|
|
|
(1356) 2019-05-21
Šiandien, gegužės 21 d., apie 8.15 val. Kiauleikiuose žaibišku greičiu užsiliepsnojo ūkinis pastatas. Šeimininkų teigimu, jame gaisro metu buvo likęs veršis, kurį pavyko išvesti į lauką, kiti gyvuliai ganėsi laukuose. „Viduje liko šienas, grūdai, malkos, dviratis, bulvių kombaino dalys, malūnas grūdams malti, tačiau labiausiai gaila pastato“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė šeimininkas Alvydas Misiūnas. Daugiau informacijos skaitykite penktadienio „Pajūrio naujienų“ numeryje. Informacija tikslinama.
„P. n.“ informacija
Žiemos sodo augalus užpuolė itin pavojingi parazitai
Kretingos vizitine kortele pelnytai vadinamam Žiemos sodui buvo iškilusi didžiulė grėsmė: apie daugiau kaip 5 tūkst. rūšių augalų priskaičiuojančioje ir beveik 700 kv. m plotą užimančioje oranžerijoje užsiveisė itin kenksmingi parazitai – mikroskopinės kirmėlės nematodai. Mokslininkai teigia, kad su jomis kovoti itin sunku, o pagrindinė priemonė nuo jų apsiginti – pakeisti visą dirvožemį. Tačiau, regis, augalus, dalis kurių vargu būtų išgyvenę dirvožemio keitimo procedūrą, pavyko išgelbėti.
Augalai pradėjo skursti Praėjusį pavasarį keliuose oranžerijos plotuose prie arčiausiai į lauką vedančių Žiemos sodo durų pradėjo skursti augalai. Ypač nyko marantos, chlorofitai, beloperonės, o ir kitų gėlių lapai skurdo, rudo – atrodė, lyg juos kas nors būtų nuo pat viršaus apipylęs kokiu nuodu. Kad ir kiek augalus ir savo darbą nuoširdžiai mylinčios moterys besistengė, vasarai įsibėgėjant skurdukų daugėjo. „Pirma mano mintis buvo ta, kad augalams kenkia skersvėjis, – pasakojo nuo 1995 metų Žiemos sodo augalais besirūpinanti Eleonora Ranciuvienė. – Vasara buvo labai karšta, ir dažniausiai oranžerijos durys būdavo nuo pat ryto iki vakaro atidarytos. Atidarę laikydavome ir kitas į Žiemos sodą iš dvaro rūmų vedančias duris, tad tame plote, kur augalai nyko tiesiog akyse, susidarydavo skersvėjis. O juk visi gėlininkai žino: skersvėjis augalams – labai pavojingas.“ Tačiau ir nusprendus nebelaikyti atvirų durų, nors oro temperatūra vasarą Žiemos sode gerokai perkopdavo per 30 laipsnių karščio, augalai nyko toliau. Tad į pagalbą buvo pasikviesti specialistai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro. „Mus konsultavo vyresnioji mokslinė darbuotoja Elena Survilienė, dirbanti centro laboratorijoje, – sakė Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. – Ji paėmė mėginius, pamatavo dirvožemio rūgštingumą, drėgnumą, ir iš pradžių irgi patarė nelaikyti atvirų durų, kad nesusidarytų skersvėjis. Tačiau šis patarimas nepadėjo. Tada buvo nuspręsta atlikti rimtus augalų pavyzdžių bei dirvožemio tyrimus, juolab kad daugiau nei dešimt metų tokie tyrimai atliekami nebuvo.“
Vilniaus gatvės rekonstrukcija: konkursas paskelbtas
Kretingos miesto Vilniaus gatvės rekonstrukcijos rangos darbų viešųjų pirkimų konkursas paskelbtas. Iki gegužės 27-osios norinčios dalyvauti įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijai teiks pasiūlymus. Atlikus atviriems konkursams būtinas procedūras, laimėtojas paaiškės maždaug po 2 mėnesių. Ne tik gražiau, bet ir saugiau Vilniaus gatvės rekonstrukcija yra bendras Kelių direkcijos bei Kretingos rajono savivaldybės projektas, kurio skaičiuojamoji vertė siekia apie 5,18 mln. eurų. Valstybiniuose žemės sklypuose atliekamus darbus finansuos Susisiekimo ministerija, o panaudos, nuosavybės bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomuose – rajono Savivaldybė, kuriai tai kainuos apie 1,38 mln. eurų. Partnerystės sutartį, pagal kurią rekonstrukcija numatyta 2019-aisiais, su Kelių direkcija pasirašė tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Pagal techninio projekto sprendinius bus sutvarkyta 0, 922 km važiuojamosios gatvės dangos nuo Birutės gatvės iki Žemaitės alėjos žiedo ir 0,358 km ruožas nuo Žemaitės alėjos žiedo iki Kretingos muziejaus. Tiesa, pasak projekto autoriaus architekto Algirdo Žebrausko, iš pradžių svarstyta važiuojamajai daliai grąžinti kietąją dangą – vietoj asfalto naudoti klinkerį arba tašytą akmenį, bet tai būtų kainavę brangiau, todėl šios minties atsisakyta. Rekonstrukcijos metu kaip didesnis eismo saugumo garantas, neleidžiantis automobiliams įsibėgėti, bus įrengti du mažieji žiedai – J. K. Chodkevičiaus ir Vilniaus gatvės bei Birutės, Mėguvos ir Rotušės aikštės sankirtose. Dalyje nevažiuojamosios Vilniaus gatvės dalies vietoj tarp šaligatvių ir gatvės esančių siaurų pavargusių, vasarą išdegančių ir neestetiškai atrodančių vejos ruožų, kuriuos sunku prižiūrėti, bus išklota istorine medžiaga – grindiniu. Taip pat bus įrengti lietaus nuotekų tinklai, naujas gatvės apšvietimas su LED šviestuvais, šaligatviai su neregių ir silpnaregių vedimo juostomis iš betoninių trinkelių dangos, klinkerio dangos dviračių takai. Atsiras ir naujų mažosios architektūros elementų – senamiesčio tipo atitvarų su Kretingos herbais viduryje, šiek tiek gėlynų, autobusų stotelės paviljonas, stovų dviračiams, geriamojo vandens kolonėlė, suolų, šiukšliadėžių, informacinių stendų ir rodyklių, rodančių kryptis į lankomus objektus. Bus sutvarkytas Jurgio Pabrėžos skverelis, kuriame kretingiškiai antrieji Lietuvoje po Telšių yra atidengę taktilinį žemėlapį, padedantį lengviau susiorientuoti regėjimo negalią turintiems žmonėms, suteikiantį daugiau informacijos apie Kretingos istorinius lankytinus objektus.
Nasrėnų vyskupo Motiejaus Valančiaus muziejui – 50 metų
„Ir numiręs norėčiau būti jums naudingas ir būsiu, jeigu laikysitės mano pamokymų, kaip gyventi“, – vyskupo Motiejaus Valančiaus žodžius priminė Nasrėnų vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus vadovė Violeta Čėsnienė. Šiemet šiam muziejui – 50 metų. Šeštadienį Nasrėnuose įvyko muziejaus sukakties minėjimas. „Stengėmės parodyti muziejaus veiklą, akcentuojant pagrindinius renginius, kurie vyksta čia, edukacinius užsiėmimus, mokėmės žaisti senovinius žaidimus, demonstravome, kaip austi juostas, įvyko skaitovų šventė, kuri muziejuje vyksta jau 25 metus“, – vardino V. Čėsnienė. Skaitovų šventėje dalyvavo moksleiviai iš Klaipėdos, Skuodo ir Kūlupėnų. Šventė buvo skirta ir Žemaitijos 800 metinėms paminėti, todėl skaitovai iš Skuodo ir Kūlupėnų tekstus skaitė žemaičių tarme. „Motiejaus Valančiaus asmenybė – ką ji davė Lietuvai ir kuo ji yra svarbi mūsų istorijai“, – muziejaus svarbą įvardijo jo direktorė. Muziejus įkurtas 1969 m. „Įkurti muziejų buvo iššūkis“, – tikino V. Čėsnienė. Įkūrėjai – tuometinis Kretingos muziejaus direktorius Juozas Mickevičius, kraštotyrininkas Ignas Jablonskas, fizikas akademikas Adolfas Jucys. „Tada muziejus labiau buvo įkurtas ne kaip vyskupo, o kaip blaivybės platintojo, šviesuolio, rašytojo, visuomenės veikėjo muziejus, apie vyskupą tada nešnekėjo“, – pasakojo V. Čėsnienė.
Pagerbė menininką, tarnaujantį ir kūrybos mūzai, ir visuomenei
„Įsimylėjęs žemę, tapybą ir savo šeimą“, – taip 70-mečio jubiliejų švenčiantį buvusį Darbėnų seniūną tautodailininką Edvardą Tedevušą Stalmoką, surengusį savo tapybos darbų parodą „Tėviškės spalvos“, apibūdino Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. „Priplaukęs“, bet ne visai Baltojoje salėje rajono tarybos nario Garbės piliečio Valerijono Kubiliaus apjuostas jubiliejine juosta, direktorės pasodintas į istorinį grafų Tiškevičių krėslą ir išklausęs daugybę linkėjimų bei gražių žodžių, kuriuos, lydint Kretingos meno mokyklos mokytojų Dainoros Pazdrazdienės bei Ritos Pukelytės-Retkienės atliekamai muzikai, žėrė buvę ir dabartiniai rajono vadovai, brolis Bernardas, Laukžemės parapiją aptarnaujantis klebonas Zenonas Degutis, būrys bičiulių tautodailininkų, įpiltiškių ir darbėniškių bendruomenių atstovai, draugai, jubiliatas juokavo: „Nejau tikrai esu toks geras?“. O ir gėlių esą tiek daug nereikėjo – kam tos išlaidos? Ir tas krėslas jam labiau būtų pritikęs kuklesnis... Bet paskui, kviesdamas taurei vyno, jubiliatas pripažino, jog pasveikinti susirinkusių žmonių nuoširdumas ilgai dar glostys širdį. Pasak V. Kubiliaus, paprastai apie menininkus sakoma, jog jie – šiek tiek „priplaukę“, bet Edvardas – kitoks, realistas. Jis lygiai tiek, kiek padebesiais skraidančiai kūrybos mūzai, yra atsidavęs ir visuomenei, savo kaimo bendruomenei: tai S. Įpilties kaimo, kuriame gyvena, piliavietę medžio drožėjų monumentaliomis skulptūromis pagražins, tai Alkos kalno koplyčią suremontuos, jos skliautą ištapys, tai Lietuvos 100-metį primenančius Gediminaičių stulpus drožiniais išpuoš. Inicijavo projektus V. Kanapkienė pritarė – neatsitiktinai paveikslus tapančiam, kaimo aplinką kitaip gražinančiam seniūnui 2012-aisiais buvo įteiktas Žemės ūkio ministerijos įsteigtas ženklas „Auksinė širdis“: per 43 metus jo subrandinti ir realizuoti kūrybos projektai išgarsino visą Darbėnų seniūniją ir S. Įpiltį, kurioje gyvena – tas kraštas tapo patrauklus turistams. E. Stalmoko ir jo žmonos Birutės iniciatyva, bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos skyriaus Vizualinio dizaino katedros dėstytoju a. a. Gyčiu Tiškumi bei šviesaus atminimo Šventosios girininkijos girininku Rimantu Kvikliu, taip pat kretingiškiu architektu Edmundu Giedrimu buvusioje S. Įpilties alkavietėje iš medžio, metalo ir akmens pastatytos trys skulptūros, įprasminusios senuosius protėvių dievus Perkūną, Saulę ir Žemyną. Poreikis kurti, nešti šviesą E. Stalmokui atėjo iš Šiūparių kaimo Klaipėdos rajone, kur jis gimė, kur vaikystė prabėgo nuošalioje sodyboje, šalia girios ir žydinčių pievų. Tėvas buvęs baldžius, meistravęs įvairiais ornamentais išraižytus stalus, komodas, spinteles. O kad jos „nebūtų blankios“, jau tada ant stiklų iš visų 9 vaikų pats mažiausias Edvardas išpaišydavęs gėles. „Ne be reikalo seserys jau tuomet mamai sakydavo: „Menininkas bus“, – juokėsi V. Kanapkienė.
Iš policijos suvestinių
PALANGA J. BASANAVIČIAUS g. esančiame klube gegužės 18 d. apie 5 val. sulaikytas Lietuvos kariuomenės kariškis, kuriam nustatytas 1,44 prom. girtumas, ranka sudavęs 1995 m. gimusiam vyrui į veidą. Nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, jam nustatytas 1,03 prom. girtumas. Vyras dėl žaizdos veide, suteikus medicininę pagalbą, gydomas ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. SODŲ g. gegužės 19 d. apie 8.20 val. kaimynė automobilio savininkui pranešė, kad nebėra jo transporto priemonės „Porshe Cayenne“ priekinių žibintų. Iš viso padaryta žala už 2 tūkst. 500 eurų. VYTAUTO g. gegužės 19 d. apie 12.20 val. aptikta, kad nebėra automobilio „Porshe Cayenne“ priekinių žibintų, žibintų valdymo blokelių, sugadintas priekinis buferis. Padaryta 4 tūkst. eurų žala. KRETINGOS g. gegužės 20 d. 4 val. pranešėja pastebėjo, kad nuo kieme stovėjusio automobilio „BMW“ pavogtos lempos ir grotelės. Žala – 3 tūkst. eurų.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kretingos sporto mokyklos trenerio Arimanto Mikaločiaus iniciatyva į savo pirmąjį turnyrą „Mažasis krepšinis 2019” susirinko jauniausi – gimę 2011 m. – šios ugdymo įstaigos krepšininkai. Be kretingiškių, turnyre dalyvavo Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokyklos, Šilutės sporto mokyklos ir Tauragės krepšinio mokyklos-„Žaibo” komandos. Pusfinalyje „Kretingos SM” 56:17 nugalėjo „Tauragės KM-„Žaibo” krepšininkus. Daugiausiai taškų per šias rungtynes pelnė: Emilis Einikis – 20, Karolis Jedenkus – 10, Dovydas Latvis – 8, Bernardas Bružas, Žymantas Paulauskas ir Danas Kvietkauskas – po 6. Finalinį susitikimą prieš „V. Knašiaus KM“ kretingiškiai laimėjo 22:15, ir daugiausia taškų savo komandai pelnė Emilis Einikis – 8, Žymantas Paulauskas ir Dovydas Latvis – po 5, Bernardas Bružas ir Danas Kvietkauskas – po 2. Turnyro šeimininkė „Kretingos SM“ komanda užėmė I v., antri buvo klaipėdiečiai „V. Knašiaus KM“ auklėtiniai, III v. laimėtoja tapo „Šilutės SM“, IV v. užėmė „Tauragės KM-„Žaibas“. Buvo surengtas ir metimo į krepšį konkursas, kurį laimėjo kretingiškis Dovydas Latvis, II v. užėmė jo komandos draugas Žymantas Paulauskas. Kamuolio varymo konkurse iš kretingiškių II v. užėmė Emilis Einikis. Trenerio A. Mikaločiaus komentaras: „Tai – pirmasis jaunųjų krepšininkų turnyras. Vaikinai yra pirmokai, treniruotis pradėję tik praėjusį rugsėjį ir iki šiol turėję tik keletą draugiškų rungtynių. Nežinojome, kokio lygio bus varžovai, nenumanėme, kokiu lygiu žaidžiame mes patys. Turnyras suteikė daug emocijų, berniukai labai jaudinosi, bet abejas rungtynes laimėjome, ir tai – džiugu. Vasarą kurį laiką ilsėsimės, šiek tiek dirbsime, ir kitais metais dalyvausime dar daugiau rungtynių ir turnyrų.“ Jis priminė, kad Kretingos sporto mokykla laukia berniukų, gimusių 2011 m. ir norinčių lankyti krepšinio treniruotes.
„P. n.“ informacija
Seniūnijų žaidynėse netrūko emocijų ir staigmenų
Norinčiųjų netrūksta Seniūnijų sporto žaidynėse buvo 12 rungčių. Daugiausiai dėmesio, kaip ir kasmet, žaidynėse sulaukė galiūnų rungtis ir virvės traukimas. „Azartas čia tikriausiai yra didžiausias“, – pasvarstė Kultūros ir sporto skyriaus specialistė Janina Augutytė. Šiai rungčiai buvo pasiruošusios ne tik komandos, bet ir jų sirgaliai. Todėl komandos sulaukė didžiulio palaikymo. Pergalę išplėšė karteniškiai. Finale jie kovojo su Kūlupėnų sportininkais, kurie pareiškė pretenzijas dėl neva priešininkų pažeistų nuostatų. Po ilgų diskusijų vis dėlto teisėjai nusprendė pirmą vietą skirti Kartenos komandai. „Buvome sutarę, kad traukimas vyksta mėgėjiškai, todėl į kai kuriuos pažeidimus nekreipsime dėmesio“, – paaiškino jie. Imbarės seniūnijos virvės traukimo komanda pažeidė nuostatus – vienas dalyvis avėjo pakaustytus batus, dėl to jie liko VI v. Labiausiai nustebino Imbarės seniūnija, kuri praėjusiais metais bendroje įskaitoje buvo VIII v., o šiemet pakilo į II v. Salantai taip pat pagerino savo rezultatą – iš VI v. pakilo į III v. Kartenos sporto organizatorius Marius Meškauskas tikino, kad komandos varžyboms ruošiasi: „Prieš kokius tris mėnesius primenu visiems, kad artėja žaidynės, o tada komandos buriasi ir treniruojasi pačios, man reikia jas tik pakuruoti.“
Jo teigimu, norinčiųjų dalyvauti netrūksta ir netgi kai kuriose sporto šakose yra konkurencija: „Yra žmonių, kurie grįžta iš užsienio specialiai dėl varžybų. Šiemet tokių žmonių buvo penki. Daugiausiai konkurencijos yra virvės traukimo rungtyje, kurioje dalyvauti yra daug norinčiųjų. Taip pat manau, kad ateityje konkurencija bus ir moterų tinklinyje, nes auga daug perspektyvių sportininkių.“
Kelyje – ir neblaivūs vairuotojai, ir partrenkta karvė
Praėjęs savaitgalis prasidėjo neblaivių vairuotojų pasirodymais kelyje, o užsibaigė automobilio susidūrimu su karve. Vakar, ankstų pirmadienio rytą, apie 3.53 val. jaunas vairuotojas, gimęs 2001 m., prie Darbėnų, važiuojant Skuodo link, partrenkė karvę. Automobilis „Audi“ nuvažiavo nuo kelio ir buvo smarkiai sugadintas, o karvė – nugaišo. Vairuotojas buvo blaivus. Įvykio aplinkybės tiriamos. Praneša apie įtartinus vairuotojus „Gyvename gražiame krašte, todėl niekaip negaliu suvokti, kodėl taip nemylime jo“, – taip apie praėjusio savaitgalio įvykius kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius. Nuo penktadienio iki sekmadienio pradėti penki ikiteisminiai tyrimai. „Nusikalstamas elgesys siutina, tai sveiku protu nesuvokiama ir negali būti toleruojama“, – tikino T. Mikelkevičius. Neblaivus automobilio „Toyota Avensis verso“ vairuotojas sustabdytas penktadienį, gegužės 16 d. apie 17.10 val. Kretingoje, kelyje Šiauliai–Palanga. Jam nustatytas 2,83 prom. girtumas. Alkoholio promiles neblaiviems vairuotojams pareigūnams teko nustatyti ir šeštadienį. „Labiausiai džiugina, kad vis daugiau žmonių praneša apie įtartinai važiuojančius asmenis, neretai tokie pranešimai pasiteisina. Taip atsitiko ir šį savaitgalį“, – dėmesį atkreipė T. Mikelkevičius. Neabejingų žmonių pagalba šeštadienį Salantuose, Turgaus aikštėje, sulaikytas į elektros skydinę įvažiavęs neblaivus vairuotojas, kuris į alkoholio matuoklį įpūtė 2,54 prom. „Laimei, niekas nenukentėjo“, – pabrėžė vyriausiasis tyrėjas.
|
|
