|
|
|
(1361) 2019-06-07Rotušės aikštei – dvi vizijos
„Svarbu ne detalės, kurioje vietoje reikės pastatyti gėlių vazoną arba kokį suoliuką, o spręsti esminius dalykus: ar leisim mašinoms įvažiuoti į aikštės vidurį ar ne? Ar transporto eismas vyks tik ratu? Paliksim skverą žalią ar užstatysim?“ – Savivaldybėje įvykusiame pasitarime apie Kretingos miesto Rotušės aikštės ateitį akcentavo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja vyriausioji architektė Reda Kasnauskė. Aptarė du projektus Anot jos, Rotušės aikštės detalusis planas padarytas, suformuoti sklypai. Lietuvos architektų sąjungoje įvykusiame aikštės sutvarkymo idėjos konkurse devyni iš vienuolikos projektų atitiko konkurso sąlygų reikalavimus ir buvo vertinami. Komisijos posėdyje dalyvavo kompetentingi recenzentai, pareiškę savo nuomones. Pirmos vietos nugalėtoju paskelbtas mažosios bendrijos „Pupa-strateginė urbanistika“ projektas, kuriame itin išreikštas ryšys su istoriniais Kretingos Rotušės aikštės raidos etapais – istorine jos forma, vientisu grindiniu, rotušės (cerkvės) vietos pažymėjimu, istorinių pamatų ir senovinio grindinio, vadinamojo bruko, eksponavimu aikštės centre. Gilėjančiame aikštės grindinyje būtų įamžintos pagrindinės miesto datos, svarbūs asmenys ir įvykiai, o miesto įkūrėjo J. K. Chodkevičiaus paminklas, akcentuojant jo svarbą, būtų perkeltas į aikštės centrą. Automobilių aikštelę numatyta perkelti į šiaurinę skvero dalį. Šio projekto idėją būtų nesudėtinga įgyvendinti, o skvero ir automobilių parkavimo aikštelės sprendiniai neužkirstų galimybės atkurti buvusį kvartalo užstatymą. Vertinimo komisijai projektas patiko dar ir dėl to, kad būtų išsaugoti želdynai. Tačiau abejonių saugumo požiūriu sukėlė tos pačios dangos panaudojimas pėsčiųjų zonoje ir gatvės važiuojamojoje dalyje, o vertinant skverą vaizdingumo aspektu, jis atrodytų skurdokai, dalį jo sunaikintų automobilių aikštelė. Rajono Savivaldybėje įvykusiame posėdyje buvo aptartas ir dėl pažeistų konkurso sąlygų komisijos nevertintas architekto Algirdo Žebrausko bei bendraautorių variantas „Šiandien, vakar, rytoj“. Esminis skirtumas tarp šio ir pirmojo projekto tas, kad ten, kur „Pupa-strateginė urbanistika“ numatė želdynus, A. Žebrauskas su bendraminčiais siūlo atkurti statinius. Namų fasadai galėtų būti menantys istorinę praeitį arba modernūs, aikštės vieta, kur yra buvusi rotušė, būtų pažymėta, istoriniai paminklai perkelti. Šį projektą įgyvendinus būtų atkurtas J. K. Chodkevičiaus laikų renesansinis aikštės kvadratas, automobiliams būtų leidžiama judėti tik ratu, neįvažiuojant į aikštės vidurį, parkavimas būtų organizuojamas aikštės kraštuose.
Šį ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, jo pavaduotojas Dangiras Samalius ir administracijos direktorė Jolanta Girdvainė Savivaldybei aktualius klausimus sprendė sostinėje Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybėje su mero pavaduotoju Valdu Benkunsku aiškinosi Vilniaus miesto savivaldybės patirtį skatinant namų bendrijų steigimąsi. „Namų bendrijos yra pažangiausias metodas, skatina pačių gyventojų atsakomybę, leidžia piginti paslaugas“, – teigė J. Girdvainė, akcentavusi, kad yra daug namų bendrijų modelių. Vilniaus miesto savivaldybės patyrimu, sunkiausia yra namų bendrijų pranašumu įtikinti gyventojus. Kolegos iš sostinės tam netgi pirko paslaugą. „Mes galvosime kaip suaktyvinti gyventojus, kviesimės sėkmingai veikiančias bendrijas“, – kalbėjo J. Girdvainė. Sostinės savivaldybėje kretingiškiai domėjosi ir Kretingos miestui itin aktualiomis daugiabučių kiemų asfaltavimo, automobilių parkavimo kiemuose problemomis. Dalį šių problemų vilniečiai sprendžia pasinaudodami kaimynystės programomis.
Keis pasenusį Bendrąjį planą
Kretingos rajono savivaldybės užsakymu, Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su uždarąja akcine bendrove „Elberta“ pradėjo Kretingos rajono savivaldybės ir jos dalies – Kretingos miesto Bendrojo plano (BP) atnaujinimą. BP atnaujinimo koncepciją jos rengėjai Savivaldybės tarybai pateikti turėtų dar šių metų gruodį, po to vyks koncepcijos svarstymas, į kurį bus įtraukiama ir visuomenė. Atnaujintą BP patvirtinti numatoma 2021-aisiais. KTU Architektūros ir statybos instituto ir „Elbertos“ specialistai Savivaldybėje pristatė esamą rajono ir Kretingos miesto būklę pagal turimus VĮ Registrų centro duomenis apie teritorijų užstatymą, jose esančią infrastruktūrą, kultūros paveldo objektus, Savivaldybės socialinius, ekonominius rodiklius, būklę vertino viso Vakarų Lietuvos regiono kontekste. Buvo konstatuota, kad pagal dabar veikiantį 2008-ųjų BP Kretingos miesto plėtra vykdoma stichiškai, nėra plėtros sistemos, kadangi rengiant šį BP buvo numatyta labai daug urbanizuotų – plane pažymėtų geltonai – teritorijų, kurių nemaža dalis neturi reikiamos infrastruktūros, kaip antai: dujų, vandens tiekimo, buitinių nuotekų šalinimo tinklų. Dabartinio BP rengimą buvęs Savivaldybės architektas Jonas Petrulis yra pavadinęs pageidavimų koncertu, nes kas kur turėjo žemės ir pageidavo statyti, pardavinėti gyvenamuosius namus ar tam skirtus sklypus, pagal jų prašymus tas teritorijas geltonai ir nudažė. Stichiškai gyvenamųjų namų statybai suvaldyti atnaujintame BP siūloma numatyti dvi – pirmą ir antrą Kretingos miesto gyvenamųjų namų statybos plėtros zonas ir į jas nukreipti teritorijų infrastruktūrai Savivaldybės skiriamus pinigus. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Kretingoje neįsibėgėja daugiabučių gyvenamųjų namų statyba, trūksta butų ir nuomotis, ir pirkti. Gyvenamosios statybos plėtrai Kretingoje yra užtektinai geriamojo vandens, gana neblogai išvystyti pagrindiniai elektros, dujų tinklai.
Ugniagesiai pademonstravo, kaip gelbėti skęstantįjį
Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Vydmantų gimnazijos pradinių klasių mokiniams demonstravo, kaip reikia gelbėti skęstantį žmogų, paaiškino, kaip tinkamai elgtis prie vandens telkinio. Mokymuose dalyvavo per 80 mokinių. „Dažniausiai nuskęsta žmonės, kurie vartoja alkoholį arba pervertina savo jėgas, o vaikai – netyčia, – problemą įvardijo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. – Artėja vasaros sezonas, kyla oro temperatūra, todėl natūralu, kad žmonės ilsėsis prie vandens telkinių, tad reikia tam pasiruošti.“ Kad pavyktų išvengti nelaimių, ugniagesiai gelbėtojai praktiškai imitavo skęstančiojo gelbėjimą ir demonstravo, kokiais būdais galima tai padaryti. „Pirmiausia, žmonės skęstančiajam gali padėti numesdami bet kokį daiktą, kuris plūduriuoja: plastikinį butelį, į jį įpylus truputį vandens, pripučiamus kamuolius, ratus, tinklinio kamuolį ir panašiai. Taip leidžiame skęstančiajam įsikibus pailsėti ir lengvai plūduriuoti. Tokiam žmogui taip pat galima numesti virvę, surištus į paplūdimį atsineštus pledus, rankšluosčius, drabužius“, – vieną pirmųjų žingsnių apibūdino S. Vasiliauskaitė. Dažnai žmonės linkę pulti gelbėti ir šoka į vandenį, tačiau skęstantysis tempia į dugną, tada gali nutikti dar didesnė nelaimė. „Jeigu nemokate plaukti arba nepasitikite savo jėgomis, jokiu būdu neplaukite gelbėti“, – akcentavo vyriausioji specialistė.
Rajono mokyklose imitavo ekstremalias situacijas
Šešiose rajono ugdymo įstaigose praėjusį mėnesį buvo surengtos evakuacinės pratybos. Per jas Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Savivaldybės civilinės saugos specialistai stebėjo, kaip jos yra pasiruošusios ekstremalioms situacijoms. Specialistams buvo svarbu, kaip atsakingi asmenys vykdo nurodymus, kaip yra pranešama apie gaisrą, komunikuojama tarpusavyje, kaip vyksta evakuacija, kaip pasitinkami ugniagesiai gelbėtojai, kokia informacija jiems pateikiama, ar nurodomas vandens šaltinis, gaisro židinys, ar evakavus mokinius yra patikrinamos patalpos, uždaromi langai, durys, kaip operatyviai įsitikinama, ar visi mokiniai išėjo į lauką. Praktiškai visose mokyklose taip pat buvo vedami mokymai, kaip naudotis gesintuvu. „Ugdymo įstaigos pradeda galvoti vis sudėtingesnius scenarijus, kas džiugina, nes mokiniai žinos, kaip elgtis labai sudėtingais atvejais“, – teigė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. Pratybos reikalingos, norint pagerinti visuomenės įgūdžius ekstremaliuose situacijose. „Užaugę vaikai kitai reaguos į pavojaus signalus, žinos, kaip elgtis, ką daryti, kam apie tai pranešti“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė. Pratybose specialistai užfiksavo ir tam tikrų trūkumų. „Daugiausia problemų yra dėl informacijos sklaidos tarp mokyklos bendruomenės narių, nėra informuojama, kur eiti, kur yra gaisro židinys. Žmogų baugina, kai nėra informacijos, ir jis nežino, kas vyksta“, – tikino vyriausioji specialistė. Ją papildė ir Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė: „Būna, kad vienas žmogus prisiima per daug funkcijų ir nesuspėja. Jas turėtų pasidalinti mokyklų personalas, tada ir informacija greičiau pasiektų reikiamas institucijas.“
Gerosios patirties sklaida – lyderiams ugdyti
Kretingos rajono švietimo centro iniciatyva rajono mokyklų direktoriams, skyrių vedėjams buvo surengta edukacinė programa-išvyka „Lyderystė mokyklos sėkmei“: švietimo įstaigų vadovai apsilankė uostamiesčio Simono Dacho progimnazijoje, „Varpo“ gimnazijoje ir lopšelyje-darželyje „Puriena“, kur pasisėmė gerosios darbo patirties. „Tai – ne pirmoji tokia išvyka, surengta mūsų centro iniciatyva, – teigė jo direktorė Adelė Mazeliauskienė. – Mums svarbu, kad mokyklų vadovai turėtų galimybę mokytis lyderystės, įgytų naujų žinių bei įtvirtintų turimus įgūdžius.“ Lyderių mokymo programa yra ilgalaikė, finansuojama rajono Savivaldybės, kas rodo gerą jos požiūrį į būtinybę rajone ugdyti lyderius, dalintis gerąja darbo patirtimi. Mokyklų vadovai dalyvauja ne tik išvykose, bet ir teoriniuose mokymuose – ilgalaikės programos yra efektyvios, jos dalyviai pajaučia gilesnį poveikį, esama grįžtamojo ryšio, žinių įgyjama ne paviršutiniškai. „Kiekvienos savivaldybės mokymo įstaigos turi, ką parodyti, ką pasakyti, nes kiekviena jų, kaip ir mūsų rajone, turi numačiusios savo prioritetus, kuria savus modelius. Yra tikrai stiprių mokyklų, kurios gali ir perduoda savo gerąją patirtį, o mūsų tikslas – galvoti apie pokyčius ir juos priimti“, – A. Mazeliauskienė motyvavo tokių išvykų būtinumą. Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje mūsų rajono vadovams įdomu buvo susipažinti su patyriminio mokymo patirtimi, lopšelis-darželis „Puriena“ žavėjo savo ugdymo erdvėmis bei tuo, kaip šioje įstaigoje organizuojamas neformalusis švietimas, „Varpo“ gimnazijoje – kaip dirbama su gabiais mokiniais ir kaip sprendžiamos tėvų švietimo problemos. „Pavasaris apskritai yra edukacinių išvykų metas, ir pedagogai labai laukia tų kelionių. Mūsų centro misija – padėti surasti tokias ugdymo įstaigas, kurios atitiktų mūsiškių pedagogų prioritetus, kad gerosios patirties sklaida išties būtų naudinga, o edukacinės išvykos dalyviai dar galėtų save ir pasitikrinti, įsivertinti, ką iš tiesų daro gerai, o kur – dar galima tobulėti“, – šiai A. Mazeliauskienės minčiai pritarė ir centro Neformaliojo švietimo skyriaus vedėja Aurelija Jedenkienė bei metodininkė Gėnė Benetienė.
Nuolatinės gyvenamosios vietos netekę Kretingos rajono gyventojai jau šiemet galės atrasti laikiną prieglobstį naujuose Kretingos nakvynės namuose. Jų statybos darbus numatoma užbaigti rudenį – beveik pusmečiu anksčiau negu planuota. Kretingos rajono mero Antano Kalniaus teigimu, duris naujieji nakvynės namai turėjo atverti dar pernai. Tačiau bankrutavus rangovui, darbai sustojo. Nakvynės namų statybos atnaujintos šių metų kovą, Savivaldybės skelbtą naują rangovo parinkimo konkursą laimėjus uždarajai akcinei bendrovei „Lyderio grupė“. „Pagal su Savivaldybe pasirašytą sutartį, rangovas visus statybos darbus turėtų atlikti iki kitų metų pavasario pradžios. Tačiau suprasdami laikinos nakvynės benamiams svarbą šaltuoju metų laikotarpiu, siekiame spartinti darbus ir, jei neatsiras nenumatytų kliūčių, rangovas nakvynės namų statybas turėtų baigti dar iki žiemos“, – sakė A. Kalnius. Kretingos nakvynės namai bus įrengti rekonstruotame ir pastatant naują priestatą išplėstame buvusios bibliotekos pastate greta Kretingos ligoninės, Žemaitės al. 1. Čia bus įrengti 4 kambariai po 2 vietas laikinam apgyvendinimui (iki 6 mėnesių), 2 kambariai po 2 vietas laikinam apnakvindinimui (iki 3 naktų), virtuvė, skalbykla, tualetai, dušai, laisvalaikio kambarys, administracinės bei pagalbinės patalpos. Taip pat šiame pastate bus įrengtas ir DOTS – tiesiogiai stebimo trumpo tuberkuliozės gydymo kurso – kabinetas. Kretingos nakvynės namų statybos ir įrengimo darbai, kurių bendra vertė siekia kiek daugiau nei 340 tūkst. eurų, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų.
Pagal rajono Savivaldybės informaciją
„Joga gali būti ir vaistas, ir panacėja, jeigu į šią senovinę praktiką žvelgiama holistiškai. Pavieniai metodai, ištraukti iš visa apimančios senovinės praktikos – lyg dviašmenis kardas: gali apginti, bet gali ir sužeisti“, – sakė Šivanandos tradicijos jogos mokytoja Agnė Dragūnaitė, akcentuodama, kad praktikuojant jogą būtina ne tik daryti fizinius pratimus, tačiau ir atkreipti dėmesį į dvasinius dalykus, į dorovę. Tebeieško atsakymų Prieš keletą metų iš Kauno į Šventąją persikėlusi, o dabar planuojanti įsikurti atokiame kaime Agnė Dragūnaitė – viena aktyviausių nuo 2016-ųjų Šventojoje organizuojamos jogos ir sveikatingumo šventės „1000 saulių“ dalyvių. Ne tik jogos užsiėmimus vedanti, bet ir paskaitas apie jogą bei meditaciją skaitanti moteris sako vis dar tebeieškanti atsakymų į daugybę su dora, dvasingumu, meditacija, kontempliacija ir koncentracija susijusių klausimų. Pirmąkart šie klausimai iškilo paauglystėje, patyrus keistas sąmonės būsenas, per kurias septyniolikmetė Agnė susidomėjo: kas yra tuštuma? Nuo tada ji domėjosi budizmu, kitomis rytietiškomis bei vakarietiškomis praktikomis ir dvasiniais mokymais, kol rado Šivanandos jogos mokyklą. Ji, jos nuomone, – teisingiausia holistinė praktika, atėjusi į vakarus iš rytų. Tarpdisciplininė menininkė – dailininkė, galinti atskleisti save per muziką, dainą, šokį, poeziją, prozą, skulptūrą, rūbų dizainą, rankdarbius ir kulinarinių bei konditerinių receptų kūrybą, – A. Dragūnaitė tikino, kad joga jai padeda patenkinti tobulėjimo ir vidinės ramybės poreikį. Remdamasi savo pačios išgyvenimais, mano, kad šie užsiėmimai gali tapti depresijos prevencija arba net gydyti nuo šios XXI a. rykšte tapusios ligos. Tačiau svarbiausia sąlyga palaikyti sveiką psichiką yra altruizmas, nesavanaudiškas darbas.
Paauglystė – pavojinga narkotikų vartojimo riba
Tikisi išspręsti problemas Paauglystėje padidėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizika. Kuo jaunesnis žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui jomis, o vėliau – ir išsivystyti priklausomybei. „Paaugliai narkotikus pradeda vartoti dėl smalsumo, noro maištauti, noro „būti kietu“, eksperimentuodami. Kartais paaugliai narkotikus vartoti pradeda tikėdamiesi lengviau išspręsti įvairias problemas, sumažinti įtampą, depresiją, pamiršti nemalonias emocijas, nepasitenkinimą santykiais su tėvais ar bendraamžiais“, – priežastis įvardijo V. Arlauskienė. Vartodami narkotines medžiagas žmonės tampa priklausomi nuo jų. Panašiai vartodami tą pačią psichotropinę medžiagą, vieni tampa priklausomi, kiti ne. „Tai vyksta dėl kelių dalykų. Vienas jų – skirtinga žmogaus sandara, lemianti skirtingą toleranciją psichotropinėms medžiagoms. Kitas – didesnė tikimybė, kad priklausomais taps labiau pasiduodantys stresui, jautresni žmonės“, – kalbėjo specialistė. Priklausomybė prasideda nuo eksperimentinio ir pramoginio vartojimo. „Eksperimentinis vartojimas – tai trumpalaikis vartojimas, siekiant patenkinti smalsumą, pramoginis vartojimas – reguliarus vartojimas, siekiant malonumo. Šio lygio psichotropinių medžiagų vartojimas gali būti nutrauktas arba pereiti prie priklausomo vartojimo – ilgalaikio psichotropinių medžiagų vartojimo, kai kartu pasireiškia fizinis ir psichinis poreikis“, – paaiškino V. Arlauskienė.
Rezultatą lemia tinkama mityba ir sunkus darbas
Neseniai atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate dalyvavusi baubliškė Jolanta Talmontatė varžybose dalyvavo pirmą kartą. Dviejose kategorijose – moterų naujokių absoliučioje kategorijoje tarp 13 varžovių ji laimėjo I vietą ir tapo čempione „Miss bikini“ kategorijoje. „Rezultatai viršijo visus mano lūkesčius“, – pripažino sportininkė, akcentuodamas, kad be sunkaus darbo, tinkamos mitybos aukštų rezultatų pasiekti nepavyktų. Pradėjo neseniai Čempionate J. Talmontaitė turėjo demonstruoti kūną, atlikdama privalomas stovėsenas – iš priekio, šono, nugaros, kito šono. Buvo vertinamas judėjimas scenoje, simetrija, proporcijos ir elegancija. „Sunkiausia yra nugalėti save. Ant scenos svarbu išlikti psichologiškai ramiai, per daug nesijaudinti ir parodyti viską, ką turi geriausia“, – atviravo J. Talmontaitė. Visus nuopelnus sportininkė priskyrė savo treneriui Viktorui Kurai. Nuo 2016 metų rudens sportuojanti mergina varžybomis susidomėjo ir joms rengtis pradėjo praėjusių metų rudenį. „ Šioje srityje esu dar tik naujokė, tačiau savo jėgas išbandžiau dviejose čempionatuose, vienas jų vyko Latvijoje“, – įvardino kultūristė. Fitnesu Jolanta susidomėjo studijuodama Kaune. „Su drauge nusprendėme pradėti lankyti sporto klubą, norėdamos padailinti kūno linijas. Sporto klubo treneris tuomet rengė merginas fitneso varžyboms, ragino ir mus, rodė merginų, jau dalyvavusių varžybose, nuotraukas. Tačiau rimčiau susidomėjau šia sritimi tik baigusi studijas“, – prisiminė ji. Anot jos, norint užsiimti lengvuoju kultūrizmu svarbiausia yra turėti tikslą ir atkakliai jo siekti: „Taip pat svarbu turėti gerą, savo darbą išmanantį trenerį. Jis žino, kokį kelią reikia nueiti norint pasiekti savo tikslą, todėl visada paskatina nesustoti, palaiko, kai yra sunku.“ Šis sportas pakankamai populiarus tarp moterų. „Populiarėja sveiko, gražaus kūno propagavimas. Didesne siekiamybe tampa stangrus, sportiškas, o ne perdžiūvęs ir dietų nualintas kūnas“, – paaiškino J. Talmontaitė. Fitnesu užsiimančias merginas aplinkiniai vertina įvairiai. „Yra tokių, kurie labai palaiko ir žavisi, tačiau yra ir tų, kurie mano, jog moteriai dirbti su svoriais nedera, neva tai – labai vyriška. Kadangi žinau, kaip moteriai sunku užsiauginti didelį raumenyną, didesnių svorių kilnojimas manęs visiškai negąsdina“, – tikino pašnekovė, pridurdama, kad lengvojo kultūrizmo sporte populiaresne tampa moterų bikini kategorija.
Jaunuolio skriaudikus tikisi pričiupti
Kretingos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Kristina Butkė informacijos apie galimus jauno žmogaus skriaudikus vakar dar nekomentavo. „Laukiame, kad atsilieptų įvykį matę liudytojai. Turime duomenų, kad jie važiavo automobiliu „Ford Galaxy“ ar „Opel Zafira“, buvo sustoję prie muštynių dalyvių ir prašė juos liautis“, – „Pajūrio naujienoms teigė pareigūnė. Anot jos, įvykį mačiusieji kviečiami užsukti į Policijos komisariato 218 kabinetą, paskambinti telefonu 870064218 arba parašyti elektroninio pašto adresu kristina.butke@policija.lt . Incidentas įvyko praėjusį antradienį apie 19 val. Kretingoje, prie „Norfos“ parduotuvės Šventosios gatvėje: pargriovę ant žemės, 1997 m. gimusį vaikiną sumušė trys jaunuoliai, kurių vienas pažįstamas iš matymo. Kretingos ligoninės Priėmimo skyriuje nukentėjusiajam diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas ir antakio žaizda. Policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„P. n.“ informacija
Kretinga užaugino jaunimo Lietuvos čempioną
Kretingiškis 23 metų Adoma Kriaučiūnas sėkmingai pasirodė Lietuvos suaugusių ir jaunimo iki 23 metų sunkiosios atletikos čempionatuose, kuriuose varžėsi stipriausi šalies sunkiaatlečiai. Svorio kategorijoje iki 89 kg A. Kriaučiūnas, rovęs 120 kg ir stūmęs 155 kg, tapo Lietuvos jaunimo čempionu, o suaugusiųjų kategorijoje užėmė III v. Be to, Adomas pagerino savo asmeninį rekordą. Suaugusiųjų čempionate I v. užėmė Irmantas Kačinskis, ir A. Kriaučiūno bei jo trenerio Arvydo Bušecko teigimu, tai – labai stiprus sportininkas. „Verta lygiuotis ne tik į jį, bet ir į antrą vietą užėmusį Donatą Anuškevičių, kuris, būdamas 39-erių, išlaikęs labai gerą fizinę formą“, – teigė A. Bučeckas. Šiuo metu A. Kriaučiūnas dirba Švedijoje, tačiau treniruočių neapleido – 16 km atstumu nuo darbovietės susirado sporto klubą, kuriame gali tęsti savo trenerio nurodymus. „Treniruojuosi nuotoliniu būdu – treneris sudaro treniruočių planą, o aš jam siunčiu filmuotą medžiagą. Taip ir bendraujame nuotoliniu būdu, kas yra pakankamai efektyvu“, – pastebėjo A. Kriaučiūnas. Į sunkiosios atletikos treniruotes jį 12-metį atvedė tėvas. „Buvau gana padykęs vaikas, ir savo hiperaktyvumą, dėl kurio ir dėl nesibaigiančių išdaigų tėvai turėdavo nuolat aiškintis pedagogams, nukreipiau į štangą. Tikrai padėjo“, – teigė sportininkas, akcentuodamas, kad sunkioji atletika suformavo ir jo charakterį – norą siekti užsibrėžto tikslo, užsispyrimą kažką padaryti iki galo, o kur dar – galimybės išsiugdyti sveiką fizinę galią ir discipliną. Jį papildęs treneris A. Bušeckas taip pat neabejojo: „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad sunkioji atletika – labai gera prevencija padaužoms.“ Pasidžiaugęs savo auklėtinio pasiekimais treneris išsakė viltį, kad Adomas, kaip perspektyvus sportininkas, sugrįš į Lietuvą, į rinktinę, ir kitais metais sieks nugalėtojo vardo tarp suaugusiųjų.
Gargžduose, minint šio miesto 766-ąjį gimtadienį, buvo surengtos šachmatų varžybos, skirtos ir Vaikų gynimo dienai paminėti. Jose dalyvavo jaunieji šachmatininkai iš Kretingos, Telšių, Palangos, Šilalės, Tauragės, Plungės, Jurbarko, Klaipėdos miesto ir rajono sporto mokyklų – iš viso beveik 100 dalyvių, pagal amžių suskirstyti į du turnyrus. Mažesniųjų turnyre (BM-6–BM-10) tarp 61 dalyvio absoliučioje įskaitoje nugalėjo Luknė Lengvinaitė iš Kretingos, pelniusi 7 taškus iš 8 galimų. Beje, nepralenkiama ji buvo ir tarp dešimtmečių mergaičių. Aistros prie šachmatų lentų virė ir vyresniųjų (BM-12–BM-14) turnyre. Čia susirungė 37 jaunieji šachmatininkai, tarp kurių varžėsi ir keli aukštesnius FIDE reitingus turintys žaidėjai. Šioje grupėje rungtyniavusi kretingiškė Aistė Lengvinaitė tarp dvylikamečių mergaičių užėmė III v. Turnyras Gargžduose – ne pirmasis kretingiškių seserų Luknės ir Aistės vasaros startas: ryt ir poryt Klaipėdoje vyks Ararato turnyras, o birželio 17–21 dienomis – dar didesnis „Baltijos taurės“ turnyras Palangoje. L. ir A. Lengvinaites treniruoja Saulius Rackevičius, kuris, be Pranciškonų gimnazijos šachmatų būrelio, žaisti šachmatais dar moko Palangos moksleivių klubo narius, Palangos ir Šventosios pagrindinių mokyklų mokinius.
„P. n.“ informacija
Varžėsi rajono mokyklų futbolininkai
Įvyko rajono bendrojo lavinimo mokyklų futbolo „7x7“ varžybos, kuriose mokyklų komandos varžėsi trijose amžiaus grupėse. Jose startavo po 5 komandas. Gimusių 2005 m. varžybose iškart išryškėjo komandos lyderės – „Marijono Daujoto progimnazija“ ir „Pranciškonų gimnazija“. Po atkaklios kovos 6:5 nugalėjo daujotiečiai, vadovaujami mokytojo Gedimino Petrausko, o Pranciškonų gimnazijos futbolininkai, treniruojami Rolando Žiubrio, liko antri. Trečią vietą užėmė „Darbėnų gimnazija“ (komandos vadovas Albinas Galinskas), toliau rikiavosi „Vydmantų gimnazijos“ (mokyt. Vaidas Mackevičius) ir „Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro“ (mokyt. Marius Meškauskas) komandos. Gimusių 2003 m. ir jaunesnių grupėje pirma buvo „Pranciškonų gimnazija“, II v. užėmė karteniškiai, III v. laimėtoja tapo „Salantų gimnazijos“ komanda, vadovaujama mokytojo Arūno Skaros, ketvirti liko Pranciškonų, penkti – Vydmantų gimnazijų futbolininkai. Trečiojoje – gimusių 2000 m. ir jaunesnių – grupėje stipriausi buvo „Pranciškonų gimnazijos“ komandos vaikinai, II ir III v. užėmė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos futbolininkų komandos, vadovaujamos mokytojo Antano Laureckio, toliau rikiavosi darbėniškiai ir salantiškiai. Kovos tarp mokyklų komandų truko dvi savaites Paupio stadione. Kretingos sporto mokyklos futbolo treneris Martynas Viluckas, pasidžiaugęs, kad vasarą įvairaus amžiaus vaikinai pasitiko sportuodami ir galbūt per atostogas dar ne kartą apsilankys stadionuose, pastebėjo, kad, nežiūrint mokyklų iniciatyvos, vis dėlto tarp komandų pritrūksta konkurencijos. „Matyti, kad visiems norisi dar įnirtingesnės varžybų kovos, didesnės žaidybinės patirties. Todėl su kolegomis mokytojais, treneriais pasikalbame, kad galbūt ateityje reikėtų vienytis su Palangos bendrojo lavinimo mokyklomis ir tokias varžybas surengti kartu. Juolab kad ir palangiškiai savose rungtynėse pasigenda to paties – būtent didesnės konkurencijos, kuri suveiktų kaip postūmis siekti dar geresnių rezultatų“, – pasvarstė M. Viluckas.
Darbėnuose tėčiai su vaikais gaudė „auksines žuveles“
Į Darbėnų bendruomenės iniciatyva naujam gyvenimui prikeltą Vytauto Didžiojo parką nešinos meškerėmis rinkosi darbėniškių šeimynos – čia, ant tvenkinio kranto, pirmąkart surengta šventė „Pagausiu su tėčiu auksinę žuvelę“. Pasak Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, mintis netradiciškai atšvęsti Tėvo dieną dar pernai kilo Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vadovui Artūrui Juškai. „Pusiau rimtai, pusiau juokais pakalbėję, kad Motinos diena visada būna labai plačiai švenčiama, o tėvai lyg ir šiek tiek pamirštami, pavasarį jau visai rimtai prakalbome apie didelę šventę tėvams. O kadangi taip jau sutapo, kad šiemet prieš pirmąjį birželio sekmadienį švenčiamą Tėvo dieną minima ir Vaikų gynimo diena, nusprendėme surengti tokią šventę, kurioje galėtų dalyvauti ir tėvai, ir seneliai, ir vaikai, ir anūkai. Artūro Juškos pasiūlymas šventę surengti parke, prie vandens, ir suorganizuoti žvejų varžytuves pasirodė puikus sumanymas“, – kalbėjo A. Poškys. Pasiūlymui pritarė ir Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis, ir tvenkiniu besirūpinantis Kazys Motiejauskas. Čia pat gimė ir šventės, kurios metu žvejų varžytuvėse buvo kviečiami dalyvauti tėčiai su vaikais bei seneliai su anūkais, pavadinimas „Pagausiu su tėčiu auksinę žuvelę“. Į šventę susirinko išties nemažas būrys darbėniškių: varžytis, kas pagaus daugiau žuvies, sustojo septyniolika šeimų. Kol tėvai ir seneliai su sūnumis, dukromis, anūkais ir anūkėmis bandė įvairiausiais būdais prisivilioti kuo daugiau žuvų, mamos ruošė suneštines vaišes. Tie, kas nemokėjo ar negalėjo – per maži buvo ar noro neturėjo – žuvauti, galėjo dalyvauti sporto renginių organizatoriaus Rolando Juknevičiaus surengtose ir Kristinos Dimienės smagiai vestose rungtyse. Mažiausieji smaginosi šokinėdami ant batuto, didesnieji suposi sūpynėse ir visi nekantriai laukė varžytuvių rezultatų. Pirmoji vieta žvejų varžytuvėse ir didžiausioji taurė su ją puošiančia auksine žuvele atiteko Skripkauskų šeimynai: Darius, Enrika ir Tėja sugavo 610 gramų žuvies. Antroje vietoje liko du Kaziai ir Gabrielė Vičiuliai – jų laimikis svėrė 310 gramų.
Šieno presas įtraukė žmogų
Trečiadienį apie pusiaudienį nelaimė ištiko Padvarių Švyturio gatvėje esančioje pievoje šieną presavusį pusamžį vyrą: prie ratinio traktoriaus prikabintas presas jį įtraukė. Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai telefonu apie tai pranešė Padvarių gyventoja. Pagalbos besišaukiančiam žmogui pirmieji sušoko padėti du netoli esančios bendrovės „Kretingos vandenys“ darbuotojai. Ugniagesiams-gelbėtojams atvykus į vietą, jie jau plėšė nelaimėlio drabužius. „Panaudojus žirkles bei kitas parankines priemones, bendromis jėgomis iš preso vyras buvo išvaduotas. Keli atviri rankų lūžiai buvo matyti“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo viršininko Eugenijus Bertašius. Sąmonės nepraradęs vyras perduotas medikams ir dėl įvairių sužalojimų išvežtas į Klaipėdos ligoninės Reanimacijos skyrių. Anot E. Bertašiaus, nelaimė galėjo įvykti dėl neatsargumo – ūkininkui palipus ant presavimo padargo ir pasilenkus, įranga pasičiupo drabužį.
„P. n.“ informacija
|
|
Kraštietė Jolanta Talmontaitė atvirame Lietuvos kultūrizmo ir fitneso čempionate moterų naujokių absoliučioje kategorijoje tarp 13 moterų laimėjo I vietą, čempionės titulu ji džiaugėsi ir „Miss bikini“ kategorijoje, kurioje varžėsi 9 sportininkės.
