Nasrėnų senelių namus apžiūrėjo (iš kairės) Kretingos rajono vadovai meras Antanas Kalnius ir administracijos direktorė Jolanta Girdvainė bei Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė, lydimi Kūlupėnų ir Kalnalio klebono Mindaugo Nausėdos (antras iš kairės).

Kretingos rajone startuos naujas senjorų gyvenimo modelis – nebeveikiančiuose Nasrėnų senelių namuose bus įsteigti bendruomeniniai „Orūs namai“. Kretingos rajono savivaldybės delegacija šį kompleksą išsirinko, apžiūrėjusi 5 tam tinkančius statinius: be jo, dar – buvusias mokyklas bei darželius Lubių, Laukžemės, Laivių, Piliakalnio kaimuose.

Uždarė, nes nebuvo keltuvo

Parenkant patalpas „Oriems namams“ dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė, Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Biliūnaitė-Rušinskė, Statybų skyriaus specialistė Gražina Narmontė, Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė ir bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė bei Kretingos rajono kaimo plėtros asociacijos administravimo vadovė Lina Stanienė.

Kalnalio ir Kūlupėnų parapijų klebonas Mindaugas Nausėda jiems aprodė nebenaudojamus buvusius senelių namus Nasrėnuose, kuriuose vienu metu glausdavosi nuo 15 iki 23 senolių, taip pat ūkinį pastatą su šarvojimo sale, malkine, garažu bei palėpe. Šalia komplekso užveistas sodas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus iniciatyva užsodintas Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynas.

Karkasinio tipo Nasrėnų senelių namai, pastatyti geradario iš JAV Stasio Vaičiaus lėšomis, priklausė Kūlupėnų parapijai, tačiau pagal panaudos sutartį jais naudojosi Rietavo parapija. Veikę ilgiau kaip dešimtmetį, jie buvo uždaryti pernai rugsėjį, neatitikus higienos normų, o gyventojai sugrįžo į savo rajonų socialines įstaigas.

„Gaila – pastatas, aplinka, puošiantys visą kaimą, liko nebenaudojami. Valdininkai uždraudė veiklą, neatsižvelgdami į konkrečias sąlygas – nebuvo keltuvo. Tačiau antrame aukšte gyveno senoliai, nebepakylantys iš lovos, kuriems to keltuvo nė nereikėjo“, – pastebėjo R. Lubienė.

• Rašyti komentarą (22)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

• Rašyti komentarą (1)

Palangos koncertų salės fasadą puošiantis dainininko ir dainų tekstų autoriaus Stasio Povilaičio autografas oficialiai pripažintas didžiausiu parašu šalyje. Šį Lietuvos rekordą įregistravo agentūra „Factum“.

Ilgą laiką Palangoje gyvenusio bei koncertavusio S. Povilaičio vardas yra itin glaudžiai susijęs su kurortu. Buvusioje Palangos vasaros estradoje, po rekonstrukcijos virtusioje modernia Palangos koncertų sale, dešimtmečius aidėjo S. Povilaičio dainos, džiuginusios visą Lietuvą. Tad maestro autografas, papuošęs šios salės fasadą, tarsi įprasmina Lietuvos estrados istoriją, S. Povilaičio ir šios salės neatsiejamą tarpusavio ryšį.

S. Povilaičio autografas yra 6,96 m ilgio ir 1,19 m aukščio. Jis ant Palangos koncertų salės fasado buvo atidengtas šios vasaros pradžioje.

Kompoziciją „Autografas“ sukūrė skulptorius Romas Klimavičius ir architektė Gerda Antanaitytė.

„Smilčių“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Rugsėjo 11 – spalio 6 dienomis Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje veiks Virginijaus Kinčinaičio mobiliografijos paroda „Sublime 3“. Susitikimas su autoriumi įvyks rugsėjo 15 d., sekmadienį, 15 val.

Virginijus Kinčinaitis geriausiai žinomas kaip esantis kitoje vaizdo pusėje – ne kūrimo, bet tyrimo. Tačiau atsivertus menotyrinius šio autoriaus veikalus, pirmiausia išaiškėja, kad jis nuolat jautėsi persekiojamas vaizdų, jam visada rūpėjo vaizdų elgsena, poveikis, ilgainiui teko išrasti savo atsaką. Šioje parodoje V. Kinčinaitis – ne kuratorius ir ne rašytojas, o fotografas arba kalbantysis vaizdais. Sublime – tai asociatyviai komponuojamų fotografinių vaizdų telkinys, kurį autorius sukaupė per kelerius metus.

„Fotografuodamas V. Kinčinaitis ne tik fiksuoja, jis iš karto interpretuoja vaizdą. Beveik niekada jam vaizdas nėra nuogas, pirmapradis ar tuščias. Jo vaizdo matymas prisodrintas kultūrinio konteksto, atsikartojimo, prisiminimo, įsivaizduoto patyrimo. Kiekvienas kūdikis, nuogalius ar senukas turi prototipą tapyboje, grafikoje, skulptūroje ar mite, poezijos reginyje. Kiekvienas šviesos šuoras ar seno namo šešėlis turi reikšmingos formos atitikmenį, todėl Kinčinaičio vaizdai artėja prie kalbos ženklų... Kinčinaičio vaizdų pasaulio turtingumas ugdo erdvinį mąstymą, pasaulio tarpusavio ryšių sudėtingumo pajutimą, plečia bendrumo suvokimą. Jo meistriškoje vaizdų iškalboje plyti išmintis, gyvenimo geismas ir svarbiausia – geras humoras. Sekti Kinčinaičio vaizdų pasaulį yra nepamainomas malonumas“, – parodos anotacijoje skelbia menotyrininkė Monika Krikštopaitytė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

„Didžiuotis nėra dėl ko, nebent už sugebėjimus, kuriuos gavau, nuolat turiu dėkoti Dievui“, – sakė Kretingoje savo tapybos darbų parodą surengusi kraštietė Emilija Kniūkštaitė.

Viena ryškiausių Lietuvos tautodailininkių, apie kurią rašyta ir Pasaulinėje naiviojo meno enciklopedijoje. Savita jos tapybos kolekcija priklauso auksiniam Lietuvos dailės fondui, apdovanota Pauliaus Galaunės vardo Kultūros ministerijos premija, respublikinio Adomo Varno tapytojų konkurso Joniškyje bei Geriausio metų tautodailininko nominacijos „Aukso vainikas“ laureatė, 2010-aisiais pagerbta kaip įsimintiniausia Kauno menininkė – tokia yra mūsų kraštietė Elena Kniūkštaitė.

– Gimėte ir augote Žadeikių kaime, Kartenoje lankėte mokyklą. Kokius vaikystės prisiminimus saugote? Kokia buvo Jūsų šeima?

– Mano vaikystė – tai geltonai dažytas medinis namas su prieangiu, pro kurį, tiesa, nevaikščiojom, jis tebuvo tik architektūros detalė. Šalia namo – dvi senos obelys, viena saldinė, o kita alyvinė, ir, žinoma, didžiulė senoviška trišakiu liemeniu vyšnia. Prie kelio buvo kalvė, kurioje dirbo tėvas. Tie kūjo dūžiai į priekalą girdėdavosi ir namuose. Kieme – „ubladė“, arba lauko virtuvė su duonkepiu, o už jos – didelis šiltnamis, aviliai bičių, kurias taip mylėjo tėvas. Ir išgėręs retsykiais, būdavo, eis su jom „pasišnekėti“, o jei kuri įgeldavo, sakydavo, jog „įspyrė“. Tą meilę bitėms paveldėjo 7-eriais metais vyresnis brolis. Kol augom, mudu nelabai ką bendro turėjom, nebent kartais į mokyklą jis mane dviračiu nuveždavo. Vaikystė – tai ir rūpestinga mama. Prisimenu su kaimynėm į turgų Kretingoje arkliu ją važiuojant ir visą kelią apie kokią nors perskaitytą knygą pasakojant.

– Kada išryškėjo Jūsų gabumai menui, dailei?

– Pradinėse klasėse mėgau piešti, o vėlesnėse labiau ėmė patikti literatūra. Sužinojęs, kad ruošiuosi stoti į Kauno Stepo Žuko dailės technikumą, literatūros mokytojas apibarė – esą Lietuvai reikia gerų rašytojų, o ne „tepliorių“. Bet po 8-ių klasių ten aš ir neįstojau – gavau dvejetą iš kompozicijos. Tai buvo teisinga. Nei aš žinojau, kas ta kompozicija, nei ką, piešimą tada mums ir dėstė bibliotekininkė. O baigus 11-a klasių, kad ir lengvai įstojau, pati dailės technikume mokytis nebenorėjau, patraukė fotografija. Nors fotoaparato iš arti nebuvau mačiusi, nuvažiavau į Vilniaus politechnikumą ir išlaikiau egzaminus. Mokytis buvo labai įdomu, ypač patiko portretinė fotografija. Praktiką atlikau tuometiniame Kretingos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Kai baigiau studijas, dirbau keliose sostinės fotoateljė. Vilnius yra Vilnius, ne veltui sakoma, kad galimybių miestas. Vaikščiodama po parodas supratau, kad dailė – taip pat mano pašaukimas. Profsąjungų rūmuose pradėjau lankyti Dailės studiją, kuriai vadovavo Rimas Bičiūnas. Tiesą sakant, apie metus aš ten tik stebėjau, kaip kuria kiti, klausiausi, kokių pastabų jie gauna. O sykį vadovas ir rėžė: „Emilija, arba tu ištekėk, arba pagaliau pradėk tapyti, ko čia be reikalo pas mus vaikštai?“. Ištekėt neištekėjau, bet, kai paėmiau į rankas teptuką, taip ir nepaleidžiu, „tebevargstu“ su juo ir dabar. Pirmuosius paveikslus nutapiau laisvalaikiu, po darbo fotoateljė valandų. Vėliau sekė pirmosios parodos, pirmieji plenerai... Juose mielai dalyvaudavau su studija, su kitais, kaip anuomet vadino, liaudies meistrais.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“, vadovaujamas Kristinos Rimienės, – intensyviai koncertuojantis kolektyvas, Kretingos vardą garsinantis šalyje ir užsienyje, laukia naujų narių.

Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“, vadovaujamas Kristinos Rimienės, tęsia koncertinę veiklą ir laukia naujų narių.

Spalį „Kristale“ kartu su Lietuvos kariuomenės orkestru ir Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“ koncertuos Raseiniuose, kur atliks sudėtingą daugiabalsį kūrinį Džono Raterio „Magnificat“. Pirmą kartą šis kretingiškių atliekamas kūrinys suskambėjo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje baigiantis praėjusiems metams. „Labai didžiuojamės, kad įveikėme šį kūrinį, kuris buvo skirtas chorinės bendrijos „Aukuras“ jubiliejui“, – teigė K. Rimienė, kuri yra ir šios bendrijos tarybos narė.

Tęsdami šį projektą lapkričio mėnesį „Kristale“ choristai Šilalėje dalyvaus chorų maratone – per parą koncertuos 9 chorai, tarp jų – ir Kretingos, parengęs 45 min. trukmės programą. Beveik dviejų dienų renginį vainikuos renginio dalyvių atliekamas „Magnificat“.

Ne su mažesniu atsakingumu „Kristale“ rengiasi ir koncertui gruodį – kraštiečio Seimo nario Antano Vinkaus kvietimu kretingiškiai koncertuos Seimo rūmuose.

„Be didžiųjų koncertų, turime ir kitų sumanymų – koncertuojame tikrai intensyviai, – tvirtino choro vadovė. – Jau planuojame kitų metų išvyką į kurioje nors užsienio valstybėje vykstantį konkursą – norisi Kretingos vardą garsinti ne tik šalies, bet ir Europos lygiu, ir konkursuose dalyvaujame tam, kad pasitikrintume savo jėgas.“

K. Rimienė pripažino, kad „Kristale“ branduolys yra stabilus, tačiau kasmet ateina naujų narių. Jų laukiama ir šiemet. „Laukiame tų, kurie mėgsta chorinę muziką, turi gerą balsą, tačiau muzikinio rašto pažinimas nebūtinas – pagaulūs žmonės išmoksta dainuoti iš klausos. Svarbu, kad yra didelis noras siekti rezultato, dalyvauti repeticijose, tada pasiekiama ir rezultato“, – kriterijus tapti choro nariu įvardino vadovė, akcentuodama, kad saviveikla – tai ir prasmingas laisvalaikis, bendravimas, o choras, jo nariams susidraugavus, tampa tarsi viena didelė šeima.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Nors kretingiškės Augustės Gerikaitės ir jos kolegos Šarūno Jaskutėlio darbuose – daug bendro, tačiau stiliai – skirtingi: Augustės darbuose dominuoja juodai balti statiški kadrai, Šarūno – šviesi dinamika.

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje kretingiškė Augustė Gerikaitė ir jos kolega Šarūnas Jaskutėlis surengė fotografijos parodas, kurios veiks visą rugsėjį. Dviejų fotografiją Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio mokymo centre studijuojančių kūrėjų darbuose gausu kontrastų, tačiau kiekvienas kadras pasakoja savo istoriją.

Fotografijos studijos – atsitiktinumas

„Juodame fone“ yra pirmoji personalinė Augustės Gerikaitės paroda, ją įkvėpė teatras: „Scena – juoda, tuščia terpė, kurioje gali gimti bet kas. Man juoda spalva reiškia teatrą, juodame fone lieka tik žmogus. Parodoje eksponuojamos nuotraukos padarytos fotostudijoje, kuri tuo momentu tapo scena, nuotraukoms pozavo mano bendrakursiai“, – sakė menininkė.

Jos nuotraukos padarytos senu tėčio fotoaparatu „Zenit“ ir rusiška juosta. „Buvo sudėtinga, svarsčiau, ar pavyks. Išryškinus juostą pamačiau, kad išėjo geri kadrai, vėliau dėstytoja pasiūlė padaryti nuotraukų parodos variantą“, – tikino pašnekovė.

Kiekvienas žmogus skirtingai mato nuotraukas, tad, A. Gerikaitės teigimu, sudėtinga pasakyti, kokia pagrindinė parodos žinutė lankytojams. Augustės mintis – žmogus pereina per tamsą ir joje dažnai tenka pasikliauti ne tuo, ką matai, o ką jauti, pasitikėti savimi ir intuicija. Parodoje eksponuojamose nuotraukose matomos rankos gelbsti gyvybę, sukuria draugystę.

Fotografuojant juostiniu aparatu, ne visada ryškiai matosi fokusas. Kartais nuotraukos išryškinamos išblukusiu vaizdu, tačiau tai sukuria tam tikrą paslaptį, o ekspozicijos lankytojams lieka interpretacijos galimybė patiems suprasti kadrą. Pašnekovė tikino, kad fotografuojant juostiniu fotoaparatu reikia apgalvoti, kokį vaizdinį norisi užfiksuoti, nes juostoje ribotas kadrų kiekis, tačiau kadrai neatrodo tokie tušti, kaip skaitmeniniai, juose galima įžvelgti žmogaus sielą.

Merginai patinka kinas, dažnai tai – ir įkvėpimo šaltinis. Ji bandė stoti į režisūros studijas, tačiau nesėkmingai. Kadangi režisūros kursas renkamas kas dvejus metus, A. Gerikaitė nutarė stoti į fotografiją profesinėje mokykloje ir šį laikotarpį išnaudoti produktyviai, ir dėl tokio sprendimo ji visiškai nesigaili.

Augustė Gerikaitė siekia sulaužyti visuomenėję gajų stereotipą, kad į profesines mokyklas eina nieko nemokantys ir žemo išsilavinimo žmonės. „Iš pradžių buvo sudėtinga sau pripažinti, kad mokausi ne režisūros aukštojoje mokykloje, o fotografijos profesinio mokymo įstaigoje. Vis dėlto, visas kursas labai susidraugavo, tapome viena didele šeima.“

Pašnekovė mano, kad žmonės turėtų nebijoti kažką išbandyti naujo. „Jei nežinai, ką nori veikti gyvenime, mokymasis profesinėje mokykloje yra puiki galimybė išbandyti save. Juk bet kuriuo metu gali stoti į aukštąją mokyklą ir įgyti bakalaurą. Žmonės turėtų keisti neigiamą požiūrį apie profesinio mokymo įstaigas“, – nuomone dalinosi A. Gerikaitė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Nerijus Stonkus (stovi iš dešinės) ir bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė savanoriams papasakojo apie pareigūnų darbą, taip pat paaiškino, kaip apsisaugoti nuo galimų vagysčių.

Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis prie judriausių miesto perėjų budėjo savanoriai, kurie padėjo pėstiesiems saugiai kirsti gatvę. Tiek savanoriai, tiek policijos pareigūnai pasidalijo pastebėjimais, kaip būtų galima pagerinti saugumą užtikrinančias priemones rajone. Vieni siūlė įrengti papildomų pėsčiųjų perėjų, kiti – pakeisti jų vietas.

Dalijosi mintimis

Ne pirmus metus viešą eismo saugumą užtikrinti policijos pareigūnams padėję Kretingos trečiojo amžiaus universiteto (TAU), Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kretingos bendrijos, Šaulių sąjungos atstovai, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus specialistės po daugiau kaip savaitę trukusių darbų į Kretingos rajono policijos komisariatą susirinko aptarti rezultatų ir užduoti jiems rūpimus klausimus. „Tie žmonės, kurie stovėjo prie perėjų, rūpinosi kitų vaikais, sulaukė įvairių reakcijų. Vieni padėkodavo ir pažadėdavo laikytis Kelių eismo taisyklių (KET), kiti – liepdavo nesikišti, nors vaikams rodydavo netinkamą pavyzdį, gatvę pereidami ne per pėsčiųjų perėję“, – apibendrino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Kad žmonės per gatvę eina ne tose vietose, kur reikia, pastebėjo ir savanoriai. „Pirmomis dienomis buvo sunku, nes žmonės, vedantys vaikus į Marijos Tiškevičiūtės mokyklą, per gatvę bėga ir iš paskos tempia savo vaikus ten, kur pėsčiųjų perėjų nėra. Norėdami užtikrinti saugumą, kelioms dienoms pasikvietėme policijos pareigūnus. Po to, likusias paskutines dvi dienas situacija pagerėjo“, – patirtimi dalijosi Kretingos Trečiojo amžiaus universiteto studentas Algimantas Bendikas.

Savanoris taip pat pateikė ir pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti šią problemą: „Savanorių gatvėje, šalia Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, reikėtų įrengti dar vieną pėsčiųjų perėją, kuri būtų patogesnė automobilį pastačiusiems kitoje gatvės pusėje.“

Kitose gatvėse problemų taip pat yra. „Buvo atkreiptas dėmesys, kad kai kuriose vietose pėsčiųjų perėjos įrengtos netinkamose vietose ir jas reikėtų perkelti arba arčiau, arba toliau. Savanoriai taip pat pastebėjo elektrinių paspirtukų problemą – visuomenei vis dar sunku susigaudyti, kokiomis taisyklėmis jie turi vadovautis ir kad važiuojant per pėsčiųjų perėją, kaip ir dviratininkams, reikia nuo jų nulipti“, – sakė Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Nerijus Stonkus.

Kiti savanoriai didelių problemų nepastebėjo, tačiau atkreipė dėmesį, kad kartais vairuotojai pėstįjį pastebi paskutinę akimirką. „Vairuotojai pakankamai dėmesingi, pėstieji – drausmingi, bet pasitaikė tokių atvejų, kuomet vairuotojai sustodavo paskutinę akimirką užvažiavę ant pėsčiųjų perėjos“, – kalbėjo šalia Kretingos pranciškonų bažnyčios, Vilniaus gatvėje, esančių perėjų budėjusios Trečiojo amžiaus universiteto studentė Adelija Rumbutienė ir Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ narė Petrė Prišmontienė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Už nusikalstamą veiką bausmę pataisos namuose atlikę asmenys sugrįžta į mūsų rajoną, tačiau tokių asmenų, Probacijos tarnybos Kretingoje duomenimis, ne itin daug. „Tai nėra masinis reiškinys, per mėnesį iš įkalinimo įstaigos sugrįžta maždaug vienas žmogus. Policijos komisariatas yra apie tai informuojamas“, – teigė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Nusikalsta vėl?

Šiais metais Probacijos tarnyboje Kretingos rajone priežiūra vykdoma 9 lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, viena jų – moteris. Iš jų naujai į Probacijos tarnybos registrą įtraukti 4 lygtinai paleisti ir per šiuos metus iš pataisos namų grįžę asmenys. „Iš prižiūrimųjų vienam asmeniui vykdoma intensyvi priežiūra – lygtinai paleistojo buvimo vietos pagal nustatytą probuojamojo dienotvarkę kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis“, – įvardijo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (Kretingos rajone) specialistė Živilė Budginienė.

Per 2018 m. Probacijos tarnybos Kretingoje pareigūnai priežiūrą vykdė 15 asmenų, lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų.

Rajone pasitaiko atvejų, kuomet įkalinimo bausmę atlikę asmenys nusikalstamą veiką padaro iš naujo, tačiau džiaugiamasi, kad jų nėra itin daug. „Galime pasidžiaugti tuo, kad tokių tikrai nėra daug. Per 2018 m. tik vienas lygtinai paleistas asmuo, kurio priežiūrą vykdė probacijos tarnyba Kretingos rajone, padarė naują nusikalstamą veiką, vengė atlikti bausmę, todėl, teismo sprendimu, buvo grąžintas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės į pataisos įstaigą“, – kalbėjo Ž. Budginienė.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Artūras Toliušis įgyvendino savo svajonę – Lietuvos rinktinės žaidimą stebėjo tiesiogiai, Kinijoje, kur vyko šių metų Pasaulio krepšinio čempionatas.

Grūšlaukiškis 35-erių Artūras Toliušis skirtingai, negu kiti krepšinio aistruoliai, Pasaulio krepšinio čempionatą stebėjo ne ant fotelio ar sofos prieš televizorių – pasiryžęs tolimai kelionei į Kiniją, jis turėjo galimybę grupės, kurioje žaidė Lietuvos rinktinė, rungtynes stebėti tiesiogiai kartu su didžiule lietuvių krepšinio sirgalių šeima.

„Apie šią kelionę svajojau visus metus. Žinojau, kad Pasaulio čempionatas rengiamas Kinijoje, kad kelionė – tolima ir nepigi, tačiau sumanymo neatsisakiau net ir tada, kai, paraginęs vienus kitus draugus, nesulaukiau pritarimo – vis tiek pirkau bilietus ir į Kiniją išskridau vienas pats, be jokios kompanijos“, – A. Toliušis prisipažino, kad dėl tokio savo poelgio sulaukė įvairių pastebėjimų – daugelis stebėjosi, kaip tokiai tolimai kelionei galima ryžtis vienam.

A. Toliušis sakė sporto keliones pamėgęs prieš kelerius metus, o pradžia buvusi 2011-aisiais, kai Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas. „Po to kažkaip šovė mintis vykti į Slovėniją, dar po to – į Gran Kanariją, Rygą. Grįžęs iš Kinijos brandinu mintį patekti į kitų metų Vasaros olimpines žaidynes Tokijuje Japonijoje – jeigu Lietuvos krepšinio rinktinė jose dalyvaus, vyksiu būtinai, – žadėjo krepšinio sirgalius, tvirtindamas, kad būti arenoje ir rungtynes stebėti tiesiogiai yra nepakartojamas jausmas. – Tai sukuria malonių emocijų, pasigėrėjimą ir atsipalaidavimą nuo kasdienės veiklos.“

• Rašyti komentarą (15)
• Plačiau ...

Gabrielė Diekontaitė, sutikta su ąžuolo lapų vainiku, artimųjų ir trenerių apsupty Vilniaus aerouoste.

Gera žinia į Lietuvą, taip pat – ir į Kretingą atskriejo iš Bulgarijos sostinėje Sofijoje įvykusio Europos jaunimo iki 19 metų bokso čempionato: kretingiškė boksininkė Kretingos sporto mokyklos auklėtinė Gabrielė Diekontaitė, treniruojama Tomo ir Aivaro Balsių, tapo Europos čempione.

Trečiadienio popietę į Lietuvą sugrįžusią čempionę Vilniaus aerouoste pasitikę ir pasveikinę jos treneriai nė neabejojo: Gabrielė aukso raidėmis perrašė Lietuvos bokso istoriją – ji tapo pirmąja Lietuvos boksininke per šalies moterų bokso istoriją, iškovojusia Europos čempionato auksą.

Ne tik Kretingoje besitreniruojanti, bet ir Panevėžio Raimondo Sargūno sporto gimnazijoje besimokanti G. Diekontaitė Europos čempionate svorio kategorijoje iki 75 iškovojo tris pergales: pirmoje preliminarioje kovoje G. Diekontaitė vieningu teisėjų sprendimu 5:0 įveikė ukrainietę Veroniką Korets, pusfinalyje lietuvė po atkaklios kovos 3:2 nugalėjo airę Lisą O‘Rourke, o finale 4:1 nugalėjo turkę Seną Erdogan.

„Kai teisėjas po finalo iškėlė mano ranką, užplūdo neįtikėtinas džiaugsmas, – Lietuvos bokso federacijos tinklalapyje teigė G. Diekontaitė. – Išsikėliau sau tikslą laimėti Europos čempionatą, todėl prieš pirmenybes daug dirbau treniruotėse. Džiaugiuosi, kad pasiekiau istorinę pergalę bei išpildžiau savo svajonę. Tačiau neketinu sustoti, nes boksas man labai patinka ir toliau sieksiu pergalių ringe.“

Į Europos bokso čempionatą G. Diekontaitė vyko su treneriais Dariumi Katkevičiumi, Vidu Bičiulaičiu ir Mariumi Palioniu, o pirmieji jos treneriai Tomas ir Aivaras Balsiai savo auklėtinės pasirodymą stebėjo internetu. „Sekėme kiekvieną judesį, kiekvieną sekundę“, – prisipažino T. Balsys, prisiminęs pirmuosius nedrąsius Gabrielės žingsnius, kai ji pradėjo lankyti bokso treniruotes.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Pasibaigus iškilmėms, karteniškiai įsiamžino prie lurdo su svečiais – folkloro ansambliu „Spigėns“ iš Telšių.

Kartenos miestelio bei jo apylinkių žmonės puoselėja seną tradiciją – rugsėjo 8-ąją, per Šilines, arba Švč. Mergelės Marijos gimtadienį, jie renkasi vakare švęsti prie Abakų lurdo. Šiemet į iškilmes susirinko gausus būrys apylinkių tikinčiųjų, dalyvavo 4 kunigai, o šv. Mišias aukojo Palangos dekanato dekanas Kęstutis Balčiūnas.

„Šiemet autobusais atvyko piligrimų ir iš Klaipėdos. Iškilmėse dalyvavo pakviesti kunigai iš kaimyninių parapijų: be dekano K. Balčiūno, dar – Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vikaras Rolandas Kazlauskas bei Karinių jūrų pajėgų kapelionato kapelionas Remigijus Monstvilas iš Klaipėdos“, – kalbėjo Kartenos klebonas Algirdas Lukšas, pasidžiaugęs puikiai karteniškių organizuota švente.

Abakų lurdas tądien skendėjo gėlėse, – jo puošyba pasirūpino kūlupėniškė Regina Šiaulienė bei baubliškė Stasė Gideikienė. Šios abi moterys, pasak karteniškės buvusios ilgametės Kartenos folkloro ansamblio „Minija“ vadovės Danutės Tamošauskienės, nuolat rūpinasi lurdu: šiuo metu jos renka lėšas naujai užkloti lurdo koplytėlės stogą.

„Skiedros supuvę, pro jas pralaša į koplyčios vidų. Tikimės, kad žmonės susitelks šiam kilniam reikalui: po trejų metų – 2022-aisiais – Abakų lurdui sukaks 100 metų, nepasitiksime gi jubiliejaus kiauru stogu“, – svarstė D. Tamošauskienė. „Raseiniai turi Šiluvą, kur švenčia Šilines, o karteniškiai – Abakų lurdą“, – šios vietovės svarbą karteniškiams bei apylinkių žmonėms pabrėžė pašnekovai.

Pasibaigus šv. Mišioms, visi šventės dalyviai buvo pakviesti pasiklausyti svečių iš Telšių – folkloro ansamblio „Spigėns“ – programos bei pasivaišinti sočia žvėrienos sriuba, kurios didžiulį puodą išvirė karteniškis rajono tarybos narys Romualdas Jablonskis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Bendrovės „Pamario restauratorius“ meistrai kloja ir tvirtina būsimos rūmų verandos pamatus.

Šiomis dienomis vyksta intensyvūs darbai Kretingos dvaro parke, prie rūmų, – bendrovės „Pamario restauratorius“ meistrai keičia inžinerinius tinklus, kloja ir tvirtina atstatomos istorinės verandos pamatus.

Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės žodžiais, darbai vyksta pagal numatytą grafiką, – jų jau atlikta už 16 tūkst. Eur. Ligi šalčių pamatai bus užsandarinti.

Iš viso verandos atstatymo darbai kainuos 88 tūkst. Eur, – lėšų jiems skyrė Kretingos rajono savivaldybė bei Kultūros paveldo departamentas.

„Darbus planuojame užbaigti kitą vasarą, – tikimės, kad tradicinis menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ startuos su pučiamųjų orkestru būtent atkurtoje rūmų verandoje, kaip ir būdavo grafų Tiškevičių laikais“, – kalbėjo V. Kanapkienė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Vakar Amatų kiemelyje darbininkai sumontavo pirmąjį suolelį, papuošiantį dvaro parką.

Netrukus Kretingos dvaro parke bus pradėti montuoti geradarių iš Kretingos, Palangos, Klaipėdos padovanoti 11 kietmedžio suoliukų.

Kretingos muziejus dar vasarą paskelbė akciją „Dovanokime parkui suoliuką“. Jo vadovės Vidos Kanapkienės žodžiais, į akciją reagavusių geradarių atsirado gana greitai. „Norime suoliukus statyti palei pagrindinius parko takus, einant antrojo tvenkinio link, taip pat – palei taką, vedantį prie Astronominio laikrodžio bei Žemaitės alėjos link“, – teigė direktorė.

Vienam suoliukui įrengti geradariai aukojo po 250 Eur, tačiau, V. Kanapkienė pastebėjo, jog su pamato įrengimu jo kaina išaugs iki 300 Eur. „Savivaldybė skyrė tašytų akmenų, išimtų iš senųjų gatvių grindinių – po kiekvienu suoleliu bus paklotas pamatas su įbetonuotu brukiu. Prie suolų taip pat bus pritvirtintos lentelės su išgraviruota geradario pavarde“, – tvirtino ji.

Lėšų – 3 tūkst. Eur – sumontuoti suolų pamatus skyrė Kretingos rajono savivaldybė.

Kitąmet suolelių dovanojimo akciją muziejus ketina pratęsti: „Norėtume sumontuoti meniškų suolų su kalvystės elementais, kad jie užpildytų ir papuoštų dvaro rūmų parterį, prieš tai jį sutvarkius, – tam yra parengtas techninis projektas, kuris bus pateiktas Savivaldybei“, – netolimus muziejaus planus išdėstė V. Kanapkienė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (4)

Trečiadienį Kretingos rajono savivaldybėje įvyko konkursas Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės pareigoms užimti. Dalyvauti konkurse buvo pasišovę 6 pretendentai, į konkursą atvyko 5.

Konkursą laimėjo Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė, praėjusioje taryboje vicemere dirbusi Danutė Skruibienė. Savivaldybėje D. Skruibienė dirbo 12 metų. Konkurso komisijai vadovavęs dabartinis mero pavaduotojas Dangiras Samalius tvirtino, kad D. Skruibienė buvo daug pranašesnė už kitus pretendentus. „Pravertė dirbant Savivaldybėje sukauptos žinios, patirtis. Išeinu į tą sritį, kur turėsiu daug galimybių padėti žmonėms. Turiu asmeninės patirties, kokia yra reikalinga socialinių darbuotojų pagalba senam sunkiai sergančiam žmogui, jo artimiesiems. Neįsivaizduoju šito darbo be bendradarbiavimo su visomis Savivaldybės įstaigomis, bendruomenėmis, seniūnais, seniūnaičiais, kuriuos gerai pažįstu“, – po sėkmingo konkurso kalbėjo D. Skruibienė. Ji patikino, kad tapusi Socialinių paslaugų centro vadove iš politikos nepasitrauks. „Teiksiu pasiūlymus dėl rajono, regiono, taip pat ir valstybės socialinės politikos, gal ir kitais klausimais“, – sakė jinai.

Pagal galiojančią tvarką D. Skruibienė turės atsisakyti Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario mandato. Jos vietą taryboje pagal Lietuvos liberalų sąjūdžio Kretingos skyriaus kandidatų į Savivaldybės tarybą sąrašą užimti turėtų Marius Meškauskas, Kartenos seniūnijos sporto organizatorius, Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro kūno kultūros mokytojas.

Kretingos socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigybė liko laisva į užtarnautą poilsį išėjus ilgametei šios įstaigos vadovei Birutai Dirvonskienei. Savivaldybė yra paskelbusi konkursą bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus vietai, iš kurio savo noru pasitraukė Renata Surblytė, užimti. Pretendentai į šią poziciją dokumentus konkursui teikti gali iki rugsėjo 16 d. 24 val.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (56)

Vairuotojai Miško g. esančiame daugiabučių kieme neretai automobilius palieka ant šaligatvių, taip trukdydami praeiti pėstiesiems.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinė saugos ir viešosios tvarkos skyriui padedantys Kretingos šauliai vykdė priemonę tikrindami, ar vairuotojai automobilius palieka leistinose vietose. Anot specialistų, „laikrodukus“ naudoja vis daugiau žmonių, tačiau kai kurie užmiršta, kad transporto priemones palikti ant šaligatvio yra draudžiama. Miško g. daugiabučių namų kieme šįkart netinkamai automobilius paliko 4 vairuotojai. Viename tų daugiabučių gyvenanti moteris tikino, kad žmonės stato, kur papuola, ir kartais būna sunku praeiti: „Jeigu galėtų, ir į namo vidų įvažiuotų.“ Savanorių gatvėje esančios ūkinių prekių parduotuvės kieme automobilius palikti galima dviem valandoms ir tik parduotuvės klientams, tačiau kai kurie šio ženklo nepaiso. Tokių vairuotojų buvo 4.

Vilniaus g. prie maisto prekių parduotuvės „laikrodukus“ palikti užmiršo keli vairuotojai, o du – buvusios bibliotekos vidiniame kiemelyje. Lazdynų gatvėje ir prie Kretingos ligoninės jokių pažeidimų neužfiksuota.

„Problema mažėja. Kontrolė bus vykdoma nuolat, todėl, manau, kad ateityje ji visai išnyks“, – pasvarstė Kretingos jaunųjų šaulių vadas Gintautas Pogoželskas.

Po paskutinių įvykių, kuomet Kretingos turguje anksti rytą buvo sumuštas vyras, turgaus direktorius kreipėsi į Kretingos šaulius, kad šie padėtų užtikrinti saugumą turgaus dienomis. „Nuo šiol turgaus teritorijoje šauliai patruliuos šeštadieniais nuo 6–11 val. ir trečiadieniais nuo 7–11 val.“, – įvardijo G. Pogoželskas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (6)