Kandidatus į Seimą paskelbus: (iš kairės) Valerijonas Kubilius, Tomas Abelkis, Virginijus Domarkas, susirinkimo svečias Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo ir LR Seimo narys Julius Sabatauskas ir Rimvydas Šakinis.

Kitąmet spalio 11 dieną rinksime naują Lietuvos Respublikos Seimą. Kretingoje pirmi kandidatus į Seimą Kuršo vienmandatėje ir šalies daugiamandatėje rinkimų apygardose paskelbė socialdemokratai.

Į daugiamandatę neis

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kretingos skyrius dėl kandidatų į Seimą nusprendė visuotiniame skyriaus narių susirinkime. Kandidatai buvo du, daugiausia bendrapartiečių balsų gavusiam Tomui Abelkiui atiteko Kuršo vienmandatė rinkimų apygarda, antru likęs Rimvydas Šakinis Seimo nario mandato siekti turėtų daugiamandatėje visos respublikos rinkimų apygardoje su LSDP kandidatų į Seimą sąrašu.

T. Abelkį ir R. Šakinį kandidatais į Seimą iškėlė skyriaus pirmininkas Virginijus Domarkas skyriaus tarybos posėdyje. „Abu kandidatai turi ir gyvenimiškos ir visuomeninio darbo patirties. Tomas dirba privačiame, Rimvydas – viešajame sektoriuje. Tomas gal stipriau savo galimo darbo Seime viziją išreiškė“, – apie kandidatus ir skyriaus narių pasirinkimą sakė V. Domarkas.

T. Abelkis ir R. Šakinis – abu kretingiškiai. T. Abelkis dirba UAB „Klaipėdos Lytagra“ direktoriumi, R. Šakinis yra pirmas ne per seniausiai įsteigtos Vydmantų seniūnijos seniūnas. Kretingos socialdemokratai dėl kandidatų į Seimą balsavo slaptai. R. Šakinis patikino „Pajūrio naujienas“, kad į Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje neis.

„Norėjau į vienmandatę. Nematau prasmės būti kokiu 190-u partijos sąraše. Tai dalyvavimas dėl dalyvavimo, to nenoriu. Štai Antanas Vinkus, žmogus žinomas visoje Lietuvoje, daugiamandatėje neišrinktas liko“, – atviravo R. Šakinis, užsiminęs, kad skyriaus į daugiamandatę teikiamo kandidato partija į sąrašą gali ir neįtraukti. Nesiblaškydamas dirbsiu savo darbą, visas jėgas atiduosiu seniūnijai“, – sakė R. Šakinis.

• Rašyti komentarą (35)
• Plačiau ...

Užbaigtas vykdyti projektas, pagal kurį Kretingos rajone pagal Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą buvo įrengtos dar šešios vaizdo stebėjimo kameros.

„Naujosios vaizdo kameros daugiau skirtos eismo saugumui užtikrinti. Tai bus naudinga ir policijai – tyrimams, stebėti eismą sankryžose ir kitiems pažeidimams fiksuoti“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

Naujos vaizdo stebėjimo kameros įrengtos: Šventosios ir Klaipėdos gatvių, Briedžių ir Klaipėdos gatvių žiedinėse sankryžose, Šventosios gatvės ir Šiaulių plento sankryžoje, prie Kretingos miesto I tvenkinio, Kretingos ir Stulginskio gatvių sankryžoje Jokūbave, Gintaro gatvės ir magistralinio kelio A11 sankryžoje Vydmantuose.

„Kretingos rajono savivaldybės administracija projekto metu rajone įrengė 6 naujas vaizdo stebėjimo kameras, pakeitė 2 esamas kameras naujomis, taip pat atnaujinta vaizdo stebėjimo centro įranga – įsigytas serveris, tinklinio duomenų archyvavimo įrenginys, vaizdo sienos monitorius ir kita būtina įranga“, – įvardino rajono Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus.

Tiek Lietuvos, tiek Latvijos savivaldybės džiaugiasi šiuo projektu. Į baigiamąjį projekto renginį vyko Civilinės saugos viešosios tvarkos skyriaus specialistė Angelė Ubartienė ir D. Martinkus.

„Savivaldybės džiaugėsi projektu. Latvijoje jomis naudosis savivaldybių policija, kuri glaudžiai bendradarbiauja su valstybine policija. Per konferenciją viena Latvijos savivaldybė jau pristatė, kaip naujai įrengtos vaizdo kameros jiems padėjo išaiškinti kelias vagystes“, – kalbėjo A. Ubartienė.

Projekte dalyvavo trys Lietuvos savivaldybės: Kretingos, Skuodo ir Plungės, taip pat ir Latvijos savivaldybės. „Vaizdo kameros buvo statomos pagal poreikį, projekte nebuvo nurodyta, kur jas reikia statyti, savivaldybės pačios sprendė, kur jų labiausiai reikėjo“, – paaiškino A. Ubartienė.

Per renginį taip pat buvo kalbėta, kaip tęsti projekte pradėtus darbus. „Bendradarbiavimo su Latvija projektas yra užbaigtas, tačiau per konferenciją buvo išsakyta minčių, kad būtų gerai projektą tęsti, tokį, pagal kurį būtų galima dar įrengti kamerų. Latviai tikino, kad reikėtų daugiau vaizdo stebėjimo kamerų ir mažesniuose miesteliuose, kaimuose“, – teigė A. Ubartienė.

Šiuo metu Kretingos rajone iš viso yra 15 vaizdo stebėjimo kamerų. Jų stebėjimo paslaugą toliau teikia bendrovė „Lyderio grupė“. Su bendrove sutartis baigia galioti kitų metų kovo 22 d., tuomet bus skelbiamas naujas konkursas šiai paslaugai teikti.

Kretingos rajono savivaldybei tenkanti projekto lėšų suma – per 77 tūkst. eurų, iš jų Europos regioninio plėtros fondo parama – per 66 tūkst. eurų, Savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšos sudaro po 5 tūkst. 826 eurus. Projektas pradėtas įgyvendinti 2018 metų birželį.

„P. n.“ informacija

serverių priežiūra

• Rašyti komentarą (0)

Laimina Slušnienė redakcijai pasakojo gyvenanti Kęstučio g. namo Nr.18 4-me aukšte, jos butas esąs kampinis ir labai silpnai tešildomas, tai ji ypač pajuto atvėsus orams. Šilumininkai paaiškino priežastis, jog taip yra dėl to, kad senuosiuose miesto pastatuose šiluma vis dar reguliuojama ne automatiškai, ir paragino daugiabučio gyventojus pasinaudoti nauja valstybės parama atnaujinti tik šildymo sistemas.

„Noriu paklausti šilumininkų, ar normalu, kai bute temperatūra tesiekia vos 12–13 laipsnių. Sergu artritu, gelia sąnariai, ar turėčiau nuolatos tūnoti po antklode? Žinau, kad kenčia ir kitų kampinių butų gyventojai. Skambinau į „Šilumos tinklus“, prašiau, kad padidintų šilumą, pasakė – kitiems bus per šilta. Bet aš juk moku už kilovatvalandę tiek pat, kiek ir kiti namo gyventojai. Jei padidintų šilumą bent 2 laipsniais, kiti neperkaistų, o mums būtų šilčiau“, – guodėsi garbaus amžiaus moteris.

Ji teigė, jog šąlanti ne visuomet: žiemą, kai temperatūra lauke stipriau nukrinta, šilumą padidina visame name,– ir jos bute siekia 17 laipsnių, tačiau ligi prasidedant didesniems šalčiams, kenčianti ir ji, ir kiti viršutinių butų gyvenai.

Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas šilumos realizacijai Tomas Liaučys apgailestavo, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į L. Slušnienės prašymą padidinti šilumos kiekį pastatui.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės taryba lapkričio posėdyje skyrė beveik 153 tūkst. eurų Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ dviem lopšelio grupėms atnaujinti. Sprendžiant dėl „Žilvičio“ projekto kilo diskusija dėl pinigų švietimo įstaigoms remontuoti skyrimo tvarkos.

Tarybos Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė klausė, kodėl užmirštas yra Kretingos lopšelis-darželis „Žibutė“. Ši įstaiga, anot politikės, 40-imt metų nėra gavusi pinigų jokiems rimtesniems remontams, o dėl nusidėvėjusių, sovietinių laikų sanitarinių mazgų įstaigai gresia netekti leidimo veiklai. „Tokių sąlygų darželiuose neturėtų likti“, – tvirtino jinai. „Žibutė“ yra pateikusi prašymą Savivaldybės administracijai dėl sanitarinių mazgų atnaujinimo, tačiau, anot D. Martišauskienės, negauna atsakymo.

Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė aiškino, kad administracija surinko visų švietimo įstaigų lėšų remontuiporeikius ir rengia tvarką dėl remontų eiliškumo nustatymo, lėšų remontui skyrimo. „Iki šiol nebuvo jokių kriterijų ir tvarkos. Turėsim tvarką, nuspręsime, kur reikia kapitalinio remonto ar nedelsiant gerinti sanitarines sąlygas“, – tarė J. Girdvainė. Meras A. Kalnius akcentavo, kad „Žibutė“ prašymą pateikė lapkričio 8 d., kai ir kitos įstaigos teikė prašymus dėl lėšų įvairioms ūkio reikmėms poreikio. „Visų norus suprantame, bet vienu ypu visur visko nepadarysime“, – konstatavo meras.

• Rašyti komentarą (12)
• Plačiau ...

Per renginį pasirodė ir muzikos mokytojo Aloyzo Žilio vadovaujami vaikai.

Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ įvyko pirmasis Lietuvos ugdymo įstaigų, turinčių „Žibutės“ pavadinimą, suvažiavimas, per kurį bendruomenės susipažino, pasirašė bendradarbiavimo sutartis. Be mūsų miesto ugdymo įstaigos, dar dalyvavo Druskininkų, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių ir Šilutės lopšelių-darželių „Žibutė“ komandos.

„Įgyvendinau savo mintį, svajonę, kurią įvardijau ir dalyvaudama konkurse „Žibutės“ direktoriaus pareigoms užimti. Sau ir komisijai daviau pažadą suburti visas respublikos „Žibutes“ ir su jomis bendradarbiauti renginių organizavimo, projektų rengimo bei kitais klausimais“, – teigė mokyklos-darželio „Žibutė“ direktorė Snieguolė Bružė. Susitikimas buvo pavadintas metodine diena „Žibučių žydėjimas Žemaitijoje“.

Bendradarbiavimas, S. Bružės teigimu, ugdymo įstaigoms – labai svarbus: „Supratome, kad esame kažkuo panašios – kai kurios „Žibutės“ taip pat eina STEAM (patyriminio ugdymo) kryptimi, turi šiltnamius, daržus, organizuoja panašius renginius – teatro savaites, žemės meno dienas – kai vaikai iš gamtinių medžiagų kuria paveikslus, turi edukacines erdves, vaikai atlieka tyrimus, eksperimentuoja ir panašiai.“

Ugdymo įstaigoms susipažinus, pasirašius bendradarbiavimo sutartis, kretingiškiai pristatė žemaičių tarmę, vaišino žemaitiškais valgiais, pristatė savo ugdymo įstaigą, edukacines erdves, organizavo edukacinę išvyką į Kretingos muziejaus Dvaro malūną, Tradicinių amatų centrą.

• Rašyti komentarą (7)
• Plačiau ...

Šventinės popietės dalyviai

„Jūs atnešėt mums Kalėdų stebuklą“, – tokiais žodžiais į eglę Švietimo skyriuje vakar įžiebusius „Pasakos“ ir „Žilvičio“ lopšelių-darželių vaikus kreipėsi Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tranizienė.

Pavaduotoja pasidžiaugė šia ne vienerius metus gyvuojančia tradicija ir nauja „Pasakos“ lopšelio-darželio direktorės Juditos Leščiauskienės iniciatyva paskatinti rajono ugdymo įstaigų mažuosius vaikus pačių rankomis sukurti kuo įvairesnių žaisliukų, atrinkti gražiausius ir jais padabinti Švietimo skyriaus Kalėdų eglę.

Pernai eglė kvepėjo ant šakų pakabintais meduoliais, o šiemet žvilgsnį traukia originaliomis iš miltų, vandens ir druskos padarytomis išradingomis figūromis, kurias sukūrė bendrai akcijai susibūrę lopšelių-darželių „Pasaka“, „Ąžuoliukas“, „Žilvitis“, „Eglutė“, Salantų „Rasa“, Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus, Simono Daukanto progimnazijos, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklų-daugiafunkcių centrų, Rūdaičių mokyklos mažieji ugdytiniai. Pasak J. Leščiauskienės, suburti kolegas jai padėjo ikimokyklinio ugdymo pedagogės Roma Lukienė, Jūratė Balčytienė, taip pat vaikų priežiūros darbuotoja Donata Ataitė-Endriužienė.

„Tokiais pat žaisliukais iš miltų, vandens ir druskos kitą savaitę mes dar papuošime ir Kretingos dienos veiklos centro Kalėdų eglę“, – sakė J. Leščiauskienė.

„Pasakos“ lopšelio-darželio meninio ugdymo mokytojai Juditai Viluckienei grojant akordeonu, skambėjo šio ir „Žilvičio“ lopšelių-darželių ugdytinių nuotaikingos dainos bei šokiai. Po koncerto mažųjų laukė saldžios Švietimo skyriaus dovanos.

Atėjusieji į renginį gėrėjosi toje pačioje salėje eksponuojamais Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokinių nutapytais paveikslais, o fojė – Marijono Daujoto progimnazijos technologijų mokytojos Marijos Šaltmerienės ekspozicija „Snaigės“.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos meno mokyklos muzikantai mušamaisiais instrumentais (priekyje, iš kairės) Benas Bružas, Lukas Kindurys, Tajus Smilingis ir jų mokytojas Viačeslavas Krasnopiorovas su Plungės simfoniniu orkestru.

Kretingos meno mokyklos mokiniai Benas Bružas, Tajus Smilingis ir Lukas Kindurys, kuriuos groti mušamaisiais instrumentais moko Viačeslavas Krasnopiorovas, dalyvavo Plungės kultūros centre įvykusiame baigiamajame projekto „A.CADENZA.LT“ koncerte. Šis projektas vaikams suteikė galimybę groti solo, pritariant Plungės kultūros centro simfoniniam orkestrui.

Šio orkestro vadovai Ieva ir Paulius Lygnugariai koncertuoti kartu pakvietė visos Žemaitijos regiono jaunuosius muzikus ir vokalistus, taip jiems sudarydamas galimybę tobulėti, pristatyti savo kūrybą, koncertuojant kartu su simfoniniu orkestru.

„Šis projektas buvo tarsi jaunųjų muzikantų platforma, atrenkant gabiausius Vakarų Lietuvos vaikus“, – konstatavo jaunųjų muzikantų mokytojas V. Krasnopiorovas.

Jo auklėtiniai, sėkmingai praėję atranką, pateko į finalinius pasirodymus-koncertus, kurie įvyko Pagėgių, Gargždų ir Plungės kultūros centruose. Pritariant Plungės simfoniniam orkestrui, kretingiškiai Benas, Tajus ir Lukas grojo marimba – berniukus ir mokytoją ypač sužavėjo marimbai pritaikyto kūrinio aranžuotė visam simfoniniam orkestrui.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

„Šiandien, mokydama Beatričę, aš jau matau viską, ką į šią mokinę sudėjau“, – Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytoja Kilnutė Skripkauskienė gerą žodį skyrė savo auklėtinei Beatričei Žiubrytei, kuri iš dar vieno tarptautinio konkurso grįžo su laimėjimu.

Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytojos Kilnutės Skripkauskienės auklėtinė 16 metų Beatričė Žiubrytė dalyvavo III tarptautiniame konkurse „Edelweiss“ Vienoje, ir jaunosios pianistės debiutas buvo sėkmingas – iš tarptautinio konkurso mergina grįžo su II v. apdovanojimu.

„Komisija, kuriai vadovavo vienas Azerbaidžano muzikos akademijos docentų Turkijos konservatorijos lektorių, pirmos vietos išvis neskyrė. Vadinasi, Beatričė, surinkusi daugiausiai balų, tapo kaip ir nugalėtoja“, – auklėtinės pasiekimą įvardino K. Skripkauskienė, kuri merginą groti fortepijonu moko jau 9-us metus.

„Edelweiss“ konkurse Vienoje varžėsi pianistai iš 16 šalių – be Lietuvos, iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Azerbaidžano, Rusijos, kitų šalių. Šis konkursas kretingiškei – ne pirmasis: Beatričė suskaičiavo, kad, dalyvaudama šalyje ir užsienyje rengiamuose pianistų konkursuose, ji 10 kartų tapo jų laureate, 7–8 kartus – diplomante. Šis, Austrijos sostinėje įvykęs konkursas buvo labai „išsmulkintas“ – jame savosiose kategorijose varžėsi meno mokyklų, sustiprintų meno mokyklų, muzikos koledžų, konservatorijų ir pan. pianistai. Konkursas – aukšto lygio, vyko dvi dienas, pianistų atliekama muzika netilo nuo ryto iki vakaro.

„Man konkursai – tai galimybė įgyti drąsos, patirties, įdomu save išbandyti, pažiūrėti, ką sugebu, kiek galiu susikoncentruoti. Pats procesas yra gana sudėtingas“, – atskleidė Beatričė, kasdien prie instrumento praleidžianti po 2 val. ir ilgiau. Nors ją dar mažytę į Kretingos meno mokyklos parengiamąją klasę, kurioje vaikai susipažįsta ir su šokiu, ir daile, ir instrumentais, atvedė tėvai, fortepijono specialybę ji išsirinko pati. „Gal kad pasisekė iš klausos groti namuose atsiradusiu pusiau žaisliniu elektroniniu pianinu, gal – dėl kitų priežasčių?“ – pasvarstė ji.

Mokytoja K. Skripkauskienė neabejojo: „Mergina turi įgimtų gebėjimų muzikai ir šalia to – sugeba dirbti. Šiandien aš matau viską, ką į šią mokinę sudėjau – ji moka girdėti ir suprasti muziką.“

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Konferencijos iniciatorės dailės pedagogės Lina Nikartienė (kairėje) ir Živilė Sabaliauskaitė sakė siekiančios tikslo suburti kuo daugiau dailės ir technologijų mokytojų, kurie nori bendradarbiauti ir bendrauti, kurti bendras veiklas.

Kretingos meno mokykloje jau penktą kartą dailės ir technologijų mokytojams buvo surengta respublikinė teorinė-praktinė konferencija „Kūrybinės pamokų interpretacijos“, kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais sulaukusi apie 100 dalyvių.

„Mūsų tikslas ir yra suburti kuo daugiau dailės ir technologijų mokytojų, kurie, nuoširdžiai dirbdami, siekia sukurti kokybišką ir novatorišką pamoką, domisi švietimo naujovėmis, nori bendradarbiauti ir bendrauti tarpusavyje, kurti ir inicijuoti bendras veiklas, įkvepia mokinius kurti“, – kalbėjo konferencijos iniciatorės Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojos Lina Nikartienė ir Živilė Sabaliauskaitė.

Surengti renginį joms talkino kolegės konferencijos moderatorė Raimonda Kučiauskienė, pedagogės Silva Garbaliauskienė, Rūta Šulskienė, Daiva Galdikaitė, o dalykinėmis žiniomis ir gerąja darbo patirtimi, kokios kūrybinės interpretacijos yra galimos pamokoje, dalinosi kolegos iš Klaipėdos, Šiaulių miestų ir rajonų, Plungės rajono, Palangos miesto, taip pat – ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos – pranešėja mokytoja Valdonija Karaliūnienė dalinosi įžvalgomis, kaip populiarinti mokinių darbus, Darbėnų gimnazijos mokytoja Kristina Pocevičienė atskleidė temines įvairių erdvių puošimo galimybes, o Marijono Daujoto progimnazijos mokytoja Marija Šaltmerienė kalbėjo apie kūrybiškumo ugdymą technologijų pamokose. Konferencijoje išsakytas mintis stiprino pedagogų pristatyti kūrybiniai darbai.

Konferencijos sumanytojos įsitikinusios, kad renginio sėkmę – tą iliustruoja penkiametė tradicija ir gausus dalyvių skaičiaus – greičiausiai lemia neformalus tiesioginis bendravimas, kai visi nori susitikti, pabendrauti, pasidalinti profesinėmis subtilybėmis, pagilinti savo dalyko žinias.

„Kolegoms patinka, kad visi konferencijos pranešimai yra pagrįsti ne teorinėmis žiniomis ir metodais, bet kad kiekvienas mokytojas pasidalina savo meistriškumo patarimais, patirtimi, kuri atsiranda per praktiką, dirbant su mokiniais. Išbandę ar išradę naujas technikas, sukūrę naujas jie tuo dalinasi ir su kolegomis“, – L. Nikartienės ir Ž. Sabaliauskaitės pastebėjimu, to, kas kalbama ir pristatoma konferencijoje, knygose nerasi.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Indrė Trusovė teigia, kad svarbiausia yra neieškoti tobulybės, kuri neegzistuoja, nes viskas, net ir sveikas gyvenimo būdas, turi būti paremtas balansu, o ne griežtais draudimais ar fanatizmu, kuris ilgai netrunka.

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų, pasakoja mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.

Pokyčiams įtaką darė sveikatos negalavimai

Dažniausiai neužtenka būti vien fiziškai aktyviam, norint išvengti antsvorio ar tam tikrų sveikatos problemų, o taip pat norint jaustis laimingu bei džiaugtis veidrodyje matomu atvaizdu.

„Anksčiau nekreipiau dėmesio ir per daug nesigilinau į savo gyvenimo įpročius, tačiau buvau depresyvi ir nelaiminga, o kai būdama 23-ejų metų nebegalėjau nusileisti iš 5-ojo aukšto nesustojusi pasiilsėti, – itin rimtai susimąsčiau apie gyvenimo būdo keitimą“, – atvirauja mitybos specialistė I. Trusovė.

Kiti žingsniai buvo domėjimasis įvairiomis organizmo valymo programomis, mokslinės literatūros skaitymas, gilinimasis į maisto derinimą bei kitų žmonių patirtis, kol galų gale visa tai natūraliai virto ne tik nauju gyvenimo būdu, bet ir profesija.

Nors ir visas šis virsmo etapas reikalavo be galo daug jėgų bei vidinės motyvacijos, pakitęs kūno svoris, pagerėjusi nuotaika ir savijauta, susitvarkęs virškinimas, dingusios skrandžio bei tuštinimosi problemos privertė judėti pirmyn ir kardinaliai viską keisti.

Atsiradus dukrytei viskas tik pagerėjo

Besilaukiant pirmosios atžalos Amandos, I. Trusovę užklupo daliai mamų pažįstamas jausmas, siejamas su toksikoze. Nuolatinis pykinimas, silpnumas ir skaudanti galva buvo patys „geriausi“ draugai, todėl nors ir buvo stengiamasi valgyti daugiau daržovių, vaisių ir nenaudoti papildomo cukraus, dažnai besilaukiančioji tiesiog džiaugdavosi atsiradusiu natūraliu noru bent kažką suvalgyti.

Žinoma, pasitaisius sveikatai, tokie vertingi produktai kaip kiaušiniai, žuvis ar žalieji kokteiliai, kurių ankstesniu nėštumo periodu organizmas nepriėmė, visiškai grįžo į mitybos racioną, o gimus pirmajai dukrytei, buvo dar didesnis noras kuo atsakingiau rinktis valgomą maistą, grįžti į mėgstamą sporto salę ir, žinoma, kuo aktyviau bei įdomiau leisti šeimos laisvalaikį.

Tiesa, šiuo metu gyvenant antrojo vaikelio laukimu, I. Trusovę ir vėl kamuoja varginanti toksikozė, tačiau likusi šeimos dalis toliau sėkmingai maitinasi įvairiu ir sveiku naminiu maistu, o besilaukiančiai mamai pats skaniausias ir dažniausias patiekalas dabar yra graikiškos salotos.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Į Darbėnų gimnaziją atėjęs vieno vaiko tėvas galimai trenkė kitam keturiolikmečiui moksleiviui. Pirminiais duomenimis, vyras į mokyklą pateko ne per pagrindinį įėjimą, o tarp moksleivių konfliktas galimai kilo prieš pamokas.

Įėjo ne per pagrindines duris

Ne per pagrindines duris į mokyklą atėjęs tėvas delnu pliaukštelėjo nepilnamečiui per veidą. Gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė atsisakė plačiau pakomentuoti situaciją: „Vyksta ikiteisminis tyrimas, nenoriu jam pakenkti.“

Darbėnų gimnazijoje dėl vaikų saugumo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, viena jų ir užfiksavo incidentą. „Tėvų registracijos nevykdome, dar diskutuosime bendruomenėje su tėvais, tačiau nemanau, kad vykdysime tėvų registraciją vien dėlto, kad vienas tėvas pasielgė netinkamai“, – kalbėjo S. Litvinienė.

Direktorės turimais paskutiniais duomenimis, nukentėjusiojo jam trenkęs vyras dar neatsiprašė.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi moksleivis yra sulaukęs 14 metų, pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. „Dėl tikslesnio kvalifikavimo šio įvykio spręs prokuroras. Jis nuspręs, ar čia – tiktai fizinio skausmo sukėlimas, ar ir viešoji tvarka buvo sutrikdyta“, – teigė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

A. Pužauskas panašių incidentų mūsų rajone nepamena: „Kad ateitų į mokyklą kažkas ir suduotų mokiniui, nėra buvę.“

Per tyrimą bus apklaustas vaikui trenkęs tėvas, vaiko atstovai, bus pateikta medicininė ekspertų išvada, kokie sužalojimai patirti. „Vaiką dažniausiai po tokių įvykių apžiūri medikai ir įvertina jo sveikatą“, – paaiškino A. Pužauskas.

• Rašyti komentarą (11)
• Plačiau ...

Karatė mokyklos „Shodan“ karatekos su savo mokytojais Kėdainiuose įvykusiose varžybose.

Gerą žinią “Pajūrio naujienoms” perdavė kiokušin karatė mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius: jo vadovaujama mokykla jau 12 metų iš eilės pripažįstama stipriausiu karatė klubu Lietuvoje.

Baigiantis lapkričiui Kėdainiuose įvyko kasmet šimtus dalyvių sutraukiančios varžybos – Lietuvos kiokušin karatė moksleivių taurės varžybos, kuriose dalyvavo per 900 dalyvių iš 46 šalies klubų.

Kretingiškiai iškovojo 1 aukso, 4 sidabro ir 11 bronzos apdovanojimų.

Puikiai pasirodė Augustas Pocius, kuris įveikė 3 varžovus ir U-13 amžiaus grupėje svorio kategorijoje per 70 kg tapo varžybų nugalėtoju. Pirmoje kovoje buvo įveiktas varžovas iš Klaipėdos, o pusfinalyje ir finale nugalėti kovotojai iš Kauno. Vicečempionų vardus pelnė: Tadas Vainutis, Viltė Drungilaitė, Domantas Viskontas, Ernesta Meškytė.

Bronzos medaliais pasipuošė: Marius Pinikas, Rokas Pipiras, Živilė Bružaitė, Erika Petrikaitė, Edvinas Čiunka, Klaidas Andriukaitis, Vytas Bičkus, Gabrielius Skėrys, Rokas Arlickas, Edas Stonkus, Vilius Pinikas.

Kitiems kretingiškiams nepavyko iškovoti prizinių vietų, tačiau jie įgijo puikios patirties, naujų įgūdžių, kurie bus naudingi kitose kovose.

Karatė mokyklos „Shodan“ trenerių komanda pasidžiaugė, kad daugybę metų pavyksta išlaikyti ir apginti stipriausios karatė mokyklos Lietuvoje titulą. „Konkurencija kasmet didėja, kiti klubai irgi parengia daug stiprių kovotojų, bet „Shodan“ mokytojus ir mokinius tai dar labiau motyvuoja treniruotis ir siekti aukščiausių rezultatų“, – pripažino L. Kubilius.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (2)

„Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinei, treniruojamai Arimanto Mikaločiaus, namų aikštėje nepavyko nugalėti „Kauno technologijos universiteto“ komandos – ji buvo pranašesnė.

Praėjusį savaitgalį Kretingos vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, sužaidė dar dvejas Regionų krepšinio lygos (RKL) A diviziono rungtynes, per kurias patyrė du pralaimėjimus. Per 9 rungtynes iškovoję 4 pergales kretingiškiai užima XI turnyrinės lentelės vietą.

Lapkričio 29 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 73:82 (24:18; 23:220; 10:28; 16:16) pralaimėjo prieš lygos lyderius Vilkaviškio „Perlą“ (10 pergalių). Rungtynes sėkmingiau pradėjo „Kretingos“ komanda, kuri po II kėlinio turėjo 9 taškų persvarą (20 min. 47:38), bet po labai nesėkmingo III kėlinio, kurio metu buvo pelnyta tik 10 taškų, varžovai išsiveržė į priekį (30 min. 57:66). Įpusėjus IV kėliniui komandas po kapitono Lino Jonuškos dvitaškio skyrė tik taškas (35 min. 67:68), bet vėliau aikštės šeimininkai nutolo ir „Kretingos“ komandai nepavyko perlaužti rungtynių.

Šiose rungtynėse „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis – 26, Linas Jonuška – 12, Rytis Zabita ir Rokas Šimkevičius – po 11, Tadas Maželis – 7, Kornelijus Stonkus – 5, Tadas Budrys – 1, Arnas Sabaliauskas.

Lapkričio 30 d. kretingiškiai namuose po dramatiškos kovos 85:86 (22:15; 28:23; 15:22; 20:26) pralaimėjo prieš „Kauno technologijų universitetą“ (5 pergalės, 4 pralaimėjimai). Rungtynes vėl sėkmingiau pradėjo „Kretingos“ komanda, II kėlinį po Roko Šimkevičiaus dvitaškio susikrovė didžiausią per varžybas – 18 taškų persvarą (18 min. 48:30), bet per likusį pirmosios rungtynių dalies laiką Kauno studentai sušvelnino savo atsilikimą (20 min. 50:38).

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

„Mokytojų įspėjamasis streikas pasiteisino, gruodį planuojamo nebebus “, – džiaugsminga žinia su „Pajūrio naujienomis“ vakar pasidalijo protesto akciją organizavusios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) Kretingos susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk.

Praėjusį ketvirtadienį dvi valandas tiesioginio darbo nedirbę pedagogai protestavo, nes pasijuto valdžios apgauti: kitų metų biudžete Vyriausybė numatė apie 60 mln. eurų mažesnę sumą negu buvo susitarta, taip pat nesilaikoma buvo ir kai kurių kitų punktų, numatytų 2017-ųjų kolektyvinėje sutartyje.

Atnaujintoji sutartis galios tokia pat, kokia buvo sudaryta šią liepą, tik tiek, kad numatytas finansavimas mokyklas turėtų pasiekti nuo 2020-ųjų rugsėjo 1-osios.

„Ikimokyklinio ugdymo specialistų atlyginimai per kitus metus keliais etapais turėtų kilti apie 30 procentų, ir taip bus suvienodinti su mokytojų atlyginimu. Taip pat 10 procentų didės mokytojų, dėstytojų atlyginimai“, – pakomentavo E. Daniuk. Per trejus metus dėstytojų atlyginimai turėtų augti 50 proc. – 40 proc. jau buvo padidinta, dabar dar augs 10 proc. Švietimo pagalbai lėšos irgi yra numatytos ir skirtos.

Pasirašant atnaujintą sutartį dalyvavo Premjeras Saulius Skvernelis, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei keturių šios šakos profesinių sąjungų vadovai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (7)

Automobiliais – ir po parką.

„Pajūrio naujienų“ skaitytojas, prašęs neviešinti pavardės, į redakciją atsiuntė keletą savo pastebėjimų viename didžiausių traukos centrų Kretingoje – Dvaro parko teritorijoje.

Skubėjo išeiti

Pas kretingiškį atvyko draugų iš užsienio, tad vieną vasaros dieną jis nusprendė parodyti miestą, pakviesti aplankyti muziejų ir ten esančioje kavinėje „Pas grafą“ papietauti. Buvo labai karšta, o kavinėje neveikė kondicionieriai... Paklausus padavėjo, kodėl, šis tik gūžčiojęs pečiais ir pasiūlęs pučiamą „vėjelį“, iš kurio naudos buvę visiškas nulis.

„Neištvėrę tokių sąlygų paskubomis pavalgėme ir kuo greičiau suskubome išeiti“, – pasakojo tokia tvarka nusivylęs kretingiškis.

Kitas dalykas – jau ir parke pėstiesiems vaikščioti nesaugu. Į darbą pro šią teritoriją kretingiškiui dažnai tenka eiti pėsčiomis. Kartą penktadienio vakare, grįžtant namo, vos nebuvo partrenktas automobilio: mašina išlėkė iš parko, sukdama ratus tiesiog ant tako, kuriuo vaikšto žmonės! „Stovinčių automobilių čia galima pamatyti kasdien. Kyla klausimas: ką veikia parko darbuotojai ir policija?“ – klausė skaitytojas. Anot jo, takai – išvažinėti, medžių lapai nesugrėbti, nors ir gerų orų buvo. Kretingiškis pridūrė norintis atkreipti dėmesį į problemas, kol parkas dar nėra visai nuniokotas ir kol neatsitiko nelaimė – parko take nebuvo partrenktas žmogus, juolab vaikas.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Karteną sportiniais pasiekimais garsinančiam Mariui Meškauskui–Rasos Kundrotienės (centre) ir Janinos Vaičekauskienės sveikinimai.

Penktadienio vakaro sutemoms gaubiant Kartenos miestelį į pačiame jo centre esantį Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyrių būriais traukė šventiškai pasipuošę vaišėmis nešini karteniškiai: čia, advento išvakarėse, vyko bendruomenės vakaronė „Auksinio rudens valsas“.

Susirinko gausus būrys

Pirmosios į užrašu „Aš myliu Karteną“ papuoštą sceną pakilo moterų vokalinio ansamblio „Rapsodija“, vadovaujamo meno vadovės Jūratės Norkuvienės, dainininkės, gausiai susirinkusiems įvairaus amžiaus karteniškiams – nuo garbaus amžiaus senjorų iki jaunų, tik pradedančių bendrą gyvenimą, porų – atlikusios dainą „Ten, kur mano namai“.

„Šį vakarą mano širdis džiaugiasi: kiek daug jūsų susirinko į šią salę – per šešerius savo darbo metus Kartenoje pirmąkart matau tokį gausų būrį. Paskutiniu metu buvome susidūrę su iššūkiais, regis, juos įveikėme, tad turime progos pabūti kartu ir pasidžiaugti bendryste“, – nuoširdžiai pasidžiaugė vakaronės dalyvių gausa jaukios salės šeimininkė, Kartenos skyriaus vedėja Janina Vaičekauskienė, poetiškai pakvietusi visus, susirinkusius salėn, švęsti spalvų ir atspalvių draugystę.

Smagiai pavakaroti ir pasirengti gražiausių švenčių – šv. Kalėdų ir Naujųjų metų – sutiktuvėms linkėjo Kartenos seniūnijos specialistė Daiva Viskontienė.

„Jūs mylite Karteną, o Kartena myli jus: kiekvienas esame reikalingi mūsų miesteliui“, – kalbėjo savo veiklos pirmuosius metus skaičiuojanti Kartenos bendruomenės centro „Kartena“ pirmininkė Rasa Kundrotienė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Į Rotušės aikštę atvežta pagrindinė Kalėdų eglė ruošiasi puoštis.

Sekmadienį ir vakar Kretingos centre, Rotušės aikštėje, pradėta montuoti pagrindinė 12 m aukščio Kalėdų eglė. Šiuos darbus, kaip ir pernai, atlieka ta pati Vilniaus bendrovė „Adam Decolight“. Įžiebimo renginys „Sninga iš meilės...“, kuriame pasirodys Kalėdų Senis ir koncertuos konkurso „Lietuvos balsas“ nugalėtoja Monika Marija, įvyks šeštadienį 16 val., tačiau pirmosios natūralios eglutės, kurdamos šventinę nuotaiką, miesto centre jau žiba.

Kretingos pagrindinė eglė – karkasinė, bus apkaišyta gyvomis eglišakėmis, ją puoš 62 LED dekoracijos – krentančios žvaigždės su viduje įmontuotais žaisliukais ir šviečiančios snaigės, taip pat 100 atskirų didelių žaislų. Vyraus šiltos apšvietimo spalvos – prie dekoruotų prieigose esančių medžių besiderinanti geltona, žalia, balta. Miesto seniūnė neatskleidė, kokia įspūdinga dekoracija atsiras šalia eglės – nori, kad į šventę susirinkusiems kretingiškiams ir svečiams tai būtų siurprizas. Pernai prie eglės, padabintos ypatingo dydžio baltomis, lietaus lašus primenančiomis dekoracijomis ir sidabru žėrinčiomis girliandomis, taip pat laukė siurprizas – tūkstančiais lempučių deganti didžiulė dovanų dėžė, į kurią buvo galima įeiti. O kitoje eglės pusėje – prašmatnus Kalėdų senelio krėslas, ant kurio prisėdę daugelis panūdo nusifotografuoti. Kretingos miesto eglė dėl savo grožio pernai buvo tapusi „feisbuko“ įžymybe – daugelis interneto vartotojų ją lygino su nepralenkiamomis didžiųjų Vilniaus bei Kauno miestų eglėmis.

Rajono Savivaldybė Kalėdų eglės ir puošmenų nuomai skyrė 12 tūkst. Eur, atskirai miesto tradiciniams papuošimams – dar 14 tūkst. Eur. Seniūnija šiemet sugalvojo žibančiomis lemputėmis padabinti ir kelias dešimtis eglučių bei kėnių transporto žieduose, esančiuose J. Jablonskio g., Žemaitės alėjoje, Bajoruose ir Klaipėdos g., prie autobusų stoties.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...