Vasarai įpusėjus Kretingos centre galima sutikti vis daugiau girtuokliaujančių asmenų, tačiau jų „neišveja“ ir skiriamos piniginės baudos.

Miesto centre, prie Kretingos muziejaus, vasaros estradoje ir kitose viešose vietose buriasi alkoholinius gėrimus linkę vartoti asmenys. Tokį vaizdą stebėti tenka ne tik kraštiečiams, bet ir miesto svečiams. Baudos už šį pažeidimą neatgraso, o kai kurie benamiai jų turi visą kolekciją, siekiančią net 7 tūkst. eurų ir daugiau.

Baudos neatgraso

Kaip viena priemonių, skirtų sumažinti alkoholį vartojančių asmenų skaičių, – piniginės baudos, tačiau ar tai yra pakankamai efektyvu – pasakyti sudėtinga. „Baudų turiu beveik už 7 tūkst eurų“, – „Pajūrio naujienoms“ atskleidė vienas kretingiškis, tvirtindamas, kad jų neketina atiduoti. Kai kurie asmenys taip pat piktinosi didelėmis ir nuolat skiriamomis baudomis. „Nešiesi rankoje butelį, gauni 150 eurų baudos, atsisėdai ant suoliuko parūkyti ir vėl“, – tvirtino viena moteris. Jai antrino ir Budriuose gyvenantis vyras: „Baudas gauname po 200 eurų, iš kur jas reikia atiduoti.“

Alkoholį asmenys vartoja įvairiose vietose, tarp jų – ir namuose. „Kur mes turime rinktis? Ar į medį įlipti? Namuose vartojame alkoholį – atvažiuoja policija, gatvėje irgi, nusimaudyti nori, alaus atsigerti negalima, rūkyti taip pat. Tai kur? Visur yra vaizdo stebėjimo kameros arba tik pamatę policijos pareigūnai iš karto mus tikrina“, – piktinosi kretingiškis. Jį papildė ir budriškis: „Visą žiemą namuose išsėdim, norisi išeiti kur nors, juk vasara.“

Alkoholį linkę vartoti asmenys tikino esantys nepatenkinti dabartinės valdžios sprendimais, alkoholio akcizo kėlimu. „Alkoholizmas yra liga“, – pripažino budriškis. Vis dėlto apribojimai nesutrukdo įsigyti alkoholio. „Pasirūpiname iš anksto, jeigu reikia“, – kalbėjo jie, pridurdami, kad prireikus sugebėtų įsigyti ir įsigaliojus draudimui.

Kretingos jaunųjų šaulių vadas Gintautas Pogoželskas įvardino, kad sudrausminti viešoje vietoje girtaujančius benamius tenka po 3–4 kartus per dieną: „Neretai tenka išprašyti tuos pačius asmenis, tačiau yra ir naujų veidų. Šiuo metu esu suskaičiavęs, kad mieste renkasi apie 10–12 tokių asmenų.“

Asocialūs asmenys dažniausiai, anot G. Pogoželsko, renkasi centre esančiame parke, prie Kretingos muziejaus, vasaros estradoje, už prekybos centro „Maxima“, prie pirties esančiame parke. „Pastaruoju metu apie juos dažnai mums praneša gyventojai“, – sakė jis.

Viešose vietose besiburiuojančius alkoholikus drausmina policijos pareigūnai, jiems skirdami baudas ar veždami į laikino sulaikymo kameras Klaipėdoje. „Yra priimtas įstatymas, kurio turi laikytis visi. Vykdome netikėtas priemones, kuomet tikriname mieste esančius neblaivius asmenis, patruliuojantys pareigūnai taip pat stebi, ar nėra daromi viešosios tvarkos pažeidimai. Mieste yra įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros, per kurias matome, ar yra girtaujančių, ar ne“, – priemones vardino Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas, paaiškindamas, kad už tokį pažeidimą pareigūnai skiria baudas, o nustačius vidutinį arba sunkų girtumą asmenys gali būti pristatomi į Klaipėdos apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą ir uždaromi laikino sulaikymo kamerose.

Kartais asocialūs asmenys būna ir agresyvūs. „Būna įvairių situacijų, tačiau artimiausiais ekipažas į tokius pranešimus reaguoja nedelsdamas“, – sakė R. Kačinas.

• Rašyti komentarą (24)
• Plačiau ...

Išnuomoti ar ne apie 200 kv. m salės – buvusios bibliotekos skaityklos patalpas pastate Vilniaus g. 8 Kretingoje – galvosūkis, kurio praėjusį ketvirtadienį posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės taryba neišsprendė ir paliko rugpjūčio posėdžiui, kadangi liepą atostogaus.

Sprendimo projektas dėl patalpų, kurios yra administracinės paskirties, nuomos buvo parengtas. Pagal projektą 200,24 kv. m Kretingos rajono savivaldybei priklausančias patalpas buvo numatyta viešojo nuomos konkurso būdu administracinei veiklai išnuomoti 10 metų, nustatytas ir nuomojamų patalpų 1 kv. m pradinis nuompinigių dydis – 1 euras per mėnesį.

Pirmas suplanuotai nuomai pasipriešino Virginijus Domarkas, pareiškęs, kad tos patalpos yra reikalingos Kretingos meno mokyklai. „Siūlau nuomos svarstymą atidėti ir Švietimo komitetui susitikti su meno mokyklos bendruomene“, – tarė jis. Meras A. Kalnius siūlymą iškart atmetė, paaiškino, kad jis jau kalbėjosi su Kretingos meno mokyklos direktoriumi Bernardu Anužiu, o šis patikino, kad jo vadovaujamai įstaigai tų patalpų nereikia.

„Jo kompetencija negaliu abejoti“, – sakė meras. A. Kalnius ragino tarybos politikus sprendimo nevilkinti, perspėjęs, kad artėja šildymo sezonas ir Savivaldybei teks mokėti už tuščių patalpų šildymą.

Dėl patalpų nuomos dvejojo ir balsuojant susilaikyti žadėjo Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungos frakcija, pageidavusi, kad Savivaldybės administracija parengtų tų patalpų pritaikymo Savivaldybės reikmėms galimybių studiją.

Juozas Mažeika siūlė trumpinti nuomos laiką. „Termino sutrumpinimas įpareigos mus ieškoti greičiau kompleksinio sprendimo dėl Savivaldybės administracinių patalpų“, – kalbėjo jis. Dovydas Bajoras manė, jog nuomos terminą reikėtų sutrumpinti iki 5 metų ir sutartyje numatyti konkretų laikotarpį, kaip antai 3 mėnesių, sutarčiai iš anksto nutraukti. Politikas teigė, kad nereikia skubėti nuomos konkursą skelbti.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...

Andrius Laucius (kairėje) ir Mindaugas Pukys prie du Dakaro ralius atlaikiusio jų automobilio Kretingoje.

Praėjusį penktadienio vakarą Antano Litvino įmonės parduotuvėje Žemaitės al. Kretingoje automobilių, motociklų sportui neabejingi kretingiškiai klausėsi įspūdžių, žiūrėjo filmuotus siužetus ir fotoparodą iš sunkiausiomis planetos lenktynėmis tituluojamo Dakaro ralio, šiemet vykusio Pietų Amerikos Peru valstybėje.

Idėja stebėti ir fiksuoti Dakaro užkulisius šovė Andriui Lauciui – jis buvo lenktynininko iš Lietuvos Vaidoto Žalos fotografas Dakaro ralyje 2017-aisiais. Grįžęs iš šio ralio pasikvietė bičiulį Mindaugą Pukį, vienos įmonės komunikacijos vadovą Baltijos šalims, paprašė, kad V. Žala suskaičiuotų, kiek minimaliai kainuotų tokia jųjų išvyka. Kai paaiškėjo, kad reikia mažiausiai 18 tūkst. eurų, iki ralio buvo likę vos du mėnesiai. Tuos 18 tūkst. eurų vyrai surinko per mėnesį, nors prieš tai netikėjo, kad pavyks. Projektas buvo sėkmingas ir į 2019-ųjų Dakarą jau išvyko trise – prie jųdviejų prisijungė videooperatorius Mantas Vilimas. „Šiandieną jau gyvename nuo vieno Dakaro iki kito“, – apie tęstiniu tapusį projektą sakė M. Pukys. Komanda su savo automobiliu 2018 metais nuvažiavo apie 8 tūkst. km per Peru, Boliviją ir Argentiną, nuo Limos iki Buenos Aires.

Leidimus viešinti Dakaro ralį suteikia Tarptautinė automobilių sporto federacija. Važiuoti lenktynių trasomis stebėtojams draudžiama, tam yra skirtos vietos šalia trasų. „Sraigtasparniais skraido išrinktieji, ten jau penkių nulių zona“, – sakė M. Pukys apie tai, kad žiniasklaida pozicijas ralyje perka, o geriausios kainuoja brangiai. Išpirktą vietą žymi ir dėvimos skirtingų spalvų liemenės, todėl nepateksi ten, kur tau nepriklauso. Įspūdžiais Kretingoje dalijęsi Mindaugas ir Andrius patikino, kad daug puikių ralio foto, videokadrų jiems pagauti pavyko ir be sraigtasparnio, įsitaisius ant aukštesnių Peru kopų. Komandos iš Dakaro surinktos istorijos, padarytos nuotraukos pateko ir į knygą „Dakaro kariai“.

M. Pukio teigimu, Dakaro ralio užkulisiai yra ne mažiau įdomūs už įvykius lenktynių trasose. Per šių metų ralį 334 lenktynininkų komandas aptarnavo 1,5 tūkst. žmonių, kaip antai mechanikų ir kt. Įdomu buvo išgirsti, kad tarp tikrųjų lenktynininkų yra dalyviai, kurie nesiekia rezultato, bet važiuoja tam, kad teiktų techninę pagalbą tikriesiems dalyviams, nes tai nedraudžiama. Tačiau už tokią tariamo dalyvio pagalbą taip pat reikia mokėti. „Sumokėjai 5 tūkst. eurų, jie atvyko, nustatė gedimą, ištraukė reikiamas detales ir čia pat, gavę prašymą pagalbai už 10 tūkst. eurų, išvyko. Remontuokis pats“, – pasakojo M. Pukys, tarstelėjęs, kad panašiai nutiko ir šiemet bėdon patekusiam Lietuvos lenktynininkui Benediktui Vanagui. Nors pinigai Dakaro ralyje yra svarbūs, bet ten netrūksta ir nesavanaudiško draugiškumo, kai vieni kitiems padeda be atlygio. Štai jų trijulės ekipažas atliko net 7-ias tokios pagalbos misijas.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingiškiai karatekos po Lietuvos kiokušin karatė čempionato.

Savaitgalį įvykęs Lietuvos kiokušin karatė vaikų čempionatas Kretingos karatė kiokušin mokyklai „Shodan“ buvo labai sėkmingas – iškovoti aukso, 2 sidabro ir 5 bronzos medaliai.

Po atkaklių kovų, parodęs savo ryžtą ir techniką, pirmąją vietą iškovojo Osvaldas Špiliauskas. Emilija Česnakaitė tik finale pralaimėjo kitai kovotojai ir pelnė sidabro medalį. Antrąją vietą taip pat iškovojo Živilė Bružaitė. Gausus būrys iškovojusių garbingas trečiąsias vietas – bronzos medaliais pasipuošė Emilija Gerasimenko, Paulius Kaunas, Nojus Jurkaitis, Domas Vanagas, Erika Petrikaitė.

„Shodan“ treneriai didžiuojasi puikiais ugdytinių rezultatais ir tikisi, kad aukšto lygio apdovanojimų tik daugės.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse rungtyniaujanti Kretingos „Minija“ nesužaidė planuotų rungtynių su Kauno „Stumbru“ – rungtynės kuriam laikui atidėtos dėl kauniečių turimų finansinių problemų. O sezono I dalį kretingiškiai, šią savaitę savoje aikštėje priėmę Kauno „Hegelmann“ komandą, užbaigs išvykos rungtynėmis su Vilniaus „Riteriais B“.

„Po paskutinių I rato rungtynių turėsime 20 dienų pertrauką“, – LFF I lygos tvarkaraštį komentavo „Minijos“ vartininkas ir atstovas ryšiams su visuomene Martynas Viluckas.

Paskutiniosios Kretingos „Minijos“ sužaistos rungtynės – LFF taurės susitikimas su A lygos komanda, besirengiančia Europos lygos atrankos varžyboms, Kauno „Žalgiriu“, kuriam pralaimėta 1:2.

„Žinodami, kad turėsime stiprų varžovą, pasirinkome atsargumo – sustiprintos gynybos taktiką. Pirmą kėlinį turėjome gerų progų, tačiau varžovus gelbėjo jų vartininkas“, – LFF taurės susitikimą komentavo M. Viluckas, akcentuodamas, kad „Minija“ žaidė be diskvalifikuoto Edgaro Drąsučio ir dėl asmeninių priežasčių negalėjusio rungtyniauti Donato Surblio.

• Rašyti komentarą (15)
• Plačiau ...

Organizatoriai daug dėmesio skyrė vaikų ir jaunimo užimtumui.

Jokūbavo kaimo bendruomenė savaitgalį susibūrė į vasaros festivalį „Judink sąnarius“. „Dalyvavome projekte dėl jaunimo užimtumo skatinimo ir jį laimėjome. Iš gautų Europos Sąjungos lėšų suorganizavome renginį ir dviejų dienų sporto stovyklą jaunimui“, – kalbėjo Jokūbavo bendruomenės centro pirmininkas Mantas Keblys.

Jaunimui nuo 14 iki 29 metų bendruomenė organizavo sporto stovyklą. „Pirmą dieną prie jūros turėjome žaisti badmintoną, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų priėmėme sprendimą, kad su jaunuoliais važiuosime pasivažinėti dviračiais. Po to vykome į Klaipėdoje esantį laipiojimo uolomis centrą“, – veiklas įvardijo bendruomenės centro tarybos narė Lina Arlickienė.

Antrą dieną jaunimas dalyvavo Jokūbave esančiame parke organizuotose veiklose. „Žaidė badmintoną, dalyvavo įvairiose estafetėse, traukė virvę. Po to pasiliko kaime įvykusioje šventėje“, – sakė L. Arlickienė.

Šeštadienio vakarą įvykusiame renginyje organizatoriai pateikė daug veiklų vaikams bei jaunimui. „Orientavomės į jaunimą, vaikus. Renginys buvo skirtas ne tik mūsų kaimo bendruomenei, bet ir kitiems rajono gyventojams. Svečių sulaukėme tikrai daug, kelyje net susidarė spūstis, buvo sunku surasti, kur pastatyti automobilį“, – tikino M. Keblys.

Renginyje koncertavo keturi atlikėjai: jokūbaviškė Irma Karnauskaitė, grupė „All forever“, buvo pakviesta grupė „69 danguje“ ir „Soul biscuit“. Renginio kulminacija tapo ugnies šou, nušvietęs visą kaimą.

„Tai subūrė bendruomenę, visi labai noriai prisidėjo, kuo tik galėjo. Kelios moterys po šventės, anksti rytą, susibūrė, kad surinktų šiukšles. Aplinkinių namų gyventojai atėjo padėti viską pastatyti, atsinešė savo įrangą ir panašiai. Užmezgėme gražesnį ryšį ir su jaunimu. Kadangi šventė buvo skirta jiems, buvo atviresni, geranoriškesni“, – atkreipė dėmesį L. Arlickienė.

Anot organizatorių, šventė susirinkusiems patiko. „Kitais metais organizuosime, jeigu gausime finansavimą, taip pat ieškosime rėmėjų“, – tikino M. Keblys.

Vasaros festivaliui buvo skirta apie 7 tūkst. 500 eurų.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Tarp kitų šalių vėliavų Šiaurės Makedonijoje įvykusiame festivalyje suplazdėjo ir mūsų trispalvė.

Kretingos meno mokyklos Choreografijos skyriaus šokėjai pabuvojo Šiaurės Makedonijoje, kur dalyvavo tarptautiniame muzikos ir šokių festivalyje „Ochrido perlas 2019“.

Kretingai ir Lietuvai šiame festivalyje atstovavo vaikų šokių studija „Ratilėlis“, vadovaujama Simonos Kutkevičienės ir koncertmeisterės Astos Paulauskienės, bei merginų choreografinė grupė „Vėjūnės“ (vadovė Eglė Baltriukienė).

Festivaliui jungtinės šių kolektyvų pajėgos parengė 20 minučių trukmės programą, kuria siekė atspindėti mūsų tautos darbo ir pasilinksminimo šokius. Savo programą kretingiškiai pradėjo tradicine „Kepurine“, o kitus liaudies sceninius šokius lydėjo vokalas. „Mūsų tautinis sceninis šokis turi aiškią struktūrą – brėžinį, kas gerokai stebino kitų šalių atstovus“, – teigė S. Kutkevičienė ir A. Paulauskienė.

Be vienintelių Lietuvai atstovavusių kretingiškių, festivalyje – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų grupėse – savo programas pristatė Turkijos, Bulgarijos, Lenkijos, Kroatijos, Čekijos, Serbijos kolektyvai.

Taip susiklostė, kad Kretingos meno mokyklos šokėjai sulaukė išskirtinio festivalio organizatorių dėmesio, tad buvo itin matomi. „Jau vėliau, diskutuojant, festivalio organizatoriai ypač akcentavo mūsų vaikų, vaikų ir mokytojų tarpusavio santykius, bendravimo kultūrą. Tai, be abejo, paglostė širdį“, – pedagogės akcentavo, kad jų ir vaikų santykiai – be spaudimo, su abipuse pagarba, kas greičiausiai turi įtakos ir vaikų punktualumui, mandagumui, tvarkai.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Šv. Mišias aukojo vikaras Saulius Tomošaitis.

Sekmadienį per Darbėnus nuvilnijęs Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios varpų skambesys miestelio gyventojams ir svečiams pranešė: prasidėjo šventė. Ne vieną dešimtmetį aplinkinių parapijų tikinčiuosius sukviečiantys atlaidai nuo 2005-ųjų metų tapo ir pagrindine Darbėnų švente, kai paminimas miestelio gimtadienis, kuris šiemet – jau 428-asis.

Šventiškai išpuoštoje bažnyčioje, kurioje skambėjo Kretingos Sumos choro atliekamos giesmės, šv. Mišias aukojo Telšių katedros vikaras kunigas Saulius Tomošaitis, savo pamoksle priminęs dviejų bažnyčios švyturių, rodžiusių kelią ne vienai tikinčiųjų kartai, dviejų kolonų, ant kurių buvo statoma krikščionių bažnyčia, dviejų labai skirtingų savo išsilavinimu bei gyvenimo keliu, tačiau labai panašių savo tikėjimu ir pašaukimu apaštalų Petro ir Pauliaus gyvenimus bei tarnystę. Kalbėdamas apie šiuos du apaštalus kunigas kvietė ir visus susirinkusiuosius sekti jų tikėjimo pavyzdžiu, būti Dievo bendradarbiais čia, žemėje, stiprinant tikėjimą ir kuriant tvirtą bendruomenę.

Po pamaldų šventės dalyviai ir svečiai jau tradiciškai išsirikiavę už Vakarų (Jūros) šaulių trečiosios rinktinės 305 kuopos savanorių nešamos didžiulės trispalvės žygiavo šventinėje eisenoje iki Darbėnų gimnazijos stadiono, kur, kaip reta turtingos prekiautojų mugės palapinių apsuptoje scenoje, prasidėjo iškilmingoji miestelio šventės dalis.

Gražiu akcentu tapo prie scenos pastatytas šviečiantis užrašas 100% ŽEMAITE, kurį savo kalbose minėjo beveik visi šventės svečiai. Juos į sceną taip pat žemaitiškai kvietė renginio vedėju tądien buvęs Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Dovydas Bajoras, o jam lietuvių literatūrine kalba talkino Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus meno vadovė Kristina Dimienė.

• Rašyti komentarą (10)
• Plačiau ...