Pajūrio naujienos
Help
2024 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Apklausa

Ar Lietuva pasirengusi likviduoti tokias avarijas, kaip lėktuvo katastrofa?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1370) 2019-07-09

Darbėnų bažnyčioje melstasi už prieš penkerius metus mirusią Oną Stasę Nausėdienę.

Sekmadienį Darbėnų parapijos tikintieji ir visi, atvykę į Sumą Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje, turėjo neeilinę progą melstis kartu su išrinktuoju Prezidentu Gitanu Nausėda, jo žmona Diana ir tėvu Antanu: tądien šv. Mišios buvo aukotos už prieš penkerius metus Amžinybėn iškeliavusią ir Darbėnų kapinėse amžino poilsio atgulusią Prezidento mamą Oną Stasę Nausėdienę.

Dėkojo už bendrą maldą

Po pamaldų šv. Mišias aukojęs Darbėnų klebonas Viktoras Dirvonskis, padėkojęs už bendrą maldą, pranešė, kad išrinktasis Prezidentas išreiškė norą pats padėkoti kartu besimeldusiems darbėniškiams. Bet prieš tai žodis buvo suteiktas Darbėnų bendruomenės atstovams: bendruomenės pirmininkui Rimantui Benečiui ir humanitarinių mokslų daktarei Jūratei Sofijai Laučiūtei.

„Didžiulė garbė, kad mūsų nedideliame miestelyje, mažoje bažnytėlėje, turėjome galimybę susitikti bendroje maldoje su išrinktuoju Prezidentu, – gražia žemaičių tarme į Gitaną Nausėdą kreipėsi R. Benetis. – Mes meldėmės ne tik už jo šviesaus atminimo motiną, bet ir už tai, kad Dievas jam teiktų stiprybės būsimuose darbuose dėl Lietuvos gerovės ir kad viskas klostytųsi taip, kaip vakar mūsų visų giedotoje „Tautiškoje giesmėje“: vardan tos Lietuvos vienybė težydi.“

J. S. Laučiūtė padėkojo ne tik už retą progą melstis kartu su išrinktuoju Prezidentu ir jo šeima, bet ir Viešpačiui už visus dorus, gerus Darbėnų parapijos žmones, prašė kalčių atleidimo ir amžinos ramybės parapijos mirusiesiems, o gyviesiems – kad jų širdis pripildytų Dievo ir artimo meilė.

„Mūsų parapijos žmonės, kaip ir visos Lietuvos krikščionys, nuolat meldžiame Dievo, kad teiktų išminties valdžios – ir šalies, ir mūsų Savivaldybės – atstovams. O dabar Dievas ir rinkėjai leido Darbėnų parapijos tikintiesiems į mūsų maldas įpinti ir vardą Prezidento, kurio giminės šaknys tvirtai įaugusios į Darbėnų žemę ir apie kurį galėsime su tam tikru savininkišku pasididžiavimu sakyti: „mūsasis Prezidentas“, – kalbėjo J. S. Laučiūtė.


Sveikinimai ir estiškai, ir latviškai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kultūra

Seimo narys Antanas Vinkus su režisierėmis iš Rygos Liudmila Stančik (kairėje) ir Ina Vanaga.

Savaitgalį Kretingoje nušurmuliavo 50-asis tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Baltijos rampa“. Pusę amžiaus šiemet skaičiuojantis renginys eilės tvarka organizuojamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Šiųmetis festivalis ypatingas dar ir tuo, kad skirtas pirmojo Palangoje viešai suvaidinto lietuviško spektaklio Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“ 120-osioms metinėms bei Pasaulio lietuvių metams paminėti, be to, sutapo su mūsų Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.

Festivalyje su savo spektakliais pasirodė Estijos teatras „Joelahtme Lavagrupp“, Rygos kultūros centro jaunimo teatras „Vinnie“, Zlėkų mėgėjų teatras iš Latvijos, taip pat Punsko lietuvių kultūros namų teatrai iš Lenkijos. Lietuvai šiemet atstovavo Kretingos vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“, Anykščių kultūros centro bei Priekulės Ernsto Vicherto teatrai.

Kretingos rajono kultūros centro salėje susirinkusį gausų būrį dalyvių bei žiūrovų, tarp kurių – iš Nidoje kaip tik šiomis dienomis vykusio kasmetinio Pasaulio bendruomenės lietuvių renginio, kuriame buvo diskutuojama apie diasporos (tautos dalies, gyvenančios ne savo istorinėje tėvynėje) politikos formavimą, specialiai atvykę Pasaulio lietuvių bendruomenės 27 valstybių lyderiai, pasveikino rajono meras Antanas Kalnius, Seimo narys Antanas Vinkus, kuris į brolius latvius bei estus kreipėsi dar ir jų kalbomis.

Teatras kuria gyvenimą

Pasak daugelio „Baltijos rampų“ liudininkės Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros vedėjos Danutės Vaigauskaitės, didelis džiaugsmas tokiuose renginiuose jai yra pabūti su visais, jausti broliškas širdis. Docentė neabejojo, kad kurti teatrą reiškia kurti gyvenimą, o kai kuri gyvenimą, tikriausiai išsipildys ir išrinktojo Prezidento Gitano Nausėdos viltis Lietuvą matyti gerovės valstybe.


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

Liepos 6 d. apie 22.33 val. gautas pranešimas, kad Grafų Tiškevičių g. važiavo galimai neblaivaus asmens vairuojamas automobilis, kuris įtartinai manevravo keliu, atsitrenkė į šaligatvio bortelį, prakirto padangą ir važiavo nuleista padanga. Netrukus pareigūnai aptiko Tvenkinio g. nurodytą automobilį „Opel Vectra“, šalia automobilio buvo sulaikytas Ukrainos pilietis, gimęs 1995 m., pastarajam alkoholio matuokliu nustatytas 2,18 prom. neblaivumas. Asmuo sulaikytas.

PALANGA

Liepos 6 d. apie 2.33 val. į Palangos komisariatą pristatytas galimai nuo narkotinių medžiagų apsvaigęs 1997 m. gimęs vaikinas. Alkoholio matuokliu jam nustatytas 1,57 prom. neblaivumas. Atlikus dalinę asmens apžiūrą, pas jį aptiktas plastiko maišelis su gabalėliu žalsvos, galimai narkotinės medžiagos.

VYTAUTO g. liepos 5 d. apie 22.30 val., prevencinės priemonės metu, pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „BMW“, kurį vairavo 1991 m. gimęs vyras. Automobilio salone rastas folijos lankstinukas su gelsvais milteliais, galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas. BIRUTĖS al. liepos 6 d. iš užrakinto automobilio „BMW“ pavogti 135 eurai ir automobilinis mobiliojo ryšio telefono kroviklis. Žala – 150 eurų.

J. BASANAVIČIAUS g. liepos 7 d. apie 2.54 val. kavinės apsaugos darbuotojai pareigūnams pranešė, kad sulaikė asmenį, su savimi galimai turėjusį narkotinių medžiagų. Į policijos komisariatą pristatytas 2000 m. gimęs vaikinas, kuris su savimi turėjo gelsvos spalvos tabletę, galimai narkotinę medžiagą. Pradėtas tyrimas.

ŽIBŲ g. liepos 7 d. apie 10.49 val. 1978 m. gimęs vyras pranešė, kad buvo įsibrauta į namo vidų ir pavogtos dvi rankinės, kurios vėliau rastos Žibų g. pakabintos ant tvoros. Iš moteriškos rankinės pavogta 290 eurų, iš vyriškos rankinės pavogta 300 eurų. Įsibrovus apgadintas namo lango tinklelis nuo vabzdžių, kurio vertė 50 eurų. Iš viso padaryta 530 eurų turtinė žala.

J. BASANAVIČIAUS g. liepos 7 d. apie 5.30 val. naktiniame klube sulaikyti 1995 m. gimęs Lietuvos pilietis ir tais pačiais metais gimęs Nigerijos pilietis, pas kuriuos rasta balkšvai rusvų miltelių ir augalinės kilmės medžiagos – galimai narkotikų. Asmenys sulaikyti. Pradėtas tyrimas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Rankininkė Vilgita Idzelytė su savo buvusiu treneriu Algimantu Pranaičiu

Kretingiškė rankininkė buvusi Kretingos sporto mokyklos auklėtinė 15 metų Vilgita Idzelytė ne per seniausiai kartu su Lietuvos U-17 rinktine dalyvavo Lenkijoje įvykusiame Europos paplūdimio rankinio čempionate.

Tarp 14 komandų lietuvaitės užėmė VIII v., o kretingiškė, nors ir yra jaunesnė, į šią rinktinę pateko po atrankos stovyklų Klaipėdoje, Tauragėje, Varėnoje.

„Vilgita yra stipri fiziškai, gerai suvokia rankinį, – priežastis, lėmusias šalies rinktinės trenerio Karolio Kaladinsko pasitikėjimą šia žaidėja, įvardino buvęs merginos treneris Algimantas Pranaitis. – Po čempionato telefonu kalbėjausi su juo – kolega gerai įvertino Vilgitos žaidimą ir yra patenkintas jos pasirodymu, skyrė nemažai žaisti – gynėjos pozicijoje Vilgita realiai žaidė visas rungtynes ir daugiau negu 50 proc. laiko.“

Pati Vilgita dalyvavimą Europos paplūdimio čempionate įvardino kaip didelę patirtį, naujus įspūdžius. Žaidėja pripažino, kad paplūdimio rankiniui reikia daugiau ištvermės negu žaidžiant salėje, be to, stovyklose reikėjo ištverti didelį karštį, o čempionate, kaip tyčia, pirmą dieną lijo. „Bet tas lietus labai padėjo, nes būtent per jį ir laimėjome rungtynes“, – nuotaikingai kalbėjo mergina.

Iki paplūdimio čempionato Lenkijoje V. Idzelytė su antrąja rinktinės komanda dalyvavo tarptautiniame turnyre Taline Estijoje, kur laimėjo II v.


Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse rungtyniaujanti Kretingos „Minija“ sužaidė paskutiniąsias prieš skelbiamą pertrauką rungtynes.

Trakuose įvykęs susitikimas su Vilniaus „Riterių B“ komanda baigėsi lygiosiomis – 2:2, o Kretingos „Minija“, tašku papildžiusi savo pasiekimų kraitę, turnyrinėje lentelėje pakilo viena pakopa aukštyn – į XIII poziciją.

„Per šias rungtynes „Riteriai B“ pasistiprino ne vienu žaidėju iš pagrindinės komandos, tad pirmą kėlinį teko stipriai gintis – pavyko atsilaikyti ir pirmą kėlinį užbaigti be įvarčių“, – susitikimą komentavo Kretingos „Minijos“ vartininkas atstovas ryšiams su visuomene Martynas Viluckas.

Antrą kėlinį vienas prieš mūsų vartininką iššoko „Riterių B“ legionierius Dominykas Kodzas, savo komandą išvedęs į priekį. Netrukus, po 5 min., prie 11 m baudos linijos stojo Kretingos „Minijos“ naujokas Ernestas Andriušis, kuris taikliu smūgiu išlygino rezultatą – 1:1.

Praėjus nedaug laiko, tarsi pasikartojo tas pats scenarijus: „Riterius B“ į priekį vėl išvedė D. Kodzas, o puikiu tolimu smūgiu rezultatą išlygino minijietis Edgaras Drąsutis.

„Besibaigiant rungtynėms, progų pasireikšti turėjo ir Edgaras Drąsutis, ir Mindaugas Grušauskas, bet „Riterius B“ gelbėjo jų vartininkas, – komentarą tęsė M. Viluckas, akcentuodamas, kad Kretingos „Minija“ dėl įvairių priežasčių – kas dėl traumų, kas dėl suspendavimo – šį susitikimą žaidė be svarbių komandai žaidėjų. – Tačiau kaip bebūtų, tašką turime.“

Kretingos „Minija“: Martynas Viluckas, Vakaris Jeruševičius, Paulius Juška, Rubenas Jebga, Antonas Solovjovas, Asilbekas Seitkalijevas, Edvinas Andrijauskas, Jaja Barry, Edvinas Drąsutis, Donatas Navikas, Ernestas Andriušis. Po keitimo: Mindaugas Grušauskas.

Po paskutiniųjų I rato rungtynių paskelbta pertrauka truks iki liepos 27 dienos. Kretingos „Minijos“ žaidėjams skirtos kelios dienos poilsio, po to jie kibs rimtai pasirengti II rato susitikimams.

„P. n.“ informacija


Stovyklos uždaryme dalyvavę rajono vadovai įvertino pastangas vaikų užimtumą padaryti kuo įdomesnį ir prasmingesnį.

Kretingos sporto mokyklos krepšinio trenerio Arimanto Mikaločiaus iniciatyva šioje neformaliojo ugdymo įstaigoje buvo surengta stovykla „Vasaros atostogos su Sporto mokykla“. Joje pailsėjo ir krepšinio pamokų išklausė per 50 įvairaus amžiaus vaikų, kuriuos, be A. Mikaločiaus, treniruoja Vytautas Šližius, Aurimas Ivanovas ir mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas.

Vaikai stovyklavo pagal savo amžiaus grupes: I–IV klasių, V–VIII kl. ir IX–XII kl.

„Stovykla surengta penktą kartą, tačiau pirmąsyk buvo galimybė ją išplėtoti iki 8 dienų“, – A. Mikaločius pripažino, kad stovykla per tuos penkerius metus gerokai „ūgtelėjo“, pagausėjo jos veiklų, – vien vesti užsiėmimų buvo atvykę 24 treneriai iš Klaipėdos, Akmenės, Kauno, Plungės, didelį įspūdį vaikams paliko susitikimas su Lietuvos rinktinės nariu Mindaugu Girdžiūnu, be abejo, treniruotes vedė ir kretingiškiai – žaidėjai, treneriai, noriai pasidalinę patarimais ir įgyta patirtimi.

Vyresnių klasių mokiniams kasdien buvo rengiama po dvi treniruotes, mažiesiems – labiau edukacinių užsiėmimų: pirmokams-ketvirtokams buvo surengtos išvykos-susitikimai su policijos pareigūnais, ugniagesiais gelbėtojais, Klaipėdos baseine vaikai mokėsi plaukti, įdomūs užsiėmimai jų laukė ir „Atostogų parke“, o Kretingos sporto mokyklos aerobikos trenerė Irina Šlimienė mokė koordinuoti pusiausvyrą. Vyko įvairūs žaidimai, konkursai, o svarbiausia – patys mažiausieji susipažino su krepšinio pagrindais.

Per treniruotes, kurias vyresnio amžiaus krepšininkams vedė profesionalai, daugiau dėmesio buvo skirta krepšiniui. „Kolegos treneriai vaikams atskleidė savąsias paslaptis, subtilybes, nes kiekvienas profesionalas turi savo viziją – ir žaidimo, ir treniruočių“, – kalbėjo A. Mikaločiaus, pasidžiaugęs, kad kiekvienas treneris atvežė vaikams ir dovanų – įvairių komandų atributų, suvenyrų, kuriuos išdalino kaip prizus per įvairius konkursus ir užduotis.


Vlado Algirdo Bumelio sėkmės formulė – „99+1%“

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva

„Pirmoje vietoje man buvo ir yra šeima“, – apie savo gyvenimo prioritetus yra pasakęs Vladas Algirdas Bumelis, įamžintas su šeima per savo 70-mečio šventę Kretingos grafų Tiškevičių rūmuose.

Į klubo „Kretingos krašto ainiai“ surengtą šventę profesorius atvyko su šeima ir spaustuvės dažais tebekvepiančia jo antrąja knyga „99+1%“.

Įkūrė „Biotechpharmą“, „Northway“ medicinos centrus

„Įmonės „Biotechpharma“ pavadinimo retas nebus girdėjęs. V. A. Bumelio 2004 m. įkurta kompanija nuo mažytės laboratorijos pastato rūsyje išaugo iki pasaulinio masto farmacijos technologijų įmonės, kurios produkciją užsako net tokios pasaulio farmacijos milžinės, kaip „Teva“, „Merck“, „Merck Serono“, „Ipsen“ ir kt. „Mes čia negaminame jokių produktų, tik idėjas“, – apie „Biotechpharmą“ sakė V. A. Bumelis. Įmonė kuria technologijas. „Kaip tai vyksta? Yra genas. Užsakovas duoda geną, jį turime įterpti į DNR, o DNR įdėti į mikrobo arba žinduolio ląstelę, priauginti ląstelių, prigaminti baltymų, išgryninti baltymą, išvalyti, sukurti vaistų formulę, buteliuką arba švirkštą ir atiduoti užsakovui“, – taip paprastai taikomuoju mokslu užsiimančios įmonės veiklą paaiškino jos įkūrėjas, šventės dalyviams prasitaręs, kad jaunystėje norėjo mesti įpusėtas chemijos studijas ir imtis filosofijos mokslų, kad sklandžiau savo mintis išreikšti galėtų. Jį sustabdęs filosofas Juozas Vytautas Vinciūnas. „Jeigu tu žinai, tu gali aiškiai pasakyti, ką žinai“, – savo buvusio dėstytojo tuomet pasakytos išminties V. A. Bumelis nepamiršo iki šiol.

Chemikas enzimologas biotechnologas V. A. Bumelis yra šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, su bendraminčiais padėjęs biofarmacijos pamatus mūsų valstybėje. Sukūrė vėžiui ir hepatitui gydyti vaistus. Vaistas nuo vėžio „Tevagrastin“ buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio 2008“ aukso medaliu. „Biotechpharma“ užsakovams kuria ir parduoda technologijas, vaistų dideliais kiekiais negamina, tą daro tie, kurie nusiperka įmonės technologijas. Visame pasaulyje panašių į „Biotechpharmą“ įmonių yra apie 100. Didelių, vidutinių, mažų. „Biotechpharma“ konkuruoja su vidutinėmis. Įmonė kasmet vykdo 25–30 projektų, kuria skirtingus vaistus. Įmonės pardavimai siekia apie 30 mln. eurų per metus. „Mūsų vizija – didelė įmonė po penkerių metų, generuojanti per 100 mln. eurų“, – „Biotechpharmos“ ateities planus brėžė V. A. Bumelis.


Dvi kalytės skina laurus ne tik Lietuvoje

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva

Agnė Petrulytė su savo augintiniais Vakarų Škotijos baltaisiais rejerais.

Kretingos rajone, Raguviškiuose, gyvenanti veterinariją studijuojanti Agnė Petrulytė augina du Vakarų Škotijos baltuosius terjerus, labiau žinomus, kaip „Vestukai“. Neseniai viena 2 metų neturinti augintinė Estera Austrijoje tapo Europos čempione. „Tai vienas didžiausių mūsų pasiekimų“, – džiaugėsi šeimininkė. Antrajai kalytei Kendei jau yra dveji, ji taip pat pelnė ne vieną titulą.

Daugybė laimėjimų

Nors abi kalytės yra pakankamai jaunos, laimėjimais gali pasigirti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kendė ir Estera yra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltijos šalių jaunimo čempionės. Kendė taip pat yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos ir Baltarusijos čempionė, o Estera – Lietuvos, Baltarusijos čempionė ir Lenkijos jaunimo čempionė.

Abiem labai nedaug trūksta ir iki „Interchampio“ – tarptautinio čempiono vardo. Kalytės čempionate negali dalyvauti, nes turi praeiti metai ir viena diena nuo pirmojo laimėjimo, o pradėti rinkti titulus galima tik suaugusiems šunims, sulaukus 18 mėnesių.

„Laimingiausia esu dėl to, kad kalėdinėje tarptautinėje parodoje išsipildė mažytė svajonė – mano abi damos tą dieną kartu tapo Lietuvos čempionėmis“, – vieną įsimintiniausių laimėjimų įvardijo A. Petrulytė.

Neseniai Jonavos parodoje Kendė tapo ne tik geriausia savo veislės atstove, bet ir absoliučia laimėtoja – tapo geriausiu parodos šunimi ir parvežė didelę taurę bei kaspiną, kuriame įrašytas šis laimėjimas. „Pastaruoju metu parodose dalyvaujame dažnai, nes turime dar vieną siekį, o ar mums pavyks, sužinosime kitų metų sausį“, – ateities planų iki galo neatskleidė A. Petrulytė.


Koplytstulpių parką atidarė: (iš kairės) asociacijos „Imbariečių draugija“ pirmininkė Daiva Stonkuvienė, Imbarės seniūnas Antanas Turauskis, Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė, Kretingos rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius, rajono tarybos narė Dalia Martišauskienė.

Žvainių bendruomenė Liepos 6-ąją paminėjo netradiciškai – atidengė „Imbariečių draugiją“ vienijančius 7 koplytstulpius. „Renginį skyrėme Žemaitijos, Vietovardžių ir Pasaulio lietuvių metams paminėti“, – dainų ir poezijos vakaro „Mano Lietuva – mano pasaulis“ svarbą įvardijo Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėja Vitalija Valančiutė.

Į šventę susirinkusius sveikino ir vienybės linkėjo Salantų parapijos klebonas Audrius Keršys: „Mindaugo karūnavimo dieną prisimename, kaip XIII a. karalius Mindaugas suvienijo Lietuvą. Per visą istoriją lietuviai vienydamiesi mokėjo padaryti didelius darbus ir tą mes jaučiame širdimi. Vienybėje yra visų mūsų lietuvių jėga.“

Kartu Valstybės dieną minėjo ir Kretingos rajono mero pavaduotojas Dangiras Samalius. „Minint šią dieną mane aplanko didingumo jausmas savo protėviams, kurie kūrė ir vienijo mūsų valstybę. Būkime dėkingi praeities kartoms, iš jų pasisėmę drąsos ir stiprybės kasdien kurkime Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną žvainiškiai tradiciškai minėdavo ant Imbarės piliakalnio, tačiau šiemet tai darė kiek kitaip. „Šventė sutapo su koplytstulpių atidengimu, todėl ją teko perkelti prie bendruomenės namų“, – paaiškino V. Valančiutė.

Ant kiekvieno koplytstulpio yra išskaptuoti kaimų pavadinimai žemaičių tarme. „Įgyvendinome idėja įamžinti bendruomenę siejančius kaimus koplytstulpių parku. Mūsų bendruomenė sudaryta iš septynių kaimų: Imbarės, Gargždelės, Žvainių, Gaivališkės, Gedgaudžių, Reketės, Skaudalių. Visi koplytstulpiai išdėstyti pagal žemėlapį“, – vardino Žvainių skyriaus vedėja.


Budrių kaimo bendruomenė „Tautišką giesmę“ giedojo ir lyjant.

Budrių kaimo bendruomenė Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną minėjo kiek kitaip – sporto švente Nausodžio kaimo aikštyne. „Šventę „Mūsų jėga vienybėje“ pradėjome patriotinėmis dainomis, istoriją apie Mindaugo karūnavimą papasakojo bendruomenės pirmininkė Janina Lukauskienė, o viską vainikavo „Tautiškos giesmės“ giedojimas“, – apie renginį kalbėjo Budrių kaimo bendruomenės pirmininko pavaduotojas nausodiškis Vaidas Puidokas.

Sporto šventė vyksta jau daugiau kaip 10 metų, tik neseniai ji buvo pradėta sieti su Liepos 6-ąja. „Žaidynės prasidėjo nuo žuvų gaudymo, iš jos vėliau virėme žuvienę. Šventėje bendruomenės nariai varžėsi įvairiose sporto rungtyse: tinklinio, baudų metimo, smiginio, virvės traukimo, svarsčio mėtymo ir panašiai“, – vardino V. Puidokas.

Susirinkusieji taip pat buvo vaišinami ir šeimininkių išvirta koše.

„P. n.“ informacija


Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena nepraėjo be eismo įvykių. Rajone, Žadeikių kaimo ribose, kelyje Šiauliai–Palanga, liepos 6 d. apie 17.40 val. 1960 m. gimusio vyro vairuojamas „VW Touran“, pagrindiniame kelyje nereguliuojamoje sankryžoje suko į kairę ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „Audi A3“, kurį vairavo 1931 m. gimęs vyras.

Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, nukentėjo automobilio „Audi A3“ keleivė, gimusi 1943 m. Ja pasirūpino medikai.

„P. n.“ informacija


Sugiedoję Lietuvos himną salantiškiai žiūrėjo režisieriaus Arvydo Baryso (dešinėje) pristatytų dokumentinių filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“.

Salantiškiai Pasaulio lietuvių metus ir Liepos 6-ąją paminėjo šventiniu koncertu „Dainuok, širdie, gyvenimą“. Taip pat mieste apsilankė ir režisierius operatorius Arvydas Barysas, kuris parodė dokumentinių filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“. „Jis noriai su mumis bendradarbiauja, taip pat liko sužavėtas mūsų kraštu“, – apie susitikimą kalbėjo Salantų kultūros centro direktorė miesto bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė. Šventinį koncertą vainikavo „Tautiškos giesmės“ giedojimas. „Giedojome už Lietuvą, laisvę, vaikų ateitį“, – sakė S. Preibienė. Anot Salantų kultūros centro direktorės, himną giedoti ateinančių kraštiečių atsiranda vis daugiau: „Devintą valandą susirinko daug žmonių, visi kartu, vienu metu, visame pasaulyje giedojome „Tautišką giesmę“. Tai po truputį tampa ir žmonių įpročiu.“

Po Lietuvos himno giedojimo režisierius A. Barysas pristatė dokumentinių filmų ciklą „Žymiausi pasaulio lietuviai“. „Juos žiūrėti susirinko įvairaus amžiaus žmonės. Režisierius ne tik rodė filmus, bet ir papasakojo apie juos“, – teigė S. Preibienė.

Dokumentiniai filmai sukurti apie žymiausius pasaulio lietuvius – mokslo, švietimo ir kultūros žmones. „Šie žmonės yra tuo ypatingi, kad apie juos lietuviai beveik nežino, o pasaulio elitas žino. Galbūt todėl, kad jie jau labai ilgai gyvena išeivijoje ir retai grįžta į Lietuvą“, – pasvarstė A. Barysas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas