Į Kvecių Girelės mišką gausus konferencijos dalyvių būrys susirinko karštai pasimelsti ir paprašyti, kad Jėzaus kraujas nuplautų pralietą nekaltą žydų tautos kraują, kad Viešpats pasigailėtų ir panaikintų prakeiksmus Lietuvai.

Holokausto vietoje Kveciuose, taip pat Kretingos žydų kapinėse vakar pavakarę nuskambėjo paskutinieji tris dienas trukusios krikščionių ir mesijinių žydų tarptautinės konferencijos „Meilė, gydanti širdį“ akordai.

Atleidimą reikia išmelsti

„Turiu čia būti“, – pakeliui į Kvecius sakė kūlupėniškis Vidmantas Jakštas.

Anot jo, lietuvių tauta, kurioje buvo žydšaudžių, labai įžeidė Dievą, suteikė jam skausmą. Ši vieta Kvecių Girelės miškelyje tapo prakeiksmo vieta. „Kol neišpažinsim tėvų ir protėvių nusikaltimo nuodėmės, kol neatsiprašysim visi iki ašarų, neišmelsim Dievo atleidimo, Lietuva toliau skendės tamsoje, bus daug smurto, nusikaltimų, nelaimių ir kitokio blogio, geriau negyvensim“, – įsitikinęs maldininkų būryje sutiktas vyras.

Pasak tikinčiuosius lydėjusio konferencijos organizatoriaus brolio pranciškono Gedimino Numgaudžio, Kvecių kaimui priklausantis Girelės miškas kraupių nusikaltimų vieta tapo pirmaisiais nacistinės Vokietijos okupacijos metais. Čia, prie pat Palangos–Kretingos plento, vokiečių kareiviai, gestapininkai bei vietiniai kolaborantai 1941 m. birželio–rugsėjo mėnesiais nužudė apie 700 nekaltų žmonių, daugiausia Kretingos žydų bendruomenės narių. Tarp nužudytųjų pateko ir 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo narys knygnešys Jurgis Gudas.

Prie holokausto aukoms atminti 1961-aisiais Girelės miške pastatyto kubo formos akmens mūro paminklo buvo karštai meldžiamasi ir prašoma, kad Jėzaus kraujas nuplautų pralietą nekaltą žydų tautos kraują, kad Viešpats pasigailėtų ir panaikintų prakeiksmus Lietuvai.

Didžiausios pasaulyje – 2 tūkstančius narių vienijančios – Kijevo mesijinių žydų bendruomenės atstovas Jurij Berioza teigė, kad jų, Senojo ir Naujojo testamento tikinčiųjų, tikslas yra aplankyti tokias pasaulio vietas, kurias šėtonas pavertęs aukurais ir, išlaisvinęs savo demoniškas jėgas, tautas kurstė daryti blogį.

„Atėjom mes čia sudaužytom širdim, bet geroji naujiena yra Evangelija: Jėzus Kristus numirė, praliejo savo šventą kraują ir trečią dieną prisikėlė. Šlovė jam! Dėl to kraujo mes, vaikščiodami šia žeme, galim teigti gyvenimą, o ne mirtį. Galim prie kryžiaus atgailauti už mus, už mūsų šeimas, bažnyčias, miestus, tautas“, – tęsė jis ir pridūrė, jog ne tik atgaila, bet ir tikri jos vaisiai reikalingi. Ant Dievo atgailos aukuro J. Berioza ragino sudeginti melą, ir žydams, ir kitų tautybių žmonėms linkėjo iš širdies šlovinti Viešpatį (Ješubu).

Vedami šios intencijos mesijiniai žydai, sakė, jau yra lankęsi daugelyje Europos šalių, tarp kurių, be Lietuvos, Šveicarija, Suomija, Prancūzija, Vokietija. Lenkija, Rusija, Izraelis, Kipras ir kitos.

• Rašyti komentarą (23)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (6)

Lietuvoje paskelbta hidrologinė sausra. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, toks upių nusekimas yra kelerius metus iš eilės trukusių meteorologinių sąlygų pasekmė.

Žemiau žemiausio vidutinio daugiamečio vandens lygio šalyje šiuo metu yra 28 iš 48 vandens matavimo stočių (VMS). Hidrologinė sausra skelbiama, kai daugiau nei pusėje VMS stebima lokalaus pobūdžio hidrologinė sausra.

Vis dėlto Kretingos rajone esantys vandens telkiniai nėra pavojingai išdžiūvę. „Nėra buvę mūsų rajone tokios situacijos, kad dėl išdžiūvusių vandens telkinių reikėtų skelbti hidrologinę sausrą“, – ankstesnę situaciją priminė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Jai antrino ir Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Liutauras Mockus: „Šiai dienai vandens lygis rajono telkiniuose nėra kritęs iki kritinio.“

Kol kas problemų rajone nėra ir dėl išdžiūvusių laukų. „Kol kas Savivaldybė nesulaukė nei iš ūkininkų, nei jų organizacijos prašymų kompensuoti sausros padarinius, – situaciją apibūdino R. Beniušienė. – Ūkininkai šiek tiek baiminasi, kad audros ar stiprios liūtys neišguldytų augalų.“

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Prie Kretingos rajono savivaldybės esančiose stovėjimo vietose darbo dienomis automobilį palikti galima 2 val., tačiau netoliese dirbantieji tikino, kad rasti, kur pastatyti automobilį, nėra paprasta

Kretingoje vis daugiau vairuotojų pastebi laiko apribojimu ženklintas automobilių stovėjimo vietas ir už stiklo pasideda „laikroduką“ ar lapelį su atvykimo laiko nuoroda. Vis dėlto pažeidžiančių šią Kelių eismo taisyklę (KET) dar apstu, o neradę, kur palikti automobilį, vairuotojai renkasi šaligatvius ar žolyną. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius dėl KET pažeidimų yra išrašęs baudų už maždaug 4 tūkst. 305 eurus.

Nepastebi kelio ženklų

Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriui pagal bendradarbiavimo sutartį padedantys Kretingos jaunieji šauliai trečiadienį vykdė reidą ir fiksavo pažeidimus dėl neleistinose vietose pastatytų automobilių.

Nemažai dėmesio skyrė turgaus prieigose statomiems automobiliams. „Daug kas palieka prie stovėjimo aikštelėje nubrėžtos geltonos linijos, nes galvoja, kad pagal ją reikia statyti. Tačiau KET aiškiai nurodyta, kad negalima statyti automobilio prie geltonos linijos“, – vieną problemų įvardijo Kretingos jaunųjų šaulių kuopos vadas Gintautas Pogoželskas. Vykdant patikrinimą tokių pažeidėjų nustatyta nedaug.

Kita problema – statymas šalia baldų salono esančio šaligatvio, kur Laivės gatvėje yra nubrėžta ištisinė linija. Neleistinoje vietoje pasistatęs vyras tvirtino, kad nepastebėjo ir nepagalvojo, kad daro pažeidimą: „Kitą kartą čia nebestatysiu.“

Nemažai vairuotojų nepastebi ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, todėl pasipiktinusių nepavyko išvengti. „Nemačiau ženklo, todėl ir pasistačiau“, – aiškino šalikelėje, kur stovėti draudžiama, automobilį palikusi moteris. Tame gatvės ruože ženklas „Stovėti draudžiama“ pastatytas iš abiejų pusių. „Ženklai turi būti įrengti taip, kad vairuotojai juos gerai matytų“, – apie ženklinimą kalbėjo G. Pogoželskas.

Kai kurie automobilių savininkai transporto priemones palieka ir ant šaligatvių, ir ant žolės. Pastarųjų pažeidimų nebuvo užfiksuota, o kai kurie vairuotojai buvo perspėti žodžiu. „Dukra grįžo naktį ir nebebuvo laisvų vietų, todėl jai teko automobilį palikti ant žolės“, – paaiškino viena moteris, tikinusi, kad prie daugiabučių Topolių aklygatvyje kartais būna sudėtinga rasti laisvų vietų, todėl tenka pažeisti taisykles.

Miško gatvėje užfiksuoti du pažeidimai, kuomet vairuotojai transporto priemones paliko ant šaligatvio. „Statyti transporto priemones ant šaligatvio yra draudžiama, nebent yra įrengtos specialios stovėjimo vietos, – teigė G. Pogoželskas, pridurdamas, kad dažnai dėl tokių pažeidimų sulaukia gyventojų skundų. – Žmonės skundžiasi, kad neįmanoma praeiti, pravažiuoti su vaikišku vežimėliu ir panašiai.“

• Rašyti komentarą (12)
• Plačiau ...

Palangos reabilitacijos ligoninės pacientas Tomas Steponavičius, patyręs kaklo slankstelio lūžį po nesėkmingo šuolio galva į vandenį, patarė viena: „Geriau būtų nešokinėti į vandenį.“

Palangos reabilitacijos ligoninėje kasmet gydoma apie 4 tūkst. pacientų, atvykstančių reabilitacijai iš įvairių šalies vietovių. Ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjos vyriausiosios fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Eglės Šniuolytės pastebėjimu, pavasarį-vasarą padaugėja pacientų, traumas patyrusių keliuose, per eismo įvykius, arba neatsargiai nardant vandens telkiniuose.

„Avarijos važiuojant automobiliais, motociklais, dviračiais įvyksta ne tik dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių – vis dar sėdama už vairo išgėrus alkoholio, vis dar viršijamas saugus greitis“, – eismo įvykių priežastis įvardino medikė.

Dažnos – stuburo traumos. Tokias traumas gydyti sudėtinga, nukentėjusiajam įprastai sutrinka judėjimo funkcijos, pacientas negali pats apsitarnauti – jis tampa priklausomas nuo kitų.

Ne mažiau sudėtingos – ir traumos, kurių žmonės, ypač jaunuoliai, vyrai, patiria nardydami. Šuoliai į vandenį galva žemyn – pavojingiausias ir rizikingiausias laisvalaikio būdas paplūdimyje: maždaug dešimtadalis pacientų, patekusių į Lietuvos gydymo įstaigas dėl susižalojimų nardant, neišgyvena, apie 25 proc. lieka neįgalūs.

„Šalyje esame viena pagrindinių ligoninių, galinčių suteikti III lygio medicinos paslaugas ypač efektyviai ir kompetentingai. Čia sudarytos visos sąlygos ligoniui pagyti: kasmet įsigyjama pačios naujausios įrangos, dirba kompetentinga darbuotojų ir medikų komanda“, – paaiškino E. Šniuolytė, kurios pastebėjimu, gijimo sėkmė priklauso ne tik nuo medikų kompetencijos, bet ir nuo paciento motyvacijos. Palangos reabilitacijos ligoninėje reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms skirta 300 vietų. Taikomi plataus spektro reabilitacijos metodai, naujausios reabilitacinio gydymo technologijos. Teikiamos III ir II reabilitacijos lygio paslaugos, pakartotinės bei ambulatorinės reabilitacijos paslaugos suaugusiesiems. Ligoninėje įkurti ir veikia Neurologinės reabilitacijos, Bendros reabilitacijos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos, Profesinės reabilitacijos skyriai. Pacientams yra rengiami individualūs reabilitacijos planai, kurį sudaro kvalifikuotų specialistų komanda: pacientams pagelbėti pasirengę fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, logoterapeutai, psichologai ir kt. Visa tai padeda užtikrinti vieningą, etapais vykdomą, kokybišką pacientų reabilitaciją. Nuolat gerinama ir infrastruktūra pacientų reabilitacijai, ligoninės patalpos pritaikytos šiuolaikiškai inovatyviai reabilitacijai.

„Mūsų ligoninėje pacientui teikiamos visos terapinės procedūros, ir galimybę tam suteikia ir naujausia įranga, ir žinios. Idėjų semiamės bendraudami su užsienio kolegomis, mūsų medikai nuolat stažuojasi, rengiame daugybę mokymų, konferencijų“, – gydytoja E. Šniuolytė akcentavo, kad Palangos reabilitacijos ligoninė atitinka aukščiausius reabilitacinio gydymo standartus ir kad čia dirbama su sunkiausiais pacientais, kurių sveikata rūpinasi multidisciplininė komanda.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Istorinė Kretingos dvaro veranda bus atstatyta Kultūros paveldo departamento, rajono Savivaldybės ir Kretingos muziejaus pastangomis.

Grafų Tiškevičių rūmai Kretingoje įgaus autentišką vaizdą ir išplanavimą – bus atstatyta istorinė, reprezentacinė Kretingos dvaro rūmų veranda. Planuojama, kad po beveik šimtmečio pertraukos muzika šioje verandoje vėl skambės ateinančiais metais.

Kretingos dvaro rūmai, nacionalinio reikšmingumo kultūros vertybė, susideda iš rytinio ir vakarinio korpusų, tarp kurių įsiterpusi oranžerija – Žiemos sodas. Istorinė veranda buvo pastatyta prie rytinio rūmų korpuso galinio fasado sienos. Ji buvo skirta parko apžvalgai ir poilsiui, taip pat pro ją į Baltąją, arba pokylių, salę patekdavo į šventes pakviesti grafų Tiškevičių svečiai, kuriems čia grodavo pučiamųjų orkestras.

Veranda buvo nugriauta po Pirmojo pasaulinio karo, o 1968 m. jos vietoje pristatytas keturių aukštų Žemės ūkio technikumo mokomasis korpusas.

Kretingos rajono mero Antano Kalniaus teigimu, 2015 m. nugriovus sovietinį svetimkūnį, atsirado galimybė visiškai atkurti istorinį pagrindinės grafo Juozapo Tiškevičiaus rezidencijos – Kretingos dvaro rūmų pastato vaizdą ir išplanavimą.

„Atstačius verandą bus įgyvendinta ir dar viena Kretingos muziejaus vizija – veranda taps nauja, įvairiems renginiams skirta Kretingos kultūrine erdve. Taip pat bus išspręstos gaisrinės saugos bei žmonių evakuacijos, žmonių su negalia patekimo į muziejų problemos“, – sakė A. Kalnius.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Kretingos rajono kultūros centro parodų salėje eksponuojama Palangos „Šilko klubo“ narių tapybos darbų paroda „Vasara ir moteris“, veiksianti liepos–rugpjūčio mėnesiais.

„Mes parodą pavadinome tiesiog „Vasara“, tačiau organizatoriai sumanė pridėti žodžius „ir moteris“ – matyt todėl, kad tapėme ne tik vasarą, bet ir moteris“, – juokėsi klubo vadovė Daiva Stonkuvienė.

Ji sakė, kad šioje parodoje eksponuojami aštuonių moterų darbai. Nors ekspozicijoje prie paveikslų neparašytos autorių pavardės, tačiau šilkų kampuose įmantriai išraityti inicialai – regis, autorei K. D. labiausiai patinka tapyti gėles, R. – drugelius, o L. M. – moteris. Vis dėlto visas tapytojas vienija pomėgis ryškioms, įvairioms spalvoms ir beveik visos jos saikingai naudoja blizgius dažus, kurie suteikia paveikslams prabangos.

„Kūryba atpalaiduoja, suteikia energijos, nuslopina pyktį, nerimą. Visi mes esame bent šiek tiek meniški ir to nereikėtų slopinti“, – įsitikinusi D. Stonkuvienė. Labiausiai ji džiaugėsi vaikais, kurie, pasak jos, yra patys kūrybiškiausi, geriausi tapytojai, ir apgailestavo, kad klube trūksta vyrų: „Tikrai žinau, kad yra norinčių užsiimti tapyba ant šilko, tačiau mums niekaip nepavyksta jų prisikviesti, jie nedrįsta. Per visą klubo gyvavimo istoriją mūsų klube buvo tik vienas vyras, kai moterų buvo apie 150!“.

Jau vienuoliktus metus veikiantis klubas turi sukūręs ir savų tradicijų, apie kai kurias jų D. Stonkuvienė nebuvo linkusi atvirauti: „Turime visokių: vienos slaptos, kitos – ne. Viena tradicijų – du kartus per metus surengti parodą. Kita, kurią iškart pristatome visoms naujokėms, – mes būtinai viešiname darbus, nededame jų „į stalčių“. Taip pat ji džiaugėsi, kad klubo narės noriai pasineria į meną: „Dabar kai kurios jų jau savarankiškai eksponuoja savo kūrinius.“

D. Stonkuvienė ragino neslopinti savo kūrybiškumo: „Kviečiu visus į šilko klubą ir linkiu nebijoti išlaisvinti savo kūrybines galias ir galbūt įgyvendinti vaikystės svajones.“

Gražina ŽILINSKAITĖ

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rajone veikusiems sukčiams, kurie šiais metais apgaulės būdu iš žmonių išviliojo šimtais ir net tūkstančiais eurų, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė paskelbė nuosprendį. Vienas bausmę atliks pataisos, kitas – savo namuose.

Vilniečiai Markas Fiodorovas (Mark Fiodorov), gimęs 1993 m., nuteistas dėl sukčiavimo, o Dainius Sakavičius, gimęs 1972 m., – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Abu kaltinamieji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veiksmų. M. Fiodorovas yra teistas 9 kartus dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Tai, anot teismo, rodo, kad poveikio paskirtos priemonės neturėjo, vyras gyvenimo būdo nepakeitė.

Abu sukčiai inkriminuojamas veikas vykdė grupėmis. Nuteistieji sausio 13, 19, 20 d. iš senyvo amžiaus žmonių, gyvenančių Abakų, Erlėnų ir Lubių kaimuose, pasisavino nemenkas pinigų sumas. Jie pripažino, kad veikė kartu. D. Sakavičius žinojo, kad daro nusikalstamą veiką, kokiu tikslu vežė M. Fiodorovą. Vis dėlto tarp nuteistųjų teismo salėje vyravo ne itin draugiška atmosfera.

Plungės apylinkės teismas Kretingos rūmai nusprendė abu kaltinamuosius pripažinti kaltais. M. Fiodorovui teismas paskyrė realią laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. Sakavičiui paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 19–7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Vyrams į bausmės atlikimo laiką įskaitytas ir areštinėje praleistas laikas.

Dėl sukčiavimo nuteisti asmenys taip pat nukentėjusiesiems turės atlyginti patirtus nuostolius. Tai yra vienam grąžinti 650 eurų, kitam – 3 tūkst. 600 eurų ir trečiam – 3 tūkst. 800 eurų.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

KRETINGOS r.

Liepos 1 d. policijos komisariate užregistruotas moters pareiškimas, kad nuo 0.20 val. iki 10.30 val. sugadinus plastikinio lango rėmą, kurio vertė 100 eurų, buvo patekta į namą, esantį Parąžės kaime, ir pavogti 380 eurų grynaisiais, du auksiniai žiedai su akutėmis, kurių vertė po 50 eurų. Savininkei padarytas 580 eurų nuostolis.

PALANGA

VASAROS g. liepos 2 d. apie 8.30 val. savininkas, atėjęs prie savo automobilio „Porsche Panamera“, stovėjusio daugiabučio namo kieme, pamatė, kad yra išimti priekiniai automobilio žibintai. Žibintus kažkas pavogė tarp liepos 1 d. 24 val. ir liepos 2 d. 8.30 val. Padarytas 3 tūkst. eurų nuostolis.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos motobolo klubo jaunimas sulaukė rajono mero Antano Kalniaus sveikinimų.

Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius pasveikino su Lietuvos motobolo jaunimo rinktine Vokietijoje įvykusiame Europos jaunimo motobolo čempionate bronzos medalius iškovojusius Kretingos motobolo klubo žaidėjus.

„Kretinga – tai Lietuvos motobolo sostinė. Todėl galime didžiuotis, kad ne tik išsaugojome šią išskirtinę sporto šaką, toliau puoselėjame motobolo tradicijas, bet ir išauginome naująją motobolo žaidėjų kartą, savo profesionalumu nenusileidžiančią varžovams iš kitų Europos šalių bei sportiniais pasiekimais garsinančią mūsų kraštą“, – sakė A. Kalnius.

Meras taip pat akcentavo, kad šiandien motobolo sportas turėtų sulaukti ir gerokai didesnio Kretingos rajono savivaldybės dėmesio.

„Turime ieškoti galimybių investuoti į motobolo sporto infrastruktūros gerinimą. Taip pat siekti, kad reprezentacinė rajono sporto šaka pritrauktų kuo daugiau gerbėjų ir kad jau artimiausiais metais Kretingoje būtų surengtas Europos motobolo čempionatas“, – teigė Kretingos rajono vadovas.

Europos jaunimo motobolo čempionatas įvyko birželio 16–22 dienomis.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją

• Rašyti komentarą (11)

Šią savaitę, trečiadienį, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“, treniruojama Valdo Trakio, namų aikštėje Kretingos miesto stadione sužaidė keturioliktą I turo susitikimą su Kauno „Hegelmann Litauen“ komanda. Rungtynės baigėsi lygiosiomis be įvarčių – 0:0.

Rungtynės prasidėjo aukšta sparta, per pirmąsias 15 minučių Kauno „Hegelamann Litauen“ komandos gynėjus aštriais reidais terorizavo „Minijos“ krašto puolėjas Jusufas Traore, bet, jam patyrus traumą, per likusį I kėlinio laiką aštresnių momentų sukurta nebuvo ir komandos į rūbinę išėjo esant rezultatui 0:0. Be to, kėlinio pabaigoje dėl patirtos traumos Jusufas buvo priverstas palikti aikštę.

Antrą kėlinį žaidimas daugiausiai vyko aikštės viduryje ir komandoms baigiamojoje atakos stadijoje trūkdavo tikslumo smūgiuojant arba perduodant kamuolį. Pavojingiausius savo momentus sukūrė baigiantis rungtynėms: apie 80 min. po standartinės situacijos Pauliaus Juškos smūgiuotas kamuolys praskriejo virš varžovų vartų, o varžovai į tai atsakė pavojinga kontrataka prieš nuaidint finalinei susitikimo minutei.

Kretingos „Minija“: vartininkas Ernestas Grudys, Paulius Juška, Ainis Vilavičius, Karolis Inta, Edgaras Drąsutis, Antonas Solovjovas, Jusufas Traore, Donatas Navikas, Rubenas Adonis Jebga (Ruben Adonis Yebga), Edvinas Andrijauskas, kapitonas Donatas Surblys. Po keitimo: Asilbekas Seitkalijevas, Jaja Barry, Mindaugas Grušauskas.

Po šių lygiųjų Kretingos „Minija“, iškovojusi 3 pergales, 3 rungtynes sužaidusi lygiosiomis, patyrusi 8 pralaimėjimus, į varžovų vartus pasiuntusi 16 įvarčių, į savuosius praleidusi 32 įvarčius, su 12 taškų užima XIV turnyrinės lentelės poziciją.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Telefono numerio 112 pavadinimas jau kitoks – nuo šiol jis vadinamas skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu. Toks telefono numerio pavadinimo pakeitimas numatytas Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatyme. Šiuo įstatymu numerio 112 paskirtis susiejama su skubiosios pagalbos tarnybų kompetencija, taip pat patikslintos Bendrojo pagalbos centro (BPC) funkcijos, naudojamos sąvokos, BPC pareigūno teisės ir pareigos.

Numerio pavadinimą nutarta pakeisti siekiant, kad visuomenei taptų aiškesnė jo paskirtis.

Pakeistame BPC įstatyme yra įvardytos ir skubiosios pagalbos tarnybos: policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, greitosios medicinos pagalbos tarnyba, aplinkos apsaugos pajėgos. Jokie kiti viešieji ir privatieji juridiniai asmenys, kurie gali būti pasitelkiami reaguoti į pranešimus apie pagalbos poreikį, neminimi.

Įstatymu taip pat įtvirtinta BPC operatorių teisė nepriimti prašymų, kurie nėra susiję su skubiosios pagalbos tarnybų kompetencija, ir nutraukti pokalbį.

Tikimasi, kad įsigaliojus įstatymui ir pasikeitus numerio 112 pavadinimui, visuomenė ilgainiui įpras, kad numeris yra skirtas tik tiems atvejams, kai reikalinga skubi policininkų, ugniagesių gelbėtojų, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ar aplinkosaugininkų pagalba įvykio vietoje.

Parengta pagal PAGD informaciją

• Rašyti komentarą (1)

Vydmantų bendruomenės surinktas šių metų atliekų „derlius“ – 5,4 t, iš jų – 1,1 t skalbimo mašinų, beveik 2 t šaldytuvų, 0,5 t – smulkios buitinės technikos, 64 kg – nešiojamų baterijų.

Šį trečiadienį Atliekų tvarkymo centro sunkvežimis iš Vydmantų į Vilnių perdirbti ir utilizuoti išvežė 5,4 tonos gyventojų nebenaudojamų televizorių, skalbimo mašinų, šaldytuvų, kitos buitinės technikos, įrankių. Į aplinkosaugos projektą „Mes rūšiuojam. Vasara“ nuo pat jo pradžios 2017-ųjų birželio įsijungę vydmantiškiai muša rekordus: šiemet šių atliekų surinko dvigubai daugiau negu pernai, kai jos svėrė 2,5 tonos.

Renka ištisus metus

Akciją „Mes rūšiuojam. Vasara“ organizuoja Gamintojų ir importuotojų asociacija bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija, padedant Atliekų tvarkymo centrui ir per 700 šios akcijos ambasadorių, kurių būrys vis gausėja. Vienas jų yra Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius.

Atliekas jis dažniausiai surenka be kitų pagalbos. „Kartais padeda bendruomenės žmonės, pakrauti – patys atliekų turėtojai, kai reikia iš kokio rūsio seną šaldytuvą ištempti“, – pasakojo S. Končius. Vydmantiškiai žino bendruomenės pirmininko telefoną, kad į pirmininką gali kreiptis dėl nebereikalingos buitinės įrangos, prietaisų išgabenimo. „Grįžtu po darbo, prisikabinu prie automobilio priekabą, nuvažiuoju, paimu ir einu sau darbuotis“, – savo indėlio nesureikšmino jis.

Minėtas buitines atliekas gyventojai patys gali nuvežti į Ankštakių sąvartyną, tačiau, kaip sakė S. Končius, žmonės neskuba atsikratyti senais daiktais, kurie kartais ir dešimtmečius riogso įvairiuose jų sodybų užkaboriuose.

Akcijos „Mes rūšiuojam. Vasara“ organizatoriai siekia, kad gyventojams priduoti atliekas būtų kuo patogiau, arčiau namų, plėsti atliekų surinkimo tinklą.

Ištisus metus iš gyventojų renkamas atliekas S. Končius sandėliuoja savo motinos sodyboje. Kai lankėmės sodyboje, darbininkai buvo ką tik pradėję atliekas krauti į sunkvežimį. Čia tikras vydmantiškių buities istorijos muziejus po atviru dangumi: „pavargęs“ dulkių siurblys „Audra“, skalbimo mašinos „Riga“, lempiniai televizoriai – dabartinių penkiasdešimtmečių, šešiasdešimtmečių kartos vaikystė, jų tėvų jaunystė. S. Končius juokavo, kad pagal išmetamus daiktus žmonių gyvenimas Vydmantuose gerėja. Štai šiemet pirmąkart buvo išmestų „Mochitos“ firmos grąžtų, benzininis pjūklas. Yra tebeveikiančių prietaisų. Taupūs, tvarkingi čia suranda reikalingų atsarginių detalių, o kai kam ir prietaiso, kuris kažkam atitarnavo, prireikia. „Visi žino, kad, jei ko reikia, čia gali pasiieškoti“, – teigė S. Končius.

• Rašyti komentarą (7)
• Plačiau ...