|
|
|
(1396) 2019-10-08Vaikai neįbrenda į žaidimo aikšteles
Nerasi miesto, o ir mažos gyvenvietės, kurioje nebūtų vaikų žaidimo aikštelių – vietų, kuriose mažieji gyventojai praleidžia laisvalaikį, susipažįsta su aplinka, susiranda naujų draugų. Tačiau kretingiškis Vidmantas, į „Pajūrio naujienų“ redakciją atsiuntęs vienos Kretingoje esančios aikštelės nuotrauką, suabejojo, ar ir saulei pašvietus, žolei pradžiūvus į tokią bus galima koją įkelti – vandens gylis – per sprindį. Tarsis dėl drenažo Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis kartu su Statybos skyriaus atstovais ta proga apvažiavęs kone visas viešosiose erdvėse esančias aikšteles, atpažino – ši, nauja, yra Pastauninko parke, netoli Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos. „Su rangovais spręsime, tarsimės, teks įrengti drenažo vamzdžius, kad lietaus vanduo galėtų nutekėti į upelį“, – sakė jis. Prie „Ąžuoliuko“ vaikų lopšelio-darželio po daugiadienio lietaus duobės nestebina – čia tebevyksta statybos darbai. Pasak pavaduotojo, žemės sluoksnis yra nukastas, rengiamas pagrindas dirbtinei guminei dangai, užimsiančiai 390 kv. m, bei žaidimų įrenginiams. Pastauninko parke esančiojo kitoje vaikų žaidimo aikštelėje, prie tiltelio, išmuštos duobės. Kai tik pradžius, sakė pavaduotojas, su miesto seniūnija sutarta, kad bus atvežta smėlio joms užpildyti, išlyginti. Vadinamojoje žvyrduobėje esančioje aikštelėje drenažo sistema veikia, tačiau nedėkinga esanti vieta. „Kai tik šalia esančio tvenkinio vanduo daugiau pakyla ir susilygina su drenažo vamzdžiu, aplinka neišvengiamai užliejama“, – teigė P. Černeckis.
Per šventą Pranciškų – krokų akcija
Kretingos pranciškonų gimnazijos bendruomenė spalio 3-ąją, minint šv. Pranciškaus iškilmę, prie mokyklos pagrindinio įėjimo užsodino didžiulę krokų klombą – iš viso 970 svogūnėlių. Akcijos dalyviai tikisi, jog jų pasodinti krokai jau ankstyvą pavasarį nudžiugins miestiečius spalvingais žiedais. „Turėjome seną svajonę – jau pernai ketinome apsodinti mokyklos prieigas krokais, bet pavėlavome. Todėl šiemet prieš šv. Pranciškaus dieną, ieškodami kuo originalesnių būdų ją paminėti, prisiminėme savo ketinimą. Surengėme krokų akciją „Sėk aplink save grožį. Augink gėlę“, juolab kad šv. Pranciškus labai mylėjo gamtą ir grožį“, – kalbėjo Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Dovilė Žilinskaitė. Jos žodžiais, prie pagrindinio įėjimo į mokyklą pedagogai, mokiniai ir jų tėvai, broliai pranciškonai ir seserys pranciškonės pasodino baltos-violetinės-geltonos spalvų krokų svogūnėlius. Juos gimnazija nupirko iš savo lėšų. „Siekdami bendruomeniškumo – kad akcijoje dalyvautų ne tik mokiniai su mokytojais, bet ir tėvai, – pasiskirstėme laiką: vieni sodino svogūnėlius nuo pat ankstyvo ryto, kiti prisijungė popiet. Viena mama dalyvavo triskart – paklausta, kodėl, atsakė, kad gimnaziją lanko trys skirtingo amžiaus jos vaikai ir jai labai malonu prisidėti puošiant mokyklą“, – džiaugdamasi, jog netradicinėje akcijoje noriai dalyvavo gimnazijos bendruomenė, kalbėjo D. Žilinskaitė. Šv. Pranciškaus dieną taip pat buvo aukojamos šv. Mišios, kuriose, be Kretingos brolių ir seserų pranciškonų, dar dalyvavo pranciškonai kapucinai ir svečiai iš Tiberiados bendruomenės. Šiemet gimnazijos bendruomenė taip pat papuošė mokyklos prieigas iš įvairiaspalvių daugiamečių gėlių pasodinę pranciškoniškosios emblemos „Tau“ kontūrus. Kitą pavasarį gėlėmis ketina užpildyti visą klombą. Sukurdama šį simbolį iš gyvų gėlių, Pranciškonų gimnazija reagavo į Kretingos pranciškonų brolijos jubiliejų – lapkritį sukanka 30 metų, kaip broliai išėjo iš pogrindžio ir sugrįžo į vienuolyną.
„P. n.“ informacija
Būrys Marijono Daujoto progimnazijos septintokų ir aštuntokų kartu su ekonomikos mokytoja Virginija Narmontiene apsilankė Kretingos muziejaus Dvaro saldaininėje, kur, sutikti jos vadovės Astos Norvaišienės, gilinosi į saldainių gamybos paslaptis. Mokiniai susipažino ne tik su saldainių gamybos procesu, bet ir su gamintojų pastangomis siekti produkto kokybės, naudoti kokybišką žaliavą, sužinojo, koks svarbus dalykas yra gaminio pakavimas – tai pagerina gaminio išvaizdą, apsaugo jį nuo sąlyčio su aplinka transportuojant ir sandėliuojant, o etiketė informuoja apie produktų sudėtį ir kainą. Šis „saldus“ vizitas – dalis progimnazijoje įsteigtos mokomosios bendrovės „Arbatinukas“ programos, pagal kurią mokiniai šiais mokslo metais analizuos gamybą, įmonių gaminamus produktus, jų sudėtį, kokybę, kainas. Kad jiems tai pavyktų, numatytos išvykos į įvairias mūsų rajono gamybos įmones, tarkim, baldų gamybos bendrovę „Medis“, grūdų perdirbimo gamyklą, kitas bendroves, planuojamas susitikimas su žolininke ir kitais smulkiais produktų gamintojais. „Tokios išvykos mokiniams labai patinka ne tik dėl to, kad pamoka rengiama netradicinėje erdvėje – vaikai supranta, kad jie išmoksta to, kas jiems pravers ir tolimesniame gyvenime, tai yra verslumo pagrindų ir įgūdžių“, – kalbėjo mokytoja V. Narmontienė, kurios pastebėjimu, Marijono Daujoto progimnazijoje mokomųjų bendrovių patirtis yra sukaupta pakankamai nemaža – jos mokykloje veikia jau 15 metų. Anot mokytojos, mokinių bendrovė – tai unikali galimybė mokykloje įkurti ir valdyti savo verslą. Dirbdami mokinių mokomojoje bendrovėje, būdami atsakingi už sprendimus, valdydami bendrovę, jie pradeda suvokti, kas yra svarbiausia, kad verslas sektųsi. Marijono Daujoto progimnazijoje ekonomikos pradmenų pradedama mokyti ankstyvame amžiuje – nuo III klasės, vėliau ekonomikos ir verslumo įgūdžius mokiniai tobulina nuo V iki VIII kl.
„P. n.“ informacija
Virė naminę degtinę
Kretingos rajono policijos komisariatas pastaruoju metu nustatė keletą vietų, kuriose buvo gaminama naminė degtinė. Viena tokių, kur buvo platinama naminė degtinė, – Birutės gatvėje. Patikrinimo metu policijos pareigūnai pas rajono gyventoją rado 58 l naminė degtinės. „Tokia veika yra draudžiama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas. Dar vienas atvejis – Klaipėdos gatvėje, kur patikrinimo metu aptikta kur kas daugiau naminės degtinės. Policijos pareigūnai pas gyventoją rado naminės degtinės gamybos aparatą, 202 l raugo ir 190 l pagamintos degtinės. Atsiradus alkoholio draudimams, kuriasi ir „nauji verslai“. Darbėnuose vienas asmuo prekiavo alkoholiu neturėdamas licencijos, taip pat tai darė po valandų, kuomet galima prekiauti alkoholiu. Už šį administracinį nusižengimą jam gresia piniginė bauda – nuo 390 iki 1 tūkst. 100 eurų.
„P. n.“ informacija
SMS žinute išviliojo 4 tūkst. eurų
Prieš kelis mėnesius į Lietuvą atkeliavęs naujas sukčiavimo būdas neaplenkė ir Kretingos. Rajono gyventojas į savo mobilųjį įrenginį neva iš SEB banko gavo SMS žinutę su prašymu prisijungti prie e.bankininkystės ir atnaujinti duomenis. Nukentėjusysis atnaujinti duomenis bandė tris kartus, per juos iš viso jam buvo nuskaičiuota per 4 tūkst. eurų. Toks atvejis rajone kol kas yra vienintelis, tačiau policijos pareigūnai perspėja žmones, kad atidarinėti jokių nuorodų nereikia. „Bankų atstovai, kaip ir policijos, neprašo pateikti duomenų nuotoliniu būdu, tai daro sukčiai“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas, pridurdamas, kad, tobulėjant technologijoms, vis daugiau nusikaltimų persikelia į internetinę erdvę. Tokia sukčiavimo schema Lietuvoje yra pakankamai nauja, tačiau iš SEB banko klientų mūsų šalyje jau yra išviliota per 60 tūkst. eurų. Žmonės į savo mobiliuosius įrenginius gauna nuo SEB banko niekuo nesiskiriančią žinutę, paspaudus nuorodą atsidaro į originalią e.bankininkystės svetainę panašus puslapis. Suvedus prisijungimo duomenis nuo sąskaitos nurašomi pinigai. Specialistai tikina, kad, atidarius prisijungimo prie interneto banko puslapį, visada reikėtų tikrinti adreso lauką – interneto banko sistemos naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, todėl adreso pradžioje būtinai turi būti https. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna be raidės „s“ – http.
„P. n.“ informacija
Permainos policijoje – „Programa 1000“
Lietuvoje švenčiant Angelų sargų dieną, be smagių pasibuvimų, padėkų už nuveiktus darbus, šalies žiniasklaidoje pasirodė minčių ir apie kylančias problemas, dažniausiai susijusias su pareigūnų darbo užmokesčiu. Iki 2020 metų ketinama įgyvendinti „Programa 1000“ šiandien sudaro beveik 300 eurų atotrūkį. Uždirba 700 Eur „į rankas“ „Programa 1000“ numato palaipsniui kasmet didinti policijos pareigūnų darbo užmokestį, siekiant, kad minimalus „į rankas“ mokamas atlygis padidėtų iki 1 tūkst. eurų. Dar 2015 metais buvo teigiama, kad pareigūnai tokią sumą turėtų gauti jau 2019 metais, tačiau taip nėra. Šiandien Kretingos rajono policijos komisariato žemiausios grandies pareigūnas „į rankas“ gauna maždaug 700 eurų. Politikai yra įsipareigoję, kad 2020 metais net ir žemiausios grandies pareigūnai uždirbs ne mažiau negu 1 tūkst. eurų per mėnesį. Iki šios ribos, vertinant dabartinę situaciją, dar trūksta maždaug 300 eurų. „Jeigu bus duota pakankama suma iš biudžeto, tai bus įgyvendinta be jokių problemų. Tačiau mes žinome, kad šalia policijos yra daugybė įstaigų, institucijų, kurių darbuotojai taip pat laukia atlyginimų padidinimo“, – teigė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Kyla klausimas, kaip reikėtų iki numatytos datos pasiekti tokį atlyginimą, kokios priemonės būtų naudingos? A. Pužauskas pasvarstė. kad vienas variantų būtų toks – susitvarkyti visiems viduje, išsigryninti funkcijas, pasidalinti darbus, kad jie būtų įvykdyti, pavestos funkcijos – atliktos su optimaliausiu darbuotojų skaičiumi. Šiuo metu yra atliekami pareigūnų darbo rezultatų vertinimai, po kurių palaipsniui arba didinamas darbo užmokestis, arba ne. „Nemaža pareigūnų, kurie turi 20 metų darbo stažą, dalis jau yra pasiekusi 1 tūkst. eurų „į rankas“ arba yra labai netoli tokio atlyginimo“, – teigė A. Pužauskas, konstatavęs, kad atlyginimo kėlimo klausimas po truputėlį juda į priekį.
Dar vienas krepšinio turnyras „Rudens taurė 2019“ įvyko Kretingos sporto mokykloje – jame varžėsi vaikai, gimę 2006 m. Be turnyro šeimininkų, rungtyniavo „Jonavos KKSC“, „Jurbarko KKSC“, „Šilutės SM“ ir Kauno „Tornado KM“ komandos. Kretingiškiai užėmė III v., ir jų padėtį turnyrinėje lentelėje lėmė tokie susitikimų rezultatai: „Kretingos SM“ – „Šilutės SM“ – 46:44 (daugiausiai taškų pelnė: Nojus Rožmanovas – 19, Tautvydas Rudys – 11); „Kretingos SM“ – „Tornado KM“ – 44:38 (Eisvydas Petkus – 15 tšk., Nojus Rožmanovas – 9 tšk.); „Kretingos SM“ – „Jurbarko KKSC“ – 44:53 (Tautvydas Rudys ir Nojus Rožmanovas – po 9 tšk., Kantautas Kazbaraitis – 7 tšk.); „Kretingos SM“ – „Jonavos KKSC“ – 38: 43 (Eisvydas Petkus – 23 tšk., Tautvydas Rudys – 5 tšk.). Naudingiausiu mūsų komandos žaidėju pripažintas Eisvydas Petkus. Komandos po savo sužaistų rungtynių turnyrinėje lentelėje išsirikiavo tokia tvarka: I v. – „Jonavos KKSC“; II v. – „Jurbarko KKSC“; III v. – „Kretingos SM“; IV v. – „Šilutės SM“; V v. – Kauno „Tornado KM“. Turnyro iniciatoriaus Kretingos SM krepšinio trenerio Arimanto Mikaločiaus komentaras: „Šiame turnyre Kretingos komandoje iš 15 žaidėjų net 11 buvo metais jaunesni, vadinasi, iškovoti bronzos medaliai – labai geras rezultatas. Dvejas rungtynes laimėjome po pratęsimų, kitose dvejose, manau, pritrūkome jėgų ir tikslumo žaidžiant rungtynių pabaigą. Per šį turnyrą pamatėme, kur mums reikia dar labai daug dirbti ir pasirengėme artėjančioms Moksleivių krepšinio lygos kovoms, kurios prasidės po poros savaičių.“
„P. n.“ informacija
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse rungtyniaujanti Kretingos „Minija“ praėjusį savaitgalį sėkmingai sužaidė 26-o turo susitikimą išvykoje ir pasiekė vieną svarbiausių sezono pergalių – 4:1 įveikė Kupiškio „Kupiškį“ ir taip atsirevanšavo už namuose patirtą pralaimėjimą 3:4. Anot komandos atstovo ryšiams su visuomene Martyno Vilucko, rungtynės prasidėjo be didesnės žvalgybos ir abi komandos stengėsi ilgiau žaisti su kamuoliu. 5-ą min. „Minijos“ legionierius Antonas Solovjovas atliko puikų reidą kairiuoju kraštu, bet jo smūgį „Kupiškio“ vartininkas sėkmingai atrėmė. Kretingos „Minija“ šiame susitikime pirmąjį įvartį pasiekė 12-ą min. – jį įmušė Gvidas Juška, kuris 18-ą min. turėjo galimybę pelnyti ir antrą įvartį, bet galva smūgiavo virš vartų. 25-ą min. „Minijos“ legionierius Jusufas Traore kairiuoju kraštu apėjo kelis varžovus ir perdavė kamuolį puolėjui Ernestui Andriušiui, bet šis iš kelių metrų nesugebėjo nuginkluoti varžovų vartininko iš Latvijos. 28-ą min. „Minijos“ persvarą padvigubino tas pats G. Juška, o varžovai savo progos sulaukė 37-ą min., bet kamuolys sudrebino tik „Minijos“ vartų virpstą. Taigi po I kėlinio minijiečiai buvo priekyje – 2:0.
Juda pirmyn su projekto bendraminčiais
Praėjusį penktadienį Simono Daukanto progimnazijoje netilo šurmulys – čia įvyko sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ inicijuotas sporto renginys, per kurį žmonės su negalia varžėsi estafetėse, pagalvių mūšyje, išbandė rankos taiklumą smiginio rungtyje, žaidė šaškėmis. Šis sporto renginys – „Kretingos vilties“ vykdomo projekto „Judėk pirmyn“ dalis, įvairioms sporto veikloms subūrusi ne tik kretingiškius – bendrijos „Kretingos viltis“ narius, Kretingos dienos centro ir centro Salantų padalinio bei Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokinius, bet ir bendraminčius iš Šilutės ir Telšių: bendrijas „Šilutės viltis“, „Telšių viltis“ ir Telšių centrą „Viltis“, kuris yra mūsų, Kretingos, dienos veiklos centro analogas. „Vasarą viešėjome pas telšiškius – „Telšių centre „Viltis“, ten ir išgirdome pažadą dalyvauti pas mus vykstančioje neįgalaus jaunimo sporto šventėje“, – apie užsimezgusią bendrystę kalbėjo bendrijos „Kretingos viltis“ pirmininkė Sigutė Bendikienė. Sporto šventėje, kurioje dalyvavo 3 kretingiškių, 2 telšiškių, 1 šilutiškių komanda, akcentavo ji, laimėjo draugystė. Svarbiausia neįgaliam jaunimui buvo pajudėti, „pasirgti“ vienas už kitą, sveikai pasivaržyti. Vyriausia pagal amžių buvo „Šilutės vilties“ komanda, jauniausia – kretingiškių, tačiau tai netrukdė nuoširdžiai džiaugtis bendryste. Telšiškiai po sporto šventės neskubėjo namo – S. Bendikienė juos supažindino su Kretinga, aprodė ir papasakojo apie Rotušės aikštę, dvarvietę, Kretingos bažnyčią.
Menišką suolą skyrė Eduardui Balsiui
Pasaulinės muzikos dienos proga prie Kretingos rajono kultūros centro buvo pastatytas vardinis suolas, skirtas 1941–1945 m. Kretingos pranciškonų gimnazijoje dirbusiam garsiam šalies kompozitoriui Eduardui Balsiui. Šiemet visoje Lietuvoje švenčiamas šio iškilaus kompozitoriaus 100-metis, – ta proga Kultūros centro darbuotojai ir sumanė jo atminimą pagerbti menišku, kalvio Vinco Lučinsko nukaldintu suolu su kompozitoriaus kūrinių motyvais. Į suolo atidarymo iškilmes, be būrio kretingiškių, tarp kurių buvo ir E. Balsio giminaitė tautodailininkė Laima Grigaitienė, atvyko Kretingos rajono meras Antanas Kalnius bei paties kompozitoriaus sūnus, taip pat kompozitorius Audrius Balsys. Svečias buvo itin maloniai nustebintas ir sujaudintas taip kretingiškių jo tėvui išreikšta pagarba. Kultūros centro vadovo Prano Razmaus žodžiais, E. Balsys buvo ir yra labai svarbus Kretingai bei visai Lietuvai, – šalies muzikinė kultūra neįsivaizduojamo be šio kūrėjo. „Manau, kad ne tik mums svarbus E. Balsio pėdsakas, paliktas Kretingoje, bet ir jam pačiam Kretinga buvo labai svarbi, nes čia jis sutiko savo gyvenimo meilę“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė P. Razmus. 1948-ųjų rugpjūtį E. Balsys susituokė su kretingiške Adele Jasinskaite, susilaukė 2 vaikų – sūnaus Audriaus ir dukters Dalios. „Adelė buvo mano pusseserė. Aš vienintelė iš artimųjų besu gyva, dalyvavusi jųdviejų vestuvėse. Šiandien labiau giminiaujamės su Dalios šeima. Ji – muzikos profesorė, abi jos dukterys taip pat pasirinko menininkų kelią: Indrė Balsytė – žinoma pianistė, o Eglė – dailininkė“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė L. Grigaitienė. Tautodailininkė įsitikinusi, jog vardiniu suolu pagerbti E. Balsį Kretingoje buvo puikus sumanymas, juolab kad kompozitorius didžiąją gyvenimo dalį praleido Klaipėdoje, – visi jo pagrindiniai kūriniai susiję su jūra. Idėja vardiniais suolais įamžinti įžymius Kretingos krašto kultūros veikėjus jau įgijusi pagreitį – Kultūros centro prieigas jau anksčiau puošė trys vardiniai suolai, skirti teatro legendai Egidijui Radžiui, garsiai šalies choreografei Ligijai Vaičiulėnienei bei įžymiam chorvedžiui Gediminui Purliui. Šalia rajono Kultūros centro atidengtas suolas E. Balsiui – jau ketvirtasis.
Sukaupė gausiausią balandžių kolekciją
Palangos balandininkų klubo vadovo 65-erių Reinoldo Liaudansko balandžių kolekciją pagrįstai galima vadinti didžiausia ir turtingiausia šalyje: šiemet sausį Lietuvos rekordų agentūra „Factum“ jo 250 balandžių statulėlių kolekciją įregistravo kaip gausiausią, nors visą rinkinį sudaro antra tiek – 486 statulėlės. Renka įvairius eksponatus Tik pačias įspūdingiausias statulėles R. Liaudanskas sakė atrinkęs ir eksponavęs Kaune surengtoje parodoje „Pet show Lietuva“, – tuomet ir užfiksavo jas kaip šalies rekordą. Agentūrai reikėjo pristatyti ir 3 ypatingiausias, todėl kolekcionierius pateikė pačią didžiausią – 2,12 kg svorio, pagamintą Vokietijoje iš itališko porceliano, bei pačią mažiausią – vos 38 g sveriančią alavo skulptūrėles. Taip pat – seniausią – 1895 m. JAV pagamintą – skulptūrėlę, kurią aptiko sendaikčių prekyvietėje. „Tai buvo ypatingas radinys, jo amžių nustatė Niurnbergo balandininkų muziejaus, su kuriuo susirašinėju, bei mūsų šalies kolekcininkai“, – pasakojo palangiškis, surinkęs balandžių statulėles iš 25 pasaulio šalių. Egzotiškiausios atvežtos iš Kinijos ir Indijos, jos – vietinių meistrų rankų darbo. O ligi šiol paskutinį – 486-ąjį – eksponatą R. Liaudanskas iš krepšio ištraukė, susitikęs su „Pajūrio naujienų“ korespondentais: „Tik šiandien perdavė parvežtą iš Ispanijos, su gamykliniu Valensijos antspaudu“, – džiūgavo jis. Be skulptūrėlių, R. Liaudanskas sakė kolekcionuojąs viską, kas susiję su balandžiais ir jų gyvenimu: knygas, pašto ženklus, atvirukus, paveikslus, medalius, taures ir pan. Jo namų ūkyje taip pat – ir gyvų balandžių kolekcija, nuo kurios ir užgimė jau pusę amžiaus besitęsianti meilė šiam kilniam paukščiui.
Broliai pranciškonai 2019-aisiais mini dvi svarbias sukaktis: praėjo 550 metų, kai jie įsikūrė Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje bei 30 metų, kai išėjo iš sovietinio pogrindžio ir sugrįžo tarnauti žmonėms į Kretingą. Praėjusį šeštadienį broliai pranciškonai į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią sukvietė artimus bičiulius, bendradarbius ir geradarius iš visos Lietuvos padėkoti Dievui ir žmonėms už paramą brolių misijoms. Pirmieji į Lietuvą atvykę pranciškonai dalyvavo karaliaus Mindaugo ir jo šeimos krikšte, skleidė Kristaus mokslą Mindaugo rūmuose. Nepriklausoma Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija buvo įkurta 1729 metais. 1762 m. provincijoje veikė 52 vienuolynai, kuriuose gyveno apie 400 pranciškonų. Jie liaudies kalba mokė maldų ir giesmių, pamokslavo, su bernardinais siejami pirmieji išlikę lietuviško rašto pavyzdžiai. Mažesnieji broliai 1831 ir 1863 metais rėmė liaudies sukilimus prieš carinę Rusijos valdžią ir dėl to nukentėjo – Rusijos valdžia panaikino Lietuvos Šv. Kazimiero provinciją, broliams palikdama vienintelį vienuolyną Kretingoje seniems broliams ir kunigams nukaršinti. 1918 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, brolių pranciškonų veikla suklestėjo Kretingoje. Čia broliai įsteigė spaustuvę, leido katalikišką ir tautinę dvasią gaivinančią literatūrą, įkūrė Pranciškonų gimnaziją. Prieš sovietų okupaciją pranciškonai veikė 5 vienuolynuose. Okupacijos išvakarėse Lietuvos provincijai priklausė 139 pranciškonai. 1940 metais Lietuvoje netekę pastogės broliai išsisklaidė po visą pasaulį, keli buvo ištremti į Sibirą. Nuo 1944 metų įsikūrė Jungtinėse Amerikos valstijose, vėliau – ir Kanadoje, 1989 m. lapkričio 19 d. per Kristaus Karaliaus iškilmę, Lietuvai dar nespėjus, išsivaduoti iš sovietų okupacijos, broliai išėjo iš pogrindžio ir sugrįžo į Kretingos Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapiją, kur aukojo pirmąsias Mišias. Broliai Kretingoje atkūrė Pranciškonų gimnaziją, Klaipėdoje pastatė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, kur, padedami pasauliečių, padeda sergantiems šia sunkia liga. Pakutuvėnuose pranciškonai įkūrė bendruomenę, norintiems išsivaduoti iš priklausomybių. Vasaromis čia rengiamos šeimų stovyklos. Istorinį vienuolyną ir parapiją Vilniuje broliai atkūrė 2001-aisiais, 1995-aisiais apsigyveno Kauno Šv. Jurgio vienuolyne ir atgaivino Šv. Jurgio bažnyčios tikinčiųjų bendruomenę. Kryžių kalne 2000 metais pastatytame vienuolyne pranciškonai aptarnauja į Kryžių kalną atvykstančius piligrimus ir užsienio turistus.
Paplūdo lopšelio-darželio rūsys
Padvariuose esantį vaikų lopšelį-darželį „Eglutė“ lankančių vaikų tėvai vakar rytą savo mažuosius vos atvedę turėjo išsivesti namo ir spręsti, kur palikti išeinant į darbus – vandeniui užliejus rūsį su jame esančia šildymo įranga, įstaiga buvo uždaryta. Direktorės Juditos Leščiauskienės teigimu, jau penktadienį vakare, pastebėjusi, kad vanduo kyla tualetuose, ūkio dalies vedėja išsikvietė bendrovės „Kretingos vandenys“ komandą. „Ką reikėjo, žmonės sutvarkė, patikrino, kad šuliniai užpildyti, viskas tvarkoje – ir išvažiavo. O vaizdas pirmadienio rytą mus šokiravo – rūsyje vandens radome iki pat durų rankenų“, – pasakojo direktorė. Įvykio vietoje vakar iš ryto apsilankė rajono Savivaldybės, Švietimo skyriaus atstovai, iš rūsio išpumpuoti vandenį buvo iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Pavakarę bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Žilvinas Stropus informavo, jog gedimo priežastis jau nustatyta. „Įvyko avarija buitinių nuotekų tinkluose Darželio gatvėje. Nesuveikė vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ įvadinių buitinių nuotekų tinklų atbulinis vožtuvas, turintis apsaugoti nuo rūsio užpylimo. Situacija suvaldyta, avarija buitinių nuotekų tinkluose likviduota“, – sakė jis. Nepaisant to, Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymu, darželis kurį laiką dar negalės veikti – būtina bus ištirti vandens kokybę. „Eglutę“ lanko 55 vaikai. Dalis jų glausis pas nedirbančius giminaičius ar senelius, o tie, kurie tokios galimybės neturi, laikinai bus priimti į Kretingos lopšelį-darželį „Pasaka“. „Su Švietimo skyriumi deriname dėl jų ugdymo“, – sakė abiem įstaigoms vadovaujanti J. Leščiauskienė.
|
|
