Dėl dviejų Laivių kaime be šeimininkų globos paliktų šunų pirmiausia susirūpino kaimynai Vladislava Budrienė ir Algirdas Kontenis.

Laivių kaime nuo žiemos vidurio palikti šeimininkų, kurie išsidangino gyventi į Klaipėdą, iš alkio kankinasi prie būdų pririšti du šunys. Jų vis pasigaili kaimynė Vladislava Budrienė, sykį perdien atnešdama ėdesio. Tačiau aplinkinių namų gyventojams darėsi neramu – šeimininkams vis nesirodant, jie įkyrėjo seniūnijai, o ši iškvietė tarnybą „Nuaras“.

Pasitiko nušiurę ir ištroškę

„Du šunys palikti be priežiūros. Kiek gi kaimynė iš geros širdies gali rūpintis svetimais keturkojais? Kai jų šeimininkai Rasa ir Edgaras Zorgevičiai išvyko, atrodė, neilgam. Galvojom, gal sugrįš. Iš pradžių šunimis rūpinosi Daiva Abrutienė, bet greit nustojo. Pranešiau seniūnijai, liepė skambinti į Veterinarijos, Gyvūnų globos tarnybas, sakė parašykit raštiškai“, – pasakojo redakcijai apie situaciją pranešęs kaimynas Algirdas Kontenis.

Vyras negailėjo kandžių žodžių šunų savininkams, sakė, kad jie apsileidėliai, besikraustą iš vienos nebegyvenamos Laivių trobos į kitą, išmirus jų tikriesiems šeimininkams. Apie netvarką sodyboje liudija ne tiek besimėtantys seni baldai, daiktai, visoks šlamštas, o labiausiai – purvą po kojomis sumynę, nušiurę, grandinėmis prirakinti ir snukučiais užšalusiame puodo lede vandens vis ieškantys ištroškę keturkojai.

„Zorgevičių šeima gausi – 5 vaikai, trys mergaitės dar nepilnametės, o viena įsikūrė Klaipėdoje. Paskutinį sykį juos matėme sausio 22-ąją, sėdo visi ir išrūko į Klaipėdą pas dukterį. O šunis paliko“, – pyko A. Kontenis.

„Nė vardų tų šunų nežinau, vadinu juos našlaitėliais. Gaila, atnešu paėsti, bet ir savo šunį turiu. Negaliu gi jų prižiūrėti nuolatos, reikia ir išvykti, savo vaikų ir anūkų turime“, – kalbėjo V. Budrienė su vyru Jonu.

Šeimininkai neprieštaravo

„Kaimynų prašymų reikėjo tam, kad vėliau Rasa ir Edgaras Zorgevičiai nekeltų seniūnijai pretenzijų. Skambinau jiems, kad „Nuaras“ paima globoti šunis, o vėliau, sugrįžę į Laivius, galės juos atsiimti“, – teigė R. Vaičiulienė.

„Pajūrio naujienoms“ pasiteiravus R. Zorgevičienės, kodėl taip neatsakingai paliko savo keturkojus, ji tikino, kad sutarusi su pažįstama, kad ši pašers šunis – ėdalui palikusi 40 eurų per mėnesį. „Skambindavome: sakė, kad ir pati grįždama iš darbo, ir jos vaikai nubėga pašerti, kaulų, atseit, gauna pigiau nupirkti“, – tvirtino keturkojų šeimininkė.

Ji neslėpė, jog gaila šunų – šviesiaplaukį labradoro mišrūną Lordą prieš 4-erius metus jie taip pat pasiėmę iš kitų, kai šiam buvo 5-eri. O tamsiaplaukį gauruotą Džekį įsigijo vos prieš metus. „Gal atras jiems kitus šeimininkus“, – pasvarstė R. Zorgevičienė, sutikdama, jei reikės, apmokėti sąskaitą už gyvūnų išvežimą ir paėmimą.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Sigita Dirmeitienė (stovi iš kairės) padrąsino Arielę ir įteikė jai padėkos dovanas. Sveikinimo žodį tarė ir progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė bei J. Leščiauskienė.

Simono Daukanto progimnazijoje ir Kretingos lopšelyje-darželyje „Pasaka lankėsi šeima iš Izraelio: su Daiva Sakal ir jos dukra Ariele bendradarbiaujama jau ne pirmą kartą, tačiau lig šiol tai teko daryti tik virtualiai. Pirmąjį vaizdo tiltą suorganizavo lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Judita Leščiauskienė.

Šįkart įvyko ketvirtas susitikimas, tik jis išsiskyrė tuo, kad vyko gyvai.

Su D. Sakal progimnazijos bendradarbiavimas užsimezgė dar 2017 metų lapkritį, kuomet įvyko tarptautinė teorinė-praktinė konferencija „Sėkmingos integracijos į ugdymo turinį faktoriai ir geroji patirtis“.

„Pats geriausias momentas konferencijoje – vaizdo tiltas su Izraeliu. Lyginome Izraelio ir Lietuvos mokyklas“, – prisiminė progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė.

Ties tuo bendradarbiavimas neužsibaigė. Tų pačių metų gruodžio mėnesį įvyko tėvų susirinkimas, kurio metu dar kartą virtualiu būdu buvo susisiekta su D. Sakal. Tada ji tėvams pasakojo, kaip Izraelyje tėvai integruojami į mokyklos gyvenimą.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos muziejaus direktorę Vidą Kanapkienę Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis apdovanojo už svarų indėlį į šalies kultūrą.

Vilniuje įvykusiose Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo iškilmėse dalyvavo ir šios premijos nominantė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, kuri buvo viena iš 12-os šalies kultūros ir meno kūrėjų bei veikėjų, apdovanotų už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei išskirtinius šios srities nuopelnus.

Apdovanojimų iškilmėse dalyvavęs šalies Premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad Lietuvos kultūros ir meno žodis ryškiai girdimas ne tik šalyje, bet ir plačiajame pasaulyje. Unikali kūryba vertinama pirmiausia dėl savo išskirtinumo, kurį visiems mums suteikia mūsų kultūrinis tapatumas, mūsų istorija, mūsų žmonių būdas.

„Mes užaugome žavėdamiesi jumis kino ekranuose arba jūsų kino juostomis, už kurių kadrų likdavote nematomi, jūsų tapyba ir tekstilė priverčia stabtelėti ir susimąstyti, žodžiai jūsų eilėse pasako tiek nedaug – ir kartu pasako viską, jūsų knygos augina mūsų vaikus, verčia juos šypsotis, jūsų muzika nuskraidina mus iš šio pasaulio į kitą – lengvesnį, šviesesnį meno pasaulį, jūsų įžvalgos leidžia geriau suvokti mus supantį meną. Ir dėl to man didelė garbė šiandien jums įteikti tikrai pelnytas premijas“, – per apdovanojimų ceremoniją sakė Vyriausybės vadovas.

Premjeras paprašė kūrėjų, kultūros veikėjų nepamiršti šios sunkios, bet labai prasmingos ir atsakingos jiems tekusios dalios – per savo darbą formuoti mūsų savimonę, identitetą, vertybes ir apskritai mąstymą, pasaulio suvokimą. Tai ypač svarbu šiandien, interneto, trumpųjų žinučių ir nuolatinio informacijos srauto pasaulyje.

• Rašyti komentarą (15)
• Plačiau ...

KRETINGA

VYTAUTO g. kovo 7 d. apie 15.50 val. jaunas vyras, gimęs 1988 m., automobilį „Peugeot 306“ vairavo neblaivus. Jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,74 prom. girtumas. Vairuotojas sulaikytas, atsižvelgus į 1986 m. gimusios moters liudijimą.

PALANGA Kovo 2 d. vaikinas, gimęs 1997 m., pardavė fotoaparatą su objektyvu ir kitais priedais prisistačiusiam vardu ir pavarde pirkėjui. Šis pardavėjui elektroniniu paštu atsiuntė kompiuterio ekrano nuotrauką su neva padarytu banko pavedimu, tačiau iki šiol pardavėjas pinigų nėra gavęs. Su pirkėju susisiekti nepavyko.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos rankininkės – moterys ir merginos – nusiteikusios startui jei ne šių, tai kitų metų Lietuvos mnoterų rankinio I lygos čempionate. Jų trenerio Algimanto Pranaičio teigimu, viską lems taip laukiama sporto bazė.

Kretingos sporto mokyklos rankinio trenerio Algimanto Pranaičio ir buvusių šios mokyklos auklėtinių iniciatyva suburta rankininkių komanda siekia vieno tikslo – moterų rankinio Kretingoje tęstinumo. „Jis būtinas, kad auganti nauja rankininkių karta turėtų, į ką lygiuotis“, – kalbėjo ilgametis rankinio treneris A. Pranaitis, akcentavęs, kad šiais metais moterų rankinis Kretingoje paminės 40 metų sukaktį.

Treneris neslėpė: rankininkės daugybę vilčių deda į naujai duris atversiantį Sporto kompleksą Kretingoje: sulaukus sporto rūmų, iškart, tais pačiais metais, būtų galima startuoti Lietuvos moterų rankinio I lygos čempionate, ir tai, A. Pranaičio teigimu, yra gana realu.

„Mūsų išugdytos rankininkės – jų 8 – ir šiandien žaidžia Lietuvos komandose: 6 – Šiauliuose, po 1 – Garliavoje ir Klaipėdoje. Šiandien bendroms treniruotėms kartą per savaitę susirenkančioms daugiau kaip 20 moterų ir merginų esama sporto bazė – per ankšta, tačiau darbas vyksta, rankininkės, mums startavus I šalies rankinio lygoje, pasirengusios prisiimti visą atsakomybę už Kretingos vardo garsinimą“, – teigė A. Pranaitis.

Jis vylėsi, kad nauja sporto bazė, nauji startai ir komandos tikslai paskatins į gimtinę sugrįžti ir kitas rankininkes, išugdytas Kretingos sporto mokykloje – žaidėjų tikrai yra ir, svarbiausia, gerų.

Kokie gi būtų kretingiškių rankininkių tikslai, sugrįžus į šalies moterų lygą?

A.Pranaitis neslėpė: „Tikslas būtų iškart aukštas – siekti prizinės vietos, žinant, kad Lietuvos moterų I lygos čempionate žais ne mažiau 7–8 komandų.“

Treneris priminė ir šiek tiek istorijos, susijusios su kretingiškių rankininkių pasiekimais šalies moterų rankinio lygoje.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Kretingos rajono kultūros centro „Kangoo jumps“ šokio kolektyvas su savo treneriu Tadu Romeika (sėdi centre).

Pasaulyje išpopuliarėjęs „Kangoo jumps“ sportas skverbiasi ir į Lietuvą. Balandžio 27 d. pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas vienos dienos festivalis „Kangoo Jumps Spring Festival“. Tarp organizatorių – ir Kretingos rajono kultūros centro sportinių šokių treneris Tadas Romeika.

Organizuojamas pirmą kartą

„Kangoo jumps“ yra prilyginamas fitnesui, tačiau šiandien ši sporto šaka įgijo ir meninę vertę. Festivaliuose pradėjo dalyvauti komandos, kurios demonstruoja įvairias šokio kompozicijas. „Meniniam turiniu pasitelkiami kostiumai, kompozicija, muzika ir panašiai. Tik privalai naudoti specialius batus“, – paaiškino T. Romeika.

Sportinių šokių treneris pamokas veda Kretingos rajono kultūros centre ir Raguviškių filiale. Abi komandos važiuos į pavasarį įvyksiantį renginį. „Šiuo metu yra penkiolika šokėjų, tačiau norėčiau suburti komandos branduolį, kuris važinėtų po visą pasaulį, dalyvautų festivaliuose ar konkursuose“, – kalbėjo T. Romeika.

„Kangoo jumps“ festivalis vyks Kaune. Tai pirmas tokio tipo festivalis šalyje. „Šis renginys nesilygina su pasaulinio lygio festivaliais, kuriuose susirenka labai daug komandų. Kaip seksis mums – nežinau“, – svarstė vienas organizatorių.

Į renginį atvyksta treneriai iš viso pasaulio: Cristina Androne iš Rumunijos, Olha Maliy iš Gruzijos, Lada Berseneva iš Rusijos, Junior Vick iš Brazilijos, Rossen Dimitrov iš Bulgarijos. Jie ves parodomąsias pamokas, o vakare vyks komandinių choreografinių pasirodymų varžybos.

T. Romeika pripažino, kad kompozicijoms naudoja kelių šokių stilių elementus: „Statydamas kompoziciją naudoju ir džaivo, ir gatvės šokių su salsos elementais, nes tai yra įdomiausia.“

Šokio grupės vadovas atskleidė, kad festivaliui pasirinko gerai visiems žinomą melodiją, o šokio kompoziciją laiko paslaptyje.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Panevėžietis Aloyzas Muralis Daktarų kaime stato savitą vasarvietę.

Kelyje Kretinga– Kūlupėnai, Daktarų kaimo ribose, dešinėje kelio pusėje akį patraukia neseniai atsiradę originalūs mediniai statiniai: 1 ha dydžio sodyba juosiama tvora su masyviais, įėjimą į pilį primenančiais vartais, o tolumoje, palei mišką, statomas namas ant 2 m aukščio polių. Namas nėra didelis, jo ilgis ir plotis – vos 3x3 m, tačiau aplink visą perimetrą įrengta terasa gerokai padidina vaizdą. Iš paradinės namo pusės palikta vieta įrengti čiuožyklai, iš kurios bus patenkama tiesiai į didžiulį jau iškastą tvenkinį.

Ši vieta – tai naujakurio Aloyzo Muralio iš Panevėžio įsigyta valda, kurią vyras sakė ketinąs paversti vasarviete trims savo paaugliams vaikams. „Be galo mylime jūrą, pramogas, gamtą. Ir ne tik vasarą, bet dažną savaitgalį visus metus vykstame į Palangą. Todėl nusprendėme įsigyti gabalą žemės kuo arčiau jūros ir įsirengti poilsiavietę. Patiko ši vieta: Palangoje žemė itin brangi, o čia – ir pigiau, ir netoli jūros. Kai įsirengsime, turėsime savo kaimelį“, – atviravo pašnekovas.

Ką dar sumąstysiąs naujakurys didžiuliame laisvos žemės plote, atviravo visko nežinąs nė pats. Galbūt auginsiąs avis ar kitus gyvūnus. Geri pavyzdžiai uždega – netoliese, palei kelią į Šukę, jo kaimynas Algimantas Stonkus yra įveisęs elnyną – augina danielius.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (1)