|
|
|
(1301) 2018-11-02Ar kryžius nušvies Kretingą Kalėdoms
Užsitęsę turbo žiedo Žemaitės alėjoje įrengimo darbai užvėlino ir Kretingos pranciškonų bažnyčios bei vienuolyno 400 metų jubiliejaus proga sumanyto šviečiančio kryžiaus statybą: šis krikščionybės simbolis turėjo iškilti spalio pradžioje, ligi Šv. Pranciškaus dienos. Vėliau jo statytojai tikino, jog kryžius jau stovės lapkritį. Tačiau pagal darbų tempus kyla abejonių, ar kryžius nušvies miestą ir besiartinančioms Kalėdoms. Pila kryžiaus pamatą Iš metalo ir stiklo pagamintas LED kryžius stovės kitapus gatvės, priešais Marijono Daujoto pagrindinę mokyklą, kur anksčiau buvo gėlynas. Kaip manoma, Kretingos miesto istoriją ir dabartį vienijantis modernus kryžius iškils į 13,5 m aukštį, o jo statytojai tikina, kad analogų Lietuvoje šiam kryžiui kol kas nėra – baltos matinės spalvos grūdinto stiklo kryžius tamsiu paros metu bus matomas važiuojant ar einant iš visų keturių kryžkelės pusių. Kryžiaus statybos projektą rengė telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas. Kryžius statomas už geradarių aukas, kuriomis pasirūpino Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas, montavimo darbus patikėjęs statybų bendrovei „Ringesta“. Sutvarkyti monumento prieigas apsiėmė Savivaldybė – šiuos darbus atliks bendrovė „Arkosta“. Kryžiaus metalo konstrukciją pagamino bendrovė „Terekas“: jis bus iš 6 cinku padengtų dalių, kurios kranu montuojamos ant karkaso tarsi LEGO kaladėlės. Sumontavus konstrukciją, ant įrengtų pastolių bus veržiamos matinio stiklo detalės. Bendrovės „Ringesta“ darbininkai šią savaitę pradėjo pilti kryžiaus pamatą, kuris, jų vadovo Almanto Skruibio žodžiais, pagal technologijas, turi stingti 3–4 savaites. Prieš mėnesį poliakalė į 7 m gylį įgręžė 9 polius, ant kurių buvo sutvirtinta armatūra ir pilamas betonas.
Kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – norėtumėte gyventi?
Sprendimo projektui pakelti vandens kainas nepritarė
Dviem rajono tarybos nariams balsavus už, 9 – prieš, o 12 – susilaikius, rajono tarybos posėdyje nebuvo pritarta pakelti vandens kainas. Jeigu būtų įvykę atvirkščiai, už geriamąjį vandenį daugiabučių ir individualių namų gyventojai būtų mokėję 2 proc. brangiau, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas taip pat būtų pakilęs 2 proc., už kitas paslaugas – 14 proc. brangiau. Savo sprendimą netvirtinti aukštesnių kainų už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą rajono tarybos nariai grindė įvairiomis nuomonėmis.
Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ turi planų Kretingoje įgyvendinti 2,5 mln. Eur vertės projektą triukšmui sumažinti. Įgyvendinus tokį projektą ties geležinkeliu Kretingoje būtų pastatyta 1,5 km triukšmą sulaikančios sienelės. Sėkmingam projekto įgyvendinimui „Lietuvos geležinkeliai“ prašo partnere tapti mūsų rajono Savivaldybę, kuri prie projekto turėtų prisidėjo 15 proc. jo vertės.
Turgininkams rinkliavą pasiūlė mokėti terminaluose
Kretingos rajono savivaldybėje iki šiol vietinės rinkliavos mokestį už prekybą seniūnijų nustatytose vietose iš prekiautojų susirenka pačios seniūnijos. Ateityje šį mokestį prekiautojai turėtų mokėti parduotuvėse esančiuose terminaluose. Tokį pasiūlymą šį antradienį vykusiame Savivaldybės kontrolės komiteto posėdyje pateikė šio komiteto pirmininkas Antanas Kalnius svarstant Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos rinkliavos seniūnijose patikrinimo ataskaitą. Komiteto nariui Alvydui Jonaičiui kilo įtarimų dėl palyginti mažų įplaukų iš rinkliavos Kartenos seniūnijoje „Pravažiuojant savaitgaliais Kartenoje didžiausia prekyba šurmuliuoja“, – teigė jis. Meras Juozas Mažeika jam paprieštaravo: „Ką ten surinksi, ant šaligatvio prekiauja.“ „Grynieji pinigai – papildomas darbas seniūnijų darbuotojams“, – grindė A. Kalnius savo pasiūlymą rinkliavą mokėti terminaluose, tarstelėjęs, jog pats yra prekiavęs turguose visoje respublikoje ir beveik visur už prekybos vietą reikia mokėti terminaluose. „Tokio atsilikimo, kaip pas mus, kitur neberasi“, – tvirtino politikas. A. Kalniaus siūlymui dėl mokėjimų terminaluose pritarė komiteto nariai Alvydas Jonaitis, Edmundas Valantiejus, meras taip pat. A. Jonaitis nustebo, kad visi rinkliavos pinigai keliauja tiesiai į Savivaldybės sąskaitą. „Bent dalį rinkliavos reikėtų atiduoti seniūnijoms“, – tarė jis.
Nors informacijos apie dantų implantavimą gausu internete, žmonėms iki šiol kyla daugybė klausimų, susijusių su šia procedūra. Nepasitikėjimą sėja ir mitai, kurie dažniausiai gerokai prasilenkia su realybe. Tačiau ar visi mitai yra klaidingi ir kaip jie kyla? Į klausimus atsakė Liepų odontologijos klinikos protezuojanti gydytoja Goda Palec. Mitas: pasiryžčiau dantų implantacijai, tačiau girdėjau, kad procedūra labai nemaloni ir skausminga. Goda Palec, Liepų odontologijos klinikos gydytoja: „Šis teiginys – absoliutus mitas. Danties implantacija – nesudėtinga invazinė procedūra, ne didesnė už danties šalinimo procedūrą. Paprastai ji trunka apie 20–30 min., jei implantų daugiau – iki valandos ir ilgiau. Gyvename juk ne akmens amžiuje, visos invazinės procedūros atliekamos tik nuskausminus. Maža to – šiandien pacientams siūloma rinktis aplikacinę nejautrą, kai, prieš suleidžiant nuskausminamuosius vaistus, dantenos dar patepamos specialiu tepalu – tuomet žmogus nejaučia net ir plonos adatėlės dūrio. Po operacijos, kai baigiasi nuskausminamųjų vaistų poveikis, gydytojai paskiria skausmą mažinančių medikamentų, tačiau jų prireikia ne visuomet.“ Mitas: priprasti prie implantų neįmanoma – visuomet burnoje jauti svetimkūnį. G. Palec: „Netiesa. Žmogus implanto negali justi, nes implantas įsriegtas į žandikaulio kaulą. Galbūt implantus žmonės painioja su danties protezu, kuris tvirtinamas ant implanto. Man dar neteko girdėti, kad po implantavimo žmogus visą gyvenimą jaustų, jog turi netikrus dantis. Pasitaiko atvejų, jog pacientas supainioja savo tikruosius dantis su protezu ir rodydamas netikrą yra įsitikinęs, kad tai jo nuosavas. Danties protezas tvirtinamas tik atlikus didelį darbą, pritaikius jį taip, kad pacientas jaustųsi patogiai. Turi tikti danties forma, išlinkis, spalva. Danties protezas turi atrodyt lygiai taip, kaip ir kiti dantys, o žmogus tiesiog pamirštų, kad burnoje yra netikrų dantų. Žinoma, privaloma konsultuotis su gydytoju, tartis ir siekti paties geriausio rezultato, nes tai, kas gali atrodyti gražu gydytojui, pacientui gali visiškai netikti. Galų gale danties protezą galima keisti, jei po kiek laiko žmogui jis pradeda nepatikti.“
Alkoholio, narkotikų, rūkalų sukeliama žala – tai žala žmogaus sveikatai, gerovei bei į priklausomybes įklimpusiuosius supantiems žmonėms. Rodos, tokie dalykai suprantami ne tik specialistams. Ir vis tik, kaip byloja statistika, šios blogybės nesitraukia iš mūsų gyvenimo. Sveiką gyvenimą pasirinkusieji teigia, kad yra daug geresnių būdų atsipalaiduoti, kurie naudingi ne tik pačiam, bet ir šalia esantiems žmonėms. Situacija skaičiais Apie pavojų tapti priklausomu nuo alkoholio skelbiama nuolat. Lietuvos statistikos departamentas (toliau – LSD) skelbia, kad lietuviai praėjusiais metais vidutiniškai išgėrė po 12,3 litro absoliutaus alkoholio. Nors tai yra 0,9 litro mažiau nei metais anksčiau, tačiau šis rodiklis aukštesnis už Europos šalių vidurkį. Lietuva kasmet patenka į šalių, suvartojančių daugiausia alkoholio, dešimtuką. Rūkymas Lietuvoje taip pat plačiai paplitęs. Vadovaujantis LSD duomenimis, vienas šalies gyventojas 2017 m. vidutiniškai surūkė 51 legalių cigarečių pakelį (arba 1 023 cigaretes). Visame pasaulyje aštri problema – narkotikų vartojimas vis labiau braunasi ir į Lietuvą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2018 m. metinėje ataskaitoje skelbiama, kad daugiau kaip 92 mln. suaugusiųjų arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis 15–64 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų nors kartą gyvenime yra bandę narkotikų. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – NTAKD) informavo, kad Lietuvoje, 2016 m. bendrosios populiacijos tyrimo rezultatais, narkotikų nors kartą gyvenime vartojo 11,5 proc. arba beveik 216 tūkst. 15–64 metų amžiaus gyventojų: 18 proc. vyrų ir 5,4 proc. moterų. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, Lietuvoje tiek vidutinis rūkymo, tiek alkoholio vartojimo pradžios amžius – 18 metų.
Skaitytoja, prašiusi neviešinti jos pavardės, norėtų žinoti, kodėl, turint šeimos gydytojo siuntimą, pas ginekologą registruojama tik trečiadieniais. „Ar tokia yra Kretingos ligoninės administracijos nustatyta tvarka, ar taip sugalvojo pačios registratorės? Sakė, kad talonus jos gauna tik trečiadieniais nuo 9 val., tačiau šių labai greit nebelieka. Norėtųsi žinoti, kiek talonų išdalijama? Ar gali būti ekstriniai atvejai, ir kiek pacientų ligoninė yra pajėgi priimti ambulatoriškai?“ – domėjosi skaitytoja.
Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos. Pasikeičia elgesys Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei kiti anksčiau reikšmingi dalykai. Žmogui sunku kontroliuoti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, padidėja tolerancija jai ir kai kuriais atvejais pasireiškia fizinės abstinencijos būklė“, – pabrėžia specialistas. Kad asmuo turi problemų kontroliuodamas alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą, galima įtarti iš šių požymių: preteksto vartoti psichoaktyvias medžiagas ieškojimo, vartojimo vienumoje arba slapta, atitolimo nuo draugų ar artimųjų, laikino atminties sutrikimo, irzlumo, staigių nuotaikos svyravimų. Norėdami suprasti, ar reikia įtarti priklausomybę nuo alkoholio, galime atsakyti į keturis klausimus: „ar kada nors galvojau, kad reikėtų nustoti gerti?“, „ar kiti žmonės erzina mane kritikuodami dėl mano gėrimo?“, „ar kada nors jaučiausi kaltas, kad geriu?“, „ar kada nors esu gėręs ryte tam, kad nusiraminčiau arba palengvinčiau pagirias?“. Jeigu būdami sąžiningi sau teigiamai atsakome į bent du klausimus, yra pagrindo susirūpinti.
Jaunų gydytojų pasirinkimas – Kretingos ligoninė
Šį rudenį Kretingos ligoninės medikų bendruomenė pasipildė dviem jaunais gydytojais: 29-erių klaipėdietė Ieva Turskė pradėjo dirbti gydytoja dermatovenerologe, o 35-erių kaunietis Juozas Bartusevičius papildė gydytojų traumatologų-ortopedų gretas. Abu kilę iš didmiesčių, tačiau rajono ligoninę, tikino, pasirinkę ne vien dėl to, kad šalia – jūra, bet ir dėl to, kad žinojo čia esant būtiniausią įrangą naujausioms savo žinioms realizuoti. Šalies vakaruose trūksta dermatovenerologų I. Turskė į Kretingą atvyko po rezidentūros studijų, kurias 4-erius metus rėmė Kretingos ligoninė, bei stažuočių 10 Europos šalių ligoninėse. Šiandieną ji priklauso Europos, taip pat – ir Lietuvos, dermatovenerologų akademijos draugijoms. Jauna medikė su šeima netruko įsikurti Kretingalėje, o dirbti Kretingoje apsisprendusi iš anksto žinodama, jog šiame krašte labai trūksta jos srities specialistų. „Kasmet po rezidentūros studijų dauguma pasilieka dirbti Vilniuje ar Kaune, dermatovenerologų trūksta net Klaipėdoje. Kretingoje dirbu vos trečią mėnesį, mano pacientai atvyksta ir iš Palangos bei Skuodo rajono“, – kalbėjo I. Turskė. Jos žodžiais, dažniausiai žmonės kreipiasi dėl odos ligų – žvynelinės, aknės, atopinio dermatito – išsausėjusios odos ligos, dažniausiai susijusios su alergija. Tačiau nustatomos ir odos onkologinės ligos – melanoma, bazalioma, stebimos ikivėžinės stadijos. Žmonės, įspėjo gydytoja, turėtų suklusti, pastebėję neįprastų pokyčių odoje, ypač – vyresniame amžiuje aptikę naujai atsiradusių darinių, apgamų. Kretingos ligoninė yra įsigijusi specialų prietaisą – dermatoskopą, kuris daugybę sykių leidžia išdidinti odos struktūros vaizdą, pamatyti ir optimaliai diagnozuoti ligas. „Tačiau esant abejonėms, atliekame odos biopsiją – kada su specialia adata iš giluminių odos sluoksnių paimamas odos gabaliukas ir siunčiamas histopatologiniam tyrimui“, – paaiškino gydytoja dermatovenerologė.
Vitaminus ir maisto papildus pataria vartoti tikslingai
mos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba, kuris laikosi nuomonės: jei žmogaus mityba yra visavertė, jis pakankamai miega, ilsisi ir fiziškai juda, jam papildomai vartoti vitaminų ir maisto papildų nereikia. A. Žeibos teigimu, pacientai retai tariasi su savo šeimos gydytojais, ar jiems reiktų vartoti kokius nors vitaminus ar maisto papildus ir jei taip – būtent kokius, tad dažniausiai žmonės „vitaminizuojasi“ taip, kaip patys išmano, neretai pasiduodami reklamų įtakai. „Vitaminai ir jų kompleksai nėra panacėja“, – sakė A. Žeiba, kuris laikosi nuomonės, kad vitaminus ir maisto papildus reikia vartoti tada, kai jie išties yra reikalingi. Ir nebūtinai namų vaistinėlę sintetiniai vitaminai turi papildyti vos prasidėjus rudens darganoms ar kimbant peršalimo ligoms. „Tai – ne visada yra signalas, kad organizmui trūksta kokio nors vitamino“, – teigė gydytojas. Vitaminai taip pat turi šalutinį poveikį Sužinoti, ar organizmui iš tiesų trūksta kokių nors vitaminų ar mineralų, mikroelementų, galima atlikus specialius tyrimus, tik šie dažniausiai nebūna pigūs. Šiuo metu bene pats populiariausias yra vitamino D tyrimas, nes dažniausiai šio vitamino stokojama – mūsų šalyje saulėtų dienų nėra daug, kad vitamino D, odą veikiant ultravioletiniams B tipo saulės spinduliams, gyventojai pakankamai gautų natūraliai. „Tačiau ribos tarp vitamino D trūkumo ir jo pertekliaus yra viena šalia kitos, tad šio vitamino nesunku perdozuoti, o tai gali sukelti šalutinį poveikį – troškulį, vėmimą, pykinimą, pilvo skausmus, prastą apetitą, vidurių užkietėjimą, svorio sumažėjimą“, – perspėjo A. Žeiba. Jo pastebėjimu iš praktikos, geriausiai organizmas vitaminą D įsisavina, jį vartojant mažomis dozėmis ilgą laiką, pavyzdžiui, geriant minkštas kapsules arba aliejinį tirpalą lašiukais. „Kiek pacientai yra darę tyrimų prieš vitamino D vartojimą ir po jo, tai yra efektyvesnis būdas negu vitaminą D vartoti didesnėmis dozėmis – ampulėmis“, – sakė A. Žeiba. Vitaminas D padeda palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją organizme, gerina kaulų ir mineralų apykaitą, palaiko normalią raumenų funkciją ir apskritai visos imuninės sistemos funkcionavimą, yra ypač reikalingas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi procese.
Kretingoje. Tiekėjų g. Spalio 29 dieną, apie 9.39 val. kretingiškis (gimęs 1958 m.) blaivus, vairuodamas automobilį „VW Golf“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ten važiuojančiu automobiliu „AUDI A4,“ kurį vairavo moteris (gim. 1968 m.) – jai medikai diagnozavo krūtinės sumušimą ir dešinės kojos žaizdą.
„P. n.“ informacija
Kretingos rajono kultūros centre įvyko Lietuvos ir Baltijos reitingo smiginio turnyras TOPAS KRETINGA TAURĖ 2018. Kretingos smiginio klubui „Topas“, kuriam vadovauja smiginio entuziastas Romualdas Jablonskis, tai buvo pirmasis suorganizuotas oficialus turnyras. Iš skirtingų Lietuvos miestų Kretingoje susirinko 57 vyrai ir 12 moterų. Dauguma jų yra Lietuvos TOP 20 žaidėjai, dalyvavo ir visa Lietuvos smiginio rinktinė. Varžybų dalyvius pasveikino Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, palinkėjęs ne tik taiklių strėlių svečiams, tačiau ir pagyręs Kretingos miestą garsinančius smiginio entuziastus Lietuvoje ir pasaulyje. Merui davus startą, varžybose netrūko emocijų, pasiekimų, adrenalino ir pralaimėjimo ašarų. Vyrų finale susitiko du Lietuvos gigantai, o jų kovą pagal futbolo terminologiją bičiuliai praminė „El Clasico“ (liet. – klasika): šiame finale geresnis buvo Darius Labanauskas iš klubo „Smiginis LT“, II v. užėmė mažeikiškis Arūnas Čiplys. Moterų grupėje džiaugsmo ašaras braukė Elektrėnų „Dublio“ atstovė Asta Juknienė, kuri po įtemptos kovos įveikė „Jonavos strėlės“ atstovę Korneliją Lušaitę.
Duris atvėrė restauruota Tiškevičių koplyčia
Vėlinių išvakarėse kretingiškiams duris po restauracijos atvėrė vienas seniausių Kretingos miesto statinių – dviaukštė neogotikinė grafų Tiškevičių koplyčia parapijinėse kapinėse: į kriptą 6 karstuose sugrąžinti grafų šeimos bei jų aplinkos žmonių palaikai, o viršutinėje koplyčios dalyje įrengta ekspozicija, kurioje pristatyti sakraliojo meno kūriniai bei religinio turinio daiktai, vadinamosios devocionalijos. Primena Vilniaus šv. Onos bažnyčią Iškilmėse dalyvavo Kretingos muziejaus, kurio iniciatyva buvo atkurta koplyčia, direktorė Vida Kanapkienė bei muziejininkai, Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos rajono savivaldybės atstovai, bendrovės „Pajūrio restauratorius“, kuriai buvo patikėti koplyčios-mauzoliejaus restauravimo darbai, generalinis direktorius Aldas Kliukas, broliai pranciškonai bei miesto istorija besidomintys kretingiškiai. V. Kanapkienė sakė, jog Vėlinių išvakarėse, atiduodami pagarbą mirusiems artimiesiems, mintimis esame ir su tais, kurie daug nuveikė savojo krašto istorijai ir kultūrai – atėjome nusilenkti didikams Tiškevičiams, filantropams, meno ir mokslo mecenatams. Rajono meras Juozas Mažeika padėkojo rangovams, muziejininkams už indėlį, atkuriant miesto istoriją. „Man koplyčia tokia graži ir grakšti, ji – istorinis Kretingos veidas“, – sakė neslėpdamas, jog koplyčia jam asocijuojasi su šv. Onos bažnyčia Vilniuje, kurią pamatęs Napoleonas Bonapartas gailėjosi negalintis šios parsigabenti į Paryžių. Kretingos garbės pilietis A. Vinkus perdavė merui LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio dovaną – įrėmintą „Tautišką giesmę“ ir padėką už tai, kad Lietuvos 100-mečio proga pasirūpino atkurti garbios Lietuvos šeimos palikimą, svarbų ne tik Kretingai, bet ir visai tautai. O dėkodamas V. Kanapkienei už pastangas, atkuriant Kretingos dvaro palikimą, įteikė albumą „Medinės Lietuvos bažnyčios“ ir taip pat perdavė kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson sveikinimą.
Kretingos rajono savivaldybės taryba savo sprendimu vieną Žalgirio seniūnijai priklausančių gatvių pavadino Antano Maliausko vardu. Iki šiol Žygų kaime įvardintos buvo dvi gatvės – Kretingos ir Bliūdsukio. Kretingos viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos elektroninės enciklopedijos duomenimis, kunigas, dėstytojas, sociologas, filosofas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys Antanas Maliauskas gimė Bliūdsukio kaime 1877 m. kovo 10 d., mirė 1941 m. birželio 9 d. Kaune.
Šunų veisėjas pasiryžęs pakeisti požiūrį į dobermanus
Dobermanų veislės šunis veisiantis ir juos dresuojantis buvęs kariškis 57-erių Vladas Kibilda sakė sau išsikėlęs tikslą užsiimti švietėjiška veikla, kad mūsų krašte keistųsi požiūris į šunis ir augtų su tuo požiūriu susijusi kultūra. „Nors ta kultūra jau yra ūgtelėjusi, jeigu palygintume su tuo, kas buvo prieš 10 metų, tačiau švietimo nebus per daug“, – įsitikinęs jis. Šiuo metu jo sodyboje auga dobermanų veislės kalės Leletton Lili Marlen, šeimininko šaukiama Lili, ir Black Diamand aristokratų palikuonė, Lietuvos jaunimo čempionė, kurią šeimos nariai šaukia Diamand. Lili šiuo metu yra atsivedusi palikuonių, iš kurių atrinkęs vieną V. Kibilda norėtų užauginti Europoje, o gal ir pasaulyje žinomą šunį patiną. „Kad toks užaugtų, šuo turi būti tobulas, toks, kokį aprašo enciklopedijose – atitikti visus parametrus ir veislės charakterį. Kad to pasiekčiau, prireiks ne mažiau 5-erių metų, teks įdėti labai daug kantrybės, žinių, psichologinio ir fizinio darbo“, – idėją apibūdino pašnekovas. Jis neabejojo, jog dobermanai šunų pasaulyje yra elitiniai šunys: padidinto intelekto, turintys loginį mąstymą, ir ši veislė, XIX a. pr. išvesta Vokietijoje, yra vienintelė, pavadinta ją išvedusio žmogaus garbei. Kodėl susidomėjo ir susižavėjo būtent dobermanų veisle, V. Kibilda turi paaiškinimą: „Esu turėjęs vilkšunį, belgų malinua, vokiečių vakarų ir rytų aviganį, bet patyriau, kad dobermanas vis dėlto kitus šunis lenkia savo intelektualumu.“
|
|
