|
|
|
(1292) 2018-10-02Jubiliejinėje šventėje – moliūgų rekordas
Tradiciškai paskutinį rugsėjo šeštadienį išvien su Derliaus švente „Pajūrio naujienos“ rengia skaitytojams skirtą Moliūgo šventę, – šiemet ji įvyko dvidešimtąjį kartą ir tapo rekordine dėl moliūgų, užaugintų iš redakcijos pavasarį prenumeratoriams dovanotų sėklų, gausos – buvo atvežta per 120 didelių moliūgų, kurių bendras svoris viršijo 5 tonas. Galiūnas perkopė 80 kg Prabėgusi vasara buvo itin palanki moliūgams augti, – skaitytojai į redakciją juos vežė visą praėjusią savaitę. O ankstyvą šeštadienio rytą moliūgai buvo nugabenti į Rotušės aikštę, kur savo ryškiai oranžine-raudona-geltona-žalia spalvų palete sutraukė minias žiūrovų. Šie smalsiai juos apžiūrinėjo, spėliodami, kuris iš jų šiemet nugalėjo. Moliūgą galiūną, svėrusį 80,85 kg, šiemet užaugino kurmaitiškė Loreta Juozaitienė, kuriai ir atiteko tradicinis Didysis prizas – Vilijos ir Vlado Baltuonių ūkyje užaugintas kalakutas bei medienos įmonės „Vara“ priekaba malkų jam „išsikepti“. Moliūgų augintojų krašto vardą ir šiemet pateisino Lazdininkai – lazdininkietės Angelės Račinskienės užaugintas moliūgas svėrė 78,25 kg ir užėmė pirmąją vietą. Pernai šio krašto moliūgų augintojas Nikodemas Litvinas laimėjo Didįjį prizą – jo moliūgas svėrė 87,6 kg, o 2013 m. lazdininkietė Rima Dobrovolskienė užaugino patį galingiausią ligi šiol šventėje fiksuotą moliūgą, svėrusį 115 kg. Antrąją vietą laimėjo baubliškės Daivos Šilgalienės užaugintas 66,75 kg moliūgas, trečioji vieta atiteko kretingiškei Romai Stanienei, – jos moliūgas svėrė 63,9 kg.
„Išsiaiškino santykius“ – įsiveržė į namus ir sumušė
„Sumušėme tą žmogų ir išvažiavome“, – taip paprastai kaltinamieji teisme įvardijo savo nusikaltimą, kuomet šių metų balandžio 2 dieną apie 21.30 val. apsilankė N. K. namuose tam, kad savo būdais išsiaiškintų santykius. Į šios bylos nagrinėjimą teisme du iš kaltinamųjų – kretingiškiai 29 metų Ričardas Kripas ir 19 metų Aurimas Večerskis – pristatyti konvojaus, nes jie šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. R. Kripas jau anksčiau buvo teistas 9 kartus, A. Večerskis – 3 kartus, trečiasis kaltinamasis, kuris teismo laukė laisvėje – 32 metų Ovidijus Mažukna – anksčiau buvo teistas 6 kartus.
Likusios varžybos „Kretingos Minijai“ – tarsi finalas
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos pirmenybėse žaidžianti „Kretingos Minija“ šiomis dienomis intensyviai rengiasi likusioms dvejoms rungtynėms namų aikštėje. „Abejos jos mums – tarsi finalas“, – šių susitikimų svarbą akcentavo „Kretingos Minijos“ vartininkas Martynas Viluckas.
PASTATAI. Naktį iš rugsėjo 27-os dienos į 28-ąją, 15 min. po vidurnakčio, gautas pranešimas apie gaisrą Darbėnuose – užsidegė ūkinis pastatas. Ugniagesiams atvykus į vietą, pastato stogas jau degė atvira liepsna, buvo iškviestos papildomos ugniagesių pajėgos. Iš viso ugnį malšino 5 ugniagesių ekipažai, kurių 2 – iš Kretingos, visi kiti – iš Palangos, Darbėnų, Lenkimų. Per gaisrą nudegė stogas, perdengimas, aprūko sienos, ugnis sunaikino apie 35 kub. m malkų, kurios priklausė keturiems savininkams. Manoma, kad gaisras kilo dėl gedimo elektros instaliacijoje. Rugsėjo 28 dieną 7.30 val. dar vienas pagalbos skambutis ugniagesius pasiekė iš Žalgirio seniūnijos, Ėgliškių kaimo – gyvenamajame name perkaitus krosniai, baimintasi, kad ji gali sprogti, buvo uždūmintos patalpos. Ugniagesiai ataušino šildymo sistemą ir budėjo vietoje, kol neliko grėsmės kilti gaisrui.
„P. n.“ informacija
Rudens derliaus šventė: kas ko ieškojo, tas tą atrado
Su liaudiškos muzikos skardžiais garsais, su čia pat čirškinamų patiekalų kvapais seniūnijų kiemeliuose, su mugės klegesiu Rotušės aikštėje prabėgo daugybę žmonių į Kretingos centrą sutraukusi dar viena tradicinė Rudens derliaus šventė, skirta žemdirbiui ir jo užaugintai kasdienei duonai pagerbti. Ikrai ir beržo tošies dėžutės – naujovė Šukėje ūkininkaujantys Genovaitė ir Stasys Lomsargiai duoną augina, pyragus kepa ir patys, tačiau juokavo paragausiantys ir kitų, juk kitų, kaip sakoma, – visada skaniau. „Mes kiekvienais metais į šventę pasižmonėti atvažiuojame, šįkart mugėje ieškosiu nusipirkti porą medinių šaukštų“, – pridūrė Genovaitė. Tarp prekeivių medžio drožėjas buvo ne vienas – siūlė ne tik šaukštų, bet ir pjaustymo lentelių, duoninių, įvairių lėkščių sūriams bei riešutams. O dvi tautodailininkės iš Rusijos pirmąkart atvežė dirbinių iš beržo tošies. Pasak jas atlydėjusio ir prekiauti padėjusio mažeikiškio Romo Dautarto, kretingiškiai ypač pirko beržo tošies indelius druskai, cukrui, pipirams ir kitiems prieskoniams laikyti, moterys domėjosi skoningai pagamintomis dėžutėmis papuošalams – esą jose sidabras nejuoduoja. Mugėje buvo ir dar šis tas naujo – Aleksandras Tarasikas iš Minsko prekiavo juodaisiais ir raudonaisiais jūros dumblių ikrais, už 180 g svorio stiklinį indą prašė 3 eurų, jei iškart perki du – 5 eurų. „Reikia pabandyti, tokių ikrų dar niekad gyvenime nesu ragavusi“, – atviravo kretingiškė Ausma Ramonienė. Anot Aleksandro, šį produktą gamina Minske esanti įmonė, kuriai jūros dumblius tiekia žvejai iš Danijos. Oranžinė ikrų spalva išgaunama naudojant morkų sultis, o juoda – aktyvuotas anglis. „Tai – delikatesinis produktas, skoniu beveik nesiskiria nuo žuvų ikrų, be to, juose yra daug žmogaus organizmui reikalingo jodo bei vitamino E“, – savo prekę gyrė A. Tarasik.
Kretingiškio vynas – geriausias Baltijos šalyse
Kretingiškio 64-erių vyndario Vytauto Kanapkos vynas Rygoje įvykusiame Baltijos šalių vyndarių konkurse laimėjo 3 prizines vietas: vynas „Juodoji upė“ užėmė abi I vietas vynuogių grupėje ir raudonųjų vynuogių kategorijoje, o juodųjų serbentų-aronijų vynas – III vietą vaisių-uogų pusiau sauso-pusiau saldaus vyno grupėje. Iš savo krašte užaugintų uogų Konkurse, kurį surengė Latvijos vyndarių ir vynuogininkų asociacija, V. Kanapkos žodžiais, dalyvavo kelios dešimtys vyno gamintojų iš trijų Baltijos šalių, – jie pristatė 147 rūšių vynus. Iš Lietuvos dalyvavo 19 vyndarių ir 10-ties iš jų produktai taip pat buvo nominuoti. Konkursui vynas turėjo būti pristatytas iš anksto: jį degustavo ir vertino 7 someljė komanda iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. „Kuo komisiją patraukė mano vynas, taip ir nesužinojau, nes jie to nekomentavo. Galvoju, kad man tiesiog pasisekė. Man nepatinka rūgštus vynas, todėl gaminu pusiau sausą-pusiau saldų, 13–14 laipsnių stiprumo. Mes, lietuviai, gaminame tikrai gerą vyną, tačiau negalime jo laisvai realizuoti. Mūsų šalyje itin griežti reikalavimai. Latvijoje yra net 70 vyno gamyklų, turinčių licencijas prekiauti, o Lietuvoje vos apie 10 vyndarių tiekia savo vynus į „Vynoteką“ bei prekybos tinklus“, – tvirtino V. Kanapka.
|
|
