|
|
|
(1328) 2019-02-12Premjeras Kretingoje akcentavo viešojo sektoriaus pertvarką
Penktadienį į Kretingą buvo atvykęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjeras Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos naujoje salėje susitiko su Kretingos rajono savivaldybės vadovais, tarybos nariais, seniūnijų, švietimo, kultūros įstaigų, kitais viešojo sektoriaus darbuotojais, verslo atstovais, lankėsi „Tereko“ įmonėje. Savivaldybė neturi būti svarbiausias darbdavys Savo kalbą bibliotekoje Premjeras pradėjo nuo vis sunkesne našta Lietuvos valstybei tampančio viešojo sektoriaus pertvarkos planų. Dėl viešojo sektoriaus ateities Vyriausybėje yra sudaryta ir speciali darbo grupė. „Turime nuspręsti, kokio viešojo sektoriaus norime: turėti jį didelį ir mažai finansuojamą ar gerai finansuojamą, tvarų, mažą“, – sakė S. Skvernelis ir patikino, kad taškiniais sprendimais viešojo sektoriaus problemų įveikti nepavyks, nes pagerinus situaciją vieniems, nepatenkinti lieka kiti. Lietuvos valstybės viešasis sektorius kaip darbdavys tarp 28 ES valstybių narių yra 5-as, jame dirba per 380 tūkst. žmonių. Premjero pastebėjimu, situacija kai kuriose savivaldybėse yra dar prastesnė, kaip antai – iš 5-ių pagrindinių darbdavių savivaldybėje 3-ys yra biudžetinės įstaigos. „Tai kas belieka? Ant likusio verslo užkrauti dar didesnę naštą“, – klausė ir teigė S. Skvernelis, ir čia pat paaiškino, kodėl jis mokesčių didinimui nepritaria. Padidinus kapitalo, dividendų apmokestinimą, iš Lietuvos trauktųsi investuotojai, kai šiandieną, jo teigimu, pagal sąlygas investicijoms Lietuva yra pirma tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių ir 14-ta pasaulyje. Visuotinis turto apmokestinimas, Premjero įsitikinimu, skaudžiausiai kirstų anaiptol ne patiems turtingiesiems.
Darbėnai susivienijo kilniam tikslui
Darbėnų gimnazijos bendruomenė įgyvendino ilgai puoselėtą svajonę – praėjusį penktadienį šioje mokymo įstaigoje buvo atidaryta kalbų laboratorija, kurios idėja suvienijo visus Darbėnus – miestelio seniūniją, bendruomenę, gimnazijos mokinius ir jų tėvus. Kalbų laboratorijai įrengti prireikė 12 tūkst. 740 eurų, baldams ir kitiems įrenginiams buvo skirta dar apie 1,5 tūkst. eurų. Aukcione – kirpyklos čekis Idėja gimnazijoje įrengti kalbų laboratoriją kilo dar 2014 metais, kuomet pagal „Comenius“ partnerysčių projektą su Kretingos rajono savivaldybės delegacija Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė buvo išvykusi į Turkiją, kur pirmą kartą vienoje mokymo įstaigų ir pamatė tokią laboratoriją. „Praėjus dvejiems metams su rajono mokyklų vadovais lankėmės prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje Raseiniuose, kurioje teko susipažinti su kalbų laboratorijos programa praktiškai. Taip gimė ambicija – jeigu ten yra, kodėl Darbėnų gimnazijoje negali atsirasti? Šią mintį pristačiau gimnazijos taryboje ir buvo nuspręsta ieškoti rėmėjų“, – sumanymo ištakas prisiminė S. Litvinienė. Idėją įgyvendinti nebuvo taip paprasta – Darbėnų gimnazijos bendruomenei teko susidurti ne su vienu iššūkiu. Gimnazijos Iniciatyvių tėvų klubo nariai Jurgita Stalmokienė, Viktorija Vaišnorienė, Artūras Juška, Anžela Ruikienė, Jolanta Pocienė, Miroslava Bružienė sugalvojo organizuoti paramos vakarą „Gerumu sušildyk“ – jo metu įvyko labdaros aukcionas, kuriame buvo parduoti Darbėnų meistrų darbai, kūriniai ir paslaugos. Aukciono iniciatorė J. Stalmokienė patvirtino, kad tėvai visada stengiasi palaikyti mokyklos idėjas: „Yra nemažai tėvų, kurie nori padėti.“ Skulptoriai Rasa ir Gediminas Staškauskai aukcionui skyrė įspūdingą akmens keramikos kūrinį, kurį įsigijo tuometinis Darbėnų parapijos klebonas Vygintas Gudeliūnas – tai buvo brangiausias tos dienos pirkinys. Dailininkė Regina Martišienė dovanojo paveikslą, kurį įsigijo Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Dovilė ir Dainius Miliai aukcionui paskyrė gintarinę pelėdą, kurią įsigijo gimnazistų tėvai Audrius ir Anžela Ruikiai. Mama Daiva Dudėnienė įsigijo Auksės ir Žydrūno Drazdų muilo rinkinį „Nimfė“. Labiausiai bendruomenę nustebino mamos Donatos Šilgalienės dovanotas kirpyklos čekis, kurį už nemažą sumą įsigijo Jono ir Linos Butkų šeima, – Darbėnų gimnaziją lanko trys jų vaikai. Tądien buvo paaukota 1 tūkst. 200 eurų. Sėkmės įkvėptas Iniciatyvių tėvų klubas į socialinį tinklą įkėlė kreipimąsi į buvusius Darbėnų mokyklos mokinius, kad šie paremtų iniciatyvą ir padėtų mažo miestelio vaikams mokytis modernioje aplinkoje. „Mūsų visų džiaugsmui į rėmimo fondo sąskaitą buvo įvestos lėšos su įrašu „Kalbų laboratorijai“. Jų skyrė buvęs Darbėnų mokyklos mokinys, dabartinės gimnazistės tėtis, bendruomenės pirmininkas su žmona Onutė ir Rimantas Benečiai. Taip pat iniciatyvi mama Jolanta Pocienė, o labiausiai nustebino buvusių mokinių Donatos Benetytės ir Manto Gailevičiaus parama. Iniciatyvą taip pat parėmė mokinių tėvai ūkininkai Vigilija ir Artūras Turauskiai bei Stasys ir Genutė Lomsargiai“, – vardijo S. Litvinienė. Buvę mokiniai ir tėvai kalbų laboratorijai paaukojo 1 tūkst. 305 eurus. Taip pat dar surinko 183 eurus miestelėnų paramos. 2017 m. vasario mėnesį planuojamai kalbų laboratorijai buvo paaukota 2 tūkst. 688 eurų.
Gripas trauktis nenori
Šeštoji metų savaitė sergamumo gripu bei ūminėmis viršutinių takų infekcinėmis ligomis atžvilgiu kol kas nedžiugina – kreivės vis dar kyla aukštyn. Penktąją metų savaitę Kretingos rajone gripu sirgo 125 gyventojai, o šią, 6-ąją, – 228, iš jų 72 asmenys iki 17-os metų. Ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis 5-ąją savaitę sirgo 782, 6-ąją šiek tiek mažiau – 763 gyventojai, tarp kurių 451 iki 17-os metų. Klaipėdos mieste šią savaitę gripu serga 1 tūkst. 212 asmenų, tarp jų 414 – iki 17-os metų. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų skaičius – 2 tūkst. 383, 1 tūkst. 417 – iki 17-os metų. Klaipėdos rajone sergančiųjų gripu yra 240, iš kurių 129 – iki 17-os metų. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis čia serga 546 gyventojai, tarp kurių 389 – iki 17-os metų. Šilutės rajone sergančiųjų gripu – 245, 66 – iki 17-os metų. Viršutinėmis kvėpavimo ligomis serga taip pat 245 asmenys, tarp jų 177 – iki 17-os metų. Mažesniame Skuodo rajone ir sergančiųjų mažiau. Gripas nustatytas 45 asmenims, iš kurių 5 – iki 17-os metų, o ūmios kvėpavimo takų ligos – 78 žmonėms, iš kurių 37 – iki 17-os metų. Palangos mieste šią savaitę gripu serga 94 gyventojai, tarp kurių 33 iki 17-os metų, beveik tiek pat yra sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis – 95, iš jų 57 – iki 17-os metų. Laimingiausia Neringos savivaldybė – šią savaitę čia nė vienas asmuo neserga gripu, o 26-ems gyventojams, tarp jų 17-ai iki 17-os metų nustatyta ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Iš viso Klaipėdos apskrityje 6-ąją metų savaitę gripu serga 2 tūkst. 64, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis – 2 tūkst. 545 gyventojai. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių gripo epidemija paskelbta 31-oje, tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybėje.
„P. n.“ informacija
Rado dingusįjį
Birutės gatvėje, prie Akmenos upės kranto, praėjusį sekmadienį apie 16.50 val. rastas vyro kūnas be išorinių smurto žymių. Spėjama, kad tai galimai 1993 m. gimęs Tomas Norkus, kuris praėjusių metų lapkričio mėnesio pabaigoje išėjo iš namų ir negrįžo. Tuomet vyro paieškai buvo pasitelktos didžiulės pajėgos. Jo ieškojo artimieji, kiti nelaimei neabejingi asmenys, Kretingos jaunieji šauliai, Kretingos rajono policijos komisariato policijos pareigūnai, į pagalbą buvo pakviestas kinologas su tarnybiniu šunimi, paieškose dalyvavo Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Velionis vilkėjo mėlynos spalvos sportinį megztinį, juodos spalvos sportines kelnes, „Adidas“ juodus sportinius batus. Kol kas vyksta tyrimas vyriškio tapatybei patvirtinti.
„P. n.“ informacija
KRETINGA PALANGOS g. vasario 8 d. apie 2.45 val. patikrinimui sustabdytas automobilis „Mitsubishi Galant“, kurį vairavo 1968 m. gimęs kretingiškis. Alkoholio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,05 prom. girtumas. Pristatytas į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių duoti kraujo tikslesniam girtumo nustatymui atsisakė. KRETINGOS r. LELIŪNŲ k. vasario 8 d. apie 22.45 val. pareigūnams patikrinus automobilį BMW, kurį vairavo 1998 m. gimęs Kretingos rajono gyventojas, transporto priemonės dėtuvėje rastas plastiko maišelis su žalsvos spalvos augaline, veikiausiai narkotine medžiaga, ir du baltos spalvos lapeliai, kurie galimai yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga. DAUGINČIŲ k. Vasario 9 d. Kretingos pareigūnams pranešta, jog Dauginčių k., išlaužus plastikinio lango varčią, patekta į namą ir pavogti auksiniai juvelyriniai dirbiniai bei taupyklė, kurioje buvo 150 eurų. Iš viso pavogta turto už 3 tūkst. 207 eurus. ŽIBININKŲ k. Vasario 10 d. apie 03.07 val. pranešta, kad į Kretingos r. ligoninę kreipėsi 1975 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad vasario 10 d. Žibininkų k., ties restoranu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nepažįstamas vyras, atidaręs taksi automobilio keleivio pusės dureles, be jokios priežasties trenkė neblaiviam (1,82 prom.) pareiškėjui į veidą. Vyrui diagnozuota viršutinės lūpos mušta žaizda. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. PALANGA J. BASANAVIČIAUS g. vasario 8 d. apie 22.50 val. automobilio „Mazda“ vairuotojas partrenkė 1964 m. gimusią moterį ir pasišalino iš įvykio vietos. Automobilį, važiuojantį Vytauto g., sustabdė pilietiški žmonės ir perdavė pareigūnams. Paaiškėjo, jog automobilio vairuotojas, gimęs 1990 m., buvo neblaivus, jam alkoholio matuokliu nustatyta 1,72 prom. Sužalotai pėsčiajai medikai nustatė politraumą, ji gydoma reanimacijos skyriuje. Pradėtas tyrimas. VANAGUPĖS g. vasario 10 d. pastebėta, kad pavogti abu automobilio „Porsche Cayenne Diesel“ priekiniai žibintai. Žala – 2 tūkst. eurų.
Parengė Edita KALNIENĖ
Vasario 8 d. vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namų aikštėje 99:80 (21:14; 25:22; 30:23; 23:21) nugalėjo Akmenės „SC-„Gruditą“ (11 pergalių, 14 pralaimėjimų). Gerai susitikimą pradėjusi „Kretingos“ komanda jau iki didžiosios pertraukos susikrovė dviženklę persvarą (20 min. 46:36). Trečio kėlinio pradžioje komandas skyrė tik 7 taškai (23 min. 54:47), bet iki kėlinio pabaigos skirtumas pasiekė 17 taškų ribą (30 min. 76:59), ir paskutiniame kėlinyje akmeniškiai pavojingiau nebepriartėjo. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Tadas Maželis – 24, Domininkas Matutis – 18, Rytis Zabita – 14, Linas Jonuška – 13, Albertas Valiulis – 12, Deividas Petravičius – 8, Laurynas Danielius – 7, Tadas Budrys – 2, Kornelijus Stonkus – 1, Edgaras Danys ir Arnas Sabaliauskas. Vasario 9 d. kretingiškiai išvykoje 64:92 (15:27; 17:18; 11:26; 21:21) neprilygo lygos lyderiams Raseinių „Raseiniams“ (23 pergalės, 3 pralaimėjimai). Šiose rungtynėse kretingiškiai prieš „Raseinių“ krepšininkus priešinosi iki didžiosios pertraukos, kuomet komandas skyrė tik 13 taškų (20 min. 32:45). Po trijų kėlinių komandas jau skyrė 28 taškai (30 min. 43:71) ir paskutinis kėlinys tapo formalumu. Šiame susitikime komanda vertėsi be pagrindinio vidurio puolėjo Ryčio Zabitos, patyrusio traumą penktadienio rungtynėse. Kretingos „Kretinga“: Domininkas Matutis – 10, Linas Jonuška, Tadas Maželis ir Deividas Petravičius – po 9, Edgaras Danys, Kornelijus Stonkus, Tadas Budrys – po 7, Albertas Valiulis – 4, Laurynas Danielius ir Arnas Sabaliauskas – po 1. Artimiausias rungtynes „Kretingos“ komanda žais vasario 15 d. 19 val. namuose su Biržų „Biržais-KKSC“ (11 pergalių, 14 pralaimėjimų).
Tomas KUBILIUS
Krepšinio klubas „Kretinga“
„Stintapūkio“ šventėje Nidoje nuaidėjo jau penktą kartą suorganizuotas šokių festivalis „Gintarinė žiemužė 2019“. Jame dalyvavo prieš kelis mėnesius susikūrusi Kretingos rajono kultūros centro šokių grupė „Latino damos“ ir iškovojo pirmąją vietą. „Latino damoms“ tai buvo pirmasis konkursas, todėl prieš jį merginos labai jaudinosi ir jautėsi tam tarsi nepasirengusios. „Tik viena grupės narė yra anksčiau šokusi liaudies šokius, o visos kitos prieš tai nėra turėjusios nieko bendro su šokiais“, – grupės pradžią priminė Kretingos rajono kultūros centro šokių vadovas Tadas Romeika. Festivalyje kolektyvai atliko įvairaus stiliaus šokius. „Vertinimai buvo įdomūs. Daugiausiai dėmesio buvo skiriama meniniam lygiui: muzikos pasirinkimui, šokio judesių suderinimui ir panašiai, – vertinimo kriterijus įvardino T. Romeika ir tęsė: – Po festivalio mus pakvietė vykti į Kroatiją, kur „Latino damos“ turėtų parengti 20 minučių pasirodymą. Šis laimėjimas, manau, suteikė joms drąsos ir paskatino nebijoti dalyvauti festivalyje kitoje šalyje, todėl birželio mėnesį ten išvykstame.“ Festivalyje „Gintarinė žiemužė“ dalyvavo 42 šokių kolektyvai iš visos Lietuvos, du atvyko ir iš Kaliningrado.
„P. n.“ informacija
Į Panamą – susitikti su pasaulio jaunimu
Tarp grupės piligrimų, savanorių, skautų bei pranciškoniškojo jaunimo atstovų, šį sausį vykusių į Pasaulio jaunimo dienas Panamoje Centrinėje Amerikoje, dalyvavo ir iš Kretingos kilusi, Vilniuje slaugytoja dirbanti 28-erių Justina Žiaušytė. Išgirdo Popiežius siųstą žinią Mergina sakė, jog į Pasaulio jaunimo dienas ji vyko jau trečiąkart – anksčiau yra pabuvojusi Ispanijoje ir Lenkijoje. Ir šįkart išvien su bendraminčiais iš Bernardinų parapijos pradėjusi ruoštis ir į šį masinį krikščioniškojo jaunimo susitikimą: „Taupiau, nes kelionė brangi – už bilietus reikėjo patiems susimokėti“, – sakė J. Žiaušytė. Panamos respublikos sostinę Panamą, kur Sičio parke, talpinančiame per 200 tūkst. piligrimų, įvyko Pasaulio jaunimo dienos, lietuvaičiai pasiekė dviem skrydžiais per Frankfurtą ir Niujorką. „Nors jau anksčiau teko būti tokiuose susitikimuose, šįsyk įspūdis buvo labai stiprus todėl, kad atvyko labai motyvuoti, tikėjimo vedami žmonės – juk reikėjo įveikti tokius tolius“, – akcentavo kretingiškė. J. Žiaušytei įstrigo į Pasaulio jaunimo dienas atvykusio Popiežiaus Pranciškaus žodžiai, jog gyventi turime šia diena – dabar, o ne rytoj daryti gera kitam, dirbti ir kurti geresnį pasaulį. Pontifikas taip pat nemažai dėmesio skyrė skurdo mažinimui. „Popiežius, siųsdamas vilties žinią, tarsi siekė priartėti prie jaunų žmonių, prie tų, kurie kenčia“, – sakė piligrimė.
Vėinas biedas
Kumet aš buvau maža, nieka negaliejė gautė: ni drabūžė, ni dounas, ni žaislū. Lioub pasiūtė iš skarmalū lielė – ė žaisem. Bet vėina syki parnešė mon iš torgaus meški. Sakė, kažkuoks diedė siov ė torgavuo. Meškis bova dėdėlē gražus: rods, minkšts, akiū vėituo guzikelē isiūti. Nagaliejau atsėdžiaugtė, nešiuojau, šuokdėnau, sava luovelie miginau. Vakarė atejė Adelė. Žaidiev su meškiu: goldiev, kieliev, visep kavuojov. Dėdelē ons Adelē patėka. – Atidouk monėi, – paprašė. – Nadouso, – sakau. – Aš anou mylu. – A tou meški? Tuoki bjauri?! – Pati to bjauresnė. Ek nomėi ė gali nabatetė. – Ė nabatesio. Mamā pasakyso. Kėta deina par peitus Adelė viel atejė. Atejė linksma, dainioudama, gliebie apkabėnusis laikė lielė. Bet kuokė lielė: plaukā balti garbiniouti, soknelė geltuona, žondā rauduoni. Vo akys! Dėdėlės, mielynas, ka gol – ožsimerk, ka sied – atsimerk. – Papa krautovie nopėrka, – gyries Adelė. – Gava alguos, bova paiemės, linksmos, ė nopėrka. Grāžė, na kap tava! Vo tuos akys! Goldau – blapt – ožsimerk. Suodėnu – plast – atsimerk. Je gretiau: bla–pla–bla–pla. Dar gretiau – bla–pla–bla–pla–pla–pla. Pla – lielie veizas dėdėliausiuoms – a pasuodėnė, a pagolda. Soportinau – neužsimerk. – Kuo tep draska? – supyka Adelė. – Atidouk! Vo lielie veizas sava išspruogosiuoms akims, ė neketėn ožsimerktė. Adelė – kriuoktė. Pasigruobė lielė ož kuojē, bieg nomėi šaukdama:
– Mamā pasakyso! Aš ėšsėgondau. Daba gal atimtė mona meški. Ė bliaudama: – Nadouso meškelė, nadouso, – muoviau nomėi. Mama nuejė pri Adelės. Parejusi sakė, ka Adelės papa pasiemė žėrklės ė nuoriejė pataisytė tas akis, bet vėina nokrėta gėlē i kramė ė daba baršk, ka pajodini. – Vėinas biedas su tas vākās, – pasakė mama. Aš pasiiemiau žėrklės, nuoriejau paveizietė, kor nukrės meškė akis. Bet žals gozikelis nurėidieje po luova ė prapoulė. Siediejau ė mėslėjau: vėinas biedas so tās žaislās – bieda, ka natori, bieda, ka tori.
Regina Lyda PETRUTIENĖ
Stintu švėntie pagarbėna žemaitėška žuodi
Gal bluogas uoru pruognuozės, gal baimė apsėkriest grėpu, o gal ė dėdėlės kainas noliemė, ka i tradėcėnė Stintu švėntė Palonguo žmuoniu privažiava bėški mažiau, kap liob būt kėtas kartas, kumet pagrėndėnie čėrškėnamuom žuvim kvepontiuo J. Basanavičiaus gatvie negaliejė nė prasilėnktė. Bet tėi, katrėi atvažiava, nesėgailiejė. Kap vėins iš pagrindėniu švėntės organizatuoriu Stintu ordina kancleris Nerijus Stasiulis žadiejė, bova daug vėsuokiausiu žvejėšku muonu, varžybu, jouku, mozėkas, garse ė plate skombiejė žemaitiu šnekta. Ne tarmie, o kalba N. Stasiuli teigėmu, Stintu švėntė tor gėlė prasmė diel tuo, ka vėsus Palonguos ėr Švėntuosės gyvenėms kažkumet prasėdiejė nu žvejybas amata, o žemaitiu kalba ši meta ypač akcėntoujama diel tuo, ka sukank 800 metu nu tuo laika, kumet Žemaitėjės vards pėrma syki pamėnavuots rašytinius šaltėnius – Ipatijaus kruonikuo.
Ka ši, 16-uoji, švėntė ypač žemaitėška, pastebiejė ė Lietuvuos etnėnės kultūras gluobuos tarybas pėrmininkė Dalia Urbonavičienė. Ana priminė, ka Lietuvuo yr 5 skirtingi etnuografine regijuona, katrėi kiekvėins tor sava tarmės. „Atsėprašau, bet mes Žemaitėjuo torem ne tarmė, o tėkra kalba!“ – pertraukė N. Stasiulis, i scena Jūratės ė Kastyti skvere paliūdyt pakvėitė kalbininka ėš Šiauliu Juoza Pabrieža, katras parašė „Žemaitiu kalbuos gramatika“. I prietelius žemaitius ėr svetius kreipdamasis pruofesuorius lėipė nikumet neožmėrštė, ka kiekveina tauta laikuos ont triju kertėniu stolpu, žemaitėška – ont kūliu. Tėi kūle tai – kalba, papruote ė tradicijės, tep pat – istuorijė. „Mes, žemaite, ėškielė galvas galem sakytė, ka vėsus tus kūlius torem“, – akcentava J. Pabrieža. Anam, kalbininkou, sakė, dėdėle maluone, ka žemaitiu kalba yr tuoki gyva ė stėpri, ė ka pagaliau pavyka parašytė „Žemaitiu kalbuos gramatika“. Vėina sava knygas egzempliuoriu so dėdėliu nuoru ons iteikė pabūtė žemaitiu kalbuos ekspertu anu pakvėitusiam Stintu ordina kancleriou N. Stasiuliou. „Žemaitėjė bova, yr ė būs per omžius“, – neabejuojė J. Pabrieža, o tumet rėngini vedontieji vėsi karto so publika garse, ka musiet net jūra gėrdiejė, suskandava: „Kas būs, kas nebūs, bet žemaitis nepražūs!“.
|
|
