Medžius Dvaro parke genintys arboristai save vadina gamtą mylinčiais entuziastais.

Vakar rytą Dvaro parke prie Kretingos muziejaus 5 Lietuvos arboristų asociacijos nariai pradėjo genėti čia augančius medžius.

Nupjauti viršūnę – ne išeitis

Ar dvi, ar tris, o gal daugiau dienų truks darbai, priklausys ir nuo oro sąlygų – svarbiausia, kad nelytų.

„Gali būti, kad prie mažesnių medžių pakaks paplušėti po kelias valandas, o štai šį, ko gero, teks genėti beveik visą dieną“, – darbams vadovaujantis asociacijos direktorius kraštovaizdžio želdyno grupės ekspertas Renaldas Žilinskas mostelėjo muziejaus kieme augančio didelio seno ąžuolo pusėn. Anot pašnekovo, medžiai senoliai reikalauja ir kur kas profesionalesnių žinių.

Kretingos Dvaro parkas direktoriui gerai pažįstamas, mat Lietuvos arboristų asociacija su Kretingos muziejumi bendradarbiauja ir talkina nebe pirmus metus. Paprašytas įvertinti parko medžių būklę ir genėjimo klaidas, per daug nekritikavo, esą pasitaiko ir prasčiau. Kretingos Dvaro parke į akis labiausiai jam krito prieš daugel metų, kai teritorijoje dar veikė Žemės ūkio technikumas, nepakankamai prižiūrėta liepų alėja.

„Akivaizdu, kad buvo bandyta liepų aukštį išlaikyti vienodą, tad ir reikėjo pjauti, sulyginti, prižiūrėti kasmet, o ne kada ne kada, pripuolamai. Dabar didelio grožio jau čia ir nebesukursi“, – sakė R. Žilinskas.

Direktorius apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar tebesilaikoma tarybinių laikų tradicijų nueiti lengviausiu keliu – saulę užgožiančiam medžiui arba nupjauti viršūnę, arba lają sukelti į viršų, o apie jos praretinimą bei sutvirtinimą nė nekalbama. Užtat Lietuvoje kai kur ir stūkso medžiai-šmėklos.

• Rašyti komentarą (9)
• Plačiau ...

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė (antra iš kairės) akcentavo privalomų darbų atlikimo svarbą prieš maudymosi sezono atidarymą.

Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo aptarti keli klausimai, vienas jų – pasirengimas maudymosi sezonui.

Maudymosi sezonas atidaromas birželio 1 d., todėl komisija aptarė visus būtinus darbus, kuriuos reikėtų padaryti iki tos dienos. „Mūsų tikslas, – kad skęstančiųjų būtų kuo mažiau“, – dėmesį atkreipė Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

„Iki tol seniūnijos turėtų pasirūpinti, kad maudyklos būtų sutvarkytos“, – sakė Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė.

Prie maudyklų žolė negali būti aukštesnė negu 10 cm. Taip pat seniūnijos turi pasirūpinti, kad persirengimo kabinos būtų tvarkingos, įrengti laukiniai tualetai, o maudymosi sezonu palaikyti tvarką.

Gegužės pabaigoje bus atlikti maudyklų vandens kokybės tyrimai Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių vandens telkinių, tų rekreacinių vietų, kurias yra pamėgę rajono gyventojai ir svečiai: Kretingos dvaro parko I tvenkinio, Salanto upės prie užtvankos, Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičių kaimu, Darbėnų tvenkinio. Šalia kelių maudyklų atsiras informaciniai stendai. „Keturi stendai yra paruošti, vienas jų jau įrengtas, tą patį padarysime ir su kitais“, – tikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Informacija apie saugų elgesį prie vandens telkinių bus viešinama ir per kitas visuomenės informavimo priemones, taip pat pasitelkiant ir kitus galimus būdus.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)

Penktokai įdėmiai klausėsi specialiai jiems pučiamųjų orkestro „Vėjūnas“ surengto koncerto.

Kretingos meno mokykloje buvo surengta dviejų švietimo įstaigų mokinių – Pranciškonų gimnazijos Vb klasės ir Meno mokyklos pučiamųjų klasės – integruota muzikos pamoka „Susitikimai su iškiliais kompozitoriais“.

Netradicinę pamoką surengė abiejų mokyklų pedagogai – Pranciškonų gimnazijos muzikos mokytoja Laimutė Šiaulienė ir Meno mokyklos pučiamųjų klasės mokytojas bei orkestro „Vėjūnas“ vadovas Alvydas Bružas.

„Arvydo Bružo orkestrantai koncertavo visą pamoką. Jų programa taip užbūrė judrius penktokus, kad nereikėjo nė vienos pastabos – jie sėdėjo ir atidžiai klausėsi. Vaikai išgirdo įvairaus žanro kūrinių – nuo žemaitiškos polkos iki Liudviko van Bethoveno IX simfonijos. Po pamokos vaikai patys sakė, kad tai buvo magiška, užburianti pamoka: koncerto vedėjos pedagogė Raimondos Kučiauskienės žodžiais, pučiamųjų muzika turi galią įskelti ugnį žmogaus širdyje“, – kalbėjo L. Šiaulienė.

Tarp klausytojų dalyvavo ir Piliakalnio pagrindinės mokyklos mokinys pradedantis pūtikas Dovydas Martinkus. Mokytojas A. Bružas, pasinaudodamas proga, kvietė berniukus ir mergaites, kuriuos pakerėjo muzika, mokytis groti variniais pučiamaisiais instrumentais – trombonu, valtorna, trimitu, eufonija, tūba – ir papildyti „Vėjūno“ orkestrantų gretas.

Beje, prieš keletą dienų orkestras „Vėjūnas“ iš respublikinio pučiamųjų orkestrų konkurso grįžo laimėjęs trečiąją vietą.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Poeto Juozo Maksvyčio (iš kairės) rankose – literatūros antologija „Žemaitėjė“. Į jos pristatymą atvyko senjorės pedagogės Justina Vaičikauskienė bei Nijolė Pudžmienė.

Praėjusį savaitgalį Darbėnų senjorų mokytojų klubo „Šviesa“ nariai, susirinkę į popietę miestelio bibliotekoje, aptarė neseniai išleistą žemaičių grožinės literatūros antologiją „Žemaitėjė“ („Žemaitija“), o ir patys tarpusavyje bendravo tik žemaitiškai.

Muziejininkės Danutės Ramonaitės-Mukienės sudarytą ir pernai išleistą literatūros antologiją „Žemaitėjė“ susirinkusiesiems pristatė senjorų pedagogų klubo narys Juozas Maksvytis. Į šią antologiją autorė atrinko 4 jo žemaitiškai parašytus eilėraščius.

Be J. Maksvyčio eilių, į žemaičių žodinės kūrybos antologiją dar pateko vydmantiškės Nijolės Rimkienės eilėraščiai, taip pat nuo Kartenos kilusios Teklės Džervienės bei amžinybėn jau išėjusio Algirdo Kazragio, kitaip dar vadinto Vaški Onte, kūryba.

Senjorai taip pat klausėsi šmaikščių žemaitiškų dainų, kurias atliko muzikos pedagogės Lenos Kaubrytės vadovaujamas Darbėnų ikimokyklinukų etnografinis ansamblis, o mažoji Auksė Mitkevičiūtė išraiškingai deklamavo eilėraštį apie „Babūnę“.

Ši kūrybos popietė – tai vienas tradicinių Darbėnų senjorų pedagogų klubo „Šviesa“ renginių. Klubas šį rudenį minės savo įkūrimo 25-mečio jubiliejų. Į popietę atvykusi jo „krikštamotė“ buvusi prancūzų kalbos mokytoja Nijolė Pudžmienė prisiminė klubo kūrimosi pradžią.

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Neatpažintas jaunuolis Palangoje užpuolė vyrą, gimusį 1964 m., ir iš jo atėmė 400 eurų, mobilųjį telefoną bei kitus daiktus.

Palangos miesto policijos komisariatas balandžio 4 d. gavo vyro pareiškimą, kad apie 23.10 val., eidamas namų link Sodų g. pėsčiųjų taku, išgirdo, jog kažkas jį seka iš paskos. Atsisukęs pamatė, kad už jo eina vaikinas, apsivilkęs tamsios spalvos striuke su gobtuvu. Staiga vaikinas iš nugaros sugriebė už vyriškio kaklo ir, pargriovęs jį ant žemės, pradėjo smaugti.

Užpuolikui pargriovus ant žemės vyriškis neteko sąmonės, kiek laiko gulėjo be sąmonės, nurodyti negalėjo. Atsikėlęs neberado odinės piniginės, kurioje buvo 400 eurų. Pradėjęs ieškoti mobilaus telefono, kurio vertė 230 eurų, taip pat jo nerado. Dingo ir akiniai, skirti regai gerinti. Vyras patyrė nuostolių už 1 tūkst. 45 eurų.

Policijos pareigūnai užpuoliko ieško. „Turimi duomenys rodo, kad jis buvo ne vietinis. Turime vaizdo įrašą, kuriame vyras užfiksuotas, todėl bandome nustatyti jo tapatybę“, – apie įvykį kalbėjo Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Įtariamasis buvo apie175–185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kiek nukentėjusysis pamena, ovalaus veido.

Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Balandžio 4 d. apie 19.46 val. 1977 m. gimusiam vyrui paskambino kitas vyriškis, kuris prisistatė banko Ryšių reguliavimo skyriaus konsultantu. Pastarasis įtikino, kad iš nukentėjusiojo jam priklausančios banko sąskaitos bandoma atlikti pavedimą ir pervesti pinigus, bei pasiteiravo, ar vykdoma operacija yra teisėta.

Nukentėjusiajam patikinus, kad nevykdė jokių pavedimų, skambinęs vyriškis paprašė pateikti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodą. Patikėjęs, kad bendrauja su banko atstovu, nukentėjusysis jam padiktavo reikiamą kodą.

Po kiek laiko, apie 21.30 val., patikrinęs savo banko sąskaitą, vyras pamatė, kad per du kartus pervesti 987 ir 145 eurai į nenustatyto asmens sąskaitą.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Bėgioti mėgstantys Arvydas Girdvainis (iš kairės), Sigitas Ulcinskas ir Mindaugas Pazdrazdis, kur bėgioti pasirenka priklausomai nuo atstumo. Pasak jų, trumpiems atstumams tinka ir stadionas, bet ilgesniems – tai tampa gan monotoniška.

Prieš 5 metus Lietuvoje įsikūręs bėgimo klubas reiškiasi ir Kretingoje. „Važiuodavau į bėgimo varžybas ir sąrašuose matydavau žmonių iš Kretingos pavardes – taip kilo mintis susiburti ir savo mieste“, – sakė šiuo sportu rajone užsiimti skatinantis mėgėjas bėgikas Sigitas Ulcinskas.

Taip – smagiau

Kretingoje bėgimo klubo nėra, tai labiau mėgstančių bėgioti susibūrimas. „Bėgti keliese daug smagiau negu po vieną. Tiek prieš bėgimą, tiek po jo turime galimybę pabendrauti su bendraminčiais. Taip pat susirinkę nusprendžiame, kokia kryptimi bėgame ir kokį atstumą“, – pranašumus vardino S. Ulcinskas.

Tiesa, Kretingoje bėgti susirenka nedaug žmonių, tačiau visada yra laukiami tie, kurie nori tai daryti. „Socialiniame tinkle „Facebook“ kelis kartus paskelbiau, kad renkamės tam tikrose vietose. Taip prie manęs prisijungė kiti žmonės“, – pradžią prisiminė jis.

Susibūrę bėgikai stengiasi keisti vietas, kuriose bėgioja. „Stadione per daug monotonijos, todėl neretai judame į parkus, miesto gatves, – kalbėjo S. Ulcinskas, pridurdamas, kad susiburti naudinga ne tik vakarais. – Stebime, kur ir kada organizuojami bėgimai, tada visi kartu į juos vykstame. Keliese visada paprasčiau.“ Savaitgaliais Lietuvoje vyksta įvairūs su šiuo sportu susiję renginiai.

Bėgikai atstumą renkasi pagal savo galimybes, o jį įveikę visi renkasi toje pačioje vietoje, kur ir susitiko. „Kiekvienas turi žinoti savo galimybes ir jų neviršyti, – tvirtino bėgti mėgstantis vyras. – Prieš bėgimą būtinai reikia padaryti apšilimą, tempimo pratimus, šiame sporte yra daug taisyklių. Tam skirti reikėtų 15–20 min. Pabaigus bėgti taip pat reikia neužmiršti padaryti tempimo pratimus.“

Ateityje bėgikai planuoja daugiau laiko skirti šiai veiklai ir ją paįvairinti. „Kai atšils oras, galvojame pasiskirti laiko dalį bėgimui, o po to pabendrauti, galbūt sportuoti su treniruokliais ar sugalvoti dar kitokios veiklos“, – svarstė S. Ulcinskas.

Artimiausias bėgimas, kuris jų laukia, – tai „Pavasario ekomaratonas“ Klaipėdoje, kuris vyks ateinantį savaitgalį.

„Gal, kai bėgi, nėra labai linksma, bet po to jautiesi gerai. Vieniems būtinai reikia žvejoti, kitiems dar kažką daryti, o mums – bėgti“, – savo pomėgį apibūdino S. Ulcinskas.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

Pirmąja pergale džiaugiasi Kretingos „Minijos“ legionieriai Yossof Traore (Nr. 12) ir Yaya Barry (Nr. 14).

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse rungtyniaujanti Kretingos „Minija“, treniruojama Valdo Trakio, antrąsias sezono rungtynes vėlgi žaidė išvykoje, Vilniuje, ir pasiekė pirmąją pergalę – 1:0 nugalėjo Vilniaus „Žalgirio B“ komandą.

Susistiprinę 4 pagrindinės komandos žaidėjais Simonu Urbiu, Domantu Šimkumi, Timur Pukhov ir Mevlan Adili rungtynes aktyviau pradėjo „vilniečiai“, tačiau pirmieji pavojingi momentai kilo prie varžovų vartų.

„Penkioliktą minutę kairiuoju kraštu prasiveržė Kretingos „Minijos“ naujokas Yossof Traore, tačiau smūgiavo netiksliai. Sužaidus apie pusvalandį, dvi puikias progas pasižymėti praleido mūsų puolėjas Yaya Barry: pirmąjį momentą iššokęs vienas prieš varžovų vartininką sudelsė smūgiuoti, o praėjus kelioms minutėms, po perdavimo iš aikštės krašto iš kelių metrų galva nepataikė į vartus“, – komandos pasirodymą komentavo atstovas ryšiams su visuomene vartininkas Martynas Viluckas, kurio pastebėjimu, iššvaistę progas, minijiečiai vos nebuvo patys nubausti – besibaigiant kėliniui iš baudos aikštelės visiškai greta virpsto smūgiavo „Žalgirio B“ saugas Timur Pukhov.

Antrą kėlinį minijiečiai pradėjo labai aktyviai ir tai netrukus davė rezultatą: po vieno perdavimų iš aikštės krašto pamirštas varžovų gynėjų liko Kretingos „Minijos“ komandos naujasis kapitonas Donatas Surblys, kuris smūgiu galva pelnė pirmąjį rungtynių ir „Minijos“ įvartį šį sezoną.

Po pasiekto įvarčio drausmingai ir kompaktiškai gindamiesi minijiečiai išsaugojo minimalią, tačiau pergalingą persvarą. Rungtynes stebėjo 50 žiūrovų.

Kretingos „Minijos“ sudėtis: Robertas Kazbaris, Karolis Inta, Paulius Juška, Donatas Surblys, Anton Solovyev (Antonas Solovjovas), Asylbek Seitkaliyev (Asilbekas Seitkalijevas), Edvinas Girdenis, Edgaras Drąsutis, Yaya Barry (Jaja Bary), Mindaugas Grušauskas, Yossof Traore (Jusufas Traore). Po keitimo: Edvinas Andrijauskas, Džiugas Narkus, Gražvydas Steckys, Valdas Jašmontas.

---

Trenerio Valdo Trakio komentaras: „Buvo sunkios ir kovingos rungtynės. Vykdami į Vilnių tokių ir tikėjomės, juolab kad varžovus sustiprino ir pagrindinės komandos žaidėjai. Esu patenkintas vyrų atsidavimu ir parodytu charakteriu. Ši pergalė labai svarbi tiek emociškai, tiek psichologiškai. Dabar laukia atidarymo rungtynės namuose prieš Pakruojo komandą. Kviečiu visus Kretingos futbolo gerbėjus sukurti gražią futbolo šventę kartu.“

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (20)

Salantuose pirmąkart įvykusio Šeimų turnyro dalyviai nestokojo geros nuotaikos ir noro laimėti.

Salantuose pirmą kartą įvyko Šeimų turnyras, skirtas skatinti bendravimą tarp jaunų šeimų, bendruomenės narių.

„Taip pat norėjome jaunas šeimas paskatinti fiziniam aktyvumui ir išrinkti pajėgiausias komandas, kurios Salantams atstovautų tradicinėse Seniūnijų sporto žaidynėse mero prizams laimėti“, – renginio tikslus apibūdino Salantų miesto sporto organizatorė Sonata Valinskienė.

Šeimos varžėsi trijose skirtingose estafetėse, o nugalėtojai buvo nustatomi pagal geriausią laiką. Susumavus taškus, paaiškėjo nugalėtojai – Kusų šeimos atstovai: mama Toma, tėvas Darius ir duktė Gabrielė. Antrą vietą užėmė Augučių šeima: mama Sigita, tėtis Artūras ir jų duktė Gabija, o III v. laimėtoja tapo Daukantai: mama Vaida, tėtis Giedrius ir sūnus Dominykas.

Iš viso estafetėse dalyvavo 5 šeimos, renginyje vyravo gera nuotaika.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Po medunešio lietuvišką medų turėtų žymėti štai toks prekinis ženklas, kurį sukurti ir įteisinti inicijavo Lietuvos bitininkų sąjunga, prieš tai dėl ženklo diskutavusi organizacijos skyriuose.

Jau šį pavasarį ir vasarą, po medunešio, šalies rinkoje turėtų pasirodyti medaus, pažymėto prekiniu ženklu „Lietuvos bitininkų sąjungos nario medus“. Lipdukais pasirūpins Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS), kuri ir inicijavo, kad prekinis ženklas padėtų medaus vartotojui LBS priklausančios bitininkų draugijos ar kitokios organizacijos nario bityne gaminamą medų atskirti nuo kitų gamintojų. Naujasis prekinis ženklas patvirtina, kad medus yra tikras, lietuviškas ir aukštos kokybės.

LBS Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas „Pajūrio naujienoms“ teigė, kad naujieji medaus kokybę žymintys lipdukai Kretingos dar nepasiekė. „Lauksime medunešio, tada ir pamatysime, kiek bitininkų norės savo medų žymėti naujuoju prekiniu ženklu, – A. Latakas dar negalėjo pasakyti, ar lipdukai bus dalinami nemokamai, ar už juos bitininkai turės susimokėti. – Bet greičiausiai lipdukus gausime nemokamai.“

Turėti savo prekinį ženklą šalies bitininkus paskatino tai, kad mūsų šalies rinką užplūdo iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos, o pastaruoju metu – ir iš Ukrainos įvežamas medus, kuris yra pigesnis už lietuvišką medų. Prekybininkai, ieškodami pigesnio medaus, jo randa: tarkim, Ukrainoje už medaus kilogramą supirkėjai moka po 0,9 Eur, gal todėl praėjusią vasarą, kai medaus ir Lietuvoje buvo gausiai, jo niekas nesupirko.

„Dėl kiniško medaus kokybės yra įvairių pasvarstymų, o ukrainietiškas medus gal ir nėra prastas, bet, žinant, kad jis importuojamas didelėse iki 200 l statinėse ir jose kristalizuojasi, vadinasi, fasuojant toks medus yra pašildomas, dėl to prastėja jo kokybiniai rodikliai. O mes, Lietuvos bitininkai, norėtume, kad vartotoją pasiektų tikrai kokybiškas, nešildytas ar kaip kitaip neapdorotas medus“, – tvirtino A. Latakas, kurio pastebėjimu, kolegos bitininkai Vokietijoje jau seniai pardavinėja medų, žymėtą specialiu ženklu, ir vartotojai už tokį medų linkę mokėti brangiau.

Kad ir Lietuvoje vartotojas mokėtų brangiau už kokybės kriterijus atitinkantį medų, prireiks, kad keistųsi ir bitininkų, ir pirkėjų požiūris.

„Mūsų rinkoje už bet kurios rūšies medų prašoma ir mokama vienodai. Kai su bitininkų draugijos nariais praėjusiais metais viešėjome pas vieną bičiulį Latvijoje, įsitikinome, kad skirtingų rūšių – pavasarinį, liepų, aviečių, rapsų, medų lipčių ir panašiai – galima parduoti už skirtingą kainą, juolab kad ir poreikis skirtingam medui yra nevienodas. Prireiks ne vienerių metų, kad situacija mūsų krašte pasikeistų“, – pastebėjo Kretingos bitininkų draugijos pirmininkas.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Kretingos rajono policijos komisariatui praėjusį savaitgalį darbo netrūko. Šįkart teko tramdyti Kelių eismo taisykles (KET) pažeidinėjančius pėsčiuosius ir dviratininkus. Per praėjusią savaitę užfiksuoti 39 jų pažeidimai.

„Kuo geresnis oras lauke, tuo policijos pareigūnams būna daugiau darbo“, – taip apie praėjusį savaitgalį kalbėjo Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius.

Policijos pareigūnai visą praėjusią savaitę vykdė priemones, kurios buvo skirtos išaiškinti pėsčiųjų ir dviratininkų KET pažeidimus. „Dabar aktualu dviratininkų daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai – netvarkingi dviračiai, liemenių nedėvėjimas ir panašiai“, – vardino T. Mikelkevičius.

Savaitgalį neblaivių dviratininkų nepasitaikė, tačiau smulkių pėsčiųjų ir dviratininkų pažeidimų per savaitę policijos pareigūnai užfiksavo 39.

• Rašyti komentarą (11)
• Plačiau ...

Seniausias Darbėnų žydų kapinėse laidojimas datuojamas 1868 m. – čia palaidotas 1807 m. gimęs David Shimkhe.

Jungtinių Amerikos Valstijų Emory universiteto profesorius žydų istorijos tyrinėtojas Erikas Goldsteinas (Eric Goldstein), jau keliolika metų kaskart atvažiuojantis į Lietuvą, nesyk lankęsis ir Darbėnuose, galima sakyti, inventorizavo Darbėnų žydų kapines ir parengtą medžiagą įkėlė į virtualią erdvę.

Aplankyti šias kapines galima būnant bet kuriame pasaulio ar Lietuvos kampelyje ir neišeinant iš namų: medžiaga apie Darbėnų žydų kapines įkelta į pasaulines virtualiąsias kapines findagrave.com.

E. Goldsteinas inventorizavo 91-ą žydų palaidojimo vietą: jas nufotografavo, išsiaiškino, kas toje vietoje palaidotas. Žydų kapai virtualiosiose kapinėse yra surikiuoti abėcėlės tvarka pagal pirmąją pavardės raidę. Seniausias pagal metus palaidojimas fiksuojamas 1868 m., „jauniausi“ – perkopę į XX a. 4-ą dešimtmetį, įvykę 1937–1939 m. Kad Darbėnų kapinės – senos ir kad šiame miestelyje žydų tautybės žmonės gyveno nuo seno, liudija ir 1882 m., 1888 m., 1889 m., 1890 m., 1894 m., 1900 m., 1901 m., 1903 m., 1910 m., 1911 m. laidojimai. Ant kai kurių senesnių kapų antkapių-paminklų nėra nurodytos gimimo datos. Įrašai macevose – hebrajiškai tai reiškia paminklinį akmenį – daryti hebrajų rašmenimis.

Lietuvoje taip pat yra bandymų suskaitmeninti žydų kapines – tuo užsiima viešoji įstaiga „Maceva“, tačiau Darbėnų žydų kapinės jos sukurtoje sistemoje litvak-cemetery.info nėra skaitmenizuotos.

Šios įstaigos pateiktais duomenimis, prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo apie 200–240 žydų kapinių, daugelis jų dabar yra užmirštos ar apleistos, kai kurių vietoje iškilo pastatai, o antkapiai buvo panaudoti kaip statybinės medžiagos.

Darbėnų žydų kapinėmis, tvarka jose rūpinasi Darbėnų seniūnija.

Seniūno Alvydo Poškio žodžiais, Darbėnų žydų kapinės yra labai gražioje vietoje, miškelyje, ir tarsi pati gamta apsaugo jas nuo vandalų ir triukšmadarių. „Nėra tekę girdėti, kad ten rinktųsi stikliuko mėgėjai ar kokie kiti nepageidaujami asmenys“, – tvirtino seniūnas.

Seniūnijos rūpesčiu kasmet po kartą ar du – priklausomai nuo oro sąlygų – šiose kapinėse šienaujama žolė, tuo pačiu surenkami pernykščiai lapai, nulūžusios medžių šakos, pernai buvo iškirstos avarinės būklės pušys, grėsusios išvirsti ant kapinių. Specialiai lėšų Darbėnų kapinėms tvarkyti nėra skiriama, darbai atliekami iš seniūnijos aplinkos tvarkymo lėšų. Kapinėms tvarkyti talkomis prisideda ir Darbėnų gimnazijos bendruomenė.

„Pasirūpinome, kad Darbėnų žydų kapinės būtų įtrauktos į rajono riboženklių planą – nuoroda į žydų kapines bus pastatyta nuo Vaineikių gatvės“, – paaiškino A. Poškys.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Pagerbti jubiliatę atvyko: (iš kairės) Darbėnų seniūnijos seniūno pavaduotoja Bernadeta Litvinienė, seniūnas Alvydas Poškys, centre – Birutė Liepienė sūnumi Vytautu Kupšiu, vicemerė Danutė Skruibienė ir seniūnijos socialinė darbuotoja Aldona Kairienė.

Praėjusį savaitgalį darbėniškė Nepriklausomybės kovų savanorio Antano Narkaus duktė Birutė Liepienė, atšventusi savo 95-ąjį gimtadienį, buvo apsupta ją pasveikinti atvykusių artimųjų bei seniūnijos atstovų dėmesiu.

Darbėnų apylinkėse, prie senojo parko, gimusi ir augusi B. Liepienė čia praleido visą savo netrumpą gyvenimą: susilaukė 4 vaikų – 3 sūnų Edvardo, Gintauto ir Vytauto bei dukters Reginos, čia pasitinka ir senatvę. Tas žemės lopinėlis prieš 100 metų ir atiteko jos tėvui A. Narkui kaip atpildas už jo, 18-mečio, įstojimą į savanorių gretas ir ryžtą bei drąsą, ginat jaunos nepriklausomos valstybės laisvę.

Iš pradžių gyveno moliniame name, kurį patys jos tėvai Petronėlė ir Antanas Narkai pasistatė – čia pat kasė molį, degė plytas ir iš jų lipdė namą. To pirmojo namo jau nebelikę. Vėliau su pirmuoju vyru Steponu Kupšiu apsigyvenę dabartiniame, kur ūkiu pastaruosius dvejus metus rūpinasi, kaip sakė, tarp Panevėžio ir Darbėnų gyvenantis ir vis dažniau gimtinės pasiilgstantis senolės sūnus – žinomas teatro ir televizijos aktorius Vytautas Kupšys.

Šiandieną dar guvi ir žvali senolė sunkių senųjų laikų – sunkaus darbo ir ūkio naštos – nelinkusi prisiminti, sakė besidžiaugianti kiekviena diena, o ypač – sulaukusi pavasario, kuris miško apsuptyje dovanoja sugrįžtančių paukščių čiulbesį, besiskleidžiančios žalumos šviežumą.

Pasveikinti senolę pirma į jubiliejų besirenkančių vaikų bei anūkų – ji susilaukė 7 anūkų bei 2 proanūkių, – atvykusi Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Danutė Skruibienė, linkėdama džiugaus gyvenimo, įteikė puokštę gėlių ir perdavė mero Juozo Mažeikos sveikinimą. O Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys šventiniam stalui suruošė visą pintinę šeimininkių prikeptų skanumynų-voveruškų ir, ją įteikdamas, šmaikštavo: „Gyvenate prie parko, bet pavasarį grybų šventiniam stalui neturite, tad seniūnija ir sugalvojo jų parūpinti. Voveruškų yra tiek, kiek jūsų nugyventa metų. Jeigu linkėčiau jums sulaukti 100 metų, sakytumėt – kodėl tiek mažai, todėl ir linkiu gyventi ilgai ir laimingai.“

B. Liepienė sakė, jog giminėje ne ji viena ilgaamžė – kaimynystėje dar gyvena 92-jų jos brolis Antanas Narkus. Svečiai prisiminė Birutę bei jos brolį aplankę ir pernai, kai buvo minimas Lietuvos 100-mečio jubiliejus, ir dovanų jiedviem įteikę trispalvę.

Po sveikinimų svečiai pakvietė senolę bei tądien svečius pasitikusį jos sūnų Vytautą į kiemą įsiamžinti bendrai nuotraukai.

• Rašyti komentarą (9)

Nors rištos verbos nebūdingos Žemaitijai, baubliškė Stasė Gideikienė perėmė šį meną iš Vilniaus krašto rišėjų ir susikūrė savo braižą.

Rytoj, balandžio 10-ąją, 15 val. Kretingos muziejaus Vandens malūne atidaroma 73-jų Stasės Gideikienės, verbų rišėjos iš Baublių, įspūdingų dydžių, spalvų bei formų pastaraisiais metais sukurtų verbų paroda „Ne aš mušu, verba muša“. Moteris sakė, jog yra gimusi balandžio 21-ąją, per patį Velykų Prisikėlimą: „Turėjau laukti kone visą gyvenimą, kad tiksliai per gimtadienį atsikartotų Velykos“.

Todėl baubliškė labai džiaugėsi, kad ta proga muziejininkės ją paragino surengti verbų parodą. „Kiekviena mano verba – vis kitokia, nėra nė vienos, kuri atkartotų ankstesnę. Rišu ir vis tobulinu jų formas bei rišimo techniką. Prieš kelerius metus nustebinau kraštiečius, surišusi žmogaus dydžio verbas, sukūriau verbas-angelus, o šiemet sugalvojau kitonišką rišimo būdą – kviečių varpų pynę su žiedais vidury“, – kviesdama apsilankyti parodoje intrigavo S. Gideikienė.

Nors, pasak parodos autorės, verba nėra Žemaitijos krašto kūrinys, tačiau Verbų sekmadienį Klaipėdos miesto bažnyčios raibuliuoja nuo spalvų žaismo. Šiemet baubliškės sukurtos masyvios verbos papuoš Šv. Kazimiero bažnyčią Klaipėdoje bei Šv. Antano Paduviečio bažnyčią Pakutuvėnuose ir, kaip įprasta, Baublių koplyčią.

„Pastebėjau, kad Kretingos krašto žmonės dažniau dar nešasi kadagio šakelę, bet Klaipėdoje verbos jau labai išpopuliarėję – pašventinę bažnyčiose, žmonės po to jomis puošia namus“, – kalbėjo S. Gideikienė.

Žolynų savo verboms ji ieškanti ir skinanti visur – paminijuose, pakelėse, iš laukų, užsiauginanti ir savo darželyje. Pavasario augalai esantys labai gležni ir jautrūs, iš jų ne kažką tepadarysi. Tik nuo birželio-liepos pradedanti skinti, rūšiuoti, džiovinti. Tuomet – pats rinkimas medžiagos: motiejukų, smilgų, rugių varpų.

Rišti verbas, ji sakė, pradėjusi daugiau kaip prieš 20 metų, kai pradėjo rūpintis Baublių koplyčios puošyba. O prieš dešimtmetį, pabuvojusi tarp garsiųjų Vilniaus krašto verbų rišėjų, paniro į jų kūrybines plotmes, bandė suprasti ir perimti paslaptis. S. Gideikienė samprotavo – gal per kraują į ją atitekėjęs poreikis rišti verbas, nes jos tėvas Stasys Liubertas buvo kilęs iš Vilniaus krašto.

„Vilniaus krašto verbų kūrėjos ne riša, o, atrodytų, pirštais lengvai ir magiškai nardo tarp žolynų. Visa tai joms suteikia pakylėtą džiugesį, tarsi pirštais skaitytų maldą. Neįmanoma išmokti taip tobulai rišti, kaip tai daro jos, šį amatą perėmusios iš savo promočiučių“, – apie savo mokytojas-rišėjas, su kuriomis ilgainiui susibičiuliavo, pasakojo baubliškė.

Ji sakė, jog jos bičiulės iš Vilniaus karšto kone kasmet atvyksta į Baubliuose rengiamas šluotų rišimo šventes.

• Rašyti komentarą (1)