|
|
|
(1339) 2019-03-22Supylė kalną padangų
„Raguvos“ garažų bendrijų teritorijoje, Dupulčių link, prie vieno garažų per žiemą išaugo galingas kalnas iš viso miesto suvežtų padangų. Šio garažo savininkas Algis Buivydas sakė, jog jis net nebegalįs patekti į vidų. Dėl padangų sąvartyno piktinosi ir kitų garažų savininkai, tačiau jiems patiems, ko gero, teks susimokėti už padangų išvežimą iš jų bendrijų teritorijos. Pavargo kovoti su šiukšlintojais „Dukart pats išvežiau padangas: prašiau komunalininkų, kad priimtų nemokamai. Bet vos tik išsivalau aikštelę, ir vėl į ją priverčia. Mato, kad niekur filmavimo kamerų nėra. Šalia vyrai montuoja padangas – nesivargina išsivežti, čia pat ir atsikrato“, – kalbėjo aikštelę prie savo garažo išsiasfaltavęs A. Buivydas. Jį palaikė garažų bendrijoje „Pajūrio naujienų“ pakalbintas Pranas: „Praėjusį lapkritį, kai vairuotojams pradėjo montuoti padangas, žiūriu – prie A. Buivydo garažo išmestos 6 padangos, po kelių dienų – jau dvylika. Krūva vis augo su kiekviena diena. Kaimynas įsirengė tvarkingą aikštelę, o kiti ją bematant pavertė sąvartynu. Vieną dieną žiūriu – „bočius“ klibantis atvažiavo, vos pakelia padangą ir jau svies. Ką darai – kausiu, o jis: ar negalima, juk čia visas miestas veža.“ Kitą sykį vakare išgirdęs birbiant sunkvežimį, pilną prikrautą padangų. „Susibariau su vairuotoju. Kas iš to – išvažiavo, o pavakare sugrįžo ir visvien išvertė. Dar kitą kartą pasigriebiau fotoaparatą, sakau, mesi – tuoj perduodu pareigūnams. Žinot, aš jau pavargau kovoti. Katastrofa, kas darosi: nebetilps čia, persimes prie kitų garažų“, – piktinosi Pranas. Į pokalbį taip pat įsiterpė privažiavęs kitas garažo savininkas Rolandas Montvilas: „Pamesti čia yra pigiau negu nuvežti ir atiduoti į Ankštakių sąvartyną. Žinau, kad „garažiniams“ (montavimo paslaugas garažuose teikiantiems asmenims – aut. pastaba) galima palikti senas padangas – 1 euras už 1 padangą. Galvojat, kad jie kažkur išveža? Jie tuos 4 eurus sau – į kišenę, o padangas – čia.“
Kam teikiate pirmenybę rinkimuose – partijai ar asmenybei?
Šį ketvirtadienį buvo sudaryta naujai išrinktos Kretingos rajono savivaldybės tarybos daugumos koalicija. Koalicijos sutartį pasirašė 18 (iš 25) tarybos narių. Už valdančiųjų laivo borto liko penki socialdemokratai ir du Partijos Tvarka ir teisingumas nariai. Koaliciją organizavo mero rinkimus laimėjęs Antanas Kalnius su keturiais jo atstovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“ priklausančiais naujosios tarybos nariais Dariumi Petreikiu, Vaida Jakumiene, Viliumi Adomaičiu ir Simu Končiumi. Daugumos koalicijos sutartį, be „Kretingos krašto“ penketuko, pasirašė į tarybą išrinkti šių politinių partijų nariai: 5 – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos: Juozas Mažeika, Dangiras Samalius, Vaidas Kuprelis, Raimundas Puškorius, Dovydas Bajoras; 4 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos: Dalia Martišauskienė, Vitalija Valančiutė, Stasys Kaniava, Konstantinas Skierus; po 2 – Darbos partijos: Vytautas Ročys ir Antanas Puodys bei Lietuvos liberalų sąjūdžio: Danutė Skruibienė ir Romualdas Jablonskis. Daugumos koalicija savo bendros programos nepaskelbė. A. Kalnius, kiti pasirašiusieji susitarimą tvirtino, kad svarbiausi programos akcentai jau yra sudėlioti, galutinė koalicinė programa bus paskelbta vėliau. Koalicijos partneriai pasidalijo svarbiausius Savivaldybės valdžios postus. A. Kalnius paskelbė, kad mero pavaduotojo pareigos atitenka Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Dangirui Samaliui, Savivaldybės administracijos direktoriumi skiriamas „Kretingos kraštui“ priklausantis Laimonas Žemaitis, jo pavaduotoju iki šiol šį darbą dirbantis Povilas Černeckis. Laimonas Žemaitis gimė Kretingoje, čia baigė gimnaziją, Klaipėdos universitete įgijo aplinkos inžinerijos magistrą, pastaruosius šešerius metus vadovauja įmonei „Ecoservice Klaipėda“.
Laiptinės gyventojus gąsdina šuo
Vienos daugiabučio Savanorių g. Nr. 3A laiptinės gyventoja Zofija piktinosi, kad kaimynai laiko piktą šunį, kuris vedamas prošal gąsdina ne tik vaikus, bet ir suaugusius žmones. „Šuo vedamas laiptine prošal ne tik garsiai loja, bet ir puldinėja šokinėdamas ant viršaus, o šeimininkai ramina – nebijokite, jis nieko nedaro. Anūkas net bijo į laiptinę išeiti – ar neišves kaimynai šuns. Jie ir patys augintinį sunkiai suvaldo: vos pravėrus buto duris, jis pradeda skardžiai loti ant praeinančių laiptine žmonių“, – pasakojo skaitytoja. Ji sakė, jog nesinorėtų pyktis su laiptinės kaimynais, juolab kad ji neseniai apsigyveno dukters bute. Moteris norėtų žinoti, ar šeimininkai, laikantys daugiabutyje masyvų šunį, kurio prisibijo kaimynai, privalėjo gauti visų laiptinės gyventojų sutikimą. „Ir išvis – ar galima laikyti bute didelį šunį. Ar netaikomi augintiniams bei jų šeimininkams kažkokie apribojimai?“ – teiravosi skaitytoja.
Atsinaujinusi laboratorija dirba pagal naujausius standartus
„Esame profesionali komanda, pasiryžusi ateiti į pagalbą tiek savo užaugintų grūdų kokybę norintiems išsiaiškinti pavieniams ūkininkams, tiek su pašarų gamyba ar kita veikla susijusioms įmonėms, kurioms reikia mūsų paslaugų ir kurios į mus kreipiasi“ , – taip prisistatė bendrovės „Labtesta“ direktorius Arūnas Kazlauskas. Įsigijo naujos įrangos Kolektyve – patirtį turinčios keturios chemikės laborantės: Nida Žmoginienė, Nijolė Melenienė, Galė Steponavičienė, Birutė Vosilienė, taip pat už aplinkos darbų saugą atsakingas inžinierius Povilas Vasiliauskas. Laboratorijos darbe jie – ne naujokai, tačiau praėjusiais metais persikėlė į naujas, apie 200 kv. m ploto užimančias, patalpas „Kretingos grūdų“ administraciniame pastate Tiekėjų g., o įsigijus licencijas, užsakovams teikia dar daugiau paslaugų. Bendrovė įregistruota 2003-iųjų liepą, po to, kai buvo panaikinta bendrovės „Kretingos grūdai“ kokybės kontrolės tarnybos laboratorija. Dalį šiuolaikinės laboratorinės įrangos bei sukauptus tyrimų metodus ji jau turėjo iš anksčiau, o dalį naujos įsigijo. Pasak direktoriaus, į modernią laboratorijos įrangą bei patalpų įrengimą iš viso investuota daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Tyrimai atliekami vadovaujantis pripažintais ISO tyrimų metodais, Europos Sąjungos reglamentais bei Lietuvoje galiojančiais teisės aktais. Nuo 2006-ųjų kovo bendrovė yra gavusi Aplinkos apsaugos agentūros leidimą atlikti ir taršos šaltinių į aplinką išmetamų teršalų aplinkos tyrimus. „Esame patikimi, išlaikome tyrimų rezultatų konfidencialumą“, – sakė direktorius. Tarp stambesnių „Labtestos“ klientų – bendrovės „Palangos šilumos tinklai“, „Medis“, „Jovaigė“, „Pirklio baldai“, „Reba“, „Agrokoncerno grūdai“, „Biržų bekonas“, „Vara“, „Šilutės girnos“, „Marijampolės pašarai“, Girkalnio kiaulių kompleksas ir kt.
Seniūnijos pasitinka pavasarį
Vis labiau pavasariui žengiant į mūsų laukus ir kiemus, tvarkytis iš po žiemos skuba ir rajono seniūnijos: lygina pašalo iškilnotus kelius, kerta krūmokšnius, renka šiukšles. KARTENOS seniūnijoje šią savaitę nusimato vadovų pokyčiai: iš seniūno pavaduotojos pareigų traukiasi ilgametė darbuotoja Genutė Petrauskienė, pastaruosius metus pavadavusi buvusią Kartenos seniūnę Gintarę Liobikienę, kuri paskirta vadovauti Kretingos miesto seniūnijai. Taip pat bus rengiamas konkursas Kartenos seniūno pareigoms užimti. Prie seniūnijos vairo paskutines dienas dar stovinti G. Petrauskienė sakė, jog svarbiausias šių dienų ūkinis rūpestis, kaip ir kasmet pavasarį, – žvyruotų kelių tvarkymas. „Prasčiausios būklės yra keliai į Abakus, Žadeikius, Naujuosius Gintarus. Bėda ta, kad senoji žvyro danga visiškai susidėvėjusi, nebėra nė ko greideriuoti. Visų seniūnijos žvyrkelių tvarkymo poreikis yra pateiktas, kad įtrauktų į kelių renovacijos bei asfaltavimo programas ir laukia savo eilės“, – užtikrino seniūno pavaduotoja. DARBĖNŲ seniūną Alvydą Poškį „Pajūrio naujienos“ kalbino, kai šis vaikštinėjo apžiūrinėdamas Senosios Įpilties piliakalnį. „Visų medžių nuo piliakalnio „kepurės“ nepašalinome, – išpjovėme tik menkaverčius arba savaime išpuvusius medžius, apgenėjome krūmokšnius“, – sakė seniūnas. Taip, jo žodžiais, nusprendė Įpilties bendruomenė, nors ligi tol buvę visokių nuomonių – kiti pageidavo, kad atsivertų pirmykštis piliakalnio grožis, kaip Kartenoje ir Imbarėje, nes protėviai statė gynybinius įtvirtinimus, kurie tik vėliau, amžiams slenkant, apaugo medžiais. Įpilties piliavietės aikštelę šiemet papuošti naujais statiniais yra sumanęs tautodailininkas Edvardas Stalmokas. Iš projektinių lėšų šiemet atsinaujins ir Grūšlaukės gyvenvietė: A.Poškys užvakar susitiko su matininku ir rangovu, gyvenvietės centre atliekančiais matavimo bei skaičiavimo darbus. Grūšlaukėje bus sutvarkyta aikštelė prie administracinio pastato – buvusių kultūros namų, paklotas takas ligi pagrindinės sankryžos, Vaineikių gatvėje bus įrengtas naujas apšvietimas, atnaujinta kapinių tvora. Šiemet dar labiau pagražės ir Darbėnų miestelis: jis – vienas iš trijų Kretingos rajono vietovių, kurios šiemet bus atnaujintos iš ES finansuojamų gyvenviečių infrastruktūros gerinimo projekto lėšų. „Miestelio centras buvo sutvarkytas jau anksčiau iš ES lėšų, taip pat – ir Vytauto Didžiojo parkas. Šiuokart bus tvarkomos gretimos Skuodo, Palangos gatvės, taip pat įrengta turgavietė, įrengtas viešasis tualetas“, – tvirtino seniūnas Alvydas Poškys. Į privačią valdą patenkantis senasis miesto viešasis tualetas, neslėpė A. Poškys, vis dar guli ant seniūnijos pečių: „Jis yra bešeimininkis – nei privatus, nei Savivaldybės turtas, nes ji jo neprivatizavo. Kol kas mes prižiūrime ir išvalome tą lauko išvietę, tačiau anksčiau ar vėliau ją turėsime nugriauti“, – sakė A. Poškys.
Javai iškentė žiemą
Kretingos rajono ūkininkai Alvydas Šetkus, Bronius Milius, Stasys Sandaras kaip susitarę tvirtino: jų pasėliai šiemet peržiemojo sėkmingai. Vaizdas ūkininkus džiugina „Iš pirmo žvilgsnio ir mano javai, kiek akys aprėpia, atrodo nepriekaištingai. Bet dirvose šiuo metu tiek šlapia, kad kol kas atidžiau apžiūrėti negaliu – neįvažiuoju, savaitę, kol pradžius, reikės palūkėti“, – atviravo 200 ha plote Kretingos seniūnijoje žieminius rapsus, miežius, kvietrugius ir kviečius auginanti Aurelija Leišienė. A. Šetkus šiek tiek atsargesnis – juokavo, jog neperšokus griovio niekada negalima sakyti „op“: esą dar kovas, kad žiema apsisukusi dar nesugalvotų sugrįžti. Imbarės seniūnijos Laivių kaime A. Šetkus ūkininkauja katu su dukromis, o per visus tris jų ūkius žieminiai javai užima 1 tūkst. 300 ha plotą. Anot pašnekovo, ir pats sumaniausias, daugiausiai darbo įdėjęs, teisingiausiai dirvą įdirbęs ūkininkas gali stipriai nusivilti, jei gamta pasėliams nebus palanki. „Mūsų žiemkenčiai taip pat atrodo labai gerai“, – džiaugėsi Šukės ūkininkas Bronius Milius. Keliuose jo šeimos ūkiuose auga 500 ha žieminių kviečių, 400 ha žieminių kvietrugių, tiek pat žieminių rapsų. Broniaus žodžiais, nepriklausomai nuo veislės, šiemet visos kultūros išžiemojo puikiai, tad belieka tikėtis gero derliaus. Išvadas darys balandį Kad šiemet sulaukta pakankamai šilto ir žieminiams javams auginti tinkamo rudens, patvirtino Kretingos rajone atsitiktinius maždaug po 5 ha plotą užimančius žiemkenčių laukus dukart tikrinęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuro augalininkystės konsultantas Tomas Luotė. „Šis ruduo žemdirbiams iš tikrųjų buvo palankus, leido laiku pasėti, patręšti ir nupurkšti“, – neabejojo jis. Anot pašnekovo, žieminiai rapsai tikrinimo metu buvo spėję pasiekti pagal BBCH skalę 18 tarpsnį, kai išsivystę 8 lapeliai. Pagal augalo morfologinius duomenis šaknies pumpuro aukštis siekė 28 mm, šaknies kaklelio storis buvo 11mm. Šie duomenys parodo, jog augalai buvo pakankamai pasiruošę žiemoti. Tačiau konsultantas atkreipė dėmesį ir į tai, kad sparčiai augdami rapsai buvo išnaudoję daug maisto medžiagų, todėl būtinai reikėjo papildomai patręšti. T. Luotės teigimu, žieminiuose rapsuose svarbu laiku panaudoti augimo reguliatorių 3–4 lapelių tarpsnyje, tada augimo kūgeliui neleidžiama stiebtis į viršų, o skatinamas šaknų vystymasis gilyn. Didžiausią įtaką pasiruošti žiemojimui daro augimo reguliatorius, papildomi tręšimai kaliu, magniu ir boru. „Rudenį mano stebėti žieminiai rapsai pagal morfologinius duomenis buvo pakankamai gerai pasiruošę saugiai žiemoti. Tikiuosi temperatūrų didelių svyravimų jau nebebus“, – sakė T. Luotė. Pavasarinių stebėjimų jis teigė dar neatlikęs, kaip peržiemojo žiemkenčiai, nevertinęs, ruošiasi tai padaryti balandžio pradžioje. --- Žemės ūkio skyriaus duomenimis, pernai rajone ūkininkai iš žieminių kultūrų daugiausiai – 4 tūkst. 741 ha – deklaravo kviečių, miežių – 4 tūkst. 529 ha, rapsų – 1 tūkst. 47 ha.
Tėvai – mokyklų bendruomenių pagalbininkai
Jau septintą kartą įvyko rajoninis prevencinis konkursas „Ateik. Sužinok. Varžykis.“ Jame dalyvavo septynios rajono mokyklų komandos, sudarytos iš mokinių, jų tėvų ir pedagogų. Šiemet laimėjo Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro komanda. Tikrino žinias Konkursas buvo organizuotas, kad rajono mokyklas suburtų į vieną vietą. „Mokyklose vykdavo prevenciniai renginiai, tačiau rajono mastu jų nebuvo itin daug. Taip ir kilo mintis organizuoti rajoninį konkursą“, – sakė Švietimo skyriaus specialistė Jolanta Jurgutienė. Renginio tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi saugios aplinkos kūrimu, policijos veikla, siekiant juos apsaugoti nuo nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų, smurto prieš vaikus ir sudaryti galimybę bendradarbiavimui tarp institucijų. Pirmojoje konkurso dalyje komandos prisistatė, jų kapitonai atliko užduotis, taip pat buvo patikrintos teisinės žinios, žinios apie saugią aplinką ir policijos veiklą. Antroje dalyje vyko sportinės estafetės, kuriose dalyvavo visa komanda. Jos buvo susijusios su Žemaitijos metais. Komandas sudarė septyni nariai, iš jų du suaugę – po vieną tėtį arba mamą ir pedagogą. „Esmė yra, kad ne tik mokinius, bet ir jų tėvus, skatinti dalyvauti mokyklų bendruomenių veikloje“, – kalbėjo J. Jurgutienė, kurios manymu, tokie renginiai paskatina tėvus aktyviau įsitraukti į mokyklų gyvenimą. „Susibūrusios komandos jau įveikia trečdalį užduoties, nes ateiti ir varžytis nėra labai paprasta. Komandoje turi dalyvauti ir vienas iš tėvų, juos įtraukti – nelengva“, – apie bendruomeniškumo skatinimą kalbėjo Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė. Pakviesti dalyvauti ir tėvus šiame konkurse mintis kilo dar praėjusiais metais. „Norėjome parodyti, kad galima leisti laiką be neapykantos, patyčių, kad bendravimas tarp suaugusiųjų ir vaikų gali būti šiltas. Pabandėme ir mums tai pavyko. Kiek teko stebėti dalyvavusius tėvus ir su jais kalbėtis, manau, kad šis konkursas jiems patinka ir todėl noriai dalyvauja jame“, – pasvarstė Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė.
Tęsdamas liaudiško muzikavimo tradicijas mūsų krašte Kretingos rajono kultūros centras kovo 30 dieną šio žanro muzikos mėgėjus sukvies į šventę-koncertą „Kretingėškė polka“. Anot Kultūros centro direktoriaus Prano Razmaus, šių švenčių tradicija – gili ir sena, tęsiasi ji nuo 1996 m., o mūsų rajonas – išskirtinis, kai kalbama apie liaudiškų kapelų gausą. „Visi mūsų rajone susibūrę liaudiškos muzikos kolektyvai yra pakankamai aukšto profesinio lygio, aktyviai koncertuojantys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Jie laukiami ir mūsų žiūrovo, kuris mums ištikimas, o mes kuo puikiausiai žinome jo poreikius“, – teigė šventės sumanytojas P. Razmus. Šventė-koncertas „Kretingėškė polka“ yra tarsi liaudiškos muzikos kolektyvų metinė ataskaita Kretingos krašto žmonėms. „Norėdami pamaloninti klausytoją, dar iki pagrindinės šventės rajone rengiame du koncertus-atrankas, kuriose dalyvaus visi pretendentai, siekiantys pasirodyti baigiamajame koncerte“, – paaiškino Kretingos rajono kultūros centro direktorius. Kovo 23 dieną 13 val. atrankos koncertas įvyks Kartenoje, kovo 24 dieną 12 val. – Rūdaičiuose. Iš viso atrankose dalyvaus 13 kapelų ir tiek pat retro muzikos ansamblių iš viso rajono. Būtent atrankos, anot P. Razmaus, kolektyvams suteikia motyvacijos siekti profesionalumo, tobulinti savo repertuarą. Baigiamajame koncerte kolektyvus rikiuos ir linksmą nuotaiką bei sąsajas tarp atlikėjų ir žiūrovų kurs šventės vedėja Sigita Dirmeitienė, o koncerto pabaigoje, diriguojant šventės svečiui Vytautui Alenskui ir P. Razmui, tradiciškai suskambės jungtiniai kūriniai – Jurgio Gaižausko maršas „Rožės žiedelis“ ir P. Razmaus „Pastauninko polka“. --- Šventė-koncertas „Kretingėškė polka“ Kretingos rajono kultūros centre įvyks kovo 30 d. 16 val.
„P. n.“ informacija
Galimai vengė atsakomybės
Palangiškis, gimęs 1990 m., kreipėsi į policiją dėl Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Šių metų kovo 18 d. Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius baigė tikslinti informaciją. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad palangiškis, kurio atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimo pažeidimo, pamatęs prie jo automobilio privažiavusį ne tarnybos metu ir be uniformos buvusį pareigūną, pareiškime pateikė apie pareigūną niekuo nepagrįstus ir akivaizdžiai neatitinkančius tikrovės, melagingus teiginius, kad galimai išvengtų atsakomybės už padarytą KET pažeidimą. Dėl tokių vyro veiksmų pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl melagingų parodymų davimo.
„P. n.“ informacija
Kretingos technologijos ir verslo mokyklos (KTVM) kūno kultūros mokytojas Valdas Tuinyla surengė tradicinį vaikinų tinklinio turnyrą „Pavasarį pasitinkant“, kuriame dalyvauti pakvietė mūsų rajono tinklinio mėgėjus – su jais KTVM tinklininkai kasmet susitinka Rajono moksleivių tinklinio pirmenybėse. Šių metų turnyre, be dviejų KTVM komandų, žaidė Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro (vadovas mokytojas Marius Meškauskas) ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos (vadovė mokytoja Milda Laureckienė) sportininkai. Dėl objektyvių priežasčių turnyre negalėjo dalyvauti Darbėnų gimnazijos tinklinio žaidėjai. „Vyko labai intensyvios kovos, kadangi komandos, galima sakyti, vienodo pajėgumo, turi žaidybinės patirties“, – pastebėjo V. Tuinyla. Nepralaimėjusi nė vienos dvikovos, I v. užėmė turnyro šeimininkų – KTVM-I – komanda, antri buvo Kartenos tinklininkai, treti – pabrėžiečiai, o KTVM-II komanda užėmė IV v. Tradicinis turnyras skirtas tinkliniui mūsų rajone populiarinti.
„P. n.“ informacija
Darbėnų gimnazijos futbolo komanda, vadovaujama kūno kultūros mokytojos Linos Milašienės ir treniruojama Albino Galinsko, sėkmingai startavo 2018–2019 mokslo metų Lietuvos mokyklų žaidynių kaimo vietovių futbolo varžybose. Darbėniškiai, iškovoję teisę atstovauti rajonui zoninėse varžybose, įveikė pogrupio etapą ir pateko į tarpzonines varžybas. Šiose rungtynėse, kurios buvo surengtos Kretingos sporto mokykloje, Darbėnų gimnazijos futbolininkai kovojo su Šilalės, Pakruojo ir Šiaulių rajonų komandomis. Laimėję pirmus du susitikimus, mūsų rajono atstovai lemiamoje kovoje varžėsi su stipria Šiaulių rajono komanda, ir atkaklioje dvikovoje viskas išsisprendė paskutinėmis minutėmis. Esant lygiam rezultatui, Darbėnų vartininkas Rokas Markauskis atlaikė paskirtą baudinį, po to darbėniškiai, pelnę du įvarčius, pogrupyje iškovojo pirmą vietą, taip užsitikrindami vietą tarp keturių stipriausių Lietuvos komandų. Naudingiausiai per šiuos susitikimus žaidė Merūnas Stalmokas, Tomas Metrikis, Vilius Balsevičius, Rokas Markauskis, prie pergalių prisidėjo Kairadas Stonkus, Andrius Budrikas, Tijus Rancas, Ernestas Nikontas, Edgaras Naugreckis, Domantas Šilgalis, Kajus Budreckis, Edgaras Barasa, Kęstutis Viršilas ir Tomas Skrikis. Po laimėjimo tarpzoninėse varžybose Darbėnų gimnazijos futbolininkai įgijo teisę žaisti finale, kurio susitikimai įvyko Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinėje mokykloje. „Žaidę be pagrindinių dviejų žaidėjų ir būdami jauniausi finalo dalyviai užėmėme ketvirtą vietą ir tuo esame labai patenkinti“, – teigė komandos vadovė L. Milašienė, vildamasi, kad gerų rezultatų komanda pasieks ir ateityje.
„P. n.“ informacija
Vydmantų gimnazijos badmintonininkai – šalies vicečempionai
Gerą žinią į savo mokyklą parvežė Vydmantų gimnazijos badmintonininkų komanda – 17-mečiai Tomas Petrošius, Mamertas Noreika ir 16 metų Šarūnas Stumbra, treniruojami kūno kultūros mokytojo Vaido Mackevičiaus, Lietuvos mokyklų žaidynių badmintono finale užėmė II v. Šį laimėjimą primins gražuolė taurė, o vaikinai sustoti neketina: kitąmet nusiteikę nugalėti šių metų čempionus Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos badmintonininkus, o ir treniruotis žada intensyviau, juolab kad turi galimybę – kretingiškis badmintonininkas Edgaras Slušnys Palangoje yra įkūręs klubą, kad vaikus ir jaunuolius vestų profesionaliojo badmintono keliu. „Labai džiaugiuosi šia galimybe – vaikinai turi gražių svajonių, o ir badmintonas – tokia sporto šaka, kurią galima žaisti iki pat senatvės. Be to, mūsų šalyje labai neblogai išvystyta mėgėjų badmintono infrastruktūra, todėl yra visos sąlygos save realizuoti“, – kalbėjo 44-erių V. Mackevičius, pats badmintonu susidomėjęs dar mokydamasi dabartiniame Lietuvos sporto universitete, o vaikus, jaunimą badmintono pradėjęs mokyti prieš 9 metus. Vadinasi, ir vydmantiškių laimėjimas – ne atsitiktinis: praėjusiais metais tokiose pat žaidynėse Vydmantų gimnazijos badmintonininkai taip pat užėmė II vietą, tad šiemet kėlė sau tikslą iškovoti I vietą. Mūsiškius aplenkę Klaipėdos badmintonininkai, kurie, mokytojo pastebėjimu, nebuvo stipresni: „Mums gal labiau pritrūko sėkmės, gal varžovai buvo labiau susikaupę – juk atsilikome tik 9 taškais, o ir klaipėdiečius buvome „apsičiupinėję“ per oficialias Lietuvos badmintono federacijos varžybas.“
Vydmantų bažnyčioje – arkos ir vėtrungių ženklai
Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Karolis Petravičius paskelbė, jog visuomenė gali susipažinti su Vydmantų bažnyčios, klebonijos ir parapijos namų komplekso projektu. „Tačiau labiausiai norime supažindinti vydmantiškius ir krašto visuomenę su būsima bažnyčia, nes nuo jos pradėsime statybą“, – akcentavo K. Petravičius. Vydmantų bažnyčios komplekso projektą sukūrė vilnietis architektas Alvydas Šeibokas. Pagrindinis komplekso statinys – šventovė – forma primins arką. „Iš pradžių svarstėme, gal reikėtų modernios bažnyčios – be bokšto, su atskira varpine. Tačiau apsisprendėme, kad mūsų bažnyčia savo forma visgi turi priminti klasikinę bažnyčią ir turėti aiškų išorinį ženklą, kad tai yra Dievo namai“, – apie tai, kodėl pasirinko klasikinę formą, kalbėjo K. Petravičius. Klebono žodžiais, naujoji bažnyčia primins arką. „Per šv. Mišias kunigo rankose išvydus iškeltą ostiją, šis vaizdas architektui priminė arką. Nusprendė – bažnyčia bus tarsi dangun iškeltos rankos. Šventovės langų forma taip pat turi savo istoriją: iš pradžių norėta panaudoti stilizuotą žuvies – pirmųjų krikščionių ženklo – fragmentą, tačiau buvo pasirinktas vėtrungės – senosios pajūrio krašto architektūros – simbolis“, – kalbėjo Vydmantų klebonas.
Nugriovė senąją Salantų kleboniją
Salantų mieste neseniai nugriovus senąją kleboniją, stovėjusią kitapus seniūnijos administracinio pastato, priešais bažnyčią, nuo pagrindinio kelio atsivėrė gražios erdvės į šio miesto šventovę. Salantų seniūno Kazimiero Galdiko žodžiais, klebonija – parapijos turtas, ir klebonas Audrius Keršys pasirūpino nugriauti seną medinį pastatą, o malkas išdalijo gyventojams. Sovietmečiu klebonijoje buvo įkurdinta Salantų ligoninė, o 1990-aisiais pastatas sugrąžintas parapijai. „Šis pastatas jau buvo atgyvenęs savo amžių – sutręšęs ir smengantis. Nežinau tikslios jo statybos datos, bet architektūrinės vertės jis neturėjo. Klebonijos nugriovimo procesas buvo pradėtas ankstesnio klebono, dar ligi man ateinant tarnauti į Salantus, – Telšių vyskupas ir kunigų taryba nusprendė, kad neverta šio pastato renovuoti. Nesyk buvo gauta įspėjamųjų raštų, kad būtų sutvarkyti apleisti parapijai priklausantys statiniai“, – kalbėjo klebonas. Pernai vasaros pabaigoje paskirtas tarnauti į Salantų parapiją, A. Keršys apsigyveno naujoje klebonijoje, įkurdintoje buvusiosios kaimynystėje. Pasidžiaugęs atsivėrusia erdve, klebonas A. Keršys sakė, jog dabar reikės kompleksiškai tvarkyti visą parapijai priklausančią teritoriją už šventoriaus ligi seniūnijos administracinio pastato, užbaigti griauti seną ūkinį pastatą, stovėjusį už parapijos namų, taip pat – parapijai dar priklausantį sklypą kitapus gatvės.
Kretingoje degė ūkinis pastatas
Kovo 21-osios naktį, apie 0.45 val., Kretingoje, Vytauto g,. kilo gaisras. „Iš pradžių buvo pranešta, kad dega gyvenamasi pastatas, tačiau, sulaukę daugiau informacijos, sužinojome, kad tai – ūkinės paskirties pastatas“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius. Patyrė šoką Atvykus ugniagesiams gelbėtojams pastatas jau degė atvira liepsna. Jo viena dalis mūrinė, kita – medinė. Stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Pastate įrengti du garažai, likusios patalpos – sandėliukai. „Norint patekti į pastatą, ugniagesiai gelbėtojai nupjovė dviejų garažų spynas, taip pat išnešė dujų balioną“, – sakė E. Bertašius. Gaisro metu nudegė ir buvo nuardyta apie 150 kv. m stogo, jo dangos bei konstrukcijų, vandeniu buvo sulieti įvairūs apyvokos daiktai. Išsaugotas 5 m atstumu nuo gaisravietės esantis pusiau medinis gyvenamasis namas. Per įvykį nuo karščio išdužo du šio namo plastikinių langų paketai. Taip pat buvo apsaugotas Darbininkų g. esantis mūrinis namas, kuriam nuo karščio irgi sudužo langai. Per gaisrą nukentėję Adelė ir Aleksas Vaseriai pasakojo, kad tai ne pirmas gaisras: „Vieną kartą degė namo stogas, antrą kartą – tas pats ūkinis pastatas. Tačiau tai didžiausias gaisras. Patyrėme didelį šoką.“ Prireikė net greitosios medicinos pagalbos. „Nuėjau miegoti ir po kurio laiko pabudau nuo didžiulio triukšmo – atrodė, kad šaudo fejerverkus. Priėjau prie lango ir pamačiau raudoną kaimynų stogą, tik išėjęs į lauką išvydau liepsnojantį ūkinį pastatą“, – prisiminė A. Vaseris. Šalia gyvenantis kaimynas Julius Stonkus, kuris taip pat patyrė nuostolių, sakė, kad vaikai po to bijojo miegoti: „Gaisrą gesino iki paryčių. Tiek žmona, tiek vaikai buvo labai išsigandę.“
Kraupus eismo įvykis rajone antradienio vėlyvą rytą pasiglemžė moters gyvybę. Kovo 19 d., apie 10.48 val. kelyje Šiauliai–Palanga, ties posūkiu į Kūlupėnus, susidūrė du automobiliai. „Audi A4“ vairuotojas, gimęs 1950 m., suko Kūlupėnų link ir galimai nepraleido Kretingos link važiavusios „Audi A8“, kurią vairavo 1990 m. gimęs vyras. Žuvo 1945 m. gimusi „Audi A4“ keleivė, o vairuotojas, patyręs sunkius sužalojimus, gydomas ligoninėje. „Audi A8“ vairavęs jaunuolis buvo blaivus. Šių metų žuvusiųjų skaičius jau siekia praėjusių metų statistiką. Per 2018 metus Kretingos rajone eismo įvykiuose žuvo trys žmonės: vienas keleivis, pėstysis, motociklo vairuotojas. Šiais metais tai jau antra avarija, pasiglemžusi žmonių gyvybes. Dar sausio pabaigoje Padvarių kaime įvyko avarija, per kurią žuvo du jauni vyrai. „Kaip reikėtų vairuotojams pasakyti, kad būtų atidūs? Gyvenimo tempas yra greitas, o žmonėms trūksta dėmesingumo“, – kraupią avariją apibūdino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.
„P. n.“ informacija
|
|
