|
|
|
(1331) 2019-02-22Kas sugrąžins Kretingai širdį
Kur yra Kretingos miesto širdis? Bažnyčia su vienuolynu, o gal „Maxima“? Visuomeninis judėjimas „Kretingos aikštė“, žymus Žemaitijos architektas Algirdas Žebrauskas gaivina prigesintą idėją – atkurti Kretingos miesto urbanistinį stuburą su renesansine Rotušės aikšte ir miesto rotuše. Nuo grojančio balkono Praėjusią savaitę naujoje Kretingos bibliotekoje su judėjimo „Kretingos kraštas“ atstovais susitikęs architektas A. Žebrauskas gyrė jų iniciatyvą pagerbti miesto įkūrėjo J. K. Chodkevičiaus giminę įrengiant Chodkevičių alėją nuo Kretingos kultūros centro, pro naujosios bibliotekos pastatą, Rotušės aikštės pakraščiu iki sankirtos su Vytauto gatve. Šioje sankirtoje esantis kampinis namas (kooperatyvo pastatas) jau turi muzikinį balkoną, kurį taip pat sumanė „Kretingos krašto“ aktyvistai. Stojus šiltiems orams šventadieniais balkone grojantys muzikantai turėtų vėl džiuginti praeivius. „Kretingos aikštės“ susitikimą su A. Žebrausku organizavo ir jame dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės vadovai Juozas Mažeika ir Virginijus Domarkas, nes visuomenininkai dėl Chodkevičių alėjos idėjos pas juos pasibeldė pirmiausia. Žavėdamasis Kretingos miesto urbanistine istorija architektas pasinaudojo susitikimu, kad aktyviųjų kretingiškių pastangas nukreiptų į tai, kas yra svarbiausia – galutinį tašką – miesto širdį. Nuo jos tiesti arterijas, statyti, atkūrti visa kita, kad Kretinga turėtų vientisumą bei išskirtinumą, kuris neleistų jos tapatinti su kitais miestais. „Ar atpažįstu Kretingą įvažiavęs? Didžiausia problema, kad ji subyra, nėra jos branduolio“, – apie Kretingos miestą sakė A. Žebrauskas.
Ko eina į prezidentus tokie, kaip gražuliai?
Posėdyje dalyvavo Seimo narys
Ketvirtadienį pirmąkart Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo Kretingos–Palangos rinkimų apygardos (jai priklauso dalis Kretingos rajono savivaldybės ir Palangos miesto savivaldybė) rinkėjų išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus. Seimo narys apgailestavo, kad ketvirtadieniais (tarybos posėdžiai Kretingoje įprastai vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį) turi dirbti Seime ir negali atvykti į Kretingą. Tačiau A. Vinkaus taryboje pasakyta kalba liudijo, kad Kretingoje ir Kretingai Seime politikas dirba negailėdamas jėgų, laiko. Tą patvirtino ir meras Juozas Mažeika. A. Vinkus akcentavo, kad praėjusių 4 metų Kretingos rajono savivaldybės biudžetas buvo orientuotas į investicijas. Pasidžiaugė pastatyta biblioteka. „Dar Seimo rinkimų kompanijos laikotarpiu buvo visokių siūlymų, kaip antai – pastatą parduoti, kritikos, kad Kretingai tokia biblioteka yra per didelė. Šiandieną visi džiaugiasi nauja biblioteka ir tą, manau, įvertins ateities kartos“, – teigė jis. A. Vinkus priminė aukštą Kretingos rajono savivaldybės reitingą – 14–17 vieta tarp 50-ies rajono savivaldybių. „Tai įrodo, kad pasroviui neplaukiame, dirbame efektyviai“, – sakė parlamentaras, pagyręs tarybos politikų susitelkimą, pasidžiaugęs jo paties sėkmingu bendradarbiavimu su Seimo nare Levute Staniuviene sprendžiant Kretingos rajono savivaldybės reikalus. A. Vinkus teigė gavęs Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patikinimas, kad Kretingos ligoninė uždaryta nebus be naujos tarybos ir mero žinios. „Kaip racionaliai panaudoti turimus ligoninės išteklius, galvoti turi vyriausiasis gydytojas“, – kalbėjo jis. Seimo narys pranešė gerą naujieną, kad Kretingos greitosios pagalbos padaliniui skirtas 2-as naujas greitosios medicinos pagalbos automobilis. Savivaldos rinkimuose dalyvaujantiems politikams A. Vinkus linkėjo nesusipriešinti. „Ne vienas projektas be žmonių triūso, bendradarbiavimo pats savaime nepasidaro. Biblioteka yra jūsų sutelkto darbo rezultatas. Nesiskirstykite ir ateityje į dešinę, kairę ar centrą, būkite vieningi dėl Kretingos krašto, jo žmonių“, – ragino gydytojas, brandžią vadovo, diplomato, politiko patirtį turintis kraštietis.
„P. n.“ informacija
Paskirstė 2019 metų biudžeto lėšas
Vakar priešpaskutiniame kadenciją baigiančios Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtintas 2019 metų Savivaldybės 43 mln. 673,03 tūkst. eurų biudžetas, kuris pernykštį viršija 2,4 mln. eurų. Stabdė pageidavimus Savivaldybės biudžeto projektą tarybos nariai buvo apsvarstę tarybos komitetuose, tačiau pasiūlymų jį keisti netrūko. Dalia Martišauskienė siūlė skirti daugiau pinigų verslui skatinti, remti jaunus medikus, atvykstančius dirbti į Kretingos ligoninę. Priekaištavo, kad biudžeto išlaidose nėra numatyta nė euro emigrantų grįžimo programai, ragino atseikėti pinigų Pranciškonų gimnazijos stadionui, esančiam miesto centre, tvarkyti. Meras Juozas Mažeika paaiškino, kad ligoninė pati skiria lėšų jauniems specialistams pritraukti, o Savivaldybė, suderinusi su ligonine, prisideda. Pranciškonų gimnazijos stadionas, J. Mažeikos tvirtinimu, bus sutvarkytas kompleksiškai atnaujinant visą Kretingos centrą. „Pirmiausia paruošime miesto centro viziją, rengsime projektą ir jį vykdysime“, – planais dalijosi meras. Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis akcentavo, kad biudžete yra ir daugiau paramos verslui galimybių, kaip antai, verslas gali susigrąžinti iki 60 proc. išlaidų infrastruktūrai. Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas aiškino D. Martišauskienei, kad biudžete nurodyta 5 tūkst. eurų parama verslui yra tikslinės lėšos kompensuoti dokumentų parengimo išlaidas pradedantiems smulkųjį verslą. Teigęs, kad nemažai rajono verslininkų užsiima žemės ūkiu, jis priminė, jog pernai Savivaldybė nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams suteikė 28 tūkst. eurų žemės ir žemės nuomos mokesčių lengvatą.
Sodas – lyg margaspalvė laboratorija
Palangos prieigose, Rytų kvartale, įsikūrusio 66-erių Augenijaus Kažukausko sodas pavasarėjant, kol medžių šakos dar nuogos, iš aplinkinių sodybų niekuo lyg ir neišsiskiria. Tačiau jame jau atgimė vyksmas: šeimininkas pjausto ir ruošia skiepūglius, kuriuos, atšilus orams, ketina įskiepyti į kitus sodo medžius. Paskiepyti – per minutę „Skiepūglius laikau šaldytuve, 2-3 laipsnių šilumoje, nors mokslų daktaras agronomas Algirdas Amšiejus sako, kad geriausiai juos įbesti į sniegą. Kol šis nutirpsta, šyla ir oras, pradeda cirkuliuoti medžių syvai, bręsti pumpurai – tada jau galima įskiepyti šakeles“, – kalbėjo savamokslis selekcininkas A. Kažukauskas, pagal profesiją – inžinierius energetikas. Vyras sakė, jog skiepyti pradedąs tuomet, kai jau nebesitikima šalčių. Anksti įskiepyti yra gerai, nes įskiepis turįs daugiau laiko sutvirtėti ir pasiruošti ateinančiai žiemai. Jis skiepija paprasčiausiu būdu – sudurdamas įskiepio ir poskiepio šakeles, – geriausiai, kai atitinka abiejų storis. Tačiau, selekcininko žodžiais, reikia įdėmiai apžiūrėti, ar nepašalusi įskiepio šakelė. Įskiepiui jis nugnybia jauną šakelę, geriau – iš pietinės sodo pusės. Šakelėje palieka tris pumpuro akutes, – prieš skiepydamas, apipjausto ir palieka tik vieną pumpurą, kuris turi maitinti skiepą. „Skiepyti reikia labai greit – maždaug per minutę, nes antraip apdžiūsta, oksiduojasi įpjovos. Labai svarbu sodininko peiliu šakelėje tiksliai padaryti maždaug 3 cm ilgio poskiepio įpjovą ir į ją įstatyti skiepą taip, kad sutaptų įskiepio–poskiepio žievės brazdas. Po to tą vietą reikia tvirtai aprišti lipnia juosta“, – iš pirmo žvilgsnio paprastą procedūrą apibūdino sodininkas. Tačiau patikino, jog jam teprigyja maždaug 70 proc. skiepūglių. Kriaušę pavertė hibridu Mėgėjas selekcininkas pirmiausia parodė savo sode, prie pat gatvės, augančią kriaušę-hibridą. Motininę kriaušę, juokavo, rudenį aplimpa ne tik kriaušės, bet ir cidonijų, svarainių, obuolių, aronijų, gudobelių vaisiai. „Įdomiai atrodo nuo skirtingų vaisių svyrančios šakos. Labai gražu, kai skirtingais žiedais medis pražįsta ir pavasarį. Prošal pravažiuojantys apžiūri, stebisi“, – neslėpė A. Kažukauskas. Jis pasakojo, kad šią kriaušę pasodinęs prieš 20 metų, kai įsikūrė tame sklype. Tačiau ilginiui ji apėjo rauplėmis – ant lapų atsirado apvalios iš pradžių neryškios, o vėliau juosvos aksominės dėmelės. „Įskiepijau į ją svarainį, bet šis neprigijo. Tada sugalvojau cidoniją, nes ši yra obelinių pošeimio, svarainiams giminingas augalas. Prigijo sėkmingai. Ir nuo šiol, jei skiepiju obelį į kriaušę arba atvirkščiai – visuomet į jų intarpą įskiepiju cidoniją. Yra manančių, kad iš cidonijos kilę ir obuolys, ir kriaušė, – nes ir šio augalo vaisių yra abiejų formų“, – kalbėjo A. Kažukauskas.
Geriausios jaunosios aktorės apdovanojimą Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje laimėjo kretingiškė buvusi „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos narė Aistė Šeštokaitė, sukūrusi jau ne vieną vaidmenį. Šiuo metu ji yra trečio kurso, kuriam vadovauja Aidas Giniotis ir Ieva Stundžytė, vaidybos studentė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. A. Šeštokaitė yra sukūrusi vaidmenis dviejuose Aido Giniočio spektakliuose. Vienas jų pagal Sauliaus Šaltenio apysaką pastatyta „Riešutų duona“, kitas – pagal Donaldo Biseto pasakas spektaklis „HOP“. „Apdovanojimas buvo įrodymas, kad esu su tinkamais žmonėmis, nes visa tai įvyko tik jų dėka, kalbu apie visą „Riešutų duonos“ kūrybinę komandą“, – kalbėjo mergina. Šiuo metu studentė dirba ties diplominiais spektakliais. „Kol kas planuose – tik pabaigti studijas, kas po jų – nežinia, su aktoriaus profesija sunku planuoti“, – ateities planus apibūdino A. Šeštokaitė. Kasmetinis festivalis organizuojamas režisierei teatro pedagogei D. Tamulevičiūtei atminti.
„Kuprinės“ informacija
Jau kitą sekmadienį, kovo 3 dieną, Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų rinkimai. Siekiant išsiaiškinti, ar artėjantys rinkimai įdomūs Kretingos rajono jaunimui, atlikta anoniminė apklausa. Aštuoniasdešimt du 16–29 metų miesto ir rajono gyventojai pateikė savo nuomonę ir priežastis, kodėl jiems įdomus ar nepatrauklus politikos pasaulis. Stinga žinių Beveik 100 proc. jaunuolių kaip dabartinį merą įvardijo Juozą Mažeiką, tačiau buvo manančių, kad šį postą dabar užima rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas ar mero pavaduotoja Danutė Skruibienė. Kita dalis net negalėjo įvardinti, kas yra rajono meras. Daugiausiai nuostabos sukėlė tai, kad buvo manančių, jog kandidatai į rajono mero postą yra ir kandidatai į LR Prezidento postą. Tiesa, trečdalis jaunimo tvirtino, kad jiems įdomūs Kretingoje vykstantys politiniai įvykiai: Savivaldybės tarybos priimami sprendimai, kandidatų į mero postą debatai ir kitokio pobūdžio veikla. Daugiausiai informacijos apie Savivaldybės tarybos rinkimus jie gauna iš spaudos, dalis apklaustųjų tvirtino reikiamą informaciją sužinantys iš tėvų ir draugų, taip pat – socialinių tinklų. Dalis apklausoje dalyvavusiųjų atkreipė dėmesį, kad politika labiau domėtųsi, jei jaunimui būtų skiriamas didesnis politikų dėmesys. „Politika jaunimui yra svarbi ir aktuali, tačiau įprastai rinkimuose nuolat dalyvauja tie patys kandidatai, o esamų politikų neefektyvumas verčia nusivilti politika ir nuo jos atsiriboti“, – teigė vienas iš respondentų. Jam pritarė ir kitas dvidešimtmetis apklausos dalyvis: „Dažniausiai renkami vyresnio amžiaus, neinovatyvūs asmenys, kurie nežino, kaip sudominti jaunus žmones.”
Vasario 16-osios išvakarėse Pranciškonų gimnazijoje praūžė jau trečius metus surengtas audringas protų mūšis, kurį suorganizavo gimnazijos tėvų atstovybė. „Laisvė yra dovana, ir dėkokime Dievui, kad ją turime“, – protmūšį atidarė gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis, pasveikindamas susirinkusiuosius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Vyko įnirtinga kova Protmūšį sudarė keturi turai, kurių temos: Lietuva 2018 metais, Žemaitijos kraštas, Lietuvių kalbos įdomybės ir populiarioji animacija. Pastaroji buvo skirta pirmą kartą renginyje dalyvavusiems pirmokams. Tačiau turas pateikė staigmeną – daugumą animacinių filmukų personažų žinojo ir suaugusieji. Renginio vedėja organizatorė tėvų atstovybės narė Vaida Jakumienė neslėpė jaudulio ir pasidžiaugė dalyvių gausa. Pirmajame protmūšyje dalyvavo 11 komandų, o trečiajame – netgi 22 komandos. „Toks komandų pagausėjimas rodo, kad viskas yra daroma teisinga linkme“, – tikino V. Jakumienė. Organizatoriai prisiminė, kad idėja gimusi prieš trejus metus tėvų atstovybei ieškant kitokios renginio formos. Tėvai norėjo, kad renginys būtų toks, į kurį ateitų visi – mokytojai, tėvai, vaikai. „Protmūšis pasirodė pats tinkamiausias renginio formatas“, – kalbėjo jie. „Vasario 16-oji – šventė, kurią švenčia ne tik jaunimas, ne tik suaugę, bet visi. Tai visų lietuvių šventė“, – dienos svarbumą akcentavo V. Jakumienė. Tėvų atstovybė, kuri ruošė protų mūšį, turėjo pagrindinę taisyklę – kad komandą sudarytų vienas mokytojas, trys tėvai, penki mokiniai. Protmūšį organizuoti padėjo ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojos Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė ir Birutė Naujokaitienė. Komandos pasivadino įvairiausiais pavadinimais: ,,Nepralenkiamieji”, ,,Patriotai”, ,,Pokemonai”, ,,9 proto bokštai”, ,,Pramuštgalviai”, ,,Bebrų korporacija” ir dar daugybe kitų. Pirmosios vietos nugalėtoja tapo ,,Patriotų” komanda, kuriai atiteko medaliai, tėvų atstovybės įsteigta iš rankų į rankas keliaujanti taurė ir kelionė į Vilnių. Antrąją vietą iškovojo ,,Nepralenkiamieji”, o trečiąją – pirmokų komanda ,,Vieversiai”. Komandoms, kurios iškovojo antrą ir trečią vietas, taip pat buvo įteikti medaliai. Renginio metu buvo išrinktos ir triukšmingiausios bei lietuviškiausios komandos. Dėl trečiosios vietos teko pasikauti. Tam buvo paruoštas papildomas klausimas komandų kapitonams. Kiti dalyviai nenuleido akių ir stebėjo įnirtingą kovą.
Likus 100-tui dienų iki paskutinio skambučio abiturientai švenčia Šimtadienį, kurį pagal tradiciją vienuoliktokai organizuoja dvyliktokams. Pranciškonų ir Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijose Šimtadienis paminėtas įspūdingais „Žmonės 2019“ apdovanojimais ir mafijos susirinkimu „Žara“. Įkūnijo žvaigždes Į Pranciškonų gimnazijoje vykusį Šimtadienį abiturientai pakviesti, kaip „Žmonės 2019“ apdovanojimų žvaigždės, o jų auklėtojos kaip garsiausios prodiuserės. Raudonu kilimu į šimtadienio šventę atėjusios abiturientės Goda Pagalytė ir Irma Karnauskaitė sakė, kad šis kilimas jau yra tapęs gimnazijos švenčių simboliu. Abiturientės teigė, kad neišdildomą įspūdį, vos įėjus, suteikė salės papuošimai. „Žmonės 2019“ šimtadienio vakarą pradėjo žvaigždėmis persirengę, charizma ir grožiu užbūrę Edvinas Biša, įsikūnijęs į humoristo Manto Stonkaus amplua, ir Austėja Gotautaitė, įsijautusi į dizainerės Agnės Jagelavičiūtės vaidmenį. Tradiciškai buvo pristatomi dvyliktokų paruošti filmukai, kurie nustebino net ir renginio organizatorius. Šie filmukai paskatino susivienyti dvyliktas klases ir į kūrybinį procesą pasinerti kartu. Vaizdo klipai buvo kuriami su pramogų pasauliu susijusiomis temomis: transportas, rūbų spinta, šukuosenos, korespondentai ir grimo kambarys. Dvyliktokų paruošti vaizdo klipai puikiai atitiko temas ir nudžiugino vakaro svečius, o pačius dvyliktokus privertė pasidžiaugti savo darbo rezultatu. Peržiūrėjus visų klasių filmukus prasidėjo šimtadienio „Žmonės 2019“ apdovanojimų ceremonija. Šioje dalyje žavesiu ir improvizaciniais gebėjimais žavėjo vedėjai – scenos žvaigždės Jazzu, kurios vaidmenį atliko Aurelija Plokštytė ir atlikėjas SEL – jį vaidino Dovydas Žilinskis.
Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitą abiturientai laikys jau kovo 13–14 dienomis, o per pavasario atostogas anglų kalbėjimo egzaminą, kuriuo prasidės visas egzaminų maratonas. Iki jų liekant vis mažiau laiko, daugumos dvyliktokų galvose kirba ne tik nerimas dėl egzaminų, bet ir dėl būsimų studijų pasirinkimo. Jau apsisprendė Švietimo konsultantų „Kastu.lt“ statistiniais duomenimis, tik apie 10–15 proc. moksleivių sąmoningai renkasi studijų programą. Kiti – stoja tik tam, kad įstotų. Tai yra didelė problema, kadangi nuo specialybės pasirinkimo priklausys ir visas žmogaus gyvenimas. Pranciškonų gimnazijos abiturientė Akvilė Lūžaitė teigė, kad jau nuo dešimtos klasės žinojo, ką nori studijuoti. Baigusi meno mokykloje dailę, mergina nusprendė sieti savo ateitį su menais. Tiksliai apsispręsti, kokias studijas pasirinkti, gimnazistei padėjo mokyklos organizuota išvyka į studijų mugę, kurioje turėjo galimybę individualiai pasikalbėti su psichologu. Jis ir padėjo nuspręsti, kokią sritį pasirinkti. Grafinį dizainą ketinanti studijuoti dvyliktokė yra išsiuntusi paraiškas į penkis Jungtinės Karalystės universitetus, tačiau bandys stoti ir į Vilniaus Dailės Akademiją. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Monika Kutelytė taip pat yra apsisprendusi. Ji tvirtino, kad jau nuo devintos klasės save matė tik gamtos mokslų srityje. M. Kutelytė teigė, kad studijų pasirinkimas nebuvo sunki užduotis. Mergina domisi biologija, chemija ir kitose srityse savęs net neįsivaizduoja. Studijų programas ir universitetus M. Kutelytė daugiausia nagrinėjosi pati, o apie Vilniaus universitetą papildomos informacijos sulaukė iš tenai studijuojančios pusseserės. Taip pat mergina prisipažino nepraleidžianti progos nuvažiuoti į studijų muges. Žinoma, yra ir tokių, kurie dar lig šiol nežino, ką nori studijuoti, ir nuspręs tik išlaikę egzaminus. Socialinių tinklų pinklėse
Kretingos švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, vedanti dailės terapijos užsiėmimus, Vika Gridiajeva atskleidė, kad per terapiją jaunimas kalba atvirai. Jų problemos yra skirtingos, priklausomai nuo amžiaus tarpsnio ar netgi sparčiai besikeičiančių išmaniųjų technologijų. „Like“ – nauja valiuta Socialiniuose tinkluose kiekvienas jaunuolis ir ne tik save parduoda, kaip prekę. „Jie tai supranta, bet supratimo lygis yra skirtingas. – paaiškino psichologė, kuri socialiniuose tinkluose renkamus „like“ ir kitus įvertinimus įvardijo kaip valiutą. – Jeigu ši nuotrauka nesurinko pakankamo kiekio – keliu kitą.“ Socialiniuose tinkluose šiandien įžvelgiama kita problema – nevisavertiškumo, savivertės. „Žmonės, nuolat matydami kitus laimingus, keliaujančius, turinčius geresnes gyvenimo sąlygas ir t.t., save dėl to griaužia, – sakė V. Gridiajeva, tokį reiškinį įvardindama, kaip vertybinį klausimą. – Tačiau nesakau, kad tai yra blogai, gyvenimas juda pirmyn ir mes turime neatsilikti, tačiau, kaip ir ką daryti, kiekvienas pasirenkame pagal savo vertybes.“ Daug laiko jaunuoliams atima kiti dalykai – 4–6 val., pagal statistinius duomenis, jaunuoliai praleidžia medijose. „Tuo metu žmonės mano, kad ilsisi, tačiau tai netiesa, smegenys dirba labai intensyviai. Po tiek laiko, praleisto medijose, jaunimui ir ne tik jam nebelieka laiko kitiems dalykams“, – jaunimo pasyvumo problemos priežastį paaiškino psichologė. Norint, kad pailsėtų protas, turi dirbti kūnas. Anot specialistės, geriausia sportuoti ar kitaip leisti laiką gryname ore. Išspręsti problemą taip pat galima apsibrėžiant ribas. „Reikia neužmiršti ritualų – valgymo kartu prie stalo, kavos ar arbatos gėrimo be išmaniųjų telefonų, o pastariesiems skirti ribotą laiką bendru visos šeimos sutarimu“, – tikino V. Gridiajeva. Jaunoms poroms psichologė patarė imtis „technologijų dietos“, tokiu būdu prisiminti bendravimą ne mobiliaisiais telefonais, o gyvą bendravimą – taip išsaugant santykius tiek poroje, tiek šeimoje.
Dėl didesnių atlyginimų kovojo Lietuvos Aukščiausiame teisme
Ginčas tarp Marijono Daujoto progimnazijos, tuo metu buvusios pagrindinės mokyklos, ir joje dirbančių nepedagoginių darbuotojų tęsiasi ir jau pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (LAT), kuris nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog iš esmės galėtų būti tokia situacija, kad tam tikrų pareigų darbuotojų grupės koeficientai būtų mažesni nei jiems leidžiamas vidurkis, kitos – didesni. Ji toleruotina tik tokiu atveju, jei koeficientai nustatyti pagal iš anksto žinomus kriterijus ir atitinkamai pagrįsti, kitaip tariant, kai jie yra objektyviai pateisinami.
Skaitytojai klausė – politikai atsako
„Pajūrio naujienos“ pateikia pretendentų į rajono merus atsakymus į klausimus, kuriuos skaitytojai uždavė prieš „Pajūrio naujienų“ inicijuotus politikų debatus ir į kuriuos nebuvo galimybės atsakyti renginio vakarą.
Rajono salės futbolo pirmenybių didžiajame II lygos finale susitiko „Kurmaičių“ ir „HBH-„Malūnų kaimo“ komandos. Po I kėlinio rezultatas buvo 1:1, o II kėlinį pirmasis įvartį pelnė „HBH-„Malūnų kaimas“. Kurmaitiškiai išlyginamąjį įvartį pelnė 16-ą min., o per likusį laiką nė vienai komandai pasižymėti nepavyko, tad, pagal pirmenybių nuostatus, laukė du pratęsimo kėliniai po 5 minutes. Pirmojo pratęsimo 4-ą minutę įvartį pelnė „Kurmaičiai“, o per antrąjį pratęsimą priešpaskutinę minutę „HBH-„Malūnų kaimui“ pavyko išlyginti rezultatą. Baudinių serijoje mažiau klydo kurmaitiškiai, kurie ir tapo Rajono salės futbolo II lygos čempionais. „Džiaugiamės iškovota pergale, neapsakomas jausmas, finale esame buvę du kartus ir po ilgo laiko pavyko iškovoti pirmą vietą. Komanda yra „nukraujavusi“, keletas žaidėjų išvažiavo į užsienį, o taip sutapo, kad šventinę Vasario 16 d. netekom ir savo dviejų savanorių. Finale parodėm charakterį, pasistengėm, o varžovas leido išlyginti rezultatą“, – po finalinių rungtynių neslėpdamas džiaugsmo kalbėjo „Kurmaičių“ komandos vadovas Vaidotas Gedvilas.
Dienos veiklos centre – savanoriai iš užsienio
Vienerius metus Kretingos dienos veiklos centre su neįgaliais žmonėmis dirbs pagal Erazmus programą atvykę du savanoriai – 19-metė studentė Kristina Bekher iš Ukrainos ir 25-erių ekonomikos studijas baigęs Tigranas Chapanyan iš Armėnijos. Gyveno Ukrainos karo zonoje „Išsikėlėme iššūkį pagyventi mums svetimos kultūros šalyje, priimti šį kraštą ir jo žmones, išmokti kalbą. Taip pat siekiame patobulėti kaip asmenybės, dirbant su negalią turinčiais žmonėmis, kurie gyvenimą mato labai tikroviškai“, – kalbėjo savanoriai. K. Bekher neslėpė, jog ji kilusi iš Ukrainos karo pabėgėlių vokiečių šeimos, tačiau užaugusi vaikų namuose, kurie pateko į dabartinio Ukrainos–Rusijos karo zoną. „Gyvenau Donecko srities Snežnoje miesto vaikų namuose, prie pat sienos su Rusijos Rostovu. Kai tik įvedė karius, visus vaikus norėjo išgabenti į stovyklą – galvojome, kad niekad atgal nebegrįšime. Nuvežė į Rostovą, bet kažkoks aukštas valdininkas sutiko lėktuvu išskraidinti mus į Dnepropetrovską, kur praleidome visą vasarą. Vėliau sugrąžino į Donecko sritį. Dabar jau antrus metus gyvenu savarankiškai, – studijuoju programavimą Kijevo-Mogiliovo akademijoje“, – pasidalijo mergina. Iš dviejų vaikų šeimos kilęs T. Chapanyan sakė atitarnavęs armijoje ir pabaigęs studijas, panoro pažinti Europą, jos kultūrą, o tokia galimybė atsirado per savanorystės programas. Jis siuntė prašymus į daugelį šalių ir labai apsidžiaugė, gavęs pasiūlymą iš Lietuvos.
Už vieno kambario buto šildymą – kosminė kaina
„Nežinojome, kad, pakeitę gyvenamąją vietą, taip įkliūsime“, – sakė B. Vasinienė. Ji svarstė, galbūt tie butai, kurie likę prie centrinio šildymo, moka ir kieno nors skolas?
Grėbžėniu kaima istuorėjė pasakuo senbovės
Rēk baise sāva kaima žmuonis mīlietė, kad rūpietu išsauguotė anu atsėmėnėmus, katrėi palėktu na tik vākams, bet ėr vāku vākams. Grėbžėniu kaima bėndruomėnės pėrmėninkė Milda Kiaulakienė tor tėksla pasakuojėmus apie gimtoji kaima, eilieraštius sodietė krūvuon ėr išlēstė kninga. Vėina žėimuos dėina čia gėmosės, čia augosės Bėrutės Gėrtienės šėltuo truobuo klausiaus istuorėju, katras ana pakaituom pasakuojė so jaunu dėinu draugė Elėna Tamuošaitienė. Tor tėksla „Ka muokiaus Grėbžėniu muokīkluo, pradiejau rašītė pruogėnius linksmus 3–4 puosmeliu sveikėnėmus. Na vėina ėr rimtiesni eilierašti eso parašiosi, ėr Grėbžėniu himna“, – sāka B. Gėrtienė, katron nuors išlėitė jausmus eiliem līd vėsa gīvenėma – ėr ka muokslus ējė, ėr ka dėrba vėsa nepuoetėška zootechnikės darba, ka pėnkė sūna da vėsa mažė bōva, ėr dabar, kai jau tor būri anūku ėr pruoanūkiu. Anuos māma miegosi knīgas skaitītė, bet eilieraštiu narašiosi, o Bėrutė vėina dėina pasėrīža ožrašīti ėr Grėbžėniu kaima istuorėjė. „Mēdžiaga rinkau na iš archīvu, bet iš žmuoniu. A pavīks mon darba ožbaigtė, nažėnau“, – sāva somanīma atsklēdė B. Gėrtienė, atėdāvosi tus prisėmėnėmus sesėrėi Virginėja, katra Vėlniou gīven ėr renk anus kompiuteriu. Ož aktīvė vėsuomenėnė veikla, krāšta kultūras puoseliejėma ėr sauguojėma 2012 m. švėntont Gargždu gimtadėini atmėnėma medaliu apduovanuota grėbžėnėškė B. Gėrtienė 2013 m. Muotinas dėinuos pruoga kaima turizma suodībuo „Grėbžė“ sāva eilieraštius skaitė kaima žmuonims, dalėjuos prisėmėnėmas. B. Gėrtienės tievielis Stepuons Mažeika doktėrėi īr pasakuojės, kad nu 1918 iki 1940 mētu Grėbžėnius gīvēna 35 ūkėninka, katrėi valdė nuo 5 iki 35 hektaru žēmės. Kaims kap ir daugoma Lietovuos kaimu bōvės riežėnis. Žēmė bōvosi padalinta i atskėrus laukus, o lauka mažas rieželes – vėsims kaima ūkėninkams. Sklīpa kaimė bōvė pradieti formoutė 1921–1924 m. Tik ketoriu ūkėninku žēmė soformouta dvėjus sklīpus: vėins pri gīvenamas suodības, kėts ož 500–700 metru nu pėrmuoji.
|
|
