|
|
|
(1397) 2019-10-11Naujas šaligatvis tampa galvos skausmu
Rūdaičių kaime dienomis triukšmauja technika, pluša Parko gatvėje šaligatvį klojantys darbininkai. Kad gyvenvietės vaizdas sparčiai keičiasi, regis, vietiniai tik džiaugtis turėtų, tačiau kai kuriems tas šaligatvis tapo galvos skausmu. Susiaurino važiuojamąją dalį „Turėjom ir taip siaurą 5 metrų pločio kelią, tą patį dabar sunaikino, o galėjo tik naują asfalto dangą papilti, ir būtų gerai“, – teigė šioje gatvėje gyvenantis vienas stambiausių rajono ūkininkų Stasys Sandaras. Jo nuomone, kai europiniai pinigai kaip iš dangaus byra, niekam nerūpi, ar tais šaligatviais kas nors vaikščios ar ne – dienų dienom niekas pro čia pėsčiomis nepraeina, tik automobiliais pravažiuoja arba koks žmogus retsykiais dar dviračiu pramina. „Atvažiavo į svečius pažįstamų šeima iš Palangos, sako, ką jūs čia tame kaime darot? Kelio važiuojamoji dalis taip susiaurinta, kad priešpriešiais važiuojančios lengvosios mašinos nebeprasilenkia, eismas tampa vienpusis. O kaip pro čia reikės pravažiuoti kombainu, kaip – kita didesne technika? Ratų ant šaligatvio neužkelsi – bemat kas nors iškvies policiją ir nubaus“, – dėl pablogintos situacijos piktinosi ūkininkas. Jo nuomone, šaligatvis galėjo būti labiau patrauktas žaliosios zonos link, kur yra valstybinė žemė. O dabar plytelės klojamos nurėžus juostą seno asfalto ir taip susiaurinus važiuojamąją dalį. „Atėmė paskutinė galimybę žmonėms normaliai dirbti kaime, vystyti verslus“, – apmaudo neslėpė S. Sandaras. Jam pritarė toje pačioje gatvėje gyvenanti Kazytė Grikštienė. „Ne tik mūsų kartai, bet ir vaikams galbūt gyvenimus sugadino – tas kelias ir taip buvo siauras, o dabar ypač sunku bus mašinoms prasilenkti žiemą, kai atsiras daug sniego“, – neabejojo ji. Kelią reikėję naujai išasfaltuoti, o vietoj klojamo šaligatvio, kurio bortai, ypač seniems žmonėms, bus aiškiai per aukšti, padaryti siaurą plytelėmis grįstą takelį. Iš Ežero gatvės pusės šaligatvis jau yra paklotas, tad arčiau tos vietos gyvenantis Evaristas Šlušnys, kaip pravažiuoti, savo „Belorus“ traktoriumi jau išbandęs. „Toks iš manęs tas ūkininkas, bet kai ko vis tiek pats užsiauginu. Anądien traktoriaus priekaboje iš laukų parsivežiau burokus, įsisukti į kiemą tikrai buvo nelengva – kliudžiau kiemo vartų stulpą, gerai, kad metalinis, nesubyrėjo“, – pasakojo E. Šlušnys.
Kretingoje – tautinio sceninio šokio jubiliejai
Rytoj, spalio 12 dieną, Kretingos rajono kultūros centro scenoje suksis Tautinių šokių kolektyvų sambūrio „Gintarinė klumpė“ poros, o spalio 19 dieną centre varžysis Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso-festivalio „Aguonėlė“ šokėjai, savo pasirodymais įprasminsiantys lietuviško tautinio sceninio šokio ištakas ir Kretingoje sušokto pirmojo šokio 115 m. sukaktį. Tradicijai – 20 metų Tautinių šokių kolektyvų sambūris „Gintarinė klumpė“ šiemet irgi švenčia jubiliejų – tautinio šokio entuziastai mėgėjai Kretingoje rinksis 20-ą kartą. Šio sambūrio iniciatorius dviejų kolektyvų „Toncius“ ir „Rangė“ vadovas Andrius Razmus, tautinio šokio žanru suvienijęs vyresnio amžiaus žmones ir pagyvenusius šokėjus, „Gintarinės klumpės“ iniciatorius, teigė, kad šio renginio idėja užgimė iškart susikūrus kolektyvui „Toncius“. „Mums reikėjo bendraminčių, draugų, koncertinės veiklos – tik tai skatina tobulėti, dalintis patirtimi, be to, visiems kolektyvams yra būtinas bendravimas, pasikeitimas idėjomis“, – tvirtino A. Razmus. Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus pasidalino įžvalga, kad visi – chorinio dainavimo, liaudiškų kapelų, tautinio šokio – žanrų atstovai dalyvauja dainų šventėse, tad tobulėti privaloma: „Vadinasi, kolektyvams reikia tarpinių švenčių, kad jie galėtų išplėsti savo repertuarą, kad jų pasirinktas žanras galėtų klestėti.“
KŪRYBOS KRAITĖ
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytos Volfgango Amadėjaus Mocarto operos „Don Žuanas“, rodomos šįvakar Žvejų rūmuose, pagrindinės Don Žuano partijos atlikėjas – kraštietis Mindaugas Rojus. Žavingąja Dona Ana scenoje šįvakar taps Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro primadona Rita Petrauskaitė, Dona Elvyra – žinoma solistė Gabrielė Kuzmickaitė, o Komandoru – Vilius Trakys. Diriguoti „Don Žuano“ spektaklių Klaipėdon sugrįžta pastatymo muzikos vadovas, žymus austrų dirigentas Josefas Valnigas (Wallnig) „Mozarteum“ universiteto profesorius, 2006 m. Zalcburge įkūręs Mocarto operų institutą. Pasak muzikologės Daivos Kšanienės, šios operos sėkmė – ne atsitiktinumas: ją lėmė puikios atlikėjų komandos susiklausymas ir įveikta gan aukštai pakelta meninio profesionalumo kartelė. Svarbiausias operos pasisekimo garantas – įspūdingas dirigento J. Valnigo darbas. „Don Žuano“ pastatymą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre režisavo Jonas Vaitkus, scenografiją jam sukūrė Gintaras Makarevičius, o ryškiais stilizuotais kostiumais pasirūpino dailininkė Sandra Straukaitė.
„Smilčių“ informacija
Filmu įamžins meilės simbolį – Anikę iš Taravos
Teatro aikštėje stovinti Anikės iš Taravos skulptūra yra tapusi Klaipėdos miesto legenda, savitu meilės himnu, kurį jau 400 metų gieda abi – lietuvių ir vokiečių – tautos. Kodėl atsirado ši skulptūra, koks jos likimas ir kuo ji svarbi Klaipėdai? Į šiuos klausimus sumanė atsakyti Europos filmų festivalių „Go Debut“ organizatorius kultūrologas Kęstutis Meškys, išvien su vilniete režisiere Inesa Kurklietyte kuriantis kino juostą „Anikė. Meilės istorija“. Nugriovė prieškariu pastatytą K. Meškys, parengęs scenarijų ir pasirūpinęs, kad projektas gautų Klaipėdos miesto savivaldybės finansinę paramą, „Pajūrio naujienoms“ priminė Anikės skulptūros istoriją. Ji buvo pastatyta Teatro aikštėje 1912 m., tačiau Hitlerio laikais nugriauta: „Sklando legenda, kad ji buvo vienintelė, atsukusi nugarą Hitleriui, sakančiam kalbą iš teatro balkono. Neva dėl to įsakyta ją nugriauti. Tačiau labiau tikėtina, jog dėl to, kad vietoj Anikės ketinta pastatyti paminklą pačiam fiureriui. Abiejų tautų – lietuvių ir mėmelenderių, taip vadinamų Mėmelyje gyvenusių vokiečių palikuonių, rūpesčiu Taravos Anikė buvo atstatyta prieš 30 metų ir vėl tapo Klaipėdos miesto simboliu“, – pasakojo filmo sumanytojas. Jis sakė, jog, gyvendamas netoliese, per kone tris nepriklausomybės dešimtmečius su kamera fiksavo viską, kas vyksta aplink skulptūrą – įsimylėjėlių poras, jaunavedžių priesaikas, fotosesijas, šventes, ekskursijas. Susikaupė daug medžiagos, kurią ir pasiūlęs režisierei I. Kurklietytei, ir prieš metus, subūrę komandą Lietuvoje bei Vokietijoje, jie pradėjo kurti kino juostą, kurios tikslas – per miesto simbolį Taravos Anikę papasakoti apie pagrindinę Klaipėdos miesto Teatro aikštę, jos prieštaringą istoriją ir reikšmę miestiečių gyvenimui.
Jubiliejinis festivalis „Kita erdvė“ pasiekė aukštumas
Prieš 20 metų Kretingoje užgimusi teatrų festivalio „Kita erdvė. Vakarų krantas 30“ tradicija pasiekė aukštumas – šį lapkritį ji startuos vien su profesionaliais kolektyvais. Kretingos rajono kultūros centro scenoje bus parodyti spektakliai: Lietuvos nacionalinio dramos teatro – Jo Striomgreno (Stromgren) „Durys“, Oskaro Koršunovo teatro – „Terapijos“ ir Vilniaus miesto Urbanistinio šokio teatro „Low Air“ – „Kelionė namo“. Brandina publikos skonį „Visąlaik norėjosi į Kretingą atvežti spektaklius tokių teatrų, kurie šiaip jau patys čia nevažiuotų. Mano siekis – kad kretingiškiai pamatytų kokybišką teatrą. Juolab kad publikos skonis bręsta, žiūrovams nebeužtenka vien pigių komercinių pasirodymų su televizijos „žvaigždutėmis“. Tam, kad dalyvautų profesionalūs kolektyvai, reikėjo įdėti nemažai pastangų, – laiką ir galimybes su jais pradėjau derinti dar pernai, tebevykstant „Kitai erdvei“, ir nežinodamas, ar tam gausiu lėšų“, – atviravo festivalio organizatorius Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas. Pirmasis festivalis įvyko 2000-aisiais, tačiau, režisieriaus žodžiais, dar nebuvo galutinai išsikristalizavusi jo idėja. Jau tuomet kartu su šviesaus atminimo vyriausiuoju Kretingos rajono kultūros centro mėgėjų teatro režisieriumi Egidijumi Radžiumi sumanę, kad festivalio spektakliai būtų rodomi kitokioje erdvėje, todėl ir pavadinę jį „Kita erdvė“, o „Vakarų krantas“ – tai vieta, kuri būtų įdomi ir žiūrovams, ir atvykstantiems aktoriams. Pavadinime 3 laipsniai reiškė tris teatrų pakopas – tuomet festivalis turėjo vienyti mėgėjų, profesionalų ir jaunimo teatrus. Tačiau pastaraisiais metais šiame projekte, teigė režisierius, beveik nebeliko mėgėjiško teatro, nes Kretingoje gyvuoja turtinga mėgėjų teatrų tradicija „Vėinė jouka“.
Gimtąją Palangą apdainavo grafika ir nuotraukomis
Miestų ir gyvenviečių želdintoju dirbantis 65-erių palangiškis Reinoldas Liaudanskas nuolat gyvena supamas gamtos, kuri ilgainiui prabudino ir jo meninius polinkius – šiandieną jis fotografuoja, piešia, kuria koliažus. Neseniai Palangos „Anapilyje“ buvo surengta jubiliejinė R. Liaudansko fotografijos, piešinių bei balandžių skulptūrėlių, kurias kolekcionuoja, paroda „Pomėgiai“. Parodoje itin išsiskyrė naujausių R. Liaudansko grafikos darbų ciklas „Medžiai“, – jame palangiškis juodu flomasteriu į popierių perkėlė senuosius Palangos Birutės parko medžius. „Neatsidžiaugiu senosiomis parko pušimis – jos tokios gražios, išlakios, menančios grafų Tiškevičių laikus, kai teikė malonumą ir pavėsį rūmų šeimininkams bei svečiams. Gerai apžiūriu man patinkantį medį, akimis užfiksuoju jį, pridedu kažkiek fantazijos ir piešiu. Man labai patinka pušys, tai – vienas gražiausių pajūrio medžių, kiekvienos laja – skirtinga. Prieš tapydamas būtinai sužinau medžio amžių, man tai yra labai svarbu“, – tvirtino parodoje nuo vieno darbo prie kito vedžiodamas autorius. Seniausios jo užfiksuotos pušies amžius siekia 140–150 metų. Ir kituose R. Liaudansko grafikos darbuose dominuoja gamta ir žmogus. 2005-aisiais sukurtame cikle „Vasara“ autorius bando perteikti žmogaus portretus skirtingų gamtos laikų fone. Jo darbų technika yra mišri – keliasluoksnė, klijuota ir deginta. Išbandė ir akvarelę ant glamžyto popieriaus, kurio kraštus taip pat „pasendino“ apdegindamas. Kitą grafikos darbų ciklą „Mėnulio sapnas“ autorius sukūrė panaudodamas blizgius akcentus, kurie, jo manymu, pagyvina paveikslus. „Tai – ne mano išgalvota technika, o jau kitų kūrėjų išbandyta. Didelis patarėjas ir mokytojas man buvo palangiškis menininkas ir poetas Vytautas Kusas“, – atviravo dailininkas mėgėjas. „Vasaros sodai“ – ne mažiau įspūdingi paveikslai taip pat romantišku pavadinimu. Žemaitiškas žodis šiapus ir kitapus Atlanto
Tarp Imbarės kaimo ir Bostono JAV, Masačiusetso valstijoje, gyvenanti 77-erių Aldona Anužienė yra tikra žemaitiško žodžio puoselėtoja – ji domisi tarmės gramatika ir žemaitiškai kuria eiles. Pieš kelias dienas vėl „pakėlusi sparnus“ į užjūrį, moteris džiaugėsi turininga praėjusia vasara – ji dalyvavo poezijos šventėse, skaitymuose bei kituose renginiuose, kuriuose skaitė naujausias savo eiles. A. Anužienė itin džiaugėsi, kad jos eilėraštis „Pėlalė“ pateko į Skuodo rajono literatų klubo „Nojus“ išleistą antologiją „Žemaitiu žuodis, skėrts Žemaitėjės 800-metiniems ėr Skouda mūšė 760-uosiuoms metiniems“. Literatė sakė, jog įprastai kūrybinis proveržis užplūsta rudenį, kai su minčių bagažu išvyksta iš Lietuvos, vaikštinėjant Atlanto pakrantėmis, kur netoliese prieš kelis dešimtmečius įsikūrusi jos duktė Vida, gyvena anūkė Nika. „Lietuvoje pas kitą dukterį Ainą būnu 5 mėnesius, ir vėl kraujas šaukia pas Vidą. Su ja daug keliaujame: esame aplankę Europą, Maroką, Jamaiką, Las Vegasą. Bet sugrįžtu į Lietuvą – savo šiltą, švelnų, jaukų užutekį, čia viskas kitaip – ir jūra minkštesnė, ir žemė lengvesnė“, – atviravo A. Anužienė. Ir šiapus, ir anapus Atlanto su namiškiais jie šnekasi tik žemaitiškai, ir taip malšina tėviškės ilgesį. „Ten turiu daugiau laisvo laiko sau, daug skaitau – duktė parūpina lietuvių rašytojų knygų. Nuolat vartau Bernardo Brazdžionio, Sigito Gedos, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Rudoko eilėraščių rinkinius ir iš jų mokausi poezijos meno, internete skaitau „Literatūrą ir meną“. Iš Lietuvos išsivežu minčių kraitį, o grįžtu jas pavertusi eilėmis, ir tai įgyvendinti visko nespėju“, – kalbėjo imbariškė. Ji sakė, jog savų eilėraščių jau yra pakankamai sukaupusi knygai, kurią ketina išleisti kitąmet. Dabar šlifuoja žemaitiškai parašytas savo eiles .Eilėraščius A. Anužienė pirmiau sueiliuoja literatūrine kalba, o po to žodžius dėliojanti taip, kad jie kuo sklandžiau skambėtų žemaitiškai. „Man nepatinka rašyti bet kaip, vien iš klausos rimuoti žodžius, sudedant kirtis. Todėl gilinuosi į šiaurės vakarų žemaičių tarmės gramatiką: anksčiau eiliuodami nedrįsdavome išryškinti dvigarsių on, ou, o dabar kaip tik pabrėžiame jų skambesį – tai ir yra tikrasis tarmės grožis“, – tvirtino kūrėja.
Iš policicjos suvestių
PALANGOJE Spalio 8 d. į policijos pareigūnus kreipėsi 1943 m. gimusi moteris, pranešdama, kad tą pačią dieną apie 10.30 val. į laidinį namų telefoną paskambino Palangos butų ūkio darbuotoju prisistatęs vyras ir paaiškino, kad iškilo problemų dėl atsiskaitymo ir pasiūlė neva sujungti pareiškėją su policijos pareigūnu. Tariamas pareigūnas paaiškino, kad neva sulaikyti asmenys, kurie į bankomatus dėjo padirbtus pinigus, o pareiškėja neva juos yra pasiėmusi. Vėliau pas nukentėjusiąją atėjusiam vyrui ji atidavė 1 tūkst. 600 eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. DRUSKININKŲ g. Policijos komisariatui spalio 7 d. pranešta, kad spalio 2 d. Druskininkų g. iš rūsio pavogtas dviratis „Probice MTX 400“. Jo vertė – 1 tūkst. eurų. BIRUTĖS al. Spalio 8 d. į policijos komisariatą kreipėsi įmonės atstovė, nurodydama, kad gegužės 27 d. toje gatvėje esančiame viešbutyje asmuo atsiskaitė padirbta kredite kortele ir taip padarė 613,5 Eur žalą.
Parengė Edita KALNIENĖ
Aptarė futbolo situaciją mūsų rajone
Šią savaitę įvyko rajono futbolo bendruomenės ir Savivaldybės atstovų pasitarimas dėl futbolo situacijos mūsų rajone. Pasitarimo esmė – futbolo infrastruktūros gerinimas ir permainos, susijusios su Lietuvos futbolo federacijos reikalavimais LFF I lygoje žaidžiančiai komandai – o tokia ir yra Kretingos „Minija“ – turėti klubinę struktūrą, kuri apimtų ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų, paauglių, jaunimo komandas. Nesukūrus klubinės sistemos rajono komandai gresia netekti licencijos. Pasitarime dalyvavo rajono meras Antanas Kalnius, jo pavaduotojas Dangiras Samalius, rajono tarybos nariai Vilius Adomaitis, Dovydas Bajoras, Rimantas Macius, Kretingos rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, šio skyriaus specialistas Erikas Žiubrys, Kretingos „Minijos“ futbolo klubo vadovas Vidas Burba ir komandos vyriausiasis treneris Valdas Trakys, Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas, karteniškis futbolo mokytojas Marius Meškauskas, Kretingos sporto mokyklos treneriai, tačiau šis gausus būrys diskusijos dalyvių nepriėmė vieningo sprendimo, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad futbolo situacija Kretingoje pasikeistų iš esmės ir kad būtų pereita prie klubinės struktūros. To priežastis – kad nesama aiškios vizijos, kokia ta struktūra turėtų būti ir kas turėtų parengti perėjimo nuo dabartinės sistemos į klubinę struktūrą schemą. Kretingos „Minija“, akcentavo V. Burba, išgyvena problemą, kad kasmet mažėja žaidėjų ir klubas nepasipildo naujais nariais, o LFF būtent ir rekomenduoja klubinę futbolo struktūrą, kuri apima žaidėjus nuo mažiausiųjų iki veteranų bei mergaičių-moterų komandos. Pasitarimo metu paaiškėjo, kad Kretingos sporto mokyklos futbolo treneriai nėra prieš futbolo klubinę sistemą, tačiau reikalavo aiškios jos vizijos. Rajono tarybos narys D. Bajoras atkreipė dėmesį, kad mūsų rajone nėra žmogaus, atsakingo už sporto politikos formavimą, Savivaldybėje – išmanančio viešosios įstaigos sistemą, LFF reikalavimus, licencijavimo tvarką, ir teigė, kad būtinos struktūrinės reformos, kurios neišvengiamai nuves iki viešosios įstaigos steigimo, kaip yra padaryta kaimyninėse savivaldybėse. Kadangi šis įvykęs pasitarimas yra ne pirmasis – panašus įvyko kovo mėnesį, mero A. Kalniaus pastebėjimu, problemai spręsti reiktų sukviesti mažesnę darbo grupę, kuri nuspręstų, kokių veiksmų reikia imtis, kad galutinis sprendimas būtų pristatytas visuomenei bei sprendimo projektas parengtas rajono Savivaldybės tarybai tvirtinti.
Pranciškonų gimnazijos mokinys krepšininkas Justas Žiubrys šiomis dienomis išvyko į pirmąją „Talentų kartos“ stovyklą Anykščiuose, kur kartu su Lietuvos jaunučių krepšinio rinktine U-15 tobulins savo įgūdžius krepšinio aikštėje. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Lietuvos krepšinio federacija rengia projektą „Talentų karta“ talentingiausiems jauniesiems Lietuvos krepšininkams ir juo siekia ugdyti geriausius Lietuvos jaunučius krepšininkus – merginas ir vaikinus, suteikiant geriausias sąlygas jiems tobulėti. „Talentų kartos“ projektą sudaro 5 stovyklos, organizuojamos vis kitame Lietuvos mieste, o sezonas užbaigiamas kasmetiniu tarptautiniu Ramūno Šiškausko krepšinio turnyru. Be Anykščių, stovyklos 2019–2020 m. sezoną bus surengtos Šilutėje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Kaune. p> „Talentų kartos“ stovykloje dalyvausiantis Palangos sporto centrui atstovaujantis Justas Žiubrys krepšinį pradėjo žaisti ankstyvame amžiuje, ir tam įtakos turėjo jo tėvas Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytojas Rolandas Žiubrys. Man tiesiog nebuvo kito pasirinkimo – tėtis sporto salėje praleidžia po pusę paros, kartu su juo – ir aš. Tad nori nenori rankose turi laikyti oranžinį kamuolį. Ir taip – nuo 2-jų metų“, – kalbėjo J. Žiubrys, kurio brolis taip pat žaidė krepšinį, prisipažindamas, kad dievina „Žalgirio“ krepšinio komandą ir nepraleidžia jų rungtynių. Be tėčio, kuris sūnų nuvedė ir į Kretingos sporto mokyklą, J. Žiubrys treniravosi pas Joną Beniušį, Vytautą Šližių, daug patarimų vaikinas gavo iš Plungėje krepšinio treneriu dirbančio Genadijaus Glikmano, taip pat iš Regimanto Juškos, krepšinio keliu vaikus vedančio Palangoje. „Man pasisekė, kad aš turėjau galimybę mokytis iš daug ko“, – pasidžiaugė jaunasis krepšininkas. Mažąjį krepšinį jis žaidė už Kretingą, Klaipėdą, taip pat – Plungėje, Palangoje. „Dabar vėl esu „paskolintas“ Klaipėdai. Norėdamas tobulėti, krepšininkas turi žaisti aukštesnėje lygoje“, – neabejojo J. Žiubrys. Važinėti į treniruotes, varžybas, o dabar – dar į stovyklas, atima daug laiko. Ar nenukenčia mokslai? „Jei nespėčiau, tai tikrai kažką keisčiau. Dažnai, kai iš varžybų grįžtu vėlai, prisėsti prie mokslų tenka ir naktimis – ne visi mokytojai nuolaidūs sportininkams, bet yra ir tokių, kurie mane supranta ir leidžia atsiskaityti kitą dieną“, – gerą žodį pedagogams skyrė J. Žiubrys, kuris, nors ūgiu ir neišsiskiria tarp savo bendraamžių, savo vietą rinktinėje vis dėlto yra išsikovojęs. Tai, anot krepšininko, pasiekta per didelį norą žaisti krepšinį, sąžiningą darbą, gerą treniruočių lankomumą, kas ir sudaro visumą, nulemiančią sėkmę. --- „Talentų karta” – ilgalaikis projektas, kasmet organizuojant naują jaunučių krepšininkų atranką. Visi projekto dalyviai gauna treniruočių aprangas, atliekami išsamūs jų fiziniai bei medicininiai tyrimai. Pagal juos specialistai sudaro individualias rekomendacijas, ką reikia tobulinti, kaip maitintis ir kokio režimo laikytis. Specialistai prižiūri vaikus ištisus metus. Atrankos kriterijai: žaidimas aukštesniame divizione, gabumai, loginio mąstymo savybės, fiziniai duomenys ir savybės, perspektyva, charakteris ir kt. Projekto ambasadorius – Ramūnas Šiškauskas.
„P. n.“ informacija
Sėkmingai atstovavo pajūriui
Kaune įvyko tarptautinės sportinių šokių varžybos „Rudens taurė“ – laikinojoje sostinėje tai buvo 25-as kartas, kai pirmąjį spalio savaitgalį ant parketo sukosi poros iš Lietuvos, Austrijos, Norvegijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Gruzijos ir Kipro. Šiame konkurse pajūriui ir Palangos sportinių šokių klubui „Svivelis“ sėkmingai atstovavo palangiškis Renaldas Daugėla ir kretingiškė Margarita Rimaitė – Tomo Žilio treniruojama pora jaunimo nuo 16 iki 18 metų amžiaus grupėje pateko į finalą ir iškovojo V vietą. Iš viso šioje grupėje varžėsi 29 poros.
„P. n.“ informacija
Šokėjų pasiekimai
Pranciškonų gimnazijos sportinių šokių studijos „Ritmas“ šokėjai, vadovaujamai Alfonso Mačėno, Sigitos Mačėnaitės ir Eglės Mačėnaitės, sėkmingai startavo Kaune įvykusiame tarptautiniame šokių konkurse „Rudens taurė“. Jaunių-I amžiaus grupėje E6 šokių klasėje tarp 16 porų II v. užėmė Matas Jurgutis ir Kamilė Gedvilaitė. Jaunių-II E6 šokių klasėje Mykolas Gimbutas ir Greta Jurkutė tarp 13 porų tapo nugalėtojais – iškovojo I v. „Šis galingas konkursas yra mūsų sezono pradžia, ir mums, treneriams bei šokėjams, jis yra svarbus, kad įsivertintume savo jėgas ir pasitikrintume, ar teisinga linkme dirbama“, – A. Mačėnas.
„P. n.“ informacija
Kretingos miesto stadione futbolo treniruočių aikštės šiemet statyti nebaigs, nors beliko įrengti aikštės dirbtinės dangos viršutinį sluoksnį, ir Savivaldybės taryba paskutiniame rugsėjo posėdyje tam iš Savivaldybės biudžeto skyrė papildomus 186 tūkst. eurų. Darbus iki pavasario stabdo Lietuvos futbolo federacija. Tarybos posėdyje politikai spaudė Savivaldybės administraciją iš Futbolo federacijos gauti patvirtinimą, kad federacija ištesės žodinį pažadą futbolo aikštei Kretingoje nupirkti viršutinį dirbtinės dangos sluoksnį už maždaug 60 tūkst. eurų. Kai kurie tarybos nariai netgi siūlė iš Savivaldybės biudžeto skirti visus pinigus, reikalingus statybai užbaigti – apie 246 tūkst. eurų ir nebeklupčioti prieš Lietuvos futbolo federaciją, kuri dar ankstesnei Savivaldybės valdžiai prieš pradedant šį projektą jam buvo žadėjusi apie 200 tūkst. eurų paramą. Dėl paramos skyrimo Lietuvos futbolo federacija sutarties su Savivaldybe pasirašiusi nebuvo. Šių metų spalio 7 d. Futbolo federacija Savivaldybei pranešė, kad dėl nepalankių oro sąlygų dangos klojimą prašo atidėti 2020 metų pavasariui. Rašte teigiama, kad dangai kloti vidutinė paros temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +5 laipsniai. Dangos negalima kloti lyjant, tvyrant drėgmei. Pažeidus šias sąlygas tiekėjai dangai neduoda garantijos. Pristačius dangą ir dėl oro sąlygų negalint jos kloti, ją tektų sandėliuoti, o tam esą reikalingos specialios sąlygos. Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius pripažino, kad Lietuvos futbolo federacijos rašte nurodytos priežastys, dėl kurių atsisakoma dangą patiekti rudenį, yra aiškios. Tačiau kodėl tų reikalavimų dangai kloti nepranešė vasarą, kai dangai kloti sąlygos buvo itin palankios ir dangą žadėjo rudenį? Ar Futbolo federacija nevedžioja Savivaldybės už nosies? „Žadėjo – gausite spalį. Gal išvis šiemet nebuvo suplanavę tos dangos Kretingos aikštei pirkti“, – teigė ir svarstė meras. A. Kalnius akcentavo, kad aikštei užbaigti skirti 186 tūkst. Eur niekur nedings – persikels į kitus metus arba, jei prireiks, bus panaudoti kitiems projektams vykdyti. „Bet kuriuo atveju dėl 186 tūkst. eurų panaudojimo sprendimą priims Savivaldybės taryba“, – sakė meras.
„P. n.“ informacija
Traukinys partrenkė žmogų
Kretingos rajone, geležinkelio ruože tarp naujųjų kapinių ir Padvarių kaimo pervažos spalio 7 d. apie 15.39 val. traukinys partrenkė 1991 m. gimusį vyrą. Nukentėjusįjį medikai išgabeno į ligoninę. Jam nustatyta diagnozė – politrauma, gydomas reanimacijos skyriuje. „Mašinistas, pamatęs žmogų ant bėgių, pradėjo signalizuoti ir stabdyti“, – įvykio aplinkybes apibūdino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Ričardas Kačinas. Vyras nuo bėgių galimai bandė pasitraukti tik prieš susidūrimą su traukiniu, tačiau to padaryti nebesuspėjo. Šiais metais tai pirmoji nelaimė, kuomet ant geležinkelio bėgių buvo sužeistas žmogus. „Bėgiais yra draudžiama vaikščioti, tačiau kai kurie žmonės to nepaiso. „Lietuvos geležinkeliai“ yra įrengę informacinius stendus, skelbiančius, kad vaikščioti tose vietose negalima“, – akcentavo R. Kačinas. Dažniausiai žmonės vaikšto ten, kur šalia bėgių yra apgyvendintos teritorijos, taip norėdami trumpinti kelią. „Turime rūpintis savimi, būti atidūs“, – teigė R. Kačinas.
„P. n.“ informacija
|
|
