|
|
|
(1295) 2018-10-12Jauryklos parko projektui žlugti neleis
Dėl šešiskart atidėto sutarties termino, 70 tūkst. Eur sumokėto avanso iš rajono biudžeto ir kitų aplinkybių rajono Savivaldybės tarybos Kontrolės ir Ekonominės plėtros ir ūkio komitetai savo jungtiniame posėdyje rajono Savivaldybės administracijos direktorių Virginijų Domarką įpareigojo iki spalio 16 d. parengti planą Jauryklos parko sutvarkymo darbams atlikti ir įvertinti veiksmus tų atsakingų asmenų, dėl kurių projektas nėra įgyvendintas laiku. Abiejų komitetų siūlymas parengti sprendimo projektą dėl nuobaudos skyrimo administracijos direktoriui viršijus įgaliojimus „nepraėjo“ – už tokį galimą sprendimą balsavo vos 3 rajono tarybos politikai. Jauryklos parkas – įdomus projektas Praėjusių metų vasarį Anykščiuose įvykusiame 2014–2020 metų Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos stebėsenos komiteto susitikime buvo patvirtintos pirmosios pagal šią programą teiktos paraiškos. Iš 158 paraiškų patvirtinta 41, tarp gavusiųjų finansavimą – ir du Kretingos rajono savivaldybės administracijos parengti viešosios infrastruktūros sutvarkymo projektai: Kretingos žvyrduobėje kuriamas „Šeimos slėnis“ ir Jauryklos parkas, kuris iki 2019 m. vasario turėtų tapti patrauklia vieta kretingiškių ir miesto svečių laisvalaikiui. Kartu su dešimt partnerių iš Lietuvos ir Latvijos projekte „Gamtinio turizmo pritaikymas visiems“ dalyvaujanti Kretingos rajono savivaldybės administracija iš projekto lėšų suplanavo sutvarkyti 10 ha ploto apimantį Jauryklos parką ir taip sudaryti sąlygas vietos bendruomenės aktyviam ir ramiam poilsiui, turiningam laisvalaikiui praleisti. Šiam projektui įgyvendinti mūsų Savivaldybei tenkanti projekto lėšų dalis – 291 tūkst. 337 Eur, iš jų ES lėšos – 247 tūkst. 636 eurų, 15 proc., arba 43 tūkst. 701 Eur šiam projektui įgyvendinti būtinų išlaidų iš biudžeto dengia pati Savivaldybė.
Ar jau apsipratote su Kretingos daugiamečiais gėlynais?
Kraštovaizdžio architektai Kretingos gėlynus rodo pavyzdžiu
„Esat novatoriai, nė Palanga jūsų nelenkia“, – taip Kretingos miesto centre suformuotus gėlynus įvertino Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) pirmininkas Alvydas Mituzas. Kuria modernesnę aplinką Anot jo, 16-us metus gyvuoja tradicija apsilankyti įvairiuose Lietuvos miestuose ir pasižiūrėti, kaip tvarkomi želdynai. Šiuokart buvo pasirinktas Vakarų Lietuvos regionas. Kartu su keletu šios sąjungos narių bei praktiką atliekančiais trim Aleksandro Stulginskio universiteto studentais į Kretingą A. Mituzas atvyko Rudens derliaus ir Moliūgo šventės metu. „Pasidžiaugėme, kaip gražiai tvarkomasi prie paminklo Berekui Joselevičiui ir Rotušės aikštėje. Tiesa, Rotušės aikštėje žmonių buvo labai daug, į suformuotus daugiamečius gėlynus žvelgėme per jų tarpus, tačiau bendras įspūdis – taip pat geras“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė jis. Pašnekovo nuomone, žingsniu į priekį pažengusi Kretinga yra puikus pavyzdys kitoms savivaldybėms, norinčioms kurti modernesnę aplinką. LKAS pirmininkui neigiama kretingiškių nuomonė apie gėlynų kompoziciją Rotušės aikštėje nebuvo paslaptis. Jo žodžiais, kritikai visada yra aktyvesni ir prikalba, ko nereikia, kartais priversdami ir kitus pakeisti savo nuostatą, galvoti, kaip jie. A. Mituzas teigė daugiamečius gėlynus Kretingoje formavusį Petrą Daukantą pažįstantis iš jo darbų sostinėje. „Žinau, kiek iniciatyvos, meilės ir šilumos jis yra įdėjęs“, – sakė pirmininkas.
Audito ataskaitas patvirtino
Rajono Savivaldybės tarybos Kontrolės ir Ekonominės plėtros ir ūkio komitetai jungtiniame posėdyje patvirtino Kretingos rajono savivaldybės kontroliuojamų įmonių 2017 metų viešųjų pirkimų (iki 10,0 tūkst. Eur vertės) bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir Kretingos miesto seniūnijos 2017 metų viešųjų pirkimų (iki 10,0 tūkst. Eur vertės) vykdymo vertinimo audito ataskaitas. Pastaroji sukėlė daugiausiai diskusijų: politikų pastebėjimu, audito ataskaita neatsakė į klausimą, kiek konkrečiai Kretingos miesto seniūnija įvykdė viešųjų pirkimų iki 10 tūkst. Eur. Rajono tarybos nariams buvo paaiškinta, jog auditoriai įvertino pirkimų teisėtumą, ir pažeidimų nenustatyta. Norint sužinoti, kiek pirkimų įvykdyta, auditoriams reikėtų suformuluoti konkrečią užduotį, o šie savo ruožtu turėtų atlikti naują patikrinimą. Pagal atliktą auditą, Kretingos rajono savivaldybės administracija ir Kretingos miesto seniūnija atliko 705 pirkimus už 2 mln. 984 tūkst. Eur. Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas paaiškino, jog į mažos vertės pirkimus patenka ir darbų, kurių vertė iki 150 tūkst. Eur, ir paslaugų iki 70 tūkst. Eur pirkimai.
„P. n.“ informacija
Brolis Bernardas: „Su amžiumi pasiilgstu išgrynintos tiesos...“
„Kiek kartų mes po žemę vaikštome,/Susitikimų, atradimų, praradimų duris varstome...“, – viename savo eilėraščių rašo brolis pranciškonas Bernardas Belickas. Regis, rašo apie kiekvieną mūsų ir apie save, šiemet pasitikusį 50-ąjį gyvenimo rudenį... – Kretinga savęs nebeįsivaizduoja be brolio Bernardo. O brolis Bernardas? Ar jis pats save įsivaizduoja be Kretingos? – Per 18 metų buvimo Kretingoje, atrodo, jau susigyvenau su Kretingos žmonėmis, nors iš pradžių labai viskuo stebėjausi ir stebėjau... Man, dzūkeliui, būdinga bendrauti tiesiogiai, labai greitai tose vietose, kuriose atlieku tarnystę, susigyvenu su visais... Pamilau ir jūrą, kuri man – tai kodas Nemuno, o Nemunas – tai kodas jūros. Pirmoji meilė man, gimusiam Birštone, ir buvo Nemunas, o jūra – jau pasimatymas su Žemaitijos kraštu. Žmonės čia nuostabūs, ir jeigu jie yra geresni negu aš – vadinasi, turiu kur paūgėti, kitaip į save pažvelgti. Su metais, peržvelgiant savo kelio kasdienybę, vis intymiau norisi ištarti tą raktinį žodį „atsiprašau“, įsivertinti, motyvuoti save. Norisi pasakyti, kad esu dėkingas, jog Dievas davė laiko. Esu dėkingas ir už suklupimus, kuriuos turėjau, kad būtų sustiprintas gyvenimas, kad turėčiau, iš ko mokytis. Nes tiesa negimsta iš nieko, ji atranda savo vertę per gyvenimo pasiekimus. – Tai vis dėlto, kokie tie Kretingos žmonės? – Kalbėti apie Žemaitijos krašto žmones? Aš jų iki galo taip ir nepažinau, ir numirsiu nepažinęs. Bet jie turi savo vadovavimąsi, savo stuburą, nuomonę, kelią. Tame pažinime juos vis iš naujo pažįstu per bendravimą, per tarnystę, bet kažko, nepažinto, dar yra, ir tada supranti, kad esi svečias šiame krašte, nesi iki galo to krašto šeimininkas. Nors, kaip bebūtų keista, kai sugrįžtu į Birštoną, jaučiuosi ano gyvenimo, ano laiko vaikas, žmogus. Ten jau ir to, ir to nepažįstu. Mes bandome save apgauti – buvo ana ten, gyveno, o dabar nebėra. Juk, pagalvojus, grįžtu į laikmetį, kada buvau, o dabar nebėra to laiko. Yra tik šiandien ir ateitis. O iš tikrųjų kretingiškiai – mieli, nuostabūs žmonės – man duoda impulso tarnystei, ir jeigu taip gali pasakyti, vadinasi, jau suaugai su tuo kraštu, įsišaknijai. Visos tos mintys – kalbant apie paprastus žmones. O valstybė, valdžia, – jau būtų kitas žvilgsnis.
KŪRYBOS KRAITĖ
Koplytėlėmis nusagstytas kelias į Kūlupėnus
Senojo kelio į Salantus per Kūlupėnus ir Nasrėnus pakelės akį patraukia senais kryžiais bei koplytėlėmis – šios įvairių dydžių, su skirtingų šventųjų skulptūromis viduje, stovi ant žemės arba prikaltos prie medžių. Dažnam pakeleiviui kyla mintis – kodėl jų gausu būtent šiame kelyje ir ką jos reiškė mūsų seneliams ir proseneliams. „Smūtkeliai“ žymėjo svarbią vietą Kretingos muziejaus muziejininkai Danutė Šorienė ir Julius Kanarskas mano, jog nėra jokio dėsningumo dėl to, kad būtent šiame kelyje yra gausiai išlikę mažosios liaudies architektūros statinių – koplyčių, kryžių ir koplytstulpių. „Gal čia mažiau išvogė“, – prasitarė D. Šorienė, neslėpdama, jog daugybė liaudies meno kūrinių buvo išgraibyta ilgapirščių. Sukurtos paprastų liaudies meistrų dar praėjusiame šimtmetyje, šiandieną jos yra mūsų tautos paveldo dalis, įregistruotos Kultūros vertybių registre ir saugomos valstybės. Savamokslių meistrų sukaltos ir išpuoštos skulptūromis – Dievo Motinos, Jėzaus, Juozapo ar kitų šventųjų, koplytėlės pažymi vietas, kurios kažkuo buvo svarbios ten gyvenusiems žmonėms. „Pagal etnologą Igną Končių, „smūtkeliai“ būdavo statomi, susiejant tą vietą su kokiu nors įvykiu: gal kažkas žuvo, gimė, išsigelbėjo. O ir kiekvienos sodybos kieme stovėdavo kryžius ar koplytėlė, kaip apsauga nuo nelaimių, gaisrų ar blogos akies“, – tvirtino J. Kanarskas.
Menotyrininkė Alė Počiulpaitė pastebėjo, jog tik Žemaitijos krašto meistrams buvo būdinga statyti koplytėles tiesiai ant žemės. O Kretingoje pernai viešėjusi garsi šalies teatrologė lėlininkė Salomėja Burneikaitė sakė, jog žemaitiškos koplytėlės jai primenančios krikščioniškose šalyse populiarų „šėpos“ – lagamino teatrą, mažas kilnojamas bažnytėles, namelius, kuriuose vaidinama prakartėlė – Jėzaus gimimo istorija.
Į kūrybą – Viliaus Orvido brydėmis
„Smilčių“ skaitytojams žinomos kraštietės Aldonos Anužienės, šiomis dienomis švęsiančios 76-ąjį gimtadienį, kūryba mus pasieks iš užatlantės. Pastaruoju laiku tik vasaras gimtajame Imbarės kaime leidžianti, o šaltuoju metų laiku tarsi paukštis tėviškę paliekanti ir Bostone JAV įsikurianti A. Anužienė, nuolat siunčia pluoštus savo eilėraščių. Gyvenimą dalija perpus „Bostonas primena Europą, ir klimatas toks pat – kaip mūsiškis. Vaikštau vandenyno pakrante, klykia žuvėdros – viskas man primena Lietuvos pajūrį, tik kriauklės po kojomis – didžiulės, neįprastos akiai. Mano ryšys su Lietuva, Kretingos kraštu ir „Pajūrio naujienomis“ nenutrūks, net jei gyvenimas pasisuktų taip, kad visam laikui likčiau svetimame krašte. Kol kas daliju save tarp abiejų dukterų, – Imbarėje gyvenu su ūkininkaujančios dukters Ainos Brazdeikienės šeima, o Bostone – pas dukrą Vidą Morkūnas, kuri dirba sukarintoje JAV aplinkos apsaugos tarnyboje“, – atviravo sparnus į užatlantę jau kelianti kraštietė. Moteris sakė, jog Atlanto pakrančių vaizdai – kasdien palei vandenyną ji nueina po 5 kilometrus – ir išgyvenamos emocijos jos eilėraščiuose nuolat persipina su nostalgija gimtajam kraštui. Kūrybos mūza, neslėpė, ją pagavo prieš aštuonerius metus ir neša vis gilyn. O tam, ji mano, didžiulės įtakos turėjo patirtis, kai kurį laiką teko gyventi ir dirbti šalia prakilnaus krašto menininko ir tikėjimo brolio Viliaus Orvido.
Kūrėją augino meninė aplinka „Abu su amžinatilsį vyru dailininku grafiku Jonu Anužiu buvom šalia Viliaus, apsupto stiprių asmenybių, taip pat ir dvasiškai pasiklydusių žmonių. Jis visus priėmė, su visais rasdavo bendrą šneką. Manau, kad didžiumą vertybių, kurias puoselėju, ir esu perėmusi iš jo“, – sakė imbarietė. Jau tada jos pasąmonėje eiliuotai dėliodavosi mintys. Tačiau tuomet dar nedrįso rašyti, – rašė jos vyras Jonas, bet Viliui taip ir nedrįsęs prasitarti. „O šiandien norėčiau išleisti Jono ir savo kūrybos knygas“, – prisipažino kraštietė, ne vieną savo eilėraščių paskyrusi Viliui Orvidui. A. Anužienė sakė iš to laiko, iš bendrystės, kuri dažnai trukdavo ligi paryčių, su jaunais žmonėmis, aktoriais, rašytojais, dailininkais ji godžiai gėrė kitokį gyvenimą, – gyvenimą, kuriame jau sklandė nepriklausomybės dvasia, pagarba žmogui, polėkis kūrybai. Ji sakė prisimenanti, kaip pas Vilių lankydavosi neseniai anapilin iškeliavusi rašytoja Vidmantė Jasukaitytė su vyru Vincu Dineika, kuris sodyboje rūpinosi sveikatinimu, o jaunimas dalindavosi įspūdžiais iš apsilankymų pas tėvą Stanislovą.
KURIU LIETUVAI
Redakcija, šiemet paskelbusi kūrybinį eilėraščių, esė, fotografijos, piešinių konkursą „Kuriu Lietuvai“, publikuoja žodinės kūrybos darbus. Laukiame naujų darbų atsiunčiant el. paštu: foto.pajurionaujienos@gmail.com
Sulaikė nužudymu įtariamus asmenis
Policijos pareigūnams per 4-5 val. pavyko išaiškinti, kas galėjo nužudyti 1995 m. gimusį vyrą, kurio kūnas su durtinėmis žaizdomis buvo rastas trečiadienio rytą Palangoje, prie Ligoninės g. esančiame miškelyje. Įtariamieji – du vyrai ir viena moteris – buvo sulaikyti tą pačią dieną.
Už rūpestį atsilygino smurtu
„Atėjo kaip nuomininkas, o pasijautė esąs šeimininkas“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo dvi seserys vydmantiškės, kurios teisme liudijo, kaip pas vieną jų apsigyvenęs 62 metų Antanas Jonušas supykdavo dėl niekniekių, o įsižeidęs į darbą paleisdavo kumščius. Už tai, kad smurtavo prieš moteris, teismas A. Jonušui jau paskelbė nuosprendį. Teismui ne iš karto pavyko atversti A. Jonušo bylą, nes į pirmą posėdį jis atėjo girtutėlis. Negalint susikalbėti su A. Jonušu, kuris neslėpė iš ryto išgėręs alaus butelį, į teismą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Šie patvirtino, kad A. Jonušas išties neblaivus – jam buvo nustatytas 2,83 promilės alkoholio. Nors prokuroras teismo prašė A. Jonušui už tokį elgesį skirti griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, taip užtikrinant sąlygas, kad jis tikrai į kitą posėdį ateis blaivus, tąkart vyras atsipirko pinigine bauda.
Dingo be žinios
Pasisėmė patirties, kaip dirbti su nelegaliais atvykėliais
„Nelegalių migrantų mastai yra sunkiai suvokiami, kol pats nepamatai savo akimis“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnas Tomas Mikelkevičius, kuris du mėnesius praleido Graikijos Lesbo saloje, kur su kolegomis iš kitų šalių dirbo, sprendžiant nelegalių migrantų problemą. T. Mikelkevičius į Graikiją išvyko pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex programą ir čia dirbo balandžio–birželio mėnesiais. Iš viso į šią šalį tuo metu buvo komandiruoti 5 pareigūnai iš Lietuvos, Graikijos teisėsaugai nuolat talkina kolegos ir iš kitų Europos Sąjungos šalių. Atvykėlius sugrąžindavo į Turkiją Didžiausias nelegalių migrantų srautas į Lesbo salą atkeliauja iš Sirijos, Irano, Irako ir Afrikos šalių. Šių šalių gyventojai Lesbo salą pasiekia per Turkiją, kuri yra visai šalia ir jos krantai, skalaujami Egėjo jūros, matyti plika akimi. „Aš buvau eskorto pareigūnas, taigi mūsų komanda dirbo ne su tais, kurie ką tik atvyko į Graikiją, o su tais, kurie, jau perėję teisines procedūras, vis dėlto negavo prieglobsčio ir turėjo būti išsiųsti iš šalies. Jie turėjo būti grąžinti atgal į Turkiją ir mano užduotis buvo juos lydėti kelionėje lėktuvu arba keltu, atvykus perduoti Turkijos pareigūnams“, – paaiškino T. Mikelkevičius. Anot pašnekovo, deportuojami asmenys nebūdavo patenkinti tokiu likimu, tad lydintiems pareigūnams tekdavo matyti ir ašaras, ir pykčio priepuolius, besipriešinančius asmenis prireikdavo tramdyti ir prievarta įsodinti į lėktuvą ar keltą. Kartą vienas asmuo bandė iššokti iš kelto – nežinia, ar jis juokavo, ar ketinimai buvo rimti, o gal, svarstė T. Mikelkevičius, taip norėta patikrinti pareigūnų budrumą. „Iki komandiruotės pabaigos buvo likusios 3 dienos – manęs laukė vienas persikėlimas keltu, o popiet – skrydis. Kai pamatėme lėktuvą, kuriuo teks skristi, jis atrodė „ne pirmos jaunystės“ ir nekėlė didelio pasitikėjimo. Tačiau baisiausia buvo, kai lėktuvu jau reikėjo leistis Turkijoje – prieš save pamatėme audrą. Tada iš tikrųjų buvo neramu, nes nežinojome, kaip baigsis skrydis“, – atmintin įsirėžusiu atsiminimu pasidalijo T. Mikelkevičius.
Panevėžio „Cido“ arenoje įvykęs Lietuvos karatė kiokušin jaunučių U-16 ir jaunimo U-21 čempionatas išaiškino pajėgiausius šalies sportininkus. Šiame čempionate dalyvavo per 200 karatė kovotojų iš daugiau nei 30 Lietuvos karatė kiokušin klubų, o prizininkai tapo rinktinės nariais, kurie atstovaus Lietuvai artėjančiame Europos čempionate Vengrijoje. Jaunimo iki 21 metų grupėje Lietuvos čempionu kata (technikos demonstravimo) rungtyje pirmą kartą tapo Matas Jonauskas. Kretingiškis vaikinas šiais metais jau tapo Lietuvos jaunių U-18 čempionu ir Europos U-18 kata rungties vicečempionu. Nepaisant to, norint startuoti vyresnių grupėje, Matui reikėjo išmokti daug naujų technikos elementų. Su šia užduotim jis sėkmingai susidorojo ir pasiekė rezultatą – iškovojo ne tik Lietuvos čempiono vardą, bet ir turės galimybę varžytis Europos čempionate. Kumite (kovos) rungtyje antrus metus iš eilės Lietuvos jaunimo čempione tapo kretingiškė Laura Pikturnaitė. Laura praėjusiais metais ne tik iškovojo čempionės vardą, bet ir bronzos medalį Europos čempionate. Tad treneriai Lukas Kubilius ir Aivaras Baltmiškis tikisi, kad šiais metais Laurai pavyks pagerinti savo pasiekimus ir kilti bent laipteliu aukštyn.
„Kretingos Minijos“ laukia istorinės rungtynės
Rytoj, spalio 13 d., 13 val. Mažeikių centriniame stadione „Kretingos Minija“ susitiks su Plungės „Babrungu“, kad išsiaiškintų, kuri komanda verta šio sezono Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos nugalėtojos vardo. Kartu su savąja komanda į Mažeikius vyks ir sirgaliai, kad taptų istorinių „Kretingos Minijos“ rungtynių liudininkais. LFF II lygos Vakarų zonos turnyrinėje lentelėje susiklostė tokia situacija, kad dvi komandos – „Kretingos Minija“ ir Plungės „Babrungas“ – turi surinkusios vienodai taškų. „Nepaisant, kad mes abu kartus nugalėjome varžovus iš Plungės ir turime kur kas geresnį įvarčių santykį, remiantis LFF nuostatais, komandoms surinkus po lygiai taškų, yra žaidžiamos papildomos rungtynės neutralioje aikštėje“, – neeilinį įvykį komentavo „Kretingos Minijos“ vartininkas Martynas Viluckas. Pastarąsias dvejas lygos rungtynes kretingiškiai žaidė savoje aikštėje. Susitikę su Joniškio „Sanedos“, arba autsaiderių komanda, mūsiškiai rungtynes laimėjo 7:0. Įvarčių autoriais tapo: 7-ą min. – Donatas Navikas, 14-ą ir 77-ą min. – Donatas Surblys, 21-ą ir 37-ą min. Mindaugas Grušauskas, 25-ą min. – Anton Solovyov, 69-ą min. – Karolis Inta. „Kretingos Minija“ jau nuo pat rungtynių pradžios visiškai kontroliavo rungtynes ir vieną po kito kūrė pavojingus momentus prie varžovų vartų – rungtynių lemtis buvo išspręsta per 25 I kėlinio minutes. Antrajame kėlinyje, trenerių sprendimu, galimybę pasireikšti turėjo komandos jaunimas, atstovaujamas Kretingos sporto mokyklos auklėtinių. Jie ir toliau atakavo varžovų vartus, o besibaigiant rungtynėms buvo įmušti dar du įvarčiai ir šįsyk minijiečiai šventę lengvą pergalę. Sudėtis: vartininkas Vaidotas Gedvilas, Evaldas Kaliniauskas, Anton Solovyov, Edvinas Andrijauskas, Vakaris Jeruševičius, Karolis Inta, Donatas Navikas, Donatas Surblys, Zinto Dubazana, Nerijus Jurkaitis, Mindaugas Grušauskas. Po keitimo: Gražvydas Steckys, Lukas Jakumas, Valdas Jašmontas, Vilius Jakumas. Pergalę „Kretingos Minija“ šventė ir po rungtynių su Akmenės „Cementu“ – 7:1. Įvarčius įmušė: 3-ą ir 14-ą min. – Mindaugas Grušauskas, 40-ą min. – Zinto Dubazana, 55-ą min. – Karolis Inta, 78-ą ir 88-ą min. – Donatas Navikas, o 65-ą min. įvartį į savo vartus įmušė patys varžovai.
Renka kalėdinės eglės rūbą
Šiandien turėtų paaiškėti, kuris iš trijų kalėdinės eglės papuošimų variantų labiausiai patinka gyventojams. Jie savo nuomonę buvo pakviesti išsakyti balsuodami Kretingos rajono savivaldybės profilyje, esančiame socialiniame tinklapyje „Facebook“. Savo nuomonę „Facebook“ vartotojai galėjo išreikšti spausdami ženkliuką „patinka“ prie tos nuotraukos, kurioje pateikiamas jiems labiausiai patinkantis eglės papuošimo variantas. Savaitę trukusio balsavimo rezultatai bus skaičiuojami šiandien. Vakar popiet daugiausiai simpatijų – daugiau negu 500 balsų – buvo surinkęs antrasis papuošimo variantas – eglė žėri sidabrine, mėlyna ir žydra spalvomis, šakų galūnes puošia šviečiantys lašeliai. Toks 12 metrų aukščio eglės papuošimas kainuotų apie 10 tūkst. Eur. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas teigė, kad visuomenės apklausai pateikti trys eglės puošimo variantai, kuriuos pasiūlė viena įmonė. „Atsižvelgę į gyventojų nuomonę, taip formuluosime sąlygas viešiesiems pirkimams, kad kalėdinė eglė kuo labiau išpildytų žmonių lūkesčius. Šis atvejis išskirtinis tuo, kad svarbiausiai yra ne kuo mažesnė kaina, kaip kituose viešuosiuose konkursuose, o grožis, estetika. Nesinori, kad būtų taip, jog laimėtų pasiūlymas, kuris, pavyzdžiui, būtų 50 Eur pigesnis, o vaizdas gerokai būtų prastesnis už kitus pasiūlymus“, – teigė V. Domarkas. Socialiniame tinklapyje „Facebook“ gyventojai galėjo balsuoti ir už tai, kokią – natūralią ar dirbtinę – kalėdinę eglę šįmet puošti Rotušės a. Įdomu tai, kad vartotojų balsai pasiskirstė apylygiai. Pasak V. Domarko, ieškoma idėjos, kaip papuošti Rotušės a. žaliąjį skverą, pvz., pernai gyventojai labai džiaugėsi lempučių girlianda žėrėjusiu dideliu burbulu – tuomet daugelis neatsispyrė pagundai nusifotografuoti jo fone. Gatvės žibintus puošiančios kalėdinės puošmenos liks tos pačios – po 3 metų nuomos, jos šįmet jau tapo Savivaldybės nuosavybe, naujų papuošimų prireiks tik rekonstruotai Žemaitės al. Anot V. Domarko, tikimasi, kad ir šiemet švietimo įstaigos, verslo organizacijos imsis iniciatyvų šventiškai išpuošti Vytauto g., kurioje pernai buvo įkurta kalėdinių eglaičių alėja.
Per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9 tūkst. 762 gaisrai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 25,8 proc. Gaisruose žuvo 63 žmonės (2017 m. per tą patį laikotarpį – 69), iš jų 2 vaikai (3), o 125 gyventojai (127) patyrė traumų. Tai mažiausias per tris metų ketvirčius gaisruose žuvusių žmonių skaičius per 15 metų (penkerių metų vidurkis – 85 gaisruose žuvę žmonės). Šalyje kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 57 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 21 žmogus, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 42. Dvidešimt du žmonės žuvo Vilniaus apskrityje, 16 – Kauno, 7 – Šiaulių, 5 – Panevėžio, 4 – Utenos, 3 – Alytaus, po 2 – Marijampolės bei Tauragės apskrityse ir po 1 – Klaipėdos bei Telšių apskrityse. Gaisruose žuvo 46 vyrai ir 17 moterų. Per šių metų 9 mėn. Klaipėdos apskrityje kilo 873 gaisrai (per tą patį laikotarpį 2017 m. – 862), iš jų Kretingos rajone – 85 (119). Kretingos rajone ir šiemet, ir pernai gaisruose žuvo po 1 žmogų.
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją
|
|
