|
|
|
(1395) 2019-10-04Išaugusią biokuro krūvą reikalauja aptverti
Apie Vydmantų pramoninėje dalyje kylančią biokurui ruošiamos smulkintos medienos krūvą, dėl galimų gaisrų pavojaus vasaros įkarštyje privertusią sunerimti vietos gyventojus, „Pajūrio naujienos“ jau buvo rašiusios. Situacija suskato domėtis aplinkosaugininkai, gaisrininkai, savo žodį tarė Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius, pareiškęs, kad privatus sklypas, kurio teritorija apima ir Vydmantų parką, pagal naudojimo būdą sandėliuoti medienai netinka. Svarbiausia – saugumas Prie gerokai į ūgį ir į plotį išaugusio medienos kalno Vydmantuose vakar, lydimi seniūno Rimvydo Šakinio bei bendruomenės pirmininko Simo Končiaus, pasišnekėti su ruošinius biokurui taip sandėliuojančiu verslininku bendrovės „Raguvilė“ vadovu Virginijumi Brazausku vėl atvyko komisija – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, vicemeras Dangiras Samalius, Kretingos aplinkos apsaugos agentūros bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai. „Biokuro kalnas – problema tiek mums, tiek tau“, – į V. Brazauską kreipėsi A. Kalnius. Užbėgdamas už akių, jis iškart perdavė vieningą komisijos nuomonę: nė vienas nenori užkirsti kelio verslui, bet rūpinasi vietos gyventojų saugumu, – vasarą buvo bijomasi savaiminio užsidegimo, o žiemą, ypač esant sniegui, nuslinkęs kalno sluoksnis gali užgriūti, pridaryti nepataisomų bėdų. Merui antrino S. Končius. Anot jo, bendruomenėje vyrauja įvairios nuomonės: vieniems gyventojams pramoninėje Vydmantų dalyje laikomas biokuras „vienodai rodo“, tačiau yra tokių, kuriems skauda širdį. „Kai pradėjot smulkintą medieną čia pilti, krūva buvo penkiskart mažesnė, paskui kasdien ji augo augo, gal ir dar augs, nežinia, kiek. Kitoje pusėje nuo kelio esanti stati krūvos siena siekia 8 metrus. Užtenka, kad du trys mažamečiai vaikai atėję pagaliu čia pakrapštys – užgrius trys ar penki kubiniai metrai medienos, ir rasim mes juos kaip kokius žiurkūčius toje pat vietoje“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas. Tiek A. Kalnius, tiek S. Končius teigė neprašą nieko daugiau, tik kalną apsitverti tvora.
Ar pasitraukus Seimo nariui reikėtų organizuoti naujus rinkimus?
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai bus skiepijami nuo erkinio encefalito. „Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pateikė prašymą, kad jų darbuotojai būtų paskiepyti nuo erkinio encefalito. Ugniagesiai realiai susiduria su tokiais pavojais. Lietuvoje yra buvęs atvejis, kuomet tarnybos metu darbuotojas užsikrėtė erkiniu encefalitu“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė. Šiais metais kiekvienas darbuotojas bus paskiepytas vieną kartą, skiepams bus skiriama 1 tūkst. 260 eurų. Kitais metais kiekvienas darbuotojas bus paskiepytas du kartus. Savivaldybės gydytoja paskatino pasiskiepyti ir kitus, ypač dirbančius lauke, gamtoje: „Jeigu žmogus dirbdamas savo tiesioginį darbą susiduria su pavojumi, darbdavio pareiga yra juos apsaugoti.“
„P. n.“ informacija
Pradėjo šildymo sezoną
Atsižvelgiant į artimiausių dienų orų prognozes, nuo vakar, spalio 3 d., Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės įsakymu Kretingos rajone pradedamas šildymo sezonas. Didžiajai daliai centralizuotai šildomų rajono daugiabučių ir biudžetinių įstaigų, kitų organizacijų pastatų šildymas turėjo būti įjungtas ketvirtadienį arba šiandien. Kretingos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo bei gydymo įstaigos pradėtos šildyti jau nuo rugsėjo 25 d. Pagal reikalavimus oficiali šildymo sezono pradžia skelbiama, kai tris paras vidutinė oro temperatūra būna mažiau nei 10 laipsnių šilumos. UAB Kretingos šilumos tinklai duomenimis, vidutinė paros oro temperatūra Kretingoje užvakar siekė 9,8 laipsnius šilumos, vakar – apie 7,6 laipsnius šilumos, šiandien ir rytoj prognozuojama 7 laipsnių vidutinė paros oro temperatūra. Praėjusiais metais Kretingos rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigos pradėtos šildyti nuo spalio 1 d., kitos įstaigos ir gyvenamieji namai – nuo spalio 22 d.
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
Kartenos slaugos ligoninė nuo praėjusio birželio, iš vyriausiojo gydytojo pareigų pasitraukus Antaninai Staškevičienei, vis dar dirba be nuolatinio vadovo. Buvo surengti du konkursai, tačiau pretendentų į vyriausiojo gydytojo postą neatsirado nė vieno. „Pagrindinė to priežastis – ne ypatingi pretendentams keliami reikalavimai, o tai, kad gydytojui reikalinga vadovavimo patirtis“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė. Jos žodžiais, per spalį vis vien reikės priimti sprendimą dėl vadovo, ir tam Z. Abelkienė mato dvi alternatyvas: arba jungti ligoninę prie kitų įstaigų, arba keisti jos įstatus – kad vadovu galėtų dirbti nebūtinai gydytojas, o administracinio arba juridinio darbo patirties turintis asmuo. „Viskas įmanoma, reikia tik norėti dirbti“, – paklausta, kaip mano, ar iš kitos aplinkos atėjęs žmogus gali tinkamai vadovauti ligoninei, atsakė Savivaldybės gydytoja. Šiuo metu Kartenos slaugos ligoninei laikinai vadovauja Kretingos PSPC Kartenos ambulatorijoje bei Kūlupėnų punkte šeimos gydytoja dirbanti Janė Leščiauskienė. Ji, pasak Z. Abelkienės, į vyriausiojo gydytojo postą nė nepretendavo, nes dėl pensinio amžiaus ketina palikti darbą ir nebeprasitęsė licencijos. Kartenos slaugos ligoninėje yra 30 slaugos lovų, kurių išlaikymą finansuoja Teritorinė ligonių kasa. Lovų poreikis, pasak Z. Abelkienės, yra didžiulis, ypač – šaltuoju metų laiku, nes atvyksta ligoniai ne vien iš Kartenos, bet ir aplinkinių vietovių. Vieno ligonio slaugos trukmė – iki 4 mėn. per metus. Ligoniai aprūpinami būtiniausias medikamentais, slaugos priemonėmis. Kartenos slaugos ligoninėje, veikiančioje išvien su Kartenos ambulatorija, dirba 33 darbuotojai, iš jų – 3 gydytojai ir 11 slaugytojų. Kartenos slaugos ligoninės ligoniais rūpinasi 1 šeimos gydytojas – šiuo metu iš vyriausiojo gydytojo pareigų pasitraukusi A. Staškevičienė.
„P. n.“ informacija
Suvienyti prasmingai veiklai pradėjo naujus mokslo metus
Šv. Mišias aukojo brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis, senjorus studentus pasveikino parapijos klebonas Astijus Kungys, sveikinimo žodį bendraminčiams išsakė Kretingos TAU direktorė Janina Mikučionienė, senjorų veikla rado progos pasidžiaugti rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius. Senjorai į Dievo namus atnešė simbolinę auką – duonos ir vaisių kraitę, o po šv. Mišių buvo pasveikinti jubiliejinius gimtadienius šventę TAU studentai, kuriems, akompanuojant Rasai Lapienei, buvo sugiedota „Ilgiausių metų“. Po to visi kartu paviešėjo prie bendro vaišių stalo ir buvo pakylėti koncerto „Susitikimai su klasika“, kuris rajono žmonėms nemokamai buvo surengtas Kretingos rajono kultūros centre. „Graži ir turininga šventė įvedė mus į kasdienybę – vėl dirbsime tam, kad Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai turėtų prasmingos ir įdomios veiklos, kad ji būtų kokybiška, kad vyresnio amžiaus žmonėms suteiktume galimybę bendrauti ir save išreikšti“, – kalbėjo Kretingos TAU valdybos pirmininkė Angelina Paulauskienė. Be TAU direktorės J. Mikučionienės ir A. Paulauskienės, valdyboje dirba jos pavaduotoja Reimunda Ruškuvienė, nariai Vilma Gnedojienė, Vaclovas Gricius, Danutė Jonikienė, Irena Lizdenienė, Elena Simonaitienė, Genovaitė Žukauskienė. „Esminis valdybos tikslas – organizuoti viso universiteto veiklą, atsakant už jos turinį“, – vieną pagrindinių valdybos funkcijų apibūdino A. Paulauskienė.
Valdyba turi ir visą būrį pagalbininkų – fakultetų seniūnus, kurie padeda organizuoti paskaitas, suburia senjorus prasmingai bendrystei. Tai Danutė Gikarienė (Meninės saviraiškos fakultetas), Danutė Vasiliauskienė (Etnokultūros fakultetas), Regina Benetienė (Kraštotyros ir pažinimo fakultetas), Gražina Bendikienė (Sveikos gyvensenos fakultetas), Justina Baublienė (Socialinės psichologijos fakultetas), Virginija Urnikienė (Kultūros ir meno fakultetas), Vilma Gnedojienė (Buities kultūros fakultetas). Be jų, įvairias veiklas padeda organizuoti Irena Augutienė, Palmyra Mikutytė, Vida Mockevičienė, Janina Zacharkienė ir kt.
Vakar Kretingos rajono kultūros centre įvykusiame tradiciniame šventiniame renginyje „Skrendantys ant pašaukimo sparnų“ Tarptautinės mokytojų dienos proga pasveikinti buvę ir dabar dirbantys rajono mokytojai, geriausiems įteikti dailininkės Lidijos Kuklienės atvirukai bei juvelyro Gražvydo Kasparavičiaus sukurti suvenyrai, dar būreliui pedagogų skirti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos padėkos raštai.
Renginio pradžioje nuskambėjo Pranciškonų gimnazijos moksleivių literatūrinė kompozicija. Sveikinimo žodžius tarė, tuo pačiu savo buvusiems mokytojams padėkojo rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, gausiai susirinkusiai pedagogų bendruomenei Dievo palaiminimą siuntė Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys.
„Mūsų, dirbančių, yra 670, esame jėga!“ – kalbėjo naujoji Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Ji citavo garsaus prancūzų lakūno rašytojo Antuano de Sent Egziuperi išmintį, kad gyvenimas visada griauna formules, ir žmogus atsiskleidžia tik tada, kai galynėjasi su kliūtimis. Kliūčių pedagogams reikia įveikti labai daug – tai ir mokinių prastėjantys pasiekimai, emociniai sutrikimai, sunkiau susikalbėti su naujų technologijų amžiuje gimusiais vaikais. Mokytojams iššūkis, kaip mokinius sudominti, bendrauti jiems priimtinu būdu. „Mokyti dabartinę kartą, – vadinasi, mokytis kartu su ja“, – akcentavo A. Burbienė. Jos žodžiais, raktas į sėkmę yra patirtis.
„Metų mokytojo“ nominacijos suteiktos 12-ai šiemet labiausiai nusipelniusių pedagogų: Vydmantų gimnazijos geografijos mokytojui metodininkui Viliui Adomaičiui – už naujų mokymo formų, saviraiškos erdvių ieškojimą, mokinių pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą, mokytojo pašaukimo puoselėjimą, leidžiantį patirti atradimo džiaugsmą ir sėkmę; Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro biologijos mokytojai metodininkei Daliai Bružienei – už mokinių ruošimą nacionalinei „Žaliajai olimpiadai“, aplinkosaugos olimpiadai, konkursams, dalyvavimą projektuose, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, kūrybiškumą skatinant mokyklos bendruomenę nauju žvilgsniu pažvelgti į gamtą, Grūšlaukės kaimo bendruomenės telkimą žmogaus ir gamtos darną skatinančioms veikloms; Darbėnų gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus mokytojai metodininkei Daivai Katkutei – už kūrybišką, kasdienį pedagoginį darbą, atliekamą kantriai, su meile, už išmintį ir švelnumą ugdant kiekvieną vaiką, neišsenkančias menines idėjas dalyvaujant respublikiniuose konkursuose bei kūrybines iniciatyvas, kuriomis ji stebina vaikus, tėvus, kolegas, novatorišką gamtosauginių ir sveikos gyvensenos idėjų sklaidą bei etninių tradicijų puoselėjimą mažųjų ugdytinių širdelėse; Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo mokytojai Alvadorijai Keblytei – už lyderystę, sėkmingą bendravimą ir bendradarbiavimą, organizuojant mokytojų metodinę veiklą, kasdienį darbą su tėvais ir mokiniais, inovatyvių metodų taikymą pamokose, mokymo priemonių kūrimą, kūrybiškumą, originalumą ir gerosios patirties sklaidą mokykloje; Pranciškonų gimnazijos technologijų mokytojui metodininkui Vismantui Masiokui – už gimnazijos ir Kretingos miesto vardo garsinimą Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Taline ir First Lego League nacionalinėse varžybose Japonijoje, nuoširdų žmogiškosiomis vertybėmis grįstą santykį su mokiniais, jaunosios kartos kūrybinės saviraiškos skatinimą, naujų technologijų naudojimą ir pritaikymą ugdymo procese, suteikiant galimybę augti, kurti ir tobulėti; Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai metodininkei Jadvygai Miežetienei – už žemaičių tarmės puoselėjimą, žemaitiškos kūrybos skatinimą, etnokultūros propagavimą ir puoselėjimą, vykdant projektus „Žemaitiu pastuogie – gyva tautos dvasė“, „Žemaitiu žemė – žemaitiu kalba“, ,,Koram žemaitėška“, pedagoginės bendruomenės telkimą aktyviai prasmingai švietėjiškai veiklai, už išskirtinį gebėjimą gimnazistus paskatinti būti savo krašto, bendruomenės tradicijų puoselėtojais;
Praėjęs pirmadienis Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) gydytojai Aidytai Rumbutienei buvo paskutinė darbo diena – vaikų ir šeimos gydytoja iš viso ji dirbo 45-erius metus. Rankose laikydama glėbius gėlių ir pacientės Dovilės bei jos vaikų Anabelės ir Ilano parašytą jausmingą padėkos laišką, 70-metė A. Rumbutienė prisipažino: „Niekad nesu sulaukusi tiek šilumos, – nežinojau, kad žmonėms esu svarbi. Visuomet atrodė, kad dirbu kaip visi.“
Į priėmimus – ir sunkvežimiu
Medikė sakė jaučianti dvejopą jausmą: oficialiai paskutinė jos darbo diena – spalio 29-oji, nes dabar atostogauja: „Kažko trūksta, nes spalį niekad neatostogavau. Kita vertus, nebeliks kasdienės įtampos, džiaugsiuosi kiekviena diena, nes tų dienų – vis mažyn.“
Kretingos bei Salantų apylinkių šeimoms gydytoja atidavė 45-erius savo darbo metus, pastarasis dešimtmetis – tarsi viršvalandžiai. Gydytoja Aidyta sakė esanti tikra žemaitė – kilusi iš Židikų, o vardas toks keistas todėl, kad turėjusi būti Edita, tik to meto raštininkai iš „didelio rašto išėjo iš krašto“.
Kauno medicinos institute 1973-aisiais Gydomosios medicinos fakultetą baigusi A. Rumbutienė buvo paskirta dirbti į Salantus. Tuomet ji tebuvo vienintelė pediatrė, o rūpintis teko viso Salantų krašto – Kūlupėnų, Grūšlaukės, Imbarės, Tuzų ir kitų kaimų – vaikais. Dirbo Salantų poliklinikoj, ligoninėj, felčeriniuose punktuose, darželiuose, mokyklose.
„Atidirbus kitur, vien punktuose perdien tekdavo priimti po 30–40 vaikų. Šeimos tuomet buvo gausios, – žmonės gimdydavo daugiau vaikų. Sykį per mėnesį tekdavo apvažiuoti kaimus: skambindavau kolūkio pirmininkui ir prašydavau, kad nuvežtų – jei pats negalėdavo, atsiųsdavo sunkvežimį. Svarbu buvo nusigauti į darbo vietą, – anksčiau nebuvome tokie išlepę, kaip dabar“, – šypsodamasi prisiminė ilgametė medikė.
Skyrybos – vienas skaudžiausių patyrimų žmogaus gyvenime. Tai – krizė, kurios metu, ypač pradžioje, daug kas vadovaujasi vien neigiamomis emocijomis, pykčiu, kaltinimais, nuoskaudomis, dėl kurių padaroma nemažai žalingų sprendimų. Skyrybų konfliktų sūkuryje dažnai nukenčia vaikai, ypač sprendžiant, pas kurį iš tėvų jis turėtų gyventi.
Koks klausimas – tinkamas
Per skyrybas skausmo kamuojamas žmogus dažniausiai mąsto apie savo tragediją, pasekmių tuo metu neįvertina. „Neretai tėvų skyrybų įkarštyje vaikai išgyvena tikrą košmarą, kuris pasireiškia skirtingomis formomis. Vieni tėvai nuo vaikų atsitveria tylos siena ir su jais ta tema beveik nebendrauja, manydami, kad juos mažiau skaudina. Vaikams nežinia kelią didžiulį stresą, juk jie mato, kad vyksta blogi dalykai, bet artimiausi žmonės juos atstumia, nesikalba, nepaaiškina, kas vyksta“, – kalbėjo Lietuvos psichologų sąjungos narė psichologė Sonata Vizgaudienė.
Kitose situacijose vaikai atsiduria tėvų „mūšio ugnyje“: kiekvienas tėvų žeria kaltinimus ir nepasitenkinimą apie vienas kitą, bando patraukti vaiką į savo pusę, galbūt net grasina ekonominėmis ir kitokiomis sankcijomis visai šeimai. „Seneliai tuo metu taip pat gali būti ne pati geriausia paguoda, nes kiekvieni palaiko savo vaikus, įplieskia dar daugiau ugnies“, – teigė psichologė.
Skaudžioje situacijoje, specialistų teigimu, būtų gerai, jei sutuoktiniai santykius aiškintųsi nedalyvaujant vaikams. „Vis dar tenka girdėti, jog tėvai mano, kad vaikai turi pamatyti, koks iš tikrųjų yra tėvas ar mama. Tai labai savanaudiška nuostata. Vaikai neturi būti skaudinami ir juo labiau įveliami į suaugusiųjų konfliktus“, – akcentavo S. Vizgaudienė.
Grybautojai vaikšto po miškus ir dalijasi surinktu laimikiu. Prasidėjus rudens gėrybių metui žmonės susiduria ir su problemomis: kaip atskirti nuodingus grybus, kokius geriausia valgyti, kokie – apsinuodijimo požymiai.
Nežinai – nerink
Lietuvoje populiariausi grybai – baravykai. „Tikrinis, vasarinis, pušyninis – tos rūšys, kurias žmonės vadina bendruoju baravykų vardu. Kiti grybai – pagal asmeninį kiekvieno pomėgį“, – įvardino Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė vyriausioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė, pridūrusi, kad kitose šalyse populiarūs gali būti visai kiti grybai negu Lietuvoje.
Kokių grybų miške bus randama daugiausiai, priklauso nuo miško tipo – beržynas, eglynas, pušynas, mišrus miškas – ir sezono – vienokie grybai augs vasaros, kitokie – rudens pabaigoje.
„Valgomų grybų Lietuvoje yra nemažai, bet kiekvienam grybautojui jų tinkamų valgyti yra tiek, kiek jis juos pažįsta. Jei grybo gerai nepažįstate ir kyla bent menkiausia abejonė, jo rinkti maistui negalima“, – atkreipė dėmesį J. Motiejūnaitė.
Laboratorijos vadovė tikino, kad valgyti grybus yra ir sveika, ir ne – viskas priklauso nuo individualių organizmo reakcijų, virškinimo trakto sveikatos: „Grybuose yra naudingų veikliųjų medžiagų, bet jie yra ir sunkiai virškinamas maistas, be to, kai kurių negalima vartoti su alkoholiu.“
Viešojoje erdvėje galima pamatyti įvairiausių grybų paruošimo būdų, žmonės dalijasi ir savo asmeniniais receptais. Gaminti grybus galima įvairiai, priklausomai nuo rūšies – vienus reikia apvirti, kitus galima kepti.
„Lietuviai grybus ruošia įvairiai – jei žmogui tinka paruošimo būdas, vadinasi, viskas gerai. Vargu ar yra kokių specifinių klaidų gaminant grybus, nebent prisirinkus nežinomų grybų galima arba jais apsinuodyti, arba karčiais grybais sugadinti patiekalą. Galima apsinuodyti netinkamai konservuojant grybus arba vartojant surinktus po šalnų – jei buvo sušalę ir vėl atšilę“, – teigė J. Motiejūnaitė.
Vis labiau populiarėjant sveikai mitybai, kyla klausimas, ar grybai priskiriami prie sveikuoliškų produktų. „Nėra sveikiausių ar naudingiausių žmogui valgomų grybų. Visi turi kažkokių naudingų savybių, bet jie nėra tai, kas dabar vadinama madingu žodžiu „supermaistas“. Tiesą pasakius, tokių maisto produktų apskritai nėra, tai tik – reklamos triukas“, – akcentavo J. Motiejūnaitė.
Galima apsinuodyti
Atskirti valgomą nuo nuodingo grybo, anot specialistų, įmanoma tik puikiai juos pažįstant. Daugelį lakštelinių grybų, tokių, kaip ūmėdės, kelmučiai, žvynabudės ir panašiai, galima supainioti su nuodingais grybais. „Saugiausia rinkti grybus, kurie turi skylutes (vamzdelius) kepurėlių apačioje, pavyzdžiui, baravykai ar raudonviršiai, nes Lietuvoje šios grupės nuodingų grybų praktiškai nėra.
Didžiausias pavojus, koks gali atsitikti, – kad grybautojai prisirinks karčius vaisiakūnius turinčių rūšių ir visas grybų katilas išvirus bus nevalgomas“, – paaiškino Mikologijos laboratorijos vadovė.
Vienintelė nuodinga baravykinių grybų rūšis – šėtonbaravykis – Lietuvoje itin reta, auga tik miškuose ant kalkingų dirvožemių, nerasta jau kelis dešimtmečius. „Tai, ką žmonės neretai pavadina šėtonbaravykiu, yra visai nekaltas baravykas paąžuolis – jo negalima valgyti vartojant alkoholį, nes galima apsinuodyti. Dar pakankamai saugu rinkti voveraites – į jas panašių tikrai nuodingų grybų irgi nėra“, – atskleidė J. Motiejūnaitė.
Nuodingiausių grybų yra bent kelios rūšys: žalsvoji ir smailiakepurės musmirės, rausvėjančioji plaušabudė, kurią galima sumaišyti su pavasarine baltekle, eglinė ir rudeninė kūgiabudės, kurias galima supainioti su kelmučiais, kelios nuosėdžių rūšys ir dar nemažai kitų daugiau ar mažiau nuodingų grybų.
„Apsinuodijimo požymiai gali būti įvairūs, priklausomai nuo grybo rūšies. Dažniausiai tai – vėmimas, pilvo raižymas, kartais viduriavimas ir bendra prasta savijauta. Jei pavalgius grybų tokie simptomai atsirado, nereikia laukti, kol pagerės, o tučtuojau kreiptis į gydytojus. Kiekvienais metais grybais apsinuodiję Lietuvoje miršta keli žmonės“, – galimas apsinuodijimo pasekmes įvardijo J. Motiejūnaitė.
Baigiantis rugsėjui Tauragėje startavo septyniolikmečių Lietuvos asmeninis badmintono čempionatas. Į šias svarbiausias metų varžybas išvyko ir trys Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ atstovai, kuriuos treniruoja Vaidas Mackevičius ir Rolandas Juknevičius.
Mūsiškiai rungtyniavo visose kategorijose – merginų ir vaikinų vienetų, dvejetų ir mišrioje. Geriausiai sekėsi kovoti vaikinų dvejetų kategorijoje. Puikiai rungtyniavę Vydmantų gimnazijos ugdytiniai Matas Mackevičius ir Simas Skurdauskas nužengė iki didžiojo finalo. Čia jų laukė grėsmingi varžovai – kaunietis Vilius Bagdanavičius ir vilnietis Simas Novikas. Pergalę 2:0 (21:9; 21:17) iškovojo varžovai – Matui ir Simui atiteko sidabro medaliai.
Vaikinų vieneto kategorijoje S. Skurdauskas buvo netoli bronzos medalio, bet mažajame finale 0:2 (13:21;8:21) turėjo pripažinti prieniškio Augusto Valatkos pranašumą. Merginų vienetų kategorijoje rungtyniavusi Darbėnų gimnazistė Kotryna Čyvaitė pateko į stipriausiųjų dešimtuką – ji užėmė VIII vietą.
Kretingos sporto mokyklos sunkiaatlečiai, treniruojami Arvydo Bušecko ir Regimanto Norvilo, dar tebegyvena sportiniais įspūdžiais, kurių jie patyrė, dalyvaudami „Švyturio“ arenoje įvykusiame didžiausiame Lietuvos sporto ir būrelių renginyje „Judrioji mugė“.
Sporto renginyje „Judrioji mugė“ 12 metų Domas Vanagas iškovojo I v., 11 metų Pijus Banys ir 14 metų Laurynas Lazarevičius pelnė II v., trečiąsias vietas užėmė 12 m. Linas Kupšys, 9 m. Karolis Riepšas ir 11 m. Erikas Pocius.
Šių vaikinų laimėjimai, galima sakyti, – pirmieji žingsniai į didįjį sportą, ir jie nėra patys lengviausi. Laurynas prisipažino, kad per varžybas labai jaudinosi, bet viską atpirko tas geras jausmas, kai iškeli štangą ir tavo pergalę mato daugybė žmonių. Kad patyrė jaudulį, neslėpė ir Linas, Pijus, Domas, tačiau vis dėlto patirti įspūdžiai, laimėjimų džiaugsmas atmintin įsirėžė labiau.
Trenerio A. Bušecko pastebėjimu, sunkioji atletika domina vis daugiau vaikų: be Kretingos sporto mokyklos treniruočių, vaikus suburia ir jo vadovaujamas būrelis „Geležiniai žaidimai“ Marijono Daujoto progimnazijoje, kurioje ir yra įrengta pagrindinė sunkiosios atletikos bazė Kretingoje.
„Sąlygos mums sportuoti po renovacijos sudarytos geros, tik nebetelpame, – pripažino treneris. – Bet ieškome išeičių: kol vieni triūsia prie įrengimų, kiti gerina fizinę formą progimnazijos sporto salėje.“
Kaip tik tokioms treniruotėms, įvykdžiusios trenerio užduotis su svarsčiais, rengėsi ir 11 metų Meda Jocytė bei 10 metų Eglė Litvinaitė. Mergaitės prisipažino, kad visada labai norėjusios lankyti sunkiosios atletikos treniruotes ir apsidžiaugė sužinojusios apie būrelį „Geležiniai žaidimai“. „Jau pirmą dieną patiko treniruotės – ir darbas su svarsčiais, ir fizinis parengimas: bėgimas, judrieji žaidimai, pratimai su kamuoliu“, – mergaitės prisipažino, kad joms nėra per sunku, o paklaustos, kodėl nepasirinko, tarkim, lengvosios atletikos, pajuokaudamos prasitarė, kad „lengvoji būtų per daug lengva.“
Sunkiąja atletika susidomėjo ir 12 metų Vilius Kontrimas, kurį į pirmąją treniruotę atlydėjo tėvas Laimonas Kontrimas. „Vaikinams artėja kariuomenė, vadinasi, reikės fizinio stiprumo, o ir paauglystė – pats laikas pradėti lankyti treniruotes, – neabejojo jis. – Aš ir pats sportavau „Ąžuolo“ klube, bet esu įsitikinęs, kad treniruočių procesui reikia profesionalo pagalbos – be trenerio nė vienas čempionas dar neužgimė.“
Trenerio A. Bušecko pastebėjimu, kaip ir kada vaikai pradeda sportuoti, priklauso ir nuo tėvų požiūrio. „Viską reikia daryti protingai“, – vis dar visuomenėje pasitaikančią skeptišką opiniją dėl sunkiosios atletikos neigė jis, vildamasis, kad jam ir kolegai pavyks užauginti naują sunkiaatlečių kartą, kuri Kretingą išgarsins ir šalyje, ir užsienyje. „Taip, kaip Adomo Kriaučiūno karta“, – pridūrė jis.
O kad tai įvyktų, reikią tik vieno: sunkaus darbo per treniruotes, ryžto, valios, bendrų trenerio ir vaikų sąsajų bei susiklausymo.
Tarvydų kaime gyvenantis 60 metų Vytautas Spučis sakė grybaujantis nuo pat ankstyvos vaikystės ir gerai pažįstąs miškus. Šių metų grybų „derlius“, neslėpė, – tikrai įspūdingas, o 1 kg 700 g svėręs baravykas pasitaikė pirmą kartą gyvenime.
„Ar toks grybas betinka valgyti? Tinka, – teigė grybautojas. – Kepurė – kieta, sveika, tik imk ir kepk ant sviesto – taip paruošti baravykai yra visų skaniausi.“
Tądien, kai surado grybą gigantą ir, be šio, dar pripjovė 60 l baravykų, V. Spučis grybavo Plokščių-Kuniginės miškuose. Juos žino nuo seno – čia kartu grybaudavo su Plokščiuose gyvenusiu klasės draugu Petru Jurgučiu ir jo seseria Janina Kasputiene. „Abiejų jau nebėra, bet vis prisimenu, kokia gera grybautoja buvo Janina“, – tarstelėjo Vytautas, dažnai dar pasukantis į Joskaudų, Šukės, Vaineikių miškus.
Surinktus grybus vyras suvartoja maistui, dalį parduoda. Grybauti jam visų pirma – malonumas: medžiai, samanos, grybai, geras oras. „Visa tai sueina į viena – į sveikatą“, – savo nuomonę išsakė Vytautas.
Patyręs grybautojas renka išskirtinai vien baravykus, voveraites, o rudmėses vadina tikru delikatesu. Kai gera nuotaika, į krepšį keliauja ir vienas kitas raudonikis ar sveikas lepšis. „Įdomiausias man grybas yra vadinamieji žemės taukai, arba poniabudė, – buvau pasirinkęs, kad išbandyčiau kaip liaudies vaistą sąnariams“, – papasakojo V. Spučis.
Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad spalio 1 d. įvykusį konkursą Kretingos rajono savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ vadovo pareigoms užimti laimėjo Rimantas Žiaušys.
Prašymus dalyvauti šiame konkurse iš viso buvo pateikę 11 pretendentų, iš kurių vienas neatitiko keliamų reikalavimų, dar vienas kandidatas į konkurso atrankos posėdį neatvyko.
Daugiausiai konkurso komisijos balų surinkęs Rimantas Žiaušys yra įgijęs inžinieriaus magistro laipsnį Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Vyras šiuo metu dirba UAB „Klaistvita“ projektų vadovu, daugiau nei šešerius metus ėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros Pastatų ir vandentiekio ūkio viršininko pareigas, taip pat ėjo įvairias vadovaujančias pareigas statybų sektoriuje veikiančiose įmonėse bei kt.
Rimantas Žiaušys į savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus pareigas bus skiriamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavus pažymą dėl jo tinkamumo eiti pareigas.
Kretingos rajono savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ teikia vietinės rinkliavos administravimo, atliekų tvarkymo, aplinkos priežiūros, pastatų renovacijos bei kt. paslaugas. 2018 m. įmonės pardavimo pajamos siekė kiek daugiau nei 2 mln. eurų. Bendrovėje šiuo metu dirba beveik 70 darbuotojų.
Kretingiškio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojo kardiologo rezidento Arno Karužo idėja sukurti dirbtinio intelekto įrankį, kurio tikslas – automatizuoti širdies ultragarsinio tyrimo procesą, Jungtinių Amerikos Valstijų Silicio slėnio paskelbto konkurso „Pioneer“ galutiniame etape buvo įvertinta I vieta pasauliniame ir Europos reitinge.
A. Karužas savo idėją įgyvendina ne vienas. „Mūsų komanda ir projektas vadinasi „Ligence“ – tai yra startuolis, kuriantis dirbtinio intelekto įrankį, palengvinsiantį gydytojo kardiologo kasdienybę, – paaiškino jaunasis mokslininkas. – Idėja kilo man ir kolegai Karoliui Šablauskui, kuris šiuo metu dirba Radboud universiteto ligoninėje Olandijoje ir dirbtinio intelekto sprendimus pritaiko medicinoje.“
Rezidentas prisipažino, kad jau ne vienerius metus domisi šiuo tyrimo metodu, ir žinojo, kokie sprendimai galėtų palengvinti kasdienį tyrėjo darbą: „Sujungę žinias ir vizijas nusprendėme pradėti kurti kažką, kas gali turėti tikrą praktinę reikšmę ir kurti pridėtinę vertę medicinos praktikoje. Mūsų 8 žmonių komanda sudaryta daugiausia iš dirbančių medicinos srityje, tačiau kartu dirba ir tie, kas turi patirties informacinių technologijų, neuroninių tinklų kūrimo, projektų koordinavimo, finansų valdymo ir planavimo srityse.“
Dirbtinio intelekto produktą kurianti komanda susibūrė prieš pusę metų, ir „Pioneer“ konkursas – ne vienintelis, kuriame jaunieji išradėjai pasiekė apčiuopiamų rezultatų: jie sėkmingai pasirodė „Falling Walls Lab“ konkurse ir keliaus į finalą Berlyne, sėkmė juos lydėjo ir nacionaliniame „Naujojo knygnešio“ konkurse, kuriame laimėjo jauniausio bei socialiai reikšmingiausio startuolio apdovanojimą. „Gerai pasirodėme ir užsienyje – šiuo metu jau esame antrame EIT (European institute of innovation and technology) Jumpstarter konkurso etape, lapkritį keliaujame į University Startup World Competition finalą. Džiaugiamės, kad mūsų idėja sulaukia palaikymo ir kad Lietuvje didėja žmonių bendruomenė, kuri turi didelį norą kurti inovacijas sveikatos apsaugos srityje“, – pasiekimus vardino A. Karužas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė rajono vadovams, tarybos nariams, Švietimo skyriaus atstovams pristatė švietimo sistemos būklę Kretingos rajone, palygino ją su kitomis panašaus dydžio savivaldybėmis.
Dėmesys vaikui ar pinigams?
„Kretingiškių stiprybės – aukštos kvalifikacijos mokytojai, gerai sutvarkyta mokinių pavėžėjimo sistema, neblogas ugdymo įstaigų aprūpinimas kompiuterinėmis technologijomis, gera mokinių, ypač aštuntokų, savijauta mokykloje, tačiau yra ir ką tobulinti“, – „Pajūrio naujienoms“ reziumavo lektorė.
Tarp tobulintinų dalykų ji paminėjo ne tik mokinių pasiekimus, tikslingą jų karjeros planavimą, bet ir du, labiausiai įstrigusius merui Antanui Kalniui: palaipsniui, „nekertant kirviu“ mokyklose atsisakyti jungtinių klasių, uždaryti mažas nuostolingas mokyklas.
Kad, mokslinių tyrimų duomenimis, mokymasis jungtinės klasės vaiko ugdymosi kokybei pridėtinės vertės neduoda, pritarė ir Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė. Jos teigimu, mokyklose vaikai ne tik išmoksta dalykus, jose taip pat formuojasi žmogus, asmenybė.
Vaikas, kurio klasėje mokėsi 5 mokiniai, neturi į ką orientuotis, neįgis gerų bendravimo įgūdžių, sunkiau jam bus vėliau pritapti visuomenėje.
„Siūlote uždaryti mažas mokyklas kaimuose. To mes nedarysim“, – į ministerijos atstovę kreipėsi meras. Jo nuomone, ir mažose mokyklose galima normaliai dirbti, mokytis. O kad už jungtines klases Savivaldybė negaus finansavimo – neteisinga. Esą, jeigu ministerija mano, kad jungtinės klasės yra blogis, oficialiai taip turėtų ir parašyti, o ne, prisidedant savo lėšų, savivaldybėms suteikti galimybę jas išlaikyti.
„Jeigu mokydamiesi jungtinėse klasėse mokiniai, kaip teigiate, negali atsiskleisti, žalojama jų raida, vėliau tokiems sunku bus prisitaikyti visuomenėje, tai tokias klases oficialiai uždrauskite. Dabar akivaizdu, kad atsižvelgiama ne tiek į vaiką, kiek į pinigus“, – kalbėjo A. Kalnius.
Kretingos mieste pastaruoju metu buvo ir yra vykdomi dujotiekio rekonstravimo darbai. J. Pabrėžos g. gyvenantys žmonės sunerimo dėl neseniai atnaujinto šaligatvio ardymo, taip pat jiems kilo klausimas, kas sutvarkys vis dar žiojėjančias didžiules duobes. Kretingos rajono savivaldybė ir dujotiekio rekonstravimo darbus atliekanti ESO šiuo metu laukia atsakymo iš Centrinės projektų valdymo agentūros, ar toje gatvėje bus galima tęsti darbus, ar ne.
Po darbų – nesutvarko?
J. Pabrėžos gatvėje gyvenančią Liną Thiel neramina, ar dujotiekio rekonstrukcijos metu bus išardytas praėjusiais metais įrengtas naujas šaligatvis: „Kairė nežino, ką daro dešinė, galvoje turiu valdžią. Gyvename J. Pabrėžos gatvėje, praėjusią vasarą nutiesė gražų šaligatvį. Aš įsivaizduoju taip: jeigu savo kieme kločiau plyteles, pirma pagalvočiau, ar man reikės tiesti naują elektros kabelį, tvarkyti dujų tinklą, ar dėl vandentiekio viskas gerai. Visam gyvenimui neapsidrausi, bet nors keleriems metams“, – kalbėjo moteris.
L. Thiel tikino, kad nėra prieš rekonstrukciją, tačiau darbai turi būti atlikti tinkamai: „Nieko prieš rekonstrukciją neturiu. Ar, prieš klojant šaligatvį, nebuvo galima susižinoti, kad reikės tvarkyti. Dėl tokių planuojamų veiksmų buvo galima apsidrausti.“
Gyventojams kilo klausimas, ar Savivaldybė duos leidimą išardyti naujai sutvarkytą šaligatvį, ar ne. Taip pat jie piktinosi ir dėl nesutvarkomų darbų padarinių. „Daug tunelių prie nuosavų namų iškasta. Ką mums reikia daryti, gal patiems užsikasti? Gyvename, kaip bunkeriuose. Kas turi būti atsakingas už tokius grandiozinius darbus? – klausė L. Thiel, pridurdama, kad kaimynams teko ardyti ir savo kiemą, kuomet darbuotojai norėjo pasiekti dujotiekį. – Man pačiai vos pavyko išsaugoti savo rožynus. Prašiau, kad jų neiškastų, visaip gėles parėmiau, kad netrukdytų darbams.“
Policijos dieną Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai paminėjo Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. „Šįkart minime ne savo komisariato salėje, o bažnyčioje. Šią idėją pasiūlė Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys, manau, kad tai taps tradicija ir ateityje galbūt rinksimės dar gausiau su savo šeimomis“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.
Pareigūnus su profesine diena sveikino ir rajono meras Antanas Kalnius: „Savo darbu auginate tą kartą, kuri jau gyvens geresnėje visuomenėje. Jūs visada esate ten, kur jūsų reikia.“
Rajono meras padėkas įteikė Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai Alinai Jonutienei, Reagavimo skyriaus tyrėjams Juliui Prušinskui ir Egidijui Vasiliauskui.
Šiais metais Kretingos rajono policijos komisariatas išaiškino keturis sukčiavimo atvejus, tą padaryti padėjo atsitiktiniai žmonės, kuriems per šventę buvo padėkota. Vienas jų – Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Bončkus.
„Kęstutis ne tarnybos metu pastebėjęs nuotraukoje užfiksuotą sukčių automobilį apie tai pranešė pareigūnams. Taip jie buvo sulaikyti“, – įvykio aplinkybes prisiminė A. Pužauskas.
K. Bončkus dirba Palangoje, tačiau gyvena Kretingoje. „Palangos miesto komisariatas yra dėkingas jums už pagalbą vasaros sezono metu“, – teigė jis.
Padėka buvo įteikta ir Erlėnų kaime gyvenančiai Simai Striukienei, kuri užfiksavo sukčių automobilį. „Prieš tai sukčiai į laidinį telefoną paskambino mums, tačiau mes neužkibome. Kiek vėliau pamatėme į kiemą įvažiuojantį mums nežinomą automobilį, kurio vairuotojas jį pastatė taip lyg ruoštųsi pabėgti. Paprašiau, kad vyras nufotografuotų, o pamačiusi, jog po kurio laiko pas kaimynę atvyko pareigūnai, jiems tą nuotrauką atidaviau“, – sakė ji.
A. Pužauskas pasidžiaugė tokiu moters poelgiu, kuris padėjo išaiškinti keturias nusikalstamas veikas. Po apdovanojimų visi pareigūnai turėjo galimybę pabendrauti prie vaišių stalo.
|
|
