|
|
|
(1351) 2019-05-03Daugiabučio kieme susimetė spiečius
Vieno Vilniaus gatvėje esančio daugiabučio namo Kretingoje gyventojai nustebo savo kieme išvydę bičių spiečių. Toks reiškinys mieste ne tik retas, bet šiemet – dar ir ankstyvas. To priežastis gali būti netinkama bičių priežiūra. Baiminosi dėl vaikų Vilniaus gatvės gyventojai Rasai Viščiūnienei, radusiai susispietusias bites, kilo klausimas, kodėl tai nutiko tokioje vietoje: „Gi tai judri vieta, vaikšto žmonės, o žalumos mažai.“ Tai žmonėms pasirodė ne itin maloni kaimynystė. „Jos skraido ir aplink langus, vaikai pro šalį žingsniuoja į mokyklą ir iš jos, todėl nejauku, kad jos čia įsikūrė“, – kalbėjo R. Viščiūnienė. Vis dėlto kieme sutiktos moterys tikino, kad baiminamasi ne tik dėl saugumo, bet ir dėl pačių bičių. „Atsakomybė ir prieš biteles“, – atkreipė dėmesį kita Vilniaus gatvės gyventoja Valerija Beržanskienė. Gyventojai nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje, todėl apie nutikimą nusprendė pranešti bendrajam pagalbos centrui. „Mums pasakė, kad priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nevažiuos, tačiau pasiūlė kreiptis į bitininkus“, – patirtimi dalijosi R. Viščiūnienė. Toks dalykas šio namo gyventojams nutiko ne pirmą kartą, tačiau tiek tada, tiek dabar tai vertino su šypsena. „Praėjusį kartą jos buvo įsikūrusios medyje, tada niekur nesikreipėme ir po kurio laiko jos pačios išskrido“, – prisiminė moterys. Bičių spiečius operatyviai buvo išvežtas, jį susėmė kretingiškis bitininkas Arvydas Alonderis. „Šiuo metu bitės laikosi puikiai. Perkėliau į avilį, duodu joms pakankamai darbo“, – tikino jis. Spiečius, anot A. Alonderio, buvo nedidelis – maždaug 800 g.
Kokių dar priemonių reikėtų, kad išvengtume gaisrų?
Eismo saugumo komisijoje: saugumą užtikrinančios priemonės ir naujos idėjos
Įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje daugumai prašymų pritarta, kai kuriuos, komisijos nariams pateikus siūlymus, teko koreguoti. Daugiausiai diskusijų sukėlė jau seniai problema tapęs automobilių statymas prie Kretingos meno mokyklos. Pridėjo papildomų siūlymų Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas Eismo saugumo komisijos posėdyje iškėlė dvi salantiškių problemas: dėl automobilių statymo prie Salantų gimnazijos ir greičio ribojimo iki 30 km/val. Žemaitės gatvėje. „Taikos gatvėje, prieš Salantų gimnaziją, vairuotojai pasistato automobilius, o tada tampa sunku pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Taip susidaro spūstis“, – problemą įvardijo K. Galdikas. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad didžiausia problema būna rytą, kai atvažiuoja mokytojai, mokiniai ir tėvai atveža vaikus į mokyklą, todėl buvo prašoma uždrausti toje vietoje statyti automobilius. Statyti automobilius galima ir gimnazijos kieme, tačiau šiuo metu vykdoma renovacija, dėl ko kiemas yra užimtas. „Ši problema tęsis dar maždaug mėnesį, kol vyks renovacija. Vėliau situacija turėtų pagerėti“, – pasvarstė seniūnas. Uždraudus statyti automobilius, anot komisijos narių, nukentėtų ir visuomenės interesas, nes šalia yra ir daugiabutis. „Mokykla tam irgi prieštarauja“, – nuomonę išdėstė K. Galdikas. Vicemeras Dangiras Samalius paklausė, ar vienpusis eismas padėtų išspręsti problemą, tačiau posėdžio eigoje buvo nuspręsta, kad tai sudarytų tik dar daugiau sunkumų. „Vienpusio eismo padaryti negalima, nes gatvė nėra iki galo asfaltuota. Galbūt reikėtų tam tikrose atkarpose riboti statymą. Tada reikėtų įrengti statyti draudžiama ženklus su laiko ribojimo nuoroda, kad tėvai galėtų rytą išleisti vaikus ir nuvažiuoti“, – pasiūlė Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas. Komisijos pirmininkas Povilas Černeckis pritarė: „Galėtume drausti statyti ties mokykla ir nurodyti, kokiomis valandomis tai draudžiama daryti.“ Posėdyje nuspręsta, kad ties gimnazija, 20 m atkarpoje darbo dienomis nuo 7 val. iki 15 val. bus draudžiama statyti automobilius, kad toje vietoje būtų galima prasilenkti. Dėl detalių, kokiu laiku ir kokioje atkarpoje būtų draudžiama statyti automobilius, bus derinama su gimnazijos bendruomene. Komisijos nariai ateityje taip pat pasvarstė įrengti ir automobilio stovėjimo aikštelę vietoj netoliese esančio skvero. „Situacija pagerėtų įrengus automobilių aikštelę ir pasibaigus renovacijai“, – konstatavo komisijos ir rajono tarybos narys Antanas Puodys. K. Galdikas išdėstė ir dar vieną problemą mieste – Žemaitės gatvė, kur vairuotojai viršydami greitį kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Šis kelias priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, todėl iš Eismo saugumo komisijos buvo reikalinga rekomendacija riboti greitį toje kelio atkarpoje. „Reikėtų greitį riboti miesto ribose, nors protingiausia tai daryti būtų iki kapinių, tačiau už likusią dalį kelio aš negaliu priimti sprendimo, nes baigiasi miesto ribos ir prasideda Imbarės seniūnija. Tame kelyje nėra tvarkingų šaligatvių, todėl, kai automobiliai važiuoja dideliu greičiu, pėstiesiems, dviratininkams yra pavojinga. Kažkada norėjome juos tvarkyti iš Europos Sąjungos lėšų, tačiau nepavyko to įgyvendinti“, – paaiškino seniūnas. Komisijos nariai pasvarstė, kad vien greičio apribojimas nepanaikins problemos. „Reikėtų kreiptis į Lietuvos automobilių ir kelių direkciją dėl kitų priemonių, kurios užtikrintų kelių eismo dalyvių saugumą“, – pasiūlė R. Kačinas. Eismo saugumo komisija sutiko su šiuo siūlymu. „Kelių direkcijai turime rekomenduoti ne tik sumažinti greitį iki trisdešimties, bet ir pasiūlyti įvertinti situaciją tame kelyje bei problemą spręsti kompleksiškai – atnaujinant šaligatvius, perėjas ir įdiegiant kitas eismo saugumo priemones“, – reziumavo P. Černeckis.
Išbandė ugniagesių darbą, įgijo žinių
Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atvėrė duris visiems, norintiems susipažinti su ugniagesių darbo kasdienybe, pamatyti gelbėjimo įrangą, transporto priemones ir jas išbandyti. Atrodo pavojinga profesija Atvirų durų dieną „Svečiuose pas ugniagesius“ lankėsi įvairaus amžiaus moksleiviai. Renginyje penkių vaikų komanda iš kiekvienos klasės turėjo galimybę išbandyti ugniagesių gelbėtojų parengtas rungtis ir užduotis, o stipriausiųjų, greičiausiųjų ir išmintingiausiųjų komanda buvo apdovanota atminimo dovanėlėmis. Rungtis išbandęs Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro devintokas Gražvydas Vilimas tikino, kad anksčiau šokti į ugniagesių drabužius nėra tekę: „Jaučiausi palengvėjęs, drabužiai išties sunkūs.“ Vis dėlto jaunuolis apie šią specialybę negalvoja: „Man atrodo pakankamai pavojinga dirbti šį darbą, o pačiam anksčiau nėra tekę susidurti su gaisrais.“ Kartu su jaunuoliais antrą kartą į atvirų durų dieną atvykusi socialinė pedagogė Dainora Kalniškienė mano, kad tokie renginiai yra labai naudingi mokiniams: „Mes esame orientuoti į profesinį mokymą, važiuojame į įvairias įstaigas, įmones, kur vaikai gali pažinti tam tikrus darbus ir taip atsirinkti, ar galėtų tai dirbti.“ Ji atviravo, kad kol kas susidomėjusių šia profesija klasėje neturi, tačiau tikisi, kad kažkas, su ja susipažinęs, atras save būtent šioje srityje. „Tai mokinius motyvuoja, jiems patinka. Be to pas mus mokosi daug vaikinų, todėl fizinis aktyvumas jiems naudingas“, – teigė D. Kalniškienė.
Skleidė meninį žodį
Marijono Daujoto progimnazijos pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė bei jos vadovaujama darbo grupė kartu su partneriu Kretingos rajono švietimo centru surengė rajoninį meninio skaitymo konkursą I–IV klasių mokiniams. Jubiliejiniame, jau 10-ą kartą įvykusiame, konkurse dalyvavo per 30 skaitovų pradinukų iš Baublių, Kartenos ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklų-daugiafunkcių centrų, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Simono Daukanto ir Marijono Daujoto progimnazijų, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos, Darbėnų ir Salantų gimnazijų, Kurmaičių pradinės mokyklos. Skaitovų talentą vertino komisija, kuriai vadovavo Palangos Senosios gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Šakinienė. Komisijos sprendimu, pirmąsias vietas savo amžiaus grupėse pelnė: Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos pirmokas Justas Žukov (mokyt. Irena Raišuotienė), Marijono Daujoto progimnazijos antrokė Liepa Juknevičiūtė (mokyt. Irena Navasaitienė), Simono Daukanto progimnazijos trečiokė Ugnė Rimkutė (mokyt. Astra Lasienė), Darbėnų gimnazijos ketvirtokė Auksė Martišiūtė (mokyt. Aurelija Laureckienė) ir Kretingos Marijos Tiškevičiūtės ketvirtokas Kajus Piluckis (mokyt. Irena Šleinienė). Antrąsias vietas užėmė: Jovydas Bružas (I kl., mokyt. N. Meškauskienė), Renatas Tichomirovas(II kl., mokyt. Asta Sakutienė), Urtė Viršilaitė (III kl., mokyt. Aldona Vaičiuvienė) – visi trys vaikai iš Marijono Daujoto progimnazijos; Akvilė Želvytė (IV kl., Darbėnų gimn., mokyt.A. Laureckienė), Mėta Maciūtė (IV kl., Kūlupėnai, mokyt. Audronė Burkauskienė).
„Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti, drąsos keisti, ką gali pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti“, – tokia malda skambėjo švenčiant Kretingos anoniminių alkoholikų grupės „Vilties slenkstis“ devyniolikos metų sukaktį. Iš visos Lietuvos suvažiavę išdrįsusieji garsiai pripažinti savo ligą ir pradėję blaivų gyvenimą vyrai ir moterys bei jų artimieji atvirame susirinkime dalijosi patirtimi ir kalbėjo apie tai, kaip jie jaučiasi ir ką daro, kad išliktų blaivūs. Pirmieji žingsniai „Kas visų svarbiausia? Visų svarbiausia yra pripažinti pačiam sau, kad tu – alkoholikas. Suvokti, kad alkoholizmas yra liga. Ir turėti noro, ryžto su ja kovoti, – taip trumpai pirmuosius žingsnius blaivaus gyvenimo link nusakė dauguma iš 65 atvirame susirinkime dalyvavusių vyrų ir moterų. Visi jie pabrėžė, jog pagalbos norintieji vaduotis iš alkoholizmo gniaužtų galima gauti daug ir visokios: tai ir gydymas specializuotose ligoninėse, ir Minesotos programa, skirta priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei azartinių lošimų gydyti, ir vadinamasis kodavimas, kuris taip pat yra padėjęs ne vienam žmogui. „Tačiau medikamentinio gydymo ar Minesotos programos nepakanka. Išėjęs iš ligoninės tu vėl atsiduri toje pačioje aplinkoje, ir tave supa žmonės, kurie, kad ir labai norėdami padėti, ne visada gali tai padaryti. Todėl kviečiame visus ateiti į anoniminių alkoholikų grupes. Ateiti, pabūti, pasiklausyti patirties tų, kurie taip pat turi šitą bėdą. Kurie kiekvieną rytą, nepaisant to, ar yra blaivūs savaitę, ar mėnesį, ar keletą arba keliolika metų, sau pasako: „Šiandien negersiu“. Patikėkite, niekas čia nieko neauklėja, nenurodinėja, kaip gyventi. Mes visi lygūs, visi dalinamės savo patirtimi, ir vienija mus tai, kad norime gyventi blaiviai“, – tikino kalbinti žmonės, pridurdami, jog tiems, kas pasirinko blaivybės kelią, labai padėjo ir tai, kad jų artimieji lanko Al-anon – alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos – grupes. Nes alkoholizmas nėra vien tik alkoholiko liga, jis tampa visos šeimos liga, kurią reikia stengtis įveikti kartu.
Žinoma klimatologė – apie klimato kaitą, orą ir ligas
Palangos bibliotekoje surengtoje paskaitoje viena garsiausių Lietuvoje klimato ir jo kaitos bei žemės atmosferos ir joje vykstančių procesų tyrėjų Audronė Galvonaitė paneigė, kad žmogus suserga dėl blogų orų. Priešingai – orus klimatologė pavadino mūsų gydytojais-diagnostikais ir davė patarimų. Klimatas ir orai – ne tas pats Sąvokas klimatas ir orai žmonės painioja. Klimatas – regione per daugelį metų susiklostęs procesas, o orai yra tai, ko nusipelnėme, juos dažniausiai mes lemiame patys. Pasak A. Galvonaitės, klimatas keitėsi per milijonus metų, dabar jis sparčiai šiltėja – ketverius pastaruosius metus iš eilės vidutinė metinė temperatūra pasaulyje tapo aukštesnė vienu ir dviem dešimtosiomis laipsnio. Kai kam gali atrodyti, kas tas vienas ir dvi dešimtosios laipsnio? Tačiau pasauliniu mastu – labai daug. „Jei žmogui kas vakarą temperatūra po tiek kils, jis susirūpins – kažkas organizmui ne taip, nes karščiuoja. Lygiai taip dabar karščiuoja žemė“, – sakė lektorė. Orai gali pasikeisti ir 4 kartus per dieną, nes saulė nevienodai įšildo vandenį, dirvą, pievą. „Kartą man skambina nepažįstama moteris ir teiraujasi, kodėl ant jos daržo nelyja, o ant kaimyno – lyja. Sakau, gal šalia esančią dirvą pavertėt pieva? Pasirodo, taip ir buvo padaryta“, – pasakojo A. Galvonaitė. Anot jos, temperatūrų skirtumai daro įtaką orų kaitai, vėjui. Pievos ir dirbamos žemės paviršius įkaista skirtingai, ir vietinius reiškinius lemia į atmosferą kylantis nevienodos temperatūros oras. Išskyrus, kai krituliai būna masiniai, atslinkę su debesų frontais. Mikroklimatą galima pakeisti ir kieme išsikasus tvenkinį – susidarys vėsesnė oro masė. Jei gyvenamasis namas bus pastatytas su arkomis – ūžaus skersvėjai. Netikėtą lietų, sausrą ar škvalą prisišaukiame į dangų paleidę taršos, dūmų debesis. Anot klimatologės, klaidinga manyti, jog įvairius žmogaus sveikatos sutrikimus lemia prasti orai. Priešingai – orus ji pavadino gydytojais-diagnostikais, nes būtent jie parodantys mūsų sveikatos bėdas ir priverčiantys keliauti į gydymo įstaigą. „Jei, keičiantis orams, pradėjo spausti galvą, vadinasi, turime problemą dėl kraujagyslių, jei pradėjo mausti sąnarius, – problemą dėl jų, o jei kyla noras kam nors šalia esančiam „užvažiuoti į nosį“, – laikas pas psichiatrą“, – sakė A. Galvonaitė.
Svarbiausia – pokalbis su artimaisiais Sutikimo donoro kortelei gauti pasirašymas nereiškia, kad žmogus taps organų donoru – tai tėra asmens valios išraiška – kad jis po savo mirties sutinka padovanoti savo organus transplantacijai. O tokią valią gali išreikšti bet kokio amžiaus žmogus – ir jaunas, ir senas. Ne žmogaus amžius, o jo sveikatos būklė lemia, ar organai po mirties tiks transplantacijai. Pildant sutikimą, sveikatos niekas netikrina. Donoro sveikatos būklė tiriama tiktai tuomet, kai jis pradedamas ruošti donorystei – tai yra tik po ligoninės reanimacijos skyriuje konstatuotos specifinės – smegenų – mirties. Tai – svarbiausia sąlyga organų donorystei. Jei asmuo, pasirašęs sutikimą po mirties padovanoti organus donorystei, miršta kitur ir kitomis aplinkybėmis, organų donoru jis netampa. Turint paties žmogaus sutikimą arba gavus jo artimųjų pritarimą, ligoninėje atliekami išsamūs medicininiai tyrimai: jų metu nustatoma, ar organai ir audiniai tinka transplantacijai. Jei žmogus sutikimo donorystei nebūna pasirašęs arba jei apie organų donorystę jis su artimaisiais nebūna pakalbėjęs, ištikus nelaimei jiems sunku pasiryžti dovanoti mirusiojo organus donorystei: jie nežino, ar žmogus pats būtų tam pritaręs. Todėl labai svarbu rasti laiko pokalbiui su namiškiais šia svarbia tema. Paradoksalu, bet smegenų mirtis dažniausiai konstatuojama žmonėms, kurie nebuvo pasirašę sutikimo donorystei.
Po metų, 2020 m. gegužę, pučiamųjų pasaulį praturtins istorinis įvykis – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas pirmą kartą įvyks ne Vakarų, o Rytų Europoje. Tokia žinia atskrido iš Šveicarijos, Montrė kurorto, kuriame Palanga perėmė estafetę kitąmet rengti prestižinį muzikos pasaulio renginį – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą. „Su Lietuvos varinių pučiamųjų asociacijos vadovu Remigijumi Viliu net ne prieš keletą, o prieš keliolika metų turėjome svajonę Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą, kurį drąsiai galime pavadinti prestižiškiausiu šio žanro renginiu – konkursu visame pasaulyje, parsivilioti į Lietuvą, – paklaustas, kaip gimė iniciatyva surengti čempionatą Lietuvoje, sakė „Palangos orkestro“ vyriausiasis dirigentas, tarptautinį renginį organizuosiančios VšĮ „Palangos orkestras“ vadovas Vygantas Rekašius. – Iš pradžių buvo galvota apie Panevėžį, kuriame ilgus metus buvo rengiami Lietuvos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatai. O prieš kokius septynerius metus mintys pradėjo suktis apie Palangą.“ Pasak V. Rekašiaus, idėja sukviesti geriausius Europos orkestrus būtent į Palangą kilo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, Palangoje yra gilios varinių pučiamųjų muzikos tradicijos: prieš šimtmetį dar grafų Tiškevičių iniciatyva buvo pradėti rengti vasaros koncertai kurorto svečiams, 1953 m. įkūrus Palangos pučiamųjų orkestrą ši tradicija nenutrūksta iki pat šių dienų, o „Palangos orkestras“ žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Antra, Palanga išties patraukli svečiams iš užsienio: mūsų kurorte yra, ko parodyti turistams, puiki infrastruktūra, geras susisiekimas. Teisės Palangoje rengti Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą (EBBC) Palanga siekė ne vienerius metus. Pirmąkart į Palangą Europos pučiamųjų instrumentų asociacijos (EBBA) atstovai atvyko 2013 m., kai Palangos koncertų salės statyba dar nebuvo pradėta. Tačiau, susipažinę su projektu, apsilankę Birutės parke, viešbučiuose, įvertinę organizatorių komandos potencialą EBBC rengėjai neatmetė galimybės renginį organizuoti Palangoje.
Prieš devynerius metus šalia visoje Lietuvoje žinomo „Ramybės“ klubo Palangoje įsikūrusi „Ramybės“ galerija paskutinįjį balandžio penktadienį pakvietusi į įvairiapusiško ir intelektualaus vyriausios kartos dailininko Kęstučio Petro Ramono parodos atidarymą pradėjo vasaros sezoną. „Ramybės“ galerijoje eksponuojamą grafiko ir tapytojo, dizainerio ir dailės pedagogo, kaligrafo ir ekslibrininko, portretisto ir abstrakcionisto Kęstučio Petro Ramono kūrybos retrospektyvą nuo 1969 iki 2017 metų pristatė parodą parengęs dailininko sūnus, taip pat dailininkas bei žurnalistas Augustas Ramonas. „Ši paroda – tam tikras mano tėvo 60 metų dailininko karjeros apibendrinimas, – sakė A. Ramonas. – Rengdamas ją siekiau sudaryti kompaktišką kolekciją, kuri išryškintų ir susietų vertingiausius jo kūrybinės biografijos momentus, atskleistų nuoseklią estetinių pažiūrų vienovę bei ryšį tarp kas dešimtmetį kintančių stilistinių jo dailės krypčių. Jo kūrybą tyrinėję menotyrininkai sutaria dėl būdingiausios definicijos: „lietuviškasis ekspresyvusis abstrakcionizmas“. Pasak A. Ramono, dailininko kūryboje portreto ar gamtos piešinys lengvai virsta kaligrafijos impresijomis, o kaligrafija – ženklu ar grafiniu dizainu, individualios minties arba laikui nepavaldžiu visuomeniškai reikšmingu simboliu. Šiais, 2019 metais, tarsi nauji atrodo 1976–1980 sukurti kūriniai – Palangos tema sukurtos kompozicijos „Pajūrio pušys“ ir „Kopa“.
Pajūryje platino narkotikus
Policijos pareigūnai su įkalčiais sulaikė asmenį, įtariamą platinusį narkotikus uostamiestyje ir Palangoje. Tai 22 metų mažeikiškis. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai vasario mėnesį jo bute aptiko daugiau nei 900 tablečių su įtariama dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu. Sulaikytasis anksčiau teistas už sveikatos sutrikdymą ir neteisėtą disponavimą kito asmens dokumentu. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam taip pat pareikšti kaltinimai dėl svetimo turto sunaikinimo bei narkotikų platinimo ir nepilnamečiams. Baudžiamajame procese kaltinamasis buvo suimtas, tačiau 2018 m. vasarą jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – 8 tūkst. eurų užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Uostamiesčio teisėsaugininkų atliekamame ikiteisminiame tyrime sulaikytajam pareikštas įtarimas dėl naujo sunkaus nusikaltimo padarymo, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl kitoje baudžiamojoje byloje jo sumokėtas užstatas galimai pereis valstybei. Taip pat turima duomenų dėl suimtojo galimo prisidėjimo ir prie kito, 2019 m. sausio mėn., įvykdyto nusikaltimo. Įtariama, kad jis per kitą asmenį pasikėsino perduoti dopingo medžiagas uostamiesčio policijos areštinėje laikytam, neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais organizuotoje grupėje kaltinamam, bendrininkui. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais turint tikslą jas platinti baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 10 metų.
Pagal Klaipėdos apskr. VPK informaciją
Iš policijos suvestinių
PALANGA VĖŽIŲ g. gegužės 1 d. apie 15.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje po liudytojų parodymų sulaikyta neblaivi, 1995 m. gimusi moteris, kuri neneigė vairavusi ir sakė prieš 7 val. gėrusi alaus. Jai nustatytas 2,66 prom. girtumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kretingos „Minija“, treniruojama Valdo Trakio, išvykoje, Prienuose, su vietos komanda sužaidė SHARP Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės rungtynes, kurias laimėjo 5:0. Įvarčių autoriai – Lukas Jakumas, Jaja Bary, Asilbekas Seitkalijevas, Mindaugas Grušauskas, vieną įvartį varžovai įmušė į savo vartus. „Taurės rungtynės mums – prestižo reikalas, ir, žaisdami su žemesnio diviziono komanda, sau kėlėme tikslą tik laimėti. Tą ir padarėme: jau pirmą kėlinį įmušėme keturis įvarčius, o antrą baigėme užtikrintai ramiai“, – sakė komandos vartininkas atstovas ryšiams su visuomene Martynas Viluckas. Kretingos „Minija“ tęs rungtynes LFF taurės varžybose, ir laukia burtų, su kokia komanda jai teks žaisti kitą turą. Puiki Kretingos „Minijos“ pergalė – įžanga į labai svarbias rungtynes, kurias mūsiškiai šeštadienį žais Kėdainiuose su vietos „Nevėžiu“. Kretingos „Minija“: Robertas Kazbaris, Ainis Vilavičius, Paulius Juška, Donatas Surblys, Lukas Jakumas, Edvinas Andrijauskas, Asylbek Seitkalyev (Asilbekas Seitkalijevas), Yaya Barry (Jaja Bary), Anton Solovyov (Antonas Solovjovas), Youssouf Traore (Jusufas Traore), Edgaras Drąsutis. Po keitimo: Mindaugas Grušauskas, Valdas Jašmontas, Mantas Elzbergas.
„P. n.“ informacija
Padėkojo komandai, jos rėmėjams ir talkininkams
Pasibaigus kovoms Regionų krepšinio lygoje, krepšinio klubas „Kretinga“ komandai, jos rėmėjams, talkininkams „Atostogų parke“ surengė padėkos vakarą – sezono uždarymo šventę, kurioje aptarė pasiektus rezultatus, ateities planus, padėkojo komandos žaidėjams ir rėmėjams. „Norėjosi gerą žodį pasakyti visiems, kurie prisideda prie krepšinio populiarinimo ir „Kretingos“ klubo, komandos stiprinimo“, – sakė vienas klubo vadovų vyrų krepšinio rinktinės „Kretinga“ treneris Arimantas Mikaločius. Jo teigimu, sezonas buvęs labai netolygus: pradžia – labai gera, antrame rate gi „Kretinga“ keliais taškais pralaimėjo 8 rungtynes, kas lėmė kristi į turnyrinės lentelės apačią, ir reguliarųjį sezoną „Kretinga“ baigė būdama VIII v. Atkrintamosiose rungtynėse kretingiškiai susitiko su IX v. užėmusia Kelmės „Kelme“. „Kadangi prastai buvome sužaidę II rato susitikimus, varžovai mūsų neįvertino, o mes seriją laimėjome 2:0“, – priminė A. Mikaločius. Ketvirtfinalyje mūsiškiams teko rungtyniauti su reguliariojo sezono nugalėtojais Raseinių „Raseiniais“ – pirmąsias rungtynes „Kretinga“ apmaudžiai pralaimėjo 1 taško skirtumu, o gausiai palaikomi savo fanų namų rungtynes laimėjo ir seriją išlygino. Lemiamų rungtynių „Kretinga“ važiavo į Raseinius – labai gausiai palaikomi saviškių „Kretingos“ krepšininkai šiek tiek perdegė, jaunimas žaidė blogai, „susikrovė“ 20 taškų deficitą, tačiau IV kėlinyje grįžo iki 3 taškų, bet laimėjo rungtynių pabaigą geriau sužaidę raseiniškiai, kurie Regionų krepšinio lygos reguliariajame sezone užėmė II v. „Jeigu būtume nugalėję „Raseinius“ ir būtume patekę į stipriausiųjų ketvertą, komandos rezultatas būtų buvęs super“, – kas galėjo būti, bet neįvyko, įvardijo treneris, kurio vadovaujama komanda tarp 16 A diviziono komandų užėmė V vietą. A. Mikaločiaus teigimu, šių metų sezone „Kretingai“ labai trūko lyderio, kuris atsakytų už paskutinę ataką: tokio, kaip praėjusiais metais buvo komandoje žaidęs Aidas Viskontas ar Martynas Airošius.
Kretingos stalo teniso komanda „Sala“, kuriai atstovauja Vytautas Ročys, Laurynas Pakalniškis, Egidijus Žižiūnas ir Kiril Vorobjov, tapo Lietuvos stalo teniso asociacijos aukščiausios lygos šio sezono vicečempione. Aukščiausioje lygoje žaidžia 12 geriausių Lietuvos stalo teniso komandų. Sužaidusi I ratą su visomis komandomis, Kretingos „Sala“, nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo, buvo lygos lyderė. „Mums žaidžiant antrąjį ratą ir susirgus mūsų komandos vienam iš lyderių, patyrėme du pralaimėjimus. Bet, pasibaigus šiems susitikimams, likome antri. Pagal aukščiausios lygos nuostatus komandos, užėmusios I–II vietas turi sužaisti finalinį susitikimą dėl čempionų titulo“, – paaiškino V. Ročys. Tad Vilniuje įvyko finalinis susitikimas tarp Kretingos „Salos“ ir Panevėžio „Montuotojo“. Kova vyko permainingai ir, įpusėjus susitikimui, „Sala“ pirmavo 3:2, tačiau, kad taptų čempione, pritrūko sėkmės – pergalę 5:3 šventė Panevėžio „Montuotojas“. Kretingos „Salos“ laimėjimas – tai istorinis Kretingos rajono sporto įvykis, nes iki šiol nė viena Kretingos rajono stalo teniso komanda nebuvo pasiekusi tokių aukštumų. --- Lietuvos stalo teniso federacijos aukščiausios lygos komandų galutinė turnyrinė lentelė: I v. – Panevėžio „Montuotojas“; II v. – Kretingos „Sala“; III v. – Vilkaviškio „Rytas-I“; IV v. – Vilniaus „Br. Balaišienės v.“; V v. – Mažeikių „Vijurkas-I“; VI v. – Kauno „NLV Projektai-Topsas“; VII v. – Kelmės „Topsas“; VIII v. – Vilkaviškio „Rytas-II“; IX v. – Širvintų STK; X v. – Kauno „Legras“; XI v. – Šiaulių „STA Rūdė 1/Bionorica“; XII v. – Mažeikių „Vijurkas-II“.
„P. n.“ informacija
„Moterų ralis“ – galimybė pasivaržyti ir smagiai praleisti laiką
Šalies sostinėje Vilniuje finišavus „Moterų raliui“, savąja pergale džiaugėsi ir Klaipėdai atstovavusios „Geležinės Garažo Gazelės“, kurių ekipaže važiavo mūsų kraštietė darbėniškė Virginija Kėdžiutė, jos draugė Inga Burzdžiutė ir jų bičiulės Aleksandra Mažylienė, Erika Šlimaitė ir Monika Šlimaitė. Šios moterys Istorinių automobilių įskaitoje užėmė III v. „Mes su Virginija buvome pagrindinės vairuotojos, o kadangi per ralį reikėjo atlikti įvairių užduočių, ekipažą gausinome per darbo kolektyvus ir bendrus draugus“, – teigė I. Burzdžiutė. Penktą kartą surengto „Moterų ralio“ dalyvės ne tik turėjo įveikti 320 km maršrutą su 7 greičio ruožais, bet ir atlikti įvairias įdomias užduotis: ant „Akropolio“ ledo žaisti akmenslydį, spręsti galvosūkius, dalyvauti ekskursijose. „Toks ralio formatas mums labai patiko, taip pat buvo įdomu dalyvauti slalomo varžybose, kurių šiųmetiniame ralyje buvo kur kas daugiau negu praėjusiuose“, – pripažino I. Burzdžiutė, kuri su Virginija „Moterų ralyje“ dalyvavo jau trečią kartą.
Balandžio pabaigoje įvykusioje Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konferencijoje buvo įvertinti Lietuvos pramonės įmonių pasiekimai. Už Lietuvos vardo garsinimą pasaulinėje plastikų industrijoje, modernų požiūrį į verslo valdymą bei pilietiškų vertybių puoselėjimą Vakarų Lietuvos regione bendrovės „Terekas“ Kretingoje vadovas Juozas Maksvytis buvo apdovanotas V. A. Graičiūno skulptūriniu portretu ir aukso medaliu. Bendrovei „Terekas“ šalies vidutinių įmonių grupėje buvo paskirta ir „Lietuvos metų eksportuotojas – 2018“ nominacija. V. A. Graičiūno nominacijos apdovanojimą gavo akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika. Iš Darbėnų kilęs A. Šileika apdovanojimą pelnė už nepriekaištingą šiuolaikišką vadybą laivų statyboje ir remonte, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, inovacijas bei socialiai atsakingą verslą. Nominaciją „Lietuvos metų eksportuotojas – 2018“ gavo dar vieno kraštiečio, išeivio iš Kretingos Vlado Algirdo Bumelio vadovaujama bendrovė „Biotechpharma“.
„P. n.“ informacija
Prabilk apie pavojų keliuose
Jungtinių tautų (JT) Generalinė Asamblėja inicijuoja penktąją JT saugaus eismo keliuose savaitę, kuri vyks gegužės 6–12 d. Per ją visi eismo dalyviai kviečiami būti neabejingais, akcentuojamas lyderystės vaidmuo siekiant užtikrinti saugumą keliuose. Taip pat vyks kampanija „Saugok gyvybes #speakup“ (#prabilk). Kampanijos metu žmonės skatinami identifikuoti pavojų keliuose, savo aplinkoje, ir tai fiksuoti bei pranešti policijos pareigūnams. „Žmonės vis dar yra linkę neteisingai manyti, kad apie pavojų pranešę policijai taps skundikais. Tačiau praktika rodo, kad neabejingiems žmonėms pranešus apie neblaivius, chuliganiškai besielgiančius eismo dalyvius, yra užkertamas kelias didesnėms nelaimėms“, – patirtimi dalijosi Kretingos rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius, primindamas savaitgalį sulaikytą neblaivų vairuotoją, apie kurį pranešė jį pastebėję asmenys. „Geriau pranešimas nepasitvirtins negu nutiks nelaimė“, – tvirtino jis. Bendruomenės pareigūnė Jūratė Kazlauskienė tikino, kad ši savaitė skirta atkreipti žmonių dėmesį į saugų eismą keliuose ir skatinti juos būti neabejingais. „Kiekvienas turi pradėti nuo savęs ir stengtis vairuoti atsakingai, taip pat stebėtų šalia esančius“, – pabrėžė ji. Neabejingų žmonių, anot J. Kazlauskienės, daugėja: „Daugiausiai žmonės praneša apie neleistinoje vietoje pastatytus automobilius. Džiugu, kad daugėja informuojančių apie galimai neblaivius asmenis.“ Kasdien pasaulio keliuose miršta daugiau kaip 3 tūkst. 700 žmonių, dešimtys milijonų sužalojami arba tampa neįgaliais. Lietuvos kelių policijos duomenimis, per 2018 m. buvo užregistruoti 3 tūkst. 211 eismo įvykiai, tai 5 proc. daugiau nei 2017 m. Per juos žuvo 170 žmonių, o 3 tūkst. 783 buvo sužeisti. Daugiau kaip 71 proc. eismo įvykių nutiko dėl vairuotojų kaltės.
„P. n.“ informacija
Prezidentės medalis – daugiavaikei iš Kiauleikių
Artėjančios Motinos dienos proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė tradiciškai įteiks valstybinius apdovanojimus penkis ir daugiau vaikų išauginusioms mamoms. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis bus įteiktas ir Kiauleikiuose gyvenančiai Genovaitei Lazdauskienei. Žinią pasitiko santūriai Tačiau devynis vaikus užauginusi 85-erių senolė į sostinę nesiruošia – pasak jos, ne tik todėl, kad kelionė tolima, o kojos klausyti nenori. „Prisivažinėjau jauna būdama. Su nuo vaikystės negalią turinčiu sūnumi, į kurį sergantį žiūrint ir dabar širdį plėšte plėšia, po Vilniaus ligonines metų metais teko trankytis“, – sakė ji. Žinią, kad bus apdovanota, Genovaitė pasitiko maloniai, bet taip pat santūriai, svarstė, ar auginti vaikus mamoms yra koks nors didelis nuopelnas – greičiau tai didelis džiaugsmas. O pačių vaikų meilė, pasakytas geras žodis jai – svarbiau už valstybės įvertinimą. Paklausta, ar nebuvo per sunku su tokiu dideliu būriu, pašnekovė nusišypsojo – jokios bėdos: pirmieji keturi buvo pametinukai, tarp kitų irgi ne per didžiausias metų skirtumas. Anot senolės, šliaužiojo, rėplinėjo visi pažemiais, vieni kitus dabojo. „Pagalvokit, Raselei pačiai dar tebuvo penkeri, o prie sukniurkusio naujagimio naktimis iš lovos vystyklų pakeisti keldavosi, nors niekas to daryti jos nei prašė, nei juo labiau vertė“, – susigraudino prisiminimais pasidalijusi senolė. „Bet ir buvom prie Rasos lipte prilipę. Kai į Klaipėdą už vyro tekėjo, ašaras liejom – kaip dabar ji mus paliks, kaip išeis iš namų, ar kada atvažiuos?“ – juokėsi G. Lazdauskienės dukra palangiškė Rita Venckuvienė.
|
|
