|
|
|
(1287) 2018-09-14Žaidimų aikštelėje – paauglių siautėjimas
Vos įrengus naująją žaidimų aikštelę vadinamojoje žvyrduobėje Kretingoje, ją „okupavo“ 4–6 paauglių grupė, savo įžūliu elgesiu šiurpinanti ir suaugusiuosius. Keikiasi, šiukšlina, laužo žaidimų įrenginius, nuo jų stumdo kitus vaikus, iš jų tyčiojasi, į juos mėto akmenis – taip tėvai, jau besibaiminantys savo atžalas vestis į naująją aikštelę, apibūdino joje viešpataujančių paauglių elgesį. Šie joje jaučiasi drąsiai, o vienam tėvų, bandžiusių sudrausminti, atkirto: „Mes čia – VIP‘ai“. Apie tai, kad žvyrduobėje keli paaugliai elgiasi agresyviai, „Facebook“ grupėse, kuriose bendrauja kretingiškiai, pranešimai pasirodė ne kartą. Paskutinį sykį apie šią neužgyjančią problemą grupėje „Kretingos mamytės“ priminė Regina Sukonienė, prašydama atsiliepti liudininkus, mačiusius, kaip sekmadienį vienas berniukas kitų vaikų buvo numestas ant žemės. Numetė ant žemės ir spardė Nukentėjusio berniuko motina Živilė Rimienė „Pajūrio naujienoms“ papasakojo, kas nutiko. „Vaikas sakė, kad jis laukė čiuožti, kai jį pradėjo stumdyti, tuomet jis stūmęs atgal. Tie berniukai buvo dviese – jie parvertė mano vaiką ant žemės, pradėjo spardyti. Vaikas pasakojo pradėjęs verkti, o įvykį matę du suaugusieji sudrausmino berniukus ir jie liovėsi spardyti“, – pasakojo Ž. Rimienė. Jos devynmetis sūnus pas močiutę, pas kurią tądien viešėjo, parbėgo verkdamas – ant galvos buvo iškilęs guzas, jam skaudėjo nugarą ir pilvą. „Pastatė aikštelę – valio, bet tvarkos ten nėra. Suprantu, kad nė vieno vaiko nėra švento, visko su jais gali pasitaikyti, bet šitoks žiaurumas... Kitą kartą jie mes akmenį į galvą – mano vaikas nebeatsikels, ir niekas už tai neatsakys? Kad būtų berniukai tik taip susipešę ar apsistumdę, bet to, kad dviese pradėjo jį spardyti, aš neatleisiu. Vaikas sakė, jam dar ir pagrasino: jei dar pasirodys, bus blogai, pasakė „tu čia nebeateik“, – pasakojo Ž. Rimienė. Ji apie įvykį pirmadienį pranešė policijai, o ir pati yra nusiteikusi išsiaiškinti agresiją išliejusių berniukų asmenybes, kad galėtų parašyti informatyvesnį pareiškimą. „Policijai pasakiau: čia – ne vienintelis atvejis, daug tėvų skundžiasi tų paauglių elgesiu, tik aš viena išdrįsau jums apie tai pranešti“, – teigė K. Rimienė, kurios manymu, sūnų sumušę berniukai pagal apibūdinimą turėtų būti ketvirtaklasiai–penktaklasiai.
Gatvių neremontuoja – blogai, remontuoja – irgi. Kodėl?
KURIU LIETUVAI
Redakcija, šiemet paskelbusi kūrybinį eilėraščių, esė, fotografijos, piešinių konkursą „Kuriu Lietuvai“, publikuoja žodinės kūrybos darbus. Laukiame naujų darbų atsiunčiant el. paštu: foto.pajurionaujienos@gmail.com .
KŪRYBOS KRAITĖ
Šiandien folkloro tenka mokytis
Šiandien folkloro tenka mokytis Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus meno vadovė Kristina Katauskienė, išsikėlusi tikslą savo krašto žmones sudominti folkloru, jį pasiekė: jos vadovaujamas folklorinis ansamblis „Kalnopė“ spalį ne tik švęs vienerių metų veiklos sukaktį – kolektyvas jau tapo ir rajono kultūrinio gyvenimo dalimi. „Tai buvo dvejopas iššūkis: pirma, – šiandien žmonės turi labai daug pasirinkimo, antra, – folkloro atlikimas – visai kitoks. Tai nėra kapelinis ar chorinis dainavimas. Folkloras atliekamas visai kita maniera – atrodytų, kad jis turėtų būti natūraliai žinomas iš senovės, perduodamas iš kartos į kartą, bet to tenka mokytis“, – pripažino K. Katauskienė. Ji pati kilusi iš Baublių krašto, tėvai ir dabar gyvena Nausodžio kaime. Baubliai jai buvo ir pirmoji mokykla, ir pirmoji darbovietė, o dabar sugrįžo dirbti į Baublių skyrių. Suburti folklorinį ansamblį inicijavo ir Kretingos rajono kultūros centro Baublių skyriaus vedėja Verutė Keblienė, tai daryti skatino ir Kultūros centro direktorius Pranas Razmus. „Visi kartu ėmėmės tikslo, atsirado ansamblio branduolys, ir taip po truputį – eilutė po eilutės, posmelis po posmelio, daina po dainos – išaugome į kolektyvą, kuris šiandien turi stabilų repertuarą ir mielai važinėja su koncertine programa“, – kalbėjo ansamblio vadovė. Per metus „Kalnopė“ dalyvavo 11 koncertų Baubliuose ir išvykose: folkloro atliekamos dainos skambėjo Baublių skyriaus suorganizuotuose renginiuose – koncerte Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, renginyje šv. Kazimiero garbei, per mokykloje surengtą Motinos dieną, „Šluotos“ šventėje, per pilietinę-istorinę akciją 1940–1990 m. okupacijos aukoms atminti, vasaros šventėje, baubliškiai buvo išvykę koncertuoti į Tverus, Salantus, Budrius, dalyvavo Kretingos rajono senjorų bendruomenės šventėje, rajono kapelų ir retro muzikos ansamblių apžiūroje. „Kalnopė“ daugiausia atlieka tradicines žemaičių, Klaipėdos krašto liaudies dainas, yra išmokę keletą proginių dainų.
Lietuvą apkabinęs skulptūromis
Klaipėdiečio skulptoriaus Nacionalinės premijos laureato 66-erių Arūno Sakalausko vardas Kretingos krašto žmonėms tapo gerai žinomas, kai Laukžemės kaimo aikštę 2012-aisiais papuošė iš balto akmens iškaltas šventasis Andriejus, o po visą Lietuvą pasklido šiemet, prie Kauno pilies iškilus didingajam „Laisvės kariui“. Palangoje įamžins signatarus Šį rudenį Palangą papuoš A. Sakalausko kompozicija, skirta atminti keturiems 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarams – Antanui Smetonai, Steponui Kairiui, Jurgiui Šauliui ir Kazimierui Steponui Šauliui, kurie XIX a. pabaigoje mokėsi Palangos progimnazijoje. Beje, paminklą prelatui K. S. Šauliui atminti menininkas pernai sukūrė Švėkšnoje, iš kur šis buvo kilęs. Skulptorius sakė, jog tai bus abstrakti Nepriklausomos Lietuvos kelią vaizduojanti kompozicija iš granito bei nerūdijančio plieno su žemaitiškų audimo raštų intarpu. Jo dirbtuvėse skulptūra jau stovi užbaigta. Ji iškils Kretingos gatvės pabaigoje, tarp bažnyčios ir buvusio pašto, kur, talkinant architektui Algirdui Žebrauskui, palangiškiai ketina įrengti Signatarų alėją. Menininko žodžiais, jo skulptūra turėjo būti atidengta liepos 6-ąją, bet Palangos miesto savivaldybė nespėjo sutvarkyti prieigų, todėl skulptūros atidengimas nukeltas į lapkritį. Tačiau Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną skulptoriaus A. Sakalausko turtingą ilgametę kūrybą tarsi vainikavo išvien su kolegomis iš Ukrainos Olesiu Sidoruku bei Borisu Krylovu sukurtas „Laisvės karys“, netikęs vilniečiams, bet džiugiai sutiktas kauniečių.
Į drobes – per vidaus pažinimą
Kretingiškė menininkė 57-erių Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė žengė drąsų žingsnį – prieš metus ji kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą: atsisakė valdiško darbo ir pasiryžo gyventi vien iš tapybos – veiklos, teikiančios jai tikrąjį džiaugsmą, ir kūrybos procese pritaikant savarankiškai įgytas psichologijos žinias. Žengė „va bank“ L. Skačkauskaitės-Kuklienės akrilu tapytose drobėse dominuoja itin šviesios spalvos, kurias menininkė neretai pagyvina kaligrafijos štrichais. Ilgus metus dėsčiusi grafikos dizainą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetuose bei mokiusi dailės privačiai, moteris atviravo pasijutusi ant plonytės ribos – leistis būt palaužtai kasdienybės naštos ar ryžtis pakeisti gyvenimą iš esmės. Ji žengė „va bank“ ir šiandieną dėl to džiūgauja: „Kaip gera tapus laisva menininke. Anksčiau buvo daug bėgimo, streso, – laiko kūrybai ir sau beveik nebelikdavo. Ir kai viską paleidau, bet nenuleidau rankų, gyvenimas tartum nušvito – ieškojau žinių, stengiausi perprasti taisykles, kodėl yra taip, o ne kitaip, nors, atrodo, viską darai, kad būtų kuo geriau, bet išeina atvirkščiai, ir vis klausi – kodėl? Tam, kad išsiaiškinčiau tai, stipriai dirbau pati su savimi – įvyko svarbios transformacijos, o kūrybą pagavo galinga srovė“, – atviravo menininkė. Šalia tapybos suradusi savo mėgstamą „arkliuką“, Lidija sakė nemažai laiko skirianti psichoanalizei, emocinės laisvės technika pagelbėjo atpažinti ir įveikti vaikystės traumas, o psichogenetikos žinios – suprasti, kas perduota genais iš kartos į kartą ir kodėl tai atliepia joje.
KRETINGOJE. MIŠKO g. Rugsėjo 10 dieną į Kretingos r. PK su pareiškimu kreipėsi moteris, kuri pranešė, kad jos sūnus rugsėjo 7 dieną apie 22 val. į daugiabučio bendro naudojimo rakinamą rūsį pastatė dviratį, o rugsėjo 8 dieną apie 15 val. jo neberado. Nuostolis – 300 eurų. PALANGOJE. VYTAUTO g. Rugsėjo 11 d. apie 10 val. sanatorijoje, kambaryje, rastas vyro (gim. 1976 m.) lavonas su smurto žymėmis ant veido ir rankų. Įtariamasis (gim. 1992 m.) uždarytas į areštinę.
„P. n.“ informacija
Kilniam tikslui sutelks jau trečiasis Šv. Pranciškaus bėgimas
Rugsėjo 30 dieną Kretingos miesto Rotušės aikštę ir gatves užlies jau trečiojo „Šv. Pranciškaus taurės“ bėgimo dalyviai – juos įveikti pasirinktą atstumą motyvuos ne tik noras pasitikrinti savo fizines galimybes, bet ir kilni misija, nes už startinį mokestį surinktos aukos bus paskirtos labdaros valgyklai „Rūpestėliai“. Bėgimas „Šv. Pranciškaus taurei“ laimėti yra unikalus sporto renginys, nes visų pirma tai yra socialinis projektas, sutelkiantis bendruomenę ir skatinantis mažinti atskirtį su tais, kurie, susidūrę su gyvenimo sunkumais, jaučiasi visuomenės užribyje, gėdijasi prašyti pagalbos. Renginio idėją apibendrina ir šūkis: „Nebėk nuo problemų – bėk maratoną“. Pernai „Šv. Pranciškaus taurės“ bėgime dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – beveik 700, įsikaitant ir pačius mažiausiuosius, kuriems registracija yra nemokama, o už surinktas lėšas labdaros valgykla „Rūpestėliai“ maisto produktais galėjo apsirūpinti beveik 11 mėn.
Vilniuje, S. Daukanto aikštėje šalia Prezidentūros, finišavus ralio „Aplink Lietuvą 2018“ dalyviams, tarp jų savąja pergale džiaugėsi ir mūsų kraštui atstovavęs moterų ekipažas – darbėniškė Virginija Kėdžiutė ir klaipėdietė Inga Burzdžiutė. Jos, važiuodamos automobiliu „Audi3“, SGC klasėje tarp moterų ekipažų užėmė II v., bendroje įskaitoje tarp 100 ekipažų buvo 48-oje vietoje, ir 1 tūkst. 90 km per 12 šalies miestų, rajonų ir miestelių įveikė per 41 val. 26 min. Ralio dalyviai aplink Lietuvą važiavo leistinu greičiu, o savo meistriškumą ir automobilių jėgą pademonstruoti jie galėjo miestuose ir rajonų centruose surengtose slalomo arba autokroso varžybose. Važiavimas su kliūtimis buvo surengtas ir Kretingos miesto centre. „Patyrėme nepakartojamų įspūdžių, tarp ralio dalyvių vyravo labai draugiška atmosfera. Svarbiausia, kad sėkmingai startavome ir pasiekėme finišą, nors galėjo būti ir atvirkščiai“, – teigė I. Burzdžiutė. Mat Širvintose merginų ekipažas patyrė nesėkmę – sugedo automobilis. „Įgijome neįkainojamos mechaninės patirties – automobilį pažinome iki smulkiausios detalės“, – prisipažino lenktynininkės. Šiuo metu jos svarsto, kokiame ralyje – Kauno ar „Švyturio“ – jos startuos rugsėjo 22 d., kur ir pritaikys įgytą patirtį bei įgūdžius. Ralį „Aplink Lietuvą 2018“ ketvirtąkart iš eilės laimėjo ir šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės taurę iškovojo Vytis Pauliukonis ir Audronius Gulbinas. Šį autoralį nuo pat pirmojo, įvykusio 1931 m., rengia tikrasis FIA narys, 1926-aisiais įkurtas Lietuvos automobilių klubas (LAK).
„P. n.“ informacija
„Kretingos Minija“ – laimėjo pralaimėdama
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygos Vakarų zonos pirmenybėse rungtyniaujanti „Kretingos Minija“ žaisdama išvykoje su lygos lydere Plungės „Babrungo“ komanda šią nugalėjo 4:3. „Laimėjome kažkokiu fantastiniu būdu“, – komentuodamas šį susitikimą kalbėjo minijiečių vartininkas Martynas Viluckas. Jo pastebėjimu, ir patyrę komandos žaidėjai pirmą kartą savo sportinėje karjeroje sužaidė tokias rungtynes: likus pusvalandžiui iki rungtynių pabaigos „Kretingos Minija“ atsiliko 0:3, o varžovai turėjo dar ne vieną progą pasižymėti. Ir per 8 min. „Kretingos Minija“ ne tik išlygino rezultatą, bet ir besibaigiant rungtynėms 87-ą min. išplėšė pergalę! Prieš rungtynes minijiečiai puikiai žinojo, kad varžovai turi aiškų ir sunkiai sustabdomą lyderį Tomą Birškį, kuris įvarčius muša kiekvienose rungtynės ir per sezoną yra pelnęs per 30 įvarčių. Nepavyko jo sustabdyti ir „Kretingos Minijos“ futbolininkams – jau 12-ą min. po pakelto varžovų kampinio, kelis kartus bandant nesėkmingai išmušti kamuolį iš savo baudos aikštelės, minijiečiai praleido tikslų Tomo smūgį – 0:1 plungiškių naudai. Neatleistina klaida tiek aikštės viduryje, tiek gynyboje, ir už 10 min., vėl neapdairiai sužaidus komandos gynėjams, vienas prieš vartininką atsidūręs Tomas Birškys rezultatą padvigubino. Nors per pertrauką rūbinėje minijiečiai ir pasikalbėjo rimtai tarpusavyje, tačiau kurį laiką II kėlinyje vaizdas nesikeitė – jau per pirmąsias 15 min. „Kretingos Minija“ ne tik leido varžovų lyderiui pelnyti įvartį, bet dar – ir 3 realias progas pasižymėti. Tačiau šiose situacijose mūsų komandą sėkmingai gelbėjo vartininkas M. Viluckas.
Kūlupėnų seniūnijos sporto organizatoriaus Kęstučio Bertašiaus bei Kūlsodyje gyvenančių sporto entuziastų Violetos Turauskaitės ir Rolando Žiobako iniciatyva buvo surengtos atviros virvės traukimo varžybos „Kūlsodžio taurė“. Jose dalyvavo 5 komandos iš Gargždų, Kartenos, Salantų, Kūlupėnų ir Nasrėnų. Laimėjo varžybų svečiai – „Gragždų“ virvės traukikai, II v. užėmė karteniškiai, treti buvo Nasrėnų atstovai, ketvirti – kūlupėniškiai, penkti – salantiškiai. Anot K. Bertašiaus, draugiškos varžybos tapo tarsi ir palydėtuvės į rytoj Jonavoje įvyksiančias šalies seniūnijų sporto žaidynes, kuriose mūsų rajonui atstovaus ir „Kūlsodžio taurės“ dalyviai karteniškiai. Sodybos, kurioje ir vyko varžybos, šeimininkai V. Turauskaitė ir R. Žiobakas visus pavaišino karšta sriuba, gira, bendrystei visus vienijo draugiška atmosfera. „Visiems taip patiko renginys, visi – ir varžybų dalyviai, ir žiūrovai – taip puikiai praleido laiką, kad peršasi mintis, jog „Kūlsodžio taurė“, ko gero, taps nauja seniūnijos sportinio gyvenimo tradicija“, – pasidžiaugė K. Bertašius.
„P. n.“ informacija
Šių metų moliūgų derlius pranoksta ankstesniuosius
„Pajūrio naujienų“ skaitytojai, besidalindami įspūdžiais, kaip jiems sekėsi šiemet auginti moliūgus, sutartinai tvirtino, jog šių metų derlius gerokai pranoksta ankstesniuosius: šiltą vasarą moliūgai augo labai gerai. Nemelavo pirmas kartas Žvainių kaime gyvenantys Ieva ir Alvydas Daukšai moliūgus, sakė, šiemet augino pirmą kartą. Ir nemelavo tas pirmas kartas – moliūgas užaugo didelis, juo džiaugiasi visa šeima. „Būtinai moliūgą atvešime į tradicinę šventę, tik kokia ta tvarka?“ – klausė I. Daukšienė. Įprastai moliūgų „Pajūrio naujienų“ redakcija laukia savaitę prieš Rudens derliaus ir Moliūgo šventę. Kadangi šventė šiemet rengiama rugsėjo 29 d., tai moliūgų lauksime jau nuo rugsėjo 24 d. Redakcijos darbuotojai skaitytojų atvežtą moliūgą pasveria, užrašo šeimininko vardą-pavardę ir – visi kartu laukiame šventės dienos, kada ir paaiškėja moliūgas nugalėtojas. Jo augintojų laukia tradicinis prizas – Vilijos ir Vlado Baltuonių ūkyje užaugintas gyvas kalakutas ir priekaba malkų, kaip juokaujame, kalakutui iškepti. Malkų tradiciškai parūpina bendrovė „Vara“.
Mūsų kraštietis ir „Pajūrio naujienų“ bendraautorius Romualdas Beniušis Kretingos muziejui vėl padovanojo 2 inkilus – vieną naminei pelėdai, kitą – dančiasnapiams. Du inkilus dančiasnapiams, kurie Kretingos muziejaus tvenkinyje pasirodė prieš dvejus–trejus metus, kraštietis buvo padovanojęs anksčiau. Inkilus naujiesiems Kretingos muziejaus dvaro parko gyventojas sumeistravo inkilų meistras ornitologas mėgėjas Darius Musteikis. „Inkilą pelėdai nusprendžiau užsakyti, sužinojęs, kad pelėda užėmė vieną mano prieš dvejus metus dovanotąjį dančiasnapiams skirtą inkilą. Bičiulis Darius Musteikis patarė, kad specialus inkilas pelėdai bus geresnis, labiau pritaikytas jai gyventi bei perėti ir kad, ornitologo pastebėjimu, ji turėtų į tą inkilą persikelti ir užleisti užimtą inkilą dančiasnapiams, kurių daugėja“, – kalbėjo R. Beniušis. Naminė pelėda, apsigyvenusi Kretingos dvaro parke, jau išperėjo 2 vadas. Tą patvirtino ir Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Ji sakė, jog muziejininkai laukia rudeninio medžių genėjimo – atliekant medžių tvarkymo darbus, į 5 m aukštį bus įkelti ir kraštiečio dovanotieji inkilai ir pelėdai, ir dančiasnapiams. „Didžiųjų dančiasnapių, pastebime, tikrai daugėja. Viena porelė jau nebe pirmą pavasarį perėjo Romualdo Beniušio dovanotame inkile, kitos, matyt, suranda lizdui kitų vietų. Didelį įspūdį padarė ir parke apsigyvenusi naminė pelėda – šį naktinį plėšrųjį paukštį dieną pamatyti sunkoka“, – kalbėjo J. Tertelienė, vildamasi, kad pavasarį paukščiai suras naujus namus.
„P. n.“ informacija
Potvynis Vydmantų „Pasagėlėjė“
Iki gruodį įvyksiančio konkurso į Vydmantų lopšelio-darželio „Pasagėlė“ direktoriaus pareigas Kretingos rajono tarybos laikinai vadovauti paskirtai Jolantai Rimkienei – pirmasis „krikštas“: „Varpelių“ grupės miegamajame pro lietaus nutekėjimo vamzdį kaip iš gausybės rago pasipylė vanduo.
|
|
