|
|
|
(1312) 2018-12-11Į Kretingą sugrįžo grafų Tiškevičių relikvijos
Praėjusį savaitgalį Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas visuomenei pirmąkart pristatė grafų Juozapo bei Sofijos Tiškevičių bei jų šeimos relikvijas. Autentiškus daiktus už 27 tūkst. eurų iš privataus asmens nupirko Kretingos rajono savivaldybė. Į muziejų taip pat perkeltos restauruotos relikvijos iš grafų sarkofagų, aptiktų senųjų kapinių koplyčioje. Tai, kas tilpo į lagaminą Apie pusšimtis relikvijų eksponuojama trijuose stenduose: pirmajame – grafo J. Tiškevičiaus, antrame – jo žmonos Sofijos, trečiajame – Kretingos dvarą paveldėjusio jų vyresniojo sūnaus Aleksandro ir žmonos Marijos šeimos asmeniniai daiktai. J. Kanarskas pasakojo, kad 37 vertybes – kryželius, rožančių, dėžutes, šaukštus, bokalus, Sofijos kelionių dienoraštį – muziejus įsigijo 2016 m. iš Židikų dvaro ūkvedžio Bronislovo Vaitkevičiaus palikuonių. Jis neslėpė buvęs be amo, kai prieš dvejus metus B. Vaitkevičiaus giminaitis tuos daiktus atnešė į muziejų, – įvyko derybos ir Savivaldybė sutiko juos nupirkti muziejui. „Paskutinįjį Kretingos grafą Aleksandrą 1940-aisiais enkavedistai iškeldino iš rūmų, leisdami gyventi ūkvedžio name, vėliau – Pryšmančių palivarke. Tačiau Pryšmančiams tapus pasienio zona, grafas atsidūrė Židikų dvare, kurį jo žmona Marija buvo gavusi kaip kraitį. Iškraustydami grafą iš rūmų, enkavedistai leido pasiimti tik tai, kas telpa į lagaminą. Todėl šis ir tepasiėmė šeimos relikvijas bei būtiniausius asmeninius daiktus“, – apie tai, kaip Tiškevičių šeimos vertybės atsidūrė Židikuose, pasakojo J. Kanarskas. Įkapėse – vertingi radiniai Kita dalis relikvijų paimtos iš grafų Sofijos ir Juozapo įkapių, kai kapinių koplyčioje buvo aptikti paslėpti, tačiau anksčiau kapų plėšikų išdraskyti didikų sarkofagai. Išvežus sarkofagus restauruoti, buvo atkurti ir juose buvę daiktai – grafo, buvusio Rusijos imperijos pulkininko, karinė amunicija, kryželiai, Sofijos vestuvinis žiedas. „Ilgai svarstėme, kaip pasielgti su įkapėmis – ar grąžinti atgal į karstus, ar palikti muziejui. Domėjomės, kaip su įkapėmis elgiasi kiti muziejai ir nusprendėme, kad visuomenė per juos geriau pažins dvaro valdytojų gyvenimą“, – kalbėjo muziejininkas. J. Tiškevičiaus, kuris ir buvo palaidotas su kariškio uniforma, sarkofage aptiktas sidabrinis kepurės ženklas su erelio atvaizdu. Nebuvo žinoma tiksli Sofijos ir Juozapo sutuoktuvių data – 1860-ųjų birželio 29 d. Šis faktas atsiskleidė nuvalius Sofijos sarkofage aptiktą sutuoktuvių žiedą. Šalia datos – trumpa malda: „Viešpatie, palaimink mus“. Tarp palaikų sarkofaguose aptiktas pajuodęs kryžius, kurį nuvalius paaiškėjo, kad jo dalys pagamintos ne vienu metu: Nukryžiuotasis, nukaldintas Sankt Peterburge apie 1859 m. ir saugotas kaip šeimos relikvija, buvęs nuimtas nuo medinio kryžiaus. Juozapui mirus, Karaliaučiaus juvelyras nukaldino sidabrinį kryžių su grafo gimimo ir mirties datomis, prie kurio ir buvo pritvirtinta Nukryžiuotojo skulptūrėlė.
Motinos pienas – tai ne tik maistas kūdikiui
„Yra ne vienas atvejis, kai kūdikį žindė net ne biologinė mama, o jį įsivaikinusi moteris. Tai parodo, kiek daug lemia moters noras žindyti“, – pasakymą, kad pienas visų pirma gaminasi smegenyse, pavyzdžiu iliustravo gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė, kuri Kretingoje skaito paskaitas apie žindymą. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinai tik motinos pienu kūdikius maitinti iki 6 mėn., o tuomet, jau pradėjus papildomą maitinimą kitais maisto produktais, tęsti žindymą mažiausiai iki 2 metų. Motinos pienas – ne tik maistas Naujagimis visų reikalingų medžiagų gauna iš motinos pieno, tačiau jam tai yra ne tik maisto šaltinis – tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas mažina riziką susirgti infekcijomis, padeda išvengti pirmųjų dantų ėduonies, formuoja taisyklingą sąkandį, užtikrina sklandesnį virškinamojo trakto darbą, mažina riziką susirgti cukriniu diabetu ir ateityje turėti nutukimo problemų. Maža to, ilgalaikis žindymas prisideda prie kūdikio intelekto, psichinės ir socialinės raidos vystymosi, stiprina jo ir motinos ryšį. Žindyti yra naudinga ir motinai: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, mažesnis pogimdyvinis kraujavimas, mažesnė tikimybė išgyventi pogimdyvinę depresiją, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą – mažėja rizika susirgti krūtų, gimdos, kiaušidžių, skydliaukės vėžiu, II tipo cukriniu diabetu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, geležies stokos anemija, širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt. Be to, mažėja kūno svoris, nes žindymas pareikalauja apie 500 kcal per dieną. Žindymas yra ir natūrali kontracepcija – jei kūdikis maitinimas išimtinai tik motinos pienu ir ne rečiau kaip kas 4 val., o naktį – ne rečiau kaip kas 6 val., o motinai po gimdymo neatsinaujino menstruacijos, egzistuoja 98 proc. tikimybė, kad moteris nepastos.
Ar eilės trumpės, priklausys ne tik nuo gydytojo
Nuo sausio 1 dienos įsigalios nauja tvarka: pacientas pas šeimos gydytoją turės patekti ne ilgiau kaip per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – per 30 dienų. Ir nors Kretingos šeimos medicinos centro pacientai įprastai per panašų terminą priimami ir dabar, įstaigos direktorė Augenija Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad tai, ar trumpės eilės prie kabinetų, priklausys ne tik nuo gydytojų, bet ir pacientų. Sveikatos priežiūros sistemoje esama ir daugiau naujovių, kurias pravartu žinoti. – Kaip vertinate tai, jog įstatymu nustatyti terminai, per kuriuos pacientai turės būti priimami gydytojų? – Pas šeimos gydytojus pacientai turės patekti per 7 kalendorines dienas – tai šiek tiek neramina, nes, pasitaikius šventinėms dienoms, darbo savaitė tampa trumpesnė, tad gydytojams gali būti sunku suspėti priimti visus besikreipiančius pacientus. Manau, kad turėtume kalbėti tik apie skubios pagalbos suteikimo terminus. Mano galva, būtų teisingiau, jei įstatyme būtų nurodyta „per 7–10 darbo dienas“. Kalbant apie II lygio sveikatos priežiūros paslaugas, pacientui bus siūlomas tas gydytojas specialistas, pas kurį trumpiausios eilės. Ar tai visada bus gerai – svarstytina. Jei pacientas norės patekti pas savo norimą gydytoją specialistą, nors pas jį ir ilgesnė eilė, ir sutiks laukti vizito ilgiau kaip 30 dienų – tai turėsime pažymėti elektroninėje sistemoje. Nebebus galima ir užsiregistruoti iš karto pas kelis tos pačios srities II lygio gydytojus specialistus, o taip, pasirodo, gana dažnai pasitaikydavo. – O kiek šiuo metu pacientams tenka laukti, kad patektų pas Kretingos šeimos medicinos centro gydytojus? – Šiuo metu dauguma mūsų pacientų pas šeimos gydytojus yra priimami per savaitę ir tik retais atvejais tenka laukti iki 10 dienų. Tačiau to kaina – didelis gydytojų darbo krūvis, nes kiekvienas aptarnauja vidutiniškai po 1,5 tūkst. pacientų, ne paslaptis, kad tenka popierius pildyti ir po darbo. Kiek tenka domėtis, neteko girdėti, kad tokie terminai būtų nustatyti kitose valstybėse. Be to, Lietuvoje nėra reglamentuota, kiek pacientų vienas šeimos gydytojas turėtų aptarnauti ir kiek konkrečiai laiko vienam pacientui skirti. Dabar gi įstaigos finansavimas priklauso nuo joje prisirašiusiųjų pacientų skaičiaus. Susidaro kebli situacija: gydytojui geresnį uždarbį galima pasiūlyti tik jei turės daug pacientų, tačiau jam reikia suspėti visus juos priimti per nustatytą terminą. O juk mums svarbu ir darbo kokybė. Neramina, kad tai gali dar labiau paskatinti jaunų šeimos gydytojų emigraciją.
Kvaišalų vartojimas sužlugdo gyvenimus, labai greitai žmogų nugramzdina į duobę, iš kurios sunku išlipti. Dar daugiau: statistiniai duomenys byloja, kad Lietuvoje kasmet nuo perdozavimo miršta iki šimto žmonių. Šiais metais didžiojoje „Eurovizijos“ dainų konkurso scenoje savo balsu tūkstančius sužavėjusi Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė narkomaniją pavadina šių dienų baubu, tačiau į narkotikus vartojančius žmones ji patarė žiūrėti kaip į ligonius – jų neatstumti, o padėti. Kad tokia pagalba reikalinga, teigia ir priklausomi žmonės. Aplinkiniai dažniausiai nesupranta Žemaitijos miestelyje gyvenantis 34-erių metų Saulius turi šeimą, du mažamečius vaikus, kuriems niekada nelinkėtų to, ką pačiam teko išgyventi. Be jokių kvaišalų devynerius metus gyvenantis vyras įsikūrė toliau nuo „nuodėmingų vietovių“, taip bando nuo aplinkinių slėpti savo tapatybę. „Bet kokia priklausomybė yra liga, tačiau ne visi tai suvokia. Sveikųjų požiūris į narkomaną yra panašus kaip į žmogžudį, raupsuotąjį. Tai priklausomus žmones dar daugiau stumia į neviltį, depresiją. Narkotikai tampa savotišku maištu prieš tokią situaciją“, – prisiminimais dalijasi devynerių metų patirtį vartojant narkotikus turintis vyras. Pašnekovas apgailestavo, kad net geriausi draugai jį paliko, juos pakeitė tokie patys kaip jis – narkomanai. „Nenoriu nieko kaltinti. Tik kai pradėjau vis labiau klimpti į narkotikų liūną, buvau per jaunas susitvarkyti su savo problema. Augau be tėvo, mamai buvo svarbesnių dalykų“, – nuoskaudos neslepia vyras.
Šį gruodį sukanka vieneri metai, kai pačioje miesto širdyje, Birutės g. 1, pradėjo veikti moderni klinika „Kretingos odontologijos centras“, kur atliekamos visos paslaugos – nuo dantų higienos ir gydymo iki protezavimo bei implantavimo. „Šie metai buvo labai darbingi: kretingiškiai mus šiltai priėmė ir labai džiaugiamės įgijusios jų pasitikėjimą“, – kalbėjo klinikos įkūrėjos klaipėdietės gydytojos odontologės Dovilė Gutianskienė ir Aušra Staražinskienė, turinčio kelerių metų aukštos kvalifikacijos darbo patirtį. Be jų klinikoje dar dirba gydytojas implantologas Žygimantas Ilgauskas bei odontologė Vaida Pankevičienė. D. Gutianskienė ir A. Staražinskienė sakė, jog jų klinikoje dirbama su pačia moderniausia Lietuvoje aparatūra: JAV kompanijos „Labomed“ mikroskopu, leidžiančiu iki keliasdešimties kartų išdidinti vaizdą ir kruopščiai apžiūrėti kanalus, danties ar šaknies įskilimus ir kokybiškai juos išgydyti. O po Naujųjų metų laukiama atgabenant modernų panoraminį rentgeno aparatą, kuriuo kompiuterio ekrane bus galima pamatyti visą burnos vaizdą. Palangoje atidaryta alėja ir paminklas signatarams
Palangos centre iškilmingai atidaryta alėja, o jos pradžioje atidengtas metalo plastika papuoštas paminklas, skirtas keturiems Lietuvos nepriklausomybės akto signatarams atminti. Kad istoriją liudytų ateities kartoms Keli šimtai palangiškių ir kurorto svečių šeštadienį susirinko prie miesto pašto – toje vietoje 1886 metais grafo Juozapo Tiškevičiaus rūpesčiu buvo įsteigta progimnazija, kurioje mokėsi ne vienas būsimasis Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, tarp kurių ir signatarai: pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, prelatas Kazimieras Steponas Šaulys, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras Jurgis Šaulys ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas inžinierius profesorius Steponas Kairys. Visi mokytojai buvo ne lietuvių tautybės, o ir dėstoma rusų kalba. Kad mažo miestelio Lietuvos pakrašty progimnazija sutraukė būrius moksleivių, aiškinama tuo, jog Palanga priklausė Kuršo gubernijai, ir caro režimas čia buvęs liberalesnis. Renginys, kuriame dalyvavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Vokietijos Federacijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje Arūnas Baublys, Seimo narys Antanas Vinkus, paminklo autoriai skulptorius Arūnas Sakalauskas bei architektas Algirdas Žebrauskas, prasidėjo tautine atributika pasipuošusių Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos moksleivių pasirodymu. Pasak Š. Vaitkaus, įprasminti keturis progimnazijoje besimokiusius signatarus, padėjusius Lietuvai iškovoti laisvę, įkvėpė valstybės šimtmetis ir noras atminimą išsaugoti ateities kartoms. Meras atviravo, kad, sprendimui pastatyti paminklą ir atidaryti alėją ryžtingai pritarė ir projektą finansuoti sutiko visa miesto Savivaldybės taryba, o, norėdami laiku pabaigti darbus, ir per šaltį nuoširdžiai plušėjo Palangos komunalininkai. Į miesto šeimininkus ir svečius kreipėsi A. Baublys. Jo žodžiais, žmonėms labai svarbu atminti savo istorinę praeitį. „Tik vaikai nežino praeities, nes jie kuria istoriją“, – sakė jis. Šimtas metų moderniai valstybei – graži data, bet reikia nepamiršti, kad Lietuva turi dar senesnes šaknis ir kad valstybingumas, ateinantis iš viduramžių, buvo protėvių lūkesčiai bei viltys. A. Vinkus kalbėjo apie tai, kad kuo mažesnė valstybė, tuo didesnis nacionalinis pasididžiavimas, šis jausmas yra jėga, vedanti ir vesianti Lietuvą į priekį. Seimo narys linkėjo, kad signatarų alėja tautą vienytų, vestų į santarvę, skatintų gėrį.
Dvaro menų festivalis baigėsi
Šeštadienį į Kretingos dvaro menų festivalio „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ uždarymą susirinkę kretingiškiai, festivalio rėmėjai klausėsi Lietuvos estrados dainininko Ovidijaus Vyšniausko atliekamų dainų, o garsiausias jų „Mažytė“, „Išdalinau“ ir kitas – traukė kartu. Festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ šiemet buvo penktasis. Festivalio organizatoriai – klubo Kretingos krašto ainiai“ pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Vinkus ir Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė džiaugėsi, kad į festivalį pavyko prikviesti visą būrį šalyje ir pasaulyje žinomų menininkų, kad festivalio renginiuose pabuvojo per 800 žmonių, buvo surengti 8 koncertai, atidarytos 3 parodos, išleista ir visuomenei pristatyta knyga „Atgimęs Kretingos grafų Tiškevičių dvaras“. Šiuometinį festivalį „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ spalio 13-ąją pradėjo „Memelio“ kvartetas kamerinės muzikos koncertu „Muzikos perlai“. Muzikinėje projekto programoje buvo įvairių žanrų muzika – nuo klasikinės-kamerinės iki džiazo, nuo chorinio iki solinio dainavimo. „Ne kiekvienas kretingiškis gali nuvykti į Vilnių, pasiklausyti pasaulyje Lietuvą garsinančios grupės „Home Jazz Band“, – sakė V. Kanapkienė apie festivalio džiazo vakare koncertavusius garsius muzikantus. Festivalį savo talentais praturtino aktorės Virginija Kochanskytė, „Sidabrinės gervės“ nominantė – Dalia Michelevičiūtė, solistai Milda Stasaitytė ir Mindaugas Bikauskas, Giedrė Zeicaitė.
Ant parduotuvės laiptų padegė vyrą
Praėjusio penktadienio vakarą Kretingsodžio kaime prie sėdėjusio ant parduotuvės laiptų vyro, gimusio 1973 m., priėjo kitas vyriškis, kuris apipylė jį degiu skysčiu ir padegė. Nukentėjusiajam apdegė rankos, taip pat aprūko parduotuvės siena ir apsaugos žaliuzės. Spėjama, kad taip vyrai galėjo aiškintis santykius. „Labai padėjo žmonės, kurie pravažiuodami pranešė apie įvykį ir suteikė šiek tiek informacijos. Bėda tik tai ta, kad pats žmogus nebuvo blaivus ir nelabai galėjo kažką pasakyti“, – įvykį komentavo Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Pažeidėjas nėra sulaikytas, tačiau įtarimų, kas tai galėjo būti, turima.
Lietingas ir darganas oras turėjo įtakos, kad padegtasis žmogus nepatirtų sunkesnių sužalojimų: jis besivartydamas po balas pats ir užsigesino. Nukentėjusysis, suteikus medicinos pagalbą, išleistas gydytis namo.
KRETINGA
KLAIPĖDOS g. gruodžio 7 d. apie 17.07 val. buvo sustabdytas automobilis „Mazda“, kurį vairavo vyras, gimęs 1967 m. Jam nustatytas 1,94 prom. girtumas.
KRETINGOS r.
KLUONALIŲ k. gruodžio 8 d. apie 11 val. vyras, atlikdamas statybos darbus, pastebėjo, kad nebėra statybos įrankių: dviejų akumuliatorinių suktuvų ir perforatoriaus. Padaryta 1,5 tūkst. eurų žala.
PALANGA
ŽVEJŲ g. gruodžio 9 d. apie 20.43 val. į svečius atėjęs vyras peiliu sužalojo buto šeimininkę. Įvykio vietoje nustatyta, kad vyras, gimęs 1970 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,43 prom. girtumas), konflikto metu peiliu sužalojo taip pat neblaivią moterį, gimusią 1973 m. (3 prom. girtumas). Atvykę medikai moteriai nustatė dviejų pirštų pjautines ir kaklo užpakalinės dalies durtinę žaizdas. Nukentėjusioji vykti į ligoninę apžiūrai kategoriškai atsisakė.
Nesėkmingai praėjęs savaitgalis susiklostė „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinei, treniruojamai Arimanto Mikaločiaus, – dvikovose su turnyrinės lentelės kaimynais buvo patirti du pralaimėjimai. Po jų „Kretinga“ smuktelėjo į V turnyrinės lentelės poziciją. Sužaidę 12 turų kretingiškiai iškovojo 8 pergales ir patyrė 4 pralaimėjimus.
Gruodžio 7 d. „Kretingos“ komanda namuose 83:91 (15:19; 23:20; 20:25; 25:27) neprilygo Plungės „Olimpui“ (10 pergalių, 2 pralaimėjimai). Žemaitijos derbyje lygi kova vyko tris kėlinius, nors didžiąją rungtynių dalį priekyje ir buvo Plungės „Olimpas“. Prasidėjus IV kėliniui šeimininkai atsiliko tik 1 tašku (32 min. 63:64), bet tada plungiškiai 0:12 laimėjo 4 minučių atkarpą ir nutolo nuo „Kretingos“ (36 min. 63:76). Prasidėjus paskutinei susitikimo minutei kretingiškiai priartėjo iki 6 taškų, bet pergalės iškovoti nebepavyko.
Kitais metais Klaipėdos universitetinės ligoninės Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius, vadovaujamas gydytojo Gintaro Gelžinio, paminės 15 metų veiklos sukaktį. Per tą laiką skyrius tapo ne tik neabejotinu šios medicinos srities lyderiu Vakarų Lietuvos regione – svarbiausia, kad skyriaus medikų teikiamos gydymo paslaugos, pasitelkiant naujausias žinias ir technologijas, savo kokybe prilygsta Vakarų šalyse teikiamoms paslaugoms, o šios ligoninės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai siekia maksimaliai estetiško rezultato, kuris lemia ne tik fizinę, bet ir psichologinę paciento sveikatą.
Kokybę patvirtina skaičiai
Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius turi dar ir sporto traumų poskyrį bei krūties chirurgijos sektorių. Per metus skyriaus medikai atlieka beveik 5 tūkst. operacijų, iš kurių sporto traumų – 1,5 tūkst., krūtų chirurginių operacijų – 900, estetinių, arba grožio, operacijų – per 100.
Be krūtų ir sporto traumų, estetinių chirurginių operacijų, skyriuje atliekamos odos, paodžio ir minkštųjų audinių operacijos, operuojami visi odos piktybiniai susirgimai, dideli apgamai, melanoma – skyriuje per metus odos vėžio operacijų atliekama iki 300, melanomos – apie 60. Plastinės chirurgijos specialistų pagalbos prireikia ir tuomet, kai, po nudegimų atsiradus įvairioms kontraktūroms, suaugimams, kurie trukdo judesio funkcijai, būtina gydyti randus ar randėjimo procesus.
Kokia tvarka galioja, norint patekti pas Klaipėdos universitetinės ligoninės Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistus?
Visų pirma, šeimos gydytojui įtarus piktybinį naviką, būtinas siuntimas ambulatorinei konsultacijai. Abejojant dėl darinio gerybiškumo-piktybiškumo, dažnai prireikia ir odos gydytojo konsultacijos – atlikus dermatoskopinį tyrimą, odos gydytojui priėmus sprendimą, operuoti ar ne, pacientas toliau nukreipiamas į skyrių, kur jam bus suteiktos visos su nustatytos diagnozės gydymu susijusios paslaugos.
Pacientai, pageidaujantys estetinės chirurginės operacijos, taip pat gali kreiptis į Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinį-konsultacinį skyrių, tačiau ir už operaciją jis turės susimokėti pats – teritorinės ligonių kasos estetinės, arba grožio, operacijos kaštų nekompensuoja. „Yra viena išimtis – jeigu vokas dengia daugiau kaip pusę akies vyzdžio, tokia operacija pripažįstama kaip medicininė regėjimą gerinanti, ir už ją pacientui mokėti nereikia“, – paaiškino skyriaus vedėjas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas G. Gelžinis.
Paskelbti televizijos projekto „Du balsai – viena širdis“ nugalėtojai. Jais tapo mūsų kraštiečiai tėvas ir dukra Gedeminas ir Inga Jepšai.
Abiturientas Neilas Antanavičius kartu su savo mokytoju Vismantu Masioku rytoj, gruodžio 12 d., išvyksta į Japoniją, kur dalyvaus „All Japan robot-sumo tournament 2018“ varžybose. Komanda atstovaus ne tik Pranciškonų gimnazijai, Kretingai, bet ir Lietuvai. Jie – vieninteliai mūsų šalies atstovai, pakviesti dalyvauti turnyre. Tokijuje sumo robotų varžybos organizuojamos nuo 1991 m.
Pranciškonų gimnazijos mokinys ir technologijų mokytojas gavo specialų kvietimą tiesiai į finalą, kuriame susirungs su 150 komandų iš viso pasaulio. „Dauguma varžovų yra laimėję pirmąsias vietas, taip pat yra dalis robotų kūrėjų, tokių kaip mes, kurie gavo specialų kvietimą iškart dalyvauti finale. Greičiausiai mus pastebėjo, kadangi gimnazijoje robotika užsiimame jau dešimt metų“, – teigė V. Masiokas.
Iš pradžių N. Antanavičiaus ir V. Masiokas kūrė mažus sumo robotus, o į Japoniją iškeliaus didžiausias – 3 kg svorio. „Mūsų robotas pakankamai greitas, stiprus, turi viską, ko reikia. Ringe kovoja du robotai, kurie turi atitikti svorį ir dydį. Vienas robotų turi išstumti kitą iš ringo – dvikovai laimėti reikia priešininką įveikti du kartus. Pralaimėjimo atveju krentama iš varžybų“, – taisykles paaiškino mokytojas.
Vydmantų bendruomenę praėjusį sekmadienį džiaugsmingam švenčių laukimui subūrė ne tik Kalėdų simbolio – papuoštos eglės – įžiebimo ceremonija, bet ir bendras visų rūpestis, kad šventė būtų sklandi, turtinga įspūdžių ir pakylėjanti.
Šventės rėmėjai skalbykla „Linartika“, kavinė „Delfai“ ir parduotuvė „Aibė“ bendruomenei dovanojo šventinį fejerverką, vydmantiškis ūkininkas Edmundas Petrošius parūpino vilkiką, kuris tąvakar virto scena saviveiklininkams ir svečiams, eglutei papuošti susitelkė Vydmantų seniūnija ir Vydmantų bendruomenė – bendromis jėgomis, Savivaldybei skyrus lėšų, buvo papildomai nupirkta puošmenų ir Vydmantų gyvenvietėje išaugusiai bei kasmet aukštėjančiai eglei, ir gatvėms, bendruomeniniam pastatui papuošti. Koncertavo ne tik kviestinis svečias TV projekto „Lietuvos balsas“ dalyvis Martynas Balskus, bet ir vietos saviveiklininkai, savo pasirodymu nudžiuginę šeimos narius, draugus, kaimynus. Renginį vedė Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius, kurio idėja Kalėdų senį su dovanų maišu atskraidinti malūnsparniu sukėlė didžiulę nuostabos bangą, o kas bendruomenės pirmininkui padėjo įgyvendinti sumanymą, liko jo ir Kalėdų senio paslaptis...
|
|
