvauti. „Apie varžymąsi neturėjome minčių, norėjome pasitikrinti savo veiklų tikslingumą“, – įvardijo ugdymo įstaigos direktorė Snieguolė Bružė, pridūrusi, kad šis įvertinimas – didžiulis paskatinimas bendruomenei ne tik už atliktus darbus, bet ir tęsti pradėtas veiklas, nesustoti, rasti sprendimus iškylantiems naujiems iššūkiams. „Žibutė“ daug dėmesio skiria ne tik ugdymo rezultatams, bet ir bendruomenės, o ypač mokinių fiziniam, emociniam saugumui. „Gera savijauta, vidaus ir išorės edukacinių erdvių efektyvus pritaikymas ir panaudojimas yra vienas pagrindinių mūsų veiklos krypčių ir darbų“, – tikino S. Bružė. Ugdymo įstaigos prioritetas šiais metais – vaikų emocinis saugumas, todėl yra atnaujinamas priemonių planas šiam prioritetui įgyvendinti. Bendruomenę pasveikino ir Kretingos rajono Švietimo skyriaus specialistė Jolanta Jurgutienė.
„P. n.“ informacija
Atmintini metai 2020-aisiais
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 10 nutarimų dėl atmintinų 2020-ųjų metų. Atsižvelgdamas į tai, kad šiemet sukanka 100 metų, kai 1920 m. balandžio 14?15 d. visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas – pirmasis moderniųjų laikų Lietuvos parlamentas ir kad 1920 m. gegužės 15 d. susirinkęs Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir visų Lietuvos piliečių vardu aprobavo ir įtvirtino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, paskelbdamas Lietuvą demokratine respublika, šalies Parlamentas 2020 metus paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Pripažindamas, kad Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo XIV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ir atsižvelgdamas, kad 2020 metais minėsime didžiojo Lietuvos rabino, litvakų misnagdų religinės minties lyderio, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines, įvertindamas, kad Lietuvos žydų visuomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos, suvokdamas Holokausto, kaip tragiško Lietuvos istorijos etapo, reikšmę, Seimas 2020 metus paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.
Jokūbave siautėjo vandalai
Naujųjų linksmybės Jokūbave paliko pėdsakų – kol kas dar nežinomi asmenys apgadino prie Aleksandro Stulginskio paminklo stovintį stendą ir šalia autobusų sustojimo esantį žuvies kioską. Bendruomenė bando išsiaiškinti, kas yra kaltas dėl turto sugadinimo. Nepavykus to padaryti – kreipsis į policiją. „Naujųjų išvakarėse kažkas suspardė stendą, kuriame pateikta informaciją apie Aleksandrą Stulginskį, Jokūbavą – iš vienos pusės matosi įlenkimas, taip pat jį pribraižė batais“, – įvardijo Jokūbavo kaimo bendruomenės centro pirmininkas Mantas Keblys. Kad toje vietoje Naujuosius metus šventė jaunuoliai, tikino matęs vietinis gyventojas, tačiau tikslios jų tapatybės nėra žinomos. „Turime įrengtas kameras, todėl pirmiausia peržiūrėsime filmuotą medžiagą, galbūt pavyks nustatyti, kas tai padarė, jeigu ne – kreipsimės į policiją. Taip pat – ir dėl žuvies kiosko. Be to, pasiklausinėsime, gal buvo daugiau žmonių, mačiusių, kas galėjo šitaip pasielgti“, – tikino M. Keblys. Tai ne pirmas toks išpuolis Jokūbave. Vienas jaunuolis gruodžio 14 d. nutraukė kalėdinę eglutę puošusią girliandą. „Jaunuolis vietinis. Jam davėme užduotį nupirkti naują girliandą. Pažadėjo, tačiau iki šiandien to nepadarė“, – sakė M. Keblys. Jaunuolis prisipažino, kad girliandas nutraukė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bendruomenė tokius poelgius vertina neigiamai ir neketina „užmerkti akių“. „Čia – ne aktyvumas, o negražus poelgis, noras pasirodyti prieš draugus. Neketiname nuleisti rankų ir išsiaiškinsime kaltininkus“, – teigė M. Keblys. Sugadintos girliandos vertė – 150 eurų. Taip pat skaičiuojama, kokia žala buvo patirta dėl sugadinto stendo ir žuvies kiosko.
„P. n.“ informacija
Vilniuje įvyko karatė turnyras, kuriame varžėsi rekordinis skaičius dalyvių – savo meistriškumą demonstravo beveik 1 tūkst. jaunųjų kovotojų iš 20 miestų, 32 Lietuvos klubų, Latvijos ir Baltarusijos. Tarp jų – ir Kretingos karatė mokyklos „Shodan“ atstovai. Vicečempiono vardą U-14 amžiaus grupėje pelnė per 70 kg svorio kategorijoje kovojęs Augustas Pocius. Augustui pavyko įveikti du varžovus, tačiau finale po atkaklios kovos buvo pralaimėta priešininkui iš Klaipėdos. Bronzos medalius laimėjo: Kamilė Einikytė, Juozas Jonkus, Kristoforas Valkiūnas, Paulius Kaunas, Viltė Drungilaitė, Austėja Beniušytė, Nojus Jurkaitis, Domantas Viskontas, Živilė Bružaitė, Greta Intaitė, Fausta Šerpetytė, Saimonas Pinikas, Ernesta Meškytė. Norint tapti prizininkais jaunieji kovotojai turėjo laimėti po kelias kovas ir parodyti stiprų charakterį. Kiekviena kova – nauja patirtis, praversianti ateityje.
„P. n.“ informacija
Kretingos sporto mokykla informavo, kad baigėsi Rajono bendrojo ugdymo mokyklų jaunių vaikinų krepšinio varžybos. Šiose varžybose dalyvavo 5 komandos: 2 – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, po 1 – Pranciškonų, Salantų ir Darbėnų gimnazijų. Dėl III v. žaidė „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos-I“ komanda ir „Darbėnų gimnazijos“ komandos. Tris kėlinius vyko atkakli kova – pirmavo tai viena, tai kita komanda. Tačiau ketvirtą kėlinį geriau žaidė „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos-I“ komanda, kuri nugalėjo rezultatu 74:56 ir iškovojo III v. „J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos-I“ komandai taškus pelnė Benas Montrimas – 25, Pijus Daukontas – 14, Evaldas Dirgėla – 10; „Darbėnų gimnazijai“ – Karolis Daukontas – 23, Arnoldas Stalmokas –14, Ernestas Budrikis – 13. Dėl I v. kovojo „Jurgio Pabrėžos universitetinės-II“ ir „Pranciškonų gimnazijos“ komandos. Pirmą kėlinį laimėjo pabrėžiečiai, antrą – Pranciškonų gimnazijos atstovai, III ir IV kėlinius taiklesnė buvo „Jurgio Pabrėžos universtetinės gimnazijos-II“ komanda, kuri nugalėjo rezultatu 85:73 ir iškovojo I v. (Tadas Budrys – 23, Kasparas Jonauskas – 17, Kostas Tubutis – 15, Šarūnas Tiškus – 11; Rokas Žilinskis – 38, Justas Žiubrys – 13, Nojus Cibulskas – 11. Tautvydas Vepštas – 9.
Po pirmo rato – IV vietoje
Regionų krepšinio lygos A divizione rungtyniaujanti „Kretingos“ krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, naujus – 2020-uosius – metus pasitiko rungtynėmis sostinėje, kur užfiksuoti rekordiniai penki pratęsimai ir po pergalingos kovos I ratą kretingiškiai baigė, pakilę į turnyrinės lentelės IV vietą. Įpusėjus sezonui „Kretingos“ komanda pasiekė 10 pergalių ir patyrė 5 pralaimėjimus. Sausio 4 d. „Kretingos“ komanda išvykoje po penkių pratęsimų net 130:125 (19:19, 29:22, 7:28, 26:12, 9:9, 10:10, 6:6, 9:9, 15:10) palaužė Vilniaus „Rivilę–Steką“ (7 pergalės, 8 pralaimėjimai). Vos aštuoniese žaidę kretingiškiai iki didžiosios pertraukos sugebėjo įgyti 7 taškų persvarą (20 min. 48:41). Vis dėlto III kėlinį „Kretingos“ krepšininkai pelnė vos 7 taškus, o varžovai į tai atsakė 28 ir prieš paskutinį kėlinį įgijo nemenką persvarą (30 min. 55:69). Ketvirtą kėlinį „Kretingos“ komanda parodė charakterį ir, besibaigiant kėliniui, po Domininko Matučio dvitaškio patys turėjo 3 taškų persvarą (40 min. 80:77), sostinės komanda į tai atsakė dvitaškiu ir greita pražanga, o prie baudų metimo linijos stojęs kapitonas Linas Jonuška realizavo tik vieną baudos metimą iš dviejų, o šeimininkai per likusį laiką spėjo išlyginti rezultatą, ir komandoms teko žaisti pirmą pratęsimą. Pirmą pratęsimą arčiau pergalės buvo dėl išnaudotų pražangų limito penkiese likę kretingiškiai, bet šeimininkai, iki pabaigos esant 34 sek., išlygino rezultatą ir teko žaisti antrą pratęsimą. Ir vėl arčiau pergalės buvo kretingiškiai, bet, likus minutei, varžovai pataikė tritaškį išlyginusį rezultatą (100:100), daugiau taškų pelnyta nebuvo ir rungtynės persikėlė į papildomas penkias minutes. Trečią pratęsimą jau kretingiškiai atsidūrė besivejančiųjų vaidmenyje, bet po Roko Šimkevičiaus dvitaškio pavyko dar kartą atstatyti rungtynių pusiausvyrą ir paskutinė varžovų ataka buvo nesėkminga (106:106). Įpusėjus IV pratęsimui atrodė, kad kretingiškiams jau nepavyks išsigelbėti, o ir šeimininkai nutolo (107:113), bet komanda dar kartą atsitiesė ir išlygino rezultatą 115:115. Penktą pratęsimą kretingiškiai pelnė septynis pirmuosius taškus ir sostinės komandai beliko gelbėtis pražangomis, tačiau tai sėkmės neatnešė – kretingiškiai iškovojo dramatišką pergalę. „Kretingos“ komandoje net keturi krepšininkai rungtyniavo daugiau negu 55 minutes, o daugiausiai iš jų žaidęs Rokas Šimkevičius ant parketo išbuvo 59 minutes ir 22 sekundes, ir tai yra absoliutus lygos rekordas.
Interaktyvioje ekspozicijoje – Palangos istorija
Besidomintieji pajūrio krašto praeitimi džiaugiasi gavę ilgai lauktą dovaną – Palangos kurorto muziejuje atidaryta interaktyvi nuolatinė ekspozicija, lietuvių, latvių, anglų ir rusų kalbomis atskleidžianti skirtingų šios žemės istorijos, ekonomikos, kultūros periodų savitumą, kurorto raidą, supažindinanti su žymiais šio krašto kūrėjais. Istorinis krašto įvykis 2019-ųjų gruodžio 21-oji įeis į Palangos istoriją: apie kraštą pasakojančios išsamios ekspozicijos laukta daugiau nei 100 metų. Pirmąkart apie jos būtinybę dar praėjusio amžiaus pradžioje prakalbo „Palangos mylėtojų draugija“, nuo 1913-ųjų perėmusi kurorto tvarkymą. 1969-aisiais metais iškelta kraštotyros muziejaus idėja, kai pirmuosius eksponatus jam pradėjo rinkti kraštotyrininkė Emilija Adiklienė, visą gyvenimą siekusi, kad būtų įkurtas Palangos krašto muziejus. 2013-ųjų rugpjūtį Palangos miesto tarybos sprendimu įkurtas Palangos kurorto muziejus, jo pirmuoju direktoriumi tapo šviesaus atminimo Jūratis Liachovičius. 2016-aisiais muziejus įsikėlė į restauruotą grafienei Sofijai Tiškevičienei priklausiusią, „Anapiliu“ vadintą, vilą. Praėjus kiek daugiau nei trims metams, Palangos kurorto muziejui ir Pavilostos savivaldybei, Latvijoje, įgyvendinant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija“ pagal Interreg Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, sukurta ir įrengta nuolatinė muziejaus ekspozicija.
Maistą siuva vaikams žaisti
Kūlupėnuose Kretingos rajone gyvenanti dviejų vaikų mama Laura Dambrauskienė turi neįprastą pomėgį – ji siuva maistą. „Tai puiki išeitis, kai norisi, kad vaikas pažintų aplinką, tačiau tuo pačiu nebūtų pavojinga ir namai išliktų tvarkingi“, – tikino ji. Stebi vaiko pomėgius Siuvimas moteriai yra pomėgis, atsipalaidavimas, meditacija. „Tai mane atpalaiduoja, naktį guliu ir sugalvoju, ką dar reikėtų pasiūti, man visada rūpi rezultatas. Ir siuvu, ir klijuoju, ir siuvinėju. Siuvu kalėdinius žaislus, prijuostes, maistą, vaikišką patalynę, apsaugines pagalvėles lovelėms“, – įvardijo Laura. Šia veikla užsiimti moteris pradėjo prieš trejus metus gimus krikšto dukrai, o dabar siuva ir savo dukrai. „Norėjosi kažko tokio, ko nėra. Pamačiau amerikietiškame internetiniame puslapyje pavyzdžius, taip sugalvojau pabandyti ir pati“, – pradžią prisiminė moteris. Siūtas maistas skirtas žaisti vaikams. Tai – ilgalaikiai žaislai, kuriuos galima išskalbti ir vėl naudoti. „Mamos neduoda vaikui žaisti žalio kiaušinio, neleidžia bandyti jį išvirti ir panašiai, tačiau norisi, kad vaikas pažintų aplinką, taip kilo mintis siūti maistą“, – atskleidė L. Dambrauskienė. Moteris augina du vaikus: vyresnėliui – 13 metų, mažajai – 1 metai ir 2 mėn. „Mano dukrai dabar viskas įdomu, ji labiau žaidžia su audiniais, siūlais, įjungia išjungia siuvimo mašiną. Tai yra, siuvame kartu. Tačiau 3 metų krikšto dukrai siūti daiktai labai patinka. Ji jau turi keturias prijuostes. Pirmas dalykas, ką ji turi padaryti grįžusi iš darželio, – užsirišti prijuostę ir eiti į savo virtuvę“, – savo patirtimi dalijosi Laura. Siūtas maistas, anot pašnekovės, – ne tik mergaitėms: „Turiu pavyzdžių, kuomet berniukams labai patinka žaisti su siūtu maistu. Jie lygiai taip pat mato, kaip mama gamina, ir bando tai atkartoti.“ Siūtas maistas ne tik lavina vaiko fantaziją, bet ir padeda tėvams pamatyti, kaip keičiasi vaiko pomėgiai. „Dažnai vaikai reiškia norą viena valgyti, kito – ne. Tai paduodi siūtą maistą ir sakai, kad pasidarytų sau pusryčius, tada gali stebėti, su kuo dažniau vaikas daro sumuštinį, kokius produktus pasirenka. Tada yra kur kas lengviau rinktis. Pavyzdžiui, vaikas parduotuvėje nuolat prašo dešrelių, tada pasiuvi pieniškų, rūkytų, galima net ant grilio kepamų dešrelių pasiūti ir stebi, kurias dažniausiai vaikas pasirenka. Taip pat lengva pastebėti, kaip keičiasi vaiko pomėgiai“, – pavyzdžius įvardijo L. Dambrauskienė.
Nuo sausio 6 d. iš Kretingos į Žibininkuose įsikūrusius pramogų ir poilsio kompleksus „Atostogų parkas“, HBH , „313 cable park“, „BOOM park“ nuvykti galima maršrutiniu „Kretingos autobuso parko“ autobusu. Šis naujas maršrutas pradėtas „Atostogų parko“ direktoriaus Ričardo Jovaišos, kitų, Žibininkuose įmones turinčių verslininkų iniciatyva ar jiems pritariant. „Atostogų parkas“ naująjį maršrutą populiarina su nauja akcija: į „Atostogų parką“ šio maršruto autobusu atvykęs lankytojas ir pateikęs tos dienos kelionės autobuso bilietą gaus 50 proc. nuolaidą „Atostogų parko“ paslaugoms. Nuolaida skaičiuojama nuo įmonės paslaugų kainyne nurodytų kainų. „Atostogų parko“ dovana skatins tausoti gamtą: keli žmonės į tą pačią vietą, užuot važiavę atskirais automobiliais, gali atvykti viena transporto priemone.
„P. n.“ informacija
Ar garsės Kretinga medžio skulptūromis
Kretingos rajono tautodailininkai, Rotušės aikštėje surengę medžio pjovimo dirbtuves, sukėlė minčių – ar negalėtų jie, kaip buvo prieš tris dešimtmečius, vėl susiburti į kūrybines stovyklas ir tęsti Pastauninko parko – gamtos ir žmogaus rankų darbo kūrinio – gražinimo tradiciją. Ir toliau puošdami parką skulptūromis, kartu kurtų ir Kretingos miesto unikalumą. Kūriniai skirti ne laukui Žvarbią prieškalėdinę dieną garsiai virkdę pjūklus Rotušės aikštėje, 3 kretingiškiai meistrai – Raimundas Puškorius ir Tadas Šorys, garsių Kretingos krašto drožėjų giminių tęsėjai, bei žinomas angelų kūrėjas Virgilijus Vaičiūnas – iš medžio gabalų išpjovė skulptūras – saulutę, plunksną ir angelą. Kruopščioms meistrų rankoms prie jų dar padirbėjus, šios galėtų papuošti bet kurią Kretingos miesto erdvę. Tačiau, tvirtino drožėjus bei kalvius – kretingiškį Vincą Lučinską ir skuodiškį Audrių Kasparą – į kūrybines dirbtuves sukvietusi Kretingos tautodailininkų klubo „Verpstė“ vadovė muziejininkė Danutė Šorienė, šios skulptūros nėra monumentalios, erdvinės, todėl netinkančios stovėti lauke. „Kalėdinės dirbtuvės buvo tarsi viešas meistrų prasimankštinimas, juolab kad R. Puškorius ir V. Vaičiūnas turi medžio pjovimo patirties didžiųjų šalies miestų bei užsienio mugėse, šventėse. Tačiau kitąmet jie norėtų kibti į masyvesnes skulptūras ir sukurti darbų miestui papuošti“, – teigė D. Šorienė, patikindama, jog toks sumanymas kilęs patiems meistrams. Problema – ne sukurti, o prižiūrėti D. Šorienė prisiminė, kad drožėjai gražinti Kretingą ėmėsi 1988-aisiais ir vėliau, pakviesti į kūrybines stovyklas. Vilniaus gatvėje ties lurdu bei Pastauninko parke ligi šiol išlikę jų drožti monumentalūs medžio darbai, kuriuos sukūrė tautodailininkai – tėvas ir sūnus Anicetas ir Raimundas Puškoriai bei Juozas ir Feliksas Lukauskai, šviesaus atminimo kūrėjai Steponas Žiubrys, Gražvydas Čepulevičius, Pranas Zapalis, taip pat – Algimantas Kundrotas, Adolfas Viluckis, Alfonsas Skiesgilas. Deja, medžio drožiniai itin pavaldūs laikui ir pamažėl nykstantys. D. Šorienės žodžiais, ne pastatyti skulptūras, bet jas prižiūrėti yra didžiausia problema: „Kasmet skulptūras reikėtų atnaujinti, impregnuoti, o tam reikia lėšų.“
Per gaisrą apdegė sienos
Sausio 5 d. apie 13.36 val. Kretingos rajone, Kiauleikių kaime, degė ūkinis pastatas, kurio antrajame aukšte įrengtos gyvenamosios patalpos. Per gaisrą antrajame aukšte esančiame kambaryje apdegė sienos, aprūko ir buvo nuardyta dalis lubų, apdegė spinta ir namų apyvokos daiktai.
„P. n.“ informacija
Šventojoje degė butas
Penktadienį popiet, apie 15.55 val., ugniagesiai išskubėjo į Šventąją, kur Jūros gatvėje, kelių butų gyvenamajame name, kilo gaisras. Iš vieno buto veržėsi dūmai, gyventojai buvo išėję į lauką. Iki atvykstant gelbėtojams gaisrą gesintuvu gesino namo savininkas. Įtarus, kad apsinuodijo dūmais, iš vieno buto du mažamečiai vaikai – berniukas ir mergaitė greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežti į ligoninę. Po medikų apžiūros berniukas buvo paguldytas į ligoninę stebėti. Gaisras kilo virtuvėje užsidegus dūmtraukiui, vėliau ugnis persimetė į medinę perdangą. Per gaisrą apdegė virtuvės durys, aprūko virtuvės ir koridoriaus sienos bei lubos, buvo nuardyta dalis perdangos. Bute buvo įrengtas dūmų detektorius.
„P. n.“ informacija
Sekdami paskui Betliejaus žvaigždę, angelų lydimi Trys karaliai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras palangiškiams ir kurorto svečiams paskelbė, jog Kalėdų šventės baigėsi. Atėjo Trys karaliai Trijų karalių šventė prasidėjo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Prieš Sumos šv. Mišias, kurias aukojo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus seminarijos rektorius kunigas Saulius Stumbra, į bažnyčią įžengė spalvinga procesija: paskui Betliejaus žvaigždę angeliukais persirengusių vaikų lydimi atėjo Trys karaliai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Po pamaldų Palangos dekanato dekano, Palangos parapijos klebono Kęstučio Balčiūno pakviesti, tikintieji prisijungė prie šventinės eisenos: Trys karaliai, nusilenkę šventoriuje stovinčiai prakartėlei, skambant bažnyčios varpams žengė kurorto kalėdinės eglės link. Kartu su jais – palangiškiai ir miesto svečiai. Trims karaliams atėjus iki eglės, prasidėjo linksmybės: į bendrą šokio sūkurį visus šventės dalyvius įtraukė Palangos kultūros ir jaunimo centro liaudiškų šokių kolektyvai „Bočiai“ ir „Banguolis“ bei Palangos trečiojo amžiaus universiteto šokių kolektyvas „Jūrė“. Tie, kurie nedrįso prisijungti prie net įkaitusių šokėjų, galėjo pasišildyti karšta arbata bei nusifotografuoti su Trimis karaliais. Šventė ir mažiems, ir dideliems Švente džiaugėsi ir maži, ir dideli, ir Palangos gyventojai, ir iš kitų miestų bei šalių atvykę svečiai. Palangiškiai Gintarė ir Martynas Bertuliai pasižiūrėti šventinės eisenos atsivedė trejų metukų sūnų Taurą. „Ir mums gražu pasižiūrėt į Tris karalius, smagu, kad galime su mažuoju lauke ne šiaip pasivaikščioti, o šventėje pabūti. Ir Tauras patenkintas: jis jau nuo vidurdienio laukė tų karalių. O gavęs karūną, labai apsidžiaugė ir pareiškė: aš karalius, tėtis irgi karalius, o mama – karalienė“, – juokėsi G. Bertulė. Iš Klaipėdos su dukromis Aiste ir Matėja atvažiavę Vilius ir Audronė Teišerskiai sakė netyčia pataikę į šventę: ėjo pažiūrėti, kaip Palangoje atrodo audringa jūra, išgirdo muziką ir pasuko prie eglutės.
|
|
