|
|
|
(1322) 2019-01-22Gyvenantieji arti vandenų jaučia įtampą
Pagal artimiausias sinoptikų prognozes, žiema dar trauktis neketina – iš šals, ir snigs. Kol vieni gyventojai džiaugiasi puriomis pusnimis, arti vandens telkinių sodybose įsikūrę žmonės budi – nepamiršta apie galimus potvynius, kurių pastaraisiais metais pasitaiko vis didesnių. „Vienkiemio“ laivas atsidūrė toli Su nerimu orų prognozes kaskart seka ir Padvariuose esančios „Vienkiemio“ sodybos savininkas Algis Šoblinskas, dėl nenuspėjamos vandens stichijos žalos patyręs nekart, mat menkiausias atlydys ar lietus paveikia Kurmaičių užtvankos, prie kurios sodyba yra, vandens lygį. Anot pašnekovo, seniau, kol užtvanka nebuvo suremontuota, vanduo pratekėdavo pro šliuzų skyles, ir iki šachtos viršutinės dalies jo trūkdavo. Galėdavo ir dvi, ir tris dienas lyti – nepatvindavo. O dabar užtvankoje vandens susikaupia sulig šachtos viršumi, ir pavojumi grasina nuolat. Užvakar vieną signalą A. Šoblinkas jau gavo. „Iš ryto, išėjęs į lauką, pamačiau, kad nebėra 12-os vietų laivo – katamarano, kuriuo vasarą siūlome papramogauti savo lankytojams. Tas laivas Akmenos upe buvo nuplukdytas už miesto užtvankos ties Paupio gatve. Kiti daiktai vandens dar nepaliesti, bet negali žinoti, kaip bus artimiausioje ateityje“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis. Didžiausią potvynį ir didžiausius nuostolius „Vienkiemiui“ teko patirti 2005-aisiais, kai išsiveržęs Akmenos vanduo skandino avis, ožkas, paukščius, paplukdė pavėsines, nunešė skulptūras. Nameliuose bei pirtyse vandens buvo iki lubų, stalai plūduriavo. „Anksčiau, kai vandens iki viršaus trūkdavo pusės metro, nei žmonės, nei žuvys nenukentėdavo“, – prisiminė „Vienkiemio“ savininkas, tuomet prie kavinės esančiame kanale, kuriame šiuo metu yra įrengęs fontanus, augindavęs ir upėtakius.
Kretingos meno mokyklos mokiniai – jaunieji perkusininkai ir grupė dailininkų – tebegyvena šventiniais įspūdžiais, kurių patyrė Vokietijoje, – šioje šalyje kretingiškiai viešėjo Kretingos rajono savivaldybės partnerės Blankenfelde-Mahlow savivaldybės kvietimu. Mokinius kelionėje lydėjo Kretingos meno mokyklos mokytojai Viačeslavas Krasnopiorovas, Rūta Šulskienė, taip pat – Kretingos dienos veiklos centrui atstovavęs Arūnas Šulskis. Į Vokietiją jaunieji dailininkai nuvežė diplomantų baigiamųjų darbų parodą, kuri bus eksponuojama Blankenfeldės meno mokykloje, taip pat – Kretingos dienos veiklos centro lankytojų jungtinę keramikos ir floristikos darbų parodą, kuri eksponuojama Blankenfelde-Mahlow miesto savivaldybėje. Jaunieji perkusininkai, vadovaujami V. Krasnopiorovo, koncertavo Blankenfelde-Mahlow miesto viename šventinių renginių, taip pat savo įdomios muzikos skambesiu džiugino senjorų namų gyventojus. Kretingiškiai taip pat turėjo progos pamatyti šventinį Berlyną, o per ekskursiją susipažino su istorinėmis šio didmiesčio vietomis. Ekskursiją po istorinį Berlyną vedė kretingiškių bičiulis Manfredas Lyke.
Vaikystės teatro kvapas – toks pat
Kretingos rajono kultūros centro Vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ vasario 2 dieną švenčia savo 40-ąjį jubiliejų ir ta proga rengia šventę esantiems ir buvusiems atžalyniečiams. Atrodytų, keturi dešimtmečiai reiškia brandą, tačiau šis kolektyvas nuolat jaunas, gyvenąs judėjime ir kūrybiniuose ieškojimuose. Teatrą paverčia nuotykiu „Vaikų teatras – tai dinamika: vaikai į „Atžalyną“ ateina nuo penktos klasės ir būna čia tol, kol užtenka kantrybės arba ligi mokyklos pabaigos. Ir vėl ateina kiti, formuojama nauja grupė – ratas sukasi iš naujo“, – kalbėjo „Atžalyno“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė. Šiemet, jos žodžiais, teatrą palieka net 16 dvyliktokų – Akvilė Brazauskaitė, Elzė Momgaudytė ir Danielius Mizgiris buvo nuo pat grupės įsikūrimo, – jai labai skauda širdį, nes išeina tie, kuriems „Atžalynas“ buvo antrieji namai. Todėl ir jubiliejinę šventę patys atžalyniečiai pavadino „Mūsų antrieji namai“. „Laukia skaudžios išleistuvės: būrys vaikų išskris iš lizdo. Mums teatras nėra vien scena ir repeticijos, tai – vieta, kur gimsta tikroji draugystė, tai – bendros kelionės, išvykos, mūsų susikurtos tradicijos. Esame lyg šeima, kur vyresnieji broliai ir sesės ne tik pamoko mažesniuosius, bet ir stoja už juos mūru“, – kolektyvo darna džiaugėsi A. Antulienė. Jos žodžiais, „Atžalynas“ keičiasi sulig žmonėmis, tačiau sugrįžtantys atžalyniečiai – jau suaugę ar studentai – pabrėžia, kad jų vaikystės teatro kvapas išlikęs toks pat. Todėl ji labai kviečia visus vėl susiburti draugėn – pabendrauti ir atšvęsti. „Gal sužinoję apie šventę tėvai, broliai ar sesės paskambins ir praneš tiems, kurie išsibarstę po visą Lietuvą. Labai visų laukiame, atvykite į savo buvusius antruosius namus, į šilčiausius vaikystės prisiminimus“, – ragino „Atžalyno“ siela vaikų vadinama A. Antulienė, gebanti ne tik suburti, bet ir teatrą paverčianti nuostabiu jų gyvenimo nuotykiu.
KRETINGOS r. ABAKŲ k. Į policiją kreipėsi 1934 m. gimęs vyras, kuris nurodė, kad sausio 19 d. apie 18.30 val. nepažįstami asmenys apgaulės būdu iš jo išviliojo 3 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. LUBIŲ k. Sausio 20 d. apie 12.30 val. moteris, gimusi 1941 m., sulaukė skambučio iš asmens, prisistačiusio chirurgu, kuris pranešė, kad jos sesuo sužalojo kitą asmenį ir, norint išvengti atsakomybės, reikia sumokėti 8 tūkst. 500 eurų. Atvykusiam paimti pinigų asmeniui senjorė davė 3 tūkst. 800 eurų.
Parengė Edita KALNIENĖ
Sausio 19 d. „Kretingos” vyrų komanda namuose 82:86 (16:23; 14:20; 29:20; 23:23) pralaimėjo Tauragės „Fortūnai-Agavai“ (8 pergalės, 12 pralaimėjimų). Labai prastai susitikimą pradėjusi „Kretingos“ komanda II kėlinio pabaigoje leido susikrauti 18 taškų persvarą (18 min. 21:39), bet III kėlinio pabaigoje komandas skyrė tik 4 taškai (30 min. 59:63). Įpusėjus IV kėliniui priekyje jau buvo kretingiškiai (34 min. 72:67), bet pralaimėta atkarpa 0:12 leido tauragiškiams vėl susigrąžinti persvarą (37 min. 72:79). Likus žaisti 30 sekundžių po D. Matučio realizuotų trijų baudų metimų komandas skyrė tik taškas (40 min. 82:83). Varžovams realizavus vieną baudos metimą iš dviejų kretingiškiai turėjo galimybę perlaužti rungtynes, bet lemiama ataka baigėsi klaida, ir varžovai greitoje atakoje užbaigė rungtynes. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis – 22, Linas Jonuška – 17, Deividas Petravičius ir Rytis Zabita – po 14, Kornelijus Stonkus – 7, Tadas Maželis ir Edgaras Danys – po 4, Petras Piekus ir Albertas Valiulis. Artimiausias rungtynes „Kretingos“ komanda žais sausio 25 d. išvykoje su Klaipėdos LCC tarptautiniu universitetu (13 pergalių, 7 pralaimėjimai), o sausio 26 d. 16 val. namuose susitiks su Panevėžio „Bangene-Aivera“ (8 pergalės, 12 pralaimėjimų).
„P. n.“ informacija
Gyvenimo namuose – gyvenimas be kaukių
Iš Kretingos kilęs ir pranciškono pašaukimą gimtajame mieste pajutęs, bet broliu netapęs, šiandieną 4 vaikų tėvas 47-erių Rimantas Ramonas vadovauja prie Vilniaus, Čekoniškių kaime, įkurtai „Betzatos bendruomenei“, kur veikia Gyvenimo namai bei Lobių dirbtuvės – čia žmonės su intelekto negalia atranda savo namus ir mėgstamą veiklą. R. Ramono vykdomus misionieriškus darbus įvertino ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 2017 m. jis buvo apdovanotas ordinu už nuopelnus Lietuvai. Apsikeičia vertybėmis R. Ramono žodžiais, pernai „Betzatos bendruomenė“ tapo tarptautinės „Arkos“ bendruomenės, kurios įkūrėjas Žanas Vanjė iš Prancūzijos lankėsi ir pas juos, tikraisiais nariais ir įgyvendina misiją – kurti bendrystės santykį su proto negalią turinčiais asmenimis, mažinti jų šeimų kančią bei socialinę atskirtį. „Mūsų bendruomenės prioritetas – bendrystė su tais negalią turinčiais asmenimis, kurie likę be tėvų ir neturi, kur gyventi, arba tie, kurių tėvai – jau senyvo amžiaus ir nebepajėgūs rūpintis savo suaugusiais vaikais. Dauguma žmonių su negalia – taip pat jau brandaus amžiaus, jiems po 40–50 metų, tačiau savarankiškai gyventi jie negali. Todėl pas mus jie atranda namus, kur po vienu stogu su jais gyvena asistentai, o Lobių dirbtuvėse jie suranda įdomių veiklų“, – „Betzatos bendruomenę“ apibūdino R. Ramonas. Jis tikino, jog bendruomenės namuose vieni su kitais apsikeičia vertybėmis: čia dirbantys ir savanoriaujantys žmonės iš neįgaliųjų išmoksta nuoširdumo, tikrumo, tačiau sulaukia ir manipuliacijų, nes žmogus su negalia turi visą paletę tų pačių jausmų. „Jo jausmai yra tikri: šviesa-tamsa, šiluma-šaltis, bet santykyje nėra kaukių, – pabrėžė pašnekovas. – Antra vertus, tie žmonės taip pat yra Dievo apdovanoti: per juos galime giliau pamatyti ir pažinti save, kartais net – padėti sau sveikti.“
Vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga“ – jaunuolių ateičiai
Šiais metais Kretingos vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus ir žaidžianti Regionų krepšinio lygos A divizione, paminės savo komandos įkūrimo 20-metį – rudenį komanda pradės savo 20-ąjį sezoną, kuriam rengtis pradėjo jau dabar. Ir to priežastis – Kretingoje statomas naujas sporto kompleksas. „Turėsime sporto areną, vadinasi, krepšinio aistruolius galėsime pakviesti ne tik į rungtynes, bet ir į pramogų nestokojantį renginį“, – vylėsi vyriausiasis „Kretingos“ treneris. Šiuo metu Regiono krepšinio lygos A divizione „Kretinga“ tarp 16-komandų užima V–VI vietas. Ar kretingiškius tenkina tokia pozicija? „Prieš sezoną gal ir būtų tenkinę, bet dabar jau matau, kad tų pralaimėjimų, kuriuos patyrėme, galėjo ir nebūti – tuos susitikimus galėjome ir laimėti, tada ir aukštesnėje vietoje būtume atsidūrę, – kalbėjo treneris. – Tačiau galimybių „įšokti“ į stipriausiųjų ketvertą dar turime – reguliariajame sezone liko sužaisti 10 rungtynių, tad laiko pasitempti yra.“ „Kretingos“ komandą Regionų krepšinio lygoje galima pavadinti išskirtine komanda – tarp 15 jos narių 9 yra Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai nuo 16 iki 18 metų. A. Mikaločiaus teigimu, komanda ir jos vadovai išlaiko prieš kiekvieną sezoną duodamą pažadą, kad rajono rinktinė ir yra tam, kad joje jauni krepšininkai turėtų galimybę pradėti savo sportinę karjerą ir kad joje žais būtent vietos jaunimas. „Iš esmės tuos žmones rengiame jų pačių ateičiai. Jaunuoliai, baigę ne tik sporto, bet ir bendrojo lavinimo mokyklas, išvyksta studijuoti – tokių komandoje yra visi 99 proc. – į Vilnių, Kauną, nes jų netraukia uostamiesčio mokymo įstaigos. Tuo pačiu jie turi galimybę patekti į aukštesnes krepšinio lygas ir tęsti sportinę karjerą“, – A. Mikaločius pripažino, jog jam šiek tiek gaila, kad vietos komanda praranda čia išugdytus krepšininkus, bet – toks gyvenimas, kuris lemia ir tai, kad komanda jau kurį laiką neturi vyresnio amžiaus krepšinio žaidėjų – juos įpareigoja atsakomybė šeimai, darbas, kai kuriems dėl to tenka ir emigruoti.
Trečdalis žuvusiųjų kelyje – pėstieji
Preliminariais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2018-aisiais šalies keliuose žuvo 170 žmonių. Tai – kiek mažiau negu 2017-aisiais, kuomet žuvo 191 žmogus. Beveik trečdalis žuvusiųjų – pėstieji, kelią kirtę ne pėsčiųjų perėjoje, dar beveik dešimtadalis žuvo juos partrenkus perėjose. Praėjusią savaitę Kretingos rajono policijos komisariatas skyrė dar didesnį dėmesį pėsčiųjų kontrolei. Gatvė kertama ne pėsčiųjų perėjoje, šviesą atspindinčių elementų nedėvėjimas tamsiu paros metu – tai du dažniausiai daromi pažeidimai. „Pėstysis turi suvokti, kad yra lygiai toks pat eismo dalyvis, kaip ir visi. Turi savo teises, bet ir pareigas, kurios yra laikytis Kelių eismo taisyklių“, – teigė Klaipėdos apsk. VPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius. Vairuotojai, nepažeidžiantys Kelių eismo taisyklių, to paties tikisi ir iš pėsčiųjų. Socialiniuose tinkluose paskelbus, kad policija vykdo šią priemonę, sulaukta daug teigiamų komentarų. Žmonės piktinosi atšvaitų nedėvinčiais pėsčiaisiais, prisimindami avaringas situacijas, kurios jiems yra nutikusios. Saugoti pėsčiuosius yra kuriama daug priemonių – apšviečiamos perėjos, gatvės, ribojamas greitis, ir visa tai daroma ne šiaip sau. „Daug kam kyla klausimas, kodėl greitis ribojimas 50 km/h. Taip yra todėl, kad statistiškai automobiliui susidūrus su einančiu per gatvę žmogumi pėsčiajam tikimybė išgyventi yra 80 proc. Važiuojant 90 km/h – išgyventi tikimybė labai maža. Smūgis padaro didelius sužalojimus“, – paaiškino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Taip pat jis teigė, kad, prieš planuojant perėjas, turi būti gerai apgalvota, kur jų reikia, ar bus gerai matomos iš abiejų pusių. „Kai kuriose vietose vairuotojui sunku pamatyti į perėją žengiantį žmogų, dėl to gali atsitikti ir nelaimė“, – sakė A. Pužauskas. Pėstieji, einantys tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą. Nesilaikantys Kelių eismo taisyklių pėstieji iš pradžių yra įspėjami, antrą kartą jiems gresia bauda nuo 20 eurų iki 40 eurų.
Čiuoždami rajono keliais užmiršta saugų greitį
Kretingos rajone, kelyje Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai, sausio 17 d. apie 16.13 val. automobilis „Peugeot“, kurį vairavo 1962 m. gimęs kretingiškis, neatsižvelgęs į eismo sąlygas ir kelio dangą, pasirinko nesaugų greitį, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir įvažiavo į melioracijos griovį. Eismo įvykio metu sužalotas vairuotojas, kuriam Klaipėdos universitetinėje ligoninėje diagnozuota politrauma. Taip pat sužalotas kartu važiavęs keleivis, gimęs 1967 m. Kitas kartu važiavęs keleivis, gimęs 1993 m., pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių medikų pagalbos atsisakė. Įvykio dalyviams paimti kraujo mėginiai blaivumui nustatyti. Šis eismo įvykis – ne vienintelis rajone, kurio metu transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio. „Praėjusį savaitgalį vykome į septynis eismo įvykius. Kiek iš viso susidūrimų ir nuvažiavimų nuo kelio yra, negalime tiksliai pasakyti, nes patys eismo dalyviai išsiaiškina, kieno yra kaltė ir užsipildo reikiamus dokumentus“, – apie savaitgalio įvykius pasakojo Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius.
|
|
