|
|
|
(1407) 2019-11-19Pranciškonų brolija šventė dvigubą jubiliejų
Tris praėjusio savaitgalio dienas į Kretingą ir Palangą kaip į didžiuosius atlaidus plūdo žmonės iš visos Lietuvos: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincija šventė dvigubą – 550-ųjų įsikūrimo Lietuvoje ir 30 metų sugrįžimo iš pogrindžio į Kretingą – jubiliejų. Savo apsilankymu Lietuvos pranciškonų broliją pagerbė Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius bei vyskupai pranciškonas Linas Vodopjanovas ir Kęstutis Kėvalas, Seimo nariai Antanas Vinkus ir Algirdas Butkevičius, taip pat – svečiai iš 17 pasaulio pranciškoniškųjų provincijų. Kretinga – pranciškonų dvasinis centras Kretingos bažnyčia turbūt dar niekad nematė tiek gausiai iškilmingoje procesijoje per šeštadienio Padėkos šv. Mišias altoriaus link judančio būrio dvasininkų – Lietuvos ir užsienio brolijų pranciškonų, o per sekmadienio Sumos šv. Mišias jų gretas dar papildė Jo Eminencija kardinolas S. Tamkevičius bei Telšių ir Panevėžio vyskupai K. Kėvalas ir L. Vodopjanovas. Į susirinkusiuosius – bažnyčią tomis dienomis pripildė ne vien kretingiškiai, bet ir žmonės iš aplinkinių parapijų, ir į vyrų maldos dieną suvažiavę tikintieji iš visos Lietuvos – kreipėsi Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos provincijolas Algirdas Malakauskis. „Susirinkome švęsti čia todėl, kad mūsų mylima Kretinga yra pranciškonų dvasinis ir reprezentacinis centras. Ir, nors pirmieji pranciškonai Lietuvoje prieš 550 metų įsikūrė Vilniuje ir Kaune, o Kretingoje – pusantro šimto metų vėliau, Kretingos vienuolynas vienintelis carinės Rusijos valdžios metais išliko neuždarytas, ir atsikūrė pirmasis, dar tebesant sovietų okupacijai. Šią merdinčią Šv. Kazimiero provinciją Kretingoje 1913 m. atgaivino kunigas Pranciškus Bizauskas. Tarpukariu Kretingoje buvo įkurtas Lietuvos pranciškonų dvasinis centras: pradėti švęsti garsieji Šv. Antano bei Porciunkulės atlaidai, pastatyta Pranciškonų gimnazija, Šv. Antano prieglauda, spaustuvė“, – trumpai Lietuvos brolijos istoriją ir Kretingos vienuolyno reikšmę apžvelgė A. Malakauskis.
KRETINGA ROTUŠĖS aikštėje lapkričio 15 d. apie 14 val. sulaikytas 2002 m. gimęs vaikinas, su savimi turėjęs tris folijos lankstinukus su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. PALANGA VIRBALIŠKĖS take lapkričio 17 d. apie 4.12 val. kavinėje 1991 m. gimęs vaikinas trenkė 1989 m. gimusiam vyrui į veidą, pastarasis perduotas medikams, o jam trenkęs jaunuolis pristatytas į komisariatą. Trenkusiajam nustatytas 0,87 prom., o kitam vyriškiui 2,08 prom. girtumas. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Parengė Edita KALNIENĖ
Toliau kovas Regionų krepšinio lygos A divizione tęsia „Kretingos“ krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus. Praėjusį savaitgalį sugebėjusi iškovoti dvi pergales „Kretinga“ su trimis pergalėmis per penkerias rungtynes pakilo į V turnyrinės lentelės vietą. Lapkričio 15 d. „Kretingos“ komanda namuose po pratęsimo 81:80 (17:23; 16:13; 19:20; 16:12; 13:12) palaužė Plungės „Olimpo“ (2 pergalės, 4 pralaimėjimai) komandos pasipriešinimą. Rungtynes geriau pradėjo svečiai, kurie po I kėlinio turėjo 6 taškų persvarą, o II kėlinio pradžioje – ir 9 taškų persvarą (13 min. 18:27), kurią iki pertraukos nė karto pirmoje mačo dalyje nepirmavę kretingiškiai šiek tiek sušvelnino – 33:39. Prasidėjus III kėliniui Plungės „Olimpas“ įgijo ir didžiausią susitikime 11 taškų persvarą (24 min. 35:46), bet, besibaigiant kėliniui, „Kretingos“ komanda po Roko Šimkevičiaus dvitaškio pirmą kartą išsiveržė į priekį (27 min. 49:48). Kėlinio pabaigoje Plungės komandai pavyko atkurti trapų pranašumą – 52:56. Paskutiniame kėlinyje iniciatyvą perėmė šeimininkai, kuriuos vėl į priekį išvedė R. Šimkevičius. Vis dėlto kėlinio pabaigoje kretingiškiai porą kartų suklydo ir leido Plungės komandai išlyginti rezultatą – 68:68. Paskutinė ataka priklausė „Kretingos“ komandai, bet, likus kelioms sekundėms, R. Šimkevičiui nepavyko pataikyti iš toli ir teko žaisti pratęsimą. Pratęsime likus 9 sekundėms Domininkas Matutis pataikė abi baudas ir suteikė šeimininkams 4 taškų persvarą (45 min. 81:77), o Plungės „Olimpo“ metimas aidint sirenai sumažino galutinį skirtumą iki minimalaus 81:80. Šiame susitikime „Kretingos“ komanda labai prastai realizavo baudos metimus (23 iš 42 – 54,7 proc.). Vis dėlto pergalę padėjo iškovoti sezono atkovotų kamuolių rekordas – 52 atk. kamuoliai. „Kretinga“: Rokas Šimkevičius (2/3 tritaškiai) – 22, Kornelijus Stonkus (2/2 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) – 16, Rytis Zabita (18 atk. kamuolių), Domininkas Matutis – po 10, Linas Jonuška (10 atk. kamuolių) – 9, Tadas Maželis (15 atk. kamuolių) – 8, Tomas Vanagas – 1, Rimvydas Brencius ir Tadas Budrys.
Reklama – būtina sąlyga verslui
Klaipėdos g. 131B. Tokiu adresu Kretingoje veikia baldų parduotuvė „Senoji Baldinė“. „Senąja“, pasak savininko Rimanto Miceikos, praminė patys gyventojai, matyt, dėl to, kad iki jos įkūrimo specialių parduotuvių, prekiaujančių baldais, mieste nelabai ir buvo. Klientai atėjo iš paskos Patalpos, kuriose prieš 20 metų atidaryta „Senoji Baldinė“, kažkada priklausė Kretingos vartotojų kooperatyvui, po to – privatiems asmenims, iš kurių Rimantas perpirko. Tokius verslus jo šeima anksčiau plėtojo dar ir Klaipėdoje, ir kituose aplinkiniuose miestuose, bet dėl nuolat kylančių nuomos kainų, sakė, kur kas naudingiau buvo persikraustyti į savo patalpas Kretingoje. „Įdomiausia, kad nepraradome klientų, tie patys, o ir vieni iš kitų sužinoję nauji dabar atvažiuoja čia“, – džiaugėsi R. Miceika. „Senojoje Baldinėje“ daugiausia prekiaujama lietuviškais arba Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Olandijos bei kitų šalių gamintojų nebrangiais, tačiau aukštos kokybės baldais. Paklaustas, kaip dažnai keičiasi mados, Rimantas nusišypsojo – triskart per metus. Todėl parduotuvė tokių pat baldų ir užsako nedidelius kiekius. Mados tendencijas verslininkas pamato lankydamasis užsienyje organizuojamose parodose – neseniai pabuvojo Šveicarijoje, Austrijoje, Ispanijoje, šiomis dienomis išskrido į Maskvą. Bet tai, kas dabar pasaulyje madinga, anot pašnekovo, yra labai brangu, tad naujovės iki mūsų ateis ne anksčiau, kaip po kokių 8–9-erių metų.
Kretingiškius kvies į rajono biudžeto dalybas
Nuo kitų metų Kretingos rajono gyventojams bus suteikta galimybė patiems nuspręsti, kokių projektų įgyvendinimui skirti dalį savivaldybės biudžeto lėšų. Jeigu lapkričio pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje politikai pritars Kretingos rajono gyventojų iniciatyvų projektui, jam įgyvendinti 2020 m. planuojama skirti 50 tūkst., o 2021-aisiais – 160 tūkst. eurų. „Šiandien jums pristatome naują Kretingos rajone projektą, prie kurio kviečiame prisidėti visus gyventojus, kurie nori ne vien mitinguoti ir kritikuoti valdžią dėl to, kas nepadaryta, o siekia prisidėti prie gyvenamosios aplinkos kūrimo ir gerinimo“, – susirinkusiems į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje ketvirtadienio vakarą sukviestą projekto pristatymą-diskusiją sakė rajono meras Antanas Kalnius. Kretingos rajono gyventojų iniciatyvų projekto rengėja tarybos narė Vaida Jakumienė prieš pristatydama projektą paminėjo, jog idėja įtraukti gyventojus į Savivaldybės biudžeto lėšų dalies – iki 1 proc. – paskirstymą pasaulyje ir Europoje nėra nauja. Lietuvoje pirmoji tokios iniciatyvos ėmėsi ir jau du metus ją sėkmingai įgyvendina Alytaus miesto savivaldybė, jos pavyzdžiu seka Šiauliai. Jeigu siūlomam projektui pritartų sprendimus priimantys politikai, kretingiškiai būtų tretieji šalyje. „Kretingos savivaldybės biudžetas – 46 mln. eurų. Pusė jo skiriama valstybės deleguotoms funkcijoms, kitą pusę, į kurią įeina apie 20 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio, sudaro lėšos savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Būtent iš šios sumos iki 1 proc. lėšų būtų skiriama gyventojų iniciatyvoms“, – finansinę projekto dalį išdėstė V. Jakumienė. Nekomercinės paskirties idėjas gyvenamajai aplinkai gerinti ir viešajai infrastruktūrai kurti, kurių įgyvendinimui bus skiriamos biudžeto lėšos, galės teikti kiekvienas 16 metų sulaukęs rajono gyventojas. Jas vertins ir balsuodami geriausias atrinks taip pat gyventojai, o ne Taryboje posėdžiaujantys politikai. Teikiantieji pasiūlymus turės parengti trumpą idėjos pristatymą bei pridėti preliminarią sąmatą. Teikiamą idėją savo parašais, nurodydami asmens kodą bei deklaruotą gyvenamąją vietą, privalės palaikyti ne mažiau 10 gyventojų.
Šiandien, lapkričio 19 d., Vilniuje į mitingą renkasi savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai. Tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai. „Mitinge dalyvaus laisvi nuo darbo žmonės“, – įvardijo šios tarnybos viršininkas Nerijus Ciparis. Ugniagesių pagrindinis reikalavimas – užtikrinti tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo savivaldybės ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet gali ir padidinti. Šių metų biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis buvo per 27 milijonus eurų, o skirta tik 24,769 milijono eurų. Dėl susidariusio deficito savivaldybių ugniagesiams nebus išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. gruodį. Minimalus 2020 m. biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis yra per 32 milijonus eurų, o planuojama skirti tik kiek daugiau negu 27 milijonus eurų. Mūsų rajono savivaldybės ugniagesiams darbo užmokesčiui preliminariai trūksta 8 tūkst. eurų. „Ugniagesiai atlyginimus gaus, tačiau kiek – kol kas nėra aišku. Stengsiuosi daryti viską, kad darbuotojai gautų visą atlyginimą“, – tikino N. Ciparis. Savivaldybės ugniagesiai gelbėtojai gauna maždaug 400–550 eurų „į rankas“. Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11–13 tūkst. išvykimų per metus – dažniausiai kaimuose ir atokiose Lietuvos vietovėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reikalaujama, kad kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du ugniagesiai, dirbantys keturiomis pamainomis. Tačiau pagal suteiktą etatų skaičių „užprogramuoti“ viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama.
„P. n.“ informacija
Mažinti greičio nesutinka
Sodininkų bendrija (SB) „Minija“ turinti 324 gyventojus, iš kurių – 78 vaikai, susidūrė su problema, kuomet užtikrinti eismo saugumą tiek vaikų, tiek vairuotojų atžvilgiu – sudėtinga. Dėl greičio mažinimo iki 70 km/val. gyvenantieji bendrijoje kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisiją, o šiai pritarus jau ne kartą prašymai buvo siųsti ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Pastaroji nesutinka jų tenkinti. Vis dar kovoja SB „Minija“ gyventojai dėl saugumo užtikrinimo ties išvažiavimu į magistralinį kelią Šiauliai–Palanga priemonių ėmėsi dar 2011 metais. Tuomet kreipėsi į Savivaldybę, kad ties bendrija esančiu autobusų sustojimu įrengtų pėsčiųjų perėją ir pastatytų ženklą „Vaikai“. „Gautas atsakymas tuo metu buvo persiųstas į Klaipėdos regiono kelius. Tada įrengė ženklus: leistinas greitis 70 km/val., draudžiama lenkti, daug eismo įvykių, – kalbėjo bendrijos pirmininkė Vilma Jonutienė. Pėsčiųjų perėja negali būti įrengta magistraliniame kelyje, tai supranta ir gyventojai, todėl tame kelio ruože įrengti ženklai „Pėstieji“. Kad užtikrinti eismo saugumą buvo būtina, rodo ir tai, kad toje vietoje yra įvykusios dvi kraupios avarijos, viena jų pareikalavo žmonių gyvybių. Praėjus šiek tiek laiko, 2015 metais, gyventojai vėl kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisiją prašydami įvertinti transporto eismo intensyvumą magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga ruože, užtikrinti saugų pėsčiųjų perėjimą, automobilių pasukimą į kairę, įrengti saugos salelę, kelio atkarpos apšvietimą ar greičio matuoklį. Komisija tam pritarė ir kreipėsi į Klaipėdos regiono kelius, kurie informavo, kad tame kelio ruože reikia diegti eismo saugumą užtikrinančias priemones ir tai padaryti ne anksčiau kaip 2016 metais. Šis projektas buvo įgyvendintas 2017 metais. Išsprendus vieną problemą, gyventojai susidūrė su kita – įrengus saugumą užtikrinančias priemones buvo nuimtas greitį ribojantis ir pėsčiųjų ženklai. SB „Minija“ gyvenantys žmonės sunerimę dėl savo vaikų saugumo. „Leistinas greitis dabar yra 90 km/val., tačiau neretas važiuoja didesniu greičiu. Nerimaujame dėl savo vaikų saugumo, kuomet jie, grįždami iš mokyklos, turi pereiti šią gatvę, kurioje vyksta intensyvus eismas, kai kurie tėvai eina jų pasitikti. Taip pat labai sunku išsukti iš bendrijos teritorijos, kadangi netoliese yra posūkis ir nesimato, ar parvažiuoja mašinos, todėl neretai susidaro avaringos situacijos“, – apibūdino V. Jonutienė. „Minija“ 2018 metais vėl kreipėsi į Automobilių kelių direkciją, tikėdamasi, kad bus sugrąžinti tiek greitį iki 70 km/val. ribojantys, tiek pėsčiųjų ženklai. Pastarasis buvo grąžintas, tačiau dėl greičio mažinimo gyventojai kovoja ir šiandien. „Pikčiausia tai, kad šiemet Savivaldybė taip pat kreipėsi į Automobilių kelių direkciją ir ši jiems persiuntė lygiai tą patį raštą, kurį buvo mums siuntusi 2018 metais. Ji informavo, kad greitis nebus mažinamas. Nežinome, ką turime daryti, ieškosime Kretingai atstovaujančių Seimo narių, kurie padėtų, nes kitaip mūsų negirdi“, – sakė V. Jonutienė.
Senosios Įpilties bendruomenė šventė dešimtmečio jubiliejų
Šeštadienio vakarą jauki Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus salė priminė bičių avilį: čia aplink šventiškomis baltomis staltiesėmis apdengtus stalus dūzgė vaišes dėliojantys įpiltiškiai, prie scenos gėlių puokštes, padėkas bei suvenyrus rikiavo vakaro organizatoriai, ant scenos sukosi koncerto rengėjai. Visas šis šurmulys tapo įžanga į puikią kelias valandas trukusią šventę, skirtą paminėti Senosios Įpilties bendruomenės veiklos dešimtmetį. Darbų turtingas dešimtmetis Avilio alegorija skambėjo visą vakarą: iškilmingoji šventės dalis pradėta pasakojimu, kuriame bitės palygintos su žmonių bendruomene – kaip darbščiųjų vabzdžių kasdien nešamas nektaras virsta medumi, taip ir Senosios Įpilties bendruomenės kiekvieno nario triūsas per dešimtį veiklos metų tapo įgyvendintais projektais, džiuginančiais pačius įpiltiškius bei maloniai nustebinančiais kiekvieną, kuris užsuka į šį atokų, bet itin turtinga istorija išsiskiriantį Žemaitijos kaimą. Senosios Įpilties bendruomenė, įsikūrusi 2009-ųjų birželį, per dešimt savo veiklos metų įgyvendino per keturias dešimtis projektų. Ryškiausi jų – 2010 metais sutvarkyta senoji Įpilties alkavietė, pastatyta senųjų lietuvių dievų – Perkūno, Saulės, Žemynos, Žynio medinės skulptūros, informacinis stendas, aukuras, suoliukai; 2011-aisiais baigtas sutvarkyti visas archeologinis kompleksas, teritorija pritaikyta turizmo reikmėms ir sukurta erdvė, kurioje vyksta šventės; 2014 metais pastatyta skulptoriaus Antano Buivydo skulptūra „Išskridę paukščiai“; 2015-aisiais sutvarkyta aukuro akmens aplinka, pastatyta skulptoriaus Tado Šorio skulptūra, po metų dideli darbai nudirbti Mergininkų piliakalnyje. Itin didelio atgarsio sulaukė bendruomenės savomis lėšomis 2017 metais įgyvendintas projektas – restauruota 1924 m. Klemenso Alonderio ant Alkos kalno pastatyta medinė koplyčia, kurią atšventino Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Filmuotoje medžiagoje, lydėjusioje pasakojimą apie bendruomenės dešimtmetį, skambėjo Jo ekscelencijos padėka įpiltiškiams – vos kelių šimtų žmonių bendruomenei, parodžiusiai ir įrodžiusiai, kad, giliai tikint ir turint tikslą bei didelį norą, galima nuveikti didžius darbus ir tapti pavyzdžiu ne tik Lietuvai, bet netgi pasauliui. Praėjusiais metais įpiltiškiai sutvarkė skverą, šiemet pastatė skulptūrą-pilį, informacinį stendą. Kiek buvo surengta išvykų po Lietuvą ir aplinkines šalis, kiek švenčių, sutraukiančių žmones iš viso Kretingos rajono ir tolimesnių apylinkių, – sunku ir suskaičiuoti. Paminėtina jau penketą metų bendruomenės iniciatyva vykstanti jaunimo sporto šventė „Sportuok, ir būsi sveikas“.
Tikėjimo keliu eina į kiekvieno širdį
Penktadienio vakarą į Palangos koncertų salę, kur buvo minimas brolių pranciškonų išėjimo iš pogrindžio Lietuvoje 30-metis, susirinko didelis būrys kretingiškių ir ne tik. „Bičiulių, su kuriais kūrėme krikščioniškąją Lietuvą, sulaukėm ir iš Klaipėdos, Palangos, Vilniaus, Kauno, atvyko brolių atstovai iš Naujosios Zelandijos, Australijos, Italijos, Amerikos, Airijos, Anglijos, Ukrainos, Lenkijos“, – džiaugėsi pats svečius prie durų pasitinkantis Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys. Dėkoja už galimybę tarnauti Didelio skirtumo tarp vienuolijų išvardintose Vakarų civilizacijos šalyse ir Lietuvoje, klebonas teigė nematantis. Galbūt Rytų bažnyčiose vis dar išlaikomos praeities brangios tradicijos: giedame Gegužines giesmes, einame Kryžiaus kelius, Kalvarijas. „Bet visus mus jungia viena dvasia, viena mintis: „Eikite ir skelbkite Evangeliją ir savo mokiniais padarykite visų tautų žmones“, – sakė brolis Astijus. Paklaustas, ar 30 metų pranciškonų atgimimui yra daug, klebonas nusišypsojo: tai – visa jo jaunystė. Kad datų per daug nesureikšmina, atviravo vienuolyno Kretingoje gvardijonas Gediminas Numgaudis. „Aš džiaugiuosi kiekviena nauja diena ir dėkoju Dievui, kad leido jos sulaukti, tarnauti Jam ir žmonėms“, – sakė jis. Šiuo metu Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje, klebonu dirbantis Evaldas Darulis teigė parvykęs tarsi į namus – ne vienerius metus jis buvo Kretingos klebonas, puikiai pažįsta aplinką ir daugelį parapijiečių. „Iš karto prisiminiau pirmuosius savo metus Kretingoje: buvo 1994-ieji, šiek tiek jau prabėgę laiko nuo tada, kai broliai išėjo iš pogrindžio, bet vis tiek jausmas geras, panašus į tą, kurį išgyvenu šiandien“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė E. Darulis. Pirmieji jo ieškojimai, kaip gyventi, ką veikti, prasidėjo dirbant Užpalių vidurinės, Ilčiukų, Kaniūkų ir Vilučių pradinių mokyklų tikybos mokytoju. Būtent tada suprato, kad nori pasišvęsti Dievui, tarnauti žmonėms. Jam patinka, kad šv. Pranciškaus bendruomenė yra dvasinga, pilna meilės gamtai ir žmonėms, kurių draugais broliai stengiasi tapti būdami pastabūs ir nuolankūs. Šioje šventėje, neatsitiktinai pavadintoje „Mažesnieji broliai – su žmonėmis ir dėl žmonių“, būdamas muzikalus, Evaldas atliko misiją – kartu su klaipėdiečių vaikų kolektyvu, pranciškonų proveržio iniciatoriumi laikomu broliu Benediktu ir Kretingos pranciškonų gimnazijos direktoriumi broliu Alvydu Virbaliu scenoje sugiedojo giesmę „Glori glori Aleliuja, dėkojam, Dieve, Tau“.
|
|
