|
|
|
(1317) 2019-01-04Pirmasis rajono kūdikis gimė naujametę naktį
Sausio 1-ąją, paryčiui, 5.14 val., kai Kretinga įmigo po Naujųjų šventimo, pasaulį savo riksmu pasveikino Lukas Kubilius – pirmasis šiemet Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje gimęs rajono gyventojas. Turės dvigubą šventę Kūdikis gimė 3840 g svorio ir 54 cm ūgio. Jo tėvai 34-erių Danutė ir 33-jų Tomas Kubiliai juokavo, jog, medikų skaičiavimu, sūnus turėjęs gimti gruodžio pabaigoje, tačiau sulaukęs ne tik Naujųjų, bet ir momento, kol nurimo fejerverkai. „Kasmet turės dvigubą šventę“, – įsitikinę jiedu. Lukas – jau antrasis kūdikis D. ir T. Kubilių šeimoje. Tėvai sakė, jog jau užregistravę naujagimį šiuo vardu, kurį rinkę ilgai, dar ligi mažyliui gimstant. „Norėjome trumpo ir reto vardo. O pasirodė, kad Lukas buvo vienas populiariausių berniukų vardų praėjusiais metais“, – sakė pašnekovai. Sugrįžus iš ligoninės į namus – Kubilių šeima gyvena Kretingos mieste, – jų lauks pirmagimė duktė 4,5 metų Akvilė bei močiutė Birutė Ramanauskienė. Kol mažylis beldėsi į pasaulį, jų dukterimi ir pasirūpino Pasertupio kaime gyvenanti močiutė. Danutė sakė kilusi iš 4 vaikų šeimos, kurioje ji – pati jauniausia, o Tomas – vienturtis. Jo tėvai Jovita ir Juozas Kubiliai abu dirba ir gyvena Kretingoje. „Namiškiai dar nematė mažylio. Sesė nekantrauja, kol grįš iš kaimo su močiute, kurios pagalba bus labai reikalinga prižiūrint sūnų“, – kalbėjo laimingi tėvai. Pirmąjį mėnesį sūnumi rūpintis galės abu tėvai – policijos pareigūnu dirbantis Tomas išeis tėvystės atostogų, o Danutė ketina pati auginti vaiką ligi 2 metų – ji dirba Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute Klaipėdoje.
Premijos – iš sutaupytų lėšų
Kretingos socialinių paslaugų centre socialinio darbuotojo padėjėja dirbanti skaitytoja, pageidavusi neviešinti pavardės, piktinosi, kad jai ir kitoms kolegėms nebuvo paskirtos kalėdinės premijos. „Pajūrio naujienos“ aiškinosi dėl premijų skyrimo tvarkos Savivaldybės socialinių įstaigų darbuotojams. „Savivaldybėje teko girdėti, kad buvo paskirtos lėšos išmokėti premijas visiems socialinių sričių darbuotojams. Žinome, kad jas gavo Dienos veiklos centro darbuotojai, o Socialinių paslaugų centre vieniems skyrė, o kiti negavo nieko“, – moteris sakė mananti, jog premijas turėjo gauti visi darbuotojai. Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė sakė, jog Savivaldybė specialiai darbuotojams lėšų premijoms neskyrė. „Premijas galėjo skirti patys įstaigų vadovai tik iš sutaupytų lėšų“, – sakė ji. Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Beruta Dirvonskienė paaiškino, jog, pagal įstaigos nustatytą tvarką, sutaupytas lėšas paskirstė darbuotojams atitinkamai pagal jų indėlį įstaigai: „Negavo tik tie, kurie įsidarbino pernai ir nebuvo išdirbę vienerių metų. Lėšų nebuvo daug, todėl stengėmės paskatinti tuos, kurie dirba pas mus ilgesnį laiką. Iš viso yra per 100 darbuotojų, o premijas gavo 86 iš jų. Premijos socialinio darbuotojo padėjėjams siekė nuo 40 iki 80 eurų.“ Redakcija sužinojo, jog pati B. Dirvonskienė iš sutaupytų lėšų negavo nė cento. Paklausta kodėl, ji atsakė: „Savivaldybės įmonių vadovai negali pasiskirti sau premijų, – jas atskiru potvarkiu paskiria rajono meras.“
„P. n.“ informacija
Atsisveikinsime su Kalėdų simboliu
Gyvuoja tradicija padabintas Kalėdų eglutes laikyti iki Trijų Karalių dienos, tai yra iki sausio 6-osios. Šventėms pasibaigus, Lietuvos gyventojai raginami neteršti savo bei kaimynų aplinkos ir nupuoštus medžius palikti specialiai tam skirtose vietose. Patogiausia vieta – prie konteinerio Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ Aplinkos, gatvių ir apšvietimo priežiūros skyriaus vyriausiojo vadybininko Stasio Perkausko, anksčiau Kretingoje tokia praktika taip pat buvo taikoma, tačiau nepasiteisino. Nors už netvarkingai išmetamas eglutes gali grėsti didžiulės 600 Eur siekiančios piniginės baudos, nebereikalingi Kalėdų medeliai gatvėse ir kiemuose voliodavosi po nakties, o kas išmetė – gaudyk vėją laukuose. Todėl rasta patogesnė išeitis: nebe pirmi metai Kretingoje leidžiama eglutes padėti šalia buitinių atliekų konteinerių. Savaitę po Trijų Karalių komunalininkų mašina važiuoja, atitarnavusias eglutes surenka, gabena į Ankštakių atliekų surinkimo aikštelę. Ten jos susmulkinamos ir gali būti panaudotos kaip žaliava šilumai išgauti arba supūdytos pavirsta trąša. Nors kai kurie žmonės pasiduoda idėjai vazonuose pasodintas eglutes vėliau persodinti prie sodybų, kai kurių specialistų teigimu, galimybių prigyti nedaug, ypač tuo atveju, jei anksčiau jos augo atvirame grunte, o į vazoną buvo perkeltos rudenį. Tęs nakvynės namų statybą
Bankrutavus nakvynės namų prie Kretingos ligoninės statytojams – klaipėdiečių bendrovei SMD, darbai šiame objekte kurį laiką buvo įšaldyti. Tačiau kitą savaitę Kretingos rajono savivaldybė jau žinos, koks rangovas perims statybos darbus. Nakvynės namai, nuo rudens jau turėję veikti, duris benamiams atvers, manoma, kitą žiemą. Bankrutavo pradėjusi darbus Nakvynės namus buvo numatyta įrengti, rekonstruojant nenaudojamą pastatą Žemaitės al. Nr.1, šalia Kretingos ligoninės. Tačiau senasis pastatas nebuvo pritaikytas nakvynės namams, nes jo plotas yra per mažas tokiai įstaigai. Be to, tame pačiame pastate Savivaldybė nusprendė įrengti ir DOTS – tiesiogiai stebimo trumpo tuberkuliozės gydymo kurso – kabinetą. Todėl, rekonstruojant statinį, jo plotą reikėjo didinti. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko žodžiais, darbus pernai pradėjusi įmonė SMD nugriovė senąjį pastatą – liko tik viena išorinė siena, išmūrijo pamatus ir sienų dalį ligi perdangos. Už atliktus darbus jiems buvo sumokėta 43,9 tūkst. eurų. „Įmonė SMD buvo laimėjusi konkursą ir įsipareigojo už 239 tūkst. eurų darbus užbaigti ligi 2018-ųjų vasaros. Blogai, kad po šios įmonės bankroto projektas nusitęsė, bet, manau, jog geriau, kad tai įvyko darbų pradžioje, negu juos užbaigus. Nes, pabaigus darbus, 5-erius metus įmonė privalo garantuoti už atliktų darbų kokybę“, – kalbėjo V. Domarkas.
Iš valdininkių kabineto – su ašaromis akyse
Trejus metus Socialinių paslaugų centre socialinio darbuotojo padėjėja dirbusi ir svetimiems ligoniams, kiek galėjusi, tiek padėjusi Ona Martinkienė teigė pati po savo ligos susidūrusi su skaudinančiu institucijų abejingumu. Nesusikalbėjo? Penkis vaikus užauginusiai kretingiškei praėjusių metų balandis buvo lemtingas – gydytojų komisija nustatė 60 proc. nedarbingumo lygį ir patarė susitvarkyti dokumentus dėl socialinių išmokų. Žinodama, kad yra įstatymas, pagal kurį jai turėtų būti mokama valstybinė II laipsnio daugiavaikės motinos pensija, moteris tą patį mėnesį kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyrių. Tačiau specialistė iškart užbėgusi už akių – paaiškinusi, kad šalpos pensija, kol nesueis pensinis amžius, nepriklauso, mat vieną vaikų kretingiškė pagimdžiusi metais vėliau, negu įstatyme numatyta, tai yra ne 1995-aisiais, o 1996-aisiais. O. Martinkienė neneigė – gal tada valdininkių kabinete nepavyko susikalbėti. Gal ji nemokėjusi paaiškinti, neakcentavusi, kad atėjo prašyti ne kokios nors šalpos, o kaip daugiavaikė mama – valstybinės – pensijos? „Betgi tos specialistės ir privalo dirbti dėl tokių nelaimėlių, kaip aš. Ar ne jų pareiga peržiūrėti visus įstatymus ir visas galimybes, ar ne jų kompetencija pagelbėti mums? Juk iškart pasakiau apie save: esu 55-erių, užauginau 5 dorus vaikus, turiu neįgalumą, už tai gaunu 222 eurus“, – pasakojo ji. Situacija paaštrėjo šį lapkritį Anapilin iškeliavus Onos sutuoktiniui. „Gyvenimas ją ėmė riesti į ožio ragą. Kol dar buvo abu su vyru, pajamų per abu gaudavo apie 400 eurų, ir tiek užteko. O kai liko viena – iš poros šimtų eurų išsilaikyti nebeįmanoma, juolab kad ir namas apšildomas dujomis“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos filialo vadovė Valerija Žalienė.
Dingusią nepilnametę surado
Gruodžio 31 d. iš Kretingos socialinių paslaugų centro išėjo ir sutartu laiku negrįžo penkiolikmetė. Pradėjus paiešką paaiškėjo, kad mergina lankėsi Palangoje, o po kurio laiko išvyko į Klaipėdą. Netrukus ji buvo surasta. Kretingos socialiniame paslaugų centre mergina gyveno laikinai. Į jį atostogoms mergina buvo grįžusi iš Kauno vaikų socializacijos centro. Nepilnametės ieškoti padėjo ir Kretingos jaunieji šauliai. „Apklausėme asmenis, kurie turėjo informacijos, kur galėjo būti mergina. Išsiaiškinome, kad lankėsi Palangoje, o paskui išvyko į Klaipėdą“, – sakė Kretingos šaulių 305 kuopos vadas Gintautas Pogoželskas. Nepilnametę iš Klaipėdos į Kretingą parvežė draugas, tačiau po to ji dar slapstėsi ir, tik praėjus šiek tiek laiko, buvo surasta ir parvežta į Kretingos socialinių paslaugų centrą. Nepilnametė tikino, kad pabėgusi todėl, jog socializacijos centre patyrė patyčių ir dėl to nenorėjusi grįžti atgal į Kauną.
„P. n.“ informacija
KRETINGA MALŪNO g. gruodžio 30 d. apie 1.46 val. užsidegė aikštelėje stovėjęs vilkikas. Spėjama, kad gaisras kilo dėl galimo elektros instaliacijos gedimo. Gaisro priežastis tiriama. ŽALIOJOJE g. gruodžio 31 d. tarp 8 val. ir 3.25 val. pavogti aukso papuošalai, kurių vertė 700 eurų. Į gyvenamąsias patalpas patekta sugadinus plastikinius langus. Iš viso padaryta 1 tūkst. 250 eurų žala. KRETINGOS r. Gruodžio 27 d. Kretingos rajono policijos komisariatas kartu su Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba vykdė priemonę, kurios metu patikrino 123 transporto priemones. Nustatyti pažeidimai: penki Kelių eismo taisyklių nesilaikymo atvejai, sustabdytas vienas neblaivus dviratininkas. SALANTUOSE gruodžio 31 d. prieš vidurnaktį sustabdytas neblaivus automobilio „Honda“ vairuotojas. Pastarasis, pamatęs policiją, sustojo, išjungė automobilio variklį ir raktelius numetė į laukus. Tikino, kad transporto priemonės nevairavo. Raktai rasti, automobilis konfiskuotas. VYDMANTŲ k., Gintaro g., sausio 2 d. apie 11.30 val. pareigūnams patikrinus automobilio „Toyota RAV“ vairuotoją, gimusį 1965 m., jam nustatytas 1,98 prom. girtumas. Vairuotojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę. PALANGA MEDVALAKIO g. sausio 1 d. apie 15.49 val. bute rastas miręs vyras, gimęs 1961 metais. Apžiūrėjus lavoną, pakaušio srityje pastebėta žaizda. Įtariama, kad vyras galvą galėjo susižaloti virsdamas nuo laiptų. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. GANYKLŲ g. ir KRETINGOS g. sankryžoje sausio 3 d. šiek tiek po vidurnakčio policijos pareigūnai pastebėjo įtartinai po važiuojamąją kelio dalį manevruojantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“. Stabdant transporto priemonę ši dar užvažiavo ant šaligatvio. Nuo vairuotojo, gimusio 1988 metais, sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam nustatytas vidutinis (1,79 prom.) girtumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kretingos sporto mokykloje buvo surengtas XII Lietuvos nusipelniusio trenerio Stasio Ruzgailos vardo vaikų krepšinio turnyras. Aikštės šeimininkai Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, treniruojami Arimanto Mikaločiaus, jame užėmė II v. Į priekį jie praleido „Marijampolės ŽSM“, III v. užėmė „Šiaulių ASKA-Saulė“; IV v. – „Jonavos KKSC“; V v. – „BK Saldus“ (Latvija). Naudingiausiu Kretingos komandos žaidėju pripažintas Deivydas Kazlauskas, o „Kretingos SM“ komandos padėtį turnyrinėje lentelėje lėmė tokie rezultatai: „Kretingos SM” – „Jonavos KKSC“ – 60:44 (rezultatyviausi: Tautvydas Rudys – 21, Armandas Korsakas – 20, Deivydas Kazlauskas – 10); „Kretingos SM“ – „Marijampolės ŽSM“ – 58:71 (Armandas Korsakas – 29, Jonas Šoblinskas – 10, Tautvydas Rudys – 9); „Kretingos SM“ – „BK Saldus“ – 68:51 (Tautvydas Rudys – 18, Armandas Korsakas – 17, Jonas Šoblinskas – 11, Deivydas Kazlauskas – 8); „Kretingos SM“ – „Šiaulių ASKA-Saulė“ – 66:53 (Armandas Korsakas – 31, Jonas Šoblinskas – 17, Tautvydas Rudys – 12). Turnyras buvo skirtas pagerbti trenerį Stasį Ruzgailą, kuriam praėjusių metų gruodį sukako 96 metai. „Pavyko surengti aukšto lygio turnyrą, nes atvyko stiprios komandos, kurios Lietuvos čempionate rodo puikius rezultatus. Dėl to žiūrovams buvo padovanota daug įdomių atkaklių dvikovų, kurios jiems tikrai patiko. Mūsų komandoje puolime turime tris žaidėjus, kurie tempia visą komandą į priekį, džiaugiuosi jais ir laukiu, kada puolant aktyvesni bus ir kiti vaikinai. Turnyras, surengtas tarpušvenčiu, neleido atsipalaiduoti, nes sausio mėnesį gimusiųjų 2007 m. komanda toliau varžysis Moksleivių krepšinio lygoje“, – turnyrą komentavo A. Mikaločius.
„P. n.“ informacija
Baigiantis seniesiems metams Darbėnų seniūnijos sporto organizatorius Rolandas Juknevičius kasmet organizuoja tradicinį tinklinio „2x2“ turnyrą. Šįsyk tradiciniame naujametniame tinklinio turnyre dalyvavo 6 komandos, kurios I etape varžėsi rato sistema. Į pusfinalį pateko 4 komandos: „Įpiltis“, „Pajūris“, „Juodai raudoni“ ir „Kaimynai“. Pusfinalyje „Kaimynai“ lengvai 31:10 nugalėjo „Įpiltį“, o „Juodai raudoni“ po labai atkaklios kovos 32:30 įveikė „Pajūrio“ komandą. Kovą dėl III vietos, pusfinalyje atidavusi visas jėgas, „Pajūrio“ pora 23:31 pralaimėjo „Įpilties“ komandai. Įtemptai vyko ir finalinė kova. Sunkiai prasiskynę kelią į finalą „Juodai raudoni“ nebeturėjo jėgų rimčiau pakovoti su turnyro nugalėtojais „Kaimynais“ ir jiems pralaimėjo 15:31.
„P. n.“ informacija
Praėjusiuosius metus Kretingos futbolo klubas „Veteranas“ užbaigė senjorų salės futbolo „5x5“ draugystės turnyru Šiauliuose. Jame dalyvavo 6 komandos, kurios žaidė suskirstytos į du pogrupius. Kretingiškiai savo pogrupyje 4:2 nugalėjo „Joniškio“ komandą, 8:2 – Šiaulių senjorus. Užėmęs I vietą pogrupyje Kretingos „Veteranas“ dėl turnyro nugalėtojų vardo susitiko su kito pogrupio I v. laimėtojais Panevėžio senjorais. Po įnirtingos kovos kretingiškiams 1:3 teko pripažinti kolegų pranašumą. Kretingos „Veterano“ komandos geriausiu turnyro žaidėju buvo pripažintas Gerimantas Ringys. Klubo nariai rengiasi naujam sezonui, per kurį dvi klubo komandos – kam per 35 metus ir kam per 50 metų – žada dalyvauti Lietuvos pirmenybėse.
„P. n.“ informacija
Baigiantis praėjusiems metams, paaiškėjo 2018–2019 mokslo metų Kretingos rajono bendrojo ugdymo mokyklų jaunių krepšinio varžybų ir rajono kaimo mokyklų krepšinio „3x3“ vaikinų varžybų rezultatai, apie kuriuos informavo varžybų organizatorė Kretingos sporto mokykla. Rajono bendrojo ugdymo mokyklų jaunių vaikinų krepšinio varžybose dalyvavo 6 – komandos: Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos I, II ir III (mokyt. Antanas Laureckis), Pranciškonų gimnazijos (mokyt. Rolandas Žiubrys), Darbėnų gimnazijos (mokyt. Ingrida Grinevičienė) ir Salantų gimnazijos (mokyt. Arūnas Skara) – komandos. Dėl III v. kovojo „Darbėnų gimnazijos“ ir „Pranciškonų gimnazijos“ vaikinai. Po atkaklios kovos rezultatu 80:66 laimėjo darbėniškiai. „Darbėnų gimnazijai“ taškus pelnė Evaldas Paulauskas – 27, Karolis Liebus – 23, Ernestas Budrikas – 10; „Pranciškonų gimnazijai“ – Rokas Žilinskis – 25, Ignas Andriuškevičius – 21, Ugnius Kvietkauskas – 12. Dėl I vietos varžėsi „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos-I“ ir tos pačios mokymo įstaigos II komandos. Pirmą kėlinį laimėjo I komanda, antrame kėlinyje į priekį išsiveržė antroji, trečiame kėlinyje taiklesni ir vėl buvo II komandos žaidėjai, kurie iniciatyvos nepaleido iki rungtynių pabaigos. „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos-II“ komanda laimėjo 89:76. Taškus komandai laimėtojai pelnė Šarūnas Tiškus – 17, Kostas Tubutis – 16, Tadas Budrys – 13, Eligijus Ruokis – 10; pirmajai komandai – Kornelijus Stonkus – 59, Benas Montrimas – 6. „Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos-II“ komandai, iškovojusiai I vietą, atstovavo Eligijus Ruokis, Tadas Budrys, Vakaris Jeruševičius, Kostas Tubutis, Šarūnas Tiškus, Kasparas Jonauskas, Dovydas Lubys, Edvinas Andrijauskas, Kajus Kutelis, Aleksandras Monstavičius, Aidas Pipiras, Dominykas Gadevičius.
Naujųjų metų išvakarėse Kretingos sporto mokykloje krepšinio trenerio Arimanto Mikaločiaus iniciatyva tradiciškai susitiko skirtingų krepšinio kartų žaidėjai, kurie jau septintq kartą varžėsi turnyre “Kartų mūšis”. A pogrupyje rungtyniavo SM 92–90 (komandos vadovas Arimantas Mikaločius), SM 89–88 (vad. Tomas Račkus), SM 97+jaunesni (vad. Kornelijus Stonkus); B pogrupyje – SM 84–vyresni (vad. Remigijus Turskis), SM 87–85 (vad. Gediminas Drungys), SM 96–93 (vad. Valdas Raudonis). Sužaistų susitikimų rezultatai: SM 92–90 – SM 97+jaunesni – 43:48; SM 96–93 – SM 84–vyresni – 34:45; SM 92-90 – SM 89-88 – 43:45; SM 87–85 – SM 84–vyresni – 43:29; SM 89-88 – SM 97+jaunesni – 33:46; SM 87–85 – SM 96-93 – 47:40. Vietos pogrupiuose: A pogr. I v. – SM 97+jaunesni; II v. – SM 89–88; III v. – SM 92–90; B pogr. – SM 87–85; II v. SM 84–vyresni; III v. – SM 96–93.
Permainų vėjas Grūšlaukėje
Į Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro pastatą šiemet planuojama įkelti šios gyvenvietės biblioteką, medicinos punktą, kultūros padalinį ir pašto skyrių – įstaigas, dirbančias atskirame pastate, kuriam yra būtinas kapitalinis remontas. Pirmą šių metų darbo dieną Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika ir administracijos direktorius Virginijus Domarkas įstaigų įkurdinimo po mokyklos stogu galimybes Grūšlaukėje aptarė su jų darbuotojais bei mokyklos daugiafunkcio centro direktore Petronėle Jociene, gyvenvietės bendruomenės atstovais.
Iš 35 rajoninių ligoninių VšĮ Kretingos ligoninė, vykdant antimikrobinio atsparumo programą, 2018 metais pasiekė geriausią rezultatą ir pelnė specialų Sveikatos apsaugos ministerijos prizą bei ministro Aurelijaus Verygos padėką visam įstaigos kolektyvui. Ant vienos pakylos – su didžiosiomis Antimikrobinio atsparumo programoje dalyvauja visos šalies ligoninės: respublikinės, regioninės ir rajoninės. Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos Ilonos Volskienės teigimu, praėjusių metų balandžio mėnesį ligoninės gydytojai, slaugytojai Lietuvos higienos institutui pagal instituto parengtą klausimyną pateikė atsakymus, išsamią informaciją apie tai, kaip ligoninė kovoja su hospitalinėmis infekcijomis. „Buvo įvertintas kiekvienas pacientas, kaip antai – po operacijos supūliavo ar ne žaizda, ar ligoninėje nepasigavo infekcijos. Instrumentų, rankų sterilizacija, aplinkos švara bei kita“, – aiškino ligoninės vadovė. Jos spėjimu, balandžio mėnuo tokiai ligoninių analizei ir vertinimui pasirinktas neatsitiktinai, o dėl įprastai šį metų mėnesį didžiausio infekcijų protrūkio ar jo tikimybės. Reitinguojant valstybės ligonines pagal antimikrobinio atsparumo programos vykdymą, tarp respublikinių ligoninių geriausiomis buvo pripažintos Kauno klinikos, tarp regioninių – Marijampolės ligoninė.
Nuo praėjusio gruodžio mėnesio 10 dienos buvo renkama gražiausia miesto Kalėdų eglė Lietuvoje. Šis konkursas pateikė nemažą staigmeną kretingiškiams. Iš pradžių favoritėmis laikytos Vilniaus ir Kauno eglės buvo aplenktos mažesniųjų šalies miestų, o Kretingos rajono bendruomenė nušluostė joms nosis ir šiais metais Kretingos miesto eglė tapo gražiausia visoje Lietuvoje. Kretingos eglė surinko 23 tūkst. 664 balsus. Antroje vietoje liko iš pradžių pirmavusi Širvintų eglė, kuri surinko 18 tūkst. 741 balsą. Miestų Kalėdų eglės rinkimuose iš viso balsavo 157 tūkst. 214 žmonių.
„P. n.“ informacija
Gaisras atskleidė hidrantų problemas rajone
Artėjant Naujiesiems išvakarėse, gruodžio 29 d., prieš vidurnaktį, Grūšlaukės kaime, Darbėnų gatvėje, užsidegė ūkinės paskirties pastatas. Patirta nemažai nuostolių: sudegė medinė pastato dalis ir joje buvęs traktorius, kiti ūkio paskirties padargai, apie 50 kv. m. stogo dangos. Gaisras galimai įvyko dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Pastatas buvo netoli gyvenamųjų namų, todėl vietiniai žmonės džiaugėsi, kad nebuvo stipraus vėjo. „Aplinkui yra daug medinių namų, kurie taip pat galėjo užsidegti“, – pasvarstė Grūšlaukės bendruomenės pirmininkas Artūras Toliušis ir piktinosi, kad priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba negalėjo pasinaudoti ten esančiais gaisriniais hidrantais. – Hidrantai yra pakankamai nauji, dar niekas jais nesinaudojo, bet girdėjau, kad taip atsitinka neretai.“ Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nepavyko pasinaudoti hidrantais, nes nebuvo pakankamo spaudimo. „Kai juose nebūna spaudimo, hidrantais sunku pasinaudoti, tačiau taip atsitinka nedažnai“, – tikino Kretingos rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Nerijus Ciparis. Su nepakankamo spaudimo gaisriniuose hidrantuose problema Kretingos rajone gaisrininkai susidūrė jau seniai. „Ši problema yra gan sena ir ją išspręsti – mūsų šių metų užduotis. Peržiūrėsime visus vandens telkinius, hidrantus, patikrinsime spaudimą juose, ar galėsime gesinti, ar ne, ir kalbėsimės su kitomis už tai atsakingomis institucijomis“, – būtinus darbus įvardino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. Hidrantus pastato ir jų priežiūrą atlieka uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Kretingos vandenys“. „Sudarome komisiją, kurioje dalyvauja ir priešgaisrinių tarnybų atstovai, tada važiuojame tikrinti hidrantus, o neveikiančius sutvarkome“, – paaiškino „Kretingos vandenų“ gamybos vadovas Tomas Lapė.
|
|
