Architekto Adomo Skiezgelo Rotušės aikštės prieigose įamžintas Kretingos miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius tarsi laukia racionalių sprendimų, sutvarkant Rotušės aikštę.

Kretingos miesto centrinė erdvė yra didesnė negu Vilniaus ir – neįtikėtina! – savo dydžiu prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei. Tad kaip turėtų atrodyti Kretingos Rotušės aikštė šiandien, kad ji tarnautų kretingiškiams ne vien kaip automobilių stovėjimo aikštelė, bet būtų gyva žmonių susibūrimo vieta?

Užvakar 4 valandas trukusioje viešoje konferencijoje-diskusijoje „Kokios Rotušės aikštės norime“, kurią surengė Kretingos rajono savivaldybė išvien su Lietuvos architektų sąjunga, savo nuomones išsakė žinomi šalies architektai: Klaipėdos universiteto profesorius Petras Grecevičius, telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas, Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projekto autorius Vytenis Rudokas, taip pat – Kretingos rajono vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, 2014-ųjų Rotušės aikštės ir skvero architektūrinio konkurso organizatorius Tadas Sviderskas bei šio konkurso I vietos laimėtojas Tadas Jonauskas.

Aikštės istoriją apžvelgė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, įžvalgomis ir pasiūlymais pasidalijo pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovės Aldona Kerpytė ir Jolanta Klietkutė.

Siūlė atstatyti rotušę

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pastebėjo, jog dabartinė Rotušės aikštė kretingiškių seniai nebetenkina, todėl, pradėjus Vilniaus gatvės rekonstrukciją, atsiveria realios galimybės atnaujinti ir miesto centrą.

Administracijos direktorė Jolanta Girdvainė jį papildė: Rotušės aikštės klausimas per nepriklausomybės laikotarpį svarstytas 3 kartus, paskutinįkart – 2014-aisiais, tačiau per 5-erius metus daug kas pasikeitė mieste ir visuomenėje. „Pradėjome realizuoti Bendrąjį rajono planą, kuris leidžia išplėsti mąstymo ir galimybių ribas, tačiau diskutuokime ir siūlykime su atsakomybe“, – paragino ji.

Neseniai iš Japonijos, kur itin vertinamas tautinis identitetas, grįžęs P. Grecevičius, vienas ankstesniojo Kretingos rajono Bendrojo plano rengėjų, tikino atvykęs ne receptų dalinti. Jo manymu, bendrame Lietuvos miestų kontekste Kretinga atrodo neblogai – joje nepadaryta tiek klaidų, kaip 45 proc. šalies miestų.

P. Grecevičiaus žodžiais, Kretinga turi ypatingą istorinį paveldą – dvarą, bažnyčios ir vienuolyno kompleksą bei aikštę, kurią galima sutvarkyti. „Sovietmečiu centras sudarkytas: norint atkurti istorinį aikštės vaizdą, reikėtų nugriauti 50 proc. pastatų, tačiau svarbus yra visuomenės interesas. Reiktų atstatyti rotušę ir sutvarkyti aikštės perimetrą. Kita problema – aikštės užpildymas automobiliais“, – kalbėjo jis, įsitikinęs, kad reikėtų atkurti Rotušės aikštės visumą, o ne vien fragmentus.

• Rašyti komentarą (64)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (2)

Paskutiniame šių metų Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje jos nariai svarstė klausimus dėl kelio ženklų įrengimo, pakeitimo, eismo saugumo užtikrinimo sumontuojant reikiamas inžinerines priemones.

Maža aikštelė

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka jau ne pirmą kartą iškėlė klausimą dėl prie bibliotekos esančios nedidelės automobilių stovėjimo aikštelės. Jie prašė pastatyti į kiemą motorinėms transporto priemonėms įvažiuoti draudžiantį ženklą, grįsdami tuo, kad aptarnaujančiam transportui yra sunku į jį įvažiuoti, kuomet ten pastatyta daugybė automobilių.

Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistė Angelė Ubartienė nepritarė tokiam prašymui: „Negalime užtverti visų automobilių aikštelių.“

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė nesutiko su specialistės nuomone: „Manau, kad ten reikia uždrausti įvažiavimą, nes šalia yra daug automobilių stovėjimo aikštelių, kur vairuotojai gali palikti savo automobilius. O ten vietos statyti mašinoms yra labai mažai.“

Komisijos nariai būtinybę uždrausti įvažiuoti į kiemą įžvelgė ir dėl kitų priežasčių. „Kieme yra pastatytas naujas atsarginis generatorius, kuris jau yra apgadintas. Reikėtų pagalvoti ir apie jo aptvėrimą, nes po to jis gali būti visiškai sugadintas“, – įvardijo mero pavaduotojas Dangiras Samalius.

Savivaldybė, anot Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo komisijos pirmininko Povilo Černeckio, laikosi pozicijos, kad tokias teritorijas reikia palikti visiems prieinamas, tačiau šioje aikštelėje yra per mažai vietos. „Galbūt būtų tikslinga uždrausti įvažiuoti į šią teritoriją“, – sakė jis.

Jį papildė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas: „Aikštelė yra nepatogi dėl to, kad ji yra nesimetriškai siaura.“

Komisijos nariai pritarė pastatyti kelio ženklą, draudžiantį motorinių transporto priemonių eismą, todėl ne aptarnaujantis personalas į bibliotekos kiemą įvažiuoti nebegalės.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Arvydo Dyburio vadovaujamas „Kretingos autobusų parkas“ už reklamą iš „Atostogų parko“ per metus gaus pusketvirto tūkstančio eurų.

Nuo 2020 metų sausio 6 d. „Kretingos autobusų parkas“ atidaro naują autobusų maršrutą iš Kretingos, pro Rūdaičius, Žibininkus – į „Atostogų parką“. 45-ių sėdimų vietų autobusas šiuo maršrutų kursuos kasdien.

Naują maršrutą inicijavo Žibininkuose poilsio, sveikatinimo paslaugų įmones turintys verslininkai. Autobusu bus galima nuvažiuoti į HBH-ą, „Atostogų parką“, kitas šio krašto vietas. „Verslininkai maršrutą išlaikyti padės ir skatindami autobusu iš Kretingos į darbą vykti bei grįžti atgal savo darbuotojus, klientus“, – sakė „Kretingos autobusų parko“ direktorius Arvydas Dyburys, akcentavęs, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ yra Kretingos rajono savivaldybės įmonė, teikianti viešojo transporto paslaugas Savivaldybės nustatytais maršrutais, atliekanti ir socialinę funkciją, kai perveža įvairias lengvatas turinčius keleivius.

Dėl autobusų maršruto, kuris Žibininkus sujungtų ne tik su Kretinga, bet ir Palanga, diskusijos, derybos vyko apie dvejus metus. Su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi dėl leidimo „Kretingos autobusų parko“ autobusui stoti pakeliui esančiose stotelėse Palangoje derėjosi buvę Kretingos rajono savivaldybės vadovai – meras Juozas Mažeika ir administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Pas Palangos merą buvo nuvykęs ir dabartinis Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. Aiškinantis tokio vientiso – iš Kretingos į Palangą per Žibininkus – maršruto galimybes dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis, verslininkai iš Žibininkų. Visos derybos baigėsi nesėkme, kadangi Palangos valdžia autobusą iš Kretingos sutiko įsileisti tik į autobusų stotį.

„Neįsileido iš Kretingos autobuso į patį Palangos miestą, tikimės, kad turistams, darbuotojams palangiškiai atidarys maršrutą iš Palangos į Žibininkus“, – vilties nepraranda „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša.

Nuo ateinančių metų sausio 6 d. maršrutu Kretinga–Užpelkiai iki „Atostogų parko“ autobusas važiuos per dieną 7 kartus. Pradės iš stotelės „Autobusų parkas“, suks pro ligoninę, Rotušės aikštę, autobusų stotį, Rūdaičius, Žibininkus, iki „Atostogų parko“ ir tuo pačiu maršrutu grįš atgal.

Iš stotelės „Autobusų parkas“ išvyks šiomis valandomis: 7.05; 9.05; 12.30; 15.10; 17.05; 19.25; 21.25.

Iš stotelės „Atostogų parkas“ išvyks: 7.55; 9.55; 13.30; 16.00; 17.55; 20.15; 22.15.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (17)

Vilniaus politikos analizės institutas įvertino šalies savivaldybių gerovę ir paskelbė 2019 m. savivaldybių indeksą.

Pagal jį Kretingos rajono savivaldybė tarp didžiųjų kaimiškų savivaldybių su 4,1 balo užima penktą vietą, nors tiek pat balų surinko ir Druskininkų bei Marijampolės savivaldybės. Bendrame šalies reitinge tarp 60 savivaldybių Kretingos savivaldybė užima XII v., kai praėjusiais metais mūsų rajonas užėmė VIII poziciją. Pastaruosius ketverius metus Kretingos rajonas laikosi pakankamai stabiliai: 2016 m. mūsų savivaldybė buvo įvertinta 4 balais, 2017 m. ir 2018 m. – 4,4 balo ir 2019 m. – 4,1 balo. Palangos miesto savivaldybė, priskirta miestų savivaldybių kategorijai, tarp šalies savivaldybių užima 19-ą vietą (praėjusiais metais – 13-a vieta).

Kaip Kretingos rajonas atrodo pagal atskiras sritis?

Socialinio saugumo kategorijoje Kretingos rajonas įvertintas 4,3 balo ir tarp didžiųjų kaimiškų savivaldybių užima I v., o tarp visų šalies savivaldybių rikiuotųsi III v., po Klaipėdos miesto (5,4 balo) ir Vilniaus miesto (4,5 balo) savivaldybių. Socialinis saugumas Palangos miesto savivaldybėje įvertintas 2,1 balo.

Pagal fizinį saugumą Kretinga su 4,1 balo rikiuojasi II v. po Druskininkų savivaldybės (5,5 balo), be jos, Kretingą dar pralenkė Visagino (4,9 balo) savivaldybė. Fizinis saugumas Palangos mieste įvertintas 1,6 balo.

Ekonomikos gyvybingumas Kretingos rajono savivaldybėje įvertintas 2,7 balo ir su šiuo rodikliu mūsų savivaldybė tarp didžiųjų kaimiškų savivaldybių užima VIII poziciją. Palangos mieste šis rodiklis įvertintas 4,4 balo.

Švietimas Kretingos rajono savivaldybėje įvertintas 5,2 balo, ir mūsų rajonas atsiduria 22-oje vietoje tarp 34-ių didžiųjų kaimiškų savivaldybių. Palangos miesto savivaldybė įvertinta 5,6 balo. Daugiausiai – 7,5 balo – tarp visų šalies savivaldybių įvertinta Kauno miesto savivaldybė.

Sveika demografija mūsų rajonui pelnė 4 balus ir VII poziciją tarp kaimiškų savivaldybių. Geriausiai – 8,7 balo – įvertinta Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri įrašyta į žiedinių savivaldybių kategoriją. Palangos miesto savivaldybės sveika demografija įvertinta 4,1 balo.

Skaičiuodamas Savivaldybių gerovės indeksą Vilniaus politikos analizės institutas naudojo viešai prieinamus oficialiosios statistikos duomenis iš Lietuvos statistiko departamento, Lietuvos užimtumo tarnybos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė (kairėje) ir jos pavaduotoja medicinai Judita Daratienė akcentavo, kad europinės lėšos suteikė galimybę iš esmės pagerinti sąlygas III lygio reabilitacijai.

Palangos reabilitacijos ligoninė – viena pagrindinių reabilitacijos įstaigų šalyje – ypač didelį dėmesį skiria insultą patyrusių pacientų reabilitacijai. Ši gydymo įstaiga, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos medikai ir kuri aprūpinta pačia naujausia reabilitacijos įranga, atrodo, vykdo neįkainojamą misiją – sunkiai susirgusiam žmogui suteikia viltį pakilti naujam gyvenimui. Viltį vėl išmokti vaikščioti, kalbėti, susigrąžinti turėtus įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą, nebūnant našta visuomenei ir artimiesiems.

Dalyvauja europiniame projekte

„Mūsų tikslas – didinti paslaugų prieinamumą ir gerinti gydymo paslaugų kokybę“, – tvirtino Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė, akcentuodama, kad pasiekti šių tikslų padeda Europos Sąjungos parama.

Palangos reabilitacijos ligoninė yra Europos Sąjungos finansuojamos priemonės „Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ dalyvė, ir nuo 2018 rugsėjo mėn. ligoninėje vykdomas projektas  „VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninės III lygio paslaugų plėtros ir paslaugų prieinamumo didinimas pacientams po galvos smegenų insulto“.

„Šio projekto esmė – pagerinti infrastruktūrą pacientų III lygio reabilitacijai po galvos smegenų insultų. Vykdant projektą numatyta rekonstruoti esamas palatas, patalpas ir pritaikyti šiuolaikiškai inovatyviai reabilitacijai“, – paaiškino projekto vadovė ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Judita Daratienė.

Jos pastebėjimu, paslaugų kokybei pasiekti pasitelkiamos visos įmanomos priemonės – nuo tinkamai sudaryto reabilitacijos plano iki naujausių technologijų. „Tai leidžia pasiekti maksimalaus rezultato – kad žmogus, patyręs insultą, po reabilitacijos visų pirma atgautų savarankiškumą ir į visuomenę sugrįžtų kaip visavertis jos narys“, – akcentavo J. Daratienė.

Palangos reabilitacijos ligoninėje reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms skirta 300 vietų. Taikomi plataus spektro reabilitacijos metodai, naujausios reabilitacinio gydymo technologijos. Plėtojama pacientų užimtumo terapija, pacientų mokymas, profesinė reabilitacija. Organizuojamos aktyvios reabilitacijos stovyklos. Teikiamos III ir II lygio reabilitacijos paslaugos, pakartotinės bei  ambulatorinės II lygio reabilitacijos paslaugos suaugusiesiems. Ligoninėje yra Neurologinės reabilitacijos, Bendros reabilitacijos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriai, teikiamos profesinės reabilitacijos, aktyvios reabilitacijos, sveikatinimo paslaugos.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Vos Kretingos rajono, kaip ir visos šalies sveikatos centrus, pasiekė vakcina nuo gripo, jos neliko per keletą dienų, ilgiausiai – per savaitę. Sveikatos įstaigų vadovai teisinasi vakcinų užsisakę gerokai daugiau negu pernai, tačiau tikino, jog nuspėti visuomenės poreikius ir elgseną – gana sudėtinga.

Kaltina medikus neapdairumu

Negalėję pasiskiepyti ir dėl to nusivylę pacientai kaltino sveikatos centrų vadovus, kad jie neva laiku neužsakę vakcinos ar užsakę jos per mažai, kad jiems nerūpi pacientų sveikata.

Antanas Kaubrys iš Laivių guodėsi, jog dar parėjusią vasarą prašęs Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) slaugytojos, kad jam rezervuotų skiepus nuo gripo. Tačiau lapkričio vidury nuėjęs į centrą išgirdo žinią, kad vakcinos nebėra.

„Slaugytoja sakė nežinanti, kada ir ar išvis jos begaus. Norėčiau žinoti, kodėl Salantų PSPC vadovas Tomas Skliuderis neužsakė vakcinos tiek, kiek reikėjo. Per televiziją žmonės buvo raginami skiepytis, tad kas atsakys, jei susirgsiu, nors buvau tarp tų, kurie norėjo, bet nebuvo paskiepyti“, – piktinosi vyras.

Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė paaiškino, kad už vakcinas atsako Nacionalinis visuomenės sveikatos centras: kiekviena medicinos įstaiga pateikė paraiškas pagal vakcinos poreikį, pirmiausiai vakciną paskirstė didmiesčiams, po to – rajonams.

Nemokamai nuo gripo skiepijami asmenys nuo 65 m. amžiaus, nėščiosios, taip pat – medicinos personalas bei asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis – bronchine astma, cukriniu diabetu, širdies, inkstų, onkologinėmis, imuninės sistemos ligomis. „Asmenys, patenkantys į tas grupes, taip pat gali skiepytis, susimokėdami už skiepą iki 20 eurų. Vakcinacija taip pat gali pasirūpinti darbdaviai, paskiepydami įstaigų darbuotojus iš savo lėšų“, – teigė Z. Abelkienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

Norėdama sukurti kretingiškiams kalėdinį stebuklą, Rasa Statkuvienė atsigręžė į šv. Teresę Avilietę ir jos filosofiją. Taip gimė šis, kūrėjos rankose laikomas, atvirukas.

Kretingiškės 31-erių Rasos Statkuvienės rankų darbo kūriniai – dekoruotos lėkštutės, puodeliai, žaislai, o ypač trimačiai atvirukai – jau alsuoja Kalėdomis. „Mąsčiau ne apie blizgias Kalėdas, o kaip giliau pažvelgti į stebuklą, vedantį vidinės gelmės link“, – taip R. Statkuvienė apibūdino savo naująjį 7 sluoksnių kalėdinį karpinių atviruką.

Idėja – iš šv. Teresės Avilietės

Atvertus Rasos kalėdinį atviruką, užplūsta netikėtumo džiaugsmas: armonikėlės principu 7 aukštėjančiomis pakopomis jame suklijuoti balti karpiniai, pradedant nuo namų ir miesto vaizdų, kylant keliais medžių sluoksniais, kurie simbolizuoja žmogaus vidinį minčių, jausmų, potyrių tankumyną. Viršum jų iškyla bažnyčia, šalia jos – angelai, o kompozicijos viršuje – Šventoji šeima su užgimusiu Kūdikėliu Jėzumi.

„Idėją pasiūlė aplinkiniai žmonės, paprašę prieš Kalėdas sukurti ką nors ypatingo ir netikėto. Sugalvojau, kad tai bus atvirukas, bet toks, kad žmogus jį atvertęs nustebtų. Į mintis grįžo mano pamiltos šventosios Teresės Avilietės 7 laiptelių filosofija, išdėstyta traktate „Vidinės pilies buveinės“, pagal kurį rašiau magistro diplominį darbą. Pagal šią mistikę, palaipsniui įveikiant 7 pakopas, einama gyvenimo prasmės paieškų, vidinės esmės link“, – atviruko atsiradimo priešistorę atskleidė menininkė.

Ji tikino taip pat labai mėgstanti piešti angelus, – šie kuria jaukumą, šilumą, o ir žmonėms jie patinka. „Pagaliau, juk angelas Gabrielius pranešė Marijai džiaugsmingą žinią, kad ji pagimdys pasaulio Išganytoją. Todėl angelai tapę kalėdiniu simboliu“, – kalbėjo R. Statkuvienė, angelų motyvais puošianti šventinius puodelius, lėkštutes, atvirukus ne vien Kalėdų, bet ir kitomis progomis.

„Kepa“ puodelius ir lėkštes

Ji piešia tik ant baltų indų, – taip, kūrėjos žodžiais, gražiausiai atsiskleidžia spalvos. Indus su šviežiais piešiniais deda į orkaitę ir kaitina 1,5 val., – tuomet puodeliai, lėkštutės tampa atsparūs karščiui, juos galima plauti ir indaplovėse. „Juokauju, kad vieni kepa pyragus, o aš – puodelius. Tik po mano namus pasklinda ne malonus kepinių, o specifinis įkaitusių dažų kvapas“, – šypsojosi pašnekovė.

Nors žmonės pamėgę praktiškas dovanas, tačiau kiekvienas Rasos sukurtas daiktas – originalus, nes, piešiant ranka, to paties piešinio neatkartosi.

Kretingiškė taip pat lieja akvarele, kuria grafikos darbus, papuošalus, – ir pristato juos kaip prekinio ženklo „Plunksnos linija“ autorė. Atvirukams panaudoja įvairias gamtines medžiagas, sustingusių akrilo dažų sankaupas, pačios pagamintą dekoratyvų popierių. Į atvirukus mėgsta įspausti antspaudus. „Tai labai senoviška, tikra. Antspaudai turėjo prasmę, jie – ne vienkartinis, o daug reiškiantis ženklas“, – apie meninius eksperimentus pasakojo kūrėja.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Nuo 2000-ųjų orkestrui vadovaujantis Vygantas Rekašius įsitikinęs, kad be pučiamųjų muzikos vasarą Palanga jau būtų ne Palanga.

Palangos koncertų salėje įvykusiame susitikime su miesto visuomene pristatyta ne tik biografinius faktus, bet ir orkestrantų įdomius gyvenimus atspindinti knyga „Palangos orkestras. Dialogai“ bei kompaktinė plokštelė su įrašyta kompozitoriaus Eduardo Balsio muzika.

Spausdintą žodį lydi muzikos garsai

Oficialiai orkestras gyvuoja nuo 1953-iųjų, tačiau vasaros koncertai Birutės parko rotondoje skaičiuoja beveik 120 metų. Knygos atsiradimo idėja, anot orkestro vadovo ir dirigento Vyganto Rekašiaus, – paprasta: laikas skuba, vieni muzikantai ateina, kiti išeina, su kai kuriais, žinant jų nepakartojamas istorijas ir santykį su muzika, galbūt atsisveikinama visam, tad norėjosi užfiksuoti nors dalelę šių prisiminimų.

Nuskambėjus orkestro atliekamam fragmentui iš Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“, o vėliau – ir „Habanerai“, V. Rekašius atsakė į klausimą, kodėl knygą lydi kompaktinė plokštelė būtent su šio garsaus lietuvių kompozitoriaus kūriniais: E. Balsys ne tik yra gyvenęs Palangoje, netoli parko, kur vykdavo koncertai, bet ir pats rašė tiek originalią muziką, tiek aranžuotes pučiamųjų orkestrams.

„Kreipėmės į Lietuvos muzikos informacijos centrą, prašėm duomenų apie Eduardo Balsio kūrinius, daug laiko tam sugaišom, vėliau dvi dienas su orkestru praleidom Vilniaus garso įrašų studijoje. Dalį įrašytų kūrinių ir pristatome šioje kompaktinėje plokštelėje“, – pasakojo V. Rekašius.

Apie pažintį su Palanga ir orkestru, kaip rinko duomenis knygai ir kūrybinius procesus, papasakojo kūrybos namų „Kregždynas“ žodžio meistrė Viktorija Urbonaitė ir dizainu besirūpinanti fotografė Laima Penek. Abi kūrėjos atviravo, jog į 200 puslapių sutalpinti turtingą orkestro istoriją joms buvo įdomus iššūkis. „Iš orkestro vadovo užduotį buvom gavusios vienintelę – kad mūsų parašyta knyga nenugultų į lentyną, o būtų patraukli, skaitoma“, – teigė jos ir prisiminė pačią pradžią.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Kretingiškė menininkė ir pedagogė Liuda Liaudanskaitė kraštiečiams pristatė naująjį akvarelės darbų ciklą „Samaninės šviesos rate“, inspiruotą potyrių Islandijoje.

Šią savaitę Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje atidaryta 61-erių kretingiškės menininkės Liudos Liaudanskaitės akvarelių paroda „Samaninės šviesos rate“, atkeliavusi tiesiai iš Vilniaus Bernardinų vienuolyno galerijos. Į parodą menininkė pristatė 19 paveikslų, kurie žavi šviesos persmelktais melsvais-rusvais-žalsvais Islandijos gamtos vaizdais ar jų kontūrais.

Šviesa – lyg raktinis žodis

Pristatydama parodą L. Liaudanskaitė sakė, kad visas darbų ciklas gimė labai greit – per 3 savaites, tai buvęs ypatingas potyrių laikas, viešint Islandijoje.

„Išvykau, neturėdama tikslo sukurti šį ciklą. Bet buvau tarsi „katapultuota“ į ypatingą kraštą,– patekau na ne į Marsą, bet į šalį, kuri nustebino landšaftu: pamatai, kaip žemė tarytum atskyla nuo dangaus ir ant pliko akmens šviesa žaidžia su samana ar kerpe, kaip iš po akmens į trumpos vasaros saulę stiebiasi alyva. Ir žmonės ten labai širdingi, nors jų nėra daug. Norėjosi pamatyti šiaurės pašvaistę, bet neteko, nes viešėjau birželį, kai naktis tarsi ištirpo šviesoje“, – vaizdingai kalbėjo L. Liaudanskaitė.

Menininkė akcentavo, kad sukurti ciklą ją ir inspiravo buvimas kitoniškoje gamtoje. Visapusiškas tamsos nebuvimas ne tik fizine, bet ir dvasine prasme nušviečia visus L. Liaudanskaitės ciklo kūrinius.

Nematomas pasaulis, atviravo kūrėja, ją visada domino: „Pati sau užduodu egzistencinius klausimus, – niekur gi nuo savęs nepabėgsi. Šviesa man tapo raktiniu žodžiu, smalsavau, žvelgiau įdėmiai į tai, ką mačiau aplinkui, o ranka dirbo savo darbą“, – tvirtino pašnekovė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Teatro trupė spektaklį šiuo metu rengia dalimis. Pirmadienį įvykusioje repeticijoje dalyvavo (iš kairės)Audrius Jurgutis, Virginijus Japertas, Vitalija Potrienė, Simas Končius, Rokas Pilibaitis, Andromeda Neimontaitė.

Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriuje neseniai pradėjęs dirbti meno vadovas Saulius Vaičiulis vydmantiškius subūrė į Gerų žmonių teatrą. Jie jau rengia savo pirmąjį pasirodymą pagal Lietuvos režisieriaus, aktoriaus, pedagogo, dramaturgo Boriso Dauguviečio pjesę „Žaldokynė“.

Įgyvendino svajonę

Kurti teatro trupę bendruomenėje mintis kilo gerokai anksčiau. „Mintis, kad reikėtų kažką panašaus kurti, kilo, kai praėjusioje kadencijoje buvau bendruomenės tarybos narys“, – pradžią prisiminė S. Vaičiulis.

Jį papildė ir Vydmantų skyriaus vedėja Jolanta Japertienė: „Buvo ir entuziastų, ir idėja, tačiau kalbos liko kalbomis, nes kiekvienas užsiėmęs savo darbais. Išgirdau šią Sauliaus svajonę, tačiau jai įgyvendinti reikėjo ir pokyčių – laiko subręsti mintims, o ir meno vadovo vieta atsilaisvino mūsų skyriuje. Pradėjau ieškoti žmogaus, žinojau tik tiek, kad Saulius turi verslą ir yra dirbęs kultūros srityje, tačiau buvo sunku patikėti, kad jis sutiks užimti šią vietą.“

Nors S. Vaičiulio verslas nėra susijęs su kultūra, tačiau ši sritis jam ne svetima. Vyras yra baigęs renginių režisūrą. „Man liko neatliktų darbų. Anksčiau dirbau renginių režisieriumi Palangoje, o teatras liko tai, kas buvo neįgyvendinta. Mano svajonė – pastatyti spektaklį“, – idėjos įgyvendinimo priežastį įvardijo S. Vaičiulis.

Iš pradžių meno vadovo tikslas buvo įgyvendinti idėją, tačiau, pradėjus rinkti trupę, atsirado ir kitų šios veiklos prasmių. Režisierius įvardijo, kad embriono stadijoje dar esantis teatras sulaukia teigiamų visuomenės vertinimų: „Pajutau, kad žmonės nori, yra daug žmonių, kuriems to reikia, Vydmantams to reikia, todėl iš tikrųjų matau tame prasmę.“

Meno vadovo teigimu, tokios iniciatyvos pakeičia ir atmosferą gyvenvietėje: „Tai keičia žmonių požiūri ir į juos pačius. Tam įtakos turėjo ir klebonijos, seniūnijos, bendruomenės atgimimas.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Vargingiau gyvenantiems žmonėms teisinė pagalba yra sunkiai pasiekiama, o labdaros iniciatyvos – puiki galimybė konsultacijas gauti nemokamai“, – sakė Laima Jašmontienė.

Artėjant didžiosioms šventėms, Lietuvos advokatūra ir organizacija „Caritas“ ketvirtus metus gyventojams teikė nemokamas teisines konsultacijas. Kad būtų sudarytos sąlygos kuo daugiau žmonių jas gauti, prie iniciatyvos šiemet prisidėjo dar ir Maltos ordino pagalbos taryba (MOPT) bei Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.

Socialinėje akcijoje šiemet dalyvavo daugiau negu 200 advokatų bei jų padėjėjų, kurie 11 dienų pirminę teisinę pagalbą teikė įvairiuose šalies miestuose, tarp jų Kretingoje, pastate Vytauto g. 17. Interesantams daugiausia rūpėjo šeimos, darbo, paveldėjimo, nekilnojamojo turto, vartotojų teisių apsaugos, taip pat civilinės, administracinės ir baudžiamosios teisės sritys bei kiti klausimai. 

Lietuvos advokatūros, Jaunųjų advokatų asociacijos ir savo iniciatyva Kretingoje konsultavimo paslaugas teikusi advokato padėjėja Laima Jašmontienė teigė pastebėjusi, kad vis daugiau žmonių, ne tik iš Kretingos, išdrįsta teisininkams išsakyti juos kamuojančias problemas ir labai vertina galimybę pasikonsultuoti. Nemokamos teisinės paslaugos dažnam jų gali tapti priežastimi gyventi kitaip. Advokato padėjėja taip pat pasidžiaugė, kad Kretingoje prie akcijos geranoriškai prisidėjo ir bendrovės „Kartografiniai projektai“ atstovai, talkinę išsamiau žmonėms aiškinant žemės padalinimo planus.

Be L. Jašmontienės, Kretingoje nemokamas konsultacijas teikė ir advokato padėjėjas Linas Kontrimas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Asmeninių ir dvejetų pirmenybių nugalėtojai ir prizininkai: (iš kairės) Aloyzas Rumbutis, Vytautas Ročys, Arvydas Venslauskas, Kazys Stankus, Žilvinas Narvilas ir Robertas Narvilas.

Salantų gimnazijos sporto salėje susirinkę 15 geriausių mūsų rajono stalo tenisininkų varžėsi dėl geriausių asmeninių bei dvejetų pirmenybių nugalėtojų vardų. Pirmenybes surengė Kretingos rajono stalo teniso klubas, vadovaujamas Vytauto Ročio.

Asmeninėse pirmenybėse žaidėjai pagal pajėgumą buvo suskirstyti į tris pogrupius po 5 tenisininkus. Iš pogrupių į finalinį šešetą pateko po du geriausiai sužaidusius tenisininkus: Kazys Stankus, Arvydas Venslauskas, Žilvinas Narvilas, Robertas Bertašius, Vytautas Ročys, Alfonsas Drakšas. Finaliniame šešete vyko labai atkaklios kovos dėl prizinių vietų. Tik vienas rajono stalo teniso žaidėjas laimėjo visus susitikimus tiek pogrupyje, tiek finale. Tai – Vytautas Ročys, kuris ir tapo šių metų rajono stalo teniso asmeninių pirmenybių nugalėtoju. Antrą vietą iškovojo A. Venslauskas, III v. – K. Stankus, ketvirtas – Ž. Narvilas, penktas – R. Bertašius, šeštas – A. Drakšas.

Dėl asmeninių pirmenybių Paguodos prizo likę 9 žaidėjai kovoje vieno minuso sistema. Tai H. Beniušis, Z. Idas, D. Drakšas, A. Rumbutis, R. Narvilas, I. Vaitelė, Z. Bertašius, A. Vasiliauskas, A. Girdenis. Asmeninių pirmenybių Paguodos taurę iškovojo Aloyzas Rumbutis, antras – Aleksandras Girdenis, trečias – Robertas Narvilas.

Dėl dvejetų nugalėtojų vardų kovojo 6 poros. Jos buvo suskirstytos į du pogrupius. A pogrupyje V. Ročio ir A. Rumbučio pora 3:2 nugalėjo R. ir Ž. Narvilų porą bei 3:0 A. Vasiliausko ir A. Kazlausko porą, o R. ir Ž. Narvilų pora 3:2 laimėjo prieš A. Vasiliausko ir A. Kazlausko porą. B pogrupyje K. Stankaus ir A. Venslausko pora 3:1 laimėjo prieš A. ir D. Drakšų porą bei 3:1 prieš R. Bertašiaus ir A. Girdenio porą, o A. ir D. Drakšų pora 3:1 laimėjo prieš R. Bertašiaus ir A. Girdenio porą.

A pogrupio nugalėtojai susitiko su B pogrupio nugalėtojais dėl nugalėtojo titulo. Po permainingos ir įtemptos kovos 3:2 pergalę šventė K. Stankaus ir A. Venslausko pora, kuri ir tapo 2019 metų rajono stalo teniso dvejetų nugalėtoja. Antra – V. Ročio ir A. Rumbučio pora. Dėl III v. kovojo R. ir Ž. Narvilų pora prieš A. ir D. Drakšų porą: 3:2 laimėjo R. ir Ž. Narvilų pora, kuri ir užėmė III v. Ketvirta – A. ir D. Drakšų pora, penktas – R. Bertašiaus ir A. Girdenio dvejetas, šešta – A. Vasiliausko ir A. Kazlausko pora.

Prizininkai buvo apdovanoti taurėmis, medaliais ir prizais.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos „Topo“ garbę Lietuvos smiginio čempionate gynė ir prizines vietas iškovojo: (iš kairės) Sigitas Kvajauskas, Antanas Galdikas, Mindaugas Viskontas, Arūnas Ceplys ir Arūnas Malakauskas.

Kaune įvyko Lietuvos smiginio (darts) sporto federacijos čempionatas, kuriame puikiai pasirodė Kretingos smiginio klubo „Topas“ žaidėjai.

Lietuvos smiginio čempionatas yra metus užbaigiantis Lietuvos smiginio (darts) sporto federacijos renginys, kuriame per dvi dienas sužaidžiamos 3 rungtys – individuali, porinė, komandinė. Kiekvienos rungties prizininkai yra apdovanojami medaliais arba taurėmis, rėmėjų prizais. Be kretingiškių, čempionate dalyvavo smiginio žaidėjai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Prienų, Šakių, Elektrėnų, Jonavos, Mažeikių, Šiaulių. Dėl 2019 m. Lietuvos čempiono titulo varžėsi per 100 žaidėjų.

Kretingos smiginio klubas „Topas“, vadovaujamas Romualdo Jablonskio, į čempionatą delegavo 12 žaidėjų, kurie varžėsi individualiai, dalyvavo moterų bei vyrų dvejetų ir komandų rungtyse.

Geriausią rezultatą pavyko užfiksuoti Mindaugui Viskontui, kuris asmeninėje įskaitoje iškovojo III v. ir pasidabino bronzos medaliu. Neblogai asmeninėje įskaitoje sekėsi ir keletui kitų „Topo“ žaidėjų: Sigitas Kvajauskas užėmė V v., Artūras Galdikas ir Antanas Galdikas pateko į geriausių žaidėjų 16-tuką.

Varžybose dalyvavę vyrai sudarė dvi komandas po 4 asmenis. Puikiai pakovoti sekėsi Sigito Kvajausko vedamai „Topas kam per 50“ komandai, kuri tarp visų komandų užėmė III v. ir pasipuošė bronzos medaliais. Komandai atstovavo Sigitas Kvajauskas, Arūnas Malakauskas, Antanas Galdikas ir Arūnas Ceplys.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingiškių Aldonos ir Eugenijaus Valatkų auksinę santuoką palaimino Darbėnų bažnyčios klebonas Viktoras Dirvonskis.

Neseniai kretingiškiai 70-metė Aldona ir 74-erių Eugenijus Valatkos, aktyvūs miesto senjorų ir tremtinių bendruomenių nariai, atšventė auksines vestuves. Pora ta proga atnaujino santuokos įžadus Darbėnų miestelio bažnyčioje.

„Mums svarbu gyventi ir nepasenti. Esame ne iš tų, kad rankas sudėję sėdėtume namie: išeinam į žmones, pabendraujam, prasiblaškom. Ir gyvenimas įdomesnis pasidaro. O jei tik sėdėsi prie televizoriaus, nebūsi įdomus nei sau, nei kitam“, – vienas kitą papildydami kalbėjo sutuoktiniai, sumanę trankiai giminių ir artimųjų rate atšvęsti ir santuokos 50-mečio jubiliejų.

Per gyvenimą, abu tvirtino, sykiu ėję darniai ir taikiai. Tiesa, Eugenijus pašmaikštavo: „Jaunystėj susipykę nesikalbėdavom savaitę, kol nusibosdavo tylėt. O dabar jau nebėr ko besipykti.“

Aldona sakė, jog jai šeima visuomet buvo svarbiausia, o pagrindinis dalykas joje – pagarba viens kitam. Stipriu humoro jausmu apdovanotas Eugenijus nenustygo: „Ir pinigai labai svarbu – šeimos gyvenimas remiasi į pinigus. Kai jų trūksta, prasideda pykčiai.“ Visą gyvenimą ir ligi šiol buhaltere dar dirbanti Aldona taip pat sakė, kad, siekdami užsidirbti, kaip ir visa Kretinga mezgė, vežė į Rusiją parduoti mezginius.

Eugenijus ilgus metus dirbo „Laisvės“ fabrike elektriku.

Kaip ir visoms šeimoms buvę įvairių išbandymų. „Per reformas, kai per naktį pasikeitė pinigai, dingo sukauptos santaupos. Kaip dabar atsimenu, Eugenijus ramino – esam sveiki, turim stogą virš galvos, o pinigai yra uždirbami“, – racionalia vyro nuovoka pasidžiaugė sutuoktinė.

Pora susipažino Kretingoje, abu kilę iš šių vietų – sutuoktiniai prie 15 metų sugrįžo gyventi į Aldonos tėvų Valerijos ir Juozo Pipirų namus, Trumposios gatvėje. Iš Užpelkių kaimo kilęs Eugenijus po Sibiro tremties ir tarnybos kariuomenėje Mandžiūrijoje, prie Kinijos sienos, apsigyveno Kretingoje, – jo šeima įsigijo sklypą netoli vadinamųjų prūsų kapinių.

„Jaunystėj turėjome bendrų draugų, visi eidavom į „Gintaro“ restoraną, ten grodavo gyva muzika, šokdavom. Taip ir susiėjome“, – paprastai savo pažintį prisiminė pašnekovai. Tuokėsi jiedu Kretingos civilinės metrikacijos skyriuj, o „šliūbą“ kartu su draugais Stase ir Robertu Navickais ėmė Kartenos bažnyčioje.

Eugenijus prisiminė, kaip savo 3 metų gimtadienį sutiko ešelone, kai su šeima – tėvais, 2 seserimis ir broliu, kuris vėliau nuskendo, buvo tremiamas į Sibirą. Aldona kilusi iš 10 vaikų šeimos, gyvi dar yra 7-iese.

A. ir E. Valatkos užaugino 2 dukteris – Ritą ir Živilę, ir džiaugiasi dviem studentėmis anūkėmis – Julija ir Agne. „Dabar iš gyvenimo tik sveikatos beprašome“, – vieningai tikino jiedu.

• Rašyti komentarą (1)

Artūrui Žiliui apdovanojimas „Už nuopelnus Žemaitijai“ bus perduotas, kai jis viešės tėviškėje.

Žemaitijos metų minėjimui skirtame renginyje Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“ teikiant 63 atminimo ženklus už nuopelnus Žemaitijai, nuskambėjo Junginėse Amerikos Valstijose gyvenančio Artūro Žilio pavardė. Iš Salantų kilęs žemaitis jau 12 metų vadovauja didžiausio pasaulyje lietuvių išeivijos centro, įsikūrusio Čikagos priemiestyje Lemonte, administracijai.

Apdovanojimai „Už nuopelnus Žemaitijai“ buvo teikiami Žemaitijos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 800-ųjų metų jubiliejaus proga.

Žemaitijos metų minėjimo komisijos bei Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios žemaičių grupės įsteigtam apdovanojimui buvo galima nominuoti Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečius, savo pasiekimais bei autoritetu garsinančius istorinę Europos žemę – Žemaitiją, savo veikla svariai prisidedančius prie šio krašto gerovės ir klestėjimo.

„Apdovanojimas teikiamas už reikšmingus, išliekamąją vertę turinčius įsimintinus darbus Žemaitijai, už nuopelnus ir pasiekimus įvairiuose veiklose stiprinančiose Žemaitijos tapatybę, istorinę atmintį, kalbą, Žemaitijos, kaip istorinės Europos žemės, gyvybingumą šiuolaikiniame pasaulyje“, – įrašyta sertifikate, kuris kiekvienam nominantui buvo įteiktas kartu su architekto Algirdo Žebrausko ir dizainerės Vitalijos Micienės sukurtais atminimo ženklais-medaliais. Juose sidabro saulutės fone pavaizduotas Žemaitijos herbas – paauksuota meška.

Neseniai tėviškėje viešėjęs A. Žilys atvykti į atminimo ženklų teikimo ceremoniją neturėjo galimybės, tad apdovanojimą buvo įpareigota paimti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė.

„Apdovanojimas dabar padėtas vicemero Dangiro Samaliaus kabinete. Susisieksime su gerbiamu Artūru Žiliu, išsiaiškinsime, kada jis atvažiuos į tėviškę, ir žiūrėsime, kaip deramai jam atminimo ženklą įteikti. Būtų gražu, jeigu jo kelionė sutaptų su kokia nors valstybine arba mūsų miesto švente“, – sakė D. Činkienė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (7)