Kretingos rajone įrengti trys informaciniai stendai – tai viena priemonių norint užtikrinti saugumą prie vandens telkinių. Kretingos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė ir Kretingos jaunųjų šaulių kuopos vadas Gintautas Pogoželskas tikino, kad rajono seniūnijos rūpinasi tvarka prie maudyklų.

Šių metų pirmasis vasaros mėnuo pagal nuskendusiųjų skaičių palyginant su praėjusiais metais yra pats tragiškiausias – šalyje jau netekome 21 gyvybės. Nors Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pranešimų apie skendusius žmones rajone nesulaukė, tačiau specialistai neatsipalaiduoja ir stengiasi užtikrinti tvarką bei saugumą prie žmonių pamėgtų maudymosi vietų.

Gyventojai nori maudyklos

Pakilus oro temperatūrai žmonės pradėjo ieškoti, kokiuose vandens telkiniuose galėtų atsigaivinti. Vydmantų bendruomenei kilo klausimas, ar ten esantis tvenkinys yra pakankamai švarus. „Yra vienas tvenkinys, prie kurio žmonės renkasi maudytis, tačiau jis nėra priskirtas maudykloms, neturi reikiamos infrastruktūros. Gyventojai išreiškė norą, kad būtų patikrinta vandens kokybė, todėl tai padarėme savo iniciatyva. Tyrimams parodžius, kad vanduo yra tinkamas maudymuisi, paprašėme seniūnijos, kad tą vietą nušienautų“, – apie vieną tvenkinių kalbėjo Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius.

Kretingos rajone oficialiai įteisintų paplūdimių nėra, tačiau yra telkinių, kuriuose vasarą poilsiauja nemažai žmonių. Iš viso rajone yra šešios maudyklos: Kretingos Dvaro parko I, Juodupėnų, Darbėnų tvenkinių, Salanto upės prie užtvankos, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičių kaimu. Iš jų paėmus mėginius ir atlikus tyrimus paaiškėjo, kad maudyklose vandens mikrobiologinės taršos rodikliai neviršijo Lietuvos higienos normos. Darant tyrimus žiūrima, kiek vandenyje yra žarninių enterokokų, žarnyno lazdelių.

„Rekomenduojame gyventojams maudytis tuose vandens telkiniuose, kurie yra gerai žinomi ir kuriuose tiriama vandens kokybė, nes tai sumažintų riziką susirgti žarnyno infekcijomis ir odos alerginėmis ligomis“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Taip pat patikrinta, ar vandenyje nėra nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ar kitų atliekų. Vandens tyrimai atliekami keturis kartus per metus: gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Tokių tvenkinių, kurie nėra įtraukti į sąrašą, tačiau žmonės juose maudose, rajone yra ne vienas. Vis dėlto vydmantiškiai tikisi, kad ateityje maudykla bus įrengta. „Tokį norą turime. Dar prieš dvejus metus norėjome įrengti maudyklą, tačiau tam negavome lėšų. Juk norint tai padaryti reikia sutvarkyti tvenkinio dugną, supilti smėlio ar kitokios dangos, pastatyti biotualetą, persirengimo kabiną, vykdyti nuolatinę priežiūrą. Kol kas tam lėšų taip pat neturime“, – teigė S. Končius, pridurdamas, kad Vydmantuose kitur maudytis yra pakankamai problematiška.

Seniūnijos turi pasirūpinti, kad maudyklose būtų sutvarkyta aplinka, priėjimas prie jos, pasirūpinti šiukšlių išvežimu, įrengti informacinius stendus, tualetus ar biotoletus. „Bendraujame su seniūnijomis, jos užtikrino, kad rajono maudyklos yra prižiūrimos“, – tvirtino R. Beniušienė.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė (iš kairės), vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė ir pamainos vadas Vaclovas Dvarionas įsitikino, ar visi žmonės buvo evakuoti.

Kretingos ligoninėje pirmą kartą įvyko evakuacinės pratybos. „Sudėtingiausia – evakuoti nevaikštančius, sunkiai sergančius ligonius, kurių yra daug“, – pratybų sudėtingumą įvardijo Kretingos priešgaisrinės tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. Kaip vieną saugos priemonių ligoninė neseniai įsigijo 10 specialių evakuacinių paklodžių, kainavusių per 1 tūkst. eurų.

Sunkiausia – evakuoti ligonius

Pratybose buvo imituotas gaisro židinys Vidaus ligų skyriuje esančioje virtuvėje. „Kad būtų tikroviškiau, kolektyvas ir ugniagesiai turėjo į lauką išnešti po du statistus, kurie imitavo sunkiai sergančius ligonius“, – įvardijo S. Vasiliauskaitė.

Ligoninėje yra 131 lova, tačiau, vyriausiosios slaugos administratorės Janinos Luotienės teigimu, tada buvo užimtos 106, beveik 50 proc. pacientų nevaikšto. „Sunkiausia pratybose buvo nevaikštančių žmonių evakuacija“, – tikino saugos darbe specialistas Antanas Meškauskas.

Nelaimės atveju sunkumų kiltų dėl galimos panikos. „Didelė problema būtų, jeigu ligoniai išsigąstų. Šiuo atveju juos buvome informavę, kad vyks pratybos, bet kitu atveju gali kilti didžiulis chaosas“, – darbuotojai akcentavo, kad ligoninė yra specifinė įstaiga.

Prasidėjus pratyboms, įspėjamojo garsinio signalo Vidaus lygų skyriuje nesigirdėjo, tačiau darbuotojai patikino, kad ši problema bus išspręsta. „Pakviesime įmonę, kuri prižiūri šią sistemą ir sutvarkysime viską“, – teigė A. Meškauskas.

Ligoninei taip pat buvo pasiūlyta pasitelkti dar daugiau darbuotojų bandant evakuoti ligonius. „Realiu gaisro atveju žmonės turėtų būti kur kas greičiau evakuojami, nors kolektyvas susitvarkė su šia užduotimi, bet pagalvojus, kad daugiau kaip pusė ligonių yra nevaikštantys, reikėtų pasitelkti didesnes pajėgas. Kol pagalba atvyks, reikėtų padaryti kuo daugiau“, – tvirtino S. Vasiliauskaitė.

A. Meškauskas paaiškino, kad, rengiantis pratyboms, darbuotojai koncentravosi į savo skyrių evakuaciją, o laisvi žmonės buvo atėję padėti. „Manau, realiu gaisro atveju ateitų padėti gerokai daugiau žmonių, abejingi neliktų ir šalia esančių įstaigų darbuotojai, kurie buvo perspėti apie vyksiančias pratybas“, – sakė vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Savanorės bendravo ir žaidė su Padvarių socialinės globos namų gyventojais

Kretingos sporto mokykloje įvyko XX krepšinio trenerio Andriaus Trakio atminimo gatvės krepšinio „3x3“ turnyras.

Turnyre varžėsi 26 komandos iš Mažeikių, Klaipėdos, Palangos ir Kretingos. Varžybos dėl nepalankių oro sąlygų buvo perkeltos į turnyro iniciatorės Kretingos sporto mokyklos sporto salę.

Turnyro atidaryme sveikinimo žodį susirinkusiems turnyro dalyviams tarė Andriaus brolis Valdas Trakys.

Varžybos vyko penkiose amžiaus grupėse, daugiausiai – po šešias – komandas varžėsi I ir II grupėje.

I gr. (gim. 2009 m. ir jaunesnių) dėl III v. po atkaklios kovos „Jazz“ (Erikas Norkus, Augustas Norkus, Aivaras Ruokis, Mantas Brikmantas) 2:0 nugalėjo komandą „Žaibai“. Dėl nugalėtojų vardo susitiko „Palangos liūtai“ (Rokas Pažareckas, Aurimas Dikšaitis, Tomas Valteris) ir „Dešimtukai“ (Eimantas Jurkus, Mantas Mažeika, Emilis Leščiauskas, Gustas Macius). Po atkaklios kovos 6:5 nugalėjo svečiai iš Palangos.

II gr. (gim. 2007–2008 m.) kovojant dėl prizinių vietų atkaklios kovos nebuvo ir baigėsi vienodais rezultatais. Kovoje dėl III v. „Raudonieji ereliai“ (Tautvydas Rudys, Deivydas Kazlauskas, Dovydas Untulis) 8:2 nugalėjo „KGLK“. Žaidžiant dėl I v. „Monstrai“ (Jokūbas Drakšas, Kantautas Kazbaraitis, Arnas Šliauderis, Raidas Šideikis) 8:2 nugalėjo komandą „Šrekai“ (Saulius Razgus, Rojus Rušplaukis, Kajus Miežėtis, Laurynas Ulčinskas).

III gr. (gim. 2005–2006 m.) dalyvavo 5 komandos. Nugalėjo „Pravalturas“ iš Klaipėdos (Danas Zakarauskas, Džiugas Remeikis, Justas Stonkus), antri liko kretingiškiai „Komandorai“ (Nojus Cibulskas, Faustas Zapalis, Jonas Šoblinskas), III v. užėmė komanda iš Mažeikių „Elitinis ketvertukas“ ( Eligijus Girdenis, Gvidas Pocius, Algimantas Uščinas, Dovydas Gricius).

IV gr. (gim. 2003–2004 m.) dalyvavo tik 3 komandos. Nugalėjo „Penktokai“ (Pijus Daukantas, Gintaras Beniušis, Kajus Kutelis, Rokas Tiškus), II v. užėmė „Kašiorai“ (Ugnius Kvietkauskas, Tautvydas Vepštas, Aldas Markauskas, Matas Rušplaukis), III v. – „Trys burundukai“ (Giedrius Rudys, Jonas Pociūnas, Kornelijus Daraškevičius).

Vyriausių – V gr. (gim. 2000–2002 m.) III v. užėmė „Kiaušiniai“ (Evaldas Paulauskas, Simas Endriekus, Rokas Beržonskis, Edvinas Daugintis), antri – „Nemetam trajakų“ (Edgaras Danys, Kornelijus Stonkus, Petras Piekus, Arnas Sabaliauskas), nugalėtojais tapo „Kretingalė ir Tadas“ (Tadas Budrys, Rokas Žilinskis, Šarūnas Tiškus).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Daugiabučio namo gyventojų bendrijos neturinčius daugiabučius šiandieną Kretingoje administruoja vienintelė įmonė „Kretingos būstas“.

Kęstučio g. 2 daugiabutyje gyvenantis Viktoras Stirbavičius surašė visą kaltinamąjį aktą daugiabučius Kretingoje aptarnaujančiai įmonei „Kretingos būstas“. Pateikiame jo redakcijai adresuoto laiško dalį, kurioje kretingiškis dėsto, kaip „Kretingos būstas“, jo supratimu ir įsitikinimu, skriaudžia apsiginti nepajėgiančius gyventojus.

„Nesibaigiantys UAB „Kretingos būstas“ atliekamų darbų kiekių padidinimas ir neadekvatūs jų įkainiai: 2017 m. gruodžio mėnesį rūsyje atliktas pogrindžio betonavimas – 0,07 kub. m betono. Betonuota juosta – 2,30x0,30x0,10 m. Kaina super – 89,06 eur.

Stogo liuko remontas (ruberoido klijavimas – 1 kv. m). Padarytas brokas – liukas priklijuotas prie pagrindo, o danga pūslėta. Už broką sumokėta 70,64 Eur. Jei vadovautis tokiu įkainiu, tai 50 butų gyvenamojo namo stogo vieno sluoksnio hidroizoliacija kainuotų per 0,5 milijono eurų!

Namo IV laiptinėje atliktas lietaus kanalizacijos (skersmuo 100 mm) stovo remontas. Užaktuota, kad pakeista 9 m. Kaina – 440,28 Eur.

Pakeista 6,5 m, nors reikėjo keisti tik 2 m stovo (1 vamzdis). Po ilgų įrodinėjimų tik š. m. sausio mėn. už 2,5 m UAB „Kretingos būstas“ grąžino tik 35 Eur, nors mokant aritmetiką privalėjo 122 Eur. Ar neturėtų grąžinti sumokėtus pinigus už nereikalingai pakeistus vamzdžius – 4,5 m?

Kovo 5 d. paskelbta, kad bus vykdomas apšvietimo skydelių laiptinėse (neaišku, ar visų) remontas, tačiau nenurodyti nei darbų kiekiai, nei trukmė, nei remonto kaina. Remontuota 20 apšvietimo skydelių. Kiekviename skydelyje pakeisti saugikliai ir apie 3 metrus 6 mm skerspjūvio laidų. Darbų kiekiai padidinti. Remonto kaina – 2450 Eur. Permokėti apie 470 Eur turėtų būti grąžinti gyventojams (suskaičiuota tik gavus atliktų darbų aktą).

Buitinės kanalizacijos valymo įkainiai buvo „kosminiai“ – iki 70–76 Eur. Šiais metais (vasario mėn.) administratoriaus apetitas dar labiau pakilo – iki nesuprantamų kainų: už kanalizacijos valymą priskaičiuota 139,97 Eur. Pasirodo, kad viena valanda šio darbo įvertinta 35 Eur (su PVM), o dirbta net 4 val. Įprastai kanalizacijos valymo trukmė yra iki vienos valandos.

Gruodžio mėnesį atliktas maždaug 2,5 m ventiliacijos kanalo V aukšto tualete valymas. Kaina – 149,99 Eur, ir dirbta net 6 valandas. Ar tai normalu?

Šviestuvų su judesio davikliais pakeitimo įkainiai irgi pritaikomi laisvai: vieną mėnesį kaina – 41,06 euro, o po trijų mėnesių tokio paties tipo šviestuvas ir tokiomis pat sąlygomis pakeičiamas jau už 89,66 eurus. Be to, netaikomas garantinis terminas.

Tęsiasi istorija dėl menamų 34 kv. m stogo remonto darbų, tariamai atliktų 2015 m. birželio mėnesį. Dėl menamų stogo darbų ir kitų pretenzijų į administratorių buvo kreiptasi raštais 2016 m. sausio 12 d., vasario 2 d., kovo 17 d. ir dar ne kartą. Paskutiniai kartai buvo 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir rugsėjo 3 d. Į visas pretenzijas atsakymų negauta arba tik atsirašinėjimas: 2018 m. gegužės 17 d. rašte Nr. V4-48 toks komentaras: „Apžiūros metu nustatyta, kad stogo danga buvo remontuota. Remontas atliktas ne viename plote. Parodyti konkrečią vietą nėra galimybės“. 2018 m. rugsėjo 7 d. akte EK4 Nr. 18: „Parodytas atliktų darbų aktas, paaiškinta, kurioje vietoje atlikti stogo dangos sandarinimo darbai“. Kam parodyta ir kada? Ar ši istorija turės pabaigą?

Daugelį metų kreiptasi į UAB „Kretingos būstas“ dėl eksploatacinių (techninės priežiūros) lėšų panaudojimo pagrindimo. Atsakymų negauta.

Kretingos savivaldybės taryba nustatė eksploatacinių (techninės priežiūros) lėšų tarifą – 0,0543 Eur/kv. m su PVM. Šios lėšos turėjo būti naudojamos remonto darbams, avarijų likvidavimui ir techninei priežiūrai. Namui priskaičiuotas 142,04 Eur mokestis. UAB „Kretingos būstas“ namo techninei priežiūrai nusistatė 75,18 Eur mėnesinį mokestį (tarifas – 0,029 Eur/kv. m). („Kretingos būsto“ 2015 12 03 raštas Nr. V4-104).

Administratoriui pateiktas 2017 m. gruodžio 9 d. namo gyventojų susirinkimo protokolas, kad techninė priežiūra turi būti vykdoma kas tris mėnesius, dalyvaujant namo atstovams ir jokių stebėjimų, išskyrus stichines nelaimes, neturi būti. Ar techninė priežiūra buvo vykdoma – neaišku, nes namo atstovai nebuvo kviečiami.

Nesigilinant į tai, ar techninė priežiūra buvo vykdoma, techninei priežiūrai 2017 ir 2018 metams galėjo būti panaudojama po 902,72 Eur (75,81x12).

Metus eksploatacinėms (techninės priežiūros) lėšoms priskaičiuojama 1704,48 Eur. Kur dingo 2017– 2018 metais po 794,96 Eur, nes remonto darbams, avarijų likvidavimui buvo naudojamos kaupiamosios lėšos arba gyventojai mokėjo papildomai.

Kadangi UAB „Kretingos būstas“ administruoja 156 namus, tai per metus galimai gaunama nemažai nepagrįstų pajamų.

Panašiai galima suskaičiuoti, kiek už 2015–2016 metus nepagrįstai gyventojai sumokėjo už techninę priežiūrą, nes iki 2017 m., kol administratorius nebuvo dar visai praradęs sąžinės, iš dalies eksploatacinių (techninės priežiūros) lėšų buvo apmokamas remontas ir avarijų likvidavimas.

Aplinkos ministerija 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 pateikė daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros (be remonto ir avarijų likvidavimo darbų) tarifo skaičiavimo metodiką. Kretingos savivaldybė, vadovaudamasi šiuo įsakymu, nustatė techninės priežiūros tarifą – 0,0195 Eur/kv. m (su PVM), o taryba jį 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T2–277 patvirtino. Taigi ir administratorius panašiu tarifu turėtų vadovautis.

Panašiai UAB „Kretingos būstas“ savivaliauja ir administruodamas kitus daugiabučius namus. Nesuprantu, kodėl kitų daugiabučių namų gyventojai nereiškia pretenzijų.

2018 m. rugpjūčio mėnesį pasitarime Savivaldybėje administracijos direktorius pažadėjo, kad bus sprendžiama dėl bendrovės „Kretingos komunalininkas“ daugiabučiams gyvenamiesiems namams administruoti teikimo. Praėjo jau daugiau kaip septyni mėnesiai, o klausimas nesprendžiamas.

Savivaldybė pagal Vietos savivaldos įstatymą privalo prižiūrėti ir kontroliuoti daugiabučių gyvenamųjų namų administratorius, turėtų pagerinti kontrolę ir atlikti rimtą UAB „Kretingos būstas“ auditą.“

Antrojoje laiško dalyje buvęs inžinierius, dabar pensininkas, dėsto panašias Vytauto g. 129 daugiabučio namo problemas.

• Rašyti komentarą (40)
• Plačiau ...

Koncertą pradėjo bendras „Ritmo“ šokėjų ir vadovų Sigitos Mačėnaitės ir Alfonso Mačėno šokis.

Kretingos kultūros centre šokių studija „Ritmas“ surengė mokslo metų pabaigai skirtą koncertą. Jau tradicija tapęs renginys šiemet kvietė kretingiškius tarsi laivu pakeliauti po skirtingas pasaulio šalis.

Laivo kapitonas – treneris Alfonsas Mačėnas pasveikino susirinkusius žiūrovus, palinkėjo gero vėjo ir smagios kelionės aplink pasaulį bei kartu su laivo įgula – pačiais mažiausiais šokių studijos vaikais, jų vadove Sigita Mačėnaite ir vyriausiais šokėjais – Arnoldu Jankausku ir Gabija Dirvonskyte, Mykolu Gimbutu ir Gabija Jurkute, Modestu Jonučiu ir Darija Diatlova, Edgaru Navicku ir Egle Jašinskaite, Luku Einikiu ir Erika Jokšaite – atliko bendrą šokį pagal „New York“ muziką.

Koncerto metu „Ritmo“ šokėjai atlikdami įvairias kompozicijas aplankė skirtingus pasaulio regionus ir šalis. Sportinių šokių kolektyvas susirinkusiuosius nukėlė į Šiaurės Ameriką, Afriką, Didžiąją Britaniją, Indiją, Turkiją, Vokietiją, Prancūziją, Pietų Korėją ir Argentiną, o kiekvienas scenoje pasirodęs vaikas buvo apdovanotas medaliu.

„Ritmas“ bendradarbiavo ir su kitais Kretingos atlikėjais. Tango šokiui, kurį atliko Modestas Janutis ir Darija Diatlova, akomponavo Kretingos meno mokyklos akordeonistai, o kelionė aplink pasaulį baigėsi Lietuvoje kartu su Indrės Juodeikienės atliekama daina „Vandenynai“ bei visų „Ritmo“ šokėjų bei vadovų įžengimu į sceną.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...