|
|
|
(1355) 2019-05-17Skilo valdančiųjų vienybė
Trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės naujos kadencijos taryba užbaigė du mėnesius trukusias valdžios postų dalybas. Savivaldybės administracijos direktore paskyrė Jolantą Girdvainę, jos pavaduotoju – Povilą Černeckį. Jis buvo išrinktas vienbalsiai. Balsuojant dėl J. Girdvainės paskyrimo valdančiosios koalicijos vienybė skilo. Dėl mero Antano Kalniaus pateiktos Jolantos Girdvainės skyrimo į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas balsavimas Savivaldybės taryboje buvo slaptas. Iš tarybos narių buvo sudaryta balsų skaičiavimo komisija, kuri pirmininke išsirinko Partijos Tvarka ir teisingumas narę Jolitą Vaickienę. Balsavimo rezultatai valdantiesiems, o ypač šią valdančiųjų koaliciją subūrusiam visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“ buvo nemaloni staigmena. Valdančiųjų koalicijai priklauso 18 iš 25 tarybos narių. Atidarius balsadėžę paaiškėjo, kad už J. Girdvainės paskyrimą balsavo 14, 10 susilaikė, vienas buvo prieš. „Net penkis kartus turėjome perskaičiuoti balsus“, – sakė J. Vaickienė, leidusi suprasti, kad komisijoje buvę valdančiųjų – „Kretingos krašto“ – atstovai negalėjo patikėti tokiu rezultatu ir pašlijusia daugumos vienybe. Kažkas iš valdančiosios daugumos jau balsavo prieš daugumos sutartą kandidatą į vicemerus Dangirą Samalių, tada toks nepaklusnus tebuvo vienas, šįkart – keturi. Skaičių aritmetika yra labai aiški, kadangi 7 opozicijos nariai dar prieš balsavimą oficialiai pareiškė, kad jie nepritaria J. Girdvainės kandidatūrai ir dargi merui A. Kalniui paieškoti kandidato vadovauti administracijai pasiūlė tarp kretingiškių. Balsuojančiųjų prieš ar susilaikiusiųjų turėjo būti 7, o ne 11.
Per pertrauką, įvykusią po J. Gerdvainės paskyrimo, „Kretingos krašto“ atstovai neslėpė pasipiktinimo dėl valdančiosios koalicijos partnerių išdavystės. „Kretingos krašto“ krikštatėviu laikomas Darius Petreikis „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad posėdžio išvakarėse pretendentė vadovauti Savivaldybės administracijai Jolanta Girdvainė buvo susitikusi su visomis tarybos frakcijomis. Iš valdančiųjų nebuvę jokių signalų, ženklų, kad yra vienokių ar kitokių problemų, dėl kurių jie abejoja J. Girdvainės tinkamumu šioms pareigoms ar išvis yra prieš jos skyrimą. „Negali žinoti, kas balsavo prieš, nes balsavimas buvo slaptas, bet nujaučiame“, – sakė jis. Paklaustas, kaip tai paveiks tolesnį valdančiųjų ir visos tarybos darbą, D. Petreikis tarė: „Sunku prognozuoti, matysime. Čia buvo toks akibrokštas. Kur kas sąžiningiau ir atsakingiau būtų buvę, jeigu apie savo negatyvų sprendimą prieš balsuojant jie būtų įspėję likusią daugumą, tą patį merą.“ Su balsavimu dėl J. Girdvainės skyrimo administracijos vadove susijusi viena smagi posėdžio detalė, kuri šios kadencijos valdančiajai daugumai gali priklijuoti „velniškos“ daugumos etiketę. Dar prieš balsavimą svarstant J. Girdvainės kandidatūrą tarybos nariui, opozicijos vadovui, socialdemokratui Virginijui Domarkui paprašius išvardinti penkias pretendentės stiprybes, to ėmėsi „Kretingos krašto“ atstovas Vilius Adomaitis. Jo paskelbtame J. Girdvainės stiprybių sąraše buvo tai, kad ji yra moteris, o moterys, anot V. Adomaičio, už vyrus yra stipresnės ir fiziškai, ir emociškai, kad jinai turi kitą požiūrį, svarbų pokyčiams, „kurių mums reikia“, moka komunikuoti, yra išsilavinusi, „klauso, o ne iškart pasako“. V. Adomaičiui pritrūko penktos stipriosios savybės ir ją mestelėjo kolega iš valdančiosios daugumos – konservatorius-krikščionis demokratas Dovydas Bajoras. „Ji turi velniškai stiprią daugumą taryboje“, – rėžė jis. Kai paaiškėjo balsavimo rezultatai, kolegos iš opozicijos šmaikštavo, kad krikdemui nereikėjo velnio minėti. Tos pačios dienos pavakarę meras A. Kalnius sukvietė valdančiosios koalicijos politinių frakcijų vadovus ir jų paprašė, kad ateityje politikai informuotų iš anksto apie savo nepritarimą vienam ar kitam sprendimo projektui. „Tikrai laikausi tos nuomonės, kad kiekvienas tarybos narys balsuoja pagal savo įsitikinimus, nenoriu versti nė vieno jų atsisakyti, bet aš, kaip rajono galva, norėčiau žinoti, kaip balsuos, kiek turėsime balsų, kaip dirbsime toliau“, – kalbėjo meras.
Ar pritariate Sauliaus Skvernelio pasitraukimui?
Kodėl Didžioji Britanija nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES) ir kodėl ,,Brexito“ procesas taip ilgai tęsiasi? Ar mums turi rūpėti ,,Brexitas“, o gal tai neturi jokio poveikio mums? Kaip ,,Brexitas“ paveiks ES, ar tokie ir panašūs ,,exitai“ yra įmanomi ir ateityje? Šie klausimai buvo keliami Europos dienai skirtoje diskusijoje „Kaip „Brexitas“ pakeis mano gyvenimą?“ Į renginį, skirtą paminėti Europos dieną ir ,,Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021 m.“ kontekste įtraukti jaunimą į aktualias europines diskusijas bei išgirsti jų nuomonę apie mums visiems svarbius klausimus, Klaipėdos ir regiono jaunimą pakvietė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (URM) ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Diskusijoje, kurią moderavo politologas Vladimiras Laučius, Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala, URM diplomatė Jurgita Germanavičienė ir Jaunų konservatorių lygos narys Mantas Vičius kalbėjo ne tik apie ,,Brexitą“, bet ir Lietuvos bei mūsų visų santykį su juo. Diskusijos dalyviai kartu ieškojo atsakymų į klausimus: kaip mes vertiname ,,Brexitą“, ar esame jam pasirengę, ar ,,Brexitą“ galime laikyti tam tikra galimybe Lietuvai? M. Vičius, atsakydamas į klausimą, kodėl Jungtinė Karalystė tampa vos ne pajuokos objektu, nes niekaip nesugeba suderinti savo norų ir pretenzijų su ES, priminė pačią Didžiosios Britanijos įstojimo į ES istoriją. Ir tai, kad ši valstybė nuolat stengdavosi išsiderėti išskirtines sąlygas: pavyzdžiui, ji taip ir neįsivedė euro. Dabar gi koją kiša sienos su Airija bei laisvos prekybos klausimai. L. Kojala pabrėžė, jog, politikams akcentuojant ekonominius dalykus, pamirštama, kad Didžiosios Britanijos gyventojai murma ne tik dėl ES direktyvų viršenybės prieš Didžiosios Britanijos įstatymus bei emigracijos, bet ir dėl to, kad į miestus bei miestelius atvažiuojantys kitų šalių piliečiai uždirba čia pinigus, išveža juos į savo šalis, ir, svarbiausia, keičia vietos gyventojų kultūrą ir tradicijas. O politikams vis nesiseka apsispręsti, pagal kokį modelį bus išstota iš ES ir kaip toliau reikės derinti savo santykius su buvusiais partneriais.
Padėkojo geriausiems mokiniams
Kretingos Pranciškonų gimnazijoje įvyko tradicija tapusi Padėkos šventė, per kurią buvo pagerbti geriausius rezultatus demonstravę mokiniai ir jų mokytojai. „Per šventę mūsų tikslas apmąstyti besibaigiančius mokslo metus, pasidžiaugti laimėjimais, padėkoti mokytojams, tėvams, gimnazijos bendruomenei, visiems, kurie padėjo, rūpinosi, pritarė sumanymams ir nuoširdžiai stengėsi“, – esmę įvardijo direktoriaus pavaduotoja neformaliajam papildomajam ugdymui Dovilė Žilinskaitė. Direktorius Alvydas Virbalis mokiniams įteikė 50 padėkų už gimnazijos vardo garsinimą rajoninėse olimpiadose ir konkursuose. Taip pat padėkojo ir 28 mokytojams, rengusiems mokinius. „Labai džiaugiamės, kad šiemet tokių mokinių yra ypač daug“, – sakė D. Žilinskaitė. Šiais metais penki gimnazijos mokiniai gavo medalius: iš lietuvių, geografijos ir filologijos olimpiadų. Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje III vietą laimėjo ir bronzos medalį pelnė dešimtokas Edgaras Zaboras ir vienuoliktokas Simonas Baltūsis, kuris taip pat Lietuvos GEO mokslų olimpiados respublikiniame etape iškovojo II vietą.
Kretingos chorui „Kristale“ – ukrainiečių ovacijos
„Mūsų pasirodymas buvo sutiktas tokiomis galingomis ovacijomis, kad kurį laiką negalėjome atsipeikėti“, – pripažino Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“ vadovė Kristina Rimienė, o centro direktoriaus Prano Razmaus pastebėjimu, „Kristale“ buvo būtent tas kolektyvas, kuris, viešint Ukrainoje įvykusiame tarptautiniame chorinės muzikos festivalyje-konkurse, parodė aukštą akademinio chorinio dainavimo lygį. Iš III tarptautinio chorinės muzikos festivalio-konkurso, skirto ukrainiečių kompozitoriaus dirigento Vitalijaus Iževskio gimimo 100-mečiui paminėti ir surengto Iljincy mieste, kretingiškiai sugrįžo su I laipsnio diplomu. Pirmą kartą Ukrainoje viešėję mūsų choristai, norėdami atskleisti savo profesionalumą, visus tris programos kūrinius atliko a capella, nors festivalio-konkurso rengėjai tereikalavo vieno kūrinio be muzikos instrumentų pritarimo, ir tuo sulaukė pripažinimo. „Jau per repeticijas patyrėme, kad į festivalį-konkursą atvykę kolektyvai – gana triukšmingi, emocingi, ir jaudinomės, ar mums pavyks išprašyti tylos, – įspūdžiais dalinosi K. Rimienė. – Bet užteko vieno ženklo, kad šurmulys nurimtų, ir mūsų mormorando, kuriuo pradėjome išplėtotą lietuvių liaudies dainą „Anoj pusėj Dunojėlio“, iki tūkstančio susirinkusių žmonių būtų išgirstas.“ Ukrainiečiai, moldavai, besarabai, bulgarai, susirinkę į festivalį-konkursą, nelabai norėjo patikėti, kad „Kristale“ – mėgėjų choras.
„Kristale“, atrodė, visus užbūrė savo profesionalumu, ir pelnytas diplomas yra to įvertinimas, – įsitikinęs kartu su choru Ukrainoje viešėjęs P. Razmus. – Vertinimo komisija buvo pakankamai autoritetinga, festivalio-konkurso lygis, nežiūrint, kad jis buvo surengtas ne didmiestyje, – taip pat gana aukštas, tad laimėjimas vis dėlto patvirtina parvežto apdovanojimo svarbą.“ Įdomus chorui ir choristams buvo vienas vertinimo aspektų: visą valandą komisijos pirmininkas ir vadovams, ir chorų dalyviams aiškino klaidas, vertinimo kriterijus, išsakė pastabas, kai Lietuvoje, kitose šalyse rengiamuose konkursuose pastebėjimai įprastai išsakomi tik kolektyvų vadovams. Nuvažiuoti iki Ukrainos Iljincy miesto choristams buvo iššūkis – atstumas didelis, keliai – labai prastos būklės, tačiau viską atpirko labai šiltas priėmimas, žmonių atvirumas, noras bendrauti, kvietimai dalyvauti kituose šioje šalyje rengiamuose konkursuose ar šventėse. „Susipažinome su kompozitoriumi Borisu Radenko iš Kijevo. Jis mūsų chorą pagyrė už atlikimo manierą, garso formavimą, aprangą, dinamiką. Užsimezgė kontaktas, kuris, matysime, gal ir bus pratęstas bendradarbiaujant“, – kalbėjo K. Rimienė ir P. Razmus, akcentuodami, kad kiekviena išvyka yra skirta ir tam tikram pasižvalgymui – o ką gi būtų galima pasikviesti viešnagėn pas save ir kad į akis krito kai kurie kolektyvai iš Ukrainos sostinės Kijevo. Dėmesį Kretingos chorui „Kristale“ parodė ir vietos televizija, radijas, daug kas norėjo su kretingiškiais nusifotografuoti, nepakartojamų įspūdžių suteikė ir ekspromtu rengiami koncertai jau nulipus nuo festivalio-konkurso scenos. Iškart po kelionės „Kristale“ vėl sugrįžo į repeticijų ritmą: Muziejų naktį, gegužės 18 d., 21 val. Kretingos rajono kultūros centro partneris Kretingos muziejus chorą „Kristale“ pakvietė koncertuoti Žiemos sode ir dalyvauti renginyje „Muzikos ir judesio žaismas. Stiklinaitė ant padėklo“. O gegužės 19 d. Palangos katalikų bažnyčioje „Kristale“ įsilies į chorinės muzikos šventę „Cantate Palangai“ – kartu su kitais choras kretingiškiai atliks John Rutter kūrinį „Magnificat“.
Išaiškinti du rajone veikę telefoniniai sukčiai
Kretingos rajono policijos komisariatas išaiškino tris sukčiavimo, kai buvo apsimesta medicinos darbuotojais, atvejus rajone. Sulaikyti du vyriškiai, gyvenantys Vilniuje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad prie nusikaltimo prisidėjo ir daugiau asmenų. Išaiškinti tyrimą padėjo atsitiktinio asmens užfiksuotas sukčių automobilis. „Išskirtinį taksi įmonės, kuri nedirba mūsų rajone, automobilį nufotografavo atsitiktinis asmuo, kuris perdavė nuotrauką policijos pareigūnams“, – tyrimo užuomazgas priminė Veiklos skyriaus tyrėja Erika Prušinskienė. Jo dėka kelyje Palanga–Šiauliai važiuojantį nuotraukoje užfiksuotą taksi automobilį pastebėjo policijos pareigūnas ne tarnybos metu, jis ir pranešė savo kolegoms apie galimai juo važiuojančius įtariamuosius. Iš pradžių abu vyrai savo kaltę neigė ir tikino važiuojantys į Palangą, tačiau jie judėjo ne ta kryptimi. „Po kurio laiko abu savo kaltę pripažino ir atskleidė nusikaltimo detales. Šiuo metu vienas įtariamasis savo kaltę pripažįsta, kitas – neigia“, – esamą padėtį įvardijo E. Prušinskienė. Į įtartiną automobilį policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, nes vienas iš nukentėjusiųjų prisiminė, kad pinigų pasiimti sukčiai atvažiavo būtent su tokiu taksi automobiliu.
Bičių šeimos sugundė ilgapirščius
Kretingos rajone, Šlaveitų kaime, įvykdyta neįprasta vagystė – išplėšti bičių aviliai. „Tai turėjo būti bitininkystę išmanantis žmogus“, – kas galėjo įvykdyti vagystę, įvardijo sutuoktiniai Viktorija ir Alfonsas Liatukai. Gegužės 5 d. apie 10 val. sutuoktiniai, atvykę į savo bityną, pastebėjo, kad yra išplėšti penki aviliai – paimti lizdo rėmai su perais ir bičių motinėlėmis. „Iš pradžių nieko nepastebėjome, tik po kurio laiko pamačiau, kad yra išstumta viena laka. Pažvelgusi į vidų pamačiau tuščią avilį“, – įvykį prisiminė V. Liatukienė. Bitininkams buvo didelis šokas savo bityne pamačius tokį vaizdą. „Nemiegojau visą naktį, paskui rytą atvažiavome ir sutvarkėme lizdus. Paėmiau rėmų iš kitų avilių ir perkėliau į tuos, kurie buvo išplėšti“, – tikino moteris. Bitynas yra toli nuo kelio, laukuose. „Manome, kad tai vienas mūsų kaimynų, nes žinoti, kur yra bitynas, sunku, atsitiktinis žmogus jo nerastų. Asmeniškai to kaimyno nepažįstame, konfliktų nesame turėję, todėl neįsivaizduoju, kodėl turėjo taip pasielgti“, – pasvarstė V. Liatukienė. Sutuoktiniai mano, kad perus pasisavinęs žmogus juos įsidėjo į savo avilius. „Netoliese yra žmogus, kuris bandė tuo užsiimti, tačiau nesėkmingai, kadangi neprižiūrėjo, negydė bičių“, – kalbėjo V. Liatukienė. Kad vagystę įvykdė tą vietą žinantis žmogus, rodo ir daugiau požymių. „Jeigu bitės nėra išvežamos toliau kaip 3 km, jos sugrįžta. Taip atsitiko ir šįkart, tačiau kitos bitės į avilį jų nebeįleidžia, todėl jos kelias dienas paskraidė ir nugaišo“, – įvardijo moteris.
KRETINGOS r. Gegužės 14 d. policijos komisariatas gavo pranešimą moters, gimusios 1958 m., pareiškimą, kad atvykusi į jai priklausantį žemės sklypą, esantį Jokūbavo k., pastebėjo, jog buvo įsibrauta į ten stovėjusį užrakintą konteinerį, iš kurio dingo įvairūs darbo įrankiai. Iš viso padaryta 194 eurų turtinė žala. PALANGA GANYKLŲ g., ties Senojo turgaus g. sankryža, gegužės 15 d. apie 0.20 val. pareigūnai sustabdė automobilį „Audi A4 Avant“ . Automobilį vairavo 1989 m. gimęs vyras, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, todėl buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą. Alkoholio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,09 prom. girtumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Stebint 400 žiūrovų Kretingos miesto stadione Kretingos „Minija“ 1:2 pralaimėjo Lietuvos futbolo federacijos I lygos VIII turo susitikimą – nors po I kėlinio minijiečiai ir pirmavo 1:0, jiems teko pripažinti Gargždų „Bangos“ pranašumą. Įvartį I kėlinio 38-ą minutę įmušė „Minijos“ gynėjas Ainis Vilavičius. Antrą kėlinį, nors „Minija“ kompaktiškai gynėsi bei laukė savų progų, smūgiuojant minijiečiams pritrūkdavo tikslumo arba patikimai sužaisdavo varžovų vartininkas. Varžovai gi siekė ir pasiekė savo tikslą: 67-ą min. Gargždų „Bangos“ vidurio saugas Gediminas Kruša išlygino rezultatą – 1:1, o po 5 min. įvyko incidentas aikštės viduryje: prieš „Minijos“ kapitoną Donatą Surblį aikštės viduryje prasižengė vienas varžovų komandos žaidėjų, įvyko keleto žaidėjų susistumdymas, po kurio teisėjas parodė kapitonui antrąją geltoną kortelę, privertusią šeimininkus mačą baigti mažuma. „Minija“ ir toliau drausmingai gynėsi, tačiau, likus vos 2 min. iki pagrindinio laiko pabaigos, po sumaišties baudos aikštelėje kamuolys labai patogiai nukrito varžovų puolėjui Algimantui Bačianskui, kuris tiksliu smūgiu nukreipė kamuolį į vartus, taip išvesdamas Gargždų „Bangą“ į priekį 1:2. Per likusį laiką „Minija“ bandė šturmuoti varžovų vartus, bet pelnyti išlyginamojo įvarčio nepavyko. Vartininko Martyno Vilucko komentaras: „Žaidybinio plano laikėmės gerai, prieš varžybas buvome nusprendę, kad varžovams atiduosime žaidybinę persvarą, o patys, laukdami varžovų klaidų, bandysime nubausti juos kontratakomis ir standartinėmis situacijomis, kas I kėl. puikiai pavyko. Išlaikyti tokią komandą kaip Gargždų „Banga“ I kėl. neleidžiant susikurti nė vienos 100 proc. progos yra puikus pasiekimas. Antrajame kėlinyje gi pritrūko sėkmės.“ Kretingos „Minija“: Martynas Viluckas, Paulius Juška, Ainis Vilavičius, Karolis Inta, Edgaras Drąsutis, Anton Solovyev, Yousouff Traore, Donatas Navikas, Edvinas Andrijauskas, Asylbek Seitkalyev, Donatas Surblys. Po keitimo: Vakaris Jaruševičius, Yaya Barry.
„P. n.“ informacija
Karteniškis įgūdžius demonstravo parasparnių varžybose
Kartenos aerodrome pirmą kartą įvyko parasparnių varžybos –Jaunųjų pilotų lyga, kurioje varžėsi ir karteniškis Stasys Gricius. Kraštiečiui parasparnių varžybos buvo gan sėkmingos – dviejose rungtyse jis iškovojo III v. Priklausomi nuo oro Varžybose dalyviai turėjo įveikti dvi rungtis: du maršrutinius skrydžius su parasparniu iki Plungės ir tikslaus nusileidimo rungtį. „Maršrutinis skrydis – tai maždaug 19 km skrydis, kuris trunka apie 1–1,5 val. Kitoje rungtyje su parasparniu dalyviai turėjo nusileisti kuo arčiau taikinyje esančio raudono apskritimo ir kuo arčiau jo pastatyti kojos kulną“, – paaiškino varžybų iniciatorius visuomeninės organizacijos „Vakario klubas“ valdybos pirmininkas Bronislovas Bružas. Parasparnių varžybose dalyvavo 11 pilotų iš visos Lietuvos. Maršrutiniai skrydžiai geriausiai sekėsi I v. laimėjusiam Karoliui Rūkui iš Vilniaus. Pirmą dieną tik šis sportininkas pasiekė galutinį tikslą – Plungę. „Man pritrūko labai nedaug, gal kokių 300 m, – tikino trečioje vietoje bendroje maršrutinių skrydžių rungties įskaitoje likęs karteniškis Stasys Gricius, įvardindamas ir to priežastį. – Pritrūkau truputėlį aukščio. Tai yra lyg žaidimas: jeigu tai buvo blogas ėjimas, tu „bankrutuoji“ ir nusileidi.“ Antras toje rungtyje liko jauniausias dalyvis šešiolikmetis Robertas Jasiūnas iš Pasvalio, kuris antrą dieną maršrutinio skrydžio rungtyje vienintelis pasiekė tikslą – vieną iš dviejų taškų. „Džiaugiamės Robertu ir manome, kad jis ateityje bus perspektyvus sportininkas, – sužavėtas jaunuolio parodytais rezultatais kalbėjo B. Bružas, pridurdamas, kad varžybomis norima paskatinti jaunuolius įsitraukti į šį sportą. – Norime pritraukti į veiklą jaunus pilotus, kad apie parasparnius būtų žinoma kuo daugiau.“ S. Gricius pirmą dieną nuskrido 17 km ir nusileido Prūsaliuose, atstumą įveikė maždaug per 28 minutes, o antrą dieną leidosi kiek arčiau – už Aleksandrave esančios degalinės. „Tikėjomės, kad antrą dieną oro sąlygos bus geresnės, bet labai klydome“, – sakė sportininkas. Varžybų metu parasparniai kilo į 800–1000 m aukštį. „Esame labai priklausomi nuo oro, todėl, kad įvyktų varžybos, turime laukti tinkamo“, – patvirtino B. Bružas. Karteniškis S. Gricius trečią vietą užėmė ir tikslaus nusileidimo rungtyje, I v. atiteko jauniausiam varžybų dalyviui R. Jasiūnui, o II v. – Pavelui Zablockiui (Pavel Zablockyj) iš Vilniaus. Antroje užduotyje S. Gricius neketino dalyvauti, tačiau, paskatintas kitų dalyvių, sutiko išbandyti savo jėgas: „Nesu anksčiau to daręs, tačiau netikėtai nusprendžiau pirmą kartą tai išbandyti ir visai neblogai sekėsi. Pats save nustebinau.“ Vyras yra dalyvavęs dar vienose varžybose Kartenoje, tačiau jos buvo mažesnės ir uždaros.
Dalyvauja meno mainų programoje
Kretingos rajono kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja Laukžemės bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė su grupe bendraminčių, dalyvaujančių SPASE EU programoje „Kūrybiška Europa – menų parama ir sklaida Europos regioninėse vietovėse“, buvo išvykusi į Cornwall miestą Didžiojoje Britanijoje, kur pristatė bendruomenę ir ilgametes jos tradicijas. Laukžemės bendruomenę, kaip partnerę, dalyvauti projekte pakvietė uostamiesčio menininkų grupė „Žuvies akis“. Be laukžemiškių, jame, projekto vadovės Godos Giedraitytės kvietimu, dalyvauja ir kitos regiono bendruomenės – Drevernos, Švėkšnos, Rietavo ir Nidos. Šiemet prasidėjusio projekto, kuriame, be Lietuvos, dalyvauja britai, estai, italai, rumunai, norvegai ir švedai, trukmė – 3 metai, jo tikslas – kad mažų miestelių ir kaimų žmonės turėtų galimybę susipažinti su profesionaliuoju menu – teatro, šokio ir pan., kad šviestųsi ir įgytų prasmingų potyrių. Iki parenkant projekto partnerius, buvos surengtos „žvalgytuvės“: Laukžemėje irgi viešėjo projekto sumanytojai, taip pat – partneriai iš Didžiosios Britanijos. „Britai pas mus atvyko jau iš anksto socialiniuose tinkluose pasidomėję Laukžemės bendruomenės veikla, o čia, vietoje, įvertino mūsų turimas sąlygas – ar mes galėtume priimti profesionalius kolektyvus. Mūsų sąlygos jiems paliko gerą įspūdį“, – kalbėjo A. Mikutienė. Didžiojoje Britanijoje, Cornwall mieste, įvykusioje projekto dalyvių pažintinėje konferencijoje ji pristatė Laukžemės bendruomenę, kaip simbolį pasirinkusi Žolinės tradiciją.
Pakvietė atrasti neatrastą Kretingos kraštą
Savo krašto istorija besidominti kretingiškė šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti Aurelija Nikitenko, ne per seniausiai pasirodžiusio ir Kretingos turizmo informacijos centre nemokamai platinamo leidinio „Neatrastas Kretingos kraštas: padavimai ir legendos“ autorė, keliautojus nukreipia ne turistų nugludintais maršrutais, o ten, kur dar daug neatrasto ir nepažinto, kur kvepia samanomis ir sausais lapais, kur gryname vandeny atsispindi kerintis kraštovaizdis ir kur virš apeiginių kūlių dar tebesklando gyvosios legendos... Nuosekli leidinio struktūra su iliustracijomis, aprašymais, tiksliomis objektų koordinatėmis ir sakmėmis savotiškai intriguoja, kelia smalsumą ir iš tiesų žada išskirtinių įspūdžių. – Kaip gimė idėja parengti ir išleisti šį kitokio formato ir turinio, kai lyginame su kita, turistams skirta informacija, leidinį? – „Pajūrio naujienos“ paklausė Aurelijos Nikitenko. – Idėja apie leidinį, kuris pristatytų mūsų krašto baltiškąjį paveldą ir būtų vertingas turiniu, pradėjo bręsti po savanoriškos veiklos Kretingos rajono turizmo informacijos centre 2015 metais. Dalyvavau projekte, kurio tikslas – suteikti galimybę jauniems žmonėms įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties per savanorystę. Tais metais mano laisvalaikis buvo „parduotas“ žygiams po Kretingos rajoną: vis ieškodavau neaplankytų vietų, tad keliaujant susikaupė didelis žinių bagažas. Norėjosi pasidalinti įspūdžiais su kitais ir parodyti krašto slėpinius. Pastebėjau, kad mūsų krašto paveldo potencialas nepakankamai išnaudotas. Archeologiniai, mitologiniai objektai yra ta Kretingos rajono turizmo niša, kuri dar laukia savo lankytojo... Mums reiktų suvokti mūsų krašto unikalumą. Kuršiai – autochtonai, kurie paliko ryškų pėdsaką Kretingos istorijoje. Miesto vardas yra kuršių kilmės: jį gavo nuo pilies pavadinimo, stovėjusios ant Ėgliškių (Andulių) piliakalnio. Bet vis dar tenka išgirsti pasakaitę apie bajoraitę Ingą, kai, dardant vežimo ratams akmenuotu keliu, tėvas paklausia: „A kret, Inga“? Liūdniausia, kad tokiais atvejais kuršių istorijos dalis nutylima, o juk mūsų kraštas – daugiasluoksnis: baltiškoji istorijos dalis tokia pat įdomi, kaip ir Jono Karolio Chodkevičiaus ar Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos laikai. Galime pasigirti, turintys 22 piliakalnius (palyginti, Skuodo r. – 13, Klaipėdos r. – 14). Kretingos rajone turime vienintelę pietiniame Kurše Lietuvos teritorijoje išlikusią paveldosauginę kūlgrindą, kai apskritai jų mūsų valstybėje tėra vos keletas. Kalbu apie Kašučių kūlgrindą. Bet apie ją retas žino. Nėra jokių nuorodų ar informacinio stendo. Tad trūko išsamios, patraukliai ir lengvai pateiktos turistinės informacijos. Apie piliakalnius, alkakalnius, mitologinius akmenis, šaltinius ir pan. Norint pristatyti Kretingos kraštą vien gražių nuotraukų su kraštovaizdžiu neužtenka. Kaip ir vienos kitos sutrumpintos legendos. Iš Nasrėnų kaimo kilęs vyskupas Motiejus Valančius, rašydamas apie mūsų piliakalnius, tai darė su dideliu įkvėpimu bei pasididžiavimu – vien tekstai apie Imbarės („Karė pas Salantų pilį“) ir Nagarbos („Senkų kalnas“) piliakalnius yra tarsi maži apsakymai, keliantys susižavėjimą. Todėl ir pasirinkau kitokį leidinio formatą, kuriame būtų sudėti įdomiausi mūsų krašto pasakojimai, o keliauti būtų galima savarankiškai.
Klaipėdos krašto buvimas Rytų Prūsijos dalimi paliko jame ne vieną istorijos pėdsaką, tarp kurių – ir prancūzų karo belaisvių (KB) buvimas šiame krašte. Dvi didžiausios kaimyninės Europos valstybės Vokietija ir Prancūzija, kovodamos dėl įtakos žemyne ir visame pasaulyje, tarpusavyje kovojo ne vieną kartą: 1870–1871 m. vyko Prancūzijos-Prūsijos karas, 1914–1918 m. ir 1939–1945 m. šios valstybės kariavo priešingose pusėse per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Per šiuos karinius konfliktus į nelaisvę paimti prancūzai KB Klaipėdos krašte buvo naudojami kaip darbo jėga pramonėje, žemės ūkyje, prekyboje ir paslaugų sferoje. 1870–1871 m. kare į nelaisvę patekę KB prancūzai prisidėjo prie karaliaus Vilhelmo (dabar Klaipėdos) kanalo ruožo nuo Drevernos iki Malkų įlankos kasimo darbų. Jų atminimas ir nuveikti darbai buvo įamžinti paminklu, kuris sovietinės valdžios buvo sunaikintas pokariu kaip nacistinės valdžios palikimas. 1993 m. Klaipėdoje prie Malkų įlankos jiems atminti buvo atidengtas naujas paminklas. O 2018 m. rudenį Nidoje ant Parnidžio kopos atsirado dar vienas šį kartą Pirmojo pasaulinio karo KB prancūzų, prisidėjusių prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio, apželdinant kopas, kūrimo, atminimo akcentas – skulptoriaus Kęstučio Musteikio sukurtas paukščiu papuoštas akmeninis suolelis. Daugiau nei šimtmečiu nuo mūsų nutolęs prancūzų KB buvimas Klaipėdos krašte daugiau mažiau įamžintas, nors tai dėl įvykių senaties apipinta įvairiomis prielaidomis ir legendomis. Akivaizdu, kad atėjo eilė rimčiau pažvelgti ir į Antrojo pasaulinio karo prancūzų ir belgų KB 1940–1944 m. buvimą, kurio faktai lengvai randami Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos kariniuose archyvuose. 1940 m. į nacistinės Vokietijos nelaisvę patekę apie 2 milijonai prancūzų ir apie 225 tūkst. belgų KB buvo apgyvendinami Vokietijos ir jų okupuotų kraštų teritorijose steigiamose KB stovyklose, vėliau įdarbinami įvairiuose darbuose. Viena jų labiausiai į šiaurę nutolusi 1939 m. rugsėjo 6 d. buvo įkurta Rytų Prūsijoje, 30 km į pietus nuo Karaliaučiaus, šalia prūsų Yluvos miestelio (dabar Bogrationovskas) ir pavadinta „Stalag 1A“. Šioje stovykloje per visą jos gyvavimo laikotarpį pabuvojo apie 47 tūkst. lenkų, 35 tūkst. prancūzų ir 23 tūkst. belgų KB (dauguma jų – prancūziškai kalbantys valonai), kurie vėliau buvo išsiųsti dirbti įvairiuose Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto pramonės objektuose, žemės ūkyje, prekyboje ir paslaugų sferoje.
„Čia, Palangoje, šitame mėlyname pastate jūs turite tokio lygio nuolatinę skulptoriaus Antano Mončio ekspoziciją, dėl kurios dauguma Paryžiaus galerijų savininkų leistų ranką nukirsti“, – šitaip apie Antano Mončio namus-muziejų atsiliepė didelis Lietuvos draugas, Danijoje gyvenantis verslininkas ir meno kolekcininkas Tue Freltoft. Žino ir Palangą, ir Kretingą Su Tue Freltoft, prieš keletą metų ne tik atradusiu iš Mončių kaimo kilusį Paryžiuje kūrusį skulptorių Antaną Mončį (1921–1993) ir jo kūrybą, bet ir atsekusį jo ryšius su Palanga, pokalbio susitikome prie kurorte esančio Antano Mončio namų-muziejaus. Pastato, kurio fasadas prieš porą metų vėl naujai nušvito ryškiai mėlyna spalva. Ir, kaip sakė namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė, nušvito būtent T. Freltoft rūpesčiu. Mecenatas iš Danijos, tapęs vienu muziejaus draugų ir Antano Mončio paramos fondo valdybos nariu, Olandijoje rado rėmėjų, kurie padovanojo dažų jau liūdnokai atrodžiusiam fasadui perdažyti, tad Palangos miesto savivaldybei bereikėjo tik skirti lėšų sumokėti už darbus. Paminėjus, kad pokalbis bus išspausdintas Kretingos laikraštyje „Pajūrio naujienos“, po visą pasaulį važinėjantis ir aukcionuose meno kūrinius įsigyjantis pašnekovas nušvito: „O, Kretinga. Žinau, buvau. Ne kartą. Gražus miestas. Į jį aš važiavau susipažinti su nuostabia dailininke Auguste Santockyte.“ Pasak T. Freltoft, A. Santockytę, kurios parodą Antano Mončio namuose-muziejuje planuojama atidaryti metų pabaigoje, jis atrado visiškai atsitiktinai: Vilniuje, Dailės akademijos galerijoje, buvo eksponuojamos dvi parodos, vienoje kurių originalumu išsiskyrė būtent kretingiškės A. Santockytės kūryba. Ji taip sužavėjo nuo jaunystės meną kolekcionuojantį T. Freltoft, kad vyriškis sugebėjo ją susirasti ir atvažiuoti susipažinti į Kretingą. Per meno kūrinių kolekcionavimą – kaip sakė pašnekovas, jo namuose gausu tapybos, grafikos, skulptūros kūrinių iš viso pasaulio, – Tue Freltoft surado ir Lietuvos menininkus, tarp jų – Antaną Mončį. O su Lietuva jį sieja jau beveik trisdešimt metų trunkanti draugystė. Dešimtmečius trunkanti draugystė „Pirmą kartą į Lietuvą aš atvykau 1992 metais. Buvo gruodžio mėnuo, labai šalta, – pirmąją pažintį su mūsų šalimi prisiminė Tue Freltoft. – Atvykau pasiųstas Danijos vyriausybės dirbti konsultantu ekspertu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje švietimo, edukacijos, visuomenės informavimo bei socialinių projektų administravimo srityse.“ Pasak pašnekovo, jis yra dirbęs daugelyje Europos šalių, bet su Lietuva jį sieja ypatingas ryšys: dirbdamas čia jis susipažino su bendradarbe Asta, kuri tapo jo žmona. „Kokia man pasirodė Lietuva? Iš pradžių aš nebuvau labai pozityviai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu. Bet, kai pažinau jos žmones, supratau, kad ši šalis su savo žmonėmis turi daug potencijos. Juk esminis veiksnys, lemiantis šalies pažangą, yra būtent žmonės: imlūs, gabūs, inteligentiški. O lietuviai, su kuriais teko dirbti, buvo darbštūs, linkę bendrauti, norintys mokytis, norintys padėti savo šaliai“, – sakė T. Freltoft. Lietuvoje ekspertas iš Danijos dirbo keletą kartų, o į žmonos gimtąją Lietuvą kartu su dukra Terese Tue ir dabar dažnai atvažiuoja.
Kretingos ligoninė: 100-mečio keliu
Antradienį prie Kretingos ligoninės bus pasodintas ąžuolas ir pastatytas tautodailininko Raimundo Puškoriaus sukurtas medinis suoliukas. Būtent šie akcentai ir dabartinei, ir ateinančioms kretingiškių kartoms primins, kad jiems gydymo paslaugas teikianti įstaiga 2019-aisiais pasitiko garbingą 100-mečio jubiliejų. Varomoji jėga – kolektyvas Nuo 2006-ųjų ligoninei vadovaujanti Ilona Volskienė neslėpė, kad jos džiaugsmas sumišęs su trupučiu nerimo dėl tolesnės ligoninės ateities. „Jaučiam, kad reformų dar bus, bet šimtmečio fone planuojam naujus darbus ir tikimės gyvuoti antra tiek“, – šypsojosi ji. Keturis Kretingos ligoninės restruktūrizavimo etapus I. Volskienei jau teko išgyventi, ir kaskart neapleido mintys: ar įstaiga išliks su turimais rajono gyventojams taip reikalingais stacionaro skyriais, ar, kaip pastaruoju metu sklandė gandai, čia bus paliktos tik slaugos ir terapijos lovos? Pasak I. Volskienės, iki šiol kiekvienas pertvarkos etapas reikalavo tam tikrų rodiklių, ir tik buvę bei esami darbuotojai, jų kompetencija, bendras komandinis darbas, atvirumas naujovėms lėmė, kad tie rodikliai būtų pasiekti. Konkuruoti su arti esančios Klaipėdos 4-iomis didelėmis stipriomis ligoninėmis Kretingos antrinio lygio ligoninei nėra lengva: paslaugos pigesnės, už tas pačias pacientų konsultacijas lėšų gaunama mažiau. Kai taip, įstaigai sunkiau išgyventi, išlaikyti personalą, prisivilioti gerų gydytojų-specialistų, kurių pagrindinis klausimas prieš įsidarbinant – o koks bus atlyginimas? Šiandien Kretingos ligoninėje dirba 84 gydytojai bei 114 slaugytojų, yra 131 lova, pacientams teikiamos visos reikalingiausios – vidaus ligų, neurologijos, geriatrijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos, chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, ginekologijos, akušerijos, nėštumo patologijos, vaikų ligų, neonatologijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugos. Iki tol nueitas ilgas ir labai permainingas kelias.
Išvirtusios plytos trupam sustabdė eismą Antradienį apie 12.20 val. Kretingoje, Birutės gatvėje, posūkyje kylant į kalną miesto centro link, iš sunkiasvorės transporto priemonės šalia BMW automobilio išvirto vienas padėklas plytų, kas trupam sustabdė eismą šioje gatvėje. Vairuotojas nuo vienos važiuojamosios kelio dalies nedelsdamas pašalino kliūtį, jam padėti sustojo ir pro šalį važiuojantys žmonės. „Nežinau, kas galėjo atsitikti. Krovinys buvo pritvirtintas, ties posūkiu važiavau lėtai. Galbūt pačios plytos buvo nestabiliai sukrautos į padėklus, tikrai sunku pasakyti“, – galimas priežastis įvardijo sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas. Lengvasis automobilis apgadintas nežymiai. Ją vairavusi moteris pretenzijų neturėjo: „Šiek tiek įlenkė, bet nieko nepadarysi.“
„P. n.“ informacija
Atsižvelgiant į tai, kad dėl pavasarinių šalnų Lietuvoje nukentėjo versliniai sodai bei uogynai, Žemės ūkio ministerijos nurodymu, savivaldybėse sudaromos komisijos šalnų padariniams įvertinti. Žalos faktai bus pripažįstami tik tiems sodininkams ir ūkininkams, kurie kreipsis ir kurių konkretūs nukentėjusių sodų ir uogynų plotai bus užfiksuoti komisijos dokumentuose. „Mūsų rajone nėra daug sodų ir uogynų, tad mūsų rajonas mažiau nukentėjo negu kita Lietuvos dalis, tačiau tie ūkininkai, kuriems šalnos vis tik padarė žalos, gali kreiptis į savo seniūnijų žemės ūkio specialistus“, – paragino Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. Vertinant šalnos padarinius kaip profesionalius konsultantus ketinama kviestis verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ specialistus. Apžiūros metu bus atsižvelgta, ar sodo arba uogyno priežiūra atitinka technologinius reikalavimus, bus nustatytas žydėjimo gausumas, pagal galimybes – žiedų nušalimo procentas. Apžiūros duomenys reikalingi padarytų nuostolių dydžiui suskaičiuoti. Rajone gali būti ūkininkų, kurių nušalo ne uogynai ir ne sodai, bet kitos auginamos kultūros, pavyzdžiui, rapsai. Nors Žemės ūkio ministerija tokio nurodymo kol kas nedavė, Ž. Seniūnienės nuomone, šiuos faktus taip pat reikėtų užfiksuoti.
„P. n.“ informacija
|
|
