|
(1362) 2019-06-11Kapinių problemos: nerūšiuotos šiukšlės ir įžūlūs vairuotojai
Specialiuose žaliosioms atliekoms skirtuose gardeliuose – stiklai ir plastmasė; nors prieigose matomoje vietoje pastatyti draudžiamieji ženklai, asfaltuotais takais laviruoja automobiliai – tai kasdienybė, su kuria susiduria penktadienį kartu su bendrove „Kretingos komunalininkas“ reidą inicijavusi Kretingos kapinių prižiūrėtoja Romutė Gedminienė. Dauguma teršia, vienetai rūšiuoja Kapinių prižiūrėtoju Petrikaičių kapinėse dirbančiam Jonui Drungilui bent dėl automobilių ramu, mat ten teritorija užrakinama, o pageidaujantys įsivežti žemių, augalų, pasistatyti naują ar pakeisti paminklą paskambina ir prižiūrėtoją išsikviečia. Pasak „Kretingos komunalininko“ direktorės Renatos Surblytės, tokią tvarką buvo bandoma įvesti ir Kretingoje, tačiau, kadangi kapinės kur kas didesnės ir lankytojų daugiau, nepasiteisino: ypač vasarą darbuotoja su raktais nuo ankstyvo ryto turėtų lakstyti pirmyn atgal iki 9-os valandos vakaro. O šiukšlės nerūšiuojamos visose kapinėse. „Yra konteineriai, skirti žvakių indeliams, vainikų karkasams, plastmasinėms gėlėms, bet vis tiek viskas metama į tą pačią žaliąją masę“, – apgailestavo R. Gedminienė. Anot jos, priemaišų pilnos žaliosios atliekos negali būti iškart išvežamos kompostuoti, pirmiau reikia jas išrūšiuoti, sugaištama daug laiko. „Nors senokai taip bebuvo, žmonių, kurie privalo atidirbti už pašalpas, atsiųsdavo rajono Socialinių reikalų ir sveikatos skyrius, o jei tokių nėra, šį darbą turiu atlikti aš pati“, – problemą kėlė Romutė. Su „Kretingos komunalininku“ aktyviau bendradarbiauti pasisiūliusį reide dalyvavusį Kretingos šaulių kuopos vadą Gintautą Pogoželską nustebino prie šiukšlių konteinerių kapinėse atvilktos ir pamestos padangos, o J. Drungilas pridūrė, jog kartais pasitaiko aptikti ir nereikalingų suklerusių sofų-lovų ar televizorių, nors sudaryti grafikai, kada seni baldai ir prietaisai bus išvežami, yra įrengtos ir aikštelės, kuriose juos galima palikti.
Kurmaičių pradinė mokykla jau penktus metus dalyvauja Vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo projekte „Olimpinė karta“, o šeimų sporto šventė tapo tradiciniu renginiu. Pagal projektą mokykla kiekvienais metais gauna finansinės paramos sporto inventoriui įsigyti, renginiams ar kitokioms įdomioms veikloms organizuoti. Šiais metais mokyklos taryba – mokytojos Vilma Petrauskienė ir Toma Jenkienė, tėvų atstovės Roma Jonušienė, Laura Galdikė, Renata Jonauskienė, Kurmaičių bendruomenės pirmininkė Ingrida Rinkevičienė – kartu su mokytojomis organizavo „Nuotykinį orientacinį žygį “. Idėją įgyvendinti padėjo brolis pranciškonas Tomas, pranciškonės misionierės seserys Danutė ir Julija, o mokyklos tarybos narės R. Jonauskienės iniciatyva prie šventės organizavimo prisidėjo ir Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos šaulių 305 kuopos šauliai, jų vadas Gintautas Pogoželskas ir būrio vadas Donatas Petrauskas.
Po protesto – techninis pralaimėjimas
Viešosios įstaigos „Kretingos „Minija“ direktorius Vidas Burba „Pajūrio naujienas“, o tuo pačiu – ir futbolo aistruolius informavo, kad po rungtynių birželio 1 d. tarp Kretingos „Minijos“ ir „Šiaulių FA“, kurios baigėsi lygiosiomis – 1:1, šiauliečiai pateikė protestą Lietuvos futbolo federacijos (LFF) drausmės komitetui. Pagal LFF nuostatus I lygos pirmenybėse visų rungtynių metu aikštėje vienoje komandoje privalo žaisti ne mažiau kaip 1 Lietuvos pilietis, gimęs ne anksčiau kaip 1998 m. sausio 1 d., ir ne mažiau kaip 1 Lietuvos pilietis, gimęs ne anksčiau kaip 2000 m. sausio 1 d., ir jaunesni žaidėjai. „Rungtynių su „Šiaulių FA“ metu nuo 82-os min. mūsų komandoje kaip tik ir nežaidė žaidėjas, gimęs ne anksčiau kaip 2000 m. sausio 1 d., ir jaunesnis žaidėjas, vadinasi, pažeidėme LFF varžybų nuostatus“, – paaiškino V. Burba. LFF drausmės komitetas nusprendė patenkinti „Šiaulių FA“ protestą ir Kretingos „Minijai“ skirti techninį pralaimėjimą 0:3 „Šiaulių FA“ naudai. „Norėtųsi atsiprašyti visos futbolo bendruomenės, kuri mus palaiko, ir garantuoti, kad ateityje tokių nesusipratimų nebus. Futbolo sirgalių apmaudą kompensuosime geru maloniu akiai žaidimu, didesniu noru kovoti ir pasiekti geresnio rezultato“, – situaciją švelnino Kretingos „Minijos“ direktorius.
Gyvenimo tiesų ieškojo Pakutuvėnuose
Rajono švietimo centro Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriaus socialinė pedagogė Dainora Kalniškienė sumanė jaunuoliams patrauklią akciją – ji visus metus kaupia depozitinę tarą ir, baigiantis mokslo metams, gautus už ją pinigus panaudoja išvykai į Pakutuvėnus. „Idėja gimė prieš trejus metus – pastebėjau, kad jaunuoliai nenori pavieniui nunešti ir priduoti vieną-kitą skardinę ar nuo vandens likusį plastikinį buteliuką. Pagalvojau: kodėl gi mums nesukaupti tos taros, o gautus pinigus išleisti kokiam nors prasmingam tikslui“, – kalbėjo D. Kalniškienė, kurios pastebėjimu, toks savotiškas taupymo būdas labai pasiteisino. Švietimo centro Suaugusiųjų ir jaunimo skyriaus mokiniai laukia išvykų, o ir centras jau trečius metus sėkmingai bendradarbiauja su buvusiu Kretingos katalikų parapijos klebonu broliu pranciškonu Antanu Blužu, sugebėjusiu rasti raktą į jaunuolių širdis. Ir šįsyk A. Blužas Pakutuvėnuose surengė jaunuoliams susitikimą su priklausomybes įveikusiais žmonėmis, kurie buvo visiškai atviri, pasakodami pamokančias savo gyvenimo istorijas ir apie sunkų išbandymų kelią, nusprendus atsisakyti priklausomybių, grįžti doron. „Paauglystė yra labai jautrus amžius, kada vaikinams ir merginoms norisi viską išbandyti ir nebūtinai tai, kas yra gero ir gražaus, – sakė socialinė pedagogė. – Ir buvo labai gera matyti, kaip jaunuoliai klausosi tų istorijų, o pašnekovai akcentavo labai svarbų dalyką – būtinybę mokytis. Manau, kad gyvai išgirstos tikros istorijos yra gana paveikios.“ Pakutuvėnuose dvasininko A. Blužo kvietimu viešėjo per 20 Suaugusiųjų ir jaunimo skyriaus jaunuolių, kartu su jais, be Dainoros Kalniškienės, vyko pedagogės Julija Gribytė, Rasa Gadeikytė, Lijana Galdikienė. Pedagogės neslėpė norinčios tęsti šią tradiciją, juolab kad ir broliai pranciškonai jai pritaria.
Sekminių sekmadienį Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyko didžiulės iškilmės: trisdešimt septyniems Salantų ir Grūšlaukės parapijų jaunuoliams Sutvirtinimo sakramentą teikė buvęs apaštališkasis nuncijus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Arkivyskupas Pedro López Quintana atvyko iš Austrijos, į kurią popiežiaus Pranciškaus buvo paskirtas šių metų kovą. Prieš šv. Mišias tikinčiųjų iš Salantų, Grūšlaukės ir kitų aplinkinių parapijų pilnoje Lietuvos ir Vatikano vėliavomis papuoštoje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje sveikinimo žodžius apaštališkajam nuncijui tarė Salantų parapijos klebonas Audrius Keršys. „Esame giliai sujaudinti jūsų dėmesio mūsų nedidelei parapijai ir visai Žemaitijai. Nuoširdžiai dėkojame, kad radote laiko atvykti suteikti Sutvirtinimo sakramentą mūsų jaunimui. Jūsų tėviškas žodis sustiprins ne tik juos, bet ir visus mūsų tikinčiuosius“, – sakė klebonas, paminėjęs, jog arkivyskupas Pedro López Quintana penkerius metus – nuo 2014-ųjų kovo – popiežiaus Pranciškaus paskirtas vadovavo nunciantūrai Vilniuje ir buvo apaštališkasis nuncijus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o šiuo metu tęsia tarnystę Austrijoje. Klebonas A. Keršys dėkojo nuncijui už jo ganytojišką veiklą per visus penkerius Lietuvoje praleistus metus, už meilę, pagarbą ir tėvišką rūpestį mūsų tauta.
Sekminių devyndieniu prasidėjusius Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės „Ateities Kretinga“ renginius praėjusį penktadienį tęsė septintą kartą Kretingos rajono kultūros centro prieigose, prie Vaidilos skulptūros, įvykęs bardų muzikos koncertas „Baltas paukštis“ ir unikali šimtmečio kūdikių fotografijų paroda, atidaryta naujojoje bibliotekoje. Bardų vakarą dainuojamosios poezijos mėgėjus vienijo savo kūrybą pristatę aktorė Ilona Balsytė ir gitaros virtuozas Martynas Kuliavas, kūrybinėmis naujienomis dalinosi Kretingos rajono kūrėjai-menininkai Raimondas Grabys, Angelė Joknytė, Audra Smilgė, Valdas Šličius, Audrius Šalnis, Romas Bružas, Arnoldas Bružas, Rimantas Varkojus, vakaro muzikinę programą papuošė Klaipėdos lėlių teatro įkūrėjas, muzikantas ir dainininkas Vytautas Kairys su žmona Justina, išskirtinio balso tembru kretingiškius žavėjo šilutiškė Žydrė Adomaitienė, šiame renginyje dalyvaujanti kiekvienais metais. Fotografijų paroda „Gimę valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ – dalis kūrybinio projekto „Šimtmečio kūdikiai“, per kurį fotografė Sigita Jakubsonė nufotografavo 175 mažylius ir kuris užgimė Kretingos rajono savivaldybės iniciatyva: siekdama sukurti gražų prisiminimą apie ypatingus vaikų gimimo metus, Savivaldybė visiems 2018 metais gimusiems ir šiame rajone registruotiems mažyliams dovanojo po nemokamą fotosesiją. Įspūdingiausios šios fotosesijos 168 fotografijos Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje bus eksponuojamos iki birželio 29 dienos.
„P. n.“ informacija
|