Kuriuos paštus pertvarkyti, sprendžiama pagal analitikų skaičiavimus – kiek operacijų per mėnesį tame pašte atliekama ir kokios yra sąnaudos pašto skyriui išlaikyti.

Nuo kitų metų sausio 28 dienos Kretingos rajone įprastai liks dirbti tik trys paštai – Kretingos, Darbėnų ir Salantų. Kartenos, Kūlupėnų, Vydmantų bei Klaipėdos 2-ojo kilnojamojo pašto laukia pertvarka: pastatai uždaromi, o paslaugas gyventojams pradės teikti į namus atvykstantys laiškininkai. Tokių bus 5, jie turės po visą etatą.

Metai – apsiprasti

Kad žmonės priprastų prie naujovės, įprastame pašte dar vienerius metus mobilusis laiškininkas jų lauks, bet trumpiau. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovės Aušros Kurtkutės žodžiais, „Mobilaus laiškininko“ projektas Lietuvoje prieš dvejus metus įgyvendintas 12-oje rajonų, o nuo spalio mėnesio – 10-yje. Šį spalį Kretingos rajone buvo uždarytas ir Grūšlaukės paštas, kuriame per mėnesį vidutiniškai apsilankydavo 22 žmonės. Šios įstaigos veikla perkelta į Darbėnų paštą.

„Jeigu per mėnesį ateina 22 žmonės, mokėti atlyginimą pašte dirbantiems darbuotojams, taip pat mokėti komunalines išlaidas, – labai neracionalu“, – pertvarkos esmę paaiškino projektų vadovė. Esą jau dabar apie 70 proc. visų paslaugų gyventojams laiškininkai suteikia namuose: atneša spaudos leidinius, pensijas, siuntas, priima mokesčius. Veiklą pradėjus mobiliajam laiškininkui, šios paslaugos bus teikiamos ir toliau, prireikus gyventojai darbuotoją bet kada galės nemokamai išsikviesti.

„Pajūrio naujienoms“ pasidomėjus apie uždaromus paštus, Kartenos, Kūlupėnų ir Vydmantų skyrių vadovės buvo linkusios tylėti. „Toks yra susitarimas su vadovybe. Jei kas domina, skambinkite į Klaipėdos padalinį, mes nieko negalime komentuoti“, – sakė vydmantiškė Dalia Petrauskienė. Užtat nuomones išsakė tame pačiame pastate įsikūrusios bibliotekos bei kultūros skyriaus vadovės Romutė Girskienė ir Jolanta Japertienė.

„Nėra mažai klientų. Naudojamės tuo pačiu koridoriumi, mes kasdien juos matome. Tik tiek, kad paštui reikėtų didesnių patalpų – jei sykiu įėjo vienas du žmonės, kiti netelpa. Darbuotojos čia pluša nuolat apsivertusios siuntiniais“, – sakė jos. Anot pašnekovių, paštas dirba iki pirmos valandos, o pavėlavę interesantai ir vėliau varsto jų kabinetų duris, teiraujasi, ar jau paštininkų nebėra, o gal dar priimtų?

„Ir kas per mada – viską Lietuvoje naikinti, uždaryti?“ – svarstė ir šios gyvenvietės senbuvė Birutė. Pavardės pasiskelbti nepanorusi vyresnio amžiaus moteris teigė, jog ne ji viena, gyvenanti atokiau, nuogąstauja, kad, įvykdžius pertvarką, „mobiliaisiais laiškininkais“ gali prisistatyti ir nusikaltėliai. „Pasisiūlys kokiam senukui užsakyti laikraštį, tas įsileis vidun – skaudžiai nukentės“, – kalbėjo ji. Dabartinės laiškininkės – pažįstamos, jomis galima pasitikėti.

„Sako, kad mokyklas kaimuose uždaro dėl mažėjančio mokinių skaičiaus. O paštą – kodėl? Vieni ten mokesčius sumokėti einam, kiti pensijas pasiimti – visokių reikalų pašte žmonės turi ir turės, Vydmantai plečiasi, auga“, – teigė ji.

• Rašyti komentarą (37)
• Plačiau ...

Lapkričio 20 d. (trečiadienį) 15 val.

Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje vyks Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų renginys, skirtas verslo atstovams.

Susitikimo metu bus pristatytos trys temos:

Rūmų veikla ir jos nauda verslui, organizuojami renginiai;

Europos įmonių tinklas (angl. Enterprise Europe Network): galimybė plėtoti verslą užsienyje, partnerių paieška.

Advokatas patars: „Partneriai užsienyje: kaip sudaryti sutartį, kad skolos išieškojimas nevirstų galvos skausmu?“

Pristatys Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovės ir rūmų narys advokatų kontora „Averus“.

Renginys – nemokamas. Trukmė – 1,5 val.

Susidomėjus įmonių atstovus kviečiame dalyvauti ir registruotis į renginį el. p. zinios@kcci.lt,

tel. (8 46) 390862.

• Rašyti komentarą (0)

Futbolo klubo „Žibininkai“ treneris, atsakingas už vaikų ugdymą, Gintaras Šeirys (dešinėje) Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“ moko vaikus žaisti futbolą.

Mokyklos-darželio „Žibutė“ bendruomenė savo pastangomis įrengė sporto aikštyną: futbolo aikštę ir bėgimo taką. Šioje mokymo įstaigoje vaikai yra mokomi žaisti futbolą ne tik pradinėse klasėse, bet ir darželyje.

Tvarkė patys

Futbolo aikštę mokyklos bendruomenė rengti pradėjo dar praėjusiais mokslo metais. „Ugdymo įstaigoje besimokantys pradinių klasių mokiniai neturėjo sporto aikštyno, todėl nusprendėme jį įrengti“, – pradžią prisiminė ugdymo įstaigos direktorė Snieguolė Bružė.

Įrengti aikštę nebuvo taip paprasta. „Suradome techniką, kuria galėjome išarti seną pievą. Po to viską darėme rankomis – lyginome žemes, sėjome žolę. Padėjo nepedagoginis mokyklos personalas, – tikino direktorė, prisiminusi, kad reikėjo nemažai pastangų, kol išdygo žolė. – Žolė nedygo, nes praėjusi vasara buvo sausa. Rudenį ją vėl sėjome iš naujo. Pasitarę su specialistais išsiaiškinome, kad ją reikia suvoluoti. Rankinis volas nepasiteisino, tad volavome ir su šulinio rentiniu, ir išsinuomojome kelininkų naudojamą volą, kuriuo užbaigėme aikštės lyginimo procesą.“

Sutvarkius žolę, mokyklos bendruomenė pradėjo rengti bėgimo taką aplink aikštę: pirmiausia iškasė žemes, atliko kitus reikalingus bėgimo tako parengimo darbus ir taką užpylė žvyro danga. „Pavasarį suorganizavome sporto šventę ir supratome, kad ant žvyro bėgti yra sunku. Tuomet suradome rėmėją, kuris mums bėgimo taką užpylė skalda ir įrėmino specialiomis juostomis“, – kalbėjo S. Bružė.

Įrengus sporto aikštyną, vieno vaiko tėvas mokyklai padovanojo futbolo vartus su tinklu. „Įrengę aikštyną svarstėme, kaip kuo daugiau įrengtą erdvę išnaudoti. Taip pradėjome vaikus mokyti žaisti futbolą“, – teigė S. Bružė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Pasak gydytojos dietologės A. Jauniškytės-Ingelevičienės, pastebėjus vaiko nutukimo riziką rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, nes tuomet tėvams bus lengviau suprasti galimas priežastis ir po truputį stengtis jas šalinti.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.

Nebėra aktualu vien suaugusiems

Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali vien suaugusiesiems.

Norint diagnozuoti nutukimą, specialistams užtenka žinoti žmogaus ūgį ir svorį: suaugusiesiems yra apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI), o vaikams naudojamos procentilio lentelės – jeigu skaičius viršija 97-ąjį procentilį, tuomet nustatomas antsvoris. Vaikų KMI gali būti apskaičiuojamas tik nuo 16 metų.

Netiesa, kad valgo daugiau nesveiko maisto

Daugelis tikriausiai pritartų minčiai, kad vaikai, valgantys daugiau nesveiko maisto, yra labiau nutukę, tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai – nutukę vaikai neskanauja daugiau įvairių bulvių traškučių, saldumynų ar kito nesveiko maisto už tuos, kurių kūno masė siekia normos ribas.

Iš tiesų, nutukimo priežasčių yra labai daug ir ne visuomet galima labai tiksliai pasakyti, dėl ko atsirado tam tikros pasekmės. „Vaiko svorį lemia ne tik jo genai ar gyvenimo būdas, bet įtaką daro net ir tai, kaip maitinosi mama ar močiutė savojo nėštumo metu.

Pavyzdžiui, jei vaikas nėštumo metu gavo nepakankamą maisto kiekį, tai taip pat padidina vaiko nutukimo riziką“, – teigia gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Žinoma, nutukimą gali sukelti ir nepakankamas miegas, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ekrano, įtampa ar stresas.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkė Birutė Stalmokienė (iš kairės), tautodailininkas Edvardas Stalmokas, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė svečiavosi etnokultūrinėje vakaronėje „Oncioks nu Šoke“.

Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriuje įvyko 6-oji etnokultūrinė vakaronė „Oncioks nu Šoke“. Per ją taip pat atidaryta tautodailininko Edvardo Tadevušo Stalmoko tapybos darbų paroda.

Atidarė parodą

Šukės skyriaus vedėja Violeta Ruikienė šventę atidarė susirinkusiuosius pavaišinusi duona, o folkloro ansamblis „Šukupis“ pasirodymą pradėjo pasakojimu apie Oncioką.

Tokie renginiai, anot V. Riukienės, skatina bendruomeniškumą: „Yra žmonės, kurie visada ateina, tačiau džiugu, kad atsiranda ir naujų. Tokie susibūrimai kuria bendruomeniškumą.“

Per renginį savo tapybos darbų parodą atidarė ir tautodailininkas E. Stalmokas. „Tapau peizažus realistiniu tapybos stiliumi. Šiandien tokiu tapo mažiau žmonių, kiti renkasi labiau modernistinį meną, tačiau man artimesnis būtent toks stilius“, – kalbėjo jis.

Tautodailininkas tikino, kad aiškinti, kas yra pavaizduota jo piešiniuose, – nereikia. „Viską, ką matote, tą ir norėjau pavaizduoti. Tai nėra autentiški gamtos vaizdai, tai – kompozicija, kurioje perteikti gamtos elementai. Daugiausia dėmesio skiriu šviesos komponavimui, nuotaikos atspindėjimui“, – akcentavo E. Stalmokas.

Tautodailininkas yra pradėjęs tapyti natiurmortus ir gėles, tačiau šie kūriniai Šukės kultūros skyriuje šiuo metu neeksponuojami. „Kai rengdavau parodas, sulaukdavau pasiūlymų paįvairinti savo kūrybą – piešti ne tik peizažus, bet ir natiurmortus. Taip ir pradėjau juos tapyti“, – prisiminė jis.

Parodoje eksponuojama 10 tautodailininko paveikslų.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

KRETINGA

V. KUDIRKOS ir ŽALIOSIOS g. sankryžoje lapkričio 7 d. apie 12.40 val. sustabdytas automobilis „Renault Megane Scenic“, kurį vairavo 1963 m. gimęs vyras, jam alkoholio matuokliu nustatytas 1,93 prom. girtumas.

ŠVENTOSIOS g. lapkričio 9 d. apie 1.36 val. sustabdytas automobilis „BMW“, kurio 1999 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 1,60 prom. neblaivumas.

PALANGA

UŽKANAVĖS g. lapkričio 9 d. apie 2.59 val. dėl keliamo triukšmo pas 1976 m. ir 1985 m. gimusius vyrus iškviesti policijos pareigūnai rado augalinės kilmės medžiagos, galimai narkotikų. Pradėtas tyrimas. Vienam alkoholio matuokliu nustatytas 2,18 prom., kitam – 0,77 prom. girtumas.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Lapkričio 9 d. „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus ir žaidžianti Regionų krepšinio lygoje, išvykoje 72:74 (20:15; 18:20; 19:22; 15:17) apmaudžiai pralaimėjo prieš Kelmės „Kelmę“ (3 pergalės, 1 pralaimėjimas). Permainingai vykusiose rungtynėse kretingiškiai didžiąją rungtynių dalį buvo priekyje: po I kėlinio komandas skyrė 5 taškai, po II – 3, po III kėlinio rezultatas buvo lygus 57:57. Lemiamą ketvirtį pirmaujanti komanda keitėsi kelis kartus, bet nė vieniems nepavyko įgyti didesnės negu 3 taškų persvaros. Likus žaisti vos 7 sekundes „Kelmės“ komandos aukštaūgis pataikė rungtynių baigtį nulėmusį tritaškį ir išvedė savo komandą į priekį 74:72. Nors „Kretingos“ komandos lemiam išpuoliui liko laiko, bet rezultato išlyginti nepavyko. Pirmiausia, Domininkas Matutis prametė baudos metimą, o antrąjį prametė specialiai ir, likus 3 sek., Tadas Maželis atkovojo kamuolį, bet metimas tikslo nepasiekė, ir komandai teko patirti dar vieną pralaimėjimą. Šį susitikimą „Kretingos“ komanda labai prastai atakavo nuo baudų linijos: tikslą pasiekė vos 10 metimų iš 24 (41 proc.), kai varžovai įmetė 17 iš 22 (77 proc.).

„Kretinga“: Domininkas Matutis – 18, Rokas Šimkevičius – 16, Linas Jonuška – 15, Rytis Zabita – 10, Kornelijus Stonkus ir Tadas Maželis – po 6, Tadas Budrys – 1, Arnas Sabaliauskas, Rimvydas Brencius ir Ignas Andriuškevičius.

Artimiausias rungtynes „Kretingos“ komanda žais lapkričio 15 d. 19 val. namuose su Plungės „Olimpu“ (2 pergalės, 2 pralaimėjimai), o lapkričio 16 d. – išvykoje su Klaipėdos LCC tarptautiniu universitetu (4 pralaimėjimai).

Tomas KUBILIUS

Krepšinio klubas „Kretinga“

• Rašyti komentarą (1)

Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas (kairėje) ir Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis paaiškino, kad naujuoju automobiliu bus patruliuojama visoje Klaipėdos apskrityje.

Palangos miesto policijos komisariatą papildė dar vienas pirkinys – elektra varomas automobilis „Hunday Ioniq“. Jame įmontuota įranga, kuria bus fiksuojamas pravažiuojančių automobilių greitis, ar vairuotojas turi reikiamus dokumentus ir kiti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai.

Pritaikyta kurortiniam miestui

Pirkti elektra varomą automobilį nutarta atsižvelgus į aplinkos taršos mažinimą. „Mašina pritaikyta kurortiniam miestui, kad neterštų aplinkos, juolab kad pailsėti į Palangą atvažiuoja nemažai žmonių. Taip pat galvojant ir apie perspektyvą – jau dabar vis daugiau pradedama naudotis elektriniais automobiliais ir atsisakoma dyzeliniu ar benzinui kuru varomų transporto priemonių“, – tikino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Jį papildė ir Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis: „Inovacijos diegiamos ir policijoje, ne tik versle ar kitose srityse.“ Daugiausia automobilis bus naudojamas patruliavimui. „Naudosime greičio mėgėjų identifikavimui, patruliuosime pasirinktose vietose.

Įranga veikia gerai ir gali nustatyti vieno kilometro atstumu tiek parvažiuojančių, tiek nuvažiuojančių automobilių vairuotojų daromus pažeidimus“, – įvardijo A. Budginas.

Tokio automobilio analogas – kiek anksčiau Vilniuje pristatytas automobilis „Audi“ su greičio matavimo įranga. „Skirtumas toks, kad Palangos miesto policijos komisariato automobilis yra specialiai ženklintas“, – atkreipė dėmesį D. Mockaitis.

Automobilis bus įkraunamas po pamainos ir naudojamas kiekvieną dieną. Su juo bus dirbama visoje Klaipėdos apskrityje. „Tikslas yra kuo plačiau ir kuo efektyviau naudoti automobilį“, – akcentavo komisariato viršininkas.

Iš viso šiuo metu Palangos miesto policijos komisariate yra 12 automobilių, kurie – ne senesni negu 2015 metų.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...

SĮ „Kretingos komunalininkas“ direktorius Rimantas Žiaušys

Šį pirmadienį Savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktoriumi dirbti pradėjo Rimantas Žiaušys.

R. Žiaušys laimėjo Savivaldybės spalio 1 d. surengtą konkursą „Kretingos komunalininko“ direktoriaus pareigoms užimti. Į šias pareigas buvo 9 pretendentai. R. Žiaušiui 55-eri, jis gimė, užaugo ir su šeima gyvena Kretingoje. Baigė tuometinę Kretingos 3-iąją vidurinę mokyklą (dabartinė Jurgio Pabrėžos gimnazija), Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

„Dvidešimt metų į Kretingą grįždavau tik miegoti“, – šmaikštavo naujasis „Kretingos komunalininko“ vadovas, dirbęs ir privačiose įmonėse bei sukaupęs ir nemažą darbo statybose patirtį. Paskutinė jo darbovietė buvo AB „Lietuvos geležinkeliai“, vadovavo „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros direkcijos Klaipėdos 30-ies darbuotojų padaliniui, kuriam priklausė visos Žemaitijos geležinkelių infrastruktūros priežiūra, plėtra. „Įmonėje buvo daromi struktūriniai pakeitimai, prašė, kad pasilikčiau, tačiau nusprendžiau, kad noriu keisti darbą, imtis kažko naujo“, – sakė R. Žiaušys, akcentavęs, kad kur bedirbo, žinojo, kad vieną dieną grįš į savo gimtąjį miestą, atiduos jam sukauptą darbinę patirtį ir žinias. Ir tas laikas, anot jo, atėjo.

„Kretingos komunalininkas“ tvarko rajono buitines atliekas, Kretingos seniūnijos užsakymu prižiūri Kretingos miestą. Įmonėje dirba 78 žmonės. „Kiek spėjau susipažinti – kolektyvas neblogas. Buvo ir ketinančių kelti sparnus, paprašiau – niekur nebėkit“, – kalbėjo R. Žiaušys.

R. Žiaušys priminė, kad SĮ „Kretingos komunalininkas“ pelno nesiekia. „Užsidirbti įmonė turi investicijoms“, – sakė jis. Paklaustas, kam šiandieną investicijų įmonėje reikia labiausiai, R. Žiaušys tarė, kad apie tai konkrečiau pasakyti galės po mėnesio, kito, kai jau bus geriau susipažinęs su įmone.

„Analizuosiu skyrių veiklą, struktūros pokyčių galimybes. Auga atlyginimai, pigios darbo jėgos laikai baigiasi, todėl neišvengiamai reikia vis daugiau technikos ir mažiau rankų darbo“, – teigė naujasis „Kretingos komunalininko“ vadovas.

Prieš R. Žiaušį „Kretingos komunalininkui“ šešerius metus vadovavo Renata Surblytė, šių pareigų savo iniciatyva ji atsisakė šių metų rugpjūtį, viešai prisipažinusi, kad jai nepavyko sutarti su naująja Savivaldybės valdžia.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (11)

Smulkintos medienos kalnas Vydmantuose aptvertas spygliuotos vielos tvora.

„Aš savo pažadą įvykdžiau, to paties tikiuosi ir iš mero“, – nedaugžodžiavo Vydmantų gyvenvietės pramoninėje dalyje suverstą smulkintą medieną praėjusios savaitės pabaigoje apsitvėręs bendrovės „Raguvilė“ vadovas Virginijus Brazauskas.

Įspūdingo dydžio, nuo pagrindinio kelio Šiauliai–Palanga gerai matomus smulkios medienos kalnus dėl saugumo aptverti tvora šio spalio pradžioje, apsilankiusi vietoje, verslininko paprašė rajono mero Antano Kalniaus sudaryta komisija, kurioje – Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, vicemeras Dangiras Samalius, Kretingos aplinkos apsaugos agentūros bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai. Verslininkas nemaloniai nustebo ir savo ruožtu mero pareikalavo raštu atsakyti, kokiu pagrindu tai turėtų būti padaryta.

„Esu įsitikinęs, kad žinia apie aptvertą tvorą Savivaldybę jau pasiekė – valdžia važinėja po rajoną, su daug kuo bendrauja, – tačiau mero atsakymo į mano prašymą vis dar tebelaukiu“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė V. Brazauskas.

A. Kalnių ši situacija prajuokino. „Žinoma, galėčiau Savivaldybės administraciją įpareigoti, kad paruoštų raštą, bet turbūt keistai atrodyčiau, juolab kad tai nebuvo koks nors reikalavimas pagal įstatymo raidę, o buvo tik prašymas elgtis saugiai, kaip ir dera kiekvienam atsakingam verslo žmogui“, – taip pakomentavo jis.

Paklaustas, kiek pinigų išleido tvorai aptverti, „Raguvilės“ vadovas ironizavo, jog kur kas daugiau negu komisijos akivaizdoje suskaičiavo Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius.

„Pirmininkas prognozavo, kad paprastai tvorai pakaks tūkstančio, bet į penkiskart tiek „įsipaišiau“: du darbininkai, neuždirbdami įmonei pajamų nė cento, plušėjo visą savaitę, pirkom statybų medžiagas, spygliuotos vielos, reikėjo įdarbinti techniką, išsinuomoti kai kuriuos įrankius“, – vardijo pašnekovas.

Aptvertas „Raguvilės“ biokuro sandėlis Vydmantuose visiškai pripildytas, užkonservuotas ir laukia savo valandos – mediena iš čia bus gabenama į šilumą tiekiančias įmones.

• Rašyti komentarą (7)

Ričardo Mačiulskio teigimu, ne vien tarakonai, bet ir spintelė tapo nesantaikos tarp kaimynų priežastimi.

Dauguma Palangos g. Nr. 10 šešiabučio gyventojų atsidūrė aklavietėje – juos jau kelerius metus atakuoja būriai tarakonų, tačiau išnaikinti šių parazitų jie negali todėl, kad 2-jų Savivaldybei priklausančių butų gyventojos neįsileidžia tarnybų. Nei Savivaldybė, nei namą administruojanti bendrovė „Kretingos būstas“ taip pat neįstengia padėti išspręsti šios nuolatiniuose kivirčuose gyvenančių daugiabučio gyventojų problemos.

Užsisklendė dvi kaimynės

Netekęs kantrybės dėl valdininkų neveiklumo, į redakciją kreipėsi Palangos g. 10 namo gyventojas Ričardas Mačiulskis. Vyras pasakojo, kad sutemus tarakonai voromis traukia per sienas iš apatinio jų namo aukšto. „Perkame specialius švirkštus ir naikiname kenkėjus. Bet kur tu, žmogau, išnaikinsi, – visas namas turėtų prieš juos sukilti. O ne visi tenori: apatiniuose Nr. 4 ir 5 butuose gyvena motina ir duktė, kurios į savo butus neįsileidžia nieko“, – guodėsi jis.

R. Mačiulskio žodžiais, namą buvo atvykę dezinfekuoti, tačiau įmonės „Dezinfa“ žmonės, radę užrakintas 4-o ir 5-o butų duris, išvyko. Tuomet, jis sakė, parašęs raštą Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorei Jolantai Girdvainei, tačiau sprendimo – jokio. Dabar sakė išsiuntęs kitą raštą Kretingos rajono policijos komisariatui. „Jeigu būstas – Savivaldybės, nesuprantu, kaip pati Savivaldybė negali į butus patekti. Pradedame įtarinėti kaimynes, kad jos galimai užsiima neteisėta veikla, jeigu nieko neįsileidžia. Nė antstolių. Jaunesnioji kaimynė gyrėsi, kad lizingu nusipirko automobilį, bet, matyt, neišsimokėjo skolų. Atvyko antstoliai su policija, daužė duris, galop išsivežė patys ant tralo tą automobilį“, – pasakojo vyras.

Šeimininkas bejėgis prieš nuomininką

R. Mačiulskio žodžiais, daugiabučio gyventojai taip pat prašė „Kretingos būsto“ atstovų, kad pašalintų spintelę, kuri užgriozdino bendro naudojimo namo laiptinę. Joje abi kaimynės laiko iš lauko apdžiūti parneštas malkas. Spintelėje irgi spėję įsiveisti tuntai tarakonų.

Iki spalio 29 dienos „Kretingos būstas“ kaimynėms buvo nurodęs spintelę išnešti. „Nė krust. Nuėjęs į „Kretingos būstą sakiau: dalyvaukit patys, nes moterys guls kryžium. Taip ir buvo“, – vyras patikino, jog praėjusį penktadienį atvykus darbininkams, nuomininkės šūkaliodamos išvaikė vyrus, kurie be policijos sakė tame name nebepasirodysiantys.

Prisipažindamas esąs neįgalus, R. Mačiulskis pasamprotavo, jog galėtų pats išmesti spintelę ar kirviu išversti kaimynių duris, bet šios šauktų rėktų, iškviestų policiją, ir jis būtų apkaltintas chuliganizmu.

„Koks čia įstatymas, jei nuomininkas gali daryti, ką nori, nepaisydamas kitų žmonių interesų, o šeimininkas – pati Savivaldybė! – yra bejėgis“, – susidariusia situacija stebėjosi kretingiškis.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

LR Prezidento dekretu patvirtintas Darbėnų miestelio herbas

LR Prezidento dekretu buvo patvirtintas Darbėnų miestelio herbas – raudoname lauke auksinis rombas su iš jo kampų išeinančiomis banguotomis juostelėmis.

„Šis įvykis turi didelę reikšmę, nes norėjome turėti savo ženklą, pagal kurį visi galėtų atpažinti mūsų miestelį, – tikino Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys, priminęs, kad Darbėnai lig šiol turėjo neoficialų herbą. – Norėjome, kad jis būtų patvirtintas Prezidento dekretu.“

Apie herbo įteisinimą bendruomenė pradėjo kalbėti prieš 2–3 metus. „2018 metų lapkritį pirmą kartą buvome nuvažiavę į Prezidentūrą ir pateikėme prašymą dėl herbo įteisinimo. Galėjome ir kiek anksčiau jį turėti, tačiau tai buvo iš dalies specialus žingsnis, nes žinojome, kad keisis šalies prezidentas, o Gitanas Nausėda yra susijęs su Darbėnais, todėl pasvarstėme, kad šis herbas būtų pirmasis, kurį patvirtintų G. Nausėda“, – atskleidė Darbėnų seniūnas.

Darbėnų miestelio herbas buvo sukurtas ir imtas naudoti dar 1991 m., kuomet buvo švenčiamas gyvenvietės 400-asis jubiliejus, tačiau tuo metu nebuvo kreiptasi dėl herbo patvirtinimo. Manoma, kad idėja sukurti herbą kilo Rimantui Kvikliui, herbo autorius nežinomas. Pagal heraldikos taisykles pakoreguoto herbo autoriai Gintautas Jonkus ir Jonas Abromas.

Lietuvos heraldikos komisija pritarė istorinės planinės struktūros atspindėjimui Darbėnų herbe. Vietos bendruomenė pasirinko herbe naudoti raudoną spalvą, kadangi ši spalva dominuoja tautiniuose žemaičių kostiumuose. „Herbas reiškia, kad visi keliai veda į Darbėnus. Viduryje yra turgaus aikštė, kurią supa aplinkiniai keliai“, – paaiškino A. Poškys.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (24)