Vadovauti Kretingos rajono savivaldybės administracijai pretenduoja Jolanta Girdvainė.

Kretingos rajono savivaldybės administracijai vadovauti turėtų moteris Jolanta Girdvainė, dabartinė Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji direktorė. Praėjusį ketvirtadienį įvykusiame 1-ame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje meras Antanas Kalnius pretendentę išlaikė paslaptyje, nors savaitgalį apie ją jau skelbė viešai.

Lėmė kompetencija ir politinė nepriklausomybė

„Žinią, kad į Savivaldybės administracijos direktoriaus postą teikiate Jolantą Girdvainę paskelbėte šeštadienį, socialiniuose tinkluose. Kodėl to nepadarėte ketvirtadienį, per pirmąjį naujos kadencijos tarybos posėdį?“ – „Pajūrio naujienos“ klausė A. Kalniaus.

Naujasis meras patikino, kad tarybos valdančioji dauguma, kurią sudaro 18 tarybos narių (iš 25-erių) per posėdį apie J. Girdvainę žinojo. „Mes neskelbėme, nes reikia gauti apie pretendentę pažymas iš tarnybų. Tai viena, kita – pati Jolanta prašė informacijos neviešinti, kol jinai nepasišnekės su dabartiniais savo darbdaviais“, – aiškino A. Kalnius. Pagal valdančiosios koalicijos susitarimą, Savivaldybės administracijos vadovo pareigybė atiteko visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“, kuriam atstovauja 4 tarybos nariai ir meras A. Kalnius. Po rinkimų pasirašant koalicijos sutartį, „Kretingos kraštas“ Savivaldybės administracijai vadovauti nesėkmingai teikė Laimoną Žemaitį, nes paaiškėjo, kad kaip vienos įmonės Klaipėdoje vadovas jis yra teisiamųjų suole.

Kas sieja J. Girdvainę su „Kretingos kraštu“? A. Kalnius patvirtino, kad J. Girdvainė nėra „Kretingos krašto“ rinkimų komandos narė. „Šitą asmenybę pasiūlė vienas asmuo iš mūsų „Kretingos krašto“, – sakė A. Kalnius, tačiau įvardinti to asmens nenorėjo. Asmeniškai J. Girdvainės teigė nepažįstantis. „Per pažįstamus, draugus „skanavome“, susipažinome su jos CV ir „visagalis“ facebook-as padėjo. Svarbiausia buvo jos kompetencija“, – kalbėjo A. Kalnius. Paklaustas, ar nebuvo šio posto vertų žmonių Kretingoje, „Kretingos krašto“ ar valdančiojoje koalicijoje, meras patikino, kad eiti šias pareigas buvo pasiūlyta ir kretingiškiams, jie atsisakė. Buvo ir tokių, kurie vadovauti administracijai siūlėsi patys. „Mes diskutavome. Mums reikėjo kompetencijos, o svarbiausia, kad būsimas direktorius nepriklausytų jokiai politinei partijai. Ir mūsų („Kretingos krašto“, – aut. past.) rinkėjai balsavo už pokyčius, mums reikia pokyčių“, – teigė A. Kalnius, akcentavęs, kad nėra svarbiausia, kur pretendentas į direktorius gyvena. Jam pačiam patinka ir J. Girdvainės konkretumas.

• Rašyti komentarą (45)
• Plačiau ...

Ne viename konkurse apdovanojimų pelnę Kretingos meno mokyklos akordeonistų ansamblio muzikantai: (iš kairės) Rokas Meškauskas, Žygimantas Valančauskas ir Edvinas Navickas.

Kretingos meno mokyklos akordeonistų ansamblis, vadovaujamas akordeono mokytojos Silvos Garbaliauskienės, laurus skynė šį pavasarį surengtuose konkursuose.

Ne per seniausiai Juozo Gruodžio konservatorijoje Kaune įvykusiame tarptautiniame XIII akordeonistų konkurse „Ascoltate“ („Paklausykime“) kretingiškiai Žygimantas Valančauskas, Rokas Meškauskas ir Edvinas Navickas tapo laureatais ir iškovojo I v., o solistų kategorijoje Žygimantas tapo III v. laimėtoju. Prieš kurį laiką tie patys vaikinai tapo ir respublikinio akordeonistų konkurso nominantais – jiems komisijos sprendimu buvo skirta II v.

Vaikinų mokytojos S. Garbaliauskienės teigimu, jos auklėtiniai nėra konkursų naujokai, ir šį pavasarį pasiekti laimėjimai – ne vieninteliai tarp jaunųjų akordeonistų pasiekimų.

„Tačiau kaskart, prieš kiekvieną konkursą, parengiame specialią programą – išmokstame privalomus kūrinius, parenkame tokius, kurie atitinka konkursų kriterijus, mokinių amžių, pasirengimą, – teigė mokytoja, kuri ypač akcentavo sąsajas tarp mokytojo, mokinių ir jų tėvų. – Ir mokytojui, ir mokiniams yra labai svarbus visapusiškas tėvų palaikymas, ir be bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo nebūtų tos motyvacijos, kuri ir mokytoją, ir mokinius veda į priekį, į gerą galutinį rezultatą.“

Rengiantis konkursams, ir mokiniai, ir mokytoja skiria papildomo laiko mokymuisi, repeticijoms.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Vytautas Kupšys, 35-erius metus praleidęs Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, vis dažniau grįžta į tėviškę pas mamą Birutę Liepienę, neseniai atšventusią 95-ąjį gimtadienį.

Į savo gimtinę Darbėnuose Kretingos rajone vis dažniau iš Panevėžio sugrįžtantis 57-erių teatro ir kino aktorius bei režisierius Vytautas Kupšys savojo krašto žmonėms labiau žinomas kaip TV serialų „Nemylimi“, ‚Svetimi“, „Pasmerkti“ herojus mafijozas Makaras arba kaip Vytautas iš dabar rodomo serialo „Paveldėtoja“. Kas vasarą į tėviškę iš tolimosios Jakutijos sugrįžta ir jo brolis garsus to krašto artistas Edvardas Kupšys.

Vaidina, režisuoja, groja

V. Kupšys šmaikštavo, jog jis realiame gyvenime ir jo sukurtas Makaras esantys visiška priešingybė, o dabar žmonės jį juokais dar pavadina ir Darbėnų paveldėtoju.

Praėjusį savaitgalį tėviškėje į savo motinos Birutės Liepienės 95-ąjį gimtadienį besirenkančius svečius pasitikdamas V. Kupšys sakė kurį laiką ligi filmavimų apsistojęs gimtinėje, aptvarkęs seną tėvų namą ir jo aplinką, supamą vaizdingo parko. Aktorius atviravo, kad kuo toliau, tuo labiau vaikystės vietų ilgesys jį traukia grįžti į Darbėnus.

„Kai tik randu laisvų dienų, tuoj lekiu čia. Rūpi mama, ūkis, tėviškės grožis, “, – sakė darbėniškis, didžiąją dalį – 35-erius metus – savo, kaip aktoriaus, gyvenimo susiejęs su Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatru.

Kai po studijų tuometinės Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose išvyko į Panevėžio dramos teatrą, taip ten ir pasiliko. Per tuos metus V. Kupšys sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, pats pastatė per 30 spektaklių.

V. Kupšys – įvairiaspalvė asmenybė: jis dar rašo pjeses vaikams bei suaugusiems ir išleido jų rinkinį „Slibinai ir žmonės“. Mėgstantis groti gitara aktorius įrašė dvi kompaktines plokšteles „Likimų dėlionės“ ir “Pasivaikščiojimai po dangų“. Per šventes nesyk koncertavo ir savo gimtuosiuose Darbėnuose.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

KRETINGA

Balandžio 11 d. į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi 1993 m. gimęs vyras, kuris pranešė, kad tą pačią dieną apie 8.15 val. atvykęs į Melioratorių gatvėje esantį savo garažą pastebėjo, kad nebėra įėjimo durų pakabinamos spynos. Pareiškėjas pranešė, kad buvo pavogtas ten buvęs 2013 metais pagamintas jo automobilis „BMW 335“. Taip pat buvo pavogta keletas darbo įrankių. Iš viso padaryta apie 5 tūkst. 200 eurų žala.

TIEKĖJŲ g. balandžio 13 d. apie 20.05 val. sustabdytas įtartinai manevravęs automobilis „Opel Vectra“, kurio vairuotojas, gimęs 1977 m., buvo neblaivus. Jam nustatytas 1,55 prom. girtumas.

PALANGA

ŽUVĖDRŲ g. balandžio 14 d. apie 14 val. moteris, gimusi 1981 m., tvarkydama naujai įgytą butą, krosnyje rado į audeklą suvyniotą revolverį „Alfa 640“, kurio dėtuvėje buvo devyni mažo kalibro šoviniai.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (3)

Lietuvos čempionais tapę Greta Intaitė ir Edvardas Petrauskas

Kėdainiuose įvykęs kasmetinis Lietuvos kiokušin karatė jaunimo, jaunių ir jaunučių čempionatas kretingiškiams buvo sėkmingas – iškovoti du bilietai į Europos čempionatą, kuris vyks Čekijoje. Aukso medalius laimėjo Greta Intaitė ir Edvardas Petrauskas, kuriuos treniruoja Aivaras Baltmiškis ir Lukas Kubilius.

Po atkaklių kovų U-16 amžiaus grupėje, svorio kategorijoje iki 55 kg čempione tapo G. Intaitė, iki 65 kg III vietą iškovojo Saimonas Pinikas. U-18 amžiaus grupėje tarp merginų svorio kategorijoje iki 65 kg III vietą iškovojo Ernesta Meškytė, tarp vaikinų iki 60 kg aukso medalį pelnė E. Petrauskas.

G. Intaitė ir E. Petrauskas įgijo teisę birželio mėnesį atstovauti Lietuvai Europos čempionate Prahoje, o prizininkai pateko į Lietuvos rinktinę. Sportininkai čempionate atstovavo Klaipėdos karate kiokušin mokyklai ,,Shodan”. „Į čempionatą siunčiame geriausius sportininkus“, – tikino A. Baltmiškis, pridurdamas, kad Kretingoje yra daug perspektyvių sportininkų.

Kad karatekos galėtų tinkamai pasirodyti Europos čempionate, bus rengiamos papildomos treniruotės. „Greta praleidžia labai mažai treniruočių, įdeda daug darbo, o čempionatas yra viso to rezultatas“, – tvirtino treneris.

Greta Lietuvos čempionate turėjo 3 kovas, Edvardas – 2. „Čempionatas yra tikrai aukšto lygio, todėl laimėti jame nėra lengva“, – paaiškino A. Baltmiškis.

Pati G. Intaitė, karatė užsiimanti septintus metus, džiaugėsi pasiekimu: „Man tai vienas aukščiausių įvertinimų, o šiame sporte reikia ir jėgos, ir mąstymo.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos „Minija“, rungtyniaujanti Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse ir treniruojama Valdo Trakio, praėjusį savaitgalį Kretingos miesto stadione priėmė Pakruojo „Pakruojį“. Pirmosios rungtynės namuose, stebint 300 žiūrovų, baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis 2:2.

Rungtynės prasidėjo be didelės žvalgybos. Jau per pirmąsias 10 minučių svečiai iš Pakruojo kėlė net šešis kampinius prie Kretingos „Minijos“ vartų, tačiau kažko įsimintino nesukūrė. „Netrukus įsidrąsinę ir startinę įtampą nuėmę pirmąjį momentą prie pakruojiečių vartų, pasibaigusį rezultatyviai, sukūrėme ir mes: į baudos aikštelę įsiveržė ir varžovų neleistinai buvo pargriautas Anton Solovyev, o 11 metrų baudinį realizavo Donatas Surblys“, – minijiečių pasirodymą komentavo Kretingos „Minijos“ atstovas ryšiams su visuomene vartininkas Martynas Viluckas.

Dar po 10 minučių puikią progą padvigubinti persvarą praleido Yaya Barry, kuris, atsidūręs vienas prieš varžovų vartininką, jo pergudrauti nesugebėjo.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Darbus stebėjęs Kretingos muziejaus Ūkio skyriaus vedėjas Kostas Razgaitis neabejojo, kad kada nors bus nugriautas ir bendrabutis Nr. 18, kuriame šiuo metu įsikūrusios kelios įstaigos bei įrengti socialiniai būstai.

Vakar Kretingos muziejaus teritorijoje pradėti dar vieno sovietinių laikų statinio – elektros transformatorinės – griovimo darbai. Juos atlieka 6 Manto Medučio individualios įmonės iš Plungės darbininkai.

Muziejaus direktorė Vida Kanapkienė jau prieš maždaug trejus metus raštu buvo kreipusis į ESO Klaipėdos tinklų projektų valdymo skyriaus vadovą Žilviną Perminą ir išdėsčiusi, kad senoji pastotė ne tik gadina vaizdą, tačiau ir užstos erdvę, kurioje ketinama pastatyti kadaise čia buvusio, bet grafo Aleksandro Tiškevičiaus Kauno karo muziejui padovanoto ir šio muziejaus kiemelyje šiandien tebestovinčio fontano-nykštuko, arba kalnų žmogelio gnomo, kopiją. Archeologiniai tyrinėjimai jau atlikti, techniniam projektui parengti šiuo metu renkamos lėšos, kurių iš viso reikės apie 6 tūkst. 500 Eur.

„Labai džiaugiuosi, kad ESO į prašymą ir į mūsų situaciją pažvelgė taip toliaregiškai, įvertino muziejaus paminklinės teritorijos statusą “, – „Pajūrio naujienoms“ sakė V. Kanapkienė. Transformatorinės griovimo darbus ir finansuoja ESO, tai įmonei gali kainuoti maždaug 100 tūkst. Eur. Elektros transformatorinė – ne vienintelis sovietmečio statinys, dingstantis iš dvaro parko horizonto: anksčiau žemės paviršiaus „nušluoti“ Žemės ūkio technikumo pastatas, katilinė, taip pat dalis garažų.

Likusieji garažai dar tebėra muziejaus galvos skausmas, mat jie – privatizuoti, o užstoja Astronominį kalendorių su saulės laikrodžiu. Tad Kretingos rajono savivaldybė turėtų spręsti, kur kitur suteikti sklypus savininkams, kad jie išsikraustytų. Be to, rūpestį kelia ir nenulemtas bendrabučio Nr. 18, kuriame įsikūrusios keletas įstaigų bei apgyvendintos socialinės rizikos šeimos, likimas. Šio bendrabučio vietoje turėtų būti atstatytas dar vienas grafų laikais buvęs fontanas.

Pasak V. Kanapkienės, beliktų išvalyti parko tvenkinius, pagražinti infrastruktūrą, įrengti apšvietimą, pastatyti suoliukų ir pavėsines, atstatyti krioklių grotą, parengus projektus kitam Europos Sąjungos finansavimo etapui, atstatyti „bravorą“ bei ūkinį pastatą.

„Darbų yra dar daug, bet visi jie vykdomi etapais, ir, kai turi tikslą, – įveikti galima, tik reikia nuoseklumo“, – sakė direktorė.

• Rašyti komentarą (13)

Užimtumo didinimo programai rajone įgyvendinti šiais metais skirta 23,4 tūkst. Eur, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rajono Savivaldybė prašė apie 60 tūkst. Eur.

Pajėgos – per menkos

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko įsakymu sudaryta komisija Darbėnų seniūnijoje šiemet laikinai leido įdarbinti 3, Kūlupėnų, Kretingos, Imbarės, Žalgirio, Salantų miesto, Kartenos ir Vydmantų seniūnijose, taip pat Kretingos muziejuje – po 2 bedarbius, vieną, prižiūrėsiantį Kretingos miesto stadioną, – Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriuje.

Vertindama paraiškas, komisija atsižvelgė į tai, kuriose seniūnijose susiduriama su didžiausiomis nedarbo problemomis, kiek yra darbuotojų aplinkai tvarkyti, kiek seniūnijos savo teritorijose turi jų pačių prižiūrimų piliakalnių. Įdarbintieji asmenys pagal terminuotas sutartis su Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Kretingos skyriumi apie du mėnesius prižiūrės žaliuosius plotus, parkus, gėlynus, poilsio zonas bei kultūros paveldo objektus.

Tačiau kai kurie kalbinti seniūnai įsitikinę, kad šiemet pajėgos bus itin menkos.

„Turime labai daug viešųjų erdvių, kurias, ypač prasidėjus vasaros švenčių sezonui, reikia šienauti ir šienauti: vienas pabaigei, kitos, žiūrėk, iš naujo apžėlė, taip ir suki ratus be atvangos“, – sakė rajone didžiausios Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys.

Anot jo, anksčiau, kai laikiniems darbams būdavo įdarbinama gerokai daugiau bedarbių, šie, jei reikėdavo, dar ir kapines tvora galėdavo aptverti, ir kokį kryžių suremontuoti, ir skelbimų lentą sukalti, ką nors perdažyti ar trinkeles perkloti. Dabar apie tokius darbus tenka pamiršti.

Seniūno žodžiais, jau pernai, kai seniūnijai talkino 4 bedarbiai, buvo nelengva, o šiemet bus dar sunkiau, juolab kad Užimtumo tarnybos siųsti žmonės pagal galiojančią tvarką negali būti įdarbinami visi vienu metu, tad vieną Darbėnų seniūnijoje planuojama priimti nuo gegužės antros pusės, kitą – nuo birželio, trečią – nuo liepos.

A. Poškys pagalbos šienaujant viešąsias erdves žadėjo kreiptis ir į kaimo bendruomenes, tačiau teigė suprantantis, kad jų galimybės taip pat – ribotos.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Balandžio 15 d. apie 14.06 val. Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai buvo pranešta, kad Birutės gatvėje iš nuosavo namo kyla dūmai. Ugniagesiams gelbėtojams atvykus į vietą paaiškėjo, kad kamine dega suodžiai.

Kamine suodžių buvo susikaupę pakankamai, todėl užsidegti buvo kam, tačiau ugniagesiai suspėjo laiku juos užgesinti. „Kaminas neįkaito tiek, kad ugnis išplistų“, – sakė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Egidijus Pazdrazdis.

Šeimininkai tvirtino, kad suodžius iš kamino valė prieš šildymo sezoną, tačiau specialistai pataria tai daryti dažniau. „ Kaminus valyti reikėtų ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Kitiems prireikia ir dažniau“, – paaiškino E. Pazdrazdis.

Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba per šį šildymo sezoną, nuo spalio 21 d., suodžius gesinti vyko 40 kartų.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Palangoje, Liepojos pl., ties posūkiu į Šventąją, balandžio 13 d. apie 17.20 val. susidūrė 1986 m. gimusios moters vairuojamas automobilis „BMW“ ir 1974 m. gimusio kretingiškio vairuojamas motociklas „Harley Davidson“.

Pirminiais duomenimis, moteris važiavo nuo Palangos ir suko Šventosios link, o motociklo vairuotojas – nuo Liepojos Palangos link. „BMW“ automobilio numeriai buvo angliški, o vairas – dešinėje pusėje.

Abu vairuotojai buvo blaivūs. Nukentėjo jie ir 2003 m. gimęs motociklo keleivis. Įvykis tiriamas.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Kretingoje, Tiekėjų g. ir Šiaulių pl. sankryžoje, balandžio 12 d. susidūrė „Volvo“ ir „Ford“ automobiliai. Eismo įvykio metu nukentėjo 2018 m. gimusi keleivė, kuriai diagnozuotas galvos sumušimas. Ji išleista gydytis ambulatoriškai.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Riedlenčių sportas reikalauja daug energijos. Devyniolikmetė Audronė Bručkutė šokinėdama per tramplynus turi padaryti nemažai atsitupimų.

Pirmą kartą Lietuvoje įvykusiose merginų riedlentininkių varžybose „Girls can skate jump“ debiutavo ir kretingiškė abiturientė Audronė Bručkutė. „Varžybose dalyvavau pirmą kartą, todėl tikėjausi, kad jose bus didžiulė konkurencija. Vis dėlto nustebau, kuomet pajaučiau šiam sportui atstovaujančių žmonių palaikymą ir draugiškumą“, – pasakojo mergina.

Daugybė bandymų

„Girls can skate jump“ varžybose dalyvavo devynios merginos. „Varžytis teko ne tik su Lietuvos sportininkėmis, bet ir profesionalėmis iš užsienio“, – įvardijo A. Bručkutė.

Devyniolikmetė save šiame sporte atrado beveik prieš metus, tačiau pradžią važinėjimui riedlente davė riedučiai. „Iš pradžių mokiausi valdyti riedučius. Tramplynų dar bijodavau, todėl važinėdavau lygiu paviršiumi šokinėdama per pagaliukus ir kitas mažas kliūtis“, – prisiminė ji. Po riedučių sekė bandymas važiuoti BMX dviračiu, tačiau čia merginai teko susidurti su sunkumais: „Dviratis buvo per sunkus, todėl jį iškelti reikėdavo daug jėgų. Valdyti šią transporto priemonę reikia gero fizinio pasirengimo.“

Po dviračio mergina nusprendė išbandyti ir paspirtuką, bet, greitai jį perpratusi, šios idėjos atsisakė. Anot jos, paspirtukas yra lengvas, todėl merginoms juo važiuoti ir atlikti triukus nėra sudėtinga, tačiau daug greičiau atsibosta negu riedlentė.

„Vienas žmogus manęs paklausė, ar nenoriu išbandyti riedlentės, taip paspirtuką iškeičiau į ją ir dabar savo sprendimo nesigailiu“, – tikino riedlentininkė.

Riedlentę mergina pasirinko, nes norėjo užsiimti kokiu nors sportu, tačiau tikslios priežasties, kodėl tai daro, ligi šiol negali įvardinti. „Visi manęs klausia, kodėl tuo užsiimu, tačiau atsakymo neturiu net pati sau“, – paaiškino A. Bručkutė.

Vis dėlto ilgiau pasvarsčiusi devyniolikmetė sportininkė atskleidė, kad tai jai padeda pabėgti nuo pasaulio ir emociškai išsikrauti: „Kai sportuoju, įsijungiu muziką, užsidedu ausines ir lieku tik aš ir riedlentė, tada aplink save nebematau nieko.“

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...