|
|
|
(1324) 2019-01-29Alkoholis, greitis, žiemos kelias pasiglemžė dvi gyvybes
Padvarių kaime, už naujųjų kapinių Darbėnų miestelio link, įvyko kraupi avarija, pasiglemžusi dviejų jaunų vyrų gyvybes. Automobilis lūžo pusiau Praėjusį šeštadienį apie 17.45 val. automobilis „BMW“ nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį privataus namo kieme ir apsivertė. Vairuotojui, gimusiam 1963 m., nustatytas lengvas girtumas – 1,26 prom. Eismo įvykio metu žuvo jaunuoliai, gimę 1993 m. ir 2000 m. Neblaivus vairuotojas dėl įvairių kūno sužalojimų išvežtas į ligoninę. Po įvykio vienas asmuo žuvo iš karto, kitą medikai bandė gaivinti, tačiau nesėkmingai. Liudininkų teigimu, „BMW“, prieš nulekiant nuo kelio, skriejo dideliu greičiu esant slidžiai kelio dangai. Automobilis buvo stipriai apgadintas, per avariją lūžo pusiau. Efektyviausia priemonė – visuomenės pagalba Po avarijos gyventojai į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipėsi su prašymu, kad ties ženklu „Kretinga“ būtų pastatytas greičio matuoklis ir kad būtų įrengtas gatvės apšvietimas. „Automobiliai parlekia nuo Darbėnų miestelio didžiausiu greičiu, pristabdo tik prie laidojimo namų esančio keliuko?“ – situaciją apibūdino netoliese gyvenanti Girmantė Alutytė-Pauliuvienė. Ar greičio matuokliai padėtų išspręsti problemą, svarstytina. „Vairuotojai pristabdo likus maždaug 50 metrų iki greičio matuoklio, tačiau jį pravažiavę vėl didina greitį. Šiandien statysime toje vietoje, kitais metais – kitoje“, – kalbėjo Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Šiuo atveju kelio danga buvo itin slidi. „Esant slidžiai kelio dangai greičio matuoklis – ne išeitis, problemos sprendimas – nevairuoti išgėrus. Ateityje planuojama sunkiasvorėse transporto priemonėse diegti alkoholio matuoklius, kad neblaivūs vairuotojai negalėtų užvesti ir pajudėti automobiliu iš vietos. Galbūt tai labiau padėtų spręsti problemą“, – pridūrė jis. Esant blogoms eismo sąlygoms visi kelio ruožai yra pavojingi. A. Pužauskas prisiminė praėjusių metų eismo įvykį, kai vaikinas kelyje Raguviškių link atsitrenkė į sunkiasvorę transporto priemonę, ir žuvo kartu važiavusi mergina: „Tame kelyje yra daug greičio ribotuvų, ir kas iš to? Juos pravažiavęs žmogus vis tiek didina greitį.“ Šeštadienį taip pat buvo suorganizuota trumpalaikė priemonė vairuotojų blaivumui patikrinti. Jos metu policijos pareigūnai patikrino 32 vairuotojus, nustatyti šeši Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau neblaivių asmenų – ne. Pakankamai efektyvi priemonė – visuomenės pagalba. „Svarbu, kad žmonės praneštų, jeigu mato įtartiną vairuotoją. Taip yra daug greičiau nustatyti neblaivų asmenį“, – efektyviausią priemonę įvardijo A. Pužauskas. Žmonių pranešimai apie įtartinai važiuojančius asmenis dažnai padeda nustatyti neblaivius vairuotojus.
Mažėja norinčių dirbti rinkimuose
Kovo 3 d. per savivaldos rinkimus Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje veiks 41 rinkimų apylinkė. Net penkios apylinkių komisijos turės mažesnį už minimalų narių skaičių. Šalies vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra patvirtinusi mažiausią rinkimų apylinkės narių skaičių – 5. Atskirais atvejais VRK daro išimtis ir leidžia, kad dirbtų 4 žmonės. Po 4 narius turi Lazdininkų, Mančių, Nasrėnų, Mikoliškių ir Valėnų rinkimų komisijos. Už darbą rinkimų komisijose yra mokama pagal valandinį įkainį: nuo šių metų sausio 1 d. komisijos pirmininkui – 5,41 Eur, jo pavaduotojams, sekretoriams ir eiliniams nariams – 4,33 Eur. Nurodyti įkainiai yra pateikti neatskaičius mokesčių. Kretingos rajono savivaldybės Nr. 22 rinkimų komisijos pirmininko Mindaugo Mickaus teigimu, mažose rinkimų apylinkėse komisijų nariams darbo nėra daug, tačiau kartais jiems tenka ir sveikata rizikuoti, kai nešiojant kvietimus į rinkimus gyventojams puldinėja palaidi šunys, o ir patys gyventojai į duris pasibeldusį komisijos narį pasitinka agresyviai. M. Mickus pasidžiaugė tuo, kad dauguma apylinkių rinkimų komisijos pirmininkų liko tie patys. M. Mickus Kretingos rajono savivaldybės Nr. 22 rinkimų komisijai vadovauja pirmą kartą. Į šį postą jį delegavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. M. Mickus nėra šios politinės partijos narys. Prieš tai komisijai vadovavusi Darbo partijos narė Alma Voveraitienė liko komisijos nare. Iš viso komisijoje dirba 9 žmonės. M. Mickus dirba Kretingos rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto audito skyriuje vyr. specialistu. Šio skyriaus vedėja Dalia Katauskienė yra Kretingos rajono savivaldybės Nr. 22 rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja. D. Katauskienės įsitikinimu, mažėjant rinkėjų (pagal VRK duomenis – 2015 m. Savivaldybių tarybų rinkimuose Kretingos rajono savivaldybėje jų buvo 33 tūkst. 781, šiandieną yra 32 tūkst. 727) mažosios rinkimų apylinkės turėtų būti stambinamos jungiant su kitomis. Tokios, kaip antai, 56 rinkėjus turinti Mikoliškių. Tai padėtų spręsti ir apylinkių rinkimų komisijų narių trūkumą.
„P. n.“ informacija
Darbėnuose suprojektuotą perėją teko perkelti
Darbėnų miestelyje, Skuodo gatvėje, planuojama įrengti šaligatvį. Pradėjus jį projektuoti kilo problemų – Energijos skirstymo operatorius (toliau ESO) nesutiko įrengti elektros linijos reikiamoje pusėje. Šiandien, Lietuvos kelių direkcijos teigimu, perėja toje vietoje yra nereikalinga, tačiau gyventojai su tuo nesutinka. Iškilo problemų Darbėnai dalyvauja Europos Sąjungos projekte, į kurį pateko trys Kretingos rajono gyvenvietės, turinčios nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. gyventojų, – be Darbėnų, dar Kūlupėnai ir Salantai. Darbėnuose vienas planuojamų objektų, kuris pagal tą projektą bus įrengiamas, – šaligatvis Skuodo gatvėje. „Šia dienai situacija yra tokia, kad nuo miestelio centro, Turgaus aikštės, dalies Skuodo gatvės šaligatvis yra dešinėje kelio pusėje ir baigiasi ties Salantų–Skuodo gatvių sankryža. Pirminis noras ir buvo jį pratęsti, kad toliau driektųsi dešine kelio puse iki miestelio pabaigos“, – situaciją apibūdino Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Tačiau ne viskas susiklostė, kaip tikėtasi. Kartu norėta įrengti ir gatvių apšvietimą. „Prašėme, kad ESO elektros liniją įrengtų toje pusėje, tačiau jie nesutiko to padaryti“, – sakė A. Poškys. Tada apšvietimo dešinėje pusėje statyti nebepavyko, todėl projektuotojams jį teko perkelti į kairę kelio pusę. „Pamanėme, kad keistai atrodys – šaligatvis dešinėje kelio pusėje, o apšvietimas kairėje. Tada nutarėme, kad ir šaligatvį reikia kelti į kairę pusę. Štai čia ir susidarė įdomi situacija, kuomet nuo centro pėstieji pareina dešiniąja kelio puse, o nuo sankryžos jie turi atsidurti kairėje pusėje. Klausimas kilo, kaip sujungti tuos du šaligatvius, kad gyventojams būtų patogu“, – problemą įvardijo A. Poškys. Vienintelis būdas sujungti dvi kelio puses – pėsčiųjų perėja. Todėl projektuotojai pėsčiųjų perėją suprojektavo prieš Salantų–Skuodo gatvių sankryžą, kad gyventojai galėtų saugiai pereiti gatvę ir toliau eiti šaligatviu.
Salantų skautai laimėjo nacionaliniame konkurse
Salantų gimnazijos „Salanto“ skautų draugovės ansamblis Kaune surengtame Nacionaliniame skautų dainų konkurse „Gražių dainelių daug girdėjau“ užėmė antrąją vietą. Lietuvos skautijos „Salanto“ draugovei vadovaujanti pedagogė Aušra Kundrotienė sakė, jog Nacionalinis skautų dainų konkursas rengiamas, siekiant pagerbti iškilų Lietuvos skautijos atstovą – vyriausiąjį skautininką Feliksą Šakalį, kuriam šiemet būtų sukakę 102-ji metai. „Šie konkursai įprastai yra rengiami per Felikso Šakalio gimtadienį – sausio 21-ąją. Šiemet įvyko jubiliejinis konkursas, pamečiui surengtas 20-ąjį kartą. Mums, salantiškiams, jis buvo gana sėkmingas – iškovojome antrąją vietą“, – džiaugėsi A. Kundrotienė. „Salanto“ draugovės vadovė sakė, jog į konkursą atvyko keli šimtai dalyvių. Iš viso jame dalyvavo 29 kolektyvai, kurie varžėsi 3 kategorijose: salantiškiai – jaunesniųjų skautų, dar yra patyrusiųjų skautų bei vadovų grupės. Prieš nacionalinį konkursą, kuriame skamba vien patriotinės bei skautų pamėgtos dainos, yra privaloma praeiti regioninę atranką. Tačiau šiemet, neslėpė A. Kundrotienė, jai susirgus, 11 salantiškių ansamblio mergaičių sugebėjo pačios susitelkti: nusiuntė filmuotą privalomosios programos medžiagą ir buvo pakviestos į finalinį konkursą Kaune. Reikėjo atlikti 2 privalomuosius kūrinius – patriotines dainas „Giedu dainelę“ ir „Laužų karta“ bei pačių pasirinktą dainą „Vienas žodis“, – Nacionaliniame skautų dainų konkurse salantiškės laimėjo būtent su pastarąja daina. „Tokie konkursai ne vien skatina patriotiškumą, bet ir gerąsias žmogiškąsias savybes – susitelkimą, darbštumą, komandinį darbą. Mergaitės labai norėjo dalyvauti šiame konkurse, vienos repetuodavo, – mums tik iš pradžių talkino gimnazijos muzikos mokytoja Valentina Budrienė“, – kalbėjo A. Kundrotienė. Ji sakė, jog salantiškių ansambliui II vietos laimėjimas yra labai džiugus pasiekimas. „Dabartinės sudėties ansamblis – gana jaunas, mes tik trečiąkart dalyvavome Nacionaliniame konkurse, bet į finalą patekome pirmąkart. O šiaip Salantų skautai jau kone du dešimtmečius laimėjimais šiame konkurse garsina savo krašto bei gimnazijos vardą.“ Beje, šie metai Salantų draugovei: taip pat jubiliejiniai, – šį rudenį ji švęs savo veiklos 20-metį.
Identifikavo Darbėnų Holokausto aukas
Pavardes 536 žydų tautybės Darbėnų miestelio žmonių – nuo kūdikių ligi senolių, nužudytų Antrojo pasaulinio karo pradžioje, darbėniškiai šiomis dienomis gali sužinoti, užsukę į miestelio biblioteką, kur veikia Tarptautinei Holokausto dienai skirta paroda. Pasak jos iniciatorės Darbėnų gimnazijos pedagogės Editos Gliožerienės, tokio išsamaus sąrašo nėra nė Izraelio Jad Vašemo Holokausto aukų atminimo memoriale. Išvien su JAV profesoriumi Tiksliai atsekti visų Darbėnuose nužudytų žydų tautybės žmonių pavardes, E. Gliožerienės teigimu, pavyko savo giminės šaknimis besidominčiam istorijos profesoriui Erikui Goldsteinui iš Emory universiteto Atlantoje JAV. „Per 1941-ųjų birželį–rugpjūtį Darbėnai neteko pusės savo gyventojų“, – tvirtino E. Gliožerienė. Todėl ji mano, jog Holokausto aukų pavardės privalo būti paviešintos: senieji darbėniškiai galbūt atpažins pažįstamus, o jaunoji karta geriau pažins gimtojo miestelio praeitį. „Profesorius Erikas Goldsteinas, su kuriuo bendraujame jau kelerius metus, atliko labai sunkų ir kruopštų darbą – pagal istorinę medžiagą ir liudytojų prisiminimus jis tiksliai suskaičiavo 536 nužudytųjų pavardes. Ligi šiol neturėjome tokio tikslaus sąrašo. Kai pernai buvau pakviesta į Izraelį, Jad Vašemo memoriale atidžiau apžiūrėjau ten įamžintas darbėniškių pavardes – tiek daug jų ten nėra“, – patikino Darbėnų miestelio žydų istoriją tyrinėjanti E. Gliožerienė.
„Sidabrinių balsų aidai“ – laiptelis į respublikinį konkursą
Salantų kultūros centras tradiciškai buvo atvėręs duris rajono solistų ir vokalinių ansamblių konkursui „Sidabrinių balsų aidai“. Nugalėtojų stiprybės – panašios Nugalėtojais tapo televizijos projekte „Du balsai – viena širdis“ rajoną išgarsinęs solistas Gedeminas Jepšas (vadovas Alvydas Višinskas), Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vokalinis ansamblis, vadovaujamas Antano Žvinklio, bei Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Jolantos Japertienės. Vertinimo komisijos pirmininkės Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Kitep“ vadovės Vitalijos Valeikienės teigimu, visų jų stiprybės buvo panašios – geras vokalinis pasirengimas, muzikalumas, sceninė kultūra bei tinkamai pasirinktas repertuaras. „Repertuaras visada yra pusė rezultato sėkmės“, – neabejojo V. Valeikienė. Labiausiai pasiteisino kompozitorių Gedimino Kalino ir Gedimino Purlio aranžuotos lietuvių liaudies dainos, kurias savo kolektyvams parinko A. Žvinklys. Konkurse dėmesio sulaukė debiutavęs Gintaro Puco vadovaujamas Baublių skyriaus vyrų vokalinis ansamblis. Visus dalyvius, tarp kurių – ir Vydmantų, Kartenos, Kalniškių, Budrių, Laukžemės, Kūlupėnų, Žvainių skyrių saviveiklos kolektyvai – be V. Valeikienės, vertino rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irma Žąsytienė, Salantų gimnazijos muzikos mokytoja Valentina Budrienė bei Kretingos rajono kultūros centro Meno skyriaus vedėja Diana Brazdeikienė, moterų choro „Svaja“ ir vyrų vokalinio ansamblio „Žilvinas“ vadovas Aloyzas Žilys.
KRETINGOS r. MIKOLIŠKIŲ k. sausio 26 d. apie 1.30 val. neblaivus vaikinas, gimęs 1999 m., vairuodamas automobilį „VW Passat“, esant slidžiai kelio dangai nuvažiavo į griovį. Jam nustatytas 1,67 prom. girtumas. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. LAZDININKŲ k. sausio 27 d. tarp sutuoktinių įvyko konfliktas. Smurtautojas iš įvykio vietos pasišalino.
Parengė Edita KALNIENĖ
Sausio 25 d. „Kretingos“ komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, išvykoje po pratęsimo 89:93 (17:20; 20:21; 19:18; 24:21; 9:13) pralaimėjo prieš Klaipėdos LCC tarptautinį universitetą (14 pergalių, 7 pralaimėjimai). Atkakliai vykusiame susitikime nė viena komanda nenorėjo nusileisti varžovams, o pratęsimą išplėšė du taiklūs Domininko Matučio baudų metimai. Pratęsime šeimininkai taškus rinko baudų metimais, o kretingiškiams į tai atsakyti nepavyko ir buvo patirtas pralaimėjimas. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Linas Jonuška – 19, Kornelijus Stonkus – 16, Rytis Zabita ir Tadas Maželis – po 15, Domininkas Matutis ir Albertas Valiulis – po 8, Edgaras Danys – 6, Deividas Petravičius – 2, Petras Piekus ir Arnas Sabaliauskas. Sausio 26 d. kretingiškiai namuose 77:79 (21:14; 19:18; 12:22; 25:25) apmaudžiai pralaimėjo prieš Panevėžio „Bangenę-Aiverą“ (10 pergalių, 12 pralaimėjimų). Šių rungtynių pradžia sėkmingiau susiklostė kretingiškiams, kurie po I kėlinio turėjo 7 taškų persvarą (21:14), o po dviejų kėlinių komandas skyrė 8 taškai (20 min. 40:32). Vos prasidėjus III kėliniui šeimininkai įgijo dviženklę persvarą (21 min. 43:32), bet, užstrigus puolimui, Aukštaitijos komanda tuo pasinaudojo ir kėlinio pabaigoje išsiveržė į priekį (30 min. 52:54). Ketvirtame kėlinyje rungtynių rezultatas svyravo tarsi ant svarstyklių, pirmaujanti komanda keitėsi kone kiekvienos atakos metu, o svečių pergalę nulėmė trys pataikyti tritaškiai kėlinio pabaigoje. Šeimininkai dar turėjo progą išlyginti rezultatą, bet lemiamos atakos metu teisėjai užfiksavo žingsnius. Kretingos „Kretinga“: Domininkas Matutis – 23, Albertas Valiulis – 14, Tadas Maželis – 12, Linas Jonuška – 11, Rytis Zabita – 9, Kornelijus Stonkus, Edgaras Danys ir Petras Piekus – po 4, Deividas Petravičius. Artimiausias rungtynes „Kretingos“ komanda žais vasario 2 d. išvykoje su Kauno „Atletu“ (17 pergalių, 5 pralaimėjimai).
Tomas KUBILIUS
Krepšinio klubas „Kretinga“
Vilniuje, „Champion‘s House“, įvyko II tarptautinis rankų lenkimo turnyras Sergejaus Maslobojevo taurei laimėti. Turnyras buvo skirtas mėgėjams ir profesionalams. Kretingos rajonui šiame sporto renginyje atstovavo 4 Kūlupėnų sportininkai, vadovaujami Kęstučio Bertašiaus. Mėgėjų grupėje svorio kategorijoje per 85 kg dešine ranka Bronius Jurkus užėmė IV v. Kiti kūlupėniškiai varžėsi profesionalų grupėje: svorio kategorijoje iki 70 kg dešine ranka Mantas Petrauskas buvo šeštas; toje pačioje svorio kategorijoje kaire ranka Erikas Stonkus pelnė V v.; svorio kategorijoje iki 105 kg kaire ranka Kęstutis Bertašius iškovojo prizinę III vietą. Iš viso šiame turnyre dalyvavo 70 sportininkų.
„P. n.“ informacija
Baldų gamyboje madų nesivaiko
„Dvidešimt metų diena po dienos gaminame baldus, – mes nesame tie, kurie atnešame naujų dizaino vėjų, užtat mūsų baldai yra patikimi. Pagrindinis mūsų dizaineris yra pirkėjas, ir mes einame paskui jį“, – tvirtino Bajoruose Kretingoje įsikūrusios parduotuvės „Senoji baldinė“ savininkas 46-erių Rimantas Miceika. Nebrangus - o tarnauja ilgai Palangoje gyvenantis verslininkas tikino, jog tuomet, kai prieš 19 metų įsigijo pastatą, jame jau veikė baldų fabrikėlis, kuriame ir prekiauta baldais. Dėl to jiems nebereikėję sukti galvos, kaip pavadinti savo įmonės parduotuvę, – pavadinimas ir liko toks, kaip buvo įpratę vadinti kretingiškiai – „Senoji baldinė“. Nusipirkę pastatą, jame iškart pradėjo prekiauti baldais: dalį jų pasigamina patys, kitą dalį įsiveža iš užsienio. „Perkame baldus iš viso pasaulio, daugiausiai iš Europos – Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Lenkijos, Latvijos, atsivežame ir iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos. Išsikėlėme sau pagrindinį reikalavimą – kad baldas nebūtų brangus, o tarnautų ilgai. Nevežame išskirtinių, itin prabangių baldų, nes mūsų pirkėjas – vidutines ar mažesnes pajamas gaunantis žmogus, kokių šiandien Lietuvoje – dauguma. Todėl ir orientuojamės į paprastus, praktiškus baldus. Kur jūs gausite lovą už 70 eurų? Ji tarnaus ilgai ir bus gaila išmesti“, – patikino R. Miceika. Jis sakė, jog savų meistrų sukurti baldai – dažniausiai nestandartinių dydžių lovos, spintos, spintelės. „Meistrai pagamina tai, ko žmogus pageidauja, tarkim – įvairių dydžių spinteles į nišas, jaunimas – ilgesnių lovų“, – įmonės darbo lankstumą akcentavo jos savininkas.
„Light House“ – analogų Lietuvoje neturinti erdvė
Praėjusį savaitgalį Klaipėdoje, buvusiame faneros fabrike, buvo atidarytos renovuotos modernios patalpos – pirmoji Baltijos šalyse bendradarbystės erdvė „Light House“. Šios erdvės skirtos žmonėms, kuriuos vienys mokslo ir verslo inovacijų bei partnerystės siekis su kitomis strateginėmis uostamiesčio įmonėmis. Po vienu stogu – darbas ir poilsis Visą parą veikiantis „Light House“ po vienu stogu jungia modernius šiuolaikiškus darbo kabinetus, konferencijų sales, susitikimų bei individualių pokalbių, terapijos, meditacijos bei jogos kambarius, sporto salę, kavines, laisvalaikio bei kūrybos erdves, virtuvės zoną. Bendradarbystės erdvėje įrengta 200 darbo vietų, kurios pritaikytos dirbti ir individualiai, ir komandomis. Veikia loftai, miego kapsulės, – naktį čia iš viso gali likti ilsėtis 30 žmonių. Kartu su Lietuvos startuoliu „Pingin“ įdiegta skaitmeninė pastato valdymo sistema. Naujoje bendradarbystės erdvėje jau įsikūrė startuoliams skirta nemokama verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ Lietuvoje populiarėjanti erdvė „Spiečius“, Baltijos skaitmeninių inovacijų centras, Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras. „Light House“ – tai Klaipėdoje vystomo didžiulio „Baltijos technologijų parko“ dalis, kuris kuriasi buvusio faneros fabriko Liepų gatvėje teritorijoje. „Baltijos technologijų parko“ miestelis, pasako jo sumanytojo viešosios įmonės „Baltijos technologių parkas“ vadovo Šarūno Butkaus, vystosi keturiais etapais, – kol kas užbaigtas tik pirmasis etapas ir atidaryta 6,1 tūkst. kv. m ploto erdvė. Likusius tris etapus planuojama įgyvendinti iki 2021-ųjų pabaigos.
Daugiausia verslo liudijimų rajone – statybos darbams
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) duomenimis, 2018 m. verslo liudijimus rajone buvo įsigiję 1 tūkst. 462 gyventojai, o 2017 m. šiek tiek daugiau – 1 tūkst. 574. „Pastebėjome, kad, mažėjant gyventojų, kurie renkasi savarankišką veiklą su verslo liudijimais, sparčiai auga skaičiai gyventojų, pasirinkusių kitą savarankiškos veiklos formą – veiklą pagal individualios veiklos pažymą”, – pastebėjimais dalijosi Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė. 2018 m. jų skaičius rajone išaugo beveik ketvirtadaliu – 23 proc. 2017 m. individualią veiklą vykdė 1 tūkst. 208 gyventojai, o pernai – jau 1 tūkst. 571. Populiariausios veiklos pagal verslo liudijimą 2018 metais išliko tos pačios – tai statybos baigimo apdailos ir specialieji statybos darbai, prekyba, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla.
Turistus viliojo ne vien dėl paveldo, o ir dėl emocijų
Savaitgalį Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre 7 kartą įvyko tris dienas trunkanti kasmetinė tarptautinė turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2019“, šiais metais pakvietusi sužinoti, atrasti ir pajausti kelionių džiaugsmą bei pildyti savo patirtis. Septynios savivaldybės – kaip kumštis Pasak Kretingos rajono turizmo informacijos centro vadybininkės Ritos Beržanskienės, kretingiškiai nuo 2014-ųjų šioje parodoje dalyvauja bendrame stende su Klaipėdos, Neringos, Palangos miestais, Šilutės, Klaipėdos, Skuodo rajonais. „Tai yra mūsų stiprybė. Ne vienas priėjęs lankytojas pasidžiaugdavo, kad 7 regiono savivaldybės esame tokios vieningos. Vientisas mūsų stendas buvo 32 metrų ilgio, Kretingai skirtas plotas sudarė 9 kvadratinius metrus“, – įspūdžiais pasidalijo vadybininkė. Kretingos rajono turizmo informacijos centras lankytojams pristatė patraukliausias mūsų rajono lankytinas vietas, naujausius turizmo ir pramogų objektus, edukacines programas, esamas ir planuojamas naujas ekskursijas bei suteikė reikalingą informaciją, atsakė į lankytojų klausimus. „Kretinga domėjosi ir turizmo agentūros, į savo siūlomus paketus planuojančios įtraukti lankomiausius mūsų rajono objektus“, – džiaugėsi vadybininkė. Jos žodžiais, Kretingos rajonas kaskart tampa patrauklesnis turistams, besidomintiems ne tik paveldu ir istorija, bet ir aktyviomis pramogomis. Parodoje buvo pristatytas laisvalaikio ir sveikatinimo centras „Atostogų parkas“, poilsio ir pramogų kompleksas HBH, pramogų parkas „Malūnų kaimas“ bei jo pašonėje praėjusiais metais duris atvėręs modernus vandenlenčių parkas „313 cable park“ Žibininkuose. Be dėmesio neliko ir mažieji parodos lankytojai – buvo vaišinami sertifikuotos meistrės Astos Norvaišienės pagamintais Kretingos dvaro saldaininės saldainiais. O suaugusieji buvo pradžiuginti amatininkės Rasos Balsevičienės rankų darbo muiliukais bei veltiniais pakabukais.
Susitelkę dirba dėl kaimo gerovės
Kaip ir dalis mūsų rajono bendruomenių, taip ir Kurmaičių kaimo bendruomenė paminėjo 15-ąsias savo įsikūrimo ir veiklos metines. Jos pirmininkės Ingridos Rinkevičienės teigimu, jubiliejiniai metai bendruomenei buvo turtingi veiklų, projektų, prasmingų darbų, kurie neliko nepastebėti kurmaitiškių. „Jubiliejinius metus pradėjome nuo išvykų į Naisius, Kryžių kalną, o įgyvendinto projekto „Kartu pažinkime Lietuvą“ metu bendruomenės nariams suorganizuota išvyka po Panemunės pilis, – šį projektą finansavo Kretingos rajono savivaldybė, skyrusi 600 Eur, kuriuos panaudojome transporto nuomai“, – kalbėjo I. Rinkevičienė. Įgyvendinus kitą Kretingos rajono savivaldybės administracijos iš dalies finansuojamą projektą „Kokybiška aplinka – gerovė bendruomenei“ – jam skirta 300 Eur, Kurmaičių bendruomenė įsigijo rašomąjį stalą, 2 kėdes. „Patalpas bendruomenei pagal panaudos sutartį nuomojamės iš Savivaldybės. Buvęs medicinos punktas nėra tinkamai įrengtas, tad šiuo metu įgyvendiname vietos projektą „Patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams““, – bendruomenės pirmininkė neabejojo, kad situacija, gavus finansavimą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų ir 20 proc. prisidėjus rajono Savivaldybei, keisis į gera: planuojamas kapitalinis remontas, iš dviejų kabinetų bus įrengta viena didesnė patalpa, atskiras įėjimas, patalpos bus pritaikytos bendruomenės susirinkimams, įvairiems užsiėmimams, susitikimams – atsiras sąlygos plėtotis įvairesnei bendruomenės veiklai. Per vietos projektą „Kaimo gyventojų aktyvaus poilsio skatinimas ir tradicijų puoselėjimas“ bendruomenės moterys dalyvavo keramikos užsiėmimuose, bendruomenė taip pat įsigijo palapinę, kėdžių, stalų su suolais šventėms, – įgyvendinant įvairius projektus bendruomenės žmonės prisideda nario mokesčiu ir pervestais 2 proc. GPM.
|
|
