|
|
|
(1323) 2019-01-25Klebonu Kretingoje skiria brolį Astijų
Dvi dienas savaitės pradžioje Kryžių kalno vienuolyne posėdžiavusi Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos naujoji vadovybė perskirstė brolių pranciškonų tarnystes. Trejiems metams vienuolyno gvardijonu Kretingoje paskyrė brolį Gediminą Numgaudį. Iš Klaipėdos į Kretingą grįžtantis brolis Astijus Kungys Telšių vyskupui siūlomas Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonu. Grįžta atiduoti skolą Brolis (br.) Astijus atviravo, kad paskyrimas į Kretingą jam buvo netikėtas. „Galvojau tęsti tarnystę Klaipėdoje“, – sakė jis, akcentavęs, kad, skirdami Kretingos parapijos ganytoju, broliai parodė didelį pasitikėjimą juo, kurį jis priima su didžiule atsakomybe. „Jaučiu viduje skolą Kretingai, kuri mane užaugino kaip kunigą ir kaip brolį pranciškoną. Prašau Viešpaties jėgų, kad galėčiau tarnauti ir kurti meilės, pagarbos, įsiklausymo santykius“, – kalbėjo br. Astijus, tarnauti į Kretingą grįžtantis po 20-ies metų. Prisiminęs filmą apie karą, iš kurio karys pas savo paliktą pirmąją meilę grįžta su jai dar labiau įsiplieskusiais jausmais, sakė: „Kretinga yra mano pirmoji meilė. Kretinga nepakenčia pasipūtėlių, nori tikrų mažesniųjų brolių pranciškonų, ne kažkokių ponų, žvelgiančių tarsi iš aukščiau.“ Vienybės nėra tarp vienodų Kretingos bendruomenė, br. Astijaus įsitikinimu, nėra vienalytė. „Skirtingas supratimas, kur link Kretinga turi judėti, skirtingos politinės pažiūros ir tų pačių katalikų. Tas skirtingumas praturtina bendruomenę, yra didžiausias jos turtas“, – tvirtino jis, teigdamas, jog dvasininko pašaukimas yra visus tuos žmonių skirtumus sujungti į vieną gražią mozaiką, kuri džiugintų pačius kretingiškius bei visus kitus, taptų dalelyte paveikslo darnios Lietuvos. Anot br. Astijaus, vienybės tarp vienodų nėra, nes toks vienodumas yra pasmerktas. Kaip tokio vienodumo pavyzdį jis pateikė ankstesnę komunistinę Kiniją, kurioje gyveno milijardas vienodais būti priverstų žmonių. „Tikroji vienybė yra įmanoma tik tarp skirtingų, kokiais mus Dievas sukūrė, žmonių. Ir mūsų Tautinės giesmės žodžiai – „vienybė težydi“, manau turi šią prasmę“, – kalbėjo jis.
Ar valdžioje moterų ir vyrų turi būti po lygiai?
Rotušės aikštėje kilo „laikrodukų sujudimas“
Pamatę Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus vieni užvedė automobilius ir išvažiavo, kiti puolė dėti laikrodukus, o tretiems neliko nieko kito, kaip sumokėti gautą baudą. Trečiadienį nubausti 34 automobilių vairuotojai, nenurodę atvykimo laiko. Rotušės aikštėje esantis reikalavimas darbo dienomis palikti laikroduką su nurodytu atvykimo laiku vis dar sunkiai įgyvendinamas. Vienas kretingiškis piktinosi, kad reikia dėti laikrodukus prieš paliekant automobilį. „Žmonės nesupranta, kam to reikia. Daug neaiškių dalykų čia yra, kažkoks „bardakas“, – sakė vyras. Žmonės tikino, kad ženklai yra sunkiai pastebimi, nes jie išnyksta tarp daugybės kitų. „Galėtų būti daugiau ženklų, dabar sunku juos pastebėti. Tiesa, laikroduką stengiuosi uždėti visada“, – kalbėjo automobilių stovėjimo aikštelėje sutiktas Ernestas Lučauskas. Vyras mano, kad apmokestinti automobilių stovėjimo aikštelės nereikėtų. „Čia ne koks didmiestis, kad reikėtų padaryti mokamą stovėjimo aikštelę“, – sakė jis. Kiti mano, kad mokėjimo automatai vis dėlto išspręstų problemą. „Reikėtų pastatyti aparatą, prie kurio priėjus, paspaudus mygtuką išlįstų čekis su atvykimo laiku, kurį pakaktų pasidėti ant priekinio automobilio stiklo. Tada, praėjus keturioms leidžiamoms valandoms, susimokėti papildomai – taip yra padaryta Anglijoje“, – siūlė kretingiškis Tomas Nausėda, laikinai sugrįžęs į Lietuvą iš Anglijos. T. Nausėda pritartų ir aikštelės apmokestinimui: „Jeigu būtų simbolinis mokestis, tarkim 30 centų už pusę valandos, manau, žmonės neprieštarautų, susimokėtų, o jeigu ne – žinotų, už ką baudas gauna, o dabar kažkoks nesusipratimas.“ Jis pastebėjo, kad yra žmonių, Rotušės aikštėje automobilius paliekančių ilgiau negu leistinas laikas. Trumpam automobilius palikę gyventojai bandė aiškintis su viešosios tvarkos darbuotojais, tačiau šie nepasidavė jokiam kompromisui ir skyrė baudas. Žmonės piktinosi darbuotojų arogancija ir negalėjimu normaliai susišnekėti. „Negalime nuolaidžiauti. Visi yra baudžiami, kitaip bus pradėta tuo manipuliuoti. Nemanau, kad viršijus greitį būtų galima susitarti su policijos pareigūnais“, – paaiškino rajono Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.
Nevyriausybininkų vertinimu, mūsų Savivaldybė dirba pakankamai skaidriai
Viešoji įstaiga „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) atliko 60 Lietuvos savivaldybių skaidrumo ir atskaitingumo vertinimą. Pagal jį Kretingos rajono savivaldybė, surinkusi 78 proc., užėmė VI v., kas susiję su įvertinimu gerai. Tokio pat įvertinimo sulaukė ir Klaipėdos miesto bei nuo mūsų rajono gerokai nutolusi Švenčionių rajono savivaldybė – jos taip pat surinko po 78 proc. vertinimo balų. Mūsų kaimyninės – Klaipėdos rajono ir Palangos miesto – savivaldybės surinko vienodai – po 69 proc. – vertinimo balų ir užėmė XIII v., arba buvo įvertintos patenkinamai. Puikiai įvertintos Joniškio rajono ir Alytaus rajono savivaldybės, atitinkamai įvertintos 94 ir 90 balų. Mažiausiai skaidrios Kalvarijos (39 balai), Trakų ir Pakruojo (po 46 balus) rajonų savivaldybės. Tyrimo metu analizuota, kiek informacijos interneto svetainėse savivaldybės skelbia apie savo veiklą. Pagal gautus rezultatus ir sudarytas savivaldybių skaidrumo reitingas. TILS atstovų teigimu, per ketverius metus Lietuvos savivaldybės tapo skaidresnės – palyginti su 2014 m., 2018-aisiais savivaldybių skaidrumo vidurkis padidėjo nuo 56 iki 69 balų iš 100 galimų.
Amatą palygino su gera knyga
Rožine fantazija savo namus „Ąžuolo“ sodininkų bendrijoje pavertusi Airida Keciorienė, kaip pati sakė, išgyvena įdomiausius savo metus. Paklūsta šlifuokliai, kompresoriai ir teptukai „Už tai, kad galiu savo namuose daryti, ką noriu ir kaip noriu, esu dėkinga pakančiam vyrui Valdemarui“, – neslėpė jauna moteris. Mėgstamiausia rožinė spalva dominuoja jos pačios išklijuotuose svetainės tapetuose, atnaujintuose minkštuose balduose, po kruopščių pamokų „jutubėje“ vestuvių 13-ųjų metų proga specialiai vyrui nutapytame paveiksle, virtuvės kampe esančiame šaldytuve ir net šuns Bakso guolyje ties laiptais. Prieš tai kurį laiką dirbusi Palangos oro uoste, vėliau laikinai – Kretingos rajono švietimo skyriuje, į interjero kūrybą ji paniro netekusi šio darbo ir dėl to nė kiek nesigaili, nes veiklos turinti per akis. „Mano dukros juokauja, sako: mama nedirba, bet išeina, kad vis tiek visąlaik dirba“, – šypsojosi pašnekovė. Anot jos, sugebėjimą meistrauti ji pasitikrino surentusi guolį išsvajotai šiuo metu itin madingai mažai vokiečių špicų veislės kalytei, mat tokio guolio, kokį įsivaizdavo, parduotuvėse nerado. „Nusipirkau plokštę rėmams, medinius strypus, pasiuvau rožinį minkštą patiesalą bei užuolaidėles“, – pasakojo ji. Tačiau atsitiko taip, kad vietoj išsvajotos baltos pūkuotukės namuose atsirado ne toks ir mažas paprastas „kieminis“, bet labai mielas Baksas. „Važiavom anytai šuns, o Baksą pamatęs Valdemaras užsigeidė jo – esą mergaičių namuose ir taip daug, tebūnie į kompaniją dar nors vienas „berniukas“, – juokėsi Airida. Špicų kalytei skirtą rožinį raukinukais papuoštą guolį teko perleisti kitiems žmonėms, na, o Baksui nupirkti narvą, į kurį gyvūnas būna uždaromas tik „ekstremalioms“ sąlygoms esant, ir pasiūti rožinį minkštą patiesalą – kad derėtų prie čia pat stovinčių dviejų atnaujintų fotelių. „Skaičiavau, kad prie jų 50 valandų praplušėjau, užtat rezultatu likau patenkinta“, – parodė pašnekovė, kuriai adatos, audiniai, dažai, teptukai, replės, kompresoriai, šlifuokliai po ranka nuolat. „Vyrui tokie darbo įrankiai nereikalingi, kokie reikalingi man“, – juokėsi ji. „Skaičiavau, kad prie jų 50 valandų praplušėjau, užtat rezultatu likau patenkinta“, – parodė pašnekovė, kuriai adatos, audiniai, dažai, teptukai, replės, kompresoriai, šlifuokliai po ranka nuolat. „Vyrui tokie darbo įrankiai nereikalingi, kokie reikalingi man“, – juokėsi ji. Kaip motinėlė Rūdaičiuose žlugtą skalbė
Rūdaičiuose ketvirtus metus rengiami originalūs etnokultūros renginiai, kuriuos šio kaimo žmonės žino kaip garsiuosius arbatvakarius, – vakar rūdaitiškiai sužinojo, kaip mūsų senolės skalbė žlugtą. Atskleisti šimtmečių istorijos puslapius, pažvelgti į lietuvių kaimo buitį, gyvavusius amatus sumanė Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriaus meno vadovė ir Kretingos meno mokyklos pedagogė Sigita Šimkutė-Kubilienė. Didžiausia pagalbininkė – močiutė Į Rūdaičių kultūros centro salę susirinkę žmonės klausėsi, o vyresni patys prisiminė kaip, ligi atsirandant skalbimo mašinoms, skalbė mūsų kaimų moterys. Senuosius rakandus – skalbimo lentą, volą, lygintuvus – demonstravo nuolatinė arbatvakarių dalyvė Tado Daugirdos premijos laureatė kraštotyrininkė 78-erių Elena Mažeikienė iš Telšių rajono, Tučių kaimo. „Ji yra mano močiutė. Iš prosenelių paveldėtoje sodyboje prieš dešimtmetį ji įkūrė Mažeikų giminės muziejų. Močiutė visuomet labai entuziastingai padeda per renginius, pati atsigabena įdomių eksponatų. Ir šįkart ji atsivežė 1933 m. pagamintą ir sulopytą mano prosenelio skalbimo lentą iš savo vaikystės namų. Visiems buvo labai įdomu ne tik stebėti, kaip kiekviena šeimininkė skalbdavo, bet nustebino ir tai, kaip žmonės anksčiau tausojo daiktus, jei net lopė patogią lentą“, – kalbėjo renginio vedėja S. Šimkutė-Kubilienė. Lenta su išpjaustyta data yra Sigitos prosenelio Leono Mažeikos dovana žmonai, gimus antrajam jų sūnui, pašnekovės seneliui Juozapui Mažeikai. Ta lenta buvo skirta velėti, trinti paklodes, stambius užklotus, vyriškus apatinius rūbus. Iš Mažeikų muziejaus dar buvo atgabenti: metalinė velėtuvė ir kočėlai, kultuvė, anglinis lygintuvas bei paklodė, ant kurios išlikę inicialai ir data 1911 m.
Gera žinia iš Briuselio: peticijos svarstymą tęs
Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas tęs Lietuvos žemdirbių peticijos, kurią yra pasirašę 52 tūkst. 359 Lietuvos piliečiai, svarstymą. Lietuvos žemdirbių gaunamos išmokos yra mažiausios Europos Sąjungoje (ES) – 176 Eur už hektarą, kai ES vidurkis – 260 Eur už hektarą, todėl mūsų ūkininkai priversti konkuruoti nesąžiningomis sąlygomis bendroje ES rinkoje. EP Peticijų komitetas antradienį išklausė Lietuvos žemės ūkio tarybos ir EK atstovų pozicijas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas savo pranešime akcentavo, kad EK pasiūlymuose dėl Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) po 2020 m. įrašyta diskriminacinė nuostata, Lietuvos žemdirbiams geriausiu atveju leidžianti tikėtis 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Nors Lietuvos žemdirbiai, kaip ir kitų šalių ūkininkai, prisideda prie aukštų ES aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų, klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo, žalinimo išmoka jiems mokama daugiau kaip 30 proc. mažesnė negu vidutiniškai ES. Be to, nevykdomas Europos vadovų Tarybos sprendimas, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 m. turi būti ne mažesnės kaip 196 Eur/ha. EK nesilaikė ir 2003 m. Stojimo akte sutartos nuostatos, kad 2013 metais išmokos Lietuvos ūkininkams sudarys 100 proc. ES senųjų narių išmokų dydžio – šios išmokos siekė apie 144 Eur už hektarą, o ES vidurkis sudarė 280 Eur už hektarą. „Tai, kad buvo išgirsti Lietuvos žemdirbių argumentai, peticijos svarstymui taškas nepadėtas, ir procesas judės, yra didžiausias mūsų pasiekimas“, – „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė. Peticija atiduota į svarbaus EP Kaimo reikalų komiteto, kuris siūlys savo sprendimus, rankas. Vadinasi, Lietuvos siūlymai dar turi realų šansą patekti į tuos BŽŪP dokumentus, kurie bus tvirtinami po 2020-ųjų. Peticiją 2018-ųjų pradžioje inicijavo Lietuvos žemės ūkio taryba.
Kretingą gražins ir proginiais renginiais
Kretingos rajono savivaldybėje susirinkę kultūros, švietimo įstaigų, taip pat architektūros bei turizmo specialistai aptarė, kaip reikėtų šiemet kuo įdomiau įprasminti Lietuvos valstybei reikšmingas asmenybes, kultūros bei istorijos įvykius. Tarptautinis festivalis „Baltijos rampa“ Tačiau tikrieji darbai, pasak Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės, paaiškės tuomet, kai po biudžeto svarstymo vasario pradžioje bus žinoma, kiek tam skirta lėšų. Šiemet Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 11 atmintinų metų. Kretingos rajone didžioji dalis renginių, skirtų Žemaitijos, Pasaulio lietuvių bei Vietovardžių metams, jau yra suplanuota – Savivaldybės parengtoje programoje jų per 70, tačiau dar svarstomos ir naujos idėjos bei iniciatyvos. Vienas įspūdingiausių renginių Kretingoje nusimato liepą – „Atžalyno“ teatro vyriausios režisierės Auksės Antulienės iniciatyva bus surengtas tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Baltijos rampa“, į kurį atvyks Pasaulio lietuvių delegacija, svečių ne tik iš Latvijos ir Estijos, bet ir kitų užsienio šalių. Festivalio baigiamojo renginio metu liepos 6-ąją planuojama surengti šventę „Tautiška giesmė aplink pasaulį“, į kurią giedoti tautišką giesmę susikibus rankomis bus pakviesti į šventę atvykę lietuvių išeivių kolektyvai. „Taip pat turime idėją per Kretingos miesto šventę, tradiciškai vykstančią birželio 15–16 dienomis, surengti popietę išeiviams iš mūsų miesto“, – kalbėjo D. Činkienė. Prie kavos ar arbatos puodelio jie, sugrįžę iš užsienio ar parvykę iš kitų šalies miestų, bus pakviesti pasidalinti prisiminimais ir įžvalgomis, į kokią Kretingą juos traukia grįžti ir kokį gimtąjį miestą jie norėtų matyti ateityje.
Intriguojantis rašymo procesas merginą lydės ir ateityje
Devintoje klasėje pamėginusi rašyti novelę Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokė gimnazistė Laineda Vainauskaitė šiandien nebegali sustoti ir žino, kad kūryba ją lydės visą gyvenimą. „Kuriu, kai noriu, ir kai paroje užtenka valandų“, – tvirtino ji. Parašyti pirmąją novelę merginai pasiūlė lietuvių kalbos mokytoja Irutė Lapinskienė, dabar ji jai tapo mylimiausia skaitytoja ir įžvalgiausia kritike. L. Vainauskaitė prisipažino, kad anksčiau kurdavo ir eilėraščius: „Seniau rašydavau poeziją, tačiau jau kurį laiką poezija nėra tokia artima kaip proza. Kai pradėjau rašyti prozą, ji pamažu išstūmė poeziją. Retkarčiais rašau ir esė, tačiau „į stalčių“. Vienuoliktokė neturi labiausiai ją žavinčios kūrybos formos: „Pats menas žavus vien todėl, kad niekas nenutuokia, koks tiksliai jis turi būti.“ Gimnazistės kūrinių išskirtinumas – tekstų rašymas pirmu asmeniu. „Mano kūriniai – apie gyvenimą, nes nesu fantastikos gerbėja. Dažnai rašau pirmu asmeniu, todėl kartais perskaitę žmonės pagalvoja, jog rašau apie save. Vis dėlto temos keičiasi. Seniau dažnai rašydavau apie mokyklą, o naujausiuose tekstuose mokykla išbluko“, – pripažino kūrėja. Novelių autorės manymu, kūryba lydi kiekvieną, nes ji turi įvairius pavidalus. Ji kūrė jau vaikystėje: iš pradžių pasakas sekdavo savo augintiniui, o atsiradus broliui – jam.
Kovo 11-ąją gimusi karė savanorė: „Gimtadienis prasideda rikiuote“
Kretingos rajone yra tik du suaugę policijos rėmėjai. Viena jų – dvidešimtmetė studentė Karolina Skėrytė. Tiesa, dabar veiklą šioje srityje yra šiek tiek pristabdžiusi, tačiau sukasi kitose veiklose: mokosi aukštojoje mokykloje ir yra karė savanorė. Atskleidė šuniuko Amsio veidą Dar mokykloje K. Skėrytė priklausė Kretingos jaunųjų šaulių sąjungai, kur sulaukė pasiūlymo patruliuoti ir padėti Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnėms Gitanai Macienei ir Jūratei Kazlauskienei. „Iš pradžių kuopoje mūsų buvo labai mažai, tada pradėjome vystyti savo veiklą ir prasidėjo keli projektai su policijos komisariatu. Jie pasiūlė patruliuoti per didžiąsias miesto šventes, o paskui kuopos vadas inicijavo tapti policijos rėmėja. Aišku, iš pradžių nežinojau, kas tai yra“, – kalbėjo tuo metu policininke svarsčiusi tapti K. Skėrytė. Vis dėlto mergina po kurio laiko nusprendė padėti bendruomenės pareigūnėms. Jeigu renginiuose kada nors yra tekę sutikti policijos šunį Amsį, tai žinokite, kad po kostiumu gali slėptis Karolina. „Kas yra buvęs miesto šventėse ir fotografavęsis su Amsiu, didelė tikimybė, kad ten buvau aš“, – sakė ji. Vaikams šis personažas yra autoritetas. „Amsis vaikams – kaip suaugusiems policininkas“, – tikino mergina. Vaikams šis personažas patinka, su jo atvaizdu yra leidžiamos užduočių knygutės, pamokančios, kaip tinkamai elgtis gatvėje ir panašiai. Kadangi Amsis yra šuo, jis negali kalbėti, todėl su vaikais bendraujama gestais ir įvairiais judesiais. „Būdavo tokių situacijų, kai, nuvažiavus į stovyklas, vaikai pamatydavo išlindusius plaukus ir nuspręsdavo, kad po Amsio rūbais slypi mergina, todėl norėdavo patikrinti. Vieną kartą 14–16 metų vaikinukai sugalvojo pažiūrėti, kas yra kostiumo viduje. Buvo didelė problema, kaip nuo jų išsisukti ir pabėgti“, – pasakojo policijos rėmėja. Tiesa, šio personažo neretai maži vaikai ir išsigąsta.
Stilius būtinas kiekvienam žmogui, tačiau jis – skirtingas: kas gražu vienam, nebūtinai bus gražu visiems. Tačiau šį sezoną itin ant bangos bus gyvūnų raštai: leopardo, gyvatės, zebro. 2019 metais taip pat gausu paltų su kailinėmis apykaklėmis, ypač stilingos spalvos šį sezoną: geltona, violetinė ir nude ar garstyčių spalva. Garsi stilistė, prekinio ženklo „ŠaŠa“ viena įkūrėjų Viktorija Šaulytė teigia, kad vyraujantis greitosios mados kultas eina į pabaigą. Vis daugiau žmonių renkasi savo spintą papildyti kokybiškomis garderobo detalėmis. Nors tai brangiai kainuoja, tačiau visada galima rasti sprendimą, pavyzdžiui, per išpardavimą – puiki proga įsigyti brangesnių garderobo detalių. V. Šaulytė atskleidė, kokios yra svarbiausios garderobo detalės moterims ir merginoms: akį traukianti stilinga rankinė – ne tik ypač praktiškas aksesuaras, bet ir neatsiejama kiekvieno įvaizdžio dalis. Taip pat stilistė ragina nepabūgti investuoti ir perkant paltą. Juk vyraujant šaltesniems orams ar bundant pavasariui jį taip pat vilkime kone kasdien, todėl drabužis turi būti ne tik patvarus, bet ir gražus. Anot V. Šaulytės, perkant avalynę yra dvi galimybės: mokėti pigiau, bet avėti vieną sezoną, arba nepagailėti pinigų ir stilingais batais džiaugtis bent kelerius metus.
Sausis – naujų metų pradžia, kai pasižadama pradėti kažką naujo, žmonės stengiasi būti kitokie, geresni nei praėjusiais metais. Man šis sausis, kaip ir daugumai pirmakursių studentų – visiškai kitokia metų pradžia nei kada nors iki šiol. Pirmoji sesija – vienas sudėtingesnių periodų per visus metus, kai nebepakanka dienų viskam pakartoti ir išmokti, o paskutinė naktis prieš egzaminą studentui tampa itin svarbi. Šiais mokslo metais mano gyvenime įvyko daugybė pokyčių – išvykau studijuoti į kitą miestą, sutikau daugybę malonių žmonių, gyvenu savarankiškai ir atskirai nuo savo šeimos. Dauguma jaunuolių išvykę studijuoti į kitus miestus ar šalis mėgaujasi studentišku gyvenimu. Vieni kasdien atsakingai ir skrupulingai rengiasi paskaitoms, kiti – mėgaujasi studentišku gyvenimu ir jo teikiamais pranašumais. Ir vienus, ir kitus egzaminų laikotarpis dažnai užklumpa netikėtai – pritrūksta kelių dienų ar valandų, kad studentai jaustųsi tinkamai pasirengę atsiskaitymams ir į egzamino auditoriją žengtų nesijaudindami.
Atlikau anoniminę apklausą – paklausiau savo bendrakursių ir mokyklos draugų, kaip jiems sekėsi ruoštis sesijai. Dauguma jų teigė, kad egzaminui ruošiasi kelias dienas prieš jį – peržiūri viso semestro metu išdėstytą medžiagą, pasikartoja tai, ko nemokėjo, arba praleido paskaitose. Dalis studentų likus kelioms valandoms iki egzamino susitikdavo su kitais kurso draugais ir kartu ruošėsi egzaminui. Jų teigimu, tai itin efektyvus mokymosi būdas, nes kartu mokantis galima pasikartoti, ką jau moki ir paskutinę akimirką išmokti ką nors naujo. Pirmoji sesija suteikė daugybę naujų patirčių – pavyko rasti naujų mokymosi metodų, atrasti glaudesnį ryšį su kurso draugais ir pačiai patobulėti. Penkių egzaminų maratonas per vieną savaitę – įveiktas. Nors dauguma tvirtina, kad sesija universitete labai panašu į abitūros egzaminus, tačiau galiu teigti, jog universiteto egzaminai ir pasiruošimas jiems reikalauja daugiau jėgų ir pastangų nei brandos egzaminai baigiant mokyklą.
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokas gimnazistas Jonas Mockus šiais mokslo metais vykdo projektinį darbą „Elektroninis sportas“. Elektroninis sportas – tai varžybos, kuriose žaidžiami kompiuteriniai žaidimai. Komandos stengiasi laimėti turnyrus, bando įrodyti savo stiprumą kompiuteriniame žaidime. Pasaulyje elektroninis sportas atsirado apie XX a. pabaigą, labiau išplito XXI a. „Šis sportas Lietuvoje pradėjo populiarėti 2015 metais, kai įvyko „Gameon“ renginys“, – kalbėjo J. Mockus. „Gameon“ – tai žaidimų kultūros renginys, kuriame dalyviai gali įgyti daugiau patirties apie naująsias technologijas, žaidimus. Populiariausi šiuo metu turnyrų žaidimai: „Fortnite“, „League of Legends“, „Dota 2“, „Overwatch“. „League of Legends“ – veiksmas vyksta žaidėjus suformuojant į dvi skirtingas komandas. Kiekvienai komandai priklauso po kristalo formos kūrinį. Pagrindinis žaidimo tikslas – pasiekti ir sunaikinti priešininko kristalą. Tokią projektinio darbo temą J. Mockus pasirinko, nes žaidimus žaidžia jau nuo mažens. „Pradėjau nuo paprasčiausio „Y8“ puslapio, „Minecraft“, vėliau perėjau prie „Counter-Strike“, „League of Legends“. Galiausiai sustojau ties „League of Legends“, kurį žaidžiu nuo pat jo atsiradimo 2010 metais“, – pasakojo jis. Yra paauglių, kurie ypač įsitraukia į kompiuterinių žaidimų sūkurį, apleidžia mokslus. „Jeigu nori kažką pasiekti su šiuo dalyku, stengiesi suderinti viską su mokslais, nors ir tenka panaktinėti“, – kalbėjo J. Mockus. Jo projektinis darbas susideda iš teorinės dalies, kurioje gimnazistas pasakos apie elektroninį sportą, ir praktinės dalies, kuri buvo „League of Legends“ turnyras gimnazijoje. „Iš tiesų, buvo nelengva surengti turnyrą, mokykla nelabai pasitikėjo tokia naujove, taip pat reikėjo prikviesti dalyvių. Pagrindinis nesklandumas turnyre buvo interneto ryšys. Pirmas turnyras, mano nuomone, truputį prisvilęs, bet pavyko“, – pasakojo Jonas. Paklausus apie ateities planus, gimnazistas paminėjo, jog renka informaciją, plečia žinias ir neslepia, jog kada nors norėtų pabandyti sukurti panašų į „Gameon“ renginį Klaipėdoje ir su kitomis idėjomis. Taip jis pabandytų dar labiau išpopuliarinti elektroninį sportą Lietuvoje.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Julija Grigaitytė – iš pirmo žvilgsnio niekuo iš kitų neišsiskirianti Pranciškonų gimnazijos mokinė. Tačiau priešingai nei daugumos bendraamžių, grįžtančios namo merginos laukia ne mylimiausias augintinis, o visas šunų veislynas. J. Grigaitytė prisipažino dabar nebeįsivaizduojanti savo gyvenimo be šių keturkojų. Dalyvauja parodose Jau penktus metus gyvuojančiame jos tėčio iniciatyva įkurtame šunų veislyne, simboliškai pavadintu „Baltų orda“, šiuo metu gyvena šešerių metų Valų korgis pembrukas vardu Mila. Tačiau šeima turi dar vieną kalytę – vienuolikos metų Džeko Raselo terjerą vardu Bitė. Šuniukai yra ruošiami įvairioms parodoms, o Mila net yra tapusi Lietuvos čempione. Todėl nenuostabu, kad ir jos tris šuniukų vadas parduoti nebuvo sunku, o naujųjų šeimininkų atsirado ir užsienyje. Prie veislyno pavadinimo kūrimo prisidėjo visa šeima, kuri jame ir dirba. Tėtis, kaip veislyno valdytojas ir buvęs veterinaras, tvarko visus dokumentus ir rūpinasi keturkojais. Sesuo yra hendlerė, kuri veda ir pristato šunis parodose. Julija su mama irgi padeda prižiūrėti augintinius. Mergina teigė, kad jai yra vienas malonumas rūpintis šunimis. Žinoma, būna ir ne tokių malonių atvejų, pripažįsta Julija, kai, pavyzdžiui, reikia valyti jų sukeltą netvarką, tačiau žaidžiant, užsiimant su jais patiriamas džiaugsmas viską atperka. Šunys ne veltui vadinami žmogaus geriausiais draugais. Julija pastebi, kad iš jų galima daug ko išmokti: ištikimybės, ramumo, džiaugsmo. Mergina neabejoja, kad ir ateityje būtinai turės kokį šunį, tik gal kitokios veislės.
Japonijos sumo robotų turnyre pasirodęs Pranciškonų gimnazijos abituriento Neilo Antanavičiaus ir mokytojo Vismanto Masioko sukurtas robotas padėjo jiems surasti naujų pažinčių, kurios ateityje gali padėti pasiekti technologinių naujovių. Visi turime svajonę pamatyti pasaulį, bet kai tenka jį pažinti, darant tai, ką myli, pasaulio pažinimas skamba dar saldžiau nei prieš tai. Jau trejus metus robotika užsiėminėjantis dvyliktokas N. Antanavičius kartu su mokytoju V. Masioku turi pomėgį, kuris pasaulį veda į priekį – tai robotika. Autonominis robotas, kuris ne kartą laimėjo Lietuvoje vykusias mini sumo robotų varžybas, taip pat Estijoje įvykusiame Europos čempionate tarp toje rungtyje dalyvavusių 100 robotų, užėmęs dešimtąją vietą, privedė V. Masioką ir N. Antanavičių prie idėjos išbandyti sukonstruoti galingesnį robotą. Per vasarą sukonstruotas robotas buvo pakviestas dalyvauti į Japonijoje vykstantį „All Japan sumo robot tournament“ turnyrą. Šio turnyro robotų apimties reikalavimai yra: roboto ilgis ir plotis turi būtų po 20 centimetrų, o didžiausia masė galima iki 3 kilogramų, aukštis nėra ribojamas. Pergalė sumo robotų turnyre yra užskaitoma vienam iš dvikovoje besigrumiančių robotų išvažiavus iš už kovos aikštės ribų. Kartais dėl techninių nesklandumų robotas pats išvažiuoja iš už aikštelės ribų, tokiu atveju pergalė yra skiriama aikštelėje esančiam robotui.
Mokinių miego trūkumo, nesusikaupimo ir mažo aktyvumo problema vis dar nėra išnykusi. Kažkada netgi buvo svarstoma vėlinti pamokų laiką, tikintis pagerinti mokinių rezultatus ir padidinti jų aktyvumą pamokose. Vis dėlto šios reformos buvo atsisakyta dėl tėvų darbo grafiko ir viešojo transporto problemų. Reikia keisti įpročius Atlikus nedidelę apklausą, kiek mokiniai laiko skiria miegui per parą, iš 67 apklaustųjų 43 proc. miega 7 valandas, 33 proc. – 8 valandas, 25 proc. – 6 valandas. Mokiniai patys pripažįsta, kad juos labai traukia socialiniai tinklai ir kad jų miego režimas blogas, tačiau retas jaunuolis šias problemas pasirengęs ištaisyti. „Mokytojai mums nuolaidžiauja, taikosi prie mūsų, atsižvelgia į norus ir prašymus“, – pastebėjo Pranciškonų gimnazijos aštuntokė Martyna Einikytė. Jos bendraamžė Rugilė Narvilaitė pasvarstė, kad negebėjimas sutelkti dėmesio į tam tikrą veiklą priklauso nuo išsiblaškymo ar kai kurių tėvų netinkamo auklėjimo. Pavyzdžiui, kai tėvai duoda per daug laisvės savo vaikams. Mokytojų pastebėjimu, kad poilsio stoka, motyvacijos trūkumas, asmeninės neišspręstos problemos, nenoras mokytis daro mokinius išsiblaškiusius ir neaktyvius, prie to prisideda ir draugų įtaka. Dažnai mokiniai skundžiasi, kad pamokos – neįdomios, nesuprantamos. Sąmoningumo stoka, baimė būti savimi, kompleksai, klaidingas manymas, kad mokytis ir stengtis mokytis gerai yra gėdinga juos verčia po truputį užsiverti. Mokiniai būna labai judrūs per pertrauką, greitai įsitraukia į kokius nors žaidimus, pokalbius, ginčus, nori į save atkreipti dėmesį, taip pat nori nukreipti ir mokytojo dėmesį nuo pamokos darbo. Mokytojai pataria nusiteikti darbui, sėdėti ne su draugais, kurie trukdo kalbomis, o su tais, kurie padeda mokytis. Namuose ruošiantis pamokoms pasistengti, kad suptų rami atmosfera. Mažiau vadovautis emocijomis. Mokytojai akcentuoja, kad, norint padidinti mokinių aktyvumą, kokybiškumą pamokose, reikia mažinti mokinių skaičių klasėje, kompiuterizuoti klases.
Buvęs teisėjas atsikratė kaltės
„Byla nutraukta, nes nepadariau veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – galutinį ir neskundžiamą Aukščiausiojo Teismo (AT) verdiktą „Pajūrio naujienoms“ pakomentavo buvęs ilgametis Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš užimamų pareigų jį atleido pernai sausį. Ankstesniu teismo nuosprendžiu buvusiam teisėjui buvo skirta laisvės apribojimo bausmė – be jos vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios jis negalėjo pakeisti gyvenamosios vietos. Praėjusiųjų metų spalį Panevėžio apygardos teismas P. Kontrimą buvo pripažinęs kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje. Bylos duomenimis, 2016-ųjų lapkričio 26-osios vidurnaktį, būdamas neblaivus, savo bute kilusio konflikto metu 58-erių vyras neva smurtavo prieš žmoną, sukėlė jai fizinį skausmą. Tuometiniam teisėjui tada buvo nustatytas 2,68 promilės girtumas. Išteisinamojo nuosprendžio P. Kontrimui savo skunduose anksčiau buvo prašę ir jo sutuoktinė, ir advokatas.
„P. n.“ informacija
Tauragėje įvyko Žemaitijos badmintono taurės varžybos. Tai pirmasis mūsų jaunųjų badmintonininkų startas šiais metais. Šiose varžybose buvo žaidžiama pagal naują skaičiavimo sistemą. Žaidėjai žaidė setą iki 11 taškų. Pergalei reikėjo laimėti 3 setus. Kaip jau įprasta, jaunieji Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ badmintonininkai vėl iškovojo medalių. Vaikinų vieneto kategorijoje Vydmantų gimnazijos ugdytinis Simas Skurdauskas iškovojo bronzos medalį. Mažajame finale jis 3:1 (13:11; 7:11; 11:7; 11:5) nugalėjo klaipėdiškį Marką Gedrimą. Vaikinų dvejetų varžybose S. Skurdauskas kartu su kitu vydmantiškiu Matu Mackevičiumi suklupo tik didžiajame finale. Čia jie turėjo pripažinti tauragiškių Dovo Genio ir Deinoro Gudavičiaus pranašumą – pralaimėta 1:3 (7:11; 5:11; 11:7; 9:11). Mišrių dvejetų kategorijoje S. Skurdauskas kartu su Darbėnų gimnazijos mokine Kotryna Čivaite žaidė mažajame finale, bet medalio iškovoti nepavyko. Nusileista tauragiškiams D. Geniui ir Vakarei Trakšelytei 1:3 (8:11; 9:11; 15:14; 6:11). Jaunuosius badmintonininkus varžyboms rengė Vaidas Mackevičius ir Rolandas Juknevičius.
„P. n.“ informacija
Atšaukė sausrą Kretingos rajone
Respublikoje sausra buvo atšaukta praėjusių metų gruodžio pabaigoje, tačiau Kretingos rajone iki vakar įvykusio Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio – ne. Posėdyje vienbalsiai buvo nutarta atšaukti ekstremalią situaciją dėl sausros rajone. Rajone dėl sausros ekstremali situacija buvo paskelbta praėjusių metų birželio 28 d. Per ją nukentėjo daug ūkininkų, todėl buvo gautas Ūkininkų sąjungos prašymas iš dalies atleisti ūkininkus nuo žemės mokesčio. Šį klausimą svarstė rajono Savivaldybės taryba ir tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komitetas. Savivaldybės taryba, remdamasi komiteto protokolu, priėmė sprendimą, kad ūkį įregistravusiems asmenims, 2018 metais deklaravusiems žemės ūkio pasėlius, 50 proc. sumažinti mokestį už žemės ūkio paskirties žemę. Iš viso buvo gauti 283 prašymai, iš jų 159 prašymai patenkinti, dar 68 šį mėnesį bus teikiami svarstyti rajono tarybai. Nesumažinti žemės mokesčio buvo nuspręsta 56 pareiškėjams, nes jie nėra įregistravę ūkininkų ūkių.
„P. n.“ informacija
Žvyrduobėje atidarė čiuožyklą
Didžiausi nekantruoliai pačiūžomis vakar vakare jau galėjo išbandyti vadinamojoje Kretingos miesto žvyrduobėje rajono Savivaldybės iniciatyva įrengtą čiuožyklą. Trys ją prižiūrėsiančios bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai čia plūkėsi nuo ketvirtadienio septintos valandos ryto. „Reikėjo nugrandyti ne tik gausų sniegą, bet ir surinkti visus akmenis, kurių bežaisdami buvo primėtę vaikai“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbintas sakė Edmundas Pranckus. Po pietų, darbininkams baigus pirmuosius čiuožyklos paruošimo darbus, pasirodė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai bei „Kretingos komunalininko“ vyriausiasis vadybininkas Stasys Perkauskas. „Kadangi ledas labai grublėtas, iš bendrovės „Kretingos vandenys“ pasiskolinome siurblį, ant ledo paviršiaus užpilsime kokius 4 ar 5 kubinius metrus to paties telkinio vandens. Iki vakaro ir jis netruks užšalti“, – neabejojo S. Perkauskas. Grandininiu pjūklu keliose 15,5 aro plotą užimančio telkinio vietose gaisrininkai prapjovė eketes, o rajono Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Bruzdeilinas pamatavo ledo storį. Vienur jis buvo 12, o kitur – 13 centimetrų. Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Rasminos Beniušienės teigimu, toks storis pavojaus nekelia tik pavieniams pramogautojams, tačiau jų grupėms rekomenduojama bent 10–15, o idealiausia – 25 cm. Ir vedėja, ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas Arvydas Ručinskas teigė, kad vis dėlto saugiausia būtų čiuožinėti ne ant užšalusių vandens telkinių, o ant ledo, po kuriuo yra tvirtas pagrindas.
Gaisrų statistika: žuvo vienas žmogus
Kretingos rajone praėjusiais, 2018-aisiais, metais kilo 117 gaisrų. Tai kiek mažiau negu 2017-aisiais, kuomet įvyko 144 gaisrai. Praėjusiais metais gaisruose dėl neatsargaus rūkymo gyvenamajame name žuvo vienas, o traumas patyrė trys žmonės. Daugiausiai – 39 – gaisrų įvyko Kretingos miesto seniūnijoje, Kretingos seniūnijoje – 17, Darbėnų seniūnijoje –16. Mažiausiai – tik 2 – gaisrai kilo Vydmantų seniūnijoje. Kretingos rajone dažniausiai – 44 kartus – degė gyvenamieji pastatai. Atvirose teritorijose pastebimas gaisrų sumažėjimas.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pasidžiaugė, kad gerokai sumažėjo apleistų statinių gaisrų – jų degė tik vienas. Dažniausiai gaisrai kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio, kuomet sunku nustatyti, kodėl kilo gaisras. Dėl šios priežastie 2018 metais gaisrai kilo 32 kartus, o 2017 m. – net 66. Taip pat išaugo kaminuose užsidegusių suodžių atvejų skaičius – 27.
Darbėnų centrą apšvietė naujai
„Darbėnų miestelis dabar ir naktį šviečia kaip dieną“, – naujai įrengtu apšvietimu džiaugėsi Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Apšvietimas atnaujintas pagrindinėje miestelio – Kretingos gatvėje – bei dalyje Skuodo gatvės, nuo aikštės ligi sankryžos. Iš viso įrengti 23 LED šviestuvai: 15 – Kretingos ir 8 Skuodo gatvėse. „Dabar įrengta dvigubai daugiau šviestuvų negu buvo anksčiau – tekabėjo ant kas antro stulpo. Buvo būtina juos keisti. Naujieji LED šviestuvai gerokai kokybiškesni, todėl miestelis dabar šviesus“, – patikino seniūnas. Vienas šviestuvas kainavo per 150 eurų. Seniūnas sakė manąs, jog, pakeitus šviestuvus, susitaupys elektros energijos sąnaudos bei seniūnijos gyvenviečių apšvietimui skirtos lėšos. Per metus seniūnija už Darbėnų ir visų kaimų apšvietimą sumoka apie 10 tūkst. eurų. LED šviestuvai Darbėnų seniūnijoje buvo pradėti keisti pernai: pirmieji buvo įrengti Laukžemės Saulėtekio aikštėje, – iš viso ten įrengti 7 šviestuvai. Taip pat apšviesta Kumpikų gyvenvietė – renovuoto kelio ruože įrengti 4 nauji šviestuvai. „Grūšlaukės gyvenvietė dar laukia savo eilės, nes senuosius šviestuvus keisti naujais reikia vienu metu. Neįmanoma palikti senąsias ir tarp jų įgrūsti naujas lempas“, – patikino A. Poškys.
„P. n“ informacija
|
|
