|
|
|
(1305) 2018-11-16Nusilenkė Lietuvai, muziejui įteikęs kilnią dovaną
Salantiškis krašto istorijos žinovas ir kolekcionierius 40-metis Paulius Vaniuchinas, anksčiau Kretingos muziejui dovanodavęs labiau pavienius eksponatus, neseniai įteikė jam ypatingą dovaną – per 20 savo gyvenimo metų sukauptą vertingą dokumentų, nuotraukų, archeologinių radinių bei knygų kolekciją. Tai – jo indėlis Lietuvai 100-mečio proga. Nuotraukose – ikikariniai Salantai P. Vaniuchinas neslėpė, kad kelerius metus brandinęs mintį, jog teisingiausia būtų tai, kuo degė nuo pat jaunystės – rinkti Salantų miesto istoriją liudijančius eksponatus, tai, ką vertingo surado ir įsigijo iš privačių kolekcijų bei užsienio aukcionuose ir ką žmonės dovanojo, atiduoti Kretingos muziejui. „Kaskart nuglostydavau tuos eksponatus rankomis ir akimis. Bet ateina laikas atsisveikinti ir, manau, kad tam tinkamiausias momentas yra dabar“, – teigė P. Vaniuchinas. Muziejui perduotoje jo kolekcijoje – gausus pluoštas nuotraukų, kuriose užfiksuoti ikikariniai Salantų miesto vaizdai, tai, ko šiandien nebelikę: yra nuotraukų iki didžiųjų gaisrų, kilusių 1921 ir 1926 metais, klebono Pranciškaus Urbonavičiaus įsteigta mergaičių pradžios mokyklos, religinių organizacijų, miesto švenčių momentai. Tarp nuotraukų gausos P. Vaniuchinas išskyrė iš JAV atsiųstas ir vaizduojančias imbariškio generolo Prano Tamašausko gyvenimą. Taip pat jis surinko pluoštą unikalių prieškario Lietuvos kadrų iš legendinių lakūnų Dariaus ir Girėno mauzoliejaus, prezidento Antano Smetonos vizitų, nepriklausomos Lietuvos karininkų gyvenimo ir kt. Jis sakė ligi tol skolindavęs nuotraukų muziejaus istorikui Juliui Kanarskui. Nuo šiol jas nuolat galės naudoti mokslinėms studijoms, tyrinėjimams, kad jos padėtų geriau atskleisti krašto ir jo istoriją kūrusių žmonių gyvenimus. „Kas iš to, kad aš laikysiu jas savo spintoj, – tegul būna viešai prieinamos tiems, kam jų reikia“, – kalbėjo salantiškis.
Kokių gerų pokyčių pastebite Kretingoje?
Kretingos rajono savivaldybės vadovai praėjusį antradienį buvo sukvietę VšĮ Kretingos technologijos ir verslo, Kretingos Marijono Daujoto ir Simono Daukanto progimnazijų bei Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktores padiskutuoti dėl Technologijos ir verslo mokyklos prijungimo prie šių bendrojo ugdymo įstaigų galimybių. Švietimo ir mokslo ministerija yra pareiškusi, kad profesinės mokyklos Kretingsodyje Kretingos rajone reorganizacija yra neišvengiama. Galimos yra dvi reorganizacijos galimybės: mokyklą padaryti vienos kažkurios Klaipėdos profesinės ugdymo mokyklos filialu arba prijungti prie kažkurios Savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigos. Akademinę kryptį pasirinkusios Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenė tokių jungtuvių kratosi. Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė džiaugėsi Savivaldybės sprendimu, pagal kurį šį rudenį prie mokyklos buvo prijungtas vaikų darželis „Voveraitė“, ir buvo įsitikinusi, kad dar ir profesinės mokyklos prijungimas yra nesvarstytinas. Meras Juozas Mažeika ir administracijos direktorius Virginijus Domarkas neseniai lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje, kur gavo patikinimą, kad, jeigu Savivaldybė neatsisakys profesinio ugdymo, ministerija Savivaldybei valdyti perduotų ir visą dabartinės profesinės mokyklos turtą – pastatus ir kt., kurių didelė dalis po reorganizacijos būtų nereikalinga. „Nereikalingus pastatus parduotume, išnuomotume, o už tai gautas lėšas investuotume į profesinės mokyklos mokymo bazės atnaujinimą“, – aiškino meras. Savivaldybė siektų naudotis ir šiai mokyklai Kretingsodyje priskirta 50 ha valstybine žeme. Gavusi nurodymą, profesinės mokyklos administracija visą turtą dabar inventorizuoja, samdo šio turto vertintojus. Be to, mokyklos bazei atnaujinti lėšų – iki 0,5 mln. eurų – galima tikėtis ir iš ES paramos. Šias lėšas reikia laimėti dalyvaujant konkurse. Dėl profesinės mokyklos ateities iki šių metų pabaigos galutinai nuspręsti turi Kretingos rajono savivaldybės taryba.
„P. n.“ informacija
Tarp 60 šalies savivaldybių Kretinga užima IX poziciją
Vilniaus politikos analizės institutas visuomenei pristatė 2018 m. Savivaldybių gerovės indeksą, kuris pagrįstas 2017 m. oficialiosios statistikos duomenimis ir rodo naujausias savivaldybių gerovės raidos tendencijas. Tarp 60 šalies miestų ir rajonų savivaldybių Kretingos rajonas užėmė IX v. Kretinga į priekį užleido tokias savivaldybes, kaip Vilniaus miesto (I v.), Kauno miesto (II v.), Neringos (III v.), Klaipėdos miesto (IV v.), Klaipėdos rajono (Gargždų, V v.), Šiaulių miesto (VI v.), Kauno rajono (VII v.) ir Palangos miesto (VIII v.).
Kretingiškiai išsirinko „lyjančią“ Kalėdų eglę Praėjusį trečiadienį Savivaldybėje susitikę atsakingi Kretingos miesto bendruomenės atstovai – rajono vicemerė Danutė Skruibienė, miesto seniūno pavaduotoja Alma Patamsienė, rajono Kultūros centro vadovas Pranas Razmus, Policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas bei Šaulių sąjungos nariai – aptarė artėjančios kalėdinės miesto eglės įžiebimo šventės organizacinius reikalus. Kalėdinės eglės įžiebimo šventė šiemet numatyta gruodžio 1 dieną. „Lyg ir nieko naujo – pareigūnai bei šauliai savo pareigas žino, jie pasiskirstę patruliavimo vietas. Aptarėme laiką, kada įžiebti eglę, paleisti į dangų fejerverkus“, – lakoniškai pasitarimą apibūdino A. Patamsienė. Jos žodžiais, bendrovė “Kretingos turgus“ eglės įžiebimo dieną tradiciškai vėl kvies tautodailininkus bei kretingiškius į kalėdinį miestelį Rotušės aikštėje.
Šiemet patys kretingiškiai, internetinėje erdvėje Savivaldybei išplatinus apklausą, iš 3 siūlytų variantų išsirinko labiausiai jiems patikusią eglę, dekoruotą stambiais nubėgančiais lietaus lašais. Tokia eglė miestui kainuos 12 tūkst. eurų, pernai kretingiškės eglės papuošimas kainavo perpus pigiau – 6 tūkst. Eur. „Modernios kalėdinės puošmenos yra gana brangios“, – tvirtino A. Patamsienė, patikindama, jog vien kalėdine egle Kretingos mieste nebus apsiribota, – įvairiose vietose bus įrengta ir dekoratyvių šviečiančių akcentų. Papuošti miestą patikėta patirties šiame versle turinčiai vilniečių bendrovei „ADAM Decolight“. Šaltinių teigimu, viso miesto kalėdinis papuošimas šiemet kainuos per 20 tūkst. eurų. Taupant lėšas, montavimo darbus atliks bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai.
„P. n.“ informacija
Atidarė eismą renovuotame gatvės ruože
Vakar popiet, apie 15 val., buvo atidarytas eismas Klaipėdos gatvės ruože nuo Birutės g. iki žiedo Klaipėdos gatvėje. Kretingos rajono savivaldybė vakar patvirtino, jog šią atkarpą suskubo atidaryti dėl geresnio gyventojų susisiekimo su miesto centru. Savivaldybės vadovai taip pat atsiprašė kretingiškių ir miesto svečių, kad darbai užtruko ilgiau nei planuota dėl projekte kilusių trukdžių bei darbų eigoje spręstų gyventojų prašymų. Šios gatvės atkarpos renovacijos projektas dar nėra galutinai užbaigtas ir priduotas valstybinei komisijai, todėl gyventojams dar gali iškilti nepatogumų. „Tačiau, kol dar tvarkomi darbų užbaigimo dokumentai, tai įtakos eismui nebeturės – gatvė uždaryta nebebus“, – patikino Savivaldybės atstovai.
„P. n.“ informacija
Tolerancijos dominantė – ištiestos rankos
Vakar Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje įvyko tolerancijos projekto „Tavo ranka – mano delne“, kurio tikslas – į visuomenę integruoti neįgalius žmones, baigiamoji šventė. Gimnazija pasitiko svečius, išpuošta šimtais karpytų bei nulipdytų rankų – simbolizuojančių toleranciją, bendrystę ir vienybę. Šio projekto iniciatorė Kretingos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos (SIŽGB) „Kretingos viltis“ vadovė Sigutė Bendikienė sakė, jog į projekto, kuris startavo vasarą, veiklą pasikvietę ilgamečius partnerius – Marijos Tiškevičiūtės mokyklą bei Kretingos dienos veiklos centrą, kur dauguma intelekto negalią turinčių šios bendrijos narių pradeda, o vėliau tęsia ugdymą. Per kelerius metus išsiplėtojo „Kretingos vilties“ bendrijos narių draugystė ir su Simono Daukanto progimnazijos bendruomene, – ji taip pat dalyvavo šiame projekte. Užsimezgė nauji ryšiai su pabrėžiečiais, – jų bendruomenė sutiko būti partnere-savanore ir dalyvius priėmė į baigiamąjį renginį. „Projekto „Tavo ranka – mano delne“ partneriai lankėsi vieni pas kitus, bendravo, dalyvavo veiklose. Vieni karpė rankas iš popieriaus, kiti lipdė iš molio, glazūravo ir spalvino. Visų dalyvių sukurtomis rankomis ir išpuošėme gimnaziją“, – prieš renginį kalbėjo S. Bendikienė. Paklausta, kodėl rankas pasirinkę kaip tolerancijos simbolį, projekto iniciatorė atsakė: „Ištiesta ranka – tai tiltas, kurį tiesiame iš savo širdies. Imk mano ranką, siūlome kits kitam, siekdami labiau pažinti. O kuo labiau pažįstame, tuo labiau toleruojame šalia esantį kitokį žmogų.“
Policijos prireikė net vestuvių puotoje
Išskirtinis praėjusio savaitgalio iškvietimas – vėlų šeštadienio vakarą policijos pareigūnams teko skubėti į vestuvių puotą, vykusią Darbėnų seniūnijoje esančioje kaimo turizmo sodyboje, kur tarp dviejų brolių kilo konfliktas. Smurto artimoje aplinkoje atvejų šiomis dienomis būta ir daugiau. Vienam vestuvių puotos dalyviui buvo nustatytas 3,8 promilės alkoholio, kitam – 2,24 promilės girtumas. Du sukonfliktavusius brolius išskyrę policijos pareigūnai vieną jų išsivežė „pailsėti“ – šiam sodybos patalus pakeitė areštinės gultas. Dar vienas smurto artimoje aplinkoje atvejis buvo užfiksuotas penktadienio vakarą – vyras (gim. 1982 m.) konfliktavo su savo sugyventine (gim. 2000 m.). Vyrui nustatytas 2,82 promilės alkoholio girtumas ir jis buvo sulaikytas, uždarytas į areštinę. Dar vieną atvejį, kuomet konfliktas kilo tarp dviejų brolių, pareigūnai aiškinasi – patikslinus aplinkybes, bus nuspręsta, ar reikia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje.
Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus. Paviešintos statistikos duomenimis, nuo TSRS žlugimo iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė 35 tūkstančiai piliečių. Specialistų teigimu, šie skaičiai anaiptol neparodo tikrosios savižudybių situacijos, nes nežinoma, kiek yra nepaskelbtų savižudybių, kiek – nemirtino savižudiško elgesio, kiek yra žmonių, turinčių minčių apie savižudybę. Be to, savižudybės turi milžinišką psichologinį, socialinį poveikį tiek nusižudžiusiojo šeimai, tiek visuomenei. Teigiama, kad vieno asmens savižudybė vidutiniškai paveikia šešių žmonių gyvenimus. Jei ji įvykdoma mokykloje ar darbovietėje, palieka skaudžią dvasinę žymę šimtams žmonių. „Nors savižudybių skaičiai po truputį mažėja, svarbu neskubėti džiaugtis. Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų tenka apie trisdešimt savižudybių, kai kitose Europos Sąjungos šalyse šis rodiklis du tris kartus mažesnis. Tai rodo, kad savižudybės yra milžiniško masto problema“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto mokslininkas, psichologas psichoterapeutas Paulius Skruibis, Lietuvos atstovas Tarptautinėje savižudybių prevencijos asociacijoje.
Vienos priežasties nėra Pašnekovas pastebi: daugiausia savižudžių yra 45–59 metų amžiaus grupėje, mažesniuose miestuose ir kaimuose. „Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes nėra vienos priežasties. Analizuodami pamatome tik tą paskutinį įvykį, kuris tarsi pastūmėjo į savižudybę, bet tai nėra vienintelė priežastis. Tai yra procesas, kuris trunka ne vieną mėnesį, ne vienerius metus, kol visko prisikaupia. Yra žmonių, kurie nebeatlaiko juos užgriuvusių bėdų, sunkumų, jiems atrodo, kad jie nebegali su tuo susitvarkyti ir pasirenka tokią išeitį“, – pasiteiravus, kas pastūmėja į savižudybę, samprotavo žinomas psichologas P. Skruibis. Panašiai kalbėjo ir Lietuvos psichologų sąjungos narė Valija Šap. „Kiekvienas gali susidurti su kriziniais išgyvenimais. Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai: specifinis emociškai reikšmingas žmogui įvykis, atsiradusi psichinio diskomforto būsena, pasimetimas. Jei žmogus įveikia sunkumus ar laiku gauna pagalbą, krizė neužtrunka per ilgai ir yra įveikiama. Tačiau užsitęsusi krizė kelia vis didesnę įtampą, dvasinį skausmą ir, galiausiai, nepakeliamą kančią, kuri ir gali tapti savižudybės priežastimi. Žmogus nutraukia savo gyvybę ne todėl, kad nori mirti, o todėl, kad nebepajėgia kęsti šios kančios ir mano, jog tik mirus gali to nebejausti“, – pastebėjimais dalijosi psichologė.
KRETINGOS r. KARTENOS mstl., Alanto g., kelyje Šiauliai–Palanga, lapkričio 13 d. apie 11.30 val. pareigūnai sustabdė automobilį „VW Passat“, kurį vairavo 1991 m. gimusi moteris. Jai nustatytas 2,82 prom. girtumas. PALANGOJE. MALŪNŲ g. lapkričio 9 d. apie 19. 20 val. vyriškis pastebėjo, kad iš daugiabučio namo kiemo pavogtas prirakintas baltos ir mėlynos spalvų dviratis, kurio vertė 800 eurų.
„P. n.“ informacija
Remontuos kelią į Darbėnus
Banguotas, duobėtas ir nesaugus važiuoti kelias iš Kretingos į Darbėnus kitąmet bus remontuojamas. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pranešė Kretingos savivaldybės administracijai, kad šis kelias – krašto kelio Kretinga–Skuodas ruožas nuo 0,04 iki 10,04 km pateko į 2019 m. reikalingų remontuoti krašto kelių ruožų sąrašą. Valstybinei įmonei „Kelių priežiūra“ direkcija nurodė šiame kelio ruože atnaujinti esamus ir pastatyti trūkstamus ženklus, žyminčius autobusų sustojimo vietas. Prašymą remontuoti blogos būklės iš Kretingos į Darbėnus kelią Kretingos rajono savivaldybės administracija Automobilių kelių direkcijai įteikė šių metų rugsėjo 4 d. Dokumente buvo teigiama, jog eismas kelyje yra intensyvus, kelyje užfiksuotos avarijos bei kad dėl blogos kelio būklės Savivaldybei skundžiasi gyventojai.
„P. n.“ informacija
Visuomenė susitelkė prieš tarnybų smurtą
Užvakar daugelio Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai į pagrindines gatves išėjo nešini raudonais balionais. Ryški jų spalva šiuokart simbolizavo ne, kaip įprasta, džiaugsmą ir meilę, o dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos draskomų šeimų gėlą ir ašaras. Įžvelgė pasipelnymą „Tai, kas mūsų šalyje vyksta Seimui liepą priėmus naująjį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą,– nepateisinama. Šiuolaikiniai vaikai neatriboti nuo iš išorės sklindančios informacijos. Šešiametė dukra naktimis sapnuoja košmarus, bijo, kad ją iš mūsų šeimos piktos tetos ar dėdės atims“, – jaudindamasi kalbėjo dviejų vaikų mama Jurgita Tertelienė. „Aš taip pat atėjau palaikyti akciją. Manau, kad, nesant rimto preteksto, vaikų grobimai iš šeimų susiję su dideliais Europos Sąjungos pinigais, kuriuos kažkam reikia „įsisavinti“, kažkam galbūt tai – ir pasipelnymo šaltinis“, – svarstė socialinių mokslų specialistė Edita Kucharskienė. Keistu reiškiniu ji pavadino tai, kad normalioms vaikus auginančioms šeimoms Lietuvoje per mėnesį skiriama po 30 eurų vadinamųjų vaiko pinigų, o laikiniesiems globėjams ši suma išauginama keliskart. Pašnekovės paauglė dukra pažangiai mokosi, lanko ir sporto mokyklą, yra Šaulių organizacijos narė. Dar šioje šeimoje auga sūnus, kuris taip pat problemų nekelia, tačiau ir jie jaučiasi įbauginti – juk naudojasi internetu, paskaito portalus, seka įvykius. „Jie – paaugliai kaip paaugliai, visko pasitaiko, būna, kad ir balsą tenka pakelti, neįsivaizduoju, ar kurioje nors kitoje šeimoje yra kitaip? – retoriškai klausė E. Kucharskienė. – Tačiau kiekvieną normaliai gyvenančią šeimą persekioti ir ant kiekvienos mesti smurtautojų šešėlį – nenormalu“. Editos šeimoje prieš vaikus ranka nekeliama. „Jei baudžiame, tai tik per malonumą: suprastėjo pažymiai, vadinasi, nevažiuosim į planuotą kelionę, nes reikės daugiau laiko pasėdėti prie pamokų“, – pavyzdį pateikė ji.
Kretinga – ne tik plentas į Palangą
Prieš kelias savaites didžiulio populiarumo internete sulaukęs keliautojo Jokūbo Laukaičio trumpas filmas „Kas ta Lietuva?“ („What is LITHUANIA?“) įkvėpė ir du kretingiškius – 22 metų Ievą Barkauskaitę ir 27 metų Haroldą Zenkovą, kurie, nežinodami apie vienas kito planus, abu ir sukūrė po trumpą ir šmaikštų autorinį filmuką, atsakančius į klausimą: „O kas ta Kretinga?“ Ir panašu, kad šie vis daugiau peržiūrų internete sulaukiantys video ne vieną žiūrovą privertė sau pažadėti: pakeliui į Palangą bent trumpam sustos Kretingoje. Ir ne tik degalinėje. Iš Kretingos kilusios vlogerės I. Barkauskaitės filmas „Jacob Laukaitis #Šaltibarščiai Kretinga edition“ pasirodė vos praėjus savaitei, kai internete buvo paviešintas video „What is LITHUANIA?“ I. Barkauskaitės versija apie Kretingą youtube.com tinklapyje jau pasiekė beveik 71,5 tūkst. peržiūrų. „Sulaukiau labai daug teigiamų reakcijų. Džiaugiuosi, kad ir patys kretingiškiai buvo labai patenkinti filmuku ir nebijojo patraukti savęs per dantį. Žinoma, buvo ir tokių, kurie įsižeidė ar net priėmė pokštus asmeniškai, tačiau tai – mažuma. Labiausiai mane nustebino po filmuko užklupęs dėmesio kiekis – tikrai nesitikėjau, kad jis bus toks didelis“, – prisipažino I. Barkauskaitė, kuri viliasi, kad su filmuko populiarumu augs ir Kretingos svečių skaičius. Filmavo mama I. Barkauskaitė pasakojo, kad laiko filmukui sukurti turėjo labai nedaug – į Kretingą ji buvo sugrįžusi tik savaitgaliui, taigi: scenarijų parašė penktadienio naktį, video nufilmavo per pusdienį, o viską sumontavo jau tą pačią naktį. „Procesas buvo labai įdomus, kadangi operatoriaus pareigas buvau patikėjusi savo mamai. Smagiausia viso proceso dalis buvo po filmavimo išgirsti mamos reakciją, kadangi nuvažiavome į vietas, kuriose tėvai lankosi labai retai, pavyzdžiui, prie tvenkinių ar Žiemos sodo. Buvo labai smagu matyti, kaip net mama, kuri gyvena Kretingoje, savo miestą pamatė visiškai kitomis akimis“, – pasakojo I. Barkauskaitė. Į vos kelių minučių pasakojimą sutalpinti visų faktų apie Kretingą neįmanoma, tad I. Barkauskaitė sakė atsirinkusi jai asmeniškiausias ir juokingiausiai apibūdinamas vietas bei istorijas. Tačiau būta ir tokių faktų, kurių ji sąmoningai nusprendė neminėti – pavyzdžiui, naujosios bibliotekos statyba. „Žinoma, iš to galima pasijuokti, tačiau šiuo atveju pajuoka būtų ir politinis pareiškimas, pagiežos išliejimas: kaip viskas aplink yra blogai, o būtent to aš ypač vengiu tiek asmeniniame gyvenime, tiek kuriant video“, – sakė pašnekovė.
Legendinis kretingiškis Berekas Joselevičius, apie kurį jo žemiečiai plačiau sužinojo visai neseniai, kaimyninėje Lenkijoje gerbiamas jau daugiau nei 200 metų. Lenkija – tai šalis, neužmirštanti jos istorijai nusipelniusių žmonių, kokios tautybės jie bebūtų. Berekas Joselevičius, hebrajiškas vardas Ber-Dov, gimė 1764 m. rugsėjo 17 d. Kretingoje, žydų šeimoje. Tuo metu Kretinga priklausė Abiejų Tautų Respublikai, kurią sudarė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė. Nuo pat mažens jis pagal žydų tradicijas siekė mokslų, mokėsi Kretingoje ir Telšiuose. Paauglystėje pamėgo arklius, jais jodinėdamas tapo puikiu raiteliu. Gabų jaunuolį pastebėjęs tuo metu Kretingos dvarą valdęs Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis paskyrė jį savo prekybinių reikalų patikėtiniu. Daug keliaudamas po Europą B. Joselevičius išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas, susipažino su Vakarų Europos kultūra, užmezgė plačius prekybinius ryšius, tad išsilavinusiam ir jau praturtėjusiam jaunuoliui norėjosi siekti naujų gyvenimo aukštumų. 1788 m. apsigyvenęs Varšuvoje tęsė prekybinę veiklą, tais pačiais metais sukūrė šeimą ir netrukus susilaukė sūnaus Jozefo ir dukros Lejos. 1794 m. Lenkijoje prasidėjęs generolo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos Karalystę su šūkiu „Už mūsų ir jūsų laisvę!“, skelbė naujas, pažangias visuomenines idėjas bei tapo pirmuoju tautiniu judėjimu, į kurį įsitraukė ir Lenkijos žydai. B. Joselevičiui su bendražygiais pavyko suformuoti apie 500 karių turintį lengvosios kavalerijos žydų pulką, kuriam, gavęs pulkininko laipsnį, B. Joselevičius pats ir vadovavo. Jo vedamas pulkas didvyriškai kovėsi su 1794 m. lapkričio 4 d. Varšuvą apsupusia gausia carinės Rusijos armija, bet jėgos buvo nelygios, dauguma sukilėlių žuvo. B. Joselevičius išvengė žūties ir 1795 m. su šeima pasitraukė į Austrijai priklausančios Galicijos Lvovo miestą. Iš ten 1798 m. persikėlė į Italiją, kur įstojo į generolo Jano Henriko Dombrovskio vadovaujamą Lenkų legioną, kuris kovojo Prancūzijos armijos gretose. 1803 m. B. Joselevičius tapo Napoleono Bonaparto armijos Hanoverio dragūnų pulko kapitonu, dalyvavo įvairiuose mūšiuose. Tais pačiais metais vienas pirmųjų apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu, kurį 1802 m. įsteigė Napoleonas Bonapartas 1807 m. sudarius Tilžės taikos sutartį tarp Prancūzijos, Rusijos ir Prūsijos, įsteigiama Varšuvos Kunigaikštystė, vėl atgaivinama Lenkijos, kaip suverenios valstybės, atkūrimo idėja.
Sukūrė mažiausią lietuvišką knygą
Palangiškis menininkas Vytautas Kusas šaliai padovanojo naują rekordą – oficialiai užfiksuota, kad V. Kuso sukurta knyga „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga šalyje. Naujasis šio menininko rankomis sukurtas šalies rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 mm aukščio, 7 mm pločio bei 2,5 mm storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas spaustuvėje „Druka“. Poezijos knygą įriša pats autorius ir šiais metais išleis 100 egz. tiražu. „Kadangi spaustuvė neturi technologijų, galinčių įrišti šią knygą, dirbu rankomis. Intensyviai besidarbuodamas prie kiekvienos knygos užtrunku apie 3–4 valandas, nes nemažai laiko prireikia viršeliams matuoti, išpjauti, suklijuoti – padarius ir mažiausią paklaidą, viršelį tektų išmesti“, – darbo subtilybes atskleidė menininkas, akcentuodamas, kad dauguma rekordinių knygų jau įrišta.
Į riešines įmezgė meilę Lietuvai
Vydmantiškės rankdarbių kūrėjos – Milda Rogačiovienė, Eugenija Zagorskienė ir Bronė Kietelytė – dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtame respublikiniame riešinių konkurse „Mūsų Lietuva“. Tautiniais motyvais bei liaudiškais raštais išpuošti jų darbai buvo įvertinti diplomais tarp kitų 59 šalies bei užsienio kūrėjų. Visų konkursui sukurtų riešinių paroda šį lapkritį atkeliavo ir į Vydmantų biblioteką. Mezgė tautiniais motyvais Riešinių paroda į Vydmantus atkeliavo bibliotekininkės M. Rogačiovienės pastangomis: „Konkursas įvyko dar sausį, – gražiausių riešinių paroda pirmiausiai buvo eksponuota Seime. Jau tuomet prašiau, kad paroda apsilankytų ir mūsų krašte, nes daugelis šalies švietimo bei kultūros įstaigų jos pageidavo, o sulaukėme tik dabar.“ Lietuvos jubiliejui skirto riešinių konkurso idėjos sumanytoja viešosios įstaigos „Kupolė“ vadovė Sonata Švabauskienė, paragino Lietuvoje bei užsienyje gyvenančias moteris ne tik megzti, bet ir velti ar nerti senovės lietuvių aksesuarą – riešines. Vos sužinojusios apie konkursą, visos trys vydmantiškės panoro jame dalyvauti, – beje, jos buvo vienintelės Kretingos krašto atstovės ir yra, ko gero, žinomiausios riešinių kūrėjos mūsų rajone: dešimtmečio patirtį turinčios M. Rogačiovienė bei buvusi ilgametė bibliotekininkė E. Zagorskienė yra įgijusios tautinio paveldo sertifikatus, o pedagogė B. Kietelytė pasiryžusi siekti tautodailininkės vardo. „Nė negalvojau, laimėsiu ar – ne, svarbiausia buvo dalyvauti, būti tarp kitų kūrėjų, – tai ir yra tikroji šventė. Iš pradžių dvejojau: iš kur gauti spalvotų siūlų, kad išmegzčiau trispalvę, ir koks apėmė džiaugsmas, kai jų radau“, – emocijų neslėpė B. Kietelytė.
Kretingiškės paveiksluose – senovės baltų simboliai
Po rajono bibliotekas bei kultūros skyrius keliauja kretingiškės kultūros darbuotojos Dianos Žukauskaitės kryželiu siuvinėtų 16 darbų paroda „Senovės baltų ženklai: atminties skiautės“, kurią menininkė skyrė šiemet švenčiamų Lietuvos ir Latvijos valstybių atkūrimo 100-mečiui. Juostose – simbolių lobynas „Kartais manęs klausia, kodėl yra 16, o ne 12 ženklų – kiekvienam mėnesiui po vieną? Tačiau tai nėra Zodiako ženklai. Parodos gimimo priešistorė tokia: kai prieš 3-jus metus laukėm į Kretingos miesto šventę atvykstant kolektyvo iš Latvijos Rezeknės etnocentro, pagalvojau – reikėtų išsiuvinėti suvenyrų baltiškais motyvais. Norėjosi, kad būtų kažkas bendra ir simboliška abiem tautoms. Taip ir pradėjau domėtis senovės baltų ornamentika, atskirais simboliais, – kuo toliau, tuo giliau“, – pasakojo D. Žukauskaitė. Vėliau jos pažįstama, pamačiusi pirmuosius siuvinėtus paveikslus, paskatino sukurti jų ciklą Lietuvos 100-mečiui. „Artėjant Vasario 16-ajai, parodai aš jau buvo paruošusi būtent 16 senovės baltų ženklų“, – teigė pašnekovės. Į valstybės ištakas, jos etnokultūrą D. Žukauskaitė meniškai pažvelgusi prieš pat Lietuvos valstybės jubiliejų, ji taip pat siekė pagerbti ir kaimyninę Latviją, kuri savo nepriklausomybės jubiliejų švenčia lapkričio 18-ąją. Menininkės žodžiais, abiejų baltų tautų pavelde simbolių daugiausiai yra išlikę tautiškose juostose. Nors ir neatsikartoja tas pats raštas, tačiau įvairaus dydžio simboliai išlieka tie patys: svastikos – ugnies ir saulės ženklai, žalčiai, aitvarai, žiogeliai, vėželiai, varlytės. Taip pat populiarūs mėnulio, Aušrinės, raganos, Maros ir Gajos – gamtos mirimo ir gimimo – ženklai. Latvių tautodailėje itin pamėgtas yra Laimos siūlas, iš pirmo žvilgsnio primenantis įmantrų raštą, tačiau iš tiesų – paprastas, keliaujantis ir nenutrūkstantis, tarsi gyvybės simbolis.
|
|
