Keliaujančius pro Kretingą pasitiks ir išlydės pagal telšiškio architekto Algirdo Žebrausko sumanymą sukurtas šviečiantis kryžius.

Kretingos Žemaitės alėjos ir Vilniaus gatvės sankirtoje, toje vietoje, kur dar neseniai žaliavo daugiametis gėlynas, nuo šiol švies 12 m aukščio kryžius, simbolizuojantis pranciškonų veiklą, bažnyčios ir vienuolyno 400 metų jubiliejų, jungs miesto istoriją ir dabartį. Kryžius bus pašventintas rytoj 12 valandą.

Dvynį išvydo Toronte

Kryžiaus idėjos sumanytojas brolis Astijus Kungys ceremonijos išvakarėse į Lietuvą sugrįžo po kelionės Kanadoje. „Pajūrio naujienoms“ jis atviravo, jog, sukant į Kretingą, jo mintyse nepaliovė skambėti šalies atgimimo metais itin populiari Vytauto Kernagio daina „Palaimink, Dieve, mus “.

„Gerai įsiklausykite į tuos žodžius: „Nusilenkti noriu Tau žemai, kryžių ir dainų šalie. Tavo lopšyje išsuptiems vaikams reikia meilės ir vilties“. Ir tai tebūnie geriausias atsakymas, kodėl simboliu yra pasirinktas būtent kryžius“, – atviravo Astijus.

Tiesa, šiomis dienomis Toronto Karalienės Elizbietos (Queen Elizabeth) magistralėje jis teigė taip pat išvydęs panašų didžiulį rausvai šviečiantį kryžių su užrašu „Dievas yra meilė“. „Ne kartą ir anksčiau pro čia važiavau, ne kartą mačiau, tačiau, regis, tik dabar tas vaizdas pasirodė toks ypatingas, prikaustė dėmesį ir taip giliai paveikė širdį“, – kalbėjo Astijus.

Jo žodžiais, simboliška, kad ir Kretingoje kryžius pastatytas prie pagrindinio kelio, kuriuo žmonės važiuoja prie jūros ir grįžta nuo jos – kiekvienas jį matys, ir kiekvienas galės paprašyti Dievo palaimos. „Čia mes Žemaitijoje, Kretingoje, įkvėpsime visus pravažiuojančius“, – neabejojo A. Kungys. Anot pašnekovo, visi mes esam Dievo vaikai – ir tie, kurie tai žinom, ir tie, kurie nežinom arba dar abejojam.

• Rašyti komentarą (157)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (4)

Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai pritarė mero Juozo Mažeikos siūlymui prašyti Švietimo ir mokslo ministerijos, kad Kretingos technologijos ir verslo mokykla ir ateityje išliktų savarankiška.

Šalies profesinio mokymo įstaigų tinklą užsimojusi pertvarkyti Švietimo ir mokslo ministerija Kretingos technologijos ir verslo mokyklai buvo numačiusi dvi galimas perspektyvas: sujungti mokyklą su viena Savivaldybės bendrojo ugdymo mokykla, įsteigiant naują viešąją įstaigą arba mokyklą prijungti prie vienos Klaipėdos profesinio ugdymo įstaigų. Dėl rajone veikiančios profesinės mokyklos ateities Savivaldybė surengė bent kelias diskusijas, konsultacijų bendrovė „Civitta“ Savivaldybės užsakymu parengė mokyklos pertvarkos galimybių studiją. Rajono mokyklų – Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Simono Daukanto progimnazijos, vėliau ir Marijono Daujoto progimnazijos bei Vydmantų gimnazijos – bendruomenės pasipriešino galimoms dviejų įstaigų jungtuvėms. Nors Savivaldybės Strateginio planavimo taryba, sudaryta iš Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų ir vadovaujama mero, tokiam galimam variantui buvo pritarusi, J. Mažeika pareiškė, jog Savivaldybės administracijai bei politikams bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių nuomonė yra svarbi ir į ją yra atsižvelgiama.

„Su administracijos direktoriumi dar kartą sėsime prie derybų stalo Švietimo ir mokslo ministerijoje, kad profesinė mokykla liktų savarankiška, kurios dalininkai būtų Savivaldybė ir ministerija“, – aiškino meras.

Savarankiškos mokyklos statuso išsaugojimui pritarusi tarybos narė Dalia Martišauskienė perspėjo, kad Savivaldybei, kaip dalininkei, gali tekti ir nemaža finansinė našta mokyklai Kretingsodyje išlaikyti. Profesinės mokyklos dalininkė Savivaldybė yra ir šiandieną, tačiau jos indėlis yra simbolinis, anot mero, vienas litas. „Įsipareigojimus turėtume didesnius, o dėl sąlygų nuspręstume derybose“, – tarė J. Mažeika.

• Rašyti komentarą (0)

Ketvirtadienį Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Martinkus pranešė Savivaldybės tarybai, kad šių metų lapkričio 27 d. Savivaldybės administracija su uždarąja akcine bendrove „Ringesta“ nutraukė pasirašytą sutartį Jauryklos slėnio parko Kretingoje įrengimo darbams atlikti.

Pagal sutartį 150 tūkst. Eur vertės darbus „Ringesta“ pradėti turėjo 2017 08 03 ir užbaigti tais pačiais metais, rugsėjo 30 d. Bendrovė darbus užvilkino, Savivaldybės administracija bet 9 kartus pratęsė jų atlikimo terminą. Paskutinis terminas buvo šių metų lapkričio 5 d., tačiau „Ringestai“ darbų užbaigti nepavyko. Savivaldybės administracija vienašališkai nutraukė sutartį su „Ringesta“ ir pasamdė Vakarų regiono statybų konsultacinio biuro ekspertus, kad įvertintų, kiek statybos darbų šiame objekte „Ringesta“ atliko, atliktus darbus įformintų jų atlikimo aktais, parengtų padarytų darbų sąmatas. Ekspertus teko kviestis, kai Savivaldybės administracija ir „Ringesta“ nesutarė dėl atliktų darbų apimties, kokybės. Savivaldybė „Ringestai“ už šio projekto darbus iš anksto, pažeidusi sutartį, yra sumokėjusi 70 tūkst. eurų.

Meras Juozas Mažeika užtikrino, jog po ekspertų įvertinimo Savivaldybės taryba gaus informaciją apie tikrąją atliktų darbų vertę. Projektui skirtų lėšų didžiąją dalį sudaro ES parama. Projektas yra tarptautinis, jo pagrindinis partneris yra Latvijos Kuržemės regionas. Šio regiono atstovai aiškintis Jauryklos slėnio parko projekto problemas į Kretingą buvo atvykę maždaug prieš mėnesį ir kartu su Kretingos rajono savivaldybės administracijos specialistais parengė tolesnį projekto įgyvendinimo planą. Plane numatyta nutraukti sutartį su „Ringesta“, samdyti ekspertus šios įmonės jau atliktiems darbams įvertinti, skelbti konkursą naujam, darbus vykdančiam rangovui išaiškinti ir darbus galutinai užbaigti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Nuo šių metų lapkričio 6 d. už sutarties pažeidimą, bendrovė „Ringesta“ moka Savivaldybei baudas ir delspinigius po 40 eurų už kiekvieną kalendorinę dieną.

• Rašyti komentarą (17)

Kamerinis choras „Kristale“, vadovaujamas Kristinos Rimienės (priekyje centre) ir Kretingos vardą garsinantis šalyje bei užsienyje, nevengia iššūkių ir kasmet kelia reikalavimų sau kartelę.

Kretingos rajono kultūros centro kameriniam chorui „Kristale“ šie, jau besibaigiantys, metai buvo pilni iššūkių, kuriuos chorinės muzikos atlikėjai sėkmingai įveikė, vadovaujami Kristinos Rimienės.

Ne per seniausiai choras „Kristale“ dalyvavo paskutiniajame renginyje „Dainuoju Lietuvą“. Tai – chorinės muzikos renginių ciklas, skirtas Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ 30-mečiui. Choras „Kristale“ irgi priklauso šiai bendrijai, o jo vadovė K. Rimienė yra bendrijos tarybos narė.

„Ši bendrija suburia visus Vakarų Lietuvos chorus: rengia koncertus, organizuoja konkursus, Mažosios Lietuvos dainų šventes, įvairius festivalius. Būti bendrijos nariu yra tarsi įpareigojimas tuose renginiuose dalyvauti, – taip bendrija prisideda prie mūsų kolektyvo profesionalumo augimo, kaip choro vadovė taip pat turiu galimybę tobulėti“, – paaiškino K. Rimienė.

Tęsiantis renginių ciklui „Dainuoju Lietuvą“ buvo surengti keli koncertai: jaunimo ir jaunučių chorų koncertas, suorganizuotas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, antrasis – suaugusiųjų chorų koncertas, kuriame chorinius kūrinius atliko 4 Klaipėdos chorai ir Kretingos „Kristale“. Pastarasis koncertas įvyko Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. „Mums buvo didelė garbė Kretingai atstovauti tarp stiprių chorų. O bendrijos „Aukuras“ pirmininkas Algirdas Šumskis mus įvardino kaip vieną stipriausių chorų Žemaitijos regione“, – pasidžiaugė choro „Kristale“ vadovė.

Baigiamasis ciklo koncertas skambėjo po Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios skliautais – jame dalyvavo 3 Klaipėdos chorai, Kretingos ir Palangos kameriniai chorai, Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“ ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

KRETINGOS r.

TŪZŲ k. gruodžio 18 d. apie 10 val. pastebėta, kad iš ūkinio pastato pavogtas traktorius „Monitou“. Jo vertė 70 tūkst. eurų. Tą pačią dieną traktorius rastas nuvažiavęs į griovį kelyje Plungė–Skuodas. Transporto priemonė perduota savininkui. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

Parengė Edita KALNIENĖ

• Rašyti komentarą (0)

Kalėdinio turnyro nugalėtoja „Vydmantų“ komanda (tamsūs marškinėliai), II v. laimėtojai – „Kurmaičių“ krepšininkai (raudoni marškinėliai) ir III v. užėmusi „Romos“ komanda su Kretingos seniūne Sigita Riepšaite ir sporto organizatoriumi Romu Valinskiu (pirmas iš dešinės).

Kretingos seniūnijos sporto organizatorius Romas Valinskis šios bei kitų seniūnijų krepšinio mėgėjus sukvietė į tradicinį jau kelerius metus rengiamą kalėdinį krepšinio turnyrą.

Šiais metais turnyre dalyvavo 6 komandos, kurios turnyrinėje lentelėje išsidėstė tokia tvarka: I v. – „Vydmantai“, II v. – „Kurmaičiai“, III v. – „Roma“, IV v. – „Rūdaičiai“, V v. – „Girkaliai“, VI v. – „Kūlupėnai“.

Baudų metimo konkursą laimėjo Edvinas Jagutis iš Kurmaičių, tritaškius taikliausiai mėtė Valdas Mačiuka iš Rūdaičių.

Turnyro dalyvius pasveikino Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė, o ir krepšininkai vienas kitam palinkėjo gerų ateinančių metų. „Turnyro geografija plečiasi, jame noriai dalyvauja ir seniūnijos krepšininkai, ir svečiai. Prieš kelerius metus užgimusi kalėdinio turnyro tradicija tikrai bus tęsiama“, – tvirtino R. Valinskis.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Vienam svarbiausių rajono sporto renginiui pasibaigus: Rajono krepšinio pirmenybių nugalėtojai – „Jokūbavo“ krepšininkai (priekyje), II v. laimėtojai – „Grūšlaukės“ krepšininkai (stovi dešinėje) ir III v. užėmę „Bikap“ krepšinio aistruoliai.

Kaip ir kasmet, prieš didžiąsias metų šventes finišavo ir Kretingos rajono krepšinio I lyga, kurioje šiemet vėl varžėsi aštuonios komandos, o I vietą po metų pertraukos susigrąžino „Jokūbavas“.

Pirmos lygos finale susitiko “Jokūbavo“ ir „Grūšlaukės“ komandos. Susitikimas prasidėjo apylygiai, bet po I kėlinio priekyje buvo „Jokūbavas“ (10 min. 22:16), o po dviejų kėlinių komandas skyrė 13 taškų (20 min. 46:33). Trečio kėlinio pradžioje „Grūšlaukei“ buvo pavykę priartėti iki 6 taškų (23 min. 50:44) ir, nors per likusį laiką „Jokūbavo“ komandai nepavyko nutolti toliau negu 13 taškų, ji vis tiek užtikrintai užbaigė pirmenybes, nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo.

„Jokūbavo“ komandos vadovas Kęstutis Valiukas pasidžiaugė, kad jo vadovaujamai komandai pastaraisiais metais sekasi puikiai: praėjusiais metais laimėta Kretingos didžioji taurė, prieš dvejus metus – I lyga, Didžiosios taurės sidabras, o ši pergalė – tai revanšas už tai, kad pernai I lygoje komanda liko IV v.

„Manau, ne tik aš, bet ir visi komandos nariai būtų nesupratę, jei būtų nepavykę iškovoti pirmosios vietos. Šiemet turėjome puikiai surinktą komandą ir tikslas buvo pirmoji vieta“, – prieš sezoną iškeltus tikslus atskleidė K. Valiukas.

Naudingiausiu „Jokūbavo“ žaidėju pripažintas Arnas Gudžiūnas atskleidė, kad, nors finale ir buvo pirmauta visas rungtynes, jos nebuvo lengvos: „Kova verta tikro finalo, nė viena komanda nepasidavė visas 40 minučių ir, kai atrodydavo, kad pergalė jau mūsų kišenėje, varžovai labai greitai priartėdavo, išlaikydami įtampą visas varžybas ir neleidę nė sekundės atsipalaiduoti. Smagu, kad nepaleidom pergalės iš rankų. Džiugu, kad pirmenybių lygis kasmet kyla.“

„Grūšlaukės“ komandos vadovas Leonas Jazbutis pastebėjo, kad komanda padarė milžinišką kokybinį šuolį ir nuo III lygos nuėjo iki pat I lygos finalo, tad ir pasidžiaugė komandos pasiekimu: ,,Mūsų komanda labai gerai sužaidė, pagal galimybes. Šiek tiek daugiau pastangų – ir galėjome būti pirmi. Mūsų komanda žaidė tikrai pagirtinai, šiek tiek pritrūko sėkmės ir drąsos einant į atakas.“

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Geriausi Kretingos sporto mokyklos, atskirų sporto šakų sportininkai, jų treneriai, sportiškiausių mokyklų atstovai, rajono vadovai po apdovanojimų.

Sportas – ta sritis, kuri suvienija, suburia žmones. Praėjusį antradienį Kretingos rajono kultūros centre rajono vadovai, Savivaldybės Kultūros ir sporto Švietimo skyriai padėkojo tiems, kurie garsino Kretingos rajono vardą šalyje ir užsienio valstybėse. Rajono meras Juozas Mažeika, pasidžiaugęs sportininkų pasiekimais, patikino, kad tai skatina dėti dar didesnes pastangas sporto infrastruktūrai gerinti.

Šiais metais, atsižvelgus į sportinius ugdymo įstaigų rezultatus, sportiškiausiomis mokyklomis išrinktos šios: tarp I–IV kl. – Kurmaičių pradinė mokykla, tarp V–VIII kl. – Marijono Daujoto progimnazija, tarp IX–X kl. ir I–IV G kl. – Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija.

Už laimėjimus pasveikintas karateka Edvardas Petrauskas (treneriai Lukas Kubilius ir Aivaras Baltmiškis), Europos jaunučių U-16 vicečempionas, Lietuvos jaunučių čempionato sidabro medalio laimėtojas.

Apdovanotas geriausių Kretingos sporto mokyklos sportininkų dešimtukas:

boksininkas Edvinas Griguola (treneris Aivaras Balsys), Europos jaunių bokso čempionate užėmęs VIII–XVI v., 2018 metų Lietuvos jaunių bokso čempionato I v. laimėtojas, Lietuvos moksleivių jaunių bokso pirmenybių II v. laimėtojas;

krepšininkas Kasparas Jonauskas (treneris Vytautas Šližius), su Lietuvos krepšinio rinktine Europos krepšinio U-16 čempionate laimėjęs VII v., tarptautinio krepšinio turnyre Prancūzijoje – II v., Batijos šalių krepšinio turnyre „Baltijos taurė“ Taline – II v., Lietuvos moksleivių krepšinio lygos A divizione – XII v.;

krepšininkas Edgaras Danys (treneris Arimantas Mikaločius), 2018 m Lietuvos moksleivių krepšinio lygos Jaunių U-18 krepšinio čempionate A divizione – X v., Žemaitijos moksleivių krepšinio lygos nugalėtojas, Regionų krepšinio lygos Kretingos krepšinio komandos „Kretinga“ žaidėjas, Kretingos rajono krepšinio taurės varžybose – II v., Lietuvos moksleivių krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ jaunių komandos dalyvis;

futbolininkas Edvinas Andrijauskas (treneris Arvydas Balsevičius), Kretingos sporto mokyklos U-19 komandos kapitonas, 2018 metų II lygos Vakarų regiono nugalėtojas su futbolo komanda „Minija“, rajono salės futbolo pirmenybėse – II v.;

boksininkas Rokas Gervinskis (treneris Tomas Balsys), Lietuvos jaunimo bokso čempionate laimėjęs II v., Lietuvos rajonų jaunimo bokso čempionato nugalėtojas ir XIII Dano Pozniako jaunimo bokso turnyre užėmęs VIII v.;

sunkiaatletis Martynas Norkus (treneris Arvydas Bušeckas), Lietuvos sunkiosios atletikos jaunių-moksleivių iki 17 metų čempionato nugalėtojas, Lietuvos sunkiosios atletikos atskirų veiksmų čempionato VII v. laimėtojas, Lietuvos vyrų sunkiosios atletikos čempionate – IX v.;

lengvaatletis Dominykas Gadevičius (treneris Vidmantas Lapinskas), Lietuvos rajonų jaunių ir jaunimo lengvosios atletikos pirmenybių 60 metrų bėgimo rungtyje iškovota III v., Lietuvos lengvosios atletikos jaunių pirmenybių 60 metrų bėgimo rungtyje – VII v., lengvosios atletikos Žemaitijos jaunių taurės varžybose 60 metrų bėgimo rungties nugalėtojas;

boksininkas Donas Špučys (treneris Tomas Balsys), Lietuvos jaunimo bokso čempionato ir Lietuvos rajonų jaunimo bokso čempionato nugalėtojas, XIX tarptautinio Vitalijaus Karpačiausko bokso turnyro prizininkas – II v., XIII tarptautinio Dano Pozniako jaunimo bokso turnyre užėmęs V v.;

krepšininkas Kornelijus Stonkus (treneris Arimantas Mikaločius), Lietuvos moksleivių krepšinio lygos jaunių U-18 A divizione – X v., Žemaitijos moksleivių krepšinio lygos nugalėtojas, Regionų krepšinio lygos Kretingos krepšinio komandos „Kretinga“ žaidėjas, Kretingos rajono krepšinio taurės varžybose – II v., kandidatas į Lietuvos U-17 rinktinę;

sunkiaatletis Mantas Riepšas (treneris Regimantas Norvilas), Lietuvos jaunių-moksleivių iki 15 metų čempionate – II v., Lietuvos jaunučių ir sporto vilčių žaidynėse – II v., tarptautinio sunkiosios atletikos turnyre „Nepriklausomybės taurė 2018 m.“ – II v. Išrinkta geriausia sporto žaidimų komanda, kuria tapo 2000 m. gimę krepšininkai, treniruojami Arimanto Mikaločiaus, Lietuvos moksleivių jaunių U-18 krepšinio lygoje užėmę X v., Žemaitijos moksleivių krepšinio lygos čempionato nugalėtojai ir Kretingos rajono krepšinio taurės varžybų II v. laimėtojai.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Restauratorius Gintaras Kazlauskas rūpestingai apžiūri grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofago detales. Šalia – Sofijos Tiškevičienės sarkofagas.

Vakar iš restauravimo dirbtuvių Kėdainiuose į Kretingos senųjų kapinių koplyčią buvo pargabentas atkurtas Kretingos dvaro valdytojo grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) sarkofagas, – jo žmonos Sofijos (1837–1919) sarkofagas sugrįžo kiek anksčiau. Į cinko sarkofagus amžinam poilsiui koplyčios kriptoje buvo patalpinti mediniai karstai su sutuoktinių palaikais.

Trečdalis sarkofago – naujai

J. Tiškevičiaus sarkofago montavimo darbus talkinat Kretingos muziejaus darbuotojams,pabaigęs restauratorius Gintaras Kazlauskas prisipažino, jog jam iš pradžių buvo patikėta atkurti abu sarkofagus, tačiau tam sutrukdžiusi sunki jo liga. Po jos atsigavęs, kibo į grafo Juozapo sarkofagą, o grafienės Sofijos buvo perduotas Vilniaus įmonės „Mažoji restauracija“ restauratoriui Ramūnui Starkui.

Restauratorius sakė, jog Juozapo ir Sofijos sarkofagus, kaip ir jų gyvenimų ir mirties ribą, skiria 30 metų. Grafo sarkofagas buvo stipriai sunykęs, teko atkurti apie 30 proc. jo paviršiaus. Nuvalius skarda švietė kaip žvaigždės danguje, – vien skylės, kurias ne visur tepavyko užlopyti, užlituoti. Reikėję sukurti naują konstrukciją, nes XIX a. pabaigoje apie sarkofagų išsaugojimą negalvota. Gausiai dekoruotą sarkofagą, kurį prieš 130 metų sukūrė Karaliaučiaus meistrai, buvo perdarę vietiniai meistrai – prilipdė įvairių Lenkijoje pagamintų bronzuotų dekoro detalių. „Toks buvo laikotarpis – nieko tikro: stilius – kaip ir baroko, detalės neva paauksuotos, meilė gal irgi nebuvo tikra“, – svarstė restauratorius.

G. Kazlauskas sakė, jog jam itin sudėtinga buvę atkurti sarkofago apvadus-virbus, nes jie „vaikšto“, įnešus iš dirbtuvių į šiltą patalpą: „Gal ir čia „šokinės“, bet tai – ne mano, o gamintojų kaltė“, – pastebėjo jis.

Kretingoje prieš du dešimtmečius jam taip pat buvo patikėta atkurti miesto įkūrėjų didikų Chodkevičių giminės alavo sarkofagus. Pastarieji, jo žodžiais, kultūros vertybių požiūriu, buvę gerokai brandesni ir įdomesni.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Savivaldybėje prie bendro stalo susėdo: vienoje pusėje – sodininkai, kitoje – valdžios atstovai. Bendrijų problemas jiems išklojo (iš kairės): Jurgita Petkutė-Marcinkienė,Vilma Jonutienė ir Loreta Žukauskienė (ketvirta iš kairės).

Besibaigiant metams, sodininkų bendrijų atstovai inicijavo susitikimą su rajono vadovais bei Seimo nare Laimute Staniuviene tam, kad išdėstytų rūpimas problemas dėl kelių priežiūros, gatvių apšvietimo, komunalinių atliekų išvežimo pertvarkos ir prašė Savivaldybės kitąmet padidinti bendrijoms skiriamą finansinę paramą.

Prašė skirti 30 tūkst. eurų

Iš 10 Kretingos rajone esančių sodininkų bendrijų akyviausiai už savo bendruomenių reikalus tądien stojo „Medvalakio“ pirmininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė, „Minijos“ – Vilma Jonutienė, „Draugystės“ – Loreta Žukauskienė ir „Ąžuolo“ – Ingrida Derkintytė-Rumbutienė.

Praėjusių metų apžvalgą skaidrėmis pateikusios J. Petkutė-Marcinkienė ir V. Jonutienė pažymėjo, kad rajono bendrijų išlaidos keliams, kurių tinklas sudaro 46,86 km, – iš jų Savivaldybei priklauso tik 3 km,– tvarkyti ir infrastruktūrai pagerinti siekė kone 60 tūkst. eurų.

Išlaidos už 4 bendrijų – „Medvalakio“, „Vienybės“, „Minijos“ ir „Akmenos“ – gatvių apšvietimą, aplinkos sutvarkymą bei vandens siurblinės ir vamzdynų priežiūrą, kurias padengia patys bendrijų nariai, sudarė 23,37 tūkst. eurų, – iš jų vien už elektros energiją gatvėms apšviesti sodininkai sumokėjo 1 tūkst. 680 Eur.

„Norėtume, kad Savivaldybė sodininkams, kaip ir visiems rajono gyventojas, padengtų išlaidas už gatvių apšvietimą. Taip pat prašome Savivaldybės 3-kart padidinti sodininkų rėmimo programos lėšas: pernai 10 bendrijų iš biudžeto tegavo vos 10 tūkst. eurų, todėl manome, kad kitąmet rėmimo suma turėtų siekti bent 30 tūkst. eurų“, – sodininkų pageidavimus išdėstė J. Petkutė-Marcinkienė.

Suglumino ministro žinia

Sodininkai taip pat pageidavo, kad bendrijų kelių priežiūrą perimtų Savivaldybė. Juos suglumino susisiekimo ministro Roko Masiulio paviešinta informacija, kad 2019 m. šalies sodininkų bendrijų keliams tvarkyti numatyta skirti 18 mln. Eur: lygiomis dalimis – po 9 milijonus – iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) bei savivaldybių biudžetų.

Tačiau sužinoję, kad, tvirtinant valstybės biudžetą, „tas burbulas“ sumažėjo iki 3 mln. eurų, todėl ir prašę, kad Seimo narė L. Staniuvienė viešai paaiškintų, kaip yra iš tikrųjų.

„Man nedavė ramybės bendrijų pirmininkai, o aš įkyrėjau ministrui R. Masiuliui. Kiek žinau, Susisiekimo ministerijoje taip ir nenusprendė, kaip raikys tą pyragą: išgirdome, kad KPPP programoje numatyti 9 milijonai, bet pinigai atiteks toms savivaldybėms, kurios sugebės juos pasiimti. Kretingos rajono bendrijų kelius būtina inventorizuoti ir kuo greičiau perduoti Kretingos rajono savivaldybei“, – nieko konkretaus sodininkams nežadėjo L. Staniuvienė.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Juozo Maksvyčio rankose – „Tereko“ pelnytas 2018 metų gaminio aukso medalis, kurį įteikė Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius (kairėje) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

„FlexBlow 8“ skirta itin sudėtingai 2 galonų tūrio plastikinei tarai gaminti. „Terekas“ šią mašiną pagamino vieno Šiaurės Amerikos esančio koncerno užsakymu. Bendrovės „Terekas“ generalinio direktoriaus Juozo Maksvyčio teigimu, mašiną Kretingoje įvertino ekspertai, atvykę iš Vokietijos, Prancūzijos. Mašiną nuvežus į Jungtines Amerikos Valstijas ją dar testavo tenykščiai specialistai. „Viena koncerno gamyklų „FlexBlow 8“ dabar pritaiko gamyboje“, – sakė J. Maksvytis. Gaminį įsigijęs koncernas yra vienas didžiausių PET taros gamintojų ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir pasaulyje, kasmet nuperka 10–20 automatinių PET taros pūtimo mašinų, kurių vienos kaina svyruoja nuo 200 iki 400 tūkst. eurų. „Supratome, kad mūsų produktas Šiaurės Amerikai yra labai tinkamas, todėl išsikėlėme tikslą žengti tvirčiau į šią naują rinką“, – kalbėjo J. Maksvytis. Siekdamas užsibrėžto tikslo JAV, Atlanto valstijoje, šiais metais.

„Terekas“ atidarė savo mašinų PET tarai gaminti servisą ir dalyvauja dar vieno šio žemyno koncerno paskelbtame PET taros pirkimo konkurse. Koncernas perka 10 mašinų. „Tikimės, kad bent pusę jų įsigys iš mūsų, kadangi vieną jau pardavėme jiems be konkurso“, – teigė J. Maskvytis.

Į Šiaurės Amerikos žemyną – JAV ir Kanadą – 2018 metais „Terekas“ eksportavo 8 Kretingoje pagamintas PET taros pūtimo mašinas. „Proveržis pasiektas. Tikimės, kad ateinantys metai šioje rinkoje bus dar sėkmingesni“, – optimistiškai nusiteikęs „Tereko“ vadovas. Geriausio metų gaminio ženklą „Terekas“ pelnė 11-ą kartą, 11 metų po ženklą kasmet. Ženklas suteikiamas už inovacijas, technologinę, kitą gamybos pažangą. „Jeigu šiandieną gamintume tą, ką prieš dešimtmetį, – rinkoje mūsų nebūtų“, – įsitikinęs Juozas Maksvytis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Viena „Pajūrio naujienų“ kalendoriaus fotosesijos nuotraukų: (iš kairės) karatekos Matas Jonauskas ir Edvardas Petrauskas, pedagogė Edita Gliožerienė, policijos pareigūnas Irmanas Galdikas, verslininkas Gintautas Igaris, rajono meras Juozas Mažeika, kraštietis Paulius Vaniuchinas ir ūkininkas Stasys Šmaižys. Priekyje – Deimantė Daktaraitė.

„Pajūrio naujienos“, panorusios pasidžiaugti teigiamų pokyčių proveržiu mūsų rajone, tradicinio ir skaitytojams kasmet dovanojamo kalendoriaus herojus šventinei fotosesijai sukvietė į šiomis dienomis duris atvėrusią naująją Kretingos Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką. Pastatą, kuris ne tik keičia Kretingos architektūrinį veidą, bet ir taps vaikų, jaunimo, suaugusiųjų savišvietos, įdomių veiklų ir informacijos sklaidos centru.

Vykstant fotosesijai, dar kaukšėjo statybininkų plaktukai, kabojo „stop“ juostos, o ir dulkės dar gulė ant laiptų, sienų, atitvarų. Tačiau tai neturėjo įtakos puikiai nuotaikai, kuria su „Pajūrio naujienomis“ tądien dalinosi Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytinė Deimantė Daktaraitė, Darbėnų gimnazijos pedagogė Edita Gliožerienė, verslininkas karteniškis Gintautas Igaris, ūkininkas vydmantiškis Stasys Šmaižys, policijos pareigūnas Irmantas Galdikas, Pranciškonų gimnazijos gimnazistai karatekos Matas Jonauskas ir Edvardas Petrauskas, kraštotyrininkas kolekcionierius salantiškis Paulius Vaniuchinas.

Kokie gi jiems buvo šie metai ir ko 2019 m. kalendoriaus herojai norėtų palinkėti savo krašto žmonėms?

Rajono meras Juozas MAŽEIKA sakė, jog gyvenime yra daug įdomių ir mielų veiklų, kurių vieną jis tikrai pasirinks, baigęs rajono vadovo kadenciją. O kalbėdamas apie pokyčius rajone, šiuos, besibaigiančius 2018-uosius, jis įvardino kaip vienus sėkmingiausių metų per jo vadovavimo rajonui laiką: „Nevardindamas tų kliūčių, kurios, vykdant galingus projektus, yra neišvengiamos, vis dėlto turiu pripažinti, kad pavyko įgyvendinti tai, kas buvo suplanuota. Kalbu apie bibliotekos, sporto komplekso statybas, Žemaitės alėjos renovaciją, o kiek dar pavyko atnaujinti šaligatvių, gatvių, žvyrkelių. Manau, kad daug apie tai kalbėti nereikia – žmonės patys mato ir įvertina, kiek gerėja infrastruktūra, aplinka, vadinasi, ir visų gerovė.

Asmeniškai metai irgi buvo geri – šeimai, vaikams, anūkams. Kasdieniai dalykai, žinoma, ir yra kasdieniai, tačiau nepatyrėme didesnių stresų, išgyvenimų. Gyvenome toje pusiausvyroje, kuri suteikia ir džiaugsmo, ir rūpesčių, – kaip gi be to... O krašto žmonėms norėčiau palinkėti didesnio vidinio optimizmo – juk gyvenime visada daugiau yra gerų dalykų negu blogų. Tad tai ir mokėkime pamatyti.“

• Rašyti komentarą (5)
• Plačiau ...

Kariai savanoriai, bendradarbiai ir bičiuliai J.Pabrėža (kairėje) ir S. Piktuižis XX a. 4-as deš.

Šiemet sukako 100 metų ne tik nuo atkurtos Lietuvos valstybės, bet ir jos kariuomenės atkūrimo. Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžioje lemiamą vaidmenį suvaidino kariai savanoriai, atsiliepę į Laikinosios Vyriausybės 1918 m. gruodžio 29 d. atsišaukimą „Lietuva pavojuje“.

Tarp jų buvo ir kretingiškiai – Juozas Pabrėža ir Stasys Piktuižis. J. Pabrėža gimė 1884 m. spalio 26 d. Nasrėnų kaime bežemių valstiečių šeimoje, buvo joje vienintelis vaikas. Neturėdama savo žemės, Pabrėžų šeima gyveno sunkiai, vertėsi padieniais darbais, dirbdama namuose ar pas turtinguosius valstiečius. Netrukus po sūnaus gimimo šeima susirado varganą medinę lūšnelę Salantų dvaro palivarko žemėje. Kiek paaugęs, sūnus Juozas jau nuo 8 metų išėjo tarnauti pas ūkininkus, ganyti jų gyvulius. Žiemomis, kai nebuvo darbų, jam teko ir elgetauti, kad padėtų šeimai išgyventi. Būdamas 11 metų žiemomis pradėjo lankyti Salantų rusišką pradžios mokyklą, kurioje dėl neturto galėjo baigti tik 3 klases. Nuo 1899 iki 1912 m. jam teko tarnauti pas ūkininkus, dirbant įvairius žemės ūkio darbus. 1905 m. Salantų parapijos klebonui paskyrus kunigą Pranciškonų Urbonavičių (1868–1941 m.), pradėta statyti nauja Salantų bažnyčia. Šis bažnyčios statyboje kartu su kitais parapijiečiais aktyviai dalyvavo ir J. Pabrėža. Pastebėjęs jo darbštumą, sąžiningumą ir organizacinius sugebėjimus, 1912 m., jau po naujos bažnyčios pašventinimo, P. Urbonavičius pakvietė jį tarnauti klebonijoje. Čia jis susipažino su savo bendraamžių kunigu Pranciškumi Čepuliu (1884–1962 m.), kuris į Salantus dirbti vikaru atvyko iš Panevėžio. Tarp šių vyrų užsimezgusi bičiulystė tęsėsi ir 1915 m. jį paskyrus Laukžemės parapijos administratoriumi. J. Pabrėža išvyko kartu su juo ir pradėjo dirbti Laukžemės klebonijos ūkvedžiu. Čia jie sutiko ir Lietuvos valstybės atkūrimą. Būdamas aktyvus lietuvybės puoselėtojas, patriotas P. Čepulis, atsiliepdamas į Laikinosios Vyriausybės 1918 metų gruodžio 29 d. atsišaukimą „Lietuva pavojuje“ kartu su savanoriu Mykolu Urbonavičiumi surinko pirmąjį Kretingos apskrityje karių savanorių būrį, į kurį įstojo ir J. Pabrėža.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Adolfas Viluckis savo darbų skyrė aukcionui dvaro parko „Nykštuko“ fontanui atkurti.

Kretingiškis tautodailininkas 79-erių Adolfas Viluckis sukūrė kone žmogaus dydžio prakartėlę, kurią sudaro per 40 įvairių figūrų. Šią prakartėlę Lietuvos nacionalinis kultūros centras atrinko konkursui „Aukso vainikas“, kuris įvyks kitąmet sausį, tradiciškai per Tris Karalius, Širvintose.

Prakartėlę galima apeiti aplinkui

Liaudies menininko išdrožta prakartėlė stebina ne vien jos herojų įvairove – be Šventosios šeimos, ten dar gausybė įvairių veikėjų – grojantys angelai, piemenys, Trys Karaliai, taip pat ir gyvūnų – avinukai, asiliukas, naminiai paukščiai. Visi prakartėlės veikėjai išraiškingi – kiekvienam suteiktas savitas charakteris bei vaidmuo ir nė vienas neatkartoja kito.

„Vokietijoje ir Slovėnijoje prisižiūrėjau įvairiausių prakartėlių – ten kasmet rengiami konkursai, į kuriuos kviečiami liaudies menininkai. Daugybės šalių pasaulio kūrėjai kaip pagrindinį prakartėlės motyvą pasirenka tvartelį, jame įkurdina Šventąją šeimą, o kas ją apsupa, priklauso nuo autoriaus išmonės. Mano prakartėlės erdvės tarsi pačios prašė drožti tas skulptūrėles, kokias sugalvojau, ir patalpinti ten, kur jos ir yra“, – kalbėjo A. Viluckis.

Jis pasakojo, jog prakartėlę drožęs iš beržo, – jo gumbą aptikęs ilgai gulėjusį jauniausio savo brolio Jono namų ūkyje. Gerai medį apžiūrėjęs nusprendė, jog jis būsiąs tinkamiausias prakartėlei. Pirmiausia reikėjo paruošti pagrindą taip, kad iš visų pusių ant kompozicijos kristų šviesa, nes ji įrengta ne plokštumoje, o yra erdvinė, tuomet ėmėsi ruošti vietas figūroms.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Gausiai nuotraukomis iliustruoto albumo apie Kretingos dvarą sudarytoja muziejininkė Jolanta Klietkutė pristatė jį ir visuomenei.

Kalėdų išvakarėse Kretingos muziejus visuomenei pristatė naują iliustruotą leidinį „Atgimęs Kretingos grafų Tiškevičių dvaras“, kurį parengė patys muziejininkai, o jo leidimą finansavo Savivaldybė.

Kretingos muziejus grafų Tiškevičių rūmuose įsikūrė nuo 1991 metų. Albumą pristačiusi Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė sakė, jog nuo to laiko muziejus knygas leidžia kas kelerius metus, stengdamasis pristatyti nuveiktus darbus. Pastaroji knyga esanti jau ketvirtoji, – ankstesnė apie Kretingos dvaro valdytojus buvo išleista 2010-aisiais.

„Per pastarąjį dešimtmetį Kretingos dvaro sodyboje daug kas pasikeitė: atkurti dvaro statiniai, atsirado naujos edukacinės erdvės, parkas pasipuošė fontanu ir skulptūra „Mergaitė su skėčiu“, muziejus pasipildė naujais rinkiniais, – kalbėjo V. Kanapkienė. – Todėl ir norėjosi žmonėms apie visa tai papasakoti besibaigiant šiųmetinei Dvaro šventei „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“. Tos garbingos Tiškevičių giminės žvaigždės vedami pakilome iš apleisto dvaro tarsi šiukšlių krūvos, tačiau dar liko rimtų darbų sutvarkyti parką, atkurti „Nykštuko“ fontaną su skulptūra. Todėl ir sakome, kad muziejaus rašoma knyga dar nesibaigė.“

V. Kanapkienė, parengusi įžanginį straipsnį, kuriame apžvelgė muziejaus nueitą kelią, įgyvendintus projektus ir siekius, pasidžiaugė, jog knyga yra bendras visų muziejininkų darbas. Jos sudarytoja – muziejininkė Jolanta Klietkutė, redaktorė – Reimunda Ruškuvienė, o viršelio dizainą sukūrė muziejaus dailininkė Inga Idaitė.

Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėja J. Klietkutė apibūdino knygos struktūrą: atskirame skyriuje pateikiama medžiaga apie dvaro istoriją, grafų Tiškevičių giminę, dvaro perlą – Žiemos sodą ir pirmąją Lietuvoje čia įkurtą elektrinę, kitas skyrius skirtas veikiančioms ekspozicijoms, atskirai apžvelgiamos dvaro mįslės – aptikti sarkofagai, sugrąžintos relikvijos bei dovanos, nušviečiama parko istorija.

• Rašyti komentarą (8)
• Plačiau ...

Tūkstančiams darbščių „Laisvės“ fabriko darbuotojų atminti sukurto ir atkurto paminklo iniciatorius ilgametis fabriko direktorius šių eilučių autorius Albertas Gužauskas.

Didžiųjų švenčių išvakarėse netikėtai teko prisiminti beveik 60 metų senumo įvykius. O prisiminimus sužadino „Lietuvos ryto“ priede „Stilius“ (2018, Nr. 42) publikuota nuotrauka, kurioje mano dukterėčia netikėtai atpažino savo dėdę. Dar vienas atsitiktinumas – kaip tokiam įžymiam fotomenininkui Antanui Sutkui tarp tūkstančių savo fotografijų „užkliuvo“ būtent ši nuotrauka?

1960 metais, pagal paskyrimą, kaip jaunas inžinierius, dirbau „Nemuno“ vilnos audinių fabrike, Rokiškio rajone. Nuo pat jaunystės, be duonpelnio darbo, visada turėjau dvi aistras – meno saviveiklą ir sportą. Iš karto tapau ne tik aktyviu choristu, bet ir chorinės veiklos organizatoriumi. O 1960-ieji buvo respublikinės Dainų šventės metai. Prisiminkime, kokia aktyvi, besibraunanti į visas gyvenimo sritis, buvo sovietinė propaganda. Taigi atvykusi žurnalo „Tarybinė moteris“ korespondentė turėjo nušviesti, su kokiu entuziazmu, net iš atokiausių kampelių, veržiamasi į dainos ir šokio šventę. Su choro dalyve Danguole buvom atrinkti, ir taip tapome „fotomodeliais“.

Likus mėnesiui iki šventės, nuvykę į Vilnių, patekome į tada dar jauno žurnalo fotografo Antano Sutkaus rankas. Kur tik mūsų nefotografavo: ir apžiūrinėjančius naujausias Antakalnio statybas, ir plaukiančius garlaiviu į Valakampius, ir dar statybininkų ruošiamą priduoti, tebešluojamą naująją Vingio parko estradą, ir užsiropščiusius ant Vilniaus kalvų.

• Rašyti komentarą (17)
• Plačiau ...