|
|
|
(1316) 2018-12-28Metų žmogaus titulą skiria Lietuvai
Gruodį redakcija paskelbė „Pajūrio naujienų“ Metų žmogaus rinkimus, – juose skaitytojai tradiciškai buvo kviečiami išrinkti labiausiai šiemet nusipelniusią asmenybę. Didžiumą balsų – 119 iš 188 balsavusių telefonu – tai sudarė 63 proc., bei 310, arba 29 proc., iš 1 tūkst. 82 balsavusių internetu – rinkėjai atidavė už salantiškį kraštotyrininką ir mecenatą Paulių Vaniuchiną. Įvertinimas visų, kurie palaikė Rinkimuose P. Vaniuchinui savo balsų daugiausiai skyrė Salantų krašto žmonės, įvertinę jo triūsą, įamžinant Salantų krašto įžymybių – generolo Prano Tamašausko rašytojo Kazimiero Pakalniškio atminimą, taip pat Kretingos muziejui valstybės 100-mečio proga padovanojus vertingą asmeninę radinių, knygų, dokumentų kolekciją. Tačiau redakcija sulaukė skambučių ir iš toliau – salantiškį žino ir jo pastangas krašto istorijai įvertino jo draugai bei kolegos, – tarp Salantų ir Vilniaus gyvenantis P. Vaniuchinas yra Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos kancleris. Vakar „Pajūrio naujienų“ pasveikintas skaitytojų 2018-ųjų Metų žmogumi tituluojamas 40-metis P. Vaniuchinas sakė, jog tai esąs didelis įvertinimas ir svarbus titulas. „Manau, kad tai yra skirta ne vien man, o visiems žmonėms, kurie dirbo kartu, mane suprato ir palaikė, tai – šeima, gausus būrys draugų, ne vien salantiškių – neišskirsiu nė vieno, kad neįžeisčiau. Kiekvienas jų žino, apie ką kalbu, ir taip pat yra vertas šio garbingo Metų žmogaus titulo“, – kalbėjo jis. Garbingas jau vien todėl, kad skirtas 2018-aisiais, Lietuvai švenčiant 100-metį. „Šie metai ir mano noras padaryti Lietuvai įsimintinų darbų, užsidegimas muziejui perduoti sukauptą paveldo kolekciją brendo jau seniai, tačiau startu tapo šie jubiliejiniai metai“, – P. Vaniuchinas akcentavo, jog šis titulas jį dar labiau įpareigos dirbti ne vien Salantų, bet ir viso Kretingos krašto žmonėms. Šiuo metu jis inicijuoja projektą dėl Salantų miesto riboženklio pastatymo.
Ar teikiate reikšmės metų pranašystėms?
Kretingos „Sala“ – aukščiausios lygos lyderė
Šį, 2018–2019 metų, sezoną Lietuvos stalo teniso asociacijos rengiamose lygose Kretingos rajonui atstovauja septynios komandos. Įpusėjus sezonui aiškėja, kad aukščiausioje lygoje mūsų rajonui atstovaujanti Kretingos „Sala“ yra šios lygos lyderė. „Sala“, kurioje žaidžia Vytautas Ročys, Laurynas Pakalniškis, Egidijus Žižiūnas, Kirilas Vorobjovas, užima I vietą ir yra laimėjusi visus susitikimus: prieš Mažeikių „Vijurką-I“ – 5:2, Mažeikių „Vijurką-II“ – 5:0, Vilkaviškio „Rytą-I“ – 5:1, Vilkaviškio „Rytą-II“ – 5:0, Kelmės „STK Topsą“ – 5:0, Kauno „NLV Projektus-Topsą“ – 5:2, Kauno „Legras“ – 5:0, Panevėžio „Montuotoją“ – 5:4, Šiaulių „Rūdę-1/Bionoricą“ – 5:1.
Darbėnų turgavietės laukia malonios permainos
Pasak Joskaudų gyventojo Aleksandro Valantino, kaimiškos grietinės bei kitų pieno produktų, naminių kiaušinių, mėsos, dėvėtų drabužių ar kitų pramoninių prekių nusipirkti į Darbėnų turgų atvažiuoja ne tik aplinkinių kaimų gyventojai, bet ir miestiečiai iš Palangos. Bėda ta, kad rytais čia būna taip tamsu, kad nors pirštu į akį durk. „Nei pirkėjai gerai apsižiūri, ką perka, nei prekeiviai, ką parduoda. Nors prekybos vietos apmokestintos, tačiau seniūnija neįrengia apšvietimo. „Negi sunku ant stulpo lempą pakabinti?“ – klausė „Pajūrio naujienų“ skaitytojas. Tačiau Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys patikslino, kad Darbėnuose, aikštėje, esančioje Skuodo ir Vytauto gatvių kampe, leidžiama prekyba viešoje vietoje, o turgaus statuso ši prekyvietė neturi. Įrengti apšvietimą kol kas neįmanoma, kadangi nėra nė vieno elektros stulpo. „Ten yra tik aukštos įtampos linija, ant to stulpo lempos kabinti neleidžia ESO“, – sakė seniūnas. Anot jo, malonios permainos darbėniškių ir miestelio svečių laukia kitąmet – pagal jau parengtą europinį projektą ši aikštė bus rekonstruota ir pritaikyta turgui: išgrįsta trinkelėmis, su pastatytu tualetu bei įrengtu apšvietimu.
„P. n.“ informacija
Erlėniškės namus užtvindė gėlių jūra
Per tris rudens mėnesius ligi Kalėdų Erlėnų kaime gyvenančios Birutės Petrauskienės namai pavirto ryškiaspalvių gėlių karalyste, – iš krepo popieriaus sukurti jurginai, kardeliai, bijūnai iš tolo žvelgiant primintų gyvas darželio gėles, jei milžiniški jų žiedai nesiektų žmogaus ūgio. „Po sezoninių darbų sugrįžtu iš Olandijos – tikro gėlių krašto, ir nenustygstu vietoje: vis norisi kibti į rankdarbius“, – rodydama įvairiomis technikomis ir iš skirtingų medžiagų per pastaruosius trejus metus sukurtus rankdarbius, kalbėjo 53-jų B. Petrauskienė. Šiųmetinis jos atradimas – masyvios gėlės iš krepinio popieriaus. Moters žodžiais, šių gėlių mada itin paplitusi Rusijoje, – ji mačiusi internete, kad tokiomis gėlėmis puošiamos salės, scenos, mokyklos, bendruomenių namai įvairių švenčių progomis. Kūrėja sakė, jog vienam žiedui susukti ji sunaudojanti 5–7 rulonus krepo popieriaus: kuo žiedas tankesnis, tuo daugiau jam reikia medžiagos. Gražiausiai žiūrisi žiedas, sukurtas iš 3 skirtingų vienos spalvos atspalvių. Erlėniškės gėlės išsiardo, jas patogu transportuoti: galima nuimti žiedą, lapus, stiebą, kuris pritvirtinamas ant stovo. B. Petrauskienė sakė, jog jos gėlėmis per renginius taip pat puošiami Erlėnų bendruomenės namai, jų dovanojanti klaipėdiečių anūkių darželiams. Parduoti nesirengia, nors jau sunaudojo 200 rulonų popieriaus, o jam išleido 400 eurų.
Bendruomenės ateitis – tarpusavio darna
Baigiantis metams, Kūlupėnų bendruomenė paminėjo savo 15-os metų veiklos sukaktį. Bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė pripažino: didžiausias to prabėgusio laiko pasiekimas – tai bendruomeniškumas. „Ir žinojimas, kad esame reikalingi“, – neslėpė ji. Kai kūrėsi Kūlupėnų bendruomenė, viena pirmųjų rajone „Imbariečių draugija“ jau buvo pradėjusi savo veiklą. Dabartinis rajono meras Juozas Mažeika, visas naujienas sužinodavęs kaip rajono tarybos narys, bendruomenės kūrimosi idėją parnešė ir į Kūlupėnus. „Ar mes esame prastesni už kitus, kad negalime turėti bendruomenės?“ – tada paklausė jis mūsų, kūlupėniškių. Žinoma, kad neprastesni. Tik tada dar nežinojome, nei kas ta bendruomenė, nei ką ji veiks, nei ką mes patys darysime“, – prisiminė J. Mačernienė, bendruomenei, kuri išaugo iki 140 narių, vadovaujanti jau dešimtmetį. Pirmasis bendruomenės pirmininkas ir buvo J. Mažeika, vėliau bendruomenės veiklos ėmėsi Rima Galuškinienė. Palankiai sutikusių bendruomenės kūrimosi iniciatyvą tebuvo saujelė, kuriai imtis prasmingos veiklos dėl viso kaimo gerovės postūmis buvo pirmieji projektai, pagal kuriuos gautas finansavimas ir klojo pamatus tvirtai bendruomenei. „Gavę 25 tūkst. litų žengėme ir pirmą žingsnį – seniūnijos pastate gavome ir sutvarkėme bendruomenės patalpas, kurios dabar tarnauja kaip užimtumo erdvė jaunimui – čia jis renkasi bendrauti, sportuoti. O jaunimo turime – Kūlupėnai yra gyventi patraukli vieta – vien per pastaruosius kelerius metus suskaičiavau 25 naujus namus – statomus ar pastatytus. Gyvena tėvai, žiūrėk, čia pat statosi ir jų vaikai“, – kad yra dėl ko stengtis, pripažino J. Mačernienė. Jos pastebėjimu, jeigu seniau kūlupėniškiai į bendruomenę ir jos veiklą dar žiūrėjo su abejingumu, tai per pastaruosius 5–6 metus jie išmoko sakyti žodžius „aš galiu“.
Piketas Briuselyje: rezultatai pasimatys vėliau
Prie Europos Sąjungos Vadovų Tarybos Briuselyje įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių piketas, kurio pagrindinis motyvas – reikalauti didesnių ES tiesioginių išmokų. Akciją palaikė Europos Pieno taryba, kuri išreiškė savo narių iš Belgijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos pritarimą dėl sąžiningo uždarbio už pagaminamą produkciją. Godos išklausytos – gerai ir tai Lietuvos ūkininkų Sąjungos (LŪS) Kretingos rajono skyriaus pirmininkui Antanui Stonkui ši protesto akcija greičiau priminė sovietinius laikus Civilinės metrikacijos skyriuje, kai esą viena jaunųjų pora surašoma, kita, o po jos – dar kita laukia už durų. „Dvi valandas už tvoros, kurią budriai saugojo apsauga, buvo leista pagroti ir padainuoti vieniems piketuotojams, o po to – būkit malonūs, užleiskit vietą kitiems“, – situaciją skeptiškai vertino televizijos ekrane ją stebėjęs A. Stonkus. Tačiau, jo nuomone, tai, kad akcija apskritai įvyko, geriau negu būtų neįvykusi. Kažkas, valdžios atsiųstas, piketuotojų godas visgi išklausė, aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat Latvijos bei Estijos premjerai, iš plenarinės sesijos Strasbūre parskubėjęs europarlamentaras Bronys Ropė. Pats dėl netikėtai užklupusios ligos akcijoje negalėjęs dalyvauti LŪS pirmininkas Jonas Talmontas „Pajūrio naujienoms“ pranešė, kad iš viso į Briuselį iš Lietuvos buvo išsiųsti 4 autobusai: po vieną nuo LŪS, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA), Lietuvos galvijų augintojų asociacijos (LGAA), taip pat Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA), kaip ir buvo susitarta Lietuvos žemės ūkio taryboje. LŪS atstovavo žemdirbiai iš 22 šalies rajonų. Nemaža dalis jų – skyrių pirmininkai, kita dalis – skyrių deleguoti ūkininkai. Dėl įvairių priežasčių kretingiškių tarp jų taip pat nebuvo. „Bet nereiškia, kad piketo mes nepalaikome“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė A. Stonkus. Anot jo, praeinantys metai ūkininkams buvo itin sunkūs: dėl stichinės sausros birželio 28 dieną Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje paskelbti ekstremaliąją situaciją. Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininko žodžiais, ši gamtos stichija rajono žemdirbiams, ypač grūdų augintojams, atnešė didelių nuostolių, dėl negalėjimo įvykdyti iš anksto pasirašytų sutarčių su supirkėjais bei bankais, iš kurių ėmė paskolas technikai pirkti ar pastatams statytis, įklampino į tūkstantines skolas, iš kurių dar ilgai bus sunku išsivaduoti. A. Stonkaus nuomone, rajono Savivaldybė padarė gražų gestą bent jau sumažindama žemės mokesčius tiems ūkininkams, kurie kreipėsi.
Kaimų likimai: vieni miršta, kiti atgimsta
Du atokiai, palei Latvijos sieną, įsikūrę Kretingos rajono kaimai – Latveliai Darbėnų seniūnijoje ir Erlėnai Imbarės seniūnijoje – išgyvena skirtingą metą: vieno trobesiai, tarsi akivaizdūs kaimo baigties pranašai, tuštėja ir smenga, o kito atgyja ir iš tolo traukia akį jaunų šeimininkų darbštumu bei išmone. Ė Sodyboje – Tarzano namelis Erlėnai įsikūrę palei Plungės–Skuodo kelią, nuo Salantų nutolę 3 km. Į kaimą nuo pagrindinio kelio veda asfaltuota Salantų gatvė – palei ją sodybas, perimtas iš tėvų ir senelių, naujam gyvenimui kelia nauja erlėniškių karta. Vienoje sodybų, paveldėtų iš Genovaitės ir Petro Skersių, įsikūrė jų sūnaus Vaido Skersio šeima. Žiemą nuplikusios gamtos fone itin ryškiai pasimatė netikėti šios sodybos elementai – Tarzano namelis, įkeltas į seną liepą, ir nusileidimas iš jo lynu. Į namelį patenkama kopėčiomis, o ten įkurdintas poilsio kambarys su sofa, lentyna, praustuvu-kriaukle. „Sūnus Vilius per vasarą ten ir miega, pasikviečia ir vasarojančių draugų, o kad būtų saugu, pasileidžia po sodybą šunį Pepą. Pats Vilius tą namelį ir susirentė, aišku, reikėjo pagelbėt. Panaudojome namo remonto medžiagų likučius – sūnus išsitraukė senas vinis iš lentų, pats jas sukalė ir išpildė savo svajonę – turėti nuosavą namą“, – apie 11-mečio vyresnėlio sumanymą juokaudamas pasakojo V. Skersys, kurio šeimoje dar auga dvi dukterys 8-metė Jovilė ir 4-erių Almilė. Negana to, kad namelyje galima „gyventi“, tėvas su sūnumi dar sumąstė įrengti ir atraktyvų išėjimą iš jo, todėl vasarą, juokavo Vaidas, jų sodyboje netrūksta viso kaimo vaikų šurmulio.
Internetinių varžytuvių priekyje – Kretinga
Sausio 2 d. paaiškės, ar Kretingos kalėdinė eglė taps gražiausia respublikoje. Varžytuvės jau įsibėgėjo, o Kretinga – jų priekyje. Nuolatinės lenktynės tarp miestų, kieno eglė gražesnė, pradeda užgožti tikrąją švenčių dvasią, todėl vieni tai vertina skeptiškai, o kiti – džiaugiasi aplenkę ir didžiuosius Lietuvos miestus. Netikėti rezultatai Internetiniame portale lrytas.lt vykstančiuose gražiausios Kalėdų eglutės rinkimuose Kretingos miesto eglė netikėtai išsiveržė į pirmą vietą. „Šventiniu laikotarpiu Lietuvos miestų ir miestelių kalėdinėms eglėms dėmesio skiriame kiekvienais metais. Pagal lankytojų susidomėjimą visada jaučiame, kad tai – itin svarbus šventinis atributas visų amžiaus grupių piliečiams“, – apie rinkimus kalbėjo portalo lrytas.lt socialinių medijų redaktorė, viena projekto iniciatorių ir koordinatorių Liucija Lenkauskaitė. Konkurso iniciatoriai nesitikėjo tokio didelio susidomėjimo. „Gražiausios miesto eglės rinkimais domisi ne tik savivaldybės, bet ir paprasti piliečiai, kurie nuo balsavimo pradžios skambina ir rašo kone kasdien. Žmonės siūlo, jų nuomone, gražesnes ir kokybiškesnes eglių nuotraukas, taip norėdami paskatinti balsavimą“, – pasakojo L. Lenkauskaitė. Projekto iniciatoriai tikėjosi, kad pirmaus didieji Lietuvos miestai dėl juose gyvenančių žmonių didesnio skaičiaus, tačiau tai nepasitvirtino. Pasak organizatorių, tarpiniai konkurso rezultatai rodo, kiek daug gali susitelkusi ir motyvuota bendruomenė, nesvarbu, didelis tai miestas ar ne. „Manome, kad rinkimuose žaidžia daug detalių: tiek bendruomeniškumas, tiek pačios eglės papuošimas, galų gale – šventinė dvasia“, – teigė L. Lenkauskaitė. Pasak Kretingos miesto seniūnijos seniūno Stanislovo Juknevičiaus, tokie konkursai skatina bendruomeniškumą, žmonių susitelkimą bendram tikslui, pasididžiavimą miestu, patriotiškumą. „Mus džiugina, kad žmonėms patinka iki šiol nematytas eglės dizainas. Prie eglutės visi noriai fotografuojasi – tėvai su vaikais, jaunimas, senjorai. Žmonės taip pat aktyviai ja džiaugiasi socialiniuose tinkluose“, – džiaugsmu dalijosi jis. Kitame portale renkama mažesniųjų miestų mieliausia kalėdinė eglė, tačiau šiuose rinkimuose į priekį kretingiškiai neišsiveržė.
Saugiausiai mokyklai iššūkiu tapo tvarkomi keliai
Konkurse „Saugiausia mokyklos bendruomenė – saugūs vaikai“ dalyvavo šešios Kretingos rajono mokyklos. Saugiausia pripažinta Marijono Daujoto progimnazija. Direktoriaus pavaduotojos ugdymui laikinai einančios direktorės pareigas Raimundos Viskontienės teigimu, tokių rezultatų pasiekta komandiniu darbu. „Vykdėme įvairias prevencines veiklas, specialistai skaitė paskaitas, organizavome renginius, bendradarbiavome su policija, rengėme mokymus“, – vardijo ji. Mokyklai didžiausiu iššūkiu dėl saugumo šiais metai tapo tvarkomos šalia esančios gatvės, kuriose – intensyvus automobilių eismas. „Bendruomenės pareigūnės kiekvienai klasei vedė pamokas, kaip saugiai reikia pereiti gatvę, kartu su vaikais viską bandė pritaikyti praktiškai. Mokytojai taip pat labai stengėsi užtikrinti saugumą. Padėdavo vaikams pereiti gatvę, stebėdavome, kad atitvarai visada būtų tvarkingi“, – paaiškino socialinė pedagogė Rita Stančienė.
Švenčiame Naujuosius
Naujuosius metus švenčia visas pasaulis, tačiau kiekvieno žmogaus naujametinės tradicijos yra skirtingos priklausomai nuo to, kuo jis užsiima gyvenime. Vieniem nauji metai – darbo įkarštis, o kai kuriem ir proga pakelti taures. Pasaulis Naujus metus pasitinka vidurnaktį nušviesdamas dangų fejerverkų fiesta. Nauji metai atneša naujų vilčių ir motyvacijos keisti ar daryti tai, ką jau seniai norėjote. Paklausus jaunimo kaip jie planuoja švęsti artėjančius 2019-uosius, daugelis patikslino, kad neplanavo iš anksto, o kiti žinojo net apie naujametinį bučinį. Jaunimas per naujus metus dažniausiai išvažiuoja į didmiestį, kur šventinė nuotaika ryškesnė. Ši šventė neapsieina be šampano taurės, o kai kurių naujametinė tradicija – prisigerti iki „komos“. Neretai merginos iš pradžių pagalvoja, kaip rengsis per šventę, o ne kur švęs. Beveik visi jauni žmonės naujuosius visai neseniai šventė su šeima. Dabar jaunuoliai vis dar laikosi šios tradicijos, bet dažniau švenčia su draugais.
Vyresni žmonės naujuosius sutinka restoranuose, kavinėse ar viešbučiuose. Todėl šventinis laikotarpis yra pats darbymetis restoranams ir kavinėms. Žmonės už įėjimą į prestižinį restoraną pakloja nemenką sumą. Restoranai būna perpildyti, o Naujųjų išvakarėse, sugalvojus skaniai pavalgyti prašmatniame restorane, vietų nė su žiburiu nerasi. Kai kurie Naujiesiems metams švęsti renkasi keliones ir sutinka naujus metus užsienyje. Dešimties metų patirtį turintis renginių vedėjas Darius Sidabras sako, jog vesti renginį per Naujuosius būna pakviestas dar vasarą. Nors tik maža žmonių dalis yra linkusi švęsti Naujuosius su vedėjo programa, bet paklausa yra. Žmonės tokiomis progomis ieško kuo žinomesnio vedėjo ir kuo linksmesnės programos už protingą sumą. D. Sidabras teigė, jog pasiruošti programai trunka individualiai ir priklauso nuo to, ką užsakovai joje nori matyti. Žmonės mėgsta pasamdyti muzikos atlikėjus ar kelia teminius vakarėlius išsinuomodami kostiumus. Nusamdžius vedėją organizacinius reikalus sprendžia jis, todėl dalyviams reikia tik ateiti į šventę. Vedėjai užtikrina po naujų metų šventimo likusią gerą emociją, kuri pranašauja visų metų nuotaiką.
Kūryboje atranda save
Kretingos kultūros centre įvyko tradicinis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos renginys „Rudens nostalgija“. Šioje popietėje gimnazistai pristatė savo kūrybą, piešinius, sukurtus drabužius, įvairius darbus. O ką menas ir kūryba reiškia šio renginio dalyvėms gimnazistėms Laurai Mieščionaitytei ir Gintarei Kniukštaitei? L. Mieščionaitytei menas – tai savęs išreiškimas be žodžių. Ji teigė, kad tokiu būdu gali išreikšti savo mintis nebijodama, kad pasakys ką nors ne taip. Piešiant mintys dėliojasi daug lengviau nei kalbant. Menas padeda jai pavaizduoti vizijas, kurios kyla galvoje, nors ne visada pavyksta, kaip tikisi. Laura piešia nuo mažens. Anksčiau, kaip pati teigė, tai buvo tik vaikiški piešinukai, bet dabar gimnazistė meną bando sieti su savo ateitimi, kopti mažomis pakopomis ir tobulėti. Nors mokinė ir neslėpė, jog dar nėra visiškai nusprendusi, kuo nori būti pabaigusi mokyklą. Mergina paminėjo, kad dalyvavimas tokiame renginyje, kaip „Rudens nostalgija“, reiškia labai daug. „Tai puiki proga parodyti savo darbus kitiems, tai lyg viena pakopa aukščiau svajonės link“, – kalbėjo ji. Kūrybos naktyje „Ieškau savęs“, kuri vyko Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje Laura taip pat užsiėmė dizaino procesu. Drabužių kūryba merginai nėra naujas dalykas. Kūrybos nakties pradžioje ji neišsirinko, kur nori nueiti, ką daryti, todėl su drauge nusprendė užsukti į dizaino užsiėmimą. Ten joms sekės gerai, todėl sukurtas sukneles pristatė ir „Rudens nostalgijoje“. Laura užsiminė, kad šiuo metu kuria suknelę ir per technologijų pamokas gimnazijoje. Jos gamybai naudoja senus drabužius ir įvairias medžiagas. Pirmasis jos kūrinys turėjo būti trumpi, šviesiai gelsvi marškinėliai suvarstyta nugara, bet nepavyko taip, kaip ji norėjo. Antrasis kūrinys pasisekė labiau – tai buvo marškinėliai su trumpomis rankovėmis ir prisiūtais kutais iš siūlų. Visgi Laura pripažino, kad labiau prie širdies – piešimas ir tapyba.
Vita MICKUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Svajoja apie knygą
G. Kniukštaitei kūryba – tai lyg jausmų išsakymas, bendravimas su žmonėmis, kurių ji labai ilgisi. Kūrybos valandėlės ją dažnai užklumpa bemiegėmis naktimis. Daug tekstų, eilėraščių ji parašė 3–4 val. nakties. Gintarės noras kurti prasidėjo VII–VIII klasėje, kai namų darbams buvo užduota parašyti trumpą eilėraštį laisva tema. Labiausiai kurti ir nesustoti ją skatina tokie renginiai, kaip „Rudens nostalgija“ ir lietuvių kalbos mokytoja. Ją ypač motyvuoja noras dalyvauti tokiuose renginiuose, džiaugsmas, kai darbai būna įvertinami. Mergina dievina jūrą, tad pamanė, kad gali parašyti kažką susijusio su ja ir prisiminimais, kurie kyla ten nuvažiavus. Galbūt sunku patikėti, bet parašyti publikuojamą eilėraštį gimnazistė truko apie 5 minutes, dar kelias minutes – kai kuriems pakeitimams. Šiuo metu Gintarė neplanuoja sieti ateities su kūryba, bet norėtų pabandyti parašyti knygą.
Vaikystėje kas paliktaTas mėlynąsias akis, Kaskart matau Ošiančioje jūroj. Tas jūros ir mašinų kvapas, Kuris tik tave apglėbus Mano nosį pakutena - Tik sapnuose jis liko. Ta šiluma tavo glėby, Kuri lyg skydas gaubė, Tirpdė mano sielą jautrią, – Manojoje vaikystėj liko.
Po Naujųjų – į sporto salę?
Nenuostabu, kad Naujieji metai daugumai asocijuojasi su nauja pradžia. Dažnai žmonės nori pasikeisti: pradėti laikytis dietos, daugiau vaikščioti pėsčiomis ar anksčiau eiti miegoti. Sporto klubo „Startas“ įkūrėjas ir treneris Tomas Andriukaitis teigė, kad būtent po švenčių labai padaugėja norinčių sportuoti. Turbūt vienas dažniausiai duodamų sau pažadų naujaisiais metais yra susijęs su sportu ir sveikata. Būtent antrą metų savaitę su trenksmu prasideda žmonių antplūdis sporto klubuose ir palaipsniui mažėja iki balandžio mėnesio. Dažniausiai žmonės čia ateina vedini noro pagerinti savo fizinę būklę, sveikatą, lankstumą, taip pat norėdami išnaudoti per šventes gautus dovanų kuponus. T. Andriukaitis sakė, kad sporto klubą lankytojai renkasi, nes čia jaučiasi reikalingi ir gerbiami. Varžybos čia nėra aktualios, svarbiausia, kai žmogus pasiekia savo asmeninius rezultatus. O treneriai džiaugiasi galėję padėti: „Didžiausias įvertinimas mums, kai žmonės gauna ir būna dėkingi už tai, ką pasiekė mums padedant.“ T. Andriukaitis tikino, kad savo sporto klube stengiasi sukurti jaukią namų aplinką, draugiškai su visais bendrauti. Tada žmonės atsipalaiduoja ir pamato, kad ir su treneriais pasikalbėti galima ne tik apie sportą. Treneriai asmeniškai bendrauja su žmonėmis, pataria, kaip teisingai kvėpuoti, daryti pratimus. Pagal individualią programą, atsižvelgiant į žmogaus charakterį, jo norus ir galimybes yra parenkamos tinkamos treniruotės, parodomi pratimai, jeigu reikia, sudaromas mitybos planas. Asmeninėje treniruotėje dirbama individualiai su vienu žmogumi, kurį treneris jau pažįsta, žino jo problemas. Sporto klubo įkūrėjas asmeninę programą palygino su mokykla: „Juk daug daugiau išsiaiškiname, kai su mokytoju bendraujame akis į akį negu klasėje keldami ranką.“ Anot trenerio, svarbiausia yra pamilti tai, ką darai: „Sportas turi teikti malonumą, kad jis nebūtų tik laikinas užsiėmimas.“ Esminė klaida, kurią daro naujai atėję ar po ilgos pertraukos sugrįžę žmonės, pasak T. Andriukaičio, tai noras labai greitai pradėti sportuoti, iš karto gauti norimą kūno formą, pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tiesa ta, kad reikia susikurti režimą ir fiziškai neapkrauti savo kūno. „Sportas yra kaip meilė, kaip santykiai, – palygino treneris. – Turi tam ruoštis, praeiti tam tikrus etapus, kol kažką pasieki. Turi apšilti, išmokti kvėpuoti, teisingai judėti, po truputį didinti krūvį.“
Studijos Prancūzijoje: pažintis su kita kultūra ir savimi
Kretingiškė 21 metų Monika Laukytė dar besimokydama mokykloje susižavėjo prancūzų kalba ir kultūra, tad neabejodama pasinaudojo galimybe į šią svajonių šalį išvykti studijuoti pagal „Erasmus“ programą. Nors Prancūzijoje ji buvo viešėjusi ir anksčiau, tačiau, įsiliejusi į vietinių žmonių gyvenimą, atrado ir daug naujų bei įkvepiančių dalykų, pavyzdžiui, prancūzų nuolatinį alkį naujoms žinioms, siekiui tobulėti, bet kartu neužmirštant nuoširdų dėmesį parodyti šalia jų esantiems žmonėms bei juos motyvuojant siekti savo tikslų. M. Laukytė šiuo metu yra Vilniaus dizaino kolegijos Kūrybinių industrijų dizaino studijų programos trečiakursė, o Prancūzijos mieste Nantes ji praleis vieną semestrą – 4 mėnesius. Čia mergina studijuoja pagal programą „Brand design“ (liet. Prekinio ženklo dizainas). „Kadangi kūrybinių industrijų specialybė Lietuvoje apima didelį lauką studijuojamų dalykų, norėjau pasimokyti siauresnio dalyko, todėl ir pasirinkau šias studijas. Žinoma, taip pat norėjau išvykti, pamatyti kitas kultūras, „išlipti“ iš savo komforto zonos, sutikti naujų žmonių, pamatyti, kaip mokymosi procesas vyksta kitoje šalyje“, – pasakojo M. Laukytė. Priėmė negalios mestą iššūkį
Šiandien visuomenės formuojamas požiūris į negalią turinčius žmones yra vienareikšmiškai neteisingas ir žeidžiantis. Daugybę pavyzdžių nuneigia esamą stereotipą, kaip, pavyzdžiui, Nick‘as Vujicic. Visi, kas yra skaitę jo parašytą knygą „Gyvenimas be ribų“, domėjosi apie jį, žino, kiek daug šis žmogus, nepaisant savo negalios, yra pasiekęs gyvenime. Kartais žmonės, kurie turi visas galimybes, gyvenime jų visų neišnaudoja, priešingai – tokie žmonės, kaip jis, įdeda daugiau pastangų norėdami pasiekti daugiau. Bet ši istorija ne apie Nick‘ą, o jauną merginą, kuri nugyveno dar ne tokį ilgą gyvenimo tarpsnį, bet eina jo keliu ryžtingai, nors ir turi negalią. Štai, ką apie save papasakojo Evelina Riepšaitė: „Esu antro kurso psichologijos studentė Vilniaus universitete. Trumpai papasakosiu savo gyvenimo iki šios dienos istoriją. Nežinau, ar galiu tai vadinti sėkmės istorija, bet gal bandykime nesikuklinti ir pavadinkime ją taip. Pradėsiu nuo to, jog nuo gimimo turiu regos sutrikimą, kuris susideda iš kelių ligų, nesivarginsiu jų vardinti, nes tai nėra esminis dalykas. Nuo pat mažumės tiek tėvai, tiek giminės, tiek mokytojai buvo labai skeptiškai nusiteikę, nes, žiūrėdami į mane, galvojo, kad bus sunku mokytis, kažko siekti ir pasiekti. Atsimenu, ne kartą esu girdėjusi gimines šnekant: „O kur tas vaikas dėsis? Ar tėvai turės visą gyvenimą ją išlaikyti? Negalės nieko už save padaryti, bus tėvams vien vargas.“ Atsimenu, ir mokytojai, kai buvau paruošiamojoje klasėje, buvo perdėtai nuolaidūs, sakyčiau, lyg turėčiau kažkokį protinį sutrikimą: „Neišeina – tai neišeina, tai ir nedaryk“, „padarei blogai, na vis tiek gerai.“ Laikui einant pastebėjau, kad, jeigu tu turi kažkokį sutrikimą, žmonės žiūri kaip į kur kas menkesnį, mažiau sugebantį. Na, bent jau aš taip interpretuodavau, nors gal tai galėjo būti ir visai kas kita, o galbūt to nė neturėjo galvoje. Vienas ryškiausių prisiminimų, kai penktoje klasėje viena mokytoja manęs klausė, ar man reikės palengvintos programos. Šis momentas buvo labai „ouch“, nes galvojau: „Gerai, aš turiu regos sutrikimą, bet tai nėra protinis sutrikimas, tai, kad mano rega labai prasta, nereiškia, kad aš negaliu mokytis.“
KRETINGOS r. SALANTŲ m., Kaštonų gatvėje, gruodžio 21 d. apie 17.18 val. užsidegė ūkiniame pastate stovėjęs automobilis, apdegė ir pastatas. Gaisras galimai įvyko dėl kraunamo automobilio akumuliatoriaus. DARBĖNŲ mstl. gruodžio 25 d. apie 22 val. neblaivus „Audi“ vairuotojas, esant nepalankioms eismo sąlygoms, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Jam nustatytas 1,82 prom. girtumas. KELYJE KRETINGA–KŪLUPĖNAI antrąją Kalėdų dieną nuo kelio nuvažiavo ir į medžius trenkėsi automobilis „Ford Focus”. Nei vairuotoja, gimusi 1981 m., nei trys berniukai, buvę automobilyje, stipriai nenukentėjo. Jiems sumuštos galvos. Visi išleisti gydytis namo. PALANGOJE Iš Kretingos į Palangą važiavęs neblaivus „Opel“ automobilio vairuotojas, stabdomas pareigūnų, nestojo. Paaiškėjo, kad vyras neturėjo teisės vairuoti. Automobilis buvo konfiskuotas. Jam nustatytas 1,16 prom. girtumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Iš rungtynių protokolų
Rajono salės futbolo taurės varžybos baigėsi finaliniu etapu. Pirmiausiai susitiko mažojo finalo komandos, kovojančios dėl bronzos medalių. Šiose rungtynėse žiūrovai intrigos nepamatė. „Sporto mokykla“ be didelio vargo 9:1 sutriuškino ne visos sudėties žaidusią „Veltūno“ komandą. Visai kitoks vaizdas buvo didžiajame finale. Favorite buvo laikoma SK „Grafas“ komanda, savo gretose turinti du Lietuvos A lygos žaidėjus. Rungtynės prasidėjo kiek netikėtai. Jau pirmą žaidimo minutę pirmieji įvartį pelnė „Sigroup“. Tačiau po 5 minučių SK „Grafas“ išlygino rezultatą. Didindami spartą jie pelnė dar du įvarčius ir kėlinį laimėjo 3:1. Visas įdomumas vyko antrame kėlinyje. Antro kėlinio 1 minutę SK „Grafas“ padidino skirtumą iki 4:1. Rungtynės vyko toliau palankiai SK „Grafas“ futbolininkams. 36 rungtynių min. „Sigroup“ netikėtai iš baudinio pelnė įvartį ir švelnina skirtumą iki 2:4. Rezultatas – „slidus“. Pagauti azarto „Sigroup“ futbolininkai 40, 42 ir 44 min. pelnė įvarčius ir jau pirmavo 5:4. Tiesa, 44 min. rezultatas vėl tapo lygus – 5:5. Kova dar labiau paaštrėjo. Rungtynių pabaiga buvo nulemta žaibiškais dviem įvarčiais 46 ir 48 min. – juos pelnė „Sigroup“ žaidėjai. Tad pateikę staigmeną, pagrindinį prizą iškovojo „Sigroup“. Rezultatyviausi varžybų žaidėjai tapo Marius Ruginis – 15 įvarčių, Vitalijus Taraškevičius – 14 įvarčių (abu iš „Veltūno“) ir Dalius Reingoldas – 12 įvarčių (SK „Grafas“) . Naudingiausiais komandų žaidėjais tapo Stasys Brazauskas („Sigroup“), Justas Raziūnas (SK „Grafas“), Julius Šalnys („Veltūnas“). Geriausiu vartininku pripažintas Vaidotas Gedvilas (SM). Dėl III vietos: „Sporto mokykla“ – „Veltūnas“ – 9:1 (5:1; Donatas Anužis – 3, Lukas Jakumas – 2, Valdas Jašmontas, Rokas Šipalis, Deividas Benetis, Evaldas Kaliniauskas – po 1; Vitalijus Taraškevičius – 1); dėl I vietos: „Sigroup“ – SK „Grafas“ – 7:5 (1:3; Stasys Brazauskas – 3, Mantas Mažionis – 2, Mindaugas Vaičiulis, Mindaugas Tilvikas – 1; Valdas Trakys, Dalius Reingoldas – po 2, Aurimas Skurdelis – 1).
„P. n.“ informacija
Šį, 2018–2019 metų, sezoną Lietuvos stalo teniso asociacijos rengiamose lygose Kretingos rajonui atstovauja septynios komandos. Įpusėjus sezonui aiškėja, kad aukščiausioje lygoje mūsų rajonui atstovaujanti Kretingos „Sala“ yra šios lygos lyderė. „Sala“, kurioje žaidžia Vytautas Ročys, Laurynas Pakalniškis, Egidijus Žižiūnas, Kirilas Vorobjovas, užima I vietą ir yra laimėjusi visus susitikimus: prieš Mažeikių „Vijurką-I“ – 5:2, Mažeikių „Vijurką-II“ – 5:0, Vilkaviškio „Rytą-I“ – 5:1, Vilkaviškio „Rytą-II“ – 5:0, Kelmės „STK Topsą“ – 5:0, Kauno „NLV Projektus-Topsą“ – 5:2, Kauno „Legras“ – 5:0, Panevėžio „Montuotoją“ – 5:4, Šiaulių „Rūdę-1/Bionoricą“ – 5:1. Antroje lygoje žaidžianti Salantų „Salanto“ komanda (Rimantas Lubys, Renatas Guščinas, Gediminas Kitra, Tadeuš Šimanskij), nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo, užima I v. Trečioje lygoje žaidžiantys „Kretingos ereliai“ – Karolis Balčiūnas, Vytautas Balčiūnas, Audrius Kazlauskas, Giedrius Saulytis – užima VI v. Regionų A lygoje žaidžiantys „Kretingos ereliai-I” – Aleksandras Girdenis, Alfonsas Drakšas, Darius Drakšas, Darius Pranskus, Vincas Petrutis – yra II v. Regionų B lygoje „Kretingos erelių-I“ komanda – Aloyzas Rumbutis, Simas Bukys, Vytautas Balčiūnas, Gintautas Salys, Zigmas Kaušys – užima V vietą, o Salantų „Aurolėjus“ (Aloyzas Vasiliauskas, Leonas Bieliauskas, Antanas Joskaudas, Rimantas Valinskis) – VIII v.
„P. n.“ informacija
Pirmąjį ratą Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione užbaigė „Kretingos“ komanda, vadovaujama Arimanto Mikaločiaus, ir po dar dviejų pergalių kretingiškiai su 10 pergalių ir 5 pralaimėjimais dalijasi IV–VI vietas. Gruodžio 21 d. „Kretingos“ vyrų komanda išvykoje 90:77 (22:19; 23:22; 23:19; 22:17) palaužė Šilalės „Lušų“ (9 pergalės, 6 pralaimėjimai) pasipriešinimą. Šiame susitikime po dviejų kėlinių komandas skyrė tik 4 taškai (20 min. 45:41), bet visus kėlinius laimėję kretingiškiai sugebėjo pasiekti pergalę prieš turnyrinės lentelės kaimynus. Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis ir Tadas Maželis – po 21, Rytis Zabita – 16, Deividas Petravičius – 15, Edgaras Danys – 11, Kornelijus Stonkus – 6, Albertas Valiulis ir Arnas Sabaliauskas. Gruodžio 22 d. „Kretingos“ komanda namuose 113:75 (28:15; 21:24; 27:20; 37:16) neturėjo vargo su Jonavos „Jonava-II“ (15 pralaimėjimų). Prasidėjus III kėliniui kretingiškiai turėjo tik 6 taškų persvarą (22 min. 51:45), bet per likusį laiką palaipsniui didino skirtumą, kol šis pasidarė triuškinantis. Kretingos „Kretinga“: Rytis Zabita – 31, Edgaras Danys – 25, Kornelijus Stonkus – 17, Albertas Valiulis ir Tadas Maželis – po 12, Domininkas Matutis – 9, Deividas Petravičius – 4, Tadas Budrys – 3, Benas Montrimas ir Arnas Sabaliauskas.
Gruodžio 21 dieną Kretingos centre buvo iškilmingai atidaryti naujieji Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos rūmai, kainavę beveik 4,2 mln. eurų, kuriuos statyti Savivaldybė pradėjo 2008 metais. Penktadienį įvyko oficialusis naujojo bibliotekos pastato atidarymas. Į jį susirinko kviestiniai svečiai: Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės vadovai – meras Juozas Mažeika, jo pavaduotoja Danutė Skruibienė, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, jo pavaduotojas Povilas Černeckis, Kretingos miesto ir rajono gyventojų išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariai Levutė Staniuvienė ir Antanas Vinkus, Savivaldybės Statybos skyriaus vedėja Rima Lukauskienė, vyr. architektė Reda Kasnauskė, kolegos bibliotekininkai iš Nacionalinės Martyno Mažvydo, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės, Palangos, Skuodo, Plungės, Telšių, Šilutės, Klaipėdos rajono ir Kretingos rajono kaimiškųjų bibliotekų, Kretingos švietimo įstaigų vadovai, kultūros darbuotojai, rajono Garbės piliečiai, būrelis brolių pranciškonų, kiti. Pastatą pašventino Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas pranciškonas Antanas Blužas.
Kokie Kretingos rajonui buvo 2018-ieji
Rajonas šalyje *Metų pradžioje paaiškėjo, jog 2017 m. Kretingos rajonas ir vėl tapo pačiu saugiausiu visoje Lietuvoje: 10 tūkst. mūsų rajono gyventojų teko 1 tūkst. 43,8 nusikalstamos veikos, ir tai yra mažiausias rodiklis visoje Lietuvoje. *Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 8-ą kartą parengęs Lietuvos savivaldybių indeksą, Kretingos rajonui tarp mažųjų savivaldybių skyrė XIV–XVII v., kai Vilniaus politikos instituto sudarytame indekse tarp visų 60 šalies savivaldybių Kretingos rajonas užėmė IX v. *Metams baigiantis duris atvėrė naujoji Kretingos Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka, kurios statyba truko 10 metų. Parapijose *Vydmantų bendruomenė, dedanti dideles pastangas turėti savo bažnyčią, artėjant šventėms koplyčioje iš šieno sukūrė altorių su prakartėle. Gamta ir jos išdaigos *Balandį Kretingos ugniagesiai gavo netikėtą iškvietimą – gelbėti į medžio viršūnę Kretingos muziejaus parke į medžio viršūnę įsiropštusį katiną, kurį teko „išprašyti“ vandens srove. Skandalai, nesėkmės *Kretingiškiui Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentui Bronislovui Vyšniauskui buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo dopingo medžiagomis. *Gegužę Kretingos miestui pasipuošus nauja akmens ir bronzos taktiline skulptūra, vaizduojančia Kretingos katalikų bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno ansamblį, paaiškėjo, kad joje iškaltos grubios klaidos – vietoje 1617 m., kada ir iškilo šie objektai, atsirado data 1917. Klaida buvo ištaisyta. *Rimvydas Šakinis antrąkart laimėjo konkursą Vydmantų seniūno pareigoms užimti. Ir pirmąkart laimėjęs tokį konkursą, R. Šakinis savo posto neteko po pusmečio, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino konkurso rezultatus. Teismų karuselę įsuko konkursą pralaimėjęs a.a. Bernardas Skersys. *Kartenos piliakalnio vos neištiko Gedimino kalno likimas – pavasarį pastebėta Kartenos piliakalnio šiaurinio šlaito griovoje susiformavusi nuošliauža, – kaip pašalinti avarijos grėsmes, sprendė specialistų komisija. *Rajono verslo žemėlapyje metų viduryje neliko nuo 1962-ųjų veikusios medienos įmonės „Akmena“ pavadinimo. *Ardant senąjį grindinį renovuojamoje Žemaitės alėjoje, arba magistralėje Palanga–Šiauliai, bei J. Jablonskio gatvėje, kretingiškiai susirūpino, kur gi iškeliauja senasis miesto grindinys. Rajono Savivaldybės vadovų teigimu, akmenys bus panaudoti miesto reikmėms. *Savivaldybė vienašališkai nutraukė sutartį su uždarąja akcine bendrove „Ringesta“ dėl Jauryklos slėnio parko įrengimo darbų – nors darbų atlikimo terminas buvo pratęstas 9 kartus ir Savivaldybė už darbus, pažeisdama sutartį, buvo pervedusi 70 tūkst. Eur avansą, bendrovei nepavyko atlikti darbų už numatytuosius 150 tūkst. Eur. *Rangovui „Žemaitijos keliai“ nepavyko užbaigti Žemaitės alėjos rekonstrukcijos, nors tai turėjo būti padaryta iki šių metų gruodžio vidurio.
|
|
