|
|
|
(1400) 2019-10-22
Šiandien, spalio 23 dieną, pakeliui į Valėnus, prie buvusio Radijo stoties administracinio pastato, degė krūva padangų, kurias gesino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai. Padangos, vietinių žmonių teigimu, degė jau ir vakar, jos buvo užgesintos. Deja, šiandien padangos degė vėl. Bėda ta, kad naudoti nebetinkančias padangas prie buvusios Radijo stoties krauna piktavaliai, negalvodami, kad taip didina galimybę ekologinei nelaimei įvykti. „P. n.“ informacija
Jauryklos parką pristatys visuomenei
Kretingos pietinėje dalyje unikalaus landšafto Jauryklos upelio slėnyje įrengtas beveik 360 tūkst. eurų kainavęs parkas. Ateinantį šeštadienį šią naują apie 3 km gamtinio turizmo trasą kretingiškiams ir svečiams pristatys vienas šio projekto autorių Klaipėdos universiteto dr. Jonas Abromas. Užbaigė darbus Jauryklos parkas buvo rengiamas bendradarbiaujant su partneriais iš Latvijos pagal Europos Sąjungos paramos projektą „Gamtinio turizmo pritaikymas visiems“ (UNIGREEN). Pagal šį projektą Kretingoje kiek anksčiau buvo įrengta „Šeimos slėnio“ poilsiavietė Kretingos žvyrduobėje. Apie 10 ha plote plytintį Jauryklos parką buvo užsimota įrengti vos per porą 2018 metų rudens mėnesių. Deja, darbus pradėjusi bendrovė „Ringesta“ turėjo skandalingai pasitraukti, jų atlikusi už 75 tūkst. eurų. Likusius 155 tūkst. vertės darbus laimėjo bendrovė „Arkosta“ ir juos padarė sutartu laiku – šį spalį. Darbų kokybę įvertino specialiai tam sudaryta Savivaldybės komisija. „Rimtų pažeidimų nebuvo, viena kita smulkmena, kurias rangovas geranoriškai sutiko pataisyti“, – sakė darbus vertinusi Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir planavimo skyriaus vedėja-vyr. architektė Reda Kasnauskė. Jauryklos parką apžiūrėjo ir partneriai iš Latvijos, kurių delegacijoje buvo projekto techninis ekspertas. „Pastabėlių buvo, į jas atsižvelgėme, kad kažką būtume padarę netinkamai – to nebuvo“, – sakė atstovus iš Latvijos lydėjęs Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus. Jo teigimu, galutinį patvirtinimą apie Jauryklos parko projekto užbaigimą Savivaldybė iš Latvijos gauti turėtų iki šių metų spalio 30 d. Patvirtinimas būtinas ES šiam projektui skirtai paramai – 247 tūkst. 636 eurams gauti. 21 tūkst. 850,27 euro Jauryklos parkui įrengti iš savo biudžeto skyrė valstybė ir apie 90 tūkst. eurų – Kretingos rajono savivaldybė. Bendrovės „Arkosta“ vadovai Algis Bružas ir Mindaugas Paulauskas patvirtino Jauryklos parkui pridėję dar ir savų – įmonės – apie 10 tūkst. eurų. „Norėjosi, kad čia ilsėdamiesi žmonės džiaugtųsi: „Ir čia kažką sukūrė gražiau, neįprasto“, – sakė A. Bružas. Kretingiškis, kuriam Jauryklos upelio pakrantės pažįstamos dar iš vaikystės, jaunystės, prieš imantis „Ringestos“ nebaigtų darbų sakėsi apie porą savaičių vaikštinėjo slėniu, svarstydamas visus už ir prieš. „Projektas įdomus, bet iššūkių irgi netrūko“, – teigė jis. „Smagu, kad parke nuolatos yra žmonių: kas pėsčiomis, kas dviračiu, kurį nemato problemos ir laiptais užsinešti, vaikai žaidimų aikštelėse. Šio parko reikėjo“, – pasidžiaugė M. Paulauskas.
Kretingos rajone lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Jis susitiko su rajono valdžios atstovais, ugdymo įstaigų vadovais, su kuriais diskutavo apie bendrojo ugdymo tinklo pertvarką, išklausė, su kokiais iššūkiais susiduriama mūsų rajone. Taip pat ministras apsilankė Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Marijono Daujoto progimnazijoje ir Kretingos rajono švietimo centre. Pasiūlė vienos administracijos modelį Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė ministrui pristatė švietimo situaciją mūsų rajone, taip pat pateikė ir iššūkius, su kuriais susiduriama. Kaip vieną jų įvardijo nesutvarkytą bendrojo ugdymo mokyklų tinklą. „Yra būtinas tikslingas mokyklų tinklo tvarkymas, mažinant jungtines klases, vengiant komplektuoti mažesnes negu 8 mokinių klases, mažinant pagrindinių mokyklų, kuriose nėra 130 mokinių, skaičių“, – atkreipė dėmesį A. Burbienė. Mokykloje turi būti 140 vaikų, norint išlaikyti mokyklos vadovo ir pavaduotojo etatus. Tinklo pertvarkos svarbą įrodo ir kita problema – lėšų trūkumas mokyklų administravimui ir švietimo pagalbai. „Akivaizdu, kad reikia tvarkyti tinklą, tai turi būti bendras politikų sutarimas dėl mūsų ateities“, – tvirtino A. Burbienė. Rajone veikia 23 ugdymo įstaigos, 3 – neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančios mokyklos. Iš viso mokosi 6 tūkst. 186 mokinys, suformuotos 225 klasės. Praėjusiais mokslo metais buvo sukomplektuotos 8 jungtinės klasės, šiemet – 10. „Ugdymosi kokybei tai – labai aktualu. Lyginant su šalies vidurkiu, mes turime mažiau jungtinių klasių, tačiau neramina, kad jų komplektų skaičius didėja. Tai natūralu, nes, nors ir nežymiai, bet mažėja mokinių skaičius, dalis vaikų iš kaimų mokytis atvažiuoja į miestą“, – sakė A. Burbienė. Rajono meras Antanas Kalnius pasvarstė, kad šią problemą spręsti galėtų padėti ministerija: „Vienoje mokykloje turime ir keturias klases, sujungtas į vieną, tai negerai. Ministerija galėtų priimti sprendimą, kada, nuo kokio vaikų skaičiaus nebegalima komplektuoti jungtinės klasės.“ Ministras jungtines klases įvardijo kaip laikinąją priemonę problemoms spręsti ir pasiūlė Savivaldybei pačiai priimti sprendimus, kaip tokioje situacijoje elgtis, padedant ugdymo įstaigoms. „Tai yra laikina priemonė, sprendžiant problemą. Manau, kad tokių klasių neturėtų nuolat būti, tačiau laikinai dėl to galima susitarti. Tokie dalykai sprendžiami per tinklo pertvarką“, – pasvarstė A. Monkevičius. Kalbėdamas apie tinklo pertvarką švietimo ministras akcentavo ugdymą ankstyvajame amžiuje: „Švietimo pagrindinė paskirtis – lydėti besimokantį žmogų labai ankstyvame amžiuje į ugdymosi sėkmę, rasti jo asmenybės bruožus, kurie padėtų save realizuoti.“ A. Monkevičius tvirtino, kad daugiau dėmesio reikia skirti ankstyvajam ugdymui ir atkreipti dėmesį ne į atskiras mokyklas, o kurti jų grupę: „Lietuva Europos Sąjungoje liko vienintelė šalis, kurioje yra pradinis ciklas – keturios klasės. Tai – blogai, nes vaiką reikia pradėti ugdyti anksti – ne vien mama turi lydėti vaiką ketverius metus, o paskui jį tiesiog įmesti į dalykinę sistemą. Tai reikia keisti, bet to negalime daryti drastiškai.“ Ministras pasiūlė vienos administracijos modelį mokyklų grupei, kurioje būtų ikimokyklinė įstaiga ir mokykla. „Labai svarbu, kad būtų viena administracija, kuri mato kiekvieną vaiką. Visus išteklius nukreipti į to vaiko asmenybės raidos kelią“, – akcentavo jis. Švietimo ministras taip pat teigė, kad mokyklos vadovus reikia maksimaliai išlaisvinti nuo ūkinių, teisinių, biurokratinių reikalų: „Vadovas turi būti maksimaliai išlaisvintas, kad galėtų administruoti kiekvieno vaiko ugdymo kelią. Kiekviena savivaldybė turėtų pagalvoti, kaip tai padaryti. Nepadarysime to žaibiškai. Tai, kas tinka vienai savivaldybei, netinka kitai, tačiau reikia eiti tuo keliu.“ Taikant šį modelį, anot A. Monkevičiaus, atsirastų lėšų, kurias būtų galima nukreipti atgal į švietimą, pavyzdžiui, į švietimo pagalbą. Rajono meras A. Kalnius patvirtino, kad bendrojo ugdymo įstaigų tinklo pertvarka bus vykdoma.
„Kompiuteriukų fondas“ informavo, kad jau greitai prasidės naujas „Kompiuteriukų ralio“ sezonas ir kviečia Lietuvos mokytojus dalyvauti šioje iniciatyvoje ir keisti informacinių technologijų (IT) pamokas. „Kompiuteriukų fondas“ prieš 2 metus ėmėsi iniciatyvos ir Lietuvos penktokams išdalino 20,6 tūkst. micro:bit kompiuteriukų, kuriuos pasitelkus, pradėti programuoti yra labai paprasta ir smagu. Siekdamas motyvacijos ir palaikymo mokytojams, kurie galėtų šias technologijas dar efektyviau panaudoti savo pamokose, fondas pradėjo naują programą mokytojams „Kompiuteriukų ralis – IT pamokas keičianti kelionė“, kurioje pernai dalyvavo 40 mokyklų IT ir dalyko mokytojai su savo mokiniais. Jie mokėsi ir vedė inovatyvias, įtraukiančias pamokas, kuriose vaikai su micro:bit kompiuteriuku kūrė projektus – savaeigius robotukus-automobilius, darė įvairius eksperimentus ir mokėsi įdomiai programuoti. Svarbiausia „Kompiuteriukų ralio“ dalis – kad patys mokytojai įgijo programavimo ir elektronikos žinių, mokėsi per praktiką, ir susibūrė į tvirtą bendruomenę, kurioje vieni kitiems padeda. Tikslingai taikant technologijas integruotose pamokose, vaikai mato mokymosi prasmę ir žino, jog šie įgūdžiai bus naudingi ateityje, o pamokose išmoktą medžiagą jie galės panaudoti muzikai kurti, kalbantiems ar judantiems robotams konstruoti, sąsajoms apie pasaulio veikimą kurti. „Kompiuteriukų fondas“ kviečia IT ir dalyko mokytojus iki spalio 27 d. registruotis 100 mokyklų atrankai. Išsamesnė informacija ir dalyvio anketa – www.kompiuteriukai.lt .
„P. n.“ informacija
Salantų biblioteka atšventė sukaktį
Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Salantų filialas renginiu „Kad žodis tartum sparnas suplazdėtų“ praėjusį ketvirtadienį paminėjo savo gyvavimo 75-erių metų sukaktį. Kadangi sukako ir 10 metų, kai čia pradėtos organizuoti skaitomosios ir dainuojamosios poezijos popietės, ši šventė, kurią ir tądien savo kūryba papuošė būrelis Adelės Daukantaitės vadovaujamo Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ narių, tapo dviguba. Padėkojo geriausiems Rožių žiedais bibliotekos Salantų filialo vyresnioji bibliotekininkė Jūratė Maciuvienė apsikeitė ir su Salantų gimnazijos biologijos mokytoja Rasa Bumbliene. Mokytoja bibliotekininkei dėkojo už pakvietimą surengti tapybos darbų parodą, o bibliotekininkė jai – už ypatingą progą šiais darbais pasigėrėti jubiliejinės šventės svečiams, tarp kurių – kolegės iš aplinkinių kultūros įstaigų, bibliotekų, Imbarės ir Salantų miesto seniūnai, gimnazijos pedagogai, Salantų dienos veiklos centro, taip pat rajono Savivaldybės atstovai, gausus būrys skaitytojų, kuriuos matydama Jūratė neslėpė džiaugsmo: darbų sūkuryje ne vienas bibliotekai yra ištiesęs pagalbos ranką. Už nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą rengiant renginius, pomėgį skaityti ir už bibliotekai dovanotas knygas padėkos raštus įteikiant Zinaidai Barborai ir Zigmui Juroniams, Rasai Lukoševičienei, Reginai Reifonienei, Daivai ir Audriui Jonauskams, Veltai Drungilienei ir Angelei Irūnai Butkuvienei J. Maciuvienė kiekvienam jų rado po atskirą gražų žodį: „Kiek metų dirbu, nėra buvę, kad Reginutė nepadėtų“, „O Daiva ir Audrius – garsūs bitininkai, nuolatiniai mūsų rėmėjai“, „Už begalinę meilę knygai ačiū visiems – Rasai, Zinai,Veltai, Angelei.“ Žodį perdavė poetams
Minint Juozo Tumo-Vaižganto metus Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka literatūrine-muzikine programa užbaigė šios asmenybės atminimui skirtą projektą. Kompozicijos metu skambėjo kompozitoriaus Juozo Naujalio kūriniai, buvo skaitomos ištraukos iš kunigo rašytojo J. Tumo-Vaižganto laiškų bei kūrybos. Išskirtinė asmenybė 2019 metai visoje Lietuvoje buvo paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais, minint vienos ryškiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos viešojo gyvenimo asmenybių 150-ąsias gimimo metines. Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka šiam minėjimui ruošėsi iš anksto, parengė projektą „Juozo Tumo-Vaižganto tekstas – kaip klasikinė muzika“. Projekto veiklos buvo įvertintos ir įtraukos į LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą „Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metinių minėjimo 2019 metais“ planą. „Mūsų tikslas buvo šiuos metus skirti Vaižgantui ne tik kaip „Pragiedrulių“ ar „Dėdžių ir dėdienių“ autoriui bet pirmiausia, kaip išskirtinei asmenybei, didesnį dėmesį skirti jo kūryboje reikšmingą vietą užėmusiam publicistikos žanrui“, – tikino Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė. Programoje „Grožybė Lietuvos“ dalyvavo aktorė režisierė Virginija Kochanskytė, dainininkė Giedrė Zeicaitė, pianistė Edita Zizaitė. „Projektą norėjosi pabaigti gražiu, prasmingu renginiu, įprasminančiu tikrąjį Vaižganto veidą. Prašėme, kad meninė programa remtųsi J. Tumo-Vaižganto laiškų fragmentais, o juos pagyvintų amžininkų muzikiniai kūriniai. Todėl džiugu, kad menininkės pasiūlė kompozitoriaus Juozo Naujalio, kurio 150-ąsias gimimo metines taip pat minime, kurtus kūrinius“, – kalbėjo B. Naujokaitienė.
Skyrė 10 tūkst. eurų baudą
Per futbolo varžybas Lietuva–Portugalija Vilniuje dėl į futbolo aikštę išbėgusio kretingiškio Audriaus Gadeikio Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) Lietuvos futbolo federacijai (LFF) skyrė 10 tūkst. eurų baudą. Tuomet LFF svarstė ją išsireikalauti iš saugos įmonės ir į aikštę išbėgusio kretingiškio, tokios galimybės neatmeta ir dabar. „Kadangi sprendimas paskelbtas neseniai, šiuo metu federacija dar svarsto įvairius sprendimo būdus, tarp jų – ir pasinaudoti teise sprendimą skųsti. Taip pat ketiname susitikti su saugos tarnyba, dirbusia rungtynių metu, ir į aikštę išbėgusiu viešosios tvarkos pažeidėju“, – sakė LFF Marketingo ir komunikacijos departamento vadovas Antanas Martusevičius. Kretingiškis tuomet gavo 30 eurų baudą už viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau savo kaltės neįžvelgia ir LFF skirtą baudą vertina neigiamai. „Kol kas dar niekas su manimi nesusisiekė. Pretenzijų Ronaldo neturėjo, todėl nematau, už ką mane bausti. Neįžvelgiu savo kaltės, jeigu sąlygos pasiekti Ronaldo buvo, tai taip ir padariau“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino A. Gadeikis.
„P. n.“ informacija
Sunkiaatlečių pergalės tarptautiniame turnyre
Reikšmingų pergalių tarptautiniame sunkiosios atletikos turnyre „Žemaitijos taurė“, kuris įvyko Degaičiuose Telšių rajone, pasiekė Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, treniruojami Regimanto Norvilo ir Arvydo Bušecko. Be lietuvaičių, turnyre dar varžėsi Estijos ir Latvijos sunkiaatlečiai – iš viso 140 dalyvių iš 14 miestų ir miestelių. „Mūsiškiai nenuvylė – iškovojo 3 prizines vietas, ir tokioje konkurencijoje tai yra daug, – neslėpė sunkiaatlečių treneris A. Bušeckas, kurio pastebėjimu, pergales Kretingos sporto mokyklos vaikams atnešė kovingumas, arši kova už galutinį rezultatą, kas priešininkus privertė nemažai pavargti. – Štai Roberta varžėsi prieš 16-metę, kiti irgi varžėsi taškas į tašką.“ Treneris pripažino, kad pergalėms auklėtinius įkvėpė ir tėvų, kurie kartu važiavo į varžybas, palaikymas: „Tai yra svarbu vaiko motyvacijai.“ Turnyre prizininkais tapę kretingiškiai užėmė trečiąsias vietas: 14 metų Roberta Skirbutaitė varžėsi svorio kategorijoje per 71 kg, 11 metų Elija Litvinaitė – svorio kategorijoje iki 45 kg, jos bendraamžis Pijus Banys – svorio kategorijoje iki 46 kg. Be jų, Kretingai dar atstovavo 10 metų Junaras Bružas, 11-metis Erikas Pocius, 12 metų Domas Vanagas – abu berniukai pagerino savo asmeninius pasiekimus, taip pat – 12 metų Ruslanas Eigirdas. Kretingos sunkiaatlečių laukia naujos užduotys. Viena pirmųjų – sėkmingai pasirodyti tradiciniame kalėdiniame sunkiosios atletikos turnyre.
Skatins kurti verslą
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka jau antrus metus kviečia kretingiškius dalyvauti verslumo mokymuose. Praėjusiais metais mokymuose dalyvavo per 200 žmonių, kurie galėjo pasiklausyti įvairių sričių verslininkų, sutikusių dalyvauti projekte „Verslo idėjų labirintas“. Dalyviai mokėsi socialinių tinklų valdymo, finansų, lyderystės ir kitų dalykų, kurie prisideda prie sėkmingo verslo vystymo ar kūrimo. Šiais metais projektas „Versli Kretinga“ startuoja spalio 23 dieną. Kokios rūšies įmonė padės geriausiai siekti užsibrėžtų tikslų, kaip pasirinkti tinkamą verslo formą kuriant mažą ar vidutinę verslo įmonę? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys finansų specialistė Rūta Ūsaitė-Duonielienė. Taip pat projekto dalyviai su marketingo srityje dirbančia Aida Breivienė mokysis efektyvaus laiko planavimo ir valdymo subtilybių, su marketingo specialiste Milda Staugaitiene – socialinio tinklo „Instagram“ galimybių verslui. Mokymus apie X, Y, Z vartotojų kartos – marketingo priemonių parinkimą šiandienos ir rytojaus rinkodarai ves specialistas Dainius Kundrotas. Žurnalistė komunikacijos specialistė Laura Sėlenienė kalbės tema „Kaip paskleisti žinią apie savo verslą“, ekonomikos mokslų daktaras rinkodaros praktikas Donatas Jonikas papasakos apie pardavimus startuoliams. „Per profesionalius mokymus siekiama įkvėpti kretingiškius išsigryninti turimas idėjas ir pradėti nuosavą verslą, mažus verslus turintiems sustiprinti savo prekinį ženklą ir plėsti veiklą panaudojus išmaniąsias technologijas, paskatinti ieškoti netradicinių idėjų ir specifinių verslo nišų, bendradarbiauti tarpusavyje ir susirasti naudingų verslo kontaktų, verslo partnerių“, – tikino vyresnioji bibliotekininkė projektinei veiklai Inga Tirevičiutė. Projektą užbaigs verslo kontaktų mugė. Per ją projekto dalyviai turės galimybę pristatyti savo verslus viešai, pasidalinti kontaktais ir galbūt rasti verslo partnerių. „Pradedančiajam verslininkui yra svarbu žinoti, kokią paramą gali suteikti savivaldybė. Verslas, pasinaudojęs vietinės savivaldybės programomis gali gauti kompensacijas, įrangai įsigyti, paskolos palūkanoms padengti, nekilnojamo turto nuomai, rinkodaros priemonėms ir panašiai. Gaila, kad daugelis, to nežinodami, šiomis galimybėmis nepasinaudoja“, – sakė I. Tirevičiutė. Siekiant sužinoti, kokia gali būti Kretingos rajono savivaldybės parama verslui, planuojamas susitikimas su Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus atstovu. Apie artimiausiu metu vyksiančius mokymus informaciją galima rasti bibliotekos internetiniame puslapyje www.kretvb.lt arba socialiniame tinkle „Facebook“.
„P. n.“ informacijaRengia žygį miško broliams atminti
Salantiškis kraštietis Aurimas Rapalis ir šiemet lapkričio 2-ąją, per Vėlines, rengia pėsčiųjų žygį iš Salantų į Lietuvos partizano karininko Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės steigėjo, štabo viršininko ir vado Kazimiero Kontrimo-Montės žūties vietą Grūšlaukės miško pašonėje, buvusiame Smeltės kaime. „Mūsų giminaičių ir artimųjų kapai Visų šventųjų ar Vėlinių dieną skendės gėlėse ir žvakių šviesoje, o mes, eidami maršrutu, kuris pažymi partizanų žūties vietas, pagerbsime tuos žmones, prie kurių žūties vietų tikrai niekas daugiau neateis, ir ne tik dėl to, kad nežinomos jų palaidojimo vietos – paprasčiausiai nebėra kam, nebent vienas kitas dar likęs giminaitis“, – žygio, pirmąsyk surengto prieš 8-erius metus, motyvaciją įvardino A. Rapalis. Savo bendraminčių jis lauks lapkričio 2 d. ryto Salantų miesto centre. Žygeiviai simboliškai praeis Salantuose pro stribų kiemą ir balkoną, iš kurio saugumo viršininkai stebėdavo, ar kas nepravirks prie nužudytų ir aikštėje sumestų miško brolių. Tada pasuks Žvainių durpyno link – spėjama, kad čia nužudytieji buvo vežami užkasti. „Ši maršruto dalis turi gilią prasmę – tuo durpynu naudojosi ir sovietai, ir naciai – abu režimai, be abejo, turėję savų talkininkų“, – kalbėjo žygio sumanytojas, atkreipęs dėmesį, kad kiekvienoje maršruto dalyje žygeiviai sustoja, pasišneka, padainuoja, uždega žvakių žuvusiems partizanams atminti. Pasukę Pesčių link žygio dalyviai aplankys senąsias kapines, kuriose artimieji palaidojo partizanus – šiuo metu yra įamžinti 6 kovotojai už Lietuvos laisvę, bet gali jų būti ir daugiau. Barzdžiuose-Medsėdžiuose žygeivių laukia pažintis su Kardo rinktinės štabo narių ir Skuodo Skirmanto kuopos partizanų įamžinimo vieta – pagarbą žygio dalyviai atiduos Adomui Žiemeliui, Giruliui Jonui, Jonui Viburiui-Bangai, Valerijai Jackienei, kilusiai nuo Įpilties. „Kartu su jais nepaminėtas Pranas Gricius, Kretingos kuopos vadas, kuris buvo suimtas, po to ištremtas. Kartais tokius įvykių dalyvius istorija ir nustumia į šoną, nes žmonės ant jų pyko, dėl kažko įtarė. Mano požiūriu, juos irgi reikia prisiminti ir pagerbti“, – A. Rapalis tvirtino, kad kasmet jo rengiamo žygio maršrutas pasipildo vis naujomis žiniomis apie praeities įvykius.
Kretinga džiaugėsi sužinojusi, kad televizijos duetų muzikinio konkurso „Du balsai – viena širdis“ finalo nugalėtojais tapo Gedeminas ir Inga Jepšai iš Lendimų kaimo. Tėtis ir dukra tuomet buvo apdovanoti ne tik šiltu žiūrovų dėmesiu, bet ir įspūdingu organizatorių prizu – kelione į žvaigždžių kalve vadinamą Holivudą. „Į Holivudą iškeliaujame tam, kad vėl sugrįžtume“, – pergale ir laimėtu prizu tuomet džiaugėsi gerbėjų širdis užkariavęs žemaitis Gedeminas. Tačiau likimas suklostė taip, kad dėl tam tikrų aplinkybių į šią kelionę leistis jis negalėjo. „Tad spalio pradžioje kuprines susikrovėme mudu su broliu Rolandu“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo Inga. Brolio ir sesers kelionė truko 14 dienų, per kurias nuvažiuoti 3 tūkstančiai kilometrų automobiliu, nueita 270 tūkstančių žingsnių pėsčiomis, aplankytos trys valstijos, tiek pat miestų, 6 mažesni miesteliai, pabuvota dykumose ir kalnuose bei nacionaliniuose parkuose. Didžiausią įspūdį paliko Kalifornijos gamta, kai, anot pašnekovės, per vieną dieną galima patirti ekstremalius pokyčius ir iš plius 5 laipsnių temperatūros kalnų miškuose persikelti į plius 35 laipsnių dykumos karštį. Nepakartojama Ramiojo vandenyno pakrantė ir palei ją besitęsiantis kelias, kuriuo jie vyko iš Los Andželo į San Franciską. Ir, žinoma, ir Universal Studija Holivude, kurioje turėjo galimybę apžiūrėti filmuose matytas vietas, dekoracijas, pamatyti specialiųjų efektų šou ir pasijausti lyg filmavimo aikštelėje. „Praėjusį savaitgalį aplankėme tėvus, pasidalijome įspūdžiais, parodėme nuotraukas, trumpus filmukus, padovanojome suvenyrų, pavaišinome saldumynais. Buvo dar vienas gražus šeimos vakaras“, – sakė I. Jepšaitė.
„P. n.“ informacija
Gėliu kavuos kaštavuojė ėr Prezidėntė
Kretinguos muziejos sava lonkytuojams rėng ivarės edukacėnės pruogramas. Ateinontius 2020-ūsius Seims yr paskelbės gydytuojės žuolininkės Eugenijės Šimkūnaitės metas. Ta pruoga nuorintims sveikatintėis muziejus sogalvuojė edukacėnė pruograma „Žaliuosės parka vaistinelės“. Oužuola gerb „Vo kuoki gyvybės eliksyra so šarongės dyvas mes šėndėin galietumiem pasisėmt ėš pulsoujonti gamtuos jiegū šaltėni, katrū išgrynėna, apšvėitė ėr mums palėka neužmėrštama vyriausiuoji tautuos žiniuonė E. Šimkūnaitė? Mūsa džiaugsmou, tas šaltėnis dar tebier gyvs ėr pulsou šalia – žėidū, žėiviū, lapu, stėibū ėr šaknū gausa Kretinguos dvara rūmus supontiam parkė“, – džiaugies muziejaus Informacėjės ėr edukacėjės skyriaus kultūrėnės veikluos vadybininkė Roma Luotienė. Ana prėsėmėnė perskaitytos žuolininkės žuodius, ka a gera, a bluoga bova praeitis, anuos pakeistė negalem. Dabartis esous nepastuovus ir trumps laiks tarp vakar ėr rytuo. Diel tuo ėr bonduom atspietė ateiti. Vo spieliuodami mūsa pruotieve daugiause atsižvelgdava i augalus, ypač ryškesnius – medžius. Apie oužuola daug kas žėna, kap sakė R. Luotienė, yr girdiejė apie anuo išdėdoma, tvėrtoma, ka yr sunke kertams, ka tink gynybiniams statiniams. Bet gal ne vėsi žėna, ka oužuolynė uors būn lėngvesnis, sveikesnis, švaresnis, ka tėn, kor daug oužuola lapu prikrėtė, – mažiau bakteriju. „Oužuola mes dėdėle gerbam, ne be rekala vėsū lonkytuoju prašuom, ka, iedami i dvara parka oužuolyna, išsijungtu sava muobiliūsius telefuonus“, – sakė vadybininkė.
|
|
