|
|
|
(1313) 2018-12-14Tragediją išgyvenantys artimieji – vis dar nežinioje
Beveik prieš tris savaites dingusio Tomo Norkaus, gimusio 1993 m., paieškai pasitelktos didžiulės pajėgos: į jas įsitraukė ne tik artimieji, bet ir Kretingos jaunieji šauliai, policijos pareigūnai ir civiliai. Kol kas konkretesnė vyro buvimo vieta nežinoma. Sutelkė pajėgas Į Kretingos jaunųjų šaulių kuopą kreipėsi dingusiojo sesuo. Inicijavę paiešką šauliai kartu su artimaisiais ir civiliais savanoriais išžvalgė Akmenos upės pakrantes pėsčiomis ir plaukdami vandens dviračiais. Kitą dieną į paieškas įsitraukė ir policijos pareigūnai, pajėgos buvo didinamos, pasitelktas tarnybinis šuo, tačiau kol kas surasti T. Norkaus nepavyko. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Dalius Daukantas ir 305 Kretingos šaulių kuopos vadas Gintautas Pogoželskas tikino, kad paieška bus tęsiama tol, kol jaunuolis bus rastas. Artimieji piktinosi, kad policijos pareigūnai į jų pranešimą nesureagavo iš karto. „Nuėjome į policiją, parašėme pareiškimą, pasakiau, kur jo draugas gyvena. Nei tą pačią dieną važiavo, nei kitą pas jį, kol galų gale draugas išvyko į užsienį. Gailimės, kad iš karto nesikreipėme į šaulius, būtų paiešką pradėję anksčiau“, – apgailestavo dingusiojo motina. Vyriausiasis tyrėjas D. Daukantas teigė: „Pradėjus asmens paiešką iš karto buvo suaktyvintas patruliavimas, visi ekipažai informuoti, pranešimai išsiųsti artimiausiems komisariatams, suaktyvintas patruliavimas atokesnėse gyvenvietėse.“ Manoma, kad T. Norkus negalėjo išvykti į užsienį arba kitą Lietuvos miestą, nes neturėjo asmens dokumentų, mobiliojo ryšio priemonių ir pinigų. „Iš artimųjų ir kitų asmenų pasakojimų susidariau nuomonę, kad jis neturėjo motyvo slėptis. Lietuvoje yra paskelbta paieška, tai per tas dienas jau būtų kažkur pastebėtas“, – įsitikinęs G. Pogoželskas. Pasitelkti sraigtasparnį ar narus, pasak specialistų, būtų beprasmiška, tačiau tarnybinis šuo pėdsakus aptikti vis dar gali. „Kai jau paaiškėjo konkretesnė teritorija, pasitelkėme kinologą. Tarnybinis šuo dažnai aptinka pėdsakus. Yra buvę atvejų, kad atranda žmogų net už 15 km“, – aiškino D. Daukantas. Kol kas tikrinama bet kokia gaunama informacija, tačiau rezultatų negauta. Žinomos ir tam tikros galimos kryptys, kur vyras dažniausiai lankydavosi. Paieškas apsunkino tai, kad dingusysis su savimi neturėjo jokių ryšio priemonių ir išėjo nieko nepasakęs.
Ar leisti 16-mečiams balsuoti savivaldos rinkimuose?
Projektuoja turgaus ateitį
Kretingos rajono tarybos narių darbo grupė Savivaldybės administraciją yra įpareigojusi kelerių metų laikotarpiui parengti turgaus veiklos programą. Rajono vadovai bei turgaus direktorius susitiko su Viešųjų pirkimų konkurso būdu paslaugos teikėju parinktas Vilniaus bendrovės „Nacionalinių projektų rengimas“ vadovu Eimantu Galkevičiumi ir aptarė gaires. Išsakė pageidavimus „Norime, kad būtų išanalizuota esama padėtis, kad mūsų turgaus veikla būtų palyginta su kitų savivaldybių turgų veikla, kad toje analizėje būtų išryškintos visos stiprybės ir galimybės. Tikimės sulaukti pasiūlymų, kaip optimizuoti veiklą, pritraukti ir privačių investicijų“, – tokius pageidavimus išsakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis. Renkant informaciją, Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas bendrovei patarė neapsiriboti vien Kretingos turgaus ir rajono Savivaldybės administracijos duomenimis, o pasitarti su Kretingos visuomene, ko jai reikia. „Atvažiuokite tada, kai vyksta turgus, pakalbėkite su žmonėmis. Kartais iš paprasto prekeivio galima išgirsti naudingesnių dalykų negu iš valstybės tarnautojo“, – sakė V. Domarkas. Jis akcentavo, jog Savivaldybė iš turgaus nesitiki dividendų, bet siekia, kad veikla nebūtų nuostolinga ir kad nereikėtų dotuoti.
Savivaldybė ryžtasi perimti profesinę mokyklą
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo taryba nusprendė rajone išsaugoti profesinį mokymą sujungiant Kretingos technologijos ir verslo mokyklą su viena Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų ir šių dviejų švietimo įstaigų pagrindu įsteigti viešąją įstaigą, kurios dalininkėmis būtų Kretingos rajono savivaldybė su Švietimo ir mokslo ministerija.
Kai tenka lankytis ligoninėje ar poliklinikoje, kai kuriems pacientams vis dar kyla klausimas, kaip derėtų elgtis, ar reikia gydytojui neoficialiai atsidėkoti pinigais ar dovanomis. Kartais atrodo, kad visi pas gydytojus eina su vokeliu grynųjų pinigų kišenėje. Tačiau sociologiniai tyrimai rodo ir gydytojai sako, kad situacija jau tikrai nebėra tokia. Psichologinės paramos ir konsultavimo centro direktorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė sako, kad kyšiai medikams sovietmečiu išplitęs ydingas reiškinys, liūdnas to laikotarpio palikimas. Visuomenėje buvo susiformavusi nuomonė, kad duodamas kyšį tu tarytum užsitikrini sau didesnį gydytojo dėmesį, geresnį gydymą. Tačiau toks požiūris vis retesnis. Jaunosios kartos, aukštesnio išsilavinimo ir geriau informuoti žmonės neoficialiai atsidėkoja vis rečiau, o dauguma jaunųjų gydytojų visiškai atsisako imti bet kokias dovanas iš pacientų. Kyšis nepagerins gydymo Sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Nendrė Černiauskienė sakė, kad nė vienas gydytojas nesielgs taip, kad tyčia pakenktų pacientui, o įbruktas kyšis nepadidins jo kvalifikacijos ir profesionalumo. Bet kuriuo atveju jis gydys, kaip leidžia jo turimos žinios, sukaupta patirtis, kaip numatyta gydymo schemose. „Tai įsisąmonina vis daugiau pacientų. Be to, daugelis supranta, kad tiek kyšio ėmimas, tiek jo davimas yra nusikaltimas, kurį daro tiek medikas, tiek pacientas. Tai gresia rimtomis piniginėmis baudomis, o gydytojas rizikuoja netekti licencijos“, – sakė dr. N. Černiauskienė.
Simbolių kalba mūsų kasdienybėje
Kodėl kanklės primena karsto formą ir puošiamos saulės raižiniu? Kodėl mūsų keiksmažodžiuose dominuoja žaltys ir gyvatė? Apie tai bei kitus lietuvių liaudies simbolius Kretingos rajono tautodailės kūrėjams pasakojo Klaipėdos universiteto docentė muzikologė ir folkloro ansamblio „Auksodis“ vadovė Rūta Vildžiūnienė. Kūčių vakarienė išsigimsta Kūčias, jos žodžiais, mūsų tėvai ir seneliai švęsdavę ramybėje ir tyloje. Žmonės išjungdavo netgi radiją – vienintelį išradimą, siejantį juos išoriniu pasauliu. Tyloje girdėdavosi dvasių pasaulis, kuris itin suaktyvėdavo nuo gruodžio pradžios, kai žemę sukaustydavo gruodas. „Niekam beveik nekildavę minčių, tikėti tuo ar – ne. Pasak etnologo Algirdo Juliaus Greimo, tikėjimas ir gyvenimas ir yra tai, kuo mes tikime“, – pabrėžė muzikologė. Išgirdus ar pajautus namie apsilankant vėlę, mūsų senolės bandydavo ją prisijaukinti – įausti, įmegzti į savo rankdarbius. O jei namie kažkas imdavę bildėti, galvok, ką ne taip padarei. Pavasarį tą vėlę skubėdavo paleisti, išlydint kartu su galvijais į laukus. Rudenį aplink namus vėlgi sukiodavosi neramios dvasios, kurias vaikai vadindavę „babaušiais“. „Šiandieniniame pertekliaus ir besaikiškumo pasaulyje, kada ir Kūčių vakarienė dažnuose namuose virsta šurmulinga užustale, tokie dalykai atrodo naivūs. Vengdami tylos ir įsiklausymo į save bei aplinką, verčiau renkamės triukšmingus eglutės įžiebimus, fejerverkus, kurie iš proto varo žmones ir šunis. Nė nepajutome, kaip, pataikaudami komercijai, atėjome į netikrumą, lėkimo bei skubos beprotybę“, – kritikos šiam laikmečiui negailėjo R. Vildžiūnienė.
Istorinį metraštį kuria dainomis
Rytoj Kretingos rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lakštingelė“ savo klausytojams pristatys naują kompaktinę plokštelę „Langelį tik praverk...“ Koncerte išskirtinai skambės naujos „Lakštingelės“ dainos, o įvairovės renginiui suteiks ilgamečiai kolektyvo bičiuliai – Skuodo „Bartuvos“ dainininkai ir muzikantai, vadovaujami Vidmanto Valinskio.
Kompozicijos, prabilusios šiuolaikinio meno kalba
Kretingos rajono kultūros centro antro aukšto hole įkurdinta šiuolaikinio meno paroda „Komunikacija – žinutė“ tapo baigiamuoju festivalio „Kita erdvė. Vakarų krantas“ renginiu. Parodoje eksponuojamos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentų sukurtos savitos skulptūros-instaliacijos, kurių idėjoms išreikšti jaunieji menininkai pasitelkė šiuolaikines technologijas. Kitoks požiūris į realybę Šioje parodoje akiai įprastos medžiagos – akmuo, metalas, plastikas, stiklas – sujungtos technologijomis, elektronika – stebina autorių išradingumu, kūrybiškumu bei jų kūrinių sprendimais. „Šiuolaikinis menas nėra pasidarkymas, kaip dažnai traktuojama – neva, kažką sujungė, kažką paterliojo ir paliko. Ankstesnių laikų menas – romantizmas, klasicizmas – labiau išreiškė estetinio pasigėrėjimo paskirtį, o šiuolaikinis menas išsako šiek tiek kitokį požiūrį į daiktus, bendrą jų kontekstą, – modernusis menas kažkiek prieštarauja realybei. Ši paroda ir yra tai, ką, pasitelkę šiuolaikines technologijas, norėjo pasakyti mūsų studentai“, – atidarant parodą, kalbėjo VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys ir docentas Marius Norkus. Kultūros centro holas, neslėpė parodos kuratoriai, nebuvo pati tinkamiausia vieta jų darbams eksponuoti, tačiau gal ir įdomi tuo, kad festivalis pasirenka kitokią erdvę, – jiems eksponatus tekę išdėlioti tarp paveikslų, gėlių, baldų, turint galvoje, kad pro ją žmonės renkasi ir į pagrindinę žiūrovų salę.
Žemaičių duetas – ir savame krašte pranašas
Lietuvos televizijos muzikiniame projekte „Du balsai – viena širdis“ dalyvavę, komisijos mėtyti ir vėtyti, bet vis tiek nugalėtojais tapę, pagrindinį prizą – kelionę į Holivudą – laimėję tėvas ir dukra Gedeminas ir Inga Jepšai iš Lendimų kaimo užvakar buvo pasveikinti ir Kretingos rajono savivaldybėje. Muzika visada šalia „Kiek pamenu, dar nėra buvę, kad dainuojanti tėvo ir dukros pora taip išgarsintų Žemaitiją, Kretingą, o labiausiai – Darbėnų, iš kur kilę, pusę“, – ką tik posėdžiavusių Strateginio planavimo tarybos narių akivaizdoje kalbėjo meras Juozas Mažeika. Jis prisipažino paprastai tokiems televizijos šou dėmesio nerodantis, tačiau šį stebėjęs vien dėl Jepšų. „Kai ant visos studijos Gedeminas atidarė savo „vargonus“, iškart pagalvojau – jei būtų buvusios sąlygos, gal antrą Vaclovą Daunorą rajone būtume turėję“, – šmaikštavo jis ir nuoširdžiai pasidžiaugė, kad Dievulis G. Jepšui davė tokį gerą balsą ir klausą. Ne mažiau komplimentų sulaukė ir Inga Jepšaitė, muziką pamilusi nuo ankstyvos vaikystės. Kadangi niekada nelankė vaikų darželio, vienintelė aplinka, kurioje ji augo su muzika, buvo šeima. „Kiek pamenu, tėtis nuolatos dainuodavo, o mama niūniuodavo“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbinta šypsojosi ji.
Kūrybą brandino nepriklausomybės idealai
Kretingą atgabenta iškilaus išeivijos menininko Adomo Galdiko kūrybos paroda. Šią parodą parūpino ir pristatė Telšių žemaičių „Alkos“ muziejus, kuriame saugomas 2002-aisiais iš JAV pargabentas turtingas kūrybinis dailininko palikimas. Stilius – nuolatiniame ieškojime „Ši paroda pabuvojo Lietuvos didmiesčiuose, todėl norėjosi, kad ir mažų miestelių visuomenė pamatytų, kokių kūrybos perlų, sužibėjusių užatlantėje, tačiau skirtų tėvynei, turtinga mūsų šalies dailė“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė parodos kuratorė Žemaičių „Alkos“ muziejaus Ikonografijos poskyrio vadovė Daiva Lukšienė. Paroda, kurioje keliasdešimt įvairia technika – aliejumi, tušu, anglimi, tempera – nutapytų paveikslų su Lietuvos peizažais, jos kryžiais, koplytėlėmis, o taip pat – ir abstrakčių darbų, Kretingos muziejų pasiekė, minint menininko 125-ąsiais gimimo metines, sutampančias su Lietuvos valstybės 100-mečiu. Parodoje eksponuojami prieš pusšimtį metų ir dar anksčiau sukurti A. Galdiko darbai, žavintys savita spalvine gama, plastinės kalbos subtilybėmis ir perteikiantys menininko dvasinę būseną ir tuo pačiu parodantys nepaprastai aukštą jų meninį lygį bei turtingą kūrėjo individualybę. A.Galdikas yra priskiriamas tai lietuvių menininkų profesionalų kartai, kurią subrandino nepriklausomybės idealų siekis, kuri brangino savo tautos istoriją ir puoselėjo atsikuriančios valstybės kultūrą. Meno kritikai A. Galdiką priskiria prie tų menininkų, kurie nuolat ieškojo naujų išraiškos kelių, siekė pažinti naujų meno stilistinių srovių galimybes.
KURIU LIETUVAI
KŪRYBOS KRAITĖ
KRETINGA ŽEMAITĖS al. gruodžio 10 d. apie 10.20 val. parduotuvės prekybos salėje buvo pastebėti vyrai, galimai paėmę prekių ir už jas nesumokėję. Bendrovė įtaria, kad vyrai galėjo pasisavinti 147 vnt. Kalifornijos pistacijų pakuočių, kurių vertė 410 eurų. KRETINGOS r. IMBARĖS k. gruodžio 12 d. apie 23.46 val. vyras, gimęs 1990 m., grasino padėti sprogmenį ir susprogdinti pastatą. Įtariamasis buvo neblaivus, jam nustatytas 2,01 prom. girtumas. Vyras uždarytas į areštinę.
Parengė Edita KALNIENĖ
Boksininkų pergalės
Marijampolėje įvyko Lietuvos moksleivių, jaunučių boso pirmenybės. Kretingos sporto mokyklai šiose sporto varžybose skirtingose svorio kategorijose atstovavo 3 sportininkai, iškovoję tris medalius. Geriausiai pasirodė Deivydas Griguola (56 kg) – I vieta, Edgardas Jašinskas (54 kg) – II v., Gabrielė Sakalauskaitė (54 kg) – III v. Boksininkų treneris – Aivaras Balsys.
„P. n.“ informacija
Paskutiniąsias metų smiginio varžybas – šalies smiginio čempionatą – Lietuvos darts sporto federacija (LDSF) surengė mūsų rajone, „Virkštininkų dvare“, kur susirinko geriausi Lietuvos smiginio meistrai. Čia dvi dienas buvo varžomasi 3 rungtyse: individualioje, komandinėje ir porų. Čempionate dalyvavo 71 vyras, iš kurių 18 atstovavo Kretingos smiginio klubui „Topas“, vadovaujamam Romualdo Jablonskio. Per turnyro atidarymo ceremoniją LDSF prezidentas Donatas Matijoška pasveikino atvykusius žaidėjus, apžvelgė 2018 metų rezultatus. Prieš atkaklias kovas visi tradiciškai sugiedojo Lietuvos himną. Varžybos startavo individualia rungtimi, kuri vadinama „501“ su dviguba pabaiga. Įnirtingos kovos sukėlė daug emocijų – kas šokinėjo iš laimės, kas neslėpė nusivylimo, tačiau apskritai vyravo linksma, šventiška nuotaika. Kova po kovos, ir buvo pasiektas ketvirfinalis, per kurį kretingiškis Antanas Galdikas turėjo pripažinti pralaimėjimą – jam atiteko V v. Sigitas Kvajauskas užėmė IX v., Jonas Domarkas ir Artūras Galdikas – XVII v. Kiti klubo „Topas“ atstovai užėmė dar žemesnes vietas, – kai kam pritrūko patirties, treniruočių ir ramybės, kad pasiektų geresnį rezultatą.
Baigėsi Rajono krepšinio pirmenybių II lygos kovos. Kaip pastebėjo finalo dalyviai, šiemet visos finalininkės žaidė B pogrupyje, bet po lemiamų kovų komandų išsidėstymas visiškai pasikeitė. Pasibaigus susitikimams grupėse, komandos buvo išsidėsčiusios tokia tvarka: I v. – „Kurmaičiai“, II v. – „Baubliai“, III v. – „Už pervažos“ ir IV v. – pirmenybių debiutantė „Kretingalė“. Didysis finalas prasidėjo nerezultatyviai: įpusėjus I kėliniui švieslentėje degė rezultatas 3:3, bet iki kėlinio pabaigos šiek tiek spurtavusi komanda „Už pervažos“ nutolo nuo „Kretingalės“ (10 min. 16:8). Po dviejų kėlinių komandas skyrė 12 taškų (20 min. 32:20), o III kėlinio pabaigoje pasiekė ir didžiausią – 23 – taškų ribą (27 min. 46:23). Ir nors IV kėlinyje „Už pervažos“ komandos žaidime jautėsi atsipalaidavimas, „Kretingalės“ komanda pavojingiau priartėti nesugebėjo ir buvo priversta pripažinti varžovų pranašumą 59:42. Finalo dieną gimtadienį minėjęs ir trečiu rezultatyviausiu žaidėju tapęs „Už pervažos“ narys Donatas Aniulis „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo: „Finale laimėti tikrai tikėjomės, nors ir žinojom, kad lauks sunki kova ir varžovai tikrai kibs į atlapus. Puiku, kad gerai pradėjom rungtynes ir tai leido susitikimo pradžioje pabėgti ir laikyti ganėtinai solidžią persvarą iki pat rungtynių pabaigos. Džiaugiuosi pergale, nes pačių mūsų žaidimas, ypač puolime, nebuvo labai kokybiškas. Taip pat smagu, kad į komandą grįžo mūsų senbuviai Donaldas Razma ir Dainius Domarkas bei prisijungė naujokas Tautvydas Paulauskas, kurie labai mus sustiprino ir tai, kaip matome, davė puikių rezultatų.“ Naudingiausiu „Už pervažos“ komandos žaidėju išrinktas Rimantas Žižys pagrindiniu pergalės akcentu įvardino puikią gynybą: „Finalas nebuvo labai sunkus, labai gerai gynėmės, varžovai finale buvo puikiai pažįstami, nes ne kartą teko su jais žaisti ir anksčiau. Nors ir žaidėme stipresnėje grupėje, bet tas galbūt ir išėjo į naudą, nes su visomis komandomis jau buvome sužaidę ir žinojome, ko iš jų tikėtis.“ R. Žižys pasidžiaugė, kad pagaliau „Už pervažos“ komanda turėjo gana ilgą atsarginių žaidėjų suoliuką, ko pastaraisiais sezonais trūko, ir teigė, kad komanda po Naujųjų ruošis naujiems startams Kretingos rajono taurės varžybose ir Palangos miesto atvirosiose pirmenybėse.
Salantai – giedančių žmonių kraštas
Vakar į Salantų bažnyčią atvykę įgarsinimo specialistai iš Lenkijos šioms Kalėdoms sumontuos naują įgarsinimo aparatūrą, kainuosiančią 12 tūkst. eurų. „Pinigus turime surinkti patys, – visi parapijiečiai palaiko šį sumanymą ir remia aukomis kalėdojant. Esame labai dainingas kraštas su garsiais muzikantais ir giedotojais, todėl privalome pasirūpinti, kad giesmės bažnyčioje skambėtų gražiai“, – tvirtino neseniai tarnauti Salantuose pradėjęs klebonas Audrius Keršys. Atšventė du jubiliejus Ligi tol Tauragės rajono Batakių ir Lomių parapijose klebonu dirbęs A. Keršys neslėpė, jog, paskirtas į Salantus šią vasarą, patekęs tiesiai į Porciunkulės atlaidus bei miesto šventę. „Prisistačiau žmonėms, kad esu vyskupo paskirtas, – jie pasitiko plojimais. Nustebau, nes tai – gana retas reiškinys: įprastai pirmus mėnesius žmonės stebi, kaip sakoma, apčiupinėja savo dvasios tėvą“, – juokavo klebonas. Jis džiaugėsi nuo pat atvykimo pradžios užsimezgusiais itin šiltais draugiškais santykiais su Salantų žmonėmis. „Kai sužinojo, kad jau esu čia, pirmas tris savaites patys ateidavo, siūlydavo pagalbą. Tai – labai šiltas mostas, nes nereikėjo pačiam belstis į duris. Sakė – mes viską darome išvien: jei koks renginys, buriasi seniūnija, gimnazija, muzikos mokykla ir bažnyčia. Ir tai yra labai gražus bendruomeniškumo pavyzdys“, – kalbėjo A. Keršys. Jo atvykimas į Salantus sutapo ir su 40-uoju gimimo bei 15 metų kunigystės jubiliejais. Į iškilmes, sakė, susirinkę jo Telšių seminarijos kurso draugai pasikvietė ir savo motinas, kad šios, kol gyvos, palaimintų savo sūnus. Salantų klebonas neslėpė, jog savo mamai Elenai, gyvenančiai Klaipėdoje, likęs vienintelis sūnus, anksti dėl ligos netekus brolio.
Kaip ir kasmet, prieš šias Kalėdas Kretingos rajono kultūros centre buvo surengta gerumo akcija „Palaiminki gerumą“, – šiuo renginiu siekiama aukomis paremti sergančius rajono žmones. Šiemet kretingiškiai aukojo dosniai – surinkta 4,6 tūkst. eurų, kurie išdalinti 17 Kretingos rajono ligonių. Kretingiškiai aukoti buvo pakviesti į Kretingos rajono kultūros centrą, kuriame koncertavo Kauno valstybinio muzikinio teatro aktoriai. Jie parodė muzikinį spektaklį „Nutylėtos išpažintys“, kurio metu ir buvo renkamos aukos. Gerumui žiūrovus, užpildžiusius visą salę, paskatino Seimo nario Antano Vinkaus, Kretingos rajono vadovų Juozo Mažeikos ir Virginijaus Domarko bei Kultūros centro vadovo Prano Razmaus sveikinimo žodžiai. Renginys, pasak Kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Vitos Urbonienės, buvo finansuotas iš dviejų šaltinių: projektą iš ciklo „Susitikimai su klasika“ finansavo Lietuvos kultūros taryba, skyrusi 5 tūkst. Eur, o projektą „Palaiminki gerumą“ rėmė Kretingos rajono savivaldybė, skyrusi 2,7 tūkst. Eur. V. Urbonienė sakė, jog išsyk po koncerto sukviesti Kretingos rajono gydymo įstaigų atstovai sprendė, kuriuos sergančius žmones svarbu paremti prieš šias Kalėdas. Buvo nuspręsta aukas išdalinti 17-kai ligonių iš skirtingų seniūnijų, – kiekvienam jų skirta po 270 eurų.
„P. n.“ informacija
Kretingoje – tautodailės mugių metas
Užvakar Kretingos muziejaus Tradicinių amatų kiemelyje kalėdinės eglės įžiebimu ir tautodailininkų miestelio aplink ją įsikūrimu prasidėjo liaudiškas metturgis – metų turgus, nukeliantis lankytoją į senolių laikus su jų patiekalų gamyba bei amatų demonstravimu. O metturgiui pasibaigus, nuo gruodžio 17 ligi 22-osios Rotušės aikštėje savo kūrybą pristatys Kretingos rajono tautodailininkų klubo „Verpstė“ meistrai. Išmone stebino muziejininkai Atidarant metturgį, atrodė, kad visas Kretingos muziejus iš uždarų erdvių išsikraustė į Tradicinių amatų kiemelį: nuo pat ryto paviljonuose virė darbas – čirškė kepė garavo kvepėjo visos Padvarių kaimo prieigos. Šiam darbymečiui vadovavo pačios muziejininkės. Vida Viskontienė kepė duoną, sausainius, „grybukus“, džiugindama lankytojų akį ir gomurį. Birutė Drungilienė pynė advento vainikus, Inga Idaitė kepė imbierinius sausainius ir dar karštus siūlė patiems juos pasipuošti įvairiais pagardais. Asta Norvaišienė stebino „Dvaro saldaininės“ skanėstais – įvairių spalvų bei formų saldainiais. Išdidžiai ant prekystalio pūpsojo Jurgio Kubilinsko iškeptos kalėdinės „babkos“. Jurgita Tertelienė virė liepžiedžių ir raudonėlio žolelių arbatą ir kvietė sušilti visus, belaukiančius pasirodant Kalėdų senio. O šis pavakare, prieš įžiebiant eglę, vaikams pasirodė ant dirbtuvių namelių stogų, o nusileidęs žemyn buvo sutiktas belaukiančių vaikų džiaugsmingais šūksniais. Prie eglės, papuoštos J. Tertelienės sukurtais masyviais saldainiais, veikė ir paštas – vaikai rašė ir siuntė laiškus Kalėdų seniui, kuriuo muziejuje tądien tapo kultūros darbuotojas režisierius Donatas Žilinskas.
Kretingos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai antradienį, gruodžio 11 d., buvo pranešta, kad Palangoje užsidegė advento vainikas. Tuo metu namuose buvo tik nepilnametis, kuris ir išsikvietė pagalbą. Laimei, suspėta laiku, ir rimtesnių pasekmių išvengta. Žvakės galimai buvo per arti papuošimų. „Kai kur matau, kad nesilaikoma saugaus atstumo tarp žvakučių ir papuošimų. Gaisrų, kurie kyla nuo paliktų žvakių, pasitaiko dažnai“, – patirtimi dalijosi Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė. Specialistai taip pat pataria, kad po žvakėmis turi būti padėtas nedegus paviršius. Per šventinį laikotarpį žmonės žvakėmis puošia ne tik advento vainikus, bet ir egles. „Ši mada šiandien labai plinta, tačiau to daryti griežtai negalima. Dirbtinės eglės – kaip fakelai, jos labai greitai užsiliepsnoja, tas pats gali atsitikti ir su gyvomis“, – pasakojo S. Vasiliauskaitė. Puošiant eglutę reikėtų atkreipti dėmesį, ar elektrinės girliandos nekaista, ar jų lemputės – kokybiškos. Jeigu ne, tokias girliandas reikėtų nuimti ir pakeisti kitomis. „Nekokybiškos lemputės, įsigytos iš nepatikimų pardavėjų, dažnai įkaista, ir dėl to dirbtinės eglės gali užsidegti“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė. Ji patarė elektrines girliandas naktimis išjungti.
„P. n.“ informacija
|
|
