|
|
|
(1310) 2018-12-04Baigiamas restauruoti grafienės sarkofagas
Šiuo metu uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Mažoji restauracija“ gamybinėse dirbtuvėse Vilniaus Šnipiškių rajone baigiami Kretingos grafienės Sofijos Tiškevičienės (1837–1919 m.) sarkofago restauravimo darbai. 2014 metais šis, jos vyro grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891 m.) bei dar du sarkofagai buvo aptikti užmūryti 1893 m. Kretingos II senosiose kapinėse pastatytoje Tiškevičių šeimos koplyčioje-mauzoliejuje. S. Tiškevičienės, kaip ir jos vyro, sarkofagas buvo rimtai pažeistas ne tik laiko, bet ir kapų plėšikų, kurie, ieškodami įkapių, jų dangčiuose išpjovė skyles. Atlikus tyrimus, visi keturi rasti sarkofagai buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių registre ir juos nuspręsta restauruoti. S. Tiškevičienės sarkofagas (unikalus kodas – 38777) pagamintas iš cinko skardos, papuoštas štampuotais reljefiniais augalų motyvų ornamentais
Po visą parką išbarstytus akmenis projektuotojai pasiūlė suguldyti Akmenos upelio pakrantėje. Pastauninko parko atnaujinimo darbus laimėjo bendrovė „Lagūna“ iš Plungės. Iki šv. Kalėdų turi būti sumontuoti ir įžiebti 74 takų šviestuvai. Kiti parko tvarkymo darbai turėtų būti pradėti ateinantį pavasarį. „Investuojame didelius pinigus į parkus, todėl ateityje reikės specialisto Pastauninko, Jauryklos ir senojo Kretingos parko priežiūrai, tvarkant Akmenos upės pakrantes“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, užsiminęs ir apie siekį rekonstruoti Pastauninko parko vasaros estradą.
„P. n.“ informacija
Muzikiniame televiziniame realybės šou projekte išgarsėjęs dainininkas, grupės DAR narys Arvydas Martinėnas-Vudis atvirai kalba apie savo nuopuolius: jis turėjęs rimtų problemų dėl alkoholio ir narkotikų. Jau septynerius metus be svaigalų ir kvaišalų gyvenantis 34-erių metų vyras džiaugiasi, kad jam savo jėgomis pavykę išbristi iš šito liūno. Tačiau žmonėms, už kuriuos priklausomybės stipresnės, jis patarė nepulti į neviltį: išeitis – specialistų pagalba. Būtina kalbėti Dainininkas A. Martinėnas, geriau pažįstamas kaip Vudis, išgarsėjo 2005 metais sudalyvavęs LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Jam pasibaigus, atlikėjas nesugebėjo susitvarkyti su jį užklupusia šlove – paniro į alkoholio bei narkotikų liūną. Dabar Vudis apie tai šneka atvirai, net pasišaipydamas iš savęs, prisimindamas, ko tik nėra iškrėtęs, būdamas nestabilus. „Būtinai reikia kalbėti šiomis opiomis temomis. Kuo daugiau žmonių tai darys, tuo didesnė pagalba bus priklausomybių turintiesiems. Kitų situacijose, istorijose jie gali atpažinti save, pasisemti patirties“, – samprotavo dainininkas. Būtinumą atvirai dalytis savo patirtimi patvirtina ir tai, kad per pastaruosius dvejus trejus metus Vudis yra sulaukęs bene penkių žmonių skambučių, kurie norėjo pasikalbėti, prašė patarimų. „Tikiuosi, kad viešai pasakojama mano istorija, patarimai kažkam pasitarnauja“, – viliasi Vudis. Tarsi užburtas ratas Dainininkas neturi vienareikšmiško atsakymo, kodėl į narkotikus, alkoholį įninka net jauni žmonės, kurie tarsi didelių problemų dar neturi. „Kaip sakoma, jaunystė kvailystė – norisi visko išbandyti ir taip įsisuki į tą užburtą ratą. O galbūt šiek tiek trūksta informacijos apie tai, kokie pavojai tyko, kokios yra priklausomybių pasekmės?“ – svarstė pašnekovas. Vudis pastebėjo, kad ir suaugusieji kalti dėl tokios situacijos: jokios šventės, pobūviai, susitikimai neapsieina be alkoholio. Visa tai nuo mažens mato ir vaikai. Toks gyvenimo būdas tampa tarsi norma, tradicija. Dainininkui buvo tapę įprasta išgerti šiek tiek brendžio „ant drąsos“ lipant į sceną, po to atsipalaiduoti po įtempto koncerto ir pan. Ir to „šiek tiek“ vis daugėjo...
Į redakciją paskambinęs medžio skulptorius Virgilijus Vaičiūnas iš Kiauleikių, Vydmantų seniūnijoje, pasidžiaugė, jog jo kūriniu – 1,67 m aukščio iš ąžuolo išskaptuota ažūrine skulptūra „Šokėja“ – susidomėjo privatus kolekcionierius iš Bostono, JAV. Informaciją menininkas sakė paskelbęs Bostono meno galerijos „Saatchi Art“ tinklalapyje. Jo darbais taip pat susidomėjo ir Prancūzijos meno galerijos. „Šiomis dienomis pakuoju masyvius kalėdinius siuntinius“, – džiaugėsi skulptorius, pernai Lietuvos valstybės 100-mečiui savo monumentalių darbų parodą surengęs Kretingos rajono kultūros centre. Menininkas neslėpė, jog didžiuma jo darbų puošia viešąsias miestelių ar bendruomenių erdves, po vieną kitą įsigyja meno gerbėjai, tačiau ligi šiol tolėliau už kaimyninių šalių ribų jie neiškeliaudavę. „Lietuvoje menininko duona nėra skalsi, mažai kas teperka darbus, o išgyventi reikia“, – tvirtino V. Vaičiūnas.
„P. n.“ informacija
Dingo be žinios
Kretingsodžio kaime, Lino g., lapkričio 24 d. apie 15 val. iš sodo namelio išėjo ir iki šiol į namus negrįžo Tomas Norkus, gimęs 1993 m. Vyras vilkėjo megztinį, juodos spalvos sportines kelnes, ant galvos užsidėjęs pilką trikotažinę kepurę, striukės nevilkėjo. Jis vidutinio kūno sudėjimo, galva plika. Telefono neturėjo. Pamačiusius dingusįjį ar turinčius informacijos apie jį, prašome skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
„P. n.“ informacija
KRETINGOJE MIŠKO g. apie 10.30 val. į moters, gimusios 1927 m., namus atėjo nepažįstama moteris, kuri prisistatė socialine darbuotoja. Po jos apsilankymo nukentėjusioji pastebėjo, kad dingo miegamajame laikytas vokas, kuriame buvo apie 5 tūkst. eurų. KRETINGOS r. SALANTUOSE, Latvių g., lapkričio 30 d. apie 9.20 val. vairuotoja, gimusi 1972 m., siekdama išvengti administracinės atsakomybės už kalbėjimą telefonu vairuojant, pareigūnui bandė duoti 20 eurų kyšį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Kretingos kryžkelėje – šviečiantis kryžius
Kretingos miesto prieigose prie naujai statomo turbo žiedo į 12 m aukštį kyla šviečiantis kryžius, kuris turėtų būti pašventintas šioms Kalėdoms. Taip Kretingos pranciškonai nusprendė įamžinti savo veiklos šiame mieste, o kartu ir bažnyčios bei vienuolyno statybos 400 metų jubiliejų. Analogų Lietuvoje nėra Kryžius, pagal telšiškio architekto Algirdo Žebrausko sumanymą, stovi kelio Palanga–Šiauliai ir Vilniaus gatvės kryžkelėje, itin judrioje vietoje, tam, kad iš tolo, pagal lietuvišką tradiciją, pasitiktų ir išlydėtų keliaujančius. Kryžiaus viduje bus įrengtas LED apšvietimas, – sutemus visa konstrukcija švies iš vidaus, skleisdama tą šviesą ir į aplinką. Kryžiaus statytojai tikina, jog analogų Lietuvoje šiam kryžiui kol kas nesą. Nors žiedinėje sankryžoje dar tebevyksta darbai, tačiau kryžiaus konstrukcija jau sumontuota – ant metalo vamzdžio pritvirtintas grūdintą matinį stiklą laikantis cinkuoto metalo rėmas. Šią savaitę specialistai iš Vilniaus pažadėjo pradėti ir apšvietimo įrengimo darbus. Sumontavus LED apšvietimą, bus galima tvirtinti ir stiklo konstrukcijas. „Labai norisi tikėtis, kad šioms Kalėdoms kryžius apšvies Kretingą“, – patikino kryžiaus statybos darbus atliekančios Kretingos statybų bendrovės „Ringesta“ vadovas Almantas Skruibys. Jo žodžiais, itin kruopščiai bendrovės vyrai statė kryžiaus pamatą, kuris sumontuotas iš 3 dalių: pirmiausiai į 7 m gylį buvo įkalti 9 poliai, ant jų užklota 5 m diametro betono plokštė, o ant šios – dar kita. Viršutinė dalis bus apklijuota granito plokštėmis.
Lapkričio 30 d. vykusią atranką UAB „Kretingos vandenys“ direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Tomas Jurgutis, pastaruosius 2,5 m. dirbantis privačiame versle – bendrovės „Elektroomas“ direktoriumi. Prieš tai yra vadovavęs Klaipėdos universiteto infrastruktūros priežiūros centrui, „Palangos šilumos tinklams“, bendrovės „Lesto“ Vakarų regiono aptarnavimo departamentui. T. Jurgutis, kuriam 44-eri metai, yra baigęs Lietuvos Žemės ūkio universiteto žemės ūkio energetiko-inžinieriaus bakalauro ir energetikos magistro studijas. Dalyvauti atrankoje norą buvo pareiškę 6 pretendentai, paskutiniame etape dalyvavo keturi. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktoriumi T. Jurgutį paskirs šios bendrovės valdyba, kai gaus pažymą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl T. Jurgučio tinkamumo eiti šias pareigas.
„P. n.“ informacija
Kretingos muziejus Tradicinių amatų centre bei jo kiemelyje atidarytuose nameliuose nuo gruodžio 7 iki 14-osios organizuoja intensyvų kalėdinių renginių ciklą. Šiųmetinė naujovė – tautodailininkų metturgis, arba metinis turgus. Gruodžio 7 dieną nuo 13 iki 18 val. veiks šiaudinių eglutės žaislų – angelų, saulučių, žvaigždžių – gamybos dirbtuvės. Mokymus ves tautodailininkė Jurgita Treinytė. Į šį užsiėmimą būtina registruotis iš anksto telefonu 8 612 69122. Itin turtinga renginių gruodžio 12-oji: tą dieną 13–15 val. vyks kalėdinio žaislo edukacinė pamoka „Šiaudinuko šnabždesys“, – mokymus ves baubliškė tautodailininkė Stasė Gideikienė. 16 val. bus įžiebta kalėdinė eglė ir pirmąkart atidaromas kalėdinis metturgis – kiemelyje įrengtuose nameliuose 4 dienas iki gruodžio 16-osios, nuo ankstaus ryto iki vėlumos, veiks metinis tautodailininkų turgus. Tą pačią gruodžio 12-ąją prie įžiebtos Kalėdų eglės įvyks susitikimas su Kalėdų seniu, veiks jo paštas. Kalėdų bobutė seks įsimintinas pasakas, veiks imbierinių meduolių kepyklėlė bei „Žiemos arbatinė“, kur lankytojus savo aromatais vilios įvairių žolelių arbatos. Taip pat bus atidaryta audimo mokyklos „Poška staklės naujoj gryčioj“ darbų paroda. Gruodžio 13-ąją ir 14-ąją nuo 15 iki 18 val. Tradicinių amatų centre ir nameliuose veiks kūčiukų kepyklėlė bei kavinukė „Gilių magija“, o etnografijos ekspozicijoje Vandens malūne – eglės puošmenų dirbtuvės. Tuo pat metu lankytojai Vandens malūne galės apžiūrėti tautodailininkės Valentinos Kaubrienės rankdarbių parodą.
„P. n.“ informacija
Praėjusį sekmadienį Darbėnų gimnazijos bei miestelio bendruomenė prie klebonijos papuošė didžiulį pačių nupintą advento vainiką, kuriame po šv. Mišių parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis uždegė pirmąją pašventintą žvakę. Tuo pat metu per literatūrinę kompoziciją, kurią parengė pedagogė Laura Butkutė, susirinkusieji išgirdo apie advento laiko bei vainiko prasmę, kodėl kas sekmadienį ligi Kalėdų uždegamos 4 žvakės. Šios akcijos iniciatorė Darbėnų gimnazijos tikybos mokytoja Irena Daukantienė sakė, jog vainiką kūrę darbėniškiai pasirūpinsią, kad kas sekmadienį vainiko viduje uždegamos žvakės degtų nuolat – ligi pat Kalėdų švenčių. Ji pasakojo, jog iš pradžių su mokiniais sumanę nusipinti vainiką ir juo papuošti gimnazijos erdves. „Tačiau, pasitarę su mokytojais, nusprendėme, kad mokyklos viduje dideliam vainikui – per maža vietos. Tada galvojome papuošti gimnazijos kiemą, betgi ten vainiko nematytų miestelio bendruomenės žmonės“, – kalbėjo I. Daukantienė, patikindama, jog taip ir gimusi mintis iškelti advento vainiką į viešą miestelio erdvę.
Šventės atomazga – išdarkyti miesto papuošimai
Praėjusį šeštadienį Kretingoje buvo įžiebta 12 tūkst. eurų kainavusi šventinė eglė, tačiau vėlų vakarą per miesto bendruomenę nuvilnijo apmaudas – buvo suardyti papuošimai. Kretingos šaulių 305 kuopos vadas Gintautas Pogoželskas patikino, kad kaltininkai jau surasti, o padaryta 60 eurų žala – atlyginta. Sulaikė nepilnamečius Šeštadienio vakarą šventiniai papuošimai buvo išdraskyti miesto skvere. Kretingos šauliai išsiaiškino, kad tai padarė du nepilnamečiai. Gyventojai apie chuliganizmo atvejį šauliams pranešė sekmadienį po pietų, prireikė vos dviejų valandų surasti kaltininkus. „Jie sakė, kad nepagalvojo, ėjo pro šalį, paspyrė. Neturi jaunimas, ką veikti, o tada ir prasideda „linksmybės“, – pasakojo G. Pogoželskas. Viešąją tvarką Kretingos mieste prižiūrintys šauliai patruliuoja ir vakarais. „Jie nėra įpareigoti saugoti papuošimų, tačiau jeigu žmonių sąmoningumas yra toks, kad reikia draskyti, nieko jie nepadarys. Kiek atsimenu, ir pernai buvo kažkas panašaus – tada nuniokojo bumbulą“, – prisiminė Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Kretingos Rotušės aikštė yra filmuojama keturiomis vaizdo kameromis, per kurias buvo matyti ir pažeidėjai, tačiau jie nustatyti nepasinaudojus jomis. „Žmonėms, kad kažkas stebi per kameras, yra įspėjimas, jog jų veiksmai gali būti užfiksuoti. Daugiausiai užfiksuota stovėjimo, ne vietoje kertamos gatvės, važiavimo per šviesoforą pažeidimai“, – vardijo R. Beniušienė. Šiuo metu visos kameros veikia. Jaunuoliai jau atlygino padarytą 60 eurų žalą. Kretingos rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja Renata Liebė informavo, kad kol kas situacija yra vertinama. Jaunuoliams galimai gresia administracinė atsakomybė.
Šventė, auginanti sparnus kūrybai
Marijono Daujoto progimnazijos pradinių klasių mokytojos Nijolės Meškauskienės inicijuota jaunųjų poetų šventė „Augu kartu su eilėraščiu“ pasidalinti savo kūryba sukvietė 30 mūsų rajono pradinukų. Jų kūrybą išklausė ir vertino ne tik renginio sumanytoja, bet ir vertinimo komisijos darbe dalyvavęs poetas mokslininkas Darius Rekis, Vydmantų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Danutė Dunauskaitė, rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos vaikų literatūros sektoriaus vedėja Danutė Žiobakienė, Marijono Daujoto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Raimunda Viskontienė, šios mokyklos pradinio ugdymo pedagogės Asta Šličienė ir Aldona Vaičiuvienė. O išskleisti poezijos sparnus ir skristi į nepaprastą pačių gražiausių, gyvenimo tikrovės neišpurvintų ir nesuglamžytų žodžių pasaulį šventės dalyvius kartu su N. Meškauskiene kvietė trečiokės Morta Šiaudvytytė ir Sofija Gedvilaitė.
Įvykių ir permainų turtingi metai verčia mus pastebėti ir žmones, kurie tuos įvykius mūsų rajone kūrė ir savo darbu, idėjomis, iniciatyvomis prisidėjo ne tik prie permainų, bet ir prie mūsų gerovės visokeriopa – materialine, kultūrine, dvasine – prasme. Taigi atėjo laikas išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų ir taip palaikyti daugiau kaip dviejų dešimtmečių laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijos inicijuotą tradiciją, kuri tarsi paskatina pamatyti, kiek gerų žmonių kuriamo gėrio yra aplink mus, paskatina mąstyti pozityviai, nuotaikingai, kas ypač svarbu, kai apžvelgiame nuveiktus metų darbus, įvertiname kitų ir įsivertiname savo pastangas. Laikraščio redakcija tradiciškai siūlo galimus kandidatus tapti Metų žmogumi, tačiau nežlugdo ir skaitytojų iniciatyvos – jeigu Jūs turite savo kandidatą, drąsiai siūlykite – mes būtinai išklausysime ir įvertinsime Jūsų nuomonę. Dėl Metų žmogaus kandidatūros skambinkite mums tel. (8 445) 77993 arba (8 445) 52382. Savo nuomonę galėsite išreikšti ir internetu, balsuodami laikraščio svetainėje www.pajurionaujienos.com. Be to, šioje internetinėje svetainėje galima paskaityti straipsnius, kuriuose atsispindi siūlomų kandidatų atlikti darbai ir iniciatyvos. Balsuoti galima iki gruodžio 19 d. (imtinai). Su nekantrumu lauksime Jūsų skambučių, kurie nulems, kas taps 2018-ųjų Metų žmogumi.
|
|
